EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018AE0201

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinys. Pasitikėjimo didinimas bendrojoje rinkoje“ [COM(2017) 787 final], b) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 305/2011, (ES) Nr. 528/2012, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2017/1369 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB, 2009/48/EB, 2010/35/ES, 2013/29/ES, 2013/53/ES, 2014/28/ES, 2014/29/ES, 2014/30/ES, 2014/31/ES, 2014/32/ES, 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES, 2014/68/ES ir 2014/90/ES [COM(2017) 795 final – 2017/0353 (COD)], c) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo [COM(2017) 796 final – 2017/0354 (COD)]

EESC 2018/00201

OL C 283, 2018 8 10, p. 19–27 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.8.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 283/19


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinys. Pasitikėjimo didinimas bendrojoje rinkoje“

[COM(2017) 787 final]

b) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 305/2011, (ES) Nr. 528/2012, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2017/1369 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB, 2009/48/EB, 2010/35/ES, 2013/29/ES, 2013/53/ES, 2014/28/ES, 2014/29/ES, 2014/30/ES, 2014/31/ES, 2014/32/ES, 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES, 2014/68/ES ir 2014/90/ES

[COM(2017) 795 final – 2017/0353 (COD)]

c) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo

[COM(2017) 796 final – 2017/0354 (COD)]

(2018/C 283/03)

Pranešėjas

Jorge PEGADO LIZ

Konsultavimasis

a)

Europos Komisija, 2018 2 12

b)

Taryba, 31/01/2018

Europos Parlamentas, 2018 2 5

c)

Europos Parlamentas, 2018 2 5

Taryba, 2018 2 6

Teisinis pagrindas

a)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

b)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

c)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2018 4 27

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 5 23

Plenarinė sesija Nr.

535

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

184/2/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina didelį reikalingą, sudėtingą ir vertingą Komisijos darbą, kurį ji atliko pateikdama šį dokumentų rinkinį, ir apgailestauja tik dėl per didelio kai kurių nuostatų lankstumo, kadangi jomis paliekama pernelyg daug veiksmų laisvės valstybėms narėms ir nesuteikiama daugiau galimybių griežtesnei kontrolei.

1.2.

EESRK mano, kad aptariamiems pasiūlymams pasirinktas teisinis pagrindas yra tinkamas, taip pat galima juos teigiamai įvertinti subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu, be to, pasirinktos teisinės priemonės yra labiausiai tinkamos nustatytiems tikslams pasiekti.

1.3.

EESRK sunku suprasti, kodėl Komisija nepaaiškina, kas atsitiko su jos 2013 m. pasiūlymu dėl reglamento dėl vartojimo gaminių saugos, kuris, kaip yra žinoma, dar nėra priimtas ir kad jo nuostatos dubliuojasi su kai kuriomis šioje nuomonėje svarstomo pasiūlymo nuostatomis.

1.4.

Komisija taip pat nepaaiškina, kodėl kartu su pasiūlymais nebuvo pateiktas naujas reglamentas dėl naujos bendros gaminių saugos, kuriuos būtų užtikrinama, kad visiems gaminiams, neatsižvelgiant į jų savybes, būtų taikomas atnaujintas ir veiksmingesnis teisės aktas.

1.5.

Be to, EESRK mano, kad dabartiniame pasiūlyme turėtų būti numatyta taisyklė, kuria būtų sustiprinta valstybių narių rinkos priežiūros prievolė, visų pirma prievolė pateikti Komisijai ataskaitas (ketvirtines) apie savo veiksmus ir kontrolę.

1.6.

EESRK primygtinai ragina į bendruosius rinkos priežiūros principus būtinai įtraukti atsargumo principą siekiant, kad jis būtų svarbiausias priimant sprendimus visais atvejais, net kai nėra aiškių mokslinių įrodymų, kad produktas galėtų būti kenksmingas vartotojams arba aplinkai, tačiau yra pagrįstų duomenų, dėl kurių reikia juos apsaugoti.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad nesant jokios nuorodos į atsargumo principą, būtina aiškiai nurodyti, kad prievolė įrodyti visada tenka ekonominės veiklos vykdytojams, tai reiškia, kad jie negali teigti, kad valdžios institucijos turi įrodyti, kad gaminys yra nesaugus ar kelia kokį nors pavojų.

1.8.

EESRK mano, kad svarbiausia ne tik tai, kad Europos Komisija būtų įpareigota teikti periodines ataskaitas apie RAPEX sistemą (Skubių pranešimų apie pavojingus maisto produktus sistema), bet kad ir vartotojai, įmonės bei jiems atstovaujančios organizacijos galėtų gauti daugiau informacijos, nei pateikiama visuomenei.

1.9.

Be to, EESRK mano, kad šis reglamentas turėtų būti teisės aktas, kuris apimtų visas nuostatas, susijusias su skubaus informavimo sistema Europos Sąjungoje, įskaitant apibrėžtis, kontaktinius punktus, keitimosi informacija sąlygas ir procedūras, išorės subjektus, kurie gali dalyvauti sistemoje (pvz., vartotojų gynimo organizacijos), ir pranešimo taisykles.

1.10.

EESRK, be kita ko, pabrėžia, kad reikia stiprinti bendrą Europos muitų strategiją, siekiant užtikrinti optimalų žmogiškųjų ir materialinių išteklių naudojimą ir sukurti nagrinėjamame pasiūlyme numatytas priemones, todėl rekomenduoja stiprinti savitarpio pagalbos susitarimus su prekybos partneriais, visų pirma PPO, ir tuos, kurie numatyti neseniai sudarytuose partnerystės susitarimuose su Japonija ir Kanada.

1.11.

Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikia plataus užmojo politikos, kuri suteiktų valstybėms narėms galimybę bendradarbiauti keičiantis informacija, kad būtų galima kuo greičiau imtis veiksmų, jei naudojant tam tikrą produktą kyla rimta nepageidaujama reakcija.

1.12.

Kalbant apie Sąjungos atliekamą produktų, kurie buvo patikrinti jos teritorijoje ir kuriems taikomi derinamieji teisės aktai, vertinimą, EESRK nuomone, labai svarbu, kad, nedarant poveikio konkrečiai nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai, Europos Komisija turėtų įgaliojimus vertinti valstybių narių įgyvendinamas priemones, susijusias su šia suderinimo politika.

1.13.

Be to, EESRK mano, kad šiame pasiūlyme turėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl pardavimo interneto platformose rinkos priežiūros, taip pat turėtų būti įvertinti nauji pavojai, kylantys vartotojams, naudojantiems prie interneto prijungtus įrenginius (angl. Internet-connected Devices).

1.14.

Galiausiai EESRK ragina įtraukti nuostatas dėl Europos duomenų apie sužalojimus bazės sukūrimo, kuri apimtų visų rūšių sužalojimus, todėl rekomenduoja numatyti parengti teisinį pagrindą tokiai Europos masto priemonei sukurti, kuriuo remiantis Komisija padėtų koordinuoti duomenų rinkimą valstybėse narėse ir užtikrinti sklandų šios duomenų bazės veikimą.

1.15.

EESRK taip pat rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šios nuomonės konkrečių pastabų skyriuje pateiktus pasiūlymus iš dalies pakeisti kai kuriuos jos pateiktų dokumentų straipsnius.

2.   Prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinio tikslas

2.1.    Bendrieji tikslai

2.1.1.

Komisijos komunikate (1), kuris yra pirmoji šio prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinio dalis, įvardijamas pagrindinis ir visiems bendras šios iniciatyvos tikslas: „Visi suinteresuotieji subjektai – plačioji visuomenė, darbuotojai, vartotojai, įmonės ir institucijos – turi būti tikri, kad jie gali veikti ir įsigyti saugius produktus skaidrioje ir sąžiningoje aplinkoje, kurioje taisyklės taikomos visiems vienodai“.

2.1.2.

Šiuo tikslu Komisija mano, kad reikės skubiai pašalinti du struktūrinius trūkumus, kurie dar yra bendrojoje prekių rinkoje, kad būtų galima išlaisvinti visą jos potencialą ir pelnyti vartotojų, įmonių ir valdžios institucijų pasitikėjimą.

2.1.3.

Pirmas trūkumas susijęs su ES suderintų produktų saugos taisyklių vykdymo užtikrinimu.

2.1.4.

Antrasis – su produktais, kurie nepatenka arba patenka tik iš dalies į ES lygmeniu suderintų saugos taisyklių taikymo sritį. Tokie produktai gali būti laikomi saugiais ir atitikti viešąjį interesą vienoje valstybėje narėje, tačiau kitoje gali būti sudėtinga juos tiekti rinkai.

2.1.5.

Būtent siekdama ištaisyti šiuos trūkumus Komisija pateikė pasiūlymą, kurį sudaro dvi teisėkūros iniciatyvos ir keletas papildomų priemonių.

2.1.5.1.

Pirmąja teisėkūros iniciatyva siekiama sustiprinti faktinį prekėms taikomų ES taisyklių laikymąsi ir taikymą, antrąja – perorganizuoti ir palengvinti abipusio pripažinimo bendrojoje rinkoje principo taikymą.

2.1.5.2.

Papildomas priemones sudaro:

a)

ataskaita dėl Direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka 2014–2015 m. laikotarpiu, veikimo (2);

b)

ataskaita dėl Reglamento (EB) Nr. 765/20089 įgyvendinimo (3).

2.2.    Konkretieji tikslai

2.2.1.

Konkrečiuosius tikslus, kurių siekiama šiomis iniciatyvomis, būtų galima apibendrinti taip:

a)

Pasiūlymas dėl atitikties

2.2.2.

Pirmosios teisėkūros iniciatyvos, t. y. pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros (4), ir kurį toliau vadinsime „pasiūlymu dėl atitikties“, tikslas yra stiprinti pasitikėjimą veiksmingu ES taisyklių dėl produktų taikymu, o jam pasiekti siūlomi šie veiksmai:

a)

pažangiu būdu užtikrinti veiksmingą taisyklių laikymąsi bendrojoje rinkoje be sienų;

b)

teisės aktus taikyti prie išorės sienų.

2.2.3.

Pagrindiniai konkretūs tikslai:

a)

sutvirtinta esama rinkos priežiūros veiklos sistema;

b)

skatinami bendri kelių valstybių narių rinkos priežiūros institucijų veiksmai;

c)

tobulinamas keitimasis informacija ir skatinamas rinkos priežiūros programų koordinavimas;

d)

sukurti tvirtesnę į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės sistemą ir gerinti rinkos priežiūros institucijų ir muitinės bendradarbiavimą.

b)

Pasiūlymas dėl pripažinimo

2.2.4.

Antrosios teisėkūros iniciatyvos, t. y. pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpusavio pripažinimo prekių, kurios teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje (5), kurį toliau vadinsime „pasiūlymu dėl pripažinimo“, tikslas – užtikrinti, kad abipusio pripažinimo principas būtų taikomas veiksmingai ir efektyviai, o jam pasiekti siūlomi šie veiksmai:

a)

užtikrinti tinkamą abipusio pripažinimo principo taikymą;

b)

stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą;

c)

užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą nesuderintų prekių srityje.

2.2.5.

Pagrindinis konkretus šio pasiūlymo tikslas – gerinti abipusio pripažinimo veikimą pasiūlant keletą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma esamų teisių ir iš abipusio pripažinimo principo kylančių įsipareigojimų taikant šias priemones:

a)

patikslinti abipusio pripažinimo principo taikymo sritį, aiškiai nurodant, kada jis turi būti taikomas;

b)

įvesti savideklaraciją, kad būtų lengviau įrodyti, jog gaminys jau yra tiesėtai parduodamas, ir sukurti problemų sprendimo sistemą, skirtą nagrinėti sprendimus neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką;

c)

numatyti administracinį bendradarbiavimą ir įdiegti IT priemonę, kad būtų galima pagerinti nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą ir tokiu būdu sudarys palankesnes sąlygas abipusio pripažinimo veikimui.

c)

Papildomi dokumentai

2.2.6.

Komisija pateikia papildomus dokumentus, t. y. dvi ataskaitas, kuriomis ji grindžia savo pasiūlymus:

2.2.7.

Komisijos ataskaita dėl Direktyvos (ES) 2015/1535 (sutrumpintai – Skaidrumo direktyva) veikimo 2014–2015 m. (6), kurioje pateikiamos šios pagrindinės išvados:

a)

pripažįstama, kad ši direktyva naudinga užtikrinant skaidrumą, administracinį bendradarbiavimą ir techninių kliūčių prevenciją vidaus rinkoje, tai patvirtina didelis suinteresuotųjų subjektų susidomėjimas pranešimo procedūra, kuri leidžia nustatyti sritis, kuriose dar galima imtis derinimo veiksmų ES lygmeniu;

b)

vis dėlto pripažįstama, kad procedūrą dar galima tobulinti, ypač kiek tai susiję su pranešimų skaičiumi kai kuriose valstybėse narėse ir jų pareigos pranešti vykdymu;

c)

manoma, kad didesnis pranešimų skaičius ir aktyvesnis valstybių narių dalyvavimas procedūroje padėtų užkirsti kelią naujų techninių kliūčių atsiradimui ir nustatyti sistemines problemas kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Europos Sąjungoje;

d)

pripažįstama, labai svarbu toliau laikytis direktyvos ir remti geresnį jos įgyvendinimą, įskaitant tvirtesnes sąsajas su tolesniais politiniais ir teisėkūros veiksmais.

2.2.8.

Komisijos ataskaita dėl 2008 m. liepos 9 d. Reglamento (EB) Nr. 765/2008 (7), nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (sutrumpintai – dar vadinamo „atitikties reglamentu“) įgyvendinimo (COM (2017) 789 final), kurioje pateikiamos šios pagrindinės pastabos:

a)

reikia patikimų, kompetentingų ir tinkamai veikiančių „atitikties vertinimo įstaigų“, kurios prieš parduodant gaminius patikrintų, ar jie atitinka tam tikrus standartus;

b)

dėl šios priežasties ES sukūrė šių atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo sistemą;

c)

Komisija mano, kad Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (8) sukurta Europos akreditavimo infrastruktūra suteikė papildomos naudos ne tik bendrajai rinkai, bet ir tarptautinei prekybai;

d)

patvirtinama, kad akreditavimui plačiai pritaria Europos pramonės atstovai ir atitikties vertinimo įstaigos;

e)

vis dėlto nelengva užtikrinti, kad visa akreditavimo sistema atitiktų naujausius technikos laimėjimus ir būtų vienodai griežtai taikoma;

f)

ataskaitoje taip pat patvirtinama, kad įmonės geriau suvokia, kokį svarbų vaidmenį atlieka prekių ženklinimas CE ženklu, kuris bendrojoje rinkoje įvestas 2013–2017 m.

d)

Neprivalomos priemonės

2.2.9.

Komisija pripažįsta, nors ir nepaaiškina išsamiai kodėl, kad yra galimybių priimti privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, kuriais būtų siekiama sukurti pasitikėjimą bendrąja rinka ir kurie numatyti pačiame komunikate, pavyzdžiui, naudotis esamais SOLVIT mechanizmais ar aiškiai ir nedviprasmiškai įtraukti bendrosios rinkos sąlygą, plėtoti mokytojų mokymo programos abipusio pripažinimo tema, organizuoti pareigūnų mainus ir t. t. (žr. pirmiau nurodyto komunikato priedą).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Reikėtų pažymėti, kad Komisija atliko didžiulį, reikalingą, sudėtingą ir vertingą darbą, kuris turi būti vertinamas labai teigiamai.

3.2.

Tačiau ji pakankamai nepaaiškina, kokia 2013 m. pasiūlymo dėl Reglamento dėl gaminių rinkos priežiūros padėtis: nežinome, ar reglamentas buvo baigtas rengti, nes panašu, kad dabar svarstomame pasiūlyme kartojasi, nors ir iš dalies pakeistos, kai kurios nuostatos, nenurodoma, kad ankstesnio pasiūlymo atsisakyta.

3.2.1.

Be to, EESRK mano, kad būtina aiškiai susieti Bendros gaminių saugos direktyvą ir dabartinį pasiūlymą, kad jo taikymo sritis apimtų visus produktus, o ne tik tuos, kurie nurodyti priede.

3.2.2.

EESRK nuomone, labai svarbu, kad kartu su pasiūlymu būtų teikiamas naujasis reglamentas dėl bendros gaminių saugos, kuriuo būtų užtikrinama, kad visiems gaminiams, neatsižvelgiant į jų savybes, būtų taikomas atnaujintas ir veiksmingesnis teisės aktas.

3.2.3.

Iš tiesų EESRK toliau laikosi nuomonės, kad nuostatos dėl rinkos priežiūros yra fragmentuotos ir dažnai dubliuojasi, todėl atsiranda painiavos tarp pačių priežiūros taisyklių ir ekonominės veiklos vykdytojų prievolių.

3.2.4.

EESRK abejoja, ar tai, kad Komisija tuo pačiu metu diskusijoms pateikia du nors ir skirtingų elementų turinčius, tačiau panašaus turinio pasiūlymus, yra tinkamas problemos sprendimas.

3.3.

Atsižvelgdamas į dabartinių diskusijų dėl produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinio aplinkybes, EESRK mano, kad svarstomame pasiūlyme turėtų būti numatyta nuostata, kuria būtų sustiprinta valstybių narių rinkos priežiūros prievolė, šiuo atveju prievolė pateikti Komisijai ketvirtines ataskaitas apie savo veiksmus ir kontrolę, įskaitant statistinius duomenis ir sprendimus.

3.4.

Be to, apie priežiūros institucijų veiklą turi būti skelbiama veiklos ataskaitose ar įvairiose jų interneto svetainėse.

3.5.

Antra vertus EESRK mano, kad aptariamiems pasiūlymams pasirinktas teisinis pagrindas yra tinkamas, taip pat galima juos teigiamai įvertinti subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu, be to, pasirinktos teisinės priemonės yra labiausiai tinkamos nustatytiems tikslams pasiekti. Komitetas apgailestauja tik dėl per didelio tam tikrų nuostatų lankstumo, kadangi, nepaisant to, kad naudojami reglamentai, jomis paliekama pernelyg didelė veiksmų laisvė valstybėms narėms ir nesuteikiama daugiau galimybių griežtesnei kontrolei, nors ES būtų galėjusi tai daryti pasirinkus tam tikrus kitus būdus, kurie buvo atmesti.

3.6.

EESRK ragina į bendruosius rinkos priežiūros principus privaloma tvarka įtraukti atsargumo principą kaip svarbiausią veiksnį priimant sprendimus visais atvejais, net kai nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad produktas galėtų būti kenksmingas vartotojams arba aplinkai, tačiau yra pagrįstų duomenų, dėl kurių reikia juos apsaugoti.

3.6.1.

EESRK negali nepareikšti dar kartą Komisijai kritikos, kad ji nepateikė visiškai jokios nuorodos į atsargumo principą, kurį, reikia priminti, valstybių narių valdžios institucijos nuolat taiko rizikos valdymo srityje ir kuris yra pagrindinis reikalavimas visoms institucijoms, turinčioms priimti sprendimus dėl kokio nors produkto pašalinimo iš rinkos ar palikimo joje.

3.6.2.

Kadangi nėra jokios nuorodos į atsargumo principą, EESRK rekomenduoja vis dėlto nurodyti, kad prievolė įrodyti visada tenka ekonominės veiklos vykdytojams, kad jie negalėtų teigti, kad valdžios institucijos turi įrodyti, kad gaminys yra nesaugus ar kelia kokį nors kitą pavojų.

3.7.

EESRK pritaria valstybėms narėms taikomai prievolei nustatyti bendrą rinkos priežiūros strategiją ne rečiau kaip kas trejus metus.

3.7.1.

Tačiau EESRK nemano, kad valdžios institucijų priimtas priemones Europos Komisija turi reguliariai kontroliuoti.

3.8.

EESRK nuomone, labai svarbu, kad RAPEX sistema (skubių pranešimų apie pavojingus maisto produktus sistema) keičiantis informacija tarp valstybių narių veiktų koordinuotai ir efektyviai, tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais, kai kuri nors valstybė narė Europos Komisijai pranešdavo apie pavojingo gaminio keliamą pavojų, nei Komisija, nei tos šalies valdžios institucijos paprastai apie tai neinformuodavo vartotojų nei jiems atstovaujančių asociacijų, išskyrus atvejus, kai būtina taikyti privalomąsias priemones, pavyzdžiui, atšaukimo procedūrą, pagal kurią būtinas vartotojų dalyvavimas; panaši padėtis yra ir tais atvejais, kai valstybės narės valdžios institucijos su atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju susitaria pašalinti produktą, bet apie šį susitarimą neinformuoja kitų ES šalių, tokių būdu dažnai pažeisdamos atsargumo principą.

3.8.1.

EESRK pabrėžia, kad toks mechanizmas turėtų būti koordinuojamas ir tais atvejais, kai produktas turi būti sunaikintas, siekiant įtraukti vartotojus ir juos informuoti apie šiuos atvejus.

3.8.2.

Šiuo požiūriu ir nepažeidžiant konfidencialumo ir komercinių paslapčių apsaugos principo, EESRK mano, kad svarbiausia ne tik tai, kad Europos Komisija reguliariai teiktų ataskaitas apie RAPEX sistemą, bet ir tai, kad vartotojai, įmonės bei jiems atstovaujančios organizacijos galėtų gauti daugiau informacijos, nei pateikiama visuomenei, atsižvelgiant į tai, kad vartotojams dažnai labai sudėtinga suprasti, kad produktas buvo pripažintas nesaugiu ir atitinkamai pakeisti elgseną jo atžvilgiu.

3.8.3.

Be to, EESRK mano, kad šis reglamentas turės būti toks teisės aktas, kuris privaloma tvarka apims visas nuostatas, susijusias su skubaus informavimo sistema Europos Sąjungoje, įskaitant apibrėžtis, kontaktinius punktus, keitimosi informacija sąlygas ir procedūras, išorės subjektus, kurie gali dalyvauti sistemoje (pvz., vartotojų gynimo organizacijos), ir pranešimo taisykles.

3.9.

EESRK taip pat pabrėžia, kaip jau tai darė anksčiau kitose nuomonėse, kad reikia stiprinti bendrą Europos muitų strategiją siekiant užtikrinti optimalų žmogiškųjų ir materialinių išteklių naudojimą ir sukurti priemones, numatytas šiame pasiūlyme, be kita ko, išnagrinėjant galimybes taikyti naujas technologijas ir inovacijas, kartu visapusiškai laikytis piliečių asmens duomenų konfidencialumo ir ypač daug dėmesio skirti MVĮ ir vartotojams.

3.9.1.

Atsižvelgdamas į tai EESRK rekomenduoja plėtoti savitarpio pagalbos susitarimus, kuriuos ES sudaro su savo prekybos partneriais, visų pirma su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), ir tuos, dėl kurių buvo neseniai susitarta su Japonija ir Kanada.

3.9.2.

Be to, EESRK ragina Komisiją spręsti kovos su sukčiavimu, klastojimu ir falsifikavimu problemą, visų pirma kalbant apie į ES importuojamas prekes, nes tai daro didelį poveikį bendrai produktų saugai.

3.9.3.

Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia, kad reikia sukurti politiką, kuri suteiktų valstybėms narėms galimybę bendradarbiauti keičiantis informacija, kad būtų galima sparčiau reaguoti į rimtus neigiamus padarinius, susijusius su prekių naudojimu, nes daugėja suklastotų arba padirbtų produktų, valstybės narės turi ribotus išteklius jų kontrolei, todėl didėja pavojus vartotojų sveikatai ir saugai.

3.9.4.

Galiausiai, kaip atkreipė dėmesį savo ankstesnėje nuomonėje, EESRK pažymi, kad „priežiūros institucijų ir muitinių nariai bei darbuotojai eidami savo pareigas turės pateikti sąžiningumo ir nepriklausomumo garantijas ir turės būti apsaugoti nuo galimo spaudimo ar bandymų papirkti“ (9).

3.10.

Kalbant apie Sąjungos atliekamą produktų, kurie buvo patikrinti jos teritorijoje ir kuriems taikomi derinamieji teisės aktai, vertinimą, EESRK nuomone, labai svarbu, kad, nedarant poveikio konkrečiai nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai, Europos Komisija turėtų įgaliojimus vertinti valstybių narių įgyvendinamas priemones, susijusias su šia suderinimo politika, ir tokiu būdu būtų išvengta teisinio netikrumo, dėl kurio galėtų būti kvestionuojamas laisvas saugių produktų judėjimas.

3.11.

Be to, kaip jau minėta ankstesnėse nuomonėse, EESRK ir toliau rekomenduoja įtraukti nuostatas dėl visos Europos duomenų apie sužalojimus bazės sukūrimo, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visų tipų sužalojimus ir kuria būtų siekiama šių tikslų:

a)

padėti rinkos priežiūros institucijoms priimti kompetentingesnius rizikos vertinimo sprendimus;

b)

sudaryti pagrindą imtis prevencinių veiksmų ir vykdyti visuomenės informavimo kampanijas, taip pat leisti už standartų rengimą atsakingiems pareigūnams kurti geresnius gaminių standartus;

c)

padėti gamintojams kuriant naujus produktus atsižvelgti į saugumo aspektus;

d)

įvertinti prevencinių priemonių veiksmingumą ir nustatyti rengiamos politikos prioritetus.

3.12.

Šiuo tikslu EESRK dar kartą siūlo sukurti teisinį pagrindą Europos duomenų apie sužalojimus bazei sudaryti, kuriuo remiantis Komisija turėtų būti įpareigota padėti koordinuoti duomenų rinkimą valstybėse narėse ir užtikrinti sklandų šios duomenų bazės veikimą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.    Pasiūlymas dėl atitikties (COM(2017) 795 final)

4.1.1.   1 straipsnis

4.1.1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad be sveikatos apsaugos ir asmenų saugos pasiūlyme taip pat kalbama apie aplinkos bei viešųjų interesų apsaugą.

4.1.2.   5 straipsnis

4.1.2.1.

Daugelio vartojimo prekių atveju EESRK nepritaria atitikties deklaracijoms, nes iš esmės tai vienašališka gamintojo pateikta deklaracija, kurioje pripažįstama, kad gaminys atitinka susijusius Europos teisės aktus dėl saugos. Dėl atitikties deklaracijos dažnai kyla nesusipratimų vartotojams, kurie painioja produkto kilmę ir produkto leidimą.

4.1.2.2.

Neseniai keletas vartotojų organizacijų išreiškė susirūpinimą dėl šių atitikties sistemų, panašiai kaip ir dėl CE ženklo. Šiuo klausimu EESRK mano, kad atitikties deklaracija turi būti skelbiama gaminio interneto svetainėje, puslapyje, kuriame pateikiami gaminio techniniai dokumentai. Taigi, ji neturi kelti painiavos ir klaidinti vartotojo.

4.1.3.   10 ir 14 straipsniai

4.1.3.1.

EESRK palankiai vertina svarstomą pasiūlymą, nes jame siekiama nustatyti nuoseklią rinkos priežiūros sistemą kiekvienoje valstybėje narėje. Nors pasiūlyme nustatomos taisyklės dėl prievolių, įgaliojimų ir rinkos priežiūros organizavimo, jame nieko nepasakyta apie valstybių narių įgaliojimus ir diskreciją techninių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių klausimais, ir tai gali sukelti prieštaravimų dėl gaminių priežiūros Europos Sąjungoje.

4.1.3.2.

Neatsižvelgiant į valdžios institucijoms suteiktus įgaliojimus, EESRK mano, kad pasiūlyme joms numatyta labai nedaug įpareigojimų. Dokumente daugiausia kalbama apie jų prerogatyvas, visų pirma apie paprasčiausią teisę jų teritorijoje esančius naudotojus laiku įspėti apie produktus, kurie pripažinti galinčiais kelti pavojų.

4.1.4.   18 straipsnis

4.1.4.1.

EESRK nežino, dėl kokių priežasčių Komisija į šį straipsnį neįtraukė taisyklės, kurią siūlė anksčiau, 2013 m., ir kurioje patikslinami kriterijai dėl valdžios institucijų priimamų sprendimų, taip pat visos tolesnės priemonės, pavyzdžiui, ekonominės veiklos vykdytojo pareigos ir tolesni valdžios institucijų veiksmai. Žvelgiant iš ekonominės veiklos vykdytojų perspektyvos, tekste nėra aiškiai nustatyta, ar pranešimai RAPEX sistemai yra faktiškai stebimi ir ar šie veiklos vykdytojai iš tiesų pašalina atitinkamus gaminius iš rinkos.

4.1.4.2.

Kalbant apie produktų atšaukimo procedūrą, EESRK nuomone, svarbiausia informuoti vartotojus, todėl jis primygtinai prašo šią informaciją aiškiai nurodyti ir įpareigoti valdžios institucijas ją paskelbti. Be to, taip pat reikės reglamentuoti informavimo apie produkto atšaukimą procedūrą, kad vartotojai jos nepainiotų su komerciniais pranešimais apie atitinkamą produktą.

4.1.5.   26 straipsnis

4.1.5.1.

EESRK mano, kad ypač svarbu pasiūlyme pateikti aiškią nuostatą, nurodančią, kad valstybių narių valdžios institucijos turi turėti įgaliojimus ir reikiamus išteklius, kad galėtų atlikti savo užduotis, visų pirma kalbant apie gaminių fizinius patikrinimus ir patikrinimus laboratorijoje.

4.1.6.   27 straipsnis

4.1.6.1.

EESRK mano, kad nepažeidžiant pirmiau nurodytų punktų, reikėtų numatyti bendrą nuostatą, kuri suteiktų galimybę rinkos priežiūros institucijoms prašyti išorės sienų kontrolę vykdančių institucijų neleisti produktui patekti į laisvą apyvartą, jei paaiškėja, kad jis iš tiesų kelia pavojų sveikatai, saugai, aplinkai ar viešajam interesui.

4.1.7.   32 straipsnis

4.1.7.1.

EESRK pabrėžia, kad būtina į tinklą įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, ypač vartotojų asociacijas, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su valstybių narių pasiekiamais rezultatais rinkos priežiūros politikos srityje.

4.1.8.   61 straipsnis

4.1.8.1.

EESRK teigiamai vertina pasiūlymą nustatyti konkrečią nuostatą dėl baudų, kurios atgrasytų ekonominės veiklos vykdytojus nuo pavojingų produktų teikimo į rinką.

4.1.8.2.

Dėl tos pačios priežasties EESRK palankiai vertina 61 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama, kad baudos dydis gali būti didinamas, jei tai pakartotinis pažeidimas.

4.2.    Pasiūlymas dėl pripažinimo [COM(2017) 796 final]

4.2.1.   4 straipsnis

4.2.1.1.

EESRK reiškia abejonių dėl svarstomo principo veiksmingumo, ypač dėl to, kad 4 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog atsakomybė už atitinkamos deklaracijos pateikimą tenka ekonominės veiklos vykdytojams, nes tai gali vartotojams turėti tokį patį poveikį kaip ženklinimas CE ženklu, kuris niekada nesutrukdė pavojingais laikomiems produktams cirkuliuoti vidaus rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar buvo pateikta deklaracija.

4.2.1.2.

EESRK mano, kad tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia reikiamos deklaracijos, nepažeidžiant 8 punkto nuostatų, reikia atlikti informacijos dėl atitikties patikrinimą.

4.2.2.   5 straipsnis

4.2.2.1.

EESRK vėlgi pabrėžia, kad atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį, reikia įrašyti atsargumo principą greta kitų produktų vertinimo kriterijų.

4.2.3.   6 straipsnis

4.2.3.1.

Atsižvelgdamas į vartotojų teises, visų pirma teisę į sveikatą ir saugą, taip pat į aplinkos ir viešojo intereso apsaugą, EESRK nesutinka su šioje nuostatoje pateikiama saugumo prielaida, nes, Komiteto nuomone, jei gaminys yra vertinamas, kaip nurodyta 5 straipsnyje, jo negalima išleisti į apyvartą, kol atitinkama valstybės narės institucija nepriims galutinio sprendimo.

Briuselis, 2018 m. gegužės 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/ALL/?uri=COM%3A2017%3A787%3AFIN.

(2)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=CELEX:52017DC0788&qid=1519385332001.

(3)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?qid=1519385589015&uri=CELEX:52017DC0789.

(4)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=COM%3A2017%3A0795%3AFIN.

(5)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=COM%3A2017%3A0795%3AFIN.

(6)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/FR/TXT/?uri=CELEX:52017DC0788&qid=1519385332001.

(7)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(8)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(9)  OL C 271, 2013 9 19, p. 86, 1.6 punktas.


Top