EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 03

COM(2020) 474 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?

1.Įvadas

Metalai, mineralai ir gamtinės medžiagos yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Žaliavos, kurių reikšmė ekonomikai yra didžiausia ir kurioms būdinga didelė tiekimo rizika, vadinamos svarbiausiosiomis žaliavomis. Svarbiausiosios žaliavos yra itin svarbios daugelio pramonės ekosistemų veikimui ir vientisumui. Volframas priverčia telefoną vibruoti. Galis ir indis reikalingi šviestuvuose naudojamai šviesos diodų (LED) technologijai. Puslaidininkiams gaminti reikalingas silicio metalas. Vandenilio elementams ir elektrolizeriams reikia platinos grupės metalų.

Galimybė gauti išteklių yra strateginė saugumo užduotis žaliąjį kursą įgyvendinti siekiančiai Europai 1 . Naujojoje Europos pramonės strategijoje 2 siūloma stiprinti Europos atvirą strateginį savarankiškumą, atkreipiant dėmesį į tai, kad Europos perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui šiandieninį iškastinio kuro poreikį galėtų pakeisti poreikiu žaliavoms, kurių daugumą gauname iš užsienio ir dėl kurių pasaulinė konkurencija darosi vis nuožmesnė. Todėl, siekiant užsitikrinti galimybę dalyvauti diversifikuotoje ir neiškreiptoje pasaulinėje žaliavų rinkoje, ES atvirą strateginį savarankiškumą šiuose sektoriuose reikės puoselėti nuolat 3 . Tuo pat metu, siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės veiksnių ir poveikį aplinkai, pagrindinę sparčiai visame pasaulyje didėjančios išteklių paklausos problemą reikia spręsti mažinant medžiagų kiekį ir jas pakartotinai naudojant prieš perdirbant.

Didžiulis išteklių (energijos, maisto ir žaliavų) poreikis planetai daro milžinišką poveikį – tai siejama su puse viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir daugiau kaip 90 proc. biologinės įvairovės nykimo bei vandens trūkumo apraiškų. Siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, bus labai svarbu didinti žiedinės ekonomikos mastą, kartu atsiejant ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir išteklius naudojant taip, kad planeta netaptų pereikvota 4 .

Galimybė gauti išteklių ir tvarumas yra pagrindinė ES atsparumo, susijusio su žaliavomis, sąlyga. Norint užtikrinti aprūpinimo ištekliais saugumą, reikia imtis veiksmų, kuriais būtų įvairinami tiek pirminiai, tiek antriniai tiekimo šaltiniai, mažinama priklausomybė ir gerinamas išteklių naudojimo efektyvumas bei žiediškumas, įskaitant tvarių gaminių kūrimą. Tai pasakytina apie visas žaliavas, įskaitant netauriuosius metalus, pramoninius mineralus, agregatus ir biotines medžiagas, tačiau tai dar svarbiau kalbant apie žaliavas, kurių reikšmė ES yra kritinė.

Tarsi šio uždavinio būtų per maža, COVID-19 krizė parodė, kaip greitai ir kaip stipriai gali sutrikti pasaulinės tiekimo grandinės. Komisija pasiūlė plataus užmojo COVID-19 ekonomikos gaivinimo planą 5 , kuriuo siekiama stiprinti atsparumą ir atvirą strateginį savarankiškumą bei skatinti perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Keliant tikslą užtikrinti atsparumą pasirūpinant saugiu ir tvariu svarbiausiųjų žaliavų tiekimu, šiuo komunikatu tikimasi reikšmingai prisidėti prie ekonomikos gaivinimo ir ilgalaikės transformacijos.

Remiantis ES žaliavų iniciatyva 6 šiame komunikate pateikiama:

-2020 m. ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašas;

-uždaviniai siekiant saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo ir veiksmai, kuriais būtų siekiama stiprinti ES atsparumą ir atvirą strateginį savarankiškumą.

1. 2020 m. ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašas

ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašą Komisija peržiūri kas trejus metus. Pirmąjį sąrašą ji paskelbė 2011 m., o 2014 ir 2017 m. jį atnaujino 7 . Vertinimas grindžiamas pastarųjų metų duomenimis ir iš jo matyti, kaip žaliavų svarba keitėsi nuo tada, kai buvo paskelbtas pirmasis sąrašas. Ateities tendencijos jame neprognozuojamos. Būtent todėl Komisija rengia ir prognozių tyrimą (žr. toliau).

Atliekant 2020 m. vertinimą taikyta tokia pati metodika, kaip ir atliekant 2017 m. vertinimą 8 . Jame naudojamas ES be Jungtinės Karalystės (ES 27) paskutinių penkerių pasibaigusių metų vidurkis. Atliekant šį vertinimą patikrintos 83 medžiagos (penkiomis daugiau nei 2017 m.) ir, kai tai buvo įmanoma, nuodugniau nei ankstesniuose vertinimuose įsigilinta į etapus, kuriais vertės grandinėje atitinkamų žaliavų svarba išryškėja labiausiai, – gavybą ir (arba) perdirbimą.

Ekonominė reikšmė ir tiekimo rizika yra du pagrindiniai žaliavos svarbos ES nustatymo kriterijai. Ekonominė reikšmė nustatoma išsamiai analizuojant žaliavų pasiskirstymą pagal galutines paskirtis, remiantis jų panaudojimu pramonės reikmėms. Tiekimo rizika nustatoma pagal pasaulinės pirminių žaliavų gamybos ir gavybos Europos Sąjungoje koncentraciją šalių lygmeniu, šalių tiekėjų valdymą 9 , įskaitant aplinkosaugos aspektus, antrinio perdirbimo (t. y. antrinių žaliavų) indėlį, pakeičiamumą, ES priklausomybę nuo importo ir prekybos apribojimų trečiosiose šalyse.

Taip sudaromas svarbiausiųjų žaliavų sąrašas yra praktinė priemonė, padedanti remti ES politikos formavimą. Šiuo sąrašu Komisija remiasi derėdamasi dėl prekybos susitarimų ar siekdama pašalinti prekybos iškraipymus. Šis sąrašas padeda nustatyti investicijų poreikius ir nukreipti mokslinius tyrimus bei inovacijas pagal ES programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“, taip pat pagal nacionalines programas, ypač tas, kurios vykdomos naujų kasybos technologijų, pakeičiamumo ir antrinio perdirbimo srityse. Tai taip pat svarbu žiedinei ekonomikai 10 , siekiant skatinti tvarią ir atsakingą medžiagų gavybą, ir pramonės politikai. Be to, šiuo sąrašu, kaip ES orientacine sistema, valstybės narės ir bendrovės gali naudotis rengdamos savo konkrečius žaliavų svarbos vertinimus.

Į 2020 m. ES sąrašą įtraukta 30 medžiagų, palyginti su 14 medžiagų 2011 m., 20 medžiagų 2014 m. ir 27 medžiagomis 2017 m. 26 medžiagos lieka iš ankstesnio sąrašo. Boksitas, litis, titanas ir stroncis į sąrašą įtraukiami pirmą kartą. Helis išlieka svarbus dėl pasiūlos koncentracijos, tačiau dėl sumažėjusios jo ekonominės reikšmės iš 2020 m. svarbiausiųjų žaliavų sąrašo jis išbraukiamas. Komisija toliau atidžiai stebės helio padėtį, atsižvelgdama į jo svarbą įvairioms naujai atsveriančioms panaudojimo galimybėms skaitmeniniame sektoriuje. Ji taip pat atidžiai stebės nikelio padėtį, atsižvelgdama į pokyčius, susijusius su baterijų žaliavų paklausos didėjimu.

Daugiau informacijos apie šias medžiagas pateikiama 1 priede, vertinimo ataskaitoje ir prie kiekvienos medžiagos pridedamoje informacijos suvestinėje; visa tai skelbiama ES žaliavų informacinėje sistemoje 11 .

Daugelio svarbiausiųjų žaliavų pasiūla yra labai koncentruota. Pavyzdžiui, Kinija patenkina 98 proc. ES retųjų žemių elementų (RŽE) poreikio, Turkija – 98 proc. ES borato poreikio, Pietų Afrika – 71 proc. ES platinos poreikio ir net didesnę dalį platinos grupės metalų – iridžio, rodžio ir rutenio – poreikio. ES hafnio ir stroncio poreikį tenkina pavienės ES bendrovės.

1 pav. Pagrindinės šalys, tiekiančios svarbiausiąsias žaliavas į ES

Šaltinis: Europos Komisijos 2020 m. svarbiausiųjų žaliavų vertinimo ataskaita

2.ES atsparumo didinimas. Tiekimo ir tvarumo uždaviniai

Žinios ir išmintis – būtinos sąlygos siekiant priimti pagrįstus sprendimus. Komisija jau yra parengusi Žaliavų informacinę sistemą ir ją tobulins, bet reikia padaryti daugiau. Todėl Komisija intensyviau dirbs su strateginio prognozavimo tinklais, kad sukauptų patikimų žaliavų paklausos, pasiūlos ir naudojimo strateginiuose sektoriuose duomenų ir parengtų dirvą atitinkamų scenarijų planavimui. Prieš rengiant kitą sąrašą (2023 m.) žaliavų svarbos vertinimo metodika gali būti peržiūrėta ir atnaujinta pagal naujausius duomenis.

Bendradarbiaudama su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ES prisidės prie pasaulinių pastangų geriau valdyti išteklius.

Ši žinių bazė turėtų sudaryti sąlygas strateginiam planavimui ir prognozavimui, taip atliepiant ES tikslą iki 2050 m. sukurti skaitmeninę ir klimatui nekenksmingą ekonomiką, ir sustiprinti jos įtaką pasaulinėje arenoje. Rengiant prognozes reikėtų atsižvelgti ir į geopolitinį aspektą, taip sudarant sąlygas Europai numatyti ir patenkinti būsimus poreikius.

Remiantis šiuo metu turima informacija, kartu su šiuo komunikatu paskelbtoje prognozių ataskaitoje 12 žaliavų svarbos vertinimas papildomas pagal naujausius duomenis, pateikiant svarbiausiųjų žaliavų perspektyvą iki 2030 ir 2050 m. strateginėms technologijoms ir sektoriams. Joje, remiantis ES (iki COVID-19) perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui scenarijais iki 2050 m. 13 , prognozuojama numatoma žaliavų paklausa ir atkreipiamas dėmesys į tiekimo riziką įvairiuose tiekimo grandinių lygmenyse:

·elektrinių transporto priemonių baterijoms ir energijos kaupimui 2030 m. ES reikėtų iki 18 kartų daugiau ličio ir iki penkių kartų daugiau kobalto, o 2050 m. – beveik 60 kartų daugiau ličio ir 15 kartų daugiau kobalto, palyginti su dabartiniu tiekimo mastu visai ES ekonomikai. Jei ši problema nebus sprendžiama, dėl padidėjusios paklausos gali kilti tiekimo sunkumų 14 ;

·retųjų žemių elementų, naudojamų pastoviuosiuose magnetuose 15 , pvz., elektrinių transporto priemonių, skaitmeninių technologijų ar vėjo generatorių, paklausa iki 2050 m. gali išaugti dešimt kartų.

Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į visame pasaulyje – dėl gyventojų skaičiaus augimo, industrializacijos, transporto, energetikos sistemų ir kitų pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, didėjančios paklausos besivystančiose šalyse ir naujų panaudojimo būdų diegiant technologijas – didėjančią žaliavų paklausą.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad metalų ir mineralų paklausa, siekiant klimato politikos užmojų, sparčiai didės 16 . Svarbiausias pavyzdys – elektros energijos kaupimo baterijos. Manoma, kad atitinkamų metalų, aliuminio, kobalto, geležies, švino, ličio, mangano ir nikelio, paklausa iki 2050 m. pagal „2°C scenarijų“ gali išaugti daugiau kaip 1 000 proc., palyginti su įprastu scenarijumi.

EBPO prognozuoja, kad, nepaisant pažangos medžiagų imlumo srityje ir didesnio išteklių naudojimo efektyvumo, taip pat didėjančios paslaugų dalies ekonomikoje, medžiagų naudojimas pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai – nuo 79 mlrd. tonų 2011 m. iki 167 mlrd. tonų 2060 m. (+ 110 proc.).

Tai yra bendras skaičius, apimantis santykinai gausius ir geografiškai paplitusius išteklius, kaip antai statyboms reikalingos medžiagos ar mediena. Vertinant žaliavų svarbą verta atidžiau pažvelgti į EBPO prognozę dėl metalų, pagal kurią jų paklausa padidės nuo 8 iki 20 mlrd. tonų 2060 m. (+ 150 proc.) 17 . Daugumos metalų atžvilgiu ES yra 75–100 proc. priklausoma nuo importo 18 .

EBPO daro išvadą, kad dėl medžiagų naudojimo masto augimo ir medžiagų gavybos, perdirbimo bei atliekų išmetimo sukeltų padarinių aplinkai neigiamas poveikis planetos ekonomikų išteklių bazėms veikiausiai didės, stabdydamas pažangą siekiant gerovės. Nesprendžiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų poveikio ištekliams problemos, gali būti, kad perkėlus išmetamųjų teršalų mažinimo naštą į kitas ekonominės grandinės dalis, bus paprasčiausiai sukelta naujų aplinkos ir socialinių problemų, kaip antai tarša sunkiaisiais metalais, buveinių sunaikinimas ar išteklių išeikvojimas 19 .

COVID-19 krizė privertė daugelį pasaulio šalių kritiškai įvertinti tai, kaip jos organizuoja savo tiekimo grandines, ypač tais atvejais, kai žaliavų ir tarpinių produktų tiekimo šaltiniai yra labai koncentruoti, taigi ir labiau pažeidžiami dėl galimų tiekimo sutrikimų. Svarbiausių tiekimo grandinių atsparumo didinimas taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti tiek perėjimą prie švarios energijos, tiek energetinį saugumą 20 .

Savo pasiūlyme dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano Komisija mano, kad svarbiausiosios žaliavos yra viena iš sričių, kuriose Europa turi būti atsparesnė rengdamasi būsimiems sukrėtimams ir turėti atviresnį strateginį savarankiškumą. Tai galima pasiekti diversifikuojant ir stiprinant pasaulines tiekimo grandines, be kita ko, tęsiant darbą su partneriais visame pasaulyje, mažinant pernelyg didelę priklausomybę nuo importo, didinant žiediškumą ir išteklių naudojimo efektyvumą, o strateginėse srityse didinant tiekimo pajėgumus pačioje ES.

3.Kaip iššūkius paversti galimybėmis

Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir kitos šalys jau dabar uoliai dirba, siekdamos užtikrinti tiekimą ateityje, diversifikuoja tiekimo šaltinius, sudarydamos partnerystę su daug išteklių turinčiomis šalimis, ir plėtoja savo vidines žaliavomis grindžiamas vertės grandines.

ES turėtų imtis skubių veiksmų, kad užtikrintų saugų ir tvarų žaliavų tiekimą, sutelkdama bendrovių, subnacionalinių ir nacionalinių valdžios institucijų bei ES institucijų pastangas.

ES veiksmų plane dėl svarbiausiųjų žaliavų turėtų būti numatyta:

-plėtoti atsparias vertės grandines ES pramonės ekosistemoms;

-mažinti priklausomybę nuo pirminių svarbiausiųjų žaliavų pereinant prie žiedinio išteklių naudojimo, tvarių gaminių ir inovacijų;

-stiprinti tvarią ir atsakingą žaliavų gavybą bei perdirbimą pačioje Europos Sąjungoje ir

-diversifikuoti tiekimą užtikrinant tvarų ir atsakingą tiekimą iš trečiųjų šalių, stiprinant taisyklėmis reguliuojamą atvirą prekybą žaliavomis ir šalinant tarptautinės prekybos iškraipymus.

Komisija ketina parengti ir įgyvendinti šiuos prioritetinius tikslus ir veiksmų planą padedama valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių, visų pirma Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje ir Žaliavų tiekimo grupės. Ji taip pat pasinaudos Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) parama bei praktine patirtimi žaliavų srityje.

3.1.Atsparios vertės grandinės ES pramonės ekosistemoms

ES gavybos, perdirbimo, antrinio perdirbimo, rafinavimo ir atskyrimo pajėgumų (pvz., ličio ar retųjų žemių elementų) spragos atspindi atsparumo trūkumą ir didelę priklausomybę nuo tiekimo iš kitų pasaulio šalių. Kai kurios Europoje iškasamos medžiagos (pvz., litis) šiuo metu turi būti išvežamos iš Europos perdirbti. Rafinavimo ir metalurgijos technologijos, pajėgumai ir įgūdžiai yra svarbiausia vertės grandinės grandis.

Šios spragos ir esamų žaliavų tiekimo grandinių pažeidžiamumas daro poveikį visoms pramonės ekosistemoms, todėl šiuo požiūriu turėtų būti laikomasi strategiškesnio požiūrio, užtikrinant: pakankamas atsargas, kad būtų išvengta netikėtų gamybos procesų sutrikimų; alternatyvius tiekimo šaltinius sutrikimo atveju, glaudesnę svarbiausiųjų žaliavų subjektų ir tolesnių vartotojų sektorių partnerystę, ir pritraukiant strateginės plėtros investicijas.

Per Europos baterijų aljansą viešosios ir privačiosios investicijos buvo reikšmingai sutelktos, o tai turėtų lemti, pavyzdžiui, kad iki 2025 m. 80 proc. Europos ličio paklausos bus patenkinama iš Europos šaltinių.

Naujojoje Europos pramonės strategijoje siūloma plėtoti naujus pramonės aljansus. Žaliavų aspektas turėtų būti neatskiriama šių aljansų ir atitinkamų pramonės ekosistemų dalis (kaip preliminariai nustatyta prie ekonomikos gaivinimo plano pridedamame tarnybų darbiniame dokumente 21 , žr. 2 priedą). Tačiau taip pat reikia sukurti specialų pramonės aljansą dėl žaliavų, kaip skelbiama pramonės strategijoje, nes esama kelių svarbių probleminių sričių, pvz., labai koncentruotos pasaulinės rinkos, techninės kliūtys investicijoms ir inovacijoms, visuomenės pritarimo klausimas ir būtinybė didinti tvarios medžiagų gavybos lygį.

Pirmuoju etapu Europos žaliavų aljansas daugiausia dėmesio skirs neatidėliotiniems poreikiams, t. y. retųjų žemių ir magnetų vertės grandinės ES atsparumui didinti, nes tai gyvybiškai svarbu daugumai ES pramonės ekosistemų (įskaitant atsinaujinančiąją energiją, gynybą ir kosmosą). Aljansas ilgainiui gali plėstis, apimdamas kitus su svarbiausiosiomis žaliavomis ir netauriaisiais metalais susijusius poreikius. Aljanso veikla papildys išorės veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti prieigą prie šių svarbiausiųjų medžiagų.

Aljansas bus atviras visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vertės grandinėje dalyvaujančius pramonės subjektus, valstybes nares ir regionus, profesines sąjungas, pilietinę visuomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, investuotojus ir NVO. Aljansas bus grindžiamas atvirumo, skaidrumo, įvairovės ir įtraukties principais. Jis laikysis ES konkurencijos taisyklių ir ES tarptautinių prekybos įsipareigojimų. Aljansas nustatys kliūtis, galimybes bei investavimo atvejus ir turės lanksčią valdymo sistemą, kuri apims visus suinteresuotuosius subjektus ir sudarys sąlygas vykdyti projektinį darbą.

Europos investicijų bankas neseniai patvirtino savo naują skolinimo energetikos sektoriui politiką, pagal kurią numatoma, kad bankas rems projektus, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų, reikalingų mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, tiekimu ES. Tai svarbu siekiant padėti mažinti riziką įgyvendinant projektus ir pritraukti privačias investicijas į ES ir į tas daug išteklių turinčias trečiąsias šalis, neviršijant savo veikimo įgaliojimų. Kartu būtina užtikrinti, kad tokie projektai nebūtų iškraipomi ir kad jais būtų tausiai ir tvariai prisidedama prie ES atviro strateginio savarankiškumo bei atsparumo didinimo.

ES tvarių finansų taksonomija nukreips viešąsias ir privačiąsias investicijas į tvarią veiklą. Taip bus sprendžiamas kasybos ir gavybos vertės grandinės potencialo ir būtinybės šiam sektoriui kuo labiau sumažinti poveikį klimatui ir aplinkai klausimas, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo aspektus 22 . Tai turėtų padėti tvariai ir atsakingai sutelkti paramą reikalavimus atitinkantiems svarbiausiųjų žaliavų žvalgymo, kasybos ir perdirbimo projektams.

3.2.Žiedinis išteklių naudojimas, tvarūs gaminiai ir inovacijos

Europos žaliojo kurso Žiedinės ekonomikos veiksmų planu 23 siekiama atsieti augimą nuo išteklių naudojimo, kuriant tvarius gaminius ir panaudojant antrinių žaliavų teikiamas galimybes 24 . Iki 2030 m. perėjus prie žiedinės ekonomikos, darbo vietų skaičius ES galėtų padidėti 700 tūkstančių 25 . Žaliavų iš mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiediškumas ir antrinis perdirbimas yra neatskiriama perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos dalis. Produktų naudojimo trukmės pailginimas ir antrinių žaliavų panaudojimas, naudojantis tvirta ir integruota ES rinka ir išlaikant aukštos kokybės medžiagų vertę, padės lengviau patenkinti didėjančią ES žaliavų paklausą. Pavyzdžiui, siekdama skatinti pakartotinį medžiagų iš sparčiai didėjančio Europos rinkai pateikiamų baterijų kiekio panaudojimą, iki 2020 m. spalio mėn. Komisija pasiūlys naują išsamų reglamentą, kuriame, be kitų aspektų, bus sprendžiami etapo pasibaigus gyvavimo ciklui, t. y. antrojo gyvavimo ciklo (pakartotinio naudojimo ir naudojimo pakeitus paskirtį), surinkimo lygio, antrinio perdirbimo efektyvumo ir pakartotinio medžiagų naudojimo, perdirbtųjų medžiagų dalies ir didesnės gamintojo atsakomybės klausimai.

ES yra žiedinės ekonomikos lyderė ir jau padidino antrinių žaliavų naudojimo mastą. Pavyzdžiui, perdirbama daugiau kaip 50 proc. kai kurių metalų, pavyzdžiui, geležies, cinko ir platinos, ir jie sudaro daugiau kaip 25 proc. ES sunaudojamo kiekio. Tačiau kalbant apie kitus elementus, visų pirma tuos, kurių reikia kuriant atsinaujinančiosios energijos technologijas arba aukštųjų technologijų prietaikas, pvz., retųjų žemių elementus, galį ar indį, antrinės gamybos indėlis yra labai nedidelis. Tai yra didžiulis potencialios vertės ES ekonomikai praradimas ir neigiamo poveikio aplinkai ir klimatui šaltinis, kurio būtų galima išvengti.

2 pav. Perdirbimo reikšmė siekiant patenkinti medžiagų paklausą (perdirbamų medžiagų dalis) 26

Atlikus daugiau atliekų perdirbimo srities mokslinių tyrimų bus galima tikėtis, kad vertingos medžiagos nepateks į sąvartynus. Daug išteklių išvežama iš Europos atliekų ir laužo pavidalu, nors, tikėtina, juos būtų galima vietoje perdirbti į antrines žaliavas. Gavybos ir perdirbimo pramonė taip pat turi tapti žalesnė – mažindama planetoje savo paliekamą pėdsaką, įskaitant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Mums trūksta išsamios informacijos apie tai, kiek žaliavų, kurias būtų galima pakartotinai panaudoti ar perdirbti, yra gaminiuose, kasybos atliekose ar sąvartynuose. Apskaitomų, t. y. esančių naudojamuose gaminiuose, medžiagų kiekio įvertinimas leistų aiškiau suprasti, kokiais atvejais jas būtų galima perdirbti, atsižvelgiant į vidutinę produktų gyvavimo trukmę.

Svarbiausiųjų žaliavų pakeitimas kitomis žaliavomis, pasižyminčiomis panašiomis savybėmis, yra dar vienas būdas sumažinti priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų. Medžiagų srities inovacijos; darnus projektavimas ir alternatyvių technologijų, kurioms reikalingos skirtingos medžiagos, kūrimas taip pat gali padėti sušvelninti tiekimo riziką.

3.3.Medžiagų gavyba iš Europos Sąjungos šaltinių

Didėjant pasaulinei svarbiausiųjų žaliavų paklausai, pirminėms žaliavoms ir toliau teks pagrindinis vaidmuo. Svarbiausias uždavinys siekiant didinti ES atsparumą ir stiprinti atvirą strateginį savarankiškumą – labiau sutelkti Europos vidaus potencialą.

Europa turi ilgą kasybos ir gavybos veiklos istoriją. Čia gausūs agregatų ir pramoninių mineralų, taip pat tam tikrų netauriųjų metalų, pvz., vario ir cinko, išteklių. Mažiau sėkmingai vystomi svarbiausiųjų žaliavų tiekimo projektai, nors potencialas tai daryti yra didelis. Žr. 3 pav. Priežastys yra daugialypės: investicijų į žvalgymą ir kasybą trūkumas, nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų gausa ir trukmė ar nepakankamas visuomenės pritarimas.

3 pav. Svarbiausiųjų žaliavų telkiniai ES 27 (2020 m.)

Vertinant geografinį svarbiausiųjų žaliavų pasiskirstymą Europoje, įdomių galimybių atveria baterijų žaliavų, pvz., ličio, nikelio, kobalto, grafito ir mangano, gavyba. Kelių valstybių narių įmonės jau dalyvauja Europos baterijų aljanse, gaudamos paramą tiek žaliavų panaudojimo, tiek jų perdirbimo Europoje reikmėms iš privačiojo sektoriaus, ES ir nacionalinių finansavimo šaltinių.

Iš 4 pav. matyti, kad daugelis ES baterijų žaliavų išteklių yra regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo anglies arba daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų ir kur planuojama statyti baterijų gamyklas. Taip pat pažymėtina, kad daugelyje kasybos atliekų yra daug svarbiausiųjų žaliavų 27 , taigi jas būtų galima peržiūrėti ir taip sukurti naują ekonominę veiklą esamose ar buvusiose akmens anglių kasyklose ir pagerinti aplinką.

4 pav. Baterijų žaliavų kasyklos, baterijų gamyklos ir anglių kasyklos

Šaltinis: Jungtinis tyrimų centras

Teisingos pertvarkos mechanizmas padės sumažinti socialinį ir ekonominį perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos poveikį regionuose, kuriuose naudojama daug akmens anglių ir išskiriama daug anglies dioksido. Juo gali būti prisidėta prie regionų ekonomikos diversifikavimo, be kita ko, investuojant į žiedinę ekonomiką. Pagal programos „InvestEU“ tvarios infrastruktūros kryptį taip pat galėtų būti prisidedama prie svarbiausiųjų žaliavų vystymo regionuose.

Rengdamos teritorinius teisingos pertvarkos planus valstybės narės gali iš anksto įvertinti svarbiausių žaliavų, kaip vieno iš alternatyvių verslo modelių ir užimtumo regionuose šaltinių, potencialą. Daugelį kasybos ir inžinerijos įgūdžių galima pritaikyti metalų ir mineralų eksploatavimo srityje, dažnai tuose pačiuose regionuose. Toks galimybių pritaikymas galėtų būti remiamas pagal atnaujintą ES įgūdžių darbotvarkę.

ES ir jos valstybėse narėse jau veikia gera teisinė sistema, užtikrinanti, kad kasyba būtų vykdoma aplinkai nekenksmingomis ir socialiai tvariomis sąlygomis.

Tačiau vis dėlto pradėti nedelsiant įgyvendinti naujus svarbiausiųjų žaliavų projektus – labai sunku. Tai iš dalies sietina su naujiems projektams būdinga neišvengiama rizika ir kaina, bet taip pat su paskatų ir finansavimo žvalgymui trūkumu, nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų trukme ir nepakankamu visuomenės pritarimu kasybai Europoje. Pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę Komisija šiuo metu dirba su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, kad nustatytų, kokių kliūčių gali kilti dideliems infrastruktūros projektams, – taip siekiama paspartinti ir palengvinti procedūras valstybėse narėse, kaip pabrėžiama 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kartu išlaikant aukštus standartus.

Novatoriški technologiniai sprendimai keičia svarbiausiųjų žaliavų kasybos ir perdirbimo praktiką. Šis sektorius jau iš dalies automatizuotas ir suskaitmenintas. Nuotolinis stebėjimas naudojant Europos Žemės stebėjimo programą „Copernicus“ gali tapti perspektyvia priemone nustatant naujus svarbiausiųjų žaliavų telkinius, stebint kasyklų aplinkosauginį veiksmingumą jų eksploatavimo laikotarpiu ir po uždarymo.

3.4.Diversifikuotas tiekimas iš trečiųjų šalių

Dėl ES geologinių galimybių ribotumo pirminių svarbiausiųjų žaliavų paklausa ir toliau bus tenkinama daugiausia importuojant – vidutinės trukmės, o galbūt ir ilguoju laikotarpiu. Todėl ES atviras strateginis savarankiškumas šiuose sektoriuose ir toliau turi būti puoselėjamas užtikrinant gerai diversifikuotas ir neiškreiptas galimybes patekti į pasaulines žaliavų rinkas.

Atsparumas svarbiausiųjų žaliavų tiekimo rizikai taip pat bus pasiektas intensyvinant ES prekybos politikos priemonių (įskaitant laisvosios prekybos susitarimus ir didesnes vykdymo užtikrinimo pastangas) naudojimą ir dirbant su tarptautinėmis organizacijomis, taip siekiant užtikrinti neiškraipytą prekybą ir investicijas į žaliavas atsižvelgiant į ES komercinius interesus. ES taip pat toliau ryžtingai spręs trečiųjų šalių tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo klausimą, laikydamasi savo įsipareigojimo per naująjį už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną (angl. Chief Trade Enforcement Officer, CTEO) stiprinti vykdymo užtikrinimo prekybos srityje veiklą. ES taip pat šiuo metu derasi dėl laisvosios prekybos susitarimų žaliavų srityje su įvairiomis svarbiomis šalimis. Tai suteiks potencialo toliau vienodinti sąlygas, kad Europos pramonės įmonės galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su trečiųjų šalių bendrovėmis ir tiesiogiai dalyvauti tvariai ir atsakingai išgaunamų žaliavų rinkoje. Energetikos ir ekonomikos diplomatija su trečiosiomis šalimis taip pat yra svarbi siekiant padidinti svarbiausiųjų tiekimo grandinių atsparumą pereinant prie švarios energijos ir užtikrinant energetinį saugumą.

Pasinaudoti galimybe ES importo mokesčius už svarbiausiąsias žaliavas mokėti nebe kitomis tarptautinėmis valiutomis, o eurais būtų naudinga keliais aspektais: sumažėtų kainų svyravimų, o ES importuotojai ir trečiųjų šalių eksportuotojai taptų mažiau priklausomi nuo finansavimo JAV doleriais rinkų.

Komisija bendradarbiauja su partneriais svarbiausiųjų žaliavų ir tvarumo klausimais įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Tarp jų – kasmetinė ES, JAV ir Japonijos trišalė konferencija svarbiausiųjų žaliavų tema (tiekimo rizika, prekybos kliūtys, inovacijos ir tarptautiniai standartai), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (konflikto zonų naudingosios iškasenos, gairės dėl žaliavų, atsakinga medžiagų gavyba), Jungtinės Tautos (pasaulinė perspektyva, neigiamas poveikis aplinkai, išteklių valdymas, mineralų valdymas), PPO (patekimas į rinką, techninės kliūtys, eksporto suvaržymai) ir G 20 (išteklių efektyvumas). Ji taip pat dalyvauja dvišaliuose dialoguose žaliavų klausimais su įvairiomis šalimis, įskaitant Kiniją.

ES turės užmegzti strateginę partnerystę su daug išteklių turinčiomis trečiosiomis šalimis, pasinaudodama visomis išorės politikos priemonėmis ir laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų. Yra daug neišnaudoto potencialo kurti tvarią ir atsakingą strateginę partnerystę su daug išteklių turinčiomis šalimis. Tarp jų – labai išsivysčiusios kasybos šalys, pavyzdžiui, Kanada ir Australija, kelios besivystančios šalys Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, taip pat netoli ES esančios šalys, kaip antai Norvegija, Ukraina, plėtros šalys ir Vakarų Balkanai. Svarbu į ES tiekimo grandines integruoti Vakarų Balkanus 28 . Pvz., Serbijoje yra boratų, o Albanijoje – platinos telkinių. Užuot bandžiusi iš karto plėtoti visus šiuos partnerystės ryšius, Komisija, prieš 2021 m. pradėdama bandomuosius partnerystės projektus, numato aptarti prioritetus su valstybėmis narėmis ir pramone, įskaitant susijusias šalis, nes jos turi vietos lygmens kompetencijos ir valstybių narių ambasadų tinklą.

Tokia strateginė partnerystė, susijusi su gavyba, perdirbimu ir rafinavimu, yra ypač svarbi daug išteklių turinčioms besivystančioms šalims ir regionams, pvz., Afrikai. ES gali padėti mūsų šalims partnerėms tvariai plėtoti savo naudingųjų iškasenų išteklius remdama geresnį vietos valdymą, dalydamasi atsakingos kasybos praktika ir taip kurdama pridėtinę vertę kasybos sektoriuje bei paskatas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.

Aktyvesnis bendradarbiavimas su strateginiais partneriais, siekiant apsaugoti svarbiausiųjų žaliavų išteklius, turės būti neatsiejamas nuo atsakingos medžiagų gavybos. Didelė pasiūlos koncentracija šalyse, kuriose taikomi žemi valdymo standartai 29 , ne tik kelia riziką tiekimo saugumui, bet ir gali dar labiau padidinti aplinkos ir socialines problemas, pvz., vaikų darbą. Dėl prieigos prie išteklių kylantys arba stiprėjantys konfliktai taip pat yra nuolat atsinaujinantis tarptautinės įtampos šaltinis.

Atsakingos medžiagų gavybos šaltinių ir išsamaus patikrinimo svarba žaliavų vertės grandinėje didėja. ES konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas 30 , į kurio taikymo sritį patenka alavas, auksas ir svarbiausiosios žaliavos tantalas ir volframas, taikomas ES importuotojams nuo 2021 m. sausio 1 d., ir juo minėti klausimai sprendžiami. Atsakingos naudingųjų iškasenų gavybos Europos partnerystė 31 padeda kasykloms laikytis ES reglamento ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos. Būsimame Baterijų reglamento pasiūlyme bus aptariama atsakinga baterijų žaliavų gavyba; Komisija svarsto galimybę parengti horizontalųjį teisės akto pasiūlymą dėl išsamaus patikrinimo.

ES išorės finansinių priemonių, tokių kaip vystomasis bendradarbiavimas, kaimynystės finansavimas ir partnerystės priemonė politikai remti, naudojimas padės pritraukti privačias investicijas ir taip užtikrinti, kad būtų pasiekta abipusė nauda ir kad ES įmonės galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti trečiosiose šalyse vykdomuose projektuose.

4. Išvada

Sprendimai lems labai daug. ES ekonomikos pertvarkymo ir modernizavimo sėkmė priklausys nuo to, kaip pavyks tvariai užsitikrinti apsirūpinimą pirminėmis ir antrinėmis žaliavomis, reikalingomis švarių ir skaitmeninių technologijų diegimui visose ES pramonės ekosistemose.

ES turi imtis veiksmų, kad taptų atsparesnė galimiems sukrėtimams ateityje ir pajėgtų vadovauti dvejopai – žaliajai ir skaitmeninei – transformacijai. COVID-19 krizė privertė suprasti, kad būtina mažinti priklausomybę nuo tiekimo ir didinti jo įvairovę bei saugumą. Atviro strateginio savarankiškumo didinimas atneš ES ilgalaikę naudą. ES institucijos, nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijos bei įmonės turėtų gerokai lanksčiau ir veiksmingiau užtikrinti tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą.

Kad sutvirtintų savo strateginį požiūrį, padėsiantį kurti atsparesnes žaliavų vertės grandines, Komisija atkreipia dėmesį į susijusius prioritetus ir teikia rekomendacijų dėl pagrindinių ES darbo sričių.

Šiuo tikslu Komisija glaudžiai bendradarbiaus su kitomis ES institucijomis, Europos investicijų banku, valstybėmis narėmis, regionais, pramone ir kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais. Ji stebės minėtų strateginių prioritetų ir veiksmų įgyvendinimo pažangą, nagrinės visas reikalingas papildomas paramos priemones ir ne vėliau kaip 2022 m. pateiks atitinkamų rekomendacijų.

1 priedas. Svarbiausiųjų žaliavų sąrašas

2 priedas. Svarbiausiųjų žaliavų reikšmė pramonės ekosistemoms

(1)

 Komunikatas COM(2019) 640 final.

(2)

 Komunikatas COM(2020) 102 final.

(3)

 Pasaulinė prekyba ir jos integruotos vertės grandinės ir toliau bus pagrindinis ekonomikos augimo variklis ir esminė Europos ekonomikos atgaivinimo sąlyga. Atsižvelgdama į tai, Europa taikys atviro strateginio savarankiškumo modelį. Tai reiškia, kad bus kuriama nauja pasaulio ekonomikos valdymo sistema ir plėtojami abipusiškai naudingi dvišaliai santykiai, kartu apsisaugant nuo nesąžiningos ir piktnaudžiavimu grįstos praktikos.

(4)

 Komunikatas COM(2020) 98 final.

(5)

 Komunikatas COM(2020) 456 final.

(6)

 Komunikatas KOM(2008) 699 galutinis. Šioje iniciatyvoje išdėstyta strategija dėl priklausomybės nuo neenergetinių žaliavų mažinimo pramoninėse vertės grandinėse ir visuomenės gerovės įvairinant pirminių žaliavų iš trečiųjų šalių šaltinius, stiprinant medžiagų gavybą ES viduje ir remiant antrinių žaliavų tiekimą užtikrinant efektyvumą ir žiediškumą.

(7)

 Komunikatai KOM(2011) 25 galutinis, COM(2014) 297 final ir COM(2017) 490 final.

(8)

 ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašo sudarymo metodika (https://op.europa.eu/s/nBRd).

(9)

 ES metodikoje naudojami pasauliniai valdymo rodikliai (angl. Worldwide Governance Indicators, WGI), http://info.worldbank.org/governance/wgi/ . WGI sistemoje aplinkosaugos aspektai vertinami pagal Vyriausybės veiksmingumo ir reguliavimo kokybės rodiklius.

(10)

  https://ec.europa.eu/eurostat/web/circular-economy/indicators/monitoring-framework .

(11)

  https://rmis.jrc.ec.europa.eu/ .

(12)

 Ataskaita dėl žaliavų strateginėms technologijoms ir sektoriams.

(13)

 Išsami analizė, kuria grindžiamas komunikatas COM(2018) 773, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/docs/pages/com_2018_733_analysis_in_support_en_0.pdf .

(14)

Cobalt: demand-supply balances in the transition to electric mobility,  https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC112285/jrc112285_cobalt.pdf .

(15)

Pastoviesiems magnetams naudojama: disprozis, neodimis, prazeodimis, samaris; kiti retųjų žemių elementai: itris, lantanas, ceris, prometis, europis, gadolinis, terbis, holmis, erbis, tulis, iterbis, liutecis.

(16)

 Pasaulio bankas (2017), The Growing Role of Minerals and Metals for a Low Carbon Future.

(17)

 EBPO (2019), Global Material Resources Outlook to 2060: Economic Drivers and Environmental Consequences.

(18)

  Europos Komisija, EIP on Raw Materials, Raw Materials Scoreboard 2018 .

(19)

 Tarptautinė išteklių darbo grupė šias galimybes vertina savo ataskaitose Jungtinių Tautų aplinkos programai, UNEP / IRP Global Resources Outlook 2019.

(20)

 Šiuo metu atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti svarbiausių tiekimo grandinių atsparumą pereinant prie švarios energijos ir užtikrinant energetinį saugumą – ir jį padidinti.

(21)

 SWD(2020) 98 final.

(22)

  Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo .

(23)

 Komunikatas COM(2020) 98 final.

(24)

 ES išteklių produktyvumas 2003–2018 m. laikotarpiu didėjo vidutiniškai 1,7 proc. per metus, kaip skelbiama leidinyje Monitoring report on progress towards the SDGs in an EU context — 2020 edition , p. 227.

(25)

 Impacts of circular economy policies on the labour market (2018). „Cambridge Econometrics“, ICF, „Trinomics“ (Europos Komisijos užsakymu). ISBN: 978-92-79-86856-6.

(26)

 Perdirbamų medžiagų dalis (angl. Recycling Input Rate, RIR) – tai visos paklausos procentinė dalis, kurią galima patenkinti naudojant antrines žaliavas. Paveikslo šaltinis – ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašo tyrimo (2020 m.) galutinė ataskaita.

(27)

  https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/recovery-critical-and-other-raw-materials-mining-waste-and-landfills .

(28)

 Žr. 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą Zagrebe.

(29)

 Remiantis pasauliniais valdymo rodikliais (WGI), pagal kuriuos vertinama: I) galimybė pareikšti nuomonę ir atskaitomybė, II) politinis stabilumas ir smurto nebuvimas, III) valdymo efektyvumas, IV) reguliavimo kokybė, V) teisinė valstybė ir VI) korupcijos kontrolė.

(30)

 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo; OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(31)

  https://europeanpartnership-responsibleminerals.eu/ .

(32)

 Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (GPSI), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinių Tautų vystymosi programa (UNDP), Pasaulio bankas, Atsakingos naudingųjų iškasenų gavybos Europos partnerystė (EPRM) ir Vokietijos tarptautinio bendradarbiavimo organizacija (vok. Gesellschaft für internationale Zusammenarbeit, GIZ).

(33)

 Remiantis vidaus gamyba ir importu (neįskaitant eksporto).

(34)

 IR = (importas – eksportas) / (vidaus gamyba + importas – eksportas).

(35)

 Pasibaigusiosios gyvavimo trukmės produktų perdirbamų medžiagų dalis (angl. End of Life Recycling Input Rate, EoL-RIR) – tai visos paklausos procentinė dalis, kurią galima patenkinti naudojant antrines žaliavas.

(36)

 ES priklausomybės nuo berilio importo negalima apskaičiuoti, nes berilio rūda ir koncentratas ES negaminami ir jais neprekiaujama.

(37)

 ES yra hafnio ir indžio grynoji eksportuotoja.

(38)

 Dėl titano metalo putos – ES atžvilgiu nėra prekybos kodų.

(39)

 Volframo lydyklų ir rafinavimo įmonių pasiskirstymas buvo naudojamas kaip gamybos koncentracijos rodiklis. Dėl komercinio konfidencialumo prieinami ne visi prekybos duomenys.

(40)

 ES priklausomybės nuo vanadžio importo negalima apskaičiuoti, nes vanadžio rūda ir koncentratas ES negaminami ir jais neprekiaujama.

(41)

 Prekybos duomenys apima metalus iš visų šaltinių – tiek pirminių, tiek antrinių. Nebuvo įmanoma nustatyti pirminių ir antrinių medžiagų šaltinio ir atitinkamos reikšmės.

(42)

 Pasaulinė gamyba apima retųjų žemių oksidų koncentratus, kuriuose gali būti tiek lengvųjų, tiek sunkiųjų retųjų žemių elementų.