Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013

(COM(2018) 392 final – 2018/0216 (COD))

dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013

(COM(2018) 393 final – 2018/0217 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms

(COM(2018) 394 final – 2018/0218 (COD))

(2019/C 62/35)

Pranešėjas

John BRYAN

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 11 Europos Sąjungos Taryba, 2018 6 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2018 5 22
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	201/11/19

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Tvirta bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) politika su tvirtu BŽŪP biudžetu, pagrįstu Europos žemės ūkio ir maisto produktų modeliu, remiančiu socialiniu ir aplinkos atžvilgiu tvarią Europos žemės ūkio politiką ir žemės ūkio sektorių taikant aukščiausius standartus ir prisidedant prie konkurencingo žemės ūkio sektoriaus užtikrinimo, yra labai svarbi Europos Sąjungai ir visiems jos piliečiams. Įgyvendinant šią reformą būtina modernizuoti ir supaprastinti BŽŪP, kad ji labiau atitiktų poreikius, susijusius su tvaresniu ir perspektyvesniu ES žemės ūkio sektoriumi visoje Europoje, ir kad būtų galima spręsti naujus uždavinius, susijusius su klimato kaita ir aplinka.

1.2.

Pasiūlymai mažinti BŽŪP biudžetą yra nepriimtini. Atitinkamo BŽŪP skirto finansinio paketo išlaikymas yra būtina sąlyga tam, kad būtų galima užtikrinti (ekonominį, aplinkos ir socialinį) ES ūkininkavimo sektoriaus tvarumą, siekiant išsaugoti pajamas ir darbo vietas, taip pat užtikrinti ekologiškų viešųjų gėrybių gamybą, taip esmingai prisidedant prie kaimo aplinkos gyvybingumo ir visos ekonomikos stabilumo. EESRK pritaria nuomonei, kad ES biudžetas turėtų būti padidintas iki 1,3 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj), kad būtų galima tinkamai finansuoti BŽŪP ir nustatyti naujus politikos tikslus ir uždavinius.

1.3.

EESRK teigiamai vertina tai, kad BŽŪP pasiūlyta nauja kryptis dėl subsidiarumo principo, suteikiant valstybėms narėms daugiau atsakomybės ir lankstumo vykdant BŽŪP strateginius planus ir taikant naują įgyvendinimo modelį, pagrįstą veiklos rezultatais. Tačiau EESRK norėtų užtikrinti, kad BŽŪP išliktų tvirta ir bendra visų valstybių narių politika ir kad būtų visiškai išsaugota bendroji rinka. Labai svarbu išlaikyti dabartinę dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą su tvirtomis tiesioginėmis išmokomis pagal I ramstį, kad būtų remiamos ūkio pajamos, ir su kaimo plėtros priemonėmis pagal II ramstį pažeidžiamiems sektoriams, regionams ir socialinei infrastruktūrai remti, taip pat skatinti perėjimą prie tvaresnio ir novatoriškesnio ūkininkavimo. Taip pat itin svarbus bendras rinkos organizavimas ir veiksminga bendroji rinka.

1.4.

Pasiūlymuose dėl BŽŪP daugiau dėmesio skiriama aplinkai ir klimato kaitai, taip pat nustatomi platesni su šiomis sritimis susiję užmojai, ir tai vertinama teigiamai. Konkretūs tikslai yra aiškūs ir tvirti, apimantys pagrindinius klausimus, kaip antai vanduo, oras ir dirvožemis, taip pat kraštovaizdis, biologinė įvairovė ir tvari kokybiškų maisto produktų gamyba. Vis dėlto reglamento numatytas susijusias priemones tikslams pasiekti reikia daug aiškiau suformuluoti ir sukonkretinti. Šiems tikslams pasiekti būtinas pakankamas BŽŪP biudžetas ir tinkamos skatinamosios išmokos ūkininkams.

1.5.

40 % visų žemės ūkio išlaidų turėtų būti skiriama ES klimato politikos tikslams. EESRK palankiai vertina šį tikslą, tačiau tikisi, kad ES pateiks aiškiai suformuluotų priemonių rinkinį.

1.6.

Kaip žadėta įgyvendinant kelias ankstesnes BŽŪP reformas, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šioje reformoje turi būti įgyvendinami įsipareigojimai dėl supaprastinimo ūkių lygmeniu. Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad naujasis subsidiarumo principas ir naujos sąlygos, apimantys BŽŪP strateginius planus, skirtus BŽŪP I ir II ramsčiams, taip pat papildomus teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus (toliau – VR) ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) standartus, padidins, o ne sumažins pavieniams ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą.

1.7.

BŽŪP I ramsčio tiesioginės išmokos ir II ramsčio finansavimas turi būti visiškai apsaugoti, siekiant užtikrinti perspektyvius ir tvarius ūkius. Tiesioginės išmokos turėtų būti mokamos tik tikriesiems ūkininkams, o ES lygmeniu turėtų būti nustatyti aiškūs objektyvūs kriterijai, siekiant geriau apibrėžti tikrąjį ūkininką.

1.8.

Teigiamai vertinama didesnė parama kartų kaitai ir jauniesiems ūkininkams. Kartu su šia didesne parama reikia numatyti papildomas priemones, kurios sudarytų sąlygas tikrai kartų kaitai.

1.9.

Visi pasiūlymai dėl vidinės ir išorės konvergencijos, išmokų dydžio suvienodinimo, proporcingo mažinimo ir perskirstymo turi būti grindžiami objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir negali būti leidžiama pakenkti sąžiningos konkurencijos sąlygoms ir įvairių ES regionų ūkininkų konkurencingumui.

1.10.

Bet koks BŽŪP II ramsčio finansavimo mažinimas yra nepriimtinas, nes tvirta kaimo plėtros programa yra labai svarbi, kad būtų galima remti pažeidžiamesnes sritis ir sektorius ir siekti darnesnės teritorinės plėtros.

2.   Svarbiausi 2021–2027 m. BŽŪP reformos klausimai

Įvadas

2.1.

EESRK atkreipia dėmesį į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP reformos ir ypač tai, kad daugiau dėmesio skiriama klimato kaitai ir aplinkai ir kad nustatomi platesni su šiomis sritimis susiję užmojai, prieštarauja siūlymams mažinti BŽŪP biudžetą, nes tvariam žemės ūkio sektoriui ir tam, kad būtų galima išlaikyti ūkių pajamas, reikalingas tvirtas biudžetas, teigiamai vertina su subsidiarumu susijusius pokyčius ir mano, kad ūkių lygmeniu turi būti užtikrintas tikras supaprastinimas.

2.2.

EESRK teikia šią nuomonę dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų su išsamių pasiūlymų dėl pakeitimų ir dalinių pakeitimų sąrašu ir prašo, kad ji būtų įtraukta į būsimas diskusijas Europos Parlamente ir Taryboje.

Europos žemės ūkio ir maisto produktų modelis

2.3.

Tvirta BŽŪP, remianti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu tvarią Europos žemės ūkio politiką ir žemės ūkio sektorių, yra labai svarbi Europos Sąjungai, turint omenyje apsirūpinimo maistu saugumą ir savarankiškumą, taip pat siekiant patenkinti vis didėjančius Bendrijos piliečių, kurių skaičius siekia 512 mln. (1), poreikius, susijusius su aukštesnės kokybės maisto produktais. Be to, ES turi nepamiršti, kad pasaulio gyventojų skaičius, kaip apskaičiuota, iki 2050 m. išaugs iki 9,5 mlrd., iš kurių 3,0 mlrd. gyvens vietovėse, kuriose trūksta vandens, dėl to vis labiau trūks maisto ir kils bado grėsmė. Todėl EESRK mano, kad ES būtina sutelkti dėmesį ir į žinių perdavimą ir keitimąsi patirtimi, kaip kitose pasaulio šalyse būtų galima vietoje tvariai pagaminti daugiau ir geros kokybės maisto produktų.

2.4.

BŽŪP turi įgyvendinti Romos sutartyje nustatytus pradinius tikslus, kad teiktų naudą visiems Europos Sąjungos piliečiams ir kaimo bendruomenėms, taip pat spręsti naujus uždavinius, susijusius su klimatu ir vystymusi, kaip nustatyta ES įsipareigojimuose pagal Paryžiaus susitarimą, ir siekti JT darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT).

2.5.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad 2021–2027 m. BŽŪP visur Europoje turi būti remiamas ir skatinamas Europos žemės ūkio ir maisto produktų modelis, apimantis šeimos ūkių struktūrą, taip pat kooperatyvus, gamintojų grupes ir kitas ūkininkavimo formas ir maisto gamybą pagal aukščiausius pasaulio standartus (2). Įgyvendinant naująją BŽŪP turi būti geriau sprendžiamas mažų žemės ūkio pajamų klausimas ir sumažintas vis didėjantis pajamų skirtumas tarp ūkininkų ir darbo užmokesčio visoje ekonomikoje (3). Europos žemės ūkio modelis negali būti taikomas pasaulio rinkos sąlygomis ir kainomis. Todėl Europos žemės ūkio modeliui dabar labiau nei bet kada anksčiau kyla grėsmė dėl vykstančių permainų ir dėl šios priežasties jis turi būti remiamas ir skatinamas taikant stiprią BŽŪP (4).

2.6.

Nors pripažįstama prekybos nauda žemės ūkio sektoriui, labai svarbu, kad įgyvendinant BŽŪP ES žemės ūkio politika būtų užtikrinamas aukščiausias žemės ūkio, maisto produktų gamybos, aplinkosaugos kontrolės, sveikatos priežiūros ir saugos bei darbuotojų teisių pasaulyje standartų lygis. EESRK mano, kad žemės ūkio ir maisto sektoriuose bei BŽŪP turi būti taikomas daug nuoseklesnis ES politikos požiūris į tarptautinės prekybos sandorius (5). Nors įgyvendinant BŽŪP stengiamasi išlaikyti aukščiausius standartus, vesdama kai kurias prekybos derybas, pavyzdžiui, su Pietų Amerikos šalių bendrąja rinka (Mercosur), ES leidžia importuoti maisto produktus, kurie neatitinka ES maisto saugos standartų ir yra gaminami taikant žemesnius aplinkos apsaugos standartus. Negalima leisti, kad globalizacija pakenktų Europos standartams, rinkoms ir ES piliečiams.

2.6.1.

Tačiau Komitetas su susirūpinimu pažymi, kad daug JK ūkininkų balsavo už „Brexit’ą“, akivaizdžiai dėl didelio BŽŪP politikos ribojamojo poveikio ir sudėtingumo. Kad panašios problemos nekiltų kitose valstybėse narėse ir nestiprėtų populistų ir euroskeptikų gretos, EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymuose dėl 2021–2027 m. BŽŪP daug dėmesio būtų skirta realaus ir praktinio supaprastinimo priemonėms ūkių lygmeniu.

2.7.

Atsižvelgiant į įvairų Europos žemės ūkio, kulinarinio paveldo ir perspektyvų rinkoje pobūdį, kokybės diferencijavimas, taip pat pastangos didinti veiksmingumą ir konkurencingumą yra strateginis tikslas ir neatskiriama Europos žemės ūkio ateities dalis. Todėl įgyvendinant BŽŪP turėtų būti numatoma, kaip galima įvairiai skatinti kokybės politiką, kaip tai buvo daroma anksčiau. Kad būtų pasiektas šis tikslas, rengiant BŽŪP strateginius planus taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kokybę.

2.8.

Bet kokiais siūlomais BŽŪP pakeitimais, susijusiais su subsidiarumu, privaloma užtikrinti, kad nebūtų pakenkta ES bendrajai rinkai ir kad ji ir toliau tvirtai ir patikimai veiktų. Labai svarbu, kad nacionaliniais BŽŪP strateginiais planais nebūtų trukdoma bendrajai rinkai veikti.

Tvirto BŽŪP biudžeto poreikis

2.9.

EESRK nepriimtini pasiūlymai sumažinti BŽŪP biudžetą nuo 38 % ES biudžeto 2014–2020 m. laikotarpiu iki 28,5 % 2021–2027 m. laikotarpiu, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad bendras ES biudžetas padidėjo. BŽŪP biudžeto mažinimas dabartinėmis kainomis svyruoja nuo 3 iki 4 %, o 2018 m. kainomis – nuo 11 iki 16 % (turint omenyje 2 % per metus infliaciją), atsižvelgiant į taikomą apskaičiavimo metodą (6). Kaimo plėtros fondų atveju siūlomas sumažinimas 2018 m. kainomis yra didesnis nei 25 %

1 000 EUR	2014–2020 m. (28 ES šalys + EPF)	7*2020 27 ES šalys + EPF	2014–2020 m. (27 ES šalys + EPF)	2021–2027 m.	Pokytis proc., palyginti su 27 ES šalimis 2020*7	Pokytis proc., palyginti su 27 ES šalimis 2014–2020 m.
DFP (dabartinėmis kainomis)	1 115 919	1 151 866	1 063 101	1 279 408	+ 11 %	+ 20 %
proc. BNP	1,03  %	1,14  %	1,16  %	1,11  %
BŽŪP (dabartinėmis kainomis)	420 015	394 659	391 849	378 920	–4 %	–3 %
DFP (2018 m. kainomis)	1 136 105	1 107 138	1 082 320	1 134 583	+ 2 %	+ 5 %
BŽŪP (2018 m. kainomis)	428 354	379 334	399 608	336 623	–11 %	–16 %
Šaltini:. Europos Komisijos darbinis dokumentas dėl 2021–2027 m. DFP ir 2014–2020 m. DFP palyginimo.

2.10.

Atsižvelgdamas į EP Biudžeto komiteto nuomonę, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad ES biudžetas turėtų būti padidintas iki 1,3 % BNPj. BŽŪP biudžetui turėtų būti ir toliau skiriama tokia pat finansavimo iš ES biudžeto procentinė dalis. Taip BŽŪP biudžetas būtų tinkamai finansuojamas, todėl būtų galima įgyvendinti BŽŪP politikos tikslus ir siekius, taip pat spręsti kitas labai svarbias problemas, pavyzdžiui, susijusias su „Brexit’u“. Nesant tinkamai finansuojamo BŽŪP biudžeto, neįmanoma pasiekti tikslų, kuriuos Komisija pateikė pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

2.11.

BŽŪP biudžeto mažinimas yra nesuderinamas su BŽŪP tikslais, nustatytais SESV 39 straipsnyje, visų pirma: — užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas, — užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.

EESRK griežtai nepritaria BŽŪP II ramsčio (EŽŪFKP) finansavimo mažinimui, nurodytam pasiūlymuose, nes tai daro neproporcingai didelį poveikį daugeliui valstybių narių, kuriose II ramsčio lėšos sudaro palyginti didesnę viso BŽŪP biudžeto dalį, ir pažymi, kad II ramsčio finansavimu remiami pažeidžiamesni sektoriai ir sritys, taip pat, investicijos, modernizavimas, mokymasis, efektyvus išteklių naudojimas ir gyvūnų gerovė visame Europos žemės ūkio sektoriuje.

Perkėlimai tarp ramsčių ir bendras finansavimas

2.12.

EESRK susirūpinęs dėl valstybėms narėms suteikiamo lankstumo, susijusio su lėšų perkėlimu tarp BŽŪP ramsčių. Siekiant neleisti valstybėms narėms vengti savo bendro finansavimo įsipareigojimų pagal II ramstį, EESRK mano, kad valstybėms narėms turėtų būti leista naudotis lankstumo sąlyga tik perkeliant lėšas tarp ramsčių, jeigu jos bendrai visiškai finansuoja šiuos perkėlimus. EESRK nepritaria tam, kad valstybėms narėms būtų leidžiama pervesti lėšas iš antrojo ramsčio į pirmąjį ramstį (7).

BŽŪP struktūra ir naujos priemonės

2.13.

Pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išlaikomi pagrindiniai BŽŪP aspektai (BŽŪP I ramstis dėl tiesioginių išmokų, BŽŪP II ramstis dėl kaimo plėtros priemonių ir bendro rinkos organizavimo (BRO), į kuriuos įtrauktos rinkos paramos priemonės), atsižvelgiant į Komisijos nario Philo Hogano pažadą, kad ši reforma bus veikiau evoliucija, o ne revoliucija.

2.14.

Komitetas palankiai vertina 14 straipsnyje pateiktą pasiūlymą dabar taikyti iš viso keturias atsietųjų išmokų formas, kurios turėtų padėti stabilizuoti pajamas: — „bazinė pajamų parama“ – EESRK siūlo išbraukti papildymą „tvarumui didinti“ ir įrašyti jį į 14 straipsnio antraštę, nes tik užtikrinus visiškai subalansuotą visų keturių atsietųjų išmokų derinį galima pasiekti didesnį ir pakankamą tvarumą, — „papildoma pajamų perskirstymo parama“ – šioje vietoje taip pat reikėtų išbraukti papildymą „tvarumui didinti“ ir įrašyti jį į antraštę, — „papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams“ ir — „klimatui ir aplinkai naudingos sistemos“.

2.15.

Pasiūlymuose pateikiamos naujos priemonės dėl papildomų aplinkosaugos ir klimato kaitos sąlygų visoms BŽŪP išmokoms (I ir II ramsčiai), taip pat nauji pasiūlymai dėl subsidiarumo su nauju įgyvendinimo modeliu (BŽŪP strateginiai planai), kuriais valstybėms narėms suteikiama daug daugiau atsakomybės ir lankstumo įgyvendinant konkrečius tikslus, sprendžiant konkrečias problemas ir vykdant bei taikant atitikties reikalavimus. Didesnis subsidiarumas neturėtų skatinti aktyvesnės renacionalizacijos, o bendrosios priemonės visais atvejais turėtų būti derinamos prie konkrečių kiekvienos teritorijos aplinkybių.

2.16.

EESRK teigiamai vertina pagrindinius BŽŪP aspektus, susijusius su I ir II ramsčių išmokomis, pabrėždamas tiesioginių išmokų ūkininkams ir ūkių pajamų svarbą, taip pat teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama aplinkos ir klimato kaitos sąlygoms ir jų įgyvendinimui.

Didesni užmojai aplinkos ir klimato kaitos srityje

2.17.

Primindamas, kad ūkininkai jau dabar prisideda prie aplinkos ir klimato apsaugos, EESRK pripažįsta, kad pasiūlymuose daugiau dėmesio skiriama aplinkai ir klimato kaitai bei nustatomi platesni su šiomis sritimis susiję užmojai, taip pat tai, kad jie suderinami su ES įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir darnaus vystymosi tikslais (DVT). Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti šiuos plataus užmojo tikslus nereikėtų silpninti sektoriaus konkurencingumo ir reikės atitinkamo BŽŪP biudžeto.

2.18.

Visuomenė reikalauja, kad maisto produktų gamyba ir ūkininkavimas būtų tvarūs aplinkosaugos požiūriu ir kad BŽŪP būtų modernizuota ir orientuota į šių poreikių tenkinimą. Tvarumą sudaro trys neatsiejami ramsčiai: ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis. Visi trys yra vienodai svarbūs. Įgyvendinant naująją BŽŪP labai svarbu imtis aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita palankių veiksmų. EESRK džiaugiasi, kad vienas iš trijų bendrųjų tikslų, nustatytų pasiūlymuose, yra „remti aplinkos apsaugos bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų“ (8). Tokioms priemonėms turi būti teikiama pakankama parama iš biudžeto, kad nekiltų pavojus bendram šeimos ūkių pelningumui.

2.19.

EESRK džiaugiasi, kad pasiūlymuose nustatyti devyni konkretūs tikslai, iš kurių trys yra skirti aplinkosaugos ir klimato gerinimui. Konkrečiai šiais pasiūlymais siekiama: — padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat plėtoti tvariąją energetiką, — skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, — padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius, — itin svarbu, kad atitinkami veiksmai ir programos pagal klimatui bei aplinkai naudingas sistemas būtų grindžiami skatinamuoju aspektu, t. y. kad ūkininkai būtų skatinami prisijungti ir būtų siunčiamas stiprus signalas visuomenei.

2.20.

Naujas „visos BŽŪP metodas“, kuris bus įtrauktas į valstybių narių strateginius planus, apima tiek BŽŪP I ramsčio, tiek II ramsčio intervencijas ir sąlygas. Naujos sustiprintos sąlygos apima papildomus kompleksinės paramos ir žalinimo pasiūlymus, apimančius: — klimato kaitos švelninimą, pavyzdžiui, daugiamečių žolynų priežiūrą, tinkamą šlapynių ir durpynų apsaugą, draudimą deginti ariamąsias ražienas, — vandens apsaugą įgyvendinant Bendrijos veiksmus dėl vandens politikos, fosfatų taršos kontrolę, Nitratų direktyvą ir apsaugos juostų įrengimą palei vandentakius, taip pat tvarų maisto medžiagų naudojimą (maisto medžiagų naudojimo valdymo planus), — dirvožemio apsaugą ir kokybę, daugiausia dėmesio skiriant žemės dirbimo valdymui, kuriuo mažinama dirvožemio degradacijos rizika, pastangoms, kad dirva nebūtų tuščia laikotarpiu (-iais), kuriuo (-iais) ji yra labiausiai pažeidžiama, ir sėjomainai.

2.21.

Aptariant biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, pasiūlymuose dėl sąlygų nurodomi laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės floros bei faunos apsaugos duomenys: minimali žemės ūkio paskirties žemės, paskirtos negamybiniams objektams arba plotams, dalis, kraštovaizdžio elementų išlaikymas, draudimas pjauti gyvatvores ar medžius paukščių jauniklių perėjimosi ir augimo sezonu ir apsaugos nuo invazinių rūšių priemonės (9 GAAB), apsaugos juostų įrengimas palei vandentakius (4 GAAB) arba sėjomaina (8 GAAB). Vis dėlto EESRK siūlo, kad ES šiems GAAB standartams nustatytų aiškius kiekybinius reikalavimus, kurie valstybėms narėms turėtų būti privalomi.

2.22.

EESRK teigiamai vertina reikalavimą, pagal kurį valstybės narės turi skirti bent 30 % EŽŪFKP biudžeto intervencijoms, kurios tiesiogiai skirtos aplinkai ir klimato kaitai, o 40 % viso biudžeto (EŽŪGF ir EŽŪFKP) turi būti susiję su klimato kaita.

2.23.

40 % visų žemės ūkio išlaidų turėtų būti skiriama ES klimato politikos tikslams. EESRK palankiai vertina šį tikslą, tačiau tikisi, kad ES pateiks aiškiai suformuluotų priemonių rinkinį.

2.24.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu, kad valstybių narių strateginiuose planuose pirmenybė būtų teikiama aplinkosaugos ir klimato kaitos intervencinėms priemonėms, padedančioms užtikrinti ūkių atsparumą ir ilgalaikį pelningumą ir darbo vietų išsaugojimą, o įgyvendinimas būtų orientuotas į tikslų įgyvendinimą.

Subsidiarumas – BŽŪP strateginiai planai ir naujas įgyvendinimo modelis

2.25.

EESRK pritaria koncepcijai, kad BŽŪP politikoje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas nebe reikalavimų laikymuisi, o veiklos rezultatams, o valstybėms narėms būtų suteikiama daugiau lankstumo ir atsakomybės, taikant subsidiarumo principą pagal naująjį įgyvendinimo modelį ir BŽŪP strateginius planus.

2.26.

Tačiau EESRK norėtų užtikrinti, kad BŽŪP išliktų bendra visų valstybių narių politika ir kad būtų visiškai išsaugota bendroji rinka. Pagal BŽŪP strateginius planus valstybėms narėms negali būti leidžiama renacionalizuoti rinkų arba sudaryti kliūtis ar nustatyti apribojimus sąžiningai konkurencijai bendrojoje rinkoje. Šie strateginiai planai jokiu būdu negali būti laikomi žingsniu į priekį siekiant bendrai finansuoti visą BŽŪP.

2.27.

Labai svarbu, kad būtų išlaikytos vienodos įgyvendinimo ūkių lygmeniu sąlygos, visų pirma atsižvelgiant į kompleksinę paramą ir GAAB. Valstybėms narėms ir regionams neturi būti leidžiama įgyvendinimo planuose nustatyti perteklinio arba pernelyg paprasto reglamentavimo.

2.28.

EESRK teigiamai vertina BŽŪP strateginiuose planuose nustatytą reikalavimą, kad valstybės narės labiau prisidėtų prie konkrečių aplinkos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimo. Ūkininkams turėtų būti suteikta galimybė rinktis iš įvairių priemonių, kad būtų geriau prisitaikoma prie konkrečių aplinkybių (pvz., ryžių laukuose, ilgamečių ar daugiamečių kultūrų atveju negalima taikyti sėjomainos).

2.29.

Pasiūlymas, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ir pateiktų BŽŪP strateginius planus BŽŪP I ir II ramsčiams, bus sudėtingesnis nei dabartinė sistema. Labai svarbu, kad dėl šio reikalavimo nebūtų vėluojama įgyvendinti nustatytus tikslus, be to, jokiu būdu negali būti vėluojama veiksmingai ir laiku išmokėti tiesiogines išmokas ūkininkams. Būtina įtraukti regionus ir visapusiškai pasinaudoti jų patirtimi.

2.30.

Be pagrindinių pasiūlymų aspektų, EESRK siūlo, kad BŽŪP strateginiuose planuose valstybių narių lygmeniu būtų sprendžiami šie klausimai: — kaip valstybė narė sprendžia tai šaliai būdingas problemas savo teritorijoje, pavyzdžiui, pietų Europos dalyse esančių apleistų žemės plotų ir dykumėjimo, vandens kokybės ir nitratų kai kuriose Šiaurės Vakarų Europos dalyse, biologinės įvairovės nykimo Europoje, — valstybės narės planas dėl supaprastinimo ūkių lygmeniu, — įgyvendinimo planas ir visų BŽŪP išmokų mokėjimo terminai, — gerų aplinkosaugos ir klimato kaitos srities rezultatų skatinimo sistema, — veiklos rezultatų ir įgyvendinimo tikslai nacionaliniu lygmeniu.

Supaprastinimas ir sąlygų sistema

2.31.

EESRK tvirtai remia supaprastinimą ir prašo, kad su tuo susiję politiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinami ūkių lygmeniu pagal naujuosius pasiūlymus dėl BŽŪP. Nors teigiamų elementų ir yra, nerimauti ypač verčia tikro supaprastinimo principų neatitinkantis siūlomas naujo įgyvendinimo modelio veikimas, sustiprintos sąlygos, rodiklių įvedimas I ramstyje ir įpareigojimas parengti išsamius BŽŪP strateginius planus.

2.32.

Nepaisant teigiamų supaprastinimo iniciatyvų reglamente „Omnibus“, geltonosios kortelės sistemos pratęsimo ir palydovinės technologijos taikymo tikrinant teritorijas, pasiūlymuose dėl BŽŪP vis dar esama daug išsamių reikalavimų, dėl kurių atsiranda didelė biurokratinė našta pavieniams ūkininkams, kurių dauguma veikia kaip individualūs veiklos vykdytojai, kurių pajamoms daromas didelis spaudimas.

2.33.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pasiūlymuose taikomas požiūris į supaprastinimą ir subsidiarumą yra prieštaringas. Viena vertus, Komisija pasisako už supaprastinimą, kita vertus, įgyvendinus naujus pasiūlymus dėl įgyvendinimo modelio ir BŽŪP strateginius planus, apimančius ir I ramstį, ir II ramstį, taip pat nustačius papildomus ir išsamesnius teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus (VR) ir ūkių lygmeniu taikomus GAAB reikalavimus (III priedas) (9), ir valstybių narių, ir ūkių lygmenimis politiką įgyvendinti bus sudėtingiau ir bus susiduriama su daugiau biurokratinių kliūčių. Skirtingas išimčių kategorijas, nustatytas įgyvendinant 2014–2020 m. žalinimo sistemą, būtina perkelti į sąlygų taisykles, kurios bus taikomos po 2020 m.

2.34.

Siekiant tikro supaprastinimo ūkių lygmeniu, kartu išlaikant visišką ir atitinkamą kontrolę, būtina sumažinti ūkininkams tenkančią biurokratijos apimtį ir naštą. Dabartinė BŽŪP įgyvendinimo sistema yra pagrįsta išsamiais ES lygmeniu nustatytais reikalavimais, joje taikoma griežta kontrolė, nuobaudos ir audito procedūros (10). Ūkių lygmeniu reikėtų atlikti visapusišką kontrolės sistemos peržiūrą ir ją perkurti: negalima leisti, kad dėl didesnio technologijų naudojimo, palydovinio tikrinimo sistemų ir tolimojo stebėjimo, didesnio leidžiamojo nuokrypio ir dažniau atliekamų tikrinimų būtų vėluojama išmokėti išmokas (11). Atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau naudojamas nuotolinis stebėjimas, teisingas reikalavimus atitinkančių plotų nustatymas taip pat turėtų būti už stebėseną atsakingų institucijų užduotis.

2.35.

Dabartinis tikrinimo ir baudų režimas skirtas „sugauti“ ir nubausti, o ne ištaisyti ir tobulinti. EESRK siūlo nustatyti teisę ištaisyti, ūkių lygmeniu taikant galutinės užskaitos modelį, pagal kurį ūkininkams būtų leidžiama ištaisyti netyčinius neatitikimus netaikant baudų.

2.36.

BŽŪP II ramsčio programose labai reikalingas tolesnis supaprastinimas ir mažesnė biurokratija ES ir valstybių narių lygmenimis (12).

2.37.

Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės savo strateginiuose planuose parengtų konkretų skyrių dėl supaprastinimo ir nurodytų, kaip jos siūlo mažinti ūkininkams tenkančią biurokratinę naštą ir kaip ji skiriasi nuo dabartinio režimo.

Kartų kaita

2.38.

EESRK teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama kartų kaitai, ir siūlomas papildomas paramos priemones, skirtas jauniesiems ūkininkams, kurie reikalauja sudaryti jiems palankesnes sąlygas gauti žemės ir finansavimo, taip pat suteikti daugiau galimybių mokytis. Labai svarbu teikti paskatas ūkininkams, kurie išeina į pensiją ir perleidžia savo ūkį jaunajam ūkininkui.

3.   Konkretūs EESRK pasiūlymai

Tikrieji ūkininkai

3.1.

EESRK tvirtai remia tikslą, pagal kurį tiesioginės išmokos turėtų būti skiriamos tik tikriesiems ūkininkams. Vien tik dėl to, kad asmuo turi žemės, jam neturėtų būti suteikiama teisė gauti tiesiogines išmokas, jeigu jis nėra ūkininkas. Vis dėlto tokią padėtį reikia pripažinti, nes ji turi poveikio beveik visiems ūkiams Europos Sąjungoje.

3.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir užkirsti kelią konkurenciniam pranašumui ir (arba) nepalankiai konkurencinei padėčiai, taip pat bet kokiems bandymams susilpninti bendras taisykles, ES lygmeniu reikėtų aiškiai, tiksliai ir vienodai apibrėžti esmines sąvokas, tokias kaip tikrieji ūkininkai, ir tinkamumo finansuoti kriterijus.

3.3.

Be pajamų ir darbo sąnaudų ūkyje vertinimo, kaip siūloma, tikrojo ūkininko apibrėžtis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, tokius kaip pajamos, turtas, laiko sąnaudos, produkcija, išsilavinimas ir kt. Atsižvelgiant į naujausius „Omnibus“ reglamento pakeitimus, valstybės narės gali išlaikyti tam tikrą lankstumą siekdamos tikslingiau apibrėžti tinkamumą gauti paramą. Todėl turėtų būti įmanoma sukurti bendrą sistemą, kartu paliekant galimybę pritaikyti valstybių narių realių poreikių ir sąlygų apibrėžtis.

Jaunieji ūkininkai

3.4.

Siekdamas užtikrinti, kad išmokos būtų skiriamos tik tikriesiems jauniesiems ūkininkams, EESRK siūlo peržiūrėti jaunojo ūkininko apibrėžtį. Pagalba įtraukiant pradedančiuosius ūkininkus turėtų būti prioritetinė priemonė pagal II ramstį.

Bendrieji tikslai

3.5.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neįmanoma pasiekti bendrųjų tikslų, susijusių su pažangiu, atspariu ir įvairialypiu žemės ūkiu, apsirūpinimo maistu saugumu, aplinkosauga ir kovos su klimato kaita veiksmais, taip pat sustiprinti socialinės ir ekonominės kaimo vietovių struktūros, jei, visų pirma, nėra ekonomiškai tvaraus žemės ūkio sektoriaus. Perspektyvaus žemės ūkio sektoriaus kūrimas turi būti bendrasis BŽŪP tikslas.

Konkretūs tikslai

3.6.

EESRK visiškai pritaria devyniems konkretiems BŽŪP tikslams, nustatytiems pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Tačiau EESRK siūlo į f skirsnį įtraukti papildomą tikslą – išvengti žemės apleidimo ir apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę nuo perėmimo. Be to, EESRK mano, kad darnesnė teritorinė plėtra turėtų būti įtraukta į konkrečius tikslus. EESRK taip pat ragina 6.1.b nurodytą tikslą „didinti konkurencingumą“ performuluoti į „didinti ūkių gyvybingumą vietos, nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose“. Be to, EESRK rekomenduoja pabrėžti socialinės įtraukties ir kovos su skurdu skatinimo tikslus ir kaip specialų paramos tikslą įtvirtinti socialinės infrastruktūros ir pagrindinių paslaugų plėtojimą.

Rodikliai

3.7.

EESRK mano, kad pasiūlymas nustatyti rodiklius, kuriais siekiama tikslų, apibrėžtų su kiekybinėmis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, įgyvendinimą palyginti su išsamiais I priede (13) nustatytais kriterijais, turėtų būti taikomas tik nacionaliniu lygmeniu ir juo neturi būti didinama ūkininkams tenkanti biurokratinė našta. Naujieji BŽŪP rodikliai turi būti paprasti, realistiški, lengvai kiekybiškai įvertinami, kontroliuojami ir tinkami vietos realijoms. Jie turėtų būti ir tiesiogiai susiję su apibrėžtais BŽŪP tikslais.

Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė (GAAB)

3.8.

EESRK siūlo apsvarstyti galimybę nustatyti minimalų ir maksimalų pievose ganomų gyvulių tankį, siekiant išlaikyti žemės GAAB.

Ūkių konsultavimo paslaugos

3.9.

Parama ir pastangos toliau plėtoti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas, įskaitant konsultavimo paslaugas, keitimasis žiniomis ir profesinis mokymas yra svarbūs siekiant padėti ūkininkams naudoti naujoves ir naujas technologijas, kurios padės didinti jų konkurencingumą ir tvarumą. Bet kokios ES iniciatyvos, susijusios su konsultavimo paslaugomis, ir inovacijų sistemos turi būti grindžiamos tomis iniciatyvomis ir sistemomis, kurios valstybių narių lygmeniu jau taikomos, o daugiausia dėmesio turi būti skiriama teikiamai papildomai naudai. Kadangi BŽŪP biudžetui daromas spaudimas, pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti aiškiai nurodyta, kad BŽŪP I ramsčio tiesioginės išmokos neturėtų atitekti žemės ūkyje nedirbantiems asmenims.

Tiesioginės išmokos

3.10.

EESRK visiškai pripažįsta, kad BŽŪP I ramsčio tiesioginės išmokos remiant ūkių pajamas yra labai svarbios, ir tam pritaria. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad BŽŪP I ramsčio išmokos turi būti visiškai apsaugotos, o bet kokie nauji bazinės pajamų paramos pakeitimai turi būti minimalūs.

Išmokų ribojimas ir jų dydžio mažinimas

3.11.

Savo pasiūlyme Komisija numato dvi skirtingas tiesioginių išmokų formas – keturias skirtingas atsietąsias ir įvairias susietąsias išmokas.

3.12.

Savo poziciją atsietųjų išmokų klausimu EESRK aiškiai išreiškė savo nuomonėse: „Pagal 1-ąjį ramstį mokamų tiesioginių išmokų viršutinė riba pavieniams ūkininkams turi būti sąžininga ir pagrįsta (pvz., lygi panašaus dydžio kvalifikuoto darbuotojo pajamoms). Turėtų būti įmanomas koregavimas ir reikėtų atsižvelgti į partnerystes, kooperatyvus, bendroves ir socialinės apsaugos sistemoje apdraustų darbuotojų skaičių“ (14).

3.13.

Beje, jis taip pat rekomendavo netaikyti viršutinės ribos išmokoms, kurios yra atlygis už viešųjų gėrybių teikimą, ypač išmokoms aplinkos ir klimato srityje, kurioms jis ragino taikyti aiškias paskatas.

3.14.

Komitetas taip pat rekomendavo nustatyti didesnes išmokas už pievas.

3.15.

Iš principo EESRK palankiai vertina darbo užmokesčio įskaičiavimą pagal 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, tačiau mano, kad nedera juos taikyti 100 % Nepateisinama, kad viešojo biudžeto lėšomis įmanoma visiškai finansuoti konkrečios kategorijos darbuotojų darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokesčius, ir kad į šį apskaičiavimą galima visiškai įtraukti net ir neapmokamą darbą. Šiuo atveju reikia numatyti mažesnį nei 100 % didžiausią apskaičiavimo tarifą.

Išmokų suvienodinimas

3.16.

EESRK pritaria pasiūlymams dėl išorės konvergencijos siekiant toliau derinti tiesioginių išmokų paramos dydį valstybėse narėse. Pasiūlymu siekiama 2021–2027 m. panaikinti 50 % dabartinio valstybėse narėse mokamų tiesioginių išmokų lygio vidurkio skirtumų ir 90 % ES tiesioginių išmokų lygio vidurkio skirtumų. Tačiau jei BŽŪP biudžetas būtų tinkamas, Komisijos pasiūlymai galėtų būti platesnio užmojo, visų pirma tų valstybių narių atžvilgiu, kuriose paramos lygis yra mažiausias. Komitetas mano, kad pasibaigus kitam biudžetiniam laikotarpiui, tiesioginių išmokų lygis turėtų sudaryti bent 85 % ES vidurkio.

3.17.

Teisių į išmokas suvienodinimo metodas yra labai griežtas ir juo neatsižvelgiama į jokius objektyvius kriterijus, kaip antai investicijų į ūkį dydį, ūkininkavimo sistemos tipą, pajamų lygį, darbo rinkos reikalavimus, ūkio gyvybingumą ateityje ir tai, kiek ūkis priklauso nuo tiesioginių išmokų, taip pat ūkininko įsipareigojimą.

3.18.

Kad ūkininkai galėtų pasinaudoti vidine konvergencija ir iki 2026 m. minimalias teises į išmokas būtų galima padidinti iki 75 % vidurkio, turėtų būti reikalaujama, kad jie atitiktų tam tikrus objektyvius kriterijus.

Nacionalinis rezervas

3.19.

EESRK remia nacionalinio rezervo, skirto naujiems jauniesiems ūkininkams ir pirmą kartą į rinką patenkantiems dalyviams, koncepciją. Tačiau nacionalinio rezervo paskirstymo kriterijai turi būti tokie, kad suteikiant teises į išmokas nebūtų piktnaudžiaujama, o teisės į išmokas būtų skiriamos tik tikriesiems ūkininkams, remiantis aiškiais objektyviais kriterijais, tokiais kaip amžius, pajamos, išsilavinimas, laiko sąnaudos ir produkcija.

3.20.

Be to, turėtų būti privaloma, kad iš nacionalinio rezervo skirtomis teisėmis į išmokas jų gavėjas galėtų naudotis valstybės narės nustatytą minimalų laikotarpį, ir neturėtų būti leidžiama iš nacionalinio rezervo skiriamų teisių į išmokas gavėjams parduoti šių teisių, kol nepasibaigs šis 10 metų laikotarpis.

Papildoma pajamų perskirstymo parama

3.21.

Kai kuriose šalyse, teikiant pajamų perskirstymo paramą, pasiekta labai gerų rezultatų, tačiau kitais atvejais dėl to gali būti dar labiau sumažintas tiesioginių išmokų ir pajamų dydis ūkininkams, kurie labiausiai priklauso nuo tiesioginių išmokų poveikio jų pajamoms ir kurių dauguma yra visą darbo dieną dirbantys ūkininkai, o išmokos bus perkeltos ne visą darbo dieną dirbantiems ūkininkams ir mažiau nuo tiesioginių išmokų poveikio visoms jų pajamoms priklausomiems ūkininkams.

3.22.

Pasiūlymuose pabrėžiama tiesioginių išmokų ūkių pajamoms remti svarba ir aiškiai nurodoma, kad užtikrinti tinkamo lygio paramą, taigi ir ūkių pajamas, tebėra viena svarbiausių ateities užduočių siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, didelius aplinkos ir klimato sričių užmojus ir kaimo vietovių gyvybingumą. Tačiau EESRK pasiūlymuose taip pat aiškiai nurodyta, kad pasirinkus bet kokią galimybę reikšmingai perskirstyti tiesiogines išmokas, daugiau jų skiriant mažesnio našumo ūkiams ir regionams, artimiausiu laikotarpiu sumažės ES konkurencingumas (15) tarptautinėse rinkose, tačiau toks sprendimas labiau atitiks vartotojų ir piliečių lūkesčius labiau orientuoti BŽŪP į vidaus rinkos poreikius.

3.23.

EESRK mano, kad papildoma perskirstymo išmoka, jeigu ji skiriama, turėtų būti finansuojama tik iš lėšų, sukauptų ribojant išmokas, ir, siekiant sumažinti didelius skirtumus šiame sektoriuje, turėtų būti nukreiptos ir skirtos ūkininkams, kurių pajamos daugiausia priklauso nuo ūkininkavimo.

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

3.24.

EESRK pritaria pasiūlymui skirti papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams. Kad dėl to nenukentėtų tikrieji ūkininkai, reikės nustatyti tinkamus mechanizmus, kad finansiniai asignavimai nebūtų skiriami tuomet, kai žemės ūkio veikla realiai nevykdoma.

Savanoriška klimatui ir aplinkai naudinga sistema („ekologinė sistema“)

3.25.

EESRK atkreipia dėmesį į pasiūlymą pagal I ramstį ūkių lygmeniu diegti savanorišką klimatui ir aplinkai naudingą ekologinę sistemą. Tačiau svarbu, kad pagal I ramstį siūloma „ekologinė sistema“ neatgrasytų ūkininkų ar netrukdytų jiems taikyti svarbių aplinkos apsaugos ir klimato kaitos sistemų pagal II ramstį ir jose dalyvauti.

3.26.

Turėtų būti numatyta galimybė gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams skirti išmoką už pievas ir pagal šią priemonę nustatyti minimalų ir maksimalų pievose ganomų gyvulių tankį. Be to, turėtų būti numatyta galimybė gyvūnų gerovės išmokas mokėti vienam gyvūnui, kaip šiuo metu taikoma tokios rūšies sistemai.

Susietosios išmokos

3.27.

Susietosioms išmokoms tenka labai svarbus vaidmuo apsaugant pažeidžiamus sektorius ir pažeidžiamas sritis. Numatant galimybę mokėti susietąsias išmokas gali būti skiriamos labai svarbios tikslinės ir aukštesnio lygio tiesioginės išmokos mažas pajamas gaunantiems sektoriams, pavyzdžiui, ekstensyvaus karvių žindenių auginimo arba avininkystės, baltyminių augalų auginimo arba gyvulininkystės kalnuotose vietovėse, kuriose labai svarbu ir toliau auginti gyvulius, kad būtų išlaikoma ekosistemos pusiausvyra, sektoriams. Ši galimybė mokėti susietąsias išmokas turėtų likti iš esmės ribota, tačiau būti išplėsta ir padėti užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias žemės apleidimui ir skatinama naudoti žemę ganykloms (16).

Kaimo plėtra

3.28.

EESRK remia aštuonias plataus pobūdžio ES intervencines priemones kaimo plėtros srityje. Kaip jau minėta pirmiau, EESRK nepritaria jokiems pasiūlymams mažinti II ramsčio finansavimą, nes tai daro neproporcingai didelį poveikį kai kurioms valstybėms narėms ir kelia abejonių dėl pažangios, tvarios ir konkurencingos žemės ūkio plėtros.

3.29.

EESRK mano, kad pagal dabartinę BŽŪP turėtų būti numatytas atidėjinys konkrečioms gyvūnų gerovės intervencinėms priemonėms pagal kaimo plėtros programas ir kad jis turėtų būti įtrauktas į vieną iš plataus pobūdžio intervencinių priemonių.

3.30.

EESRK siūlo, kad, siekiant padidinti ūkininkų dalyvavimą ir lėšų įsisavinimą, didesnė išmokos dalis turėtų būti skirta sandorių išlaidoms ar paskatoms.

3.31.

EESRK mano, kad aplinkos, klimato kaitos ir kiti valdymo įsipareigojimai turėtų būti svarstomi ilgesniems nei septynerių metų laikotarpiams, su sąlyga, kad atitinkamai būtų garantuojamas ir tokių įsipareigojimų finansavimas.

3.32.

EESRK mano, kad atitinkamų sričių išmokos vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių (17), turėtų būti privalomos, kad būtų užkirstas kelias žemės apleidimui valstybėse narėse. Be to, priemonės turėtų apimti minimalaus ir maksimalaus ganomų gyvulių tankio reguliavimo priemones, taip pat reikėtų apibrėžti laiką, kurį gyvūnai turėtų praleisti ganyklose. Išmokas vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, turėtų būti leidžiama vertinti kaip dalį aplinkosaugos išlaidų pagal II ramstį.

3.33.

Pasiūlymuose dėl gamtinių ar kitų konkrečiam regionui būdingų kliūčių svarbu nustatyti principą „nėra apribojimų be kompensacijos“. Norint pakeisti praktiką, labai svarbu, kad kompensacija būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į visus nuostolius ir kad būtų mokamos tinkamos skatinamosios išmokos.

3.34.

EESRK pritaria tam, kad būtų naudojamas teigiamas, o ne neigiamas investicinių pasiūlymų sąrašas.

3.35.

EESRK mano, kad pasiūlymai dėl rizikos valdymo priemonių valstybių narių lygmeniu turėtų būti savanoriški, o ne privalomi. Apskritai EESRK laikosi nuomonės, kad geriausia apsauga nuo pajamų kintamumo yra tvirtos I ramsčio tiesioginės išmokos ir kad jos jokiu būdu neturėtų būti mažinamos perkeliant lėšas į draudimo sistemas ar savitarpio fondus. Be to, EESRK siūlo, kad bet koks rizikos valdymo finansavimas būtų skirtas konkrečiam sektoriui.

3.36.

EESRK teigiamai vertina naująją lankstumo sąlygą ir įvairią paramą pagal finansines priemones.

Krizių rezervas

3.37.

EESRK pripažįsta, kad reikia veiksmingo ir tinkamai finansuojamo nuolatinio krizių rezervo fondo. EESRK siūlo krizių rezervo finansavimą numatyti kaip naują išlaidų punktą, t. y. krizių rezervas neturėtų būti finansuojamas iš BŽŪP biudžeto, todėl tai negali būti siejama su jokiu ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų mažinimu. Pagal dabartinius BŽŪP teisės aktus, nepanaudotas 2020 m. krizių rezervo lėšas 2021 m. reikės grąžinti ūkininkams.

Bendras rinkų organizavimas

3.38.

Pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bendras rinkų organizavimas (BRO) liko iš esmės nepakeistas, įtraukiant viešosios intervencijos priemonių garantijų sistemą ir privataus sandėliavimo bei išimtines priemones. Be to, BRO nuostatomis numatyti ūkininkų bendradarbiavimo rinkodaros standartai ir taisyklės. EESRK mano, kad Komisija turi numatyti labiau stiprinti rinkų reguliavimą siekiant geresnių pajamų.

3.39.

EESRK mano, kad pasiūlymuose turėtų būti iš naujo išnagrinėti ir pakartotinai nustatyti praktiškesni orientacinių kainų dydžiai, atsižvelgiant į gamybos sąnaudų raidą, ir rinkos paramos priemonių taikymo pradžia, kad prireikus būtų galima teikti tikroviškesnę ir vertingesnę rinkos paramą. Komisija daugiausia dėmesio turėtų skirti rinkos valdymo priemonėms, visų prima, siekdama sumažinti žemės ūkio produktų kainų svyravimus, nes tai pagrindinis ūkininkų pajamų šaltinis.

Mokėjimai

3.40.

EESRK siūlo kasmet nuo spalio 16 d. padidinti išankstines išmokas iki 80 % (šiuo metu 50 %, bet paprastai leidžiama 70 %) tiesioginėms išmokoms ir 90 % (šiuo metu 75 %, bet paprastai leidžiama 85 %) pagal kaimo plėtros priemones.

Terminas

3.41.

DFP susitarimo ir naujųjų pasiūlymų dėl BŽŪP terminas nėra aiškus, visų pirma atsižvelgiant į kitus EP rinkimus. Pasiūlyme dėl reformos numatyta keletas naujų elementų, pavyzdžiui, strateginis planas, kuris yra pagrindinis reformos, kurią nacionalinėms administracijoms bus nelengva įgyvendinti, komponentas, nauja BŽŪP struktūra, pagal kurią numatomi konkretūs įpareigojimai ūkininkams (naujos sugriežtintos sąlygos, derėjimas su strateginio plano rodikliais ir kt.), kuriems prireiks tam tikro laiko su jais susipažinti ir pradėti juos vykdyti. EESRK rekomenduoja iš anksto susitarti dėl DFP iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių EP rinkimų ir laiku pasiekti susitarimą dėl BŽŪP ateities, kad ūkininkai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai galėtų tinkamai ir užtikrintai planuoti ateitį. Todėl labai svarbu, kad, kol neįsigaliojo naujos nuostatos, tinkamas, dabartine paramos sistema grindžiamas pereinamasis laikotarpis bet kokiam laikotarpiui po 2020 m. būtų patvirtintas gerokai iš anksto.

Maisto grandinė

3.42.

EESRK dar kartą ragina rengti visapusišką ES maisto politiką (18). Visų pirma EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžė svarbų BŽŪP vaidmenį skatinant ES piliečius sveikiau maitintis ir suteikiant jiems galimybių vartoti maistingus maisto produktus, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves. Konkrečių su šiuo klausimu susijusių pasiūlymų ir rekomendacijų bus pateikta šiuo metu svarstomoje nuomonėje savo iniciatyva. EESRK teigiamai vertina pasiūlymus stiprinti ūkininko padėtį maisto tiekimo grandinėje. Didesnis rinkos kainų skaidrumas yra būtinas kiekvienu lygmeniu pradedant vartotojo teisėmis ir baigiant pirminiu gamintoju. Be to, gamintojų organizacijoms turėtų būti teikiamos didesnės paskatos ir parama.

---

(1)  2017 m. sausio 1 d. Eurostato duomenys apie ES gyventojų skaičių.

(2)  EESRK nuomonė – Galimas bendros žemės ūkio politikos pertvarkymas (OL C 288, 2017 8 31, p. 10).

(3)  2018 m. birželio 25 d. R. Ramon i Sumoy pristatymas EESRK tyrimo grupei, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, C1 skyrius.

(4)  OL C 354, 2010 12 28, p. 35.

(5)  OL C 283, 2018 8 10, p. 69, 10.2, 10.3 ir 10.4 skirsniai.

(6)  ES darbinis dokumentas dėl 2021–2027 m. DFP pasiūlymų ir 2014–2020 m. DFP.

(7)  OL C 283, 2018 8 10, p. 69, 7.13 skirsnis.

(8)  COM(2018) 392 final, 5 straipsnis „Bendrieji tikslai“, p. 41.

(9)  COM(2018) 392 final, 3 priedas „Taisyklės dėl 11 straipsnyje nurodytų paramos sąlygų“.

(10)  COM(2018) 392 final, p. 3.

(11)  OL C 283, 2018 8 10, p. 69, 1.9 ir 6.4 skirsniai.

(12)  BŽŪP II ramsčio programos – 2007–2013 m. kaimo plėtros programų baigiamasis vertinimas.

(13)  COM(2018) 392, I priedas. 7 straipsnyje nurodyti poveikio, rezultatų ir produkto rodikliai.

(14)  OL C 288, 2017 8 31, p. 10 ir OL C 283, 2018 8 10 , p. 69.

(15)  COM(2018) 392 final, p. 7.

(16)  ES avienos sektoriaus politikos veiksmų gairės – ES avienos forumo, kuriam pirmininkavo John Bryan, rekomendacijos.

(17)  Vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų konkrečių kliūčių.

(18)  OL C 129/18, 2018 4 11, p.18–26.