52007DC0002

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.1.2007

KOM(2007) 2 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių Gairės 2020 metams ir vėliau {SEK(2007) 7} {SEK(2007) 8}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsniųGairės 2020 metams ir vėliau

Santrauka

Vyksta klimato kaita. Būtina imtis skubių veiksmų, kad ją apribotume iki suvaldomo lygio. ES turi imtis būtinų vidaus priemonių ir rodyti tarptautinį pavyzdį užtikrinant, kad pasaulinis vidutinės temperatūros augimas neviršytų daugiau kaip 2°C palyginti su temperatūros lygiu ikipramoninio išsivystymo laikotarpiu.

Šis komunikatas bei pridedama poveikio analizė rodo, kad tai yra techniškai išsprendžiamas ir ekonomiškai įgyvendinamas uždavinys, bet su sąlyga, kad pagrindiniai teršėjai nedelsdami imsis veiksmų. Gauta nauda daug kartų viršytų išlaidas.

Šis komunikatas yra skirtas 2007 m. pavasarį įvyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikumui, kurio metu turėtų būti priimtas sprendimas dėl integruoto ir išsamaus požiūrio į ES energijos ir klimato kaitos politiką. Jis tęsia 2005 m. komunikatą „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“, kuriame buvo pateiktos konkrečios ES klimato kaitos politikos rekomendacijos ir išdėstyti pagrindiniai ES su klimato kaita susijusios strategijos elementai. Spręsdama dėl mūsų klimato kaitos politikos tolimesnės raidos, Europos Vadovų Taryba turėtų priimti sprendimus, kurie sukurtų palankias sąlygas siekti naujo pasaulinio susitarimo, kuriuo po 2012 m. būtų tęsiami Kioto protokolu prisiimti pirmieji įsipareigojimai.

Šiuo komunikatu siūloma, kad ES išsivysčiusios šalys, atsižvelgdamos į tarptautines derybas, siektų tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų šilumos efektą sukelinčių dujų (ŠESD) kiekį 30 % (palyginti su 1990 m. lygiu). Tai yra būtina norint užtikrinti, kad pasaulyje būtų išlaikyta 2ºC riba. Dar prieš sudarant tarptautinį susitarimą, nepažeisdama savo pozicijų tarptautinėse derybose, ES turėtų jau dabar priimti tvirtą ir nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ne mažiau kaip 20 %, tuo tikslu pasitelkdama ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (ES ETS), kitas kovos su klimato kaita priemones ir su energetikos politika susijusius veiksmus. Toks požiūris leis ES tapti pasauline lydere kovojant su klimato kaita. Tuo pačiu tai bus ženklas pramonei, kad po 2012 m. ETS bus išsaugota, ir paskatinimas investuoti į išmetamųjų dujų kiekį mažinančias ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias alternatyvias technologijas.

Po 2020 m. besivystančių šalių išmetamųjų dujų kiekis viršys išsivysčiusių šalių išmetamųjų dujų kiekį. Šiuo metu bendras besivystančių šalių išmetamųjų dujų kiekio augimo tempas turėtų pradėti lėtėti, o nuo 2020 m. bendras išmetamųjų dujų kiekis turėtų mažėti. Šį tikslą galima pasiekti nestabdant tų šalių ekonominio augimo ir skurdo mažinimo, bet pasinaudojant įvairiomis su energija ir transportu susijusiomis priemonėmis, kurios ne tik turi didelį išmetamųjų dujų kiekio mažinimo potencialą, bet ir savo ruožtu teikia tiesioginę ekonominę ir socialinę naudą.

Iki 2050 m. pasaulio išmetamųjų dujų kiekis, palyginti su 1990 m., turi būti sumažintas iki 50 %, išsivysčiusioms šalims iki 2050 m. išmetamųjų dujų kiekį tektų sumažinti 60–80 %. Daugeliui besivystančių šalių irgi prireiks iš esmės sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.

Rinka grindžiamos priemonės, kaip antai ES ETS, bus pagrindinės priemonės siekiant užtikrinti, kad Europa ir kitos šalys savo tikslus pasiektų mažiausiomis sąnaudomis. Post-2012 gairės turėtų suteikti galimybę panašias šalių prekybos sistemas būtų sujungti tarpusavy ir su ES ETS, kaip su būsimu pasaulinės anglies dvideginio rinkos pagrindu. Po 2012 m. anglies dvideginio kreditams ir toliau bus taikoma ES ETS pagal Kioto protokole numatytus Švarios plėtros mechanizmo ir Bendro įgyvendinimo projektus.

ES ir jos valstybės narės turėtų apsispręsti gerokai padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą energijos gamybos ir taupymo srityse.

KLIMATO KAITOS NULEMTI UžDAVINIAI. 2ºC TIKSLAS

Svarūs moksliniai faktai rodo, kad reikia nedelsiant spręsti klimato kaitos problemą. Nauji tyrimai, kaip antai Sterno ataskaita, dar kartą patvirtina būsimus milžiniškus nuostolius, jei nebus imtasi veiksmų. Šie nuostoliai yra ekonominio pobūdžio, tačiau taip pat ir socialiniai bei susiję su aplinka, jie ypač prislėgs neturtinguosius tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse. Jei nebus imtasi veiksmų, kils rimtas pavojus tiek vietiniam, tiek viso pasaulio saugumui. Dauguma sprendimo būdų jau sukurti, tačiau vyriausybės turi priimti strategijas jiems įgyvendinti. Klimato kaitos problemos sprendimas padėtų ne tik sumažinti ekonominius nuostolius, bet ir atneštų nemažai naudos kitose srityse.

ES tikslas yra apriboti bendros vidutinės pasaulio temperatūros augimą iki lygio, kuris būtų ne daugiau kaip 2°C didesnis už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą. Įgyvendinus šį tikslą sumažės klimato kaitos pavojus ir didžiulio bei negrįžtamo pasaulio ekosistemos sugriovimo grėsmė. Taryba pastebėjo, kad tam prireiks, jog ŠESD koncentracija atmosferoje būtų gerokai mažesnė nei 550 ppmv CO2 ekv. Stabilizavus ilgalaikį koncentracijos lygį ties maždaug 450 ppmv CO2 ekv., yra apie 50 % tikimybė, kad šis tikslas gali būti pasiektas. Tam prireiks, kad viso pasaulio išmetamųjų ŠESD kiekis aukščiausią lygį pasiektų iki 2025 m., o tuomet iki 2050 m. nukristų iki 50 % palyginti su 1990 m. lygiu. Taryba pritarė, kad išsivysčiusios šalys turės ir toliau rodyti pavyzdį kaip iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį 15–30 %. Europos Parlamentas pasiūlė ES tikslą iki 2020 m. CO2 sumažinti iki 30 %, o iki 2050 m. – 60–80 %.

Šiame komunikate nurodomos realios ir veiksmingos priemonės, tiek ES, tiek pasaulyje leisiančios pasiekti 2ºC tikslą. Poveikio įvertinime pateikta ŠESD išmetimo trajektorija rodo taupumu pagrįstą scenarijų, leidžiantį pasiekti 2ºC tikslą. Juo grindžiamas išsivysčiusioms šalims keliamas tikslas iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį 30 %, palyginti su 1990 m. išmetamųjų dujų kiekio lygiu. Jame taip pat pažymima, kad nepakaks sumažinti vien išsivysčiusių šalių išmetamųjų dujų kiekio. Numatoma, kad iki 2020 m. besivystančių šalių išmetami dujų kiekiai viršys išsivysčiusių šalių lygį, o tai vėliau gerokai persvers bet kokį galimą išmetamųjų dujų mažinimą išsivysčiusiose šalyse. Todėl norint veiksmingai kovoti su klimato kaita, reikia sumažinti besivystančiose šalyse didėjantį išmetamą ŠESD kiekį ir sustabdyti išmetamųjų dujų kiekio augimą dėl miškų naikinimo. Be to, tvari ir veiksminga miškininkystės politika sustiprina miškų indėlį į bendrą ŠESD koncentracijos mažinimą.

Neveikimo ir veikimo kaina

2005 m. Komisijos komunikatas „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“ parodė, kad nauda sumažinus klimato kaitą bus didesnė nei su tuo susijusios išlaidos. Paskutinieji tyrimai patvirtina didžiulį klimato kaitos poveikį žemės ūkiui, žuvininkystei, dykumėjimui, biologinei įvairovei, vandens ištekliams, su karščiu ir šalčiu susijusiam mirtingumui, pakrančių zonoms bei potvynio daromai žalai.

Tikėtina, kad klimato kaitos poveikis pasiskirstys netolygiai. Kai kurie ES regionai nukentės neproporcingai stipriai. Pvz., tikėtina, kad Pietų Europoje dėl klimato kaitos sumažės pasėlių derlingumas, padidės su karščiu susijęs mirtingumas ir pablogės turizmo sąlygos vasaros metu. Sterno ataskaita pagrindžia tai, kad klimato kaita yra didžiausia rinkos klaida, kokia tik yra buvusi. Su klimato kaita susijusių išlaidų neįtraukimas į rinkos produktų kainą, lemiančią mūsų ekonominį elgesį, lemia didelius ekonominius ir socialinius nuostolius. Pagal Sterno ataskaitos skaičiavimus neveikimo kaina sieks nuo 5 iki 20 % pasaulio BVP, ir šios išlaidos neproporcingai pasiskirstys neturtingiausiems, kurie mažiausiai geba prisitaikyti, dar labiau padidindamos neigiamą socialinį klimato kaitos poveikį.

Numatoma, kad iki 2030 m. pasaulio BVP bus beveik du kartus didesnis nei 2005 m. BVP augimas pagrindinėse ir labiausiai teršiančiose besivystančiose šalyse bus didesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Poveikio įvertinimas rodo, kad bendri veiksmai kovojant su klimato kaita yra visiškai suderinami su pasauliniu ekonomikos augimu. Investicijoms į mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką 2013–2030 m. prireiks apie 0,5 % viso pasaulio BVP. Šios investicijos pasaulio BVP augimo tempą iki 2030 m. sumažins tik po 0,19 % per metus, o tai yra tik dalelė tikimosi metinio BVP 2,8 % augimo tempo. Tai draudimo įmoka, kuri leistų stipriai sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančią nepataisomą žalą. Svarbiausia, kad pastangos, kurių būtina imtis, yra gerokai išpučiamos, nes neįvertinama su tuo susijusi nauda sveikatai, didesnis energijos tiekimo saugumas, be to, neįvertinami sumažėję nuostoliai išvengus klimato kaitos.

Veikimo nauda, ryšys su kitomis politikos sritimis

Naftos ir dujų kainos per pastaruosius trejus metus išaugo dvigubai, o kartu augo ir elektros kainos. Tikėtina, kad energijos kainos išliks aukštos ir ilgainiui dar augs. Iš naujo Komisijos Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano matyti, jog egzistuoja rimtas ekonominis argumentas laikytis strategijos, kuri leistų didinti bendrą išteklių naudojimo veiksmingumą net neatsižvelgiant į su tuo susijusį išmetamųjų dujų kiekio sumažėjimą.

Poveikio įvertinimas rodo, kad ES veiksmai kovojant su klimato kaita gerokai padidins ES energijos tiekimo saugumą. Iki 2030 m. naftos ir dujų importas sumažėtų apie 20 %, palyginti su neveikimo scenarijumi. Todėl klimato kaitos ir energetikos politikos krypčių suvienijimas užtikrins stipresnę šių veiklos sričių sąveiką.

Kova su klimato kaita sumažins ir oro taršą. Pavyzdžiui, iki 2020 m. ES išmetamą CO2 kiekį sumažinus 10 %, tai atneštų didžiulę naudą sveikatai (siekiančią 8–27 milijardai eurų). Tokia politika padės lengviau pasiekti ES oro taršos strategijos tikslus.

Panašią naudą gautų ir kitos šalys. Numatoma, kad iki 2030 m. JAV, Kinija ir Indija importuos ne mažiau kaip 70 % joms reikalingos naftos. Ištekliams senkant gali kilti geopolitinių problemų. O oro tarša vis didėja, ypač besivystančiose šalyse. Kitose šalyse sumažinus išmetamą ŠESD kiekį, jose padidėtų energijos tiekimo saugumas ir pagerėtų oro kokybė.

Veiksmai ES

1. Nustatomas tikslas – išmetamųjų dujų mažinimas

ES vis dar esama didelių galimybių mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Strateginė ES energetikos apžvalga siūlo priemones, kurios leistų įgyvendinti didelę šių galimybių dalį. Be to, pagal Europos klimato kaitos programą priimtos priemonės ir šiuo metu įgyvendinamos kitos politikos kryptys tęs išmetamųjų dujų kiekio mažinimą po 2012 m.

Tik laikydamasi tarptautinio susitarimo ES gali pasiekti jos keliamus su klimato kaita susijusius tikslus. Veiksmai, kurių buvo imtasi ES viduje, rodo, kad įmanoma sumažinti išmetamą ŠESD kiekį nekeliant grėsmės ekonomikos augimui ir kad tam būtinos technologijos bei politiniai instrumentai jau egzistuoja. ES ir toliau imsis vidaus veiksmų kovodama su klimato kaita. Tai ES suteiks galimybę būti kelrodžiu tarptautinėse derybose.

Taryba turėtų nuspręsti, kad ES ir valstybės narės siūlytų iki 2020 m. 30 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį išsivysčiusiose šalyse pagal tarptautinį susitarimą, kurio tikslas – apriboti pasaulio klimato kaitą, kuri turėtų būti 2ºC didesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu. Dar prieš sudarant tarptautinį susitarimą, nepažeisdama savo pozicijų tarptautinėse derybose, ES turėtų jau dabar priimti tvirtą ir nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ne mažiau kaip 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu, tuo tikslu pasitelkdama ES ETS, kitas kovos su klimato kaita priemones ir su energetikos politika susijusius veiksmus. Tai Europos pramonei bus ženklu, kad po 2012 m. atsiras didelis dujų išmetimo leidimų poreikis, ir paskatins investuoti į išmetamųjų dujų kiekį mažinančias ir alternatyvias mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias technologijas.

2. ES energetikos politikos veiksmai

Veiksmai, kurių imamasi pagal Strateginę ES energetikos apžvalgą, užtikrins konkurencinę, tvarią ir saugią energijos sistemą bei labai sumažintą išmetamą ŠESD kiekį ES iki 2020 m.:

- iki 2020 m. ES energijos efektyvumą padidinti 20 %.

- iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalį padidinti 20 %.

- Priimti aplinkos atžvilgiu saugią anglies dvideginio surinkimo ir geologinio saugojimo ( CCS ) strategiją, taip pat iki 2015 m. Europoje pastatyti dvylika didelio masto parodomųjų įmonių.

- ES ETS stiprinimas

45 % ES išmetamo CO2 kiekio apima ES ETS. Nuo 2013 m. ši dalis turėtų padidėti. Bent jau toliau išvardytos sistemos vaidmenį stiprinančios galimybės turėtų būti įtrauktos į ES ETS apžvalgą:

- Asignavimai turi būti paskirti daugiau nei penkeriems metams tam, kad būtų galima numatyti ilgalaikių investicijų sprendimus.

- Sistemą pradėti taikyti ir kitoms dujoms bei kituose sektoriuose.

- Pripažinti anglies dvideginio surinkimą ir geologinį saugojimą.

- Suderinti asignavimų procesus valstybėse narėse, kad visoje Europoje nebūtų iškraipoma konkurencija, tuo tikslu dažniau organizuojant aukcionus.

- Susieti ES ETS su suderinamomis privalomomis sistemomis (pvz., Kalifornijoje ir Australijoje).

- Transporto išmetamo dujų kiekio mažinimas

ES transporto išmetamas dujų kiekis toliau augo, atsverdamas didžiąją dalį atliekų, gamybos ir energetikos sektoriuose pasiektų sumažinimų. Siekiant spręsti transporto išmetamųjų dujų problemą:

- Taryba ir Parlamentas turėtų priimti Komisijos pasiūlymą įtraukti aviaciją į ES ETS.

- Taryba turėtų priimti Komisijos pasiūlymą susieti keleiviniams automobiliams taikomus mokesčius su išmetamu CO2 kiekiu.

- Tolesnės priemonės sprendžiant automobilių išmetamųjų CO2 dujų problemą bus išdėstytos naujame komunikate, kad laikantis visapusiško ir nuoseklaus požiūrio iki 2012 m. būtų pasiektas 120 g CO2/km tikslas. Taip pat bus tiriamos tolesnio mažinimo po 2012 m. galimybės.

- Reikėtų sustiprinti į paklausą orientuotas priemones, kaip antai aprašytąsias Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 m.“ ir jos apžvalgoje.

- Ir toliau turėtų būti mažinamas kelių ir vandens krovininio transporto išmetamas ŠESD kiekis atsižvelgiant į šio aspekto svarbą tarptautiniu mastu.

- Reikia sumažinti transporto degalų išmetamųjų CO2 dujų kiekį visą jų gyvavimo laikotarpį, vienas iš būdų tai padaryti – greitinti tausaus biokuro, o ypač antrosios kartos biokuro plėtrą.

- Išmetamo ŠESD kiekio mažinimas kituose sektoriuose

Gyvenamieji ir komerciniai statiniai

Statinių energijos sąnaudos gali būti sumažintos iki 30 % išplečiant direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo taikymo sritį ir įdengiant ES eksploatavimo reikalavimus skatinant labai mažai energijos sunaudojančių pastatų (tai paspartintų tokių pastatų statybą ir naudojimą iki 2015 m.). Klimato kaitai palietus labiau pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, vyriausybės turėtų numatyti specialias energetikos politikos kryptis, susijusias su būsto suteikimu socialiai remtiniems.

Kitos nei CO 2 dujos

Siekiant mažinti kitų nei CO2 ŠESD, kurios sudaro 17 % ES išmetamųjų dujų kiekio, išmetamą kiekį, toliau turėtų būti siūlomos tokios priemonės:

- Sustiprinti pagal Bendrąją žemės ūkio politiką ir ES miškams skirtą veiksmų planą numatytų priemonių, kuriomis siekiama mažinti išmetamųjų dujų kiekį ES žemės ūkyje, įgyvendinimą ir skatinti biologinę sekvestraciją.

- Nustatyti iš dujinių variklių bei dėl anglies, naftos ir dujų gamybos išmetamo metano kiekio limitus arba juos įtraukti į ES ETS.

- Toliau riboti arba drausti florinuotų dujų naudojimą.

- Mažinti azoto suboksido, kuris išsiskiria vykstant degimui, išmetamą kiekį ir iš didelių įrenginių išmetamas dujas įtraukti į ES ETS.

- Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

Pagal Bendrijos 7-ąją pagrindų programą aplinkos apsaugos, energijos ir transporto tyrimų biudžetas 2007–2013 metams išaugo iki 8,4 milijardų eurų. Šios lėšos turėtų būti kuo greičiau panaudotos, kad būtų skatinama kuo anksčiau pradėti naudoti švarią energiją ir transporto technologijas ir kad būtų toliau gilinamos žinios apie klimato kaitą bei jos įtaką. Be to, mokslinių tyrimų biudžetas po 2013 m. turėtų būti dar padvigubintas ir tai turėtų atspindėti panašios nacionalinės pastangos. Reikėtų visiškai įgyvendinti Strateginį energetikos technologijų veiksmų planą bei Aplinkosaugos technologijų veiksmų planą ir toliau skatinti valstybinio bei privataus sektorių partnerystę.

3. Sanglaudos politika

2006 m. spalio mėn. priimtos sanglaudos politikos strateginėmis gairėmis skatinamas tvarusis transportas ir energija, taip pat aplinkosaugos technologijos ir ekologinės naujovės jas finansiškai remiant struktūriniams ir sanglaudos fondams. Šios priemonės turėtų būti įtrauktos į veiklos programas.

4. Kitos priemonės

ES turi ištirti visus įmanomus būdus, kad sumažintų išmetamą ŠESD kiekį ir užtikrintų aplinkos ir ekonominių priemonių, kurios bus priimtos, nuoseklumą. Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio atstovų grupės antrojoje ataskaitoje nurodyta, kad reikėtų išanalizuoti visų galimų būtiną paskatinimą suteikiančių politikos priemonių, kurios paskatintų ES prekybos partnerius imtis veiksmingų ŠESD išmetamą kiekį mažinančių priemonių, tinkamumą[1].

ES turėtų vis geriau informuoti visuomenę, atkreipdama plačiosios visuomenės dėmesį į jos veiksmų poveikį klimato kaitai, ir angažuodama ją dėti pastangas, kad šis poveikis būtų sumažintas.

Tarptautiniai veiksmai pasaulinėje kovoje su klimato kaita

Kovą su klimato kaita galima laimėti tik ėmusis veiksmų pasauliniu mastu. Tačiau norint pasiekti 2ºC tikslą, tarptautinės diskusijos turi pereiti nuo žodžių prie derybų apie konkrečius įsipareigojimus. ES toks susitarimas turėtų tapti visa apimančiu tarptautiniu prioritetu ir taip sutelkti jėgas, kad pateiktų bendrą ES poziciją ir politiką bei įtikinamą ir nuoseklų požiūrį visam laikotarpiui, kurio prireiks šioms pastangoms įgyvendinti ir tam, kad ES šiam tikslui panaudotų visas savo išgales. Tam prireiks skirtingų darbo metodų, susijusių su koordinavimu ir tarptautiniais veiksmais.

Pagrindas tokiam susitarimui pasiekti jau yra. Tokiose šalyse, kaip JAV ir Australija, kurios nėra ratifikavusios Kioto protokolo, vis labiau suvokiami klimato kaitos pavojai skatina regionines iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Verslo atstovai, labiau nei kai kurios vyriausybės, atsižvelgia į ilgalaikes perspektyvas ir tampa varomąja jėga kovojant su klimato kaita, ieško aiškaus, stabilaus ir veiksmingo politikos pagrindo, kuriuo būtų galima vadovautis priimant investicinius sprendimus. Dauguma technologijų, kuriomis galima sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, jau egzistuoja arba jos yra beveik parengtos, kad būtų galima mažinti išmetamus kiekius (žr. 1 diagramą). Ilgalaikiam susitarimui, kuris užtikrintų šių technologijų panaudojimą ir tolesnę plėtrą, būtina gauti pagrindinių teršėjų pritarimą.

[pic]

Šaltinis: JRC-IPTS, POLES

Išsivysčiusių šalių veiksmai

Išsivysčiusios šalys yra atsakingos už 75 % atmosferoje esančių pramoninių ŠESD ir už 51 %, jeigu įskaičiuosime miškų naikinimą (dažniausiai vykdomą besivystančiose šalyse). Išsivysčiusios šalys turi technologijų ir yra finansiškai pajėgios sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Todėl išsivysčiusios šalys per ateinantį dešimtmetį turėtų dėti daugiausia pastangų.

Kioto protokolo neratifikavusios išsivysčiusios šalys turi net didesnių galimybių nei ES sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Kad būtų pasiektas 2°C tikslas ir pagal post-2012 susitarimą, ES turėtų siūlyti, kad išsivysčiusios šalys iki 2020 m. įsipareigotų 30 % sumažinti jose išmetamų dujų kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos bus pagrindinė priemonė užtikrinant, kad išsivysčiusios šalys galėtų pasiekti savo tikslus mažiausiomis išlaidomis. Tokios sistemos kaip ES ETS yra kuriamos ir kitur. Vidaus prekybos sistemos su panašiais siekiais turėtų būti tarpusavyje susietos ir taip sumažinti tikslų pasiekimo išlaidas.

Post-2012 susitarime turi būti numatytos saistančios ir veiksmingos įsipareigojimų vykdymo ir priežiūros taisyklės, kad būtų galima tikėtis, jog juos vykdys visos šalys ir kad nebepasitaikys atsitraukimų, kaip pastaruoju metu.

Veiksmai besivystančiose šalyse

Artimiausioje ateityje išsivysčiusios šalys turėtų imtis esminių veiksmų, siekdamos sumažinti jose išmetamų dujų kiekį. Kadangi besivystančių šalių ekonomika ir išmetamųjų dujų kiekis auga absoliučiąja ir santykine verte, tai iki 2020 m. jų dalis sudarys daugiau nei 50 % visame pasaulyje išmetamų dujų kiekio (žr. 2 diagramą). Todėl tolesni vien išsivysčiusių šalių veiksmai ne tik praras veiksmingumą, bet jų paprasčiausiai nepakaks net ir tuomet, jei jose išmetamas dujų kiekis iš esmės bus gerokai sumažintas. Todėl būtina, kad besivystančios šalys, o ypač pagrindinės kylančios ekonomikos šalys, pradėtų kuo greičiau mažinti jose išmetamų dujų kiekį ir kad po 2020 m. tą kiekį sumažintų absoliučiąja verte. Be to, pagrindinės pastangos turėtų būti dedamos siekiant sustabdyti su miškų naikinimu susijusį dujų išmetimą. Toks tikslas, nekeliant grėsmės ekonomikos augimui ir skurdo mažinimui, yra visiškai pasiekiamas. Ekonomikos augimas ir kova su išmetamu ŠESD kiekiu yra visiškai suderinami dalykai. Poveikio įvertinime apskaičiuota, kad bendras besivystančių šalių, vykdančių klimato kaitos politiką, BVP 2020 m. turėtų būti tik dalelyte (1 %) mažesnis nei šalių, kurios nevykdo klimato kaitos politikos, BVP. Faktiškai skirtumas yra dar mažesnis, gal net jo visai nėra, jei tyrime būtų atsižvelgtų į naudą, kuri būtų gauta išvengus klimato kaitos. Numatoma, kad per tą patį laikotarpį Kinijos ir Indijos BVP padvigubės, o Brazilijoje išaugs maždaug 50 %. Mūsų siekis įtikinti besivystančias šalis imtis veiksmų bus labiau pagrįstas, jei visos pagrindinės išsivysčiusios teršiančios šalys iš esmės sumažins jose išmetamą dujų kiekį.

[pic]

Šaltinis: JRC-IPTS, POLES

Daugelis besivystančių šalių, taikydamos su ekonomikos, saugumo ir vietos aplinkosaugos klausimais susijusias politikos kryptis, jau deda pastangas, dėl kurių žymiai sumažinamas jose išmetamas ŠESD kiekis. Besivystančios šalys turi daug politikos pasirinkimo galimybių, kurių teikiama nauda viršija išlaidas.

- Skatinti taupiau naudoti energiją ir taip sumažinti didėjantį susirūpinimą dėl energijos kainų ir saugumo.

- Atsinaujinančios energijos politika dažnai yra nebrangi, įskaitant kaimo elektros poreikių patenkinimą.

- Oro kokybės politika gerina žmonių sveikatą.

- Iš sąvartynų, anglies klodų, yrančių organinių atliekų ir kitų šaltinių surinktas metanas yra pigus energijos šaltinis.

Šias politikos kryptis galima sustiprinti dalijantis gerąja politikos formavimo, planavimo ir technologijų naudojimo patirtimi. Tai besivystančioms šalims suteiks galimybę vaidinti svarbesnį vaidmenį visuotiniame ŠESD išmetamo kiekio mažinimo procese. Šia prasme ES tęs ir plės bendradarbiavimą.

Esama įvairių galimybių paskatinti besivystančias šalis imtis tolesnės veiklos.

5. Naujas požiūris į švarios plėtros mechanizmą (ŠPM)

Kioto protokolo ŠPM turėtų būti supaprastintas ir išplėstas. Šiuo metu pagal ŠPM teikiami kreditai investicijoms į išmetamųjų dujų kiekiui mažinti besivystančiose šalyse skirtus projektus, kurie galėtų būti panaudoti išsivysčiusių šalių tikslams pasiekti ir taip skatintų nemažą kapitalo ir technologijų srautą. ŠPM taikymo sritis galėtų būti išplėsta taip, kad apimtų visus nacionalinius sektorius, ir jeigu visas nacionalinis sektorius viršija nustatytą išmetamųjų dujų kiekio normą, gali būti teikiami išmetamųjų dujų kreditai. Tačiau išplėsta ŠPM taikymo sritis gali veikti tik tuomet, jeigu išaugs kreditų poreikis, o tai įvyks tik tuomet, jei visos išsivysčiusios šalys prisiims esminio išmetamųjų dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus.

6. Geresnės galimybės gauti finansavimą

Numatoma, kad investicijos į naują besivystančių šalių elektros gamybą ekonomikos augimui remti siektų daugiau nei 130 milijardų eurų per metus. Didžioji šių išteklių dalis bus suteikta pačių didžiųjų besivystančių šalių. Nauja įranga veiks keletą dešimtmečių ir lems išmetamą ŠESD kiekį po 2050m. Ši įranga turi būti paties aukščiausio technologinio lygio ir taip sudaryti išskirtinę galimybę besivystančiose šalyse sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.

Siekiant stipriai sumažinti išmetamą CO2 kiekį energijos sektoriuje, papildomai prireiks apie 25 milijardų eurų per metus. Šios spragos negali užpildyti nei ŠPM, net išplėtus jo taikymo sritį, kaip minėta pirmiau, nei pagalba plėtrai. Vietoj to reikės suderinti ŠPM, pagalbą plėtrai, naujoviškas finansavimo priemones (kaip antai ES Pasaulinis energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondas), iš tarptautinių finansinių institucijų gaunamas tikslines paskolas ir besivystančių šalių, kurios tam turi išteklių, pastangas. Kuo anksčiau ši spraga bus užpildyta, tuo mažiau augs išmetamųjų dujų kiekis.

7. Veiksmai sektoriuose

Kita galimybė yra pradėti viso sektorius dujų išmetimo leidimų prekybą įmonės lygiu tuose sektoriuose, kur yra galimybė stebėti dujų išmetimą ir užtikrinti reikalavimų laikymąsi, ypač daug energijos sunaudojančiuose sektoriuose, kaip antai elektros gamybos, aliuminio, geležies, plieno, cemento, rafinavimo bei celiuliozės ir popieriaus gamybos įmonėse, daugumą kurių veikia tarptautinė konkurencija. Tokios sistemos turėtų būti diegiamos pasauliniu arba nacionaliniu lygiu. Jas diegiant nacionaliniu lygiu, besivystančiose šalyse jos turėtų būti susietos su išsivysčiusiose šalyse taikomomis sistemomis, o kiekvienam sektoriui nustatytas leistinas išmetamųjų dujų kiekis būtų tolygiai mažinamas, kol pasieks išsivysčiusiose šalyse nustatytą lygį. Be to, tai sumažintų labai taršių įrenginių perkėlimą iš šalių, kurios yra įsipareigojusios mažinti išmetamą dujų kiekį, į šalis, kurios tam nėra įsipareigojusios.

8. Išmetamųjų dujų kiekio ribojimas

Šalys, kurios pasiekia išsivysčiusių šalių išsivystymo lygį, turėtų prisiimti teršalų mažinimo įsipareigojimus pagal šalies išsivystymo lygį, pagal savo šalies išmetamą dujų kiekį vienam gyventojui, tos šalies galimybes mažinti išmetamųjų dujų kiekį ir jos technines bei finansines galimybes įgyvendinti tolesnes išmetamųjų dujų kiekio apribojimo ir mažinimo priemones.

9. Įsipareigojimų netaikymas mažiausiai išsivysčiusioms šalims

Mažiausiai išsivysčiusios šalys dėl klimato kaitos nukentės neproporcingai stipriai. Dėl šių šalių mažo išmetamo ŠESD kiekio jos neturėtų privaloma tvarka mažinti išmetamųjų dujų kiekį. ES toliau stiprins bendradarbiavimą su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, siekdama padėti joms spręsti klimato kaitos keliamus uždavinius, inter alia , taikydama priemones, skirtas stiprinti maisto saugą, didinti klimato kaitos stebėjimo pajėgumus ir gerinti stichinių nelaimių rizikos valdymą, pasirengimą joms bei priemones, kurių imamasi joms įvykus. Šioms šalims bus reikalinga plėtros pagalba integruojant klimato kaitos problemas, tačiau prireiks ir papildomos paramos, kuri leistų pačioms pažeidžiamiausioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos. ES bei kitos šalys irgi turėtų joms padidinti galimybes naudotis ŠPM .

Kiti dalykai

Būsimame tarptautiniame susitarime turėtų būti atkreiptas dėmesys į šiuos dalykus:

- Technologiniai pokyčiai skatina tolesnius tarptautinius mokslinius tyrimus ir technologinį bendradarbiavimą . ES turėtų gerokai paspartinti mokslinius tyrimus ir technologinį bendradarbiavimą su trečiojo pasaulio šalimis. Į tai turėtų būti įtrauktas didelio masto technologijų parodomųjų projektų, ypač susijusių su anglies dvideginio surinkimu ir geologiniu saugojimu, rengimas pagrindinėse besivystančiose šalyse. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje taip pat turėtų padėti matuojant ir vertinant klimato kaitos regioninį ir vietos poveikį bei kuriant atitinkamas prisitaikymo ir prevencijos strategijas. Be to, tokiuose tyrimuose, inter alia , turėtų būti tiriama sąveika tarp vandenynų ir klimato kaitos.

- Išmetamųjų dujų kiekiai, susiję su bendru miškų iškirtimu, per du dešimtmečius turi būti visiškai sustabdyti. Kovai su miškų naikinimu galima pasitelkti veiksmingą tarptautinę ir nacionalinę miškininkystės politiką kartu su ekonominėmis paskatomis. Norint išbandyti veiksmingus metodus, kuriuos sudaro nacionaliniai veiksmai ir tarptautinė parama, kuo skubiau reikia didelio masto bandomųjų projektų.

- Priemonės, kuriomis siekiama padėti šalims prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos pasekmių, turės būti įtrauktos į būsimą susitarimą dėl pasaulio klimato. Priimant sprendimus dėl valstybinių ir privačių investicijų reikėtų atsižvelgti į būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. Tęsiant ES klimato kaitos ir plėtros veiksmų plano, kuris 2007 m. bus peržiūrėtas, įgyvendinimą, ES turėtų stiprinti aljanso su besivystančiomis šalimis kūrimą prisitaikymo prie klimato kaitos ir prevencijos srityse.

- Tarptautinis susitarimas dėl efektyvaus energijos vartojimo standartų, apimantis pagrindines įrangą gaminančias šalis, palengvins patekimą į rinką ir padės sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

[1] Vienu metu su šiuo komunikatu Komisijos priimtoje Strateginėje energetikos apžvalgoje nurodomos tai remiančios prekybos politikos priemonės.