–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér, G. Koós ir A. Pokoraczki,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos S. Hartikainen,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir M. Heller,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL L 201, 2012, p. 107) 65 straipsnio 2 dalies ir 2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1329/2014, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Reglamente Nr. 650/2012 (OL L 359, 2014, p. 30), 1 straipsnio 4 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Klaus Manuel Maria Brisch, kuris veikia kaip palikėjos Maria Therese Trenk testamento vykdytojas, inicijuotą bylą Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas, Vokietija), kuria siekiama gauti Europos paveldėjimo pažymėjimą.

3

Pagal Reglamento Nr. 650/2012 59 konstatuojamąją dalį šio reglamento bendrasis tikslas – užtikrinti valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų paveldėjimo klausimais tarpusavio pripažinimą.

4

Minėto reglamento 62 straipsnio „Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Šiuo reglamentu sukuriamas Europos paveldėjimo pažymėjimas (toliau – pažymėjimas), kuris išduodamas naudoti kitoje valstybėje narėje ir sukelia 69 straipsnyje išvardytas pasekmes.“

5

To paties reglamento 65 straipsnio „Paraiška išduoti pažymėjimą“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Pažymėjimas išduodamas gavus bet kurio 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens (toliau – pareiškėjas) paraišką.

2.   Paraiškai pateikti pareiškėjas gali naudoti formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.“

6

Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad paraiškoje išduoti pažymėjimą pateikiama šioje nuostatoje išvardyta informacija, kiek ji yra žinoma pareiškėjui ir kiek ji būtina tam, kad išduodančioji institucija galėtų patvirtinti tuos faktus, kuriuos patvirtinti pageidauja pareiškėjas; kartu su paraiška pateikiami visų atitinkamų dokumentų originalai arba kopijos, atitinkantys jų autentiškumui patvirtinti būtinas sąlygas.

7

Šio reglamento 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Gavusi paraišką, išduodančioji institucija patikrina pareiškėjo pateiktą informaciją, pareiškimus, dokumentus ir kitus įrodymus. Ji atlieka tyrimus, kurių reikia tokiam patikrinimui atlikti, savo iniciatyva, jei tai yra numatyta arba leidžiama pagal jos nacionalinę teisę, arba prašo pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų, kuriuos ji laiko būtinais.“

8

Minėto reglamento 67 straipsnio „Pažymėjimo išdavimas“ 1 dalyje numatyta:

„Išduodančioji institucija nedelsdama išduoda pažymėjimą šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai patvirtintini faktai yra nustatyti pagal paveldėjimui taikytiną teisę arba kitą konkretiems faktams taikomą teisę. Ji naudoja formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.“

9

To paties reglamento 80 straipsnis suformuluotas taip:

„Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami 46, 59, 60, 61, 65 ir 67 straipsniuose nurodyti liudijimai ir formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.“

10

Reglamento Nr. 650/2012 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta [2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13)].“

11

Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„[Reglamento Nr. 650/2012] 65 straipsnio 2 dalyje nurodytos paraiškos išduoti [pažymėjimą] forma nustatoma 4 priede (IV forma).“

12

Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 4 priede pateiktos IV formos dalyje „Informacija pareiškėjui“ nustatyta:

„Ši neprivaloma forma gali padėti surinkti informaciją, kurios prašoma išduodant [pažymėjimą] <…>.“

13

Vokietijos pilietė M. T. Trenck, kurios paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta buvo Kelnas (Vokietija), mirė 2017 m. birželio 2 d. Jos sutuoktinis, tėvai ir brolis mirė anksčiau. Ji neturėjo vaikų, jos vieninteliai dar gyvi įpėdiniai yra jos mirusio brolio palikuonys. M. T. Trenck turėjo turto Vokietijoje, Italijoje ir Šveicarijoje.

14

2014 m. gruodžio 17 d. sudarytu ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. paskelbtu notaro patvirtintu testamentu <…> M. T. Trenck atšaukė savo ankstesnius notaro patvirtintus testamentus, vienintele paveldėtoja paskyrė Congregazione Benedettina Sublacenze, įsikūrusią Romoje (Italija), ir K. M. M. Brisch paskyrė testamento vykdytoju.

15

2017 m. spalio 16 d. pagal Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 1 dalį K. M. M. Brisch, remdamasis 2017 m. spalio 11 d. sudarytu notariniu dokumentu, Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas) pateikė paraišką išduoti paveldėjimo pažymėjimą dėl Italijoje esančio palikėjos turto; jis nenaudojo Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 4 priede pateiktos IV formos (toliau – IV forma).

16

2017 m. spalio 23 d. raštu Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas) paprašė K. M. M. Brisch naudoti IV formą ir pridėti ją prie bylos dėl paraiškos išduoti pažymėjimą medžiagos. 2017 m. lapkričio 7 d. raštu K. M. M. Brisch atsisakė patenkinti šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad jis gali naudoti šią formą, bet to daryti neprivalo. 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi minėtas teismas atmetė paraišką išduoti pažymėjimą grįsdamas ją tuo, kad K. M. M. Brisch nenaudojo IV formos, taigi ši paraiška nebuvo pateikta tinkamai.

17

2017 m. gruodžio 2 d. K. M. M. Brisch pateikė skundą Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas) teigdamas, kad iš Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalies ir iš pačios IV formos matyti, jog ją naudoti nėra privaloma. Jis taip pat pažymėjo, kad tokį aiškinimą patvirtina šio reglamento 67 straipsnio 1 dalies antras sakinys, pagal kurį privaloma naudoti Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 5 priede pateiktą V formą. K. M. M. Brisch teigimu, jei Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalyje nurodyti, kad IV formą naudoti privaloma, jis būtų galėjęs šią nuostatą suformuluoti lygiai taip pat kaip šio reglamento 67 straipsnio 1 dalies antrą sakinį. 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi šis teismas atmetė minėtą skundą ir perdavė bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad šis priimtų sprendimą.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išdėstė Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas) pateiktą nuomonę, pagal kurią tai, kad yra privaloma naudoti IV formą, matyti iš Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalies, kuri yra lex specialis, palyginti su Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalimi, formuluotės. Pagal Reglamento Nr. 650/2012 80 straipsnį ir 81 straipsnio 2 dalį Komisija, vykdydama savo įgaliojimus priimti įgyvendinimo aktus, įpareigojo naudoti IV formą.

19

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalies formuluotė ir IV formos dalis „Informacija pareiškėjui“ veikiau atspindi neprivalomą šios formos naudojimo pobūdį. Be to, jis abejoja, ar Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas) atlikta analizė dėl Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti įgyvendinimo aktus poveikio yra pagrįsta. Šiuo klausimu šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 650/2012 80 straipsnį Komisijai leidžiama priimti įgyvendinimo aktus, kurie susiję tik su formų nustatymu ir vėlesniais pakeitimais, kaip numatyta šiame reglamente, bet jai neleidžiama pakeisti Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalies taip, kad pagal ją būtų įpareigojama naudoti IV formą.

20

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Köln (Kelno aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar teikiant pagal Reglamento (ES) Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį nurodytą paraišką išduoti [pažymėjimą] pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalį privaloma naudoti IV formą (4 priedas), nustatytą laikantis Reglamento Nr. 650/2012 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, ar ta forma yra tik pasirinktina?“

21

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad teikiant paraišką išduoti pažymėjimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį, IV formos naudojimas yra privalomas, o gal jis neprivalomas.

22

Suformuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principų reikalavimų matyti, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuoroda į valstybių narių teisę norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Oberle, C‑20/17, EU:C:2018:485, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23

Pagal Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį, norėdamas pateikti paraišką išduoti pažymėjimą, pareiškėjas „gali“ naudoti formą, nustatytą laikantis šio reglamento 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

24

Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 3 dalies, paraiškoje išduoti pažymėjimą pateikiama šioje nuostatoje nurodyta informacija, kiek ji yra žinoma pareiškėjui ir kiek ji būtina tam, kad išduodančioji institucija galėtų patvirtinti tuos faktus, kuriuos patvirtinti pageidauja pareiškėjas; kartu su paraiška pateikiami visų atitinkamų dokumentų originalai arba kopijos, atitinkantys jų autentiškumui patvirtinti būtinas sąlygas. Darytina išvada, kad, jeigu pareiškėjas turi pateikti informaciją, leidžiančią išduodančiajai institucijai patvirtinti minėtus faktus, iš Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio nematyti, jog tą daryti jis privalo naudodamas IV formą.

25

Taigi Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalies formuluotė yra nedviprasmiška dėl neprivalomo IV formos naudojimo pobūdžio. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės kyla atsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalies formuluotę, pagal kurią „[Reglamento Nr. 650/2012] 65 straipsnio 2 dalyje nurodytos paraiškos išduoti [pažymėjimą] forma nustatoma 4 priede (IV forma)“. Minėto teismo teigimu, iš šios nuostatos galima matyti, jog šios formos naudojimas yra privalomas.

26

Vis dėlto Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalis turi būti siejama su šio reglamento 4 priedu, į kurį daroma nuoroda ir kuriame pateikta IV forma. IV formos pradžioje įtvirtintoje dalyje „Informacija pareiškėjui“ aiškiai nurodyta, kad IV forma yra neprivaloma. Taigi Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalyje vartojamu žodžių junginiu „paraiškos <…> forma“ ne apibrėžiamas privalomas ar neprivalomas IV formos naudojimo pobūdis, o tik nurodoma, kad tais atvejais, kai pareiškėjas nori pateikti paraišką išduoti pažymėjimą naudodamasis forma, tinkama naudoti forma būtų IV forma.

27

Be to, reikia pažymėti, kad pagal Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (COM(2009) 154 final), po kurio buvo priimtas Reglamentas Nr. 650/2012, 38 straipsnį, kuris atitinka šio reglamento 65 straipsnį, buvo numatyta, kad paraiška išduoti pažymėjimą turi būti pateikta naudojant formą, kurios pavyzdys pateikiamas šio pasiūlymo I priede. Minėto pasiūlymo 38 straipsnio formuluotės pakeitimas į minėto reglamento 65 straipsnio 2 dalies formuluotę rodo, kad, nepaisydamas Komisijos ketinimo ankstyvame teisėkūros etape svarstyti privalomą formos naudojimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nesilaikė šio pradinio ketinimo. Taigi Reglamento Nr. 650/2012 priėmimo priešistorė taip pat patvirtina, kad iš šio reglamento 65 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, jog teikiant paraišką išduoti pažymėjimą neprivaloma naudoti IV formos.

28

Taigi iš pažodinio Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalies, siejamos su Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 4 priedu, aiškinimo matyti, kad teikiant paraišką išduoti pažymėjimą IV formos naudojimas yra neprivalomas.

29

Be to, tokį aiškinimą patvirtina šios nuostatos konteksto analizė.

30

Iš tiesų reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 650/2012 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta išduodančiosios institucijos pareiga išduodant pažymėjimą naudoti V formą, nurodytą Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 5 priede. Skirtumas tarp Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalies, susijusios su paraiška išduoti pažymėjimą, formuluotės ir šio reglamento 67 straipsnio 1 dalies, susijusios su šio pažymėjimo išdavimu, formuluotės rodo, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė neįpareigoti naudoti IV formos teikiant paraišką išduoti pažymėjimą.

31

Be to, reikia konstatuoti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1–3 ir 5 prieduose nėra nuorodos į neprivalomą šiuose prieduose pateiktų formų naudojimą. Tik IV priedo dalyje „Informacija pareiškėjui“ nurodytas neprivalomas šios formos pobūdis. Be to, tokia nuoroda yra įtvirtinta kitose šio priedo kalbinėse versijose, be kita ko, ispanų, anglų, prancūzų, italų ir rumunų kalbinėse versijose.

32

Ši išvada patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimą numatyti neprivalomą IV formos naudojimą.

33

Toks aiškinimas neprieštarauja Reglamento Nr. 650/2012 bendrajam tikslui – užtikrinti valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų paveldėjimo klausimais tarpusavio pripažinimą, kaip apibrėžta šio reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje.

34

Iš tiesų, jeigu IV priedo dalyje „Informacija pareiškėjui“ nurodyta, kad tai, jog pareiškėjas naudoja šią formą, gali padėti surinkti informaciją, kurios prašoma išduodant pažymėjimą, ne mažiau svarbu, kad remdamosi paraiška išduoti pažymėjimą, pateikta pagal Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnį, valstybės narės gali deramai pasiekti Reglamento Nr. 650/2012 tikslą, laikydamosi subsidiarumo principo ir nereikalaudamos privalomai naudoti IV formą.

35

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 650/2012 66 straipsnį ir 67 straipsnio 1 dalį išduodančioji institucija pažymėjimą išduoda po to, kai patikrina pagal šio reglamento 65 straipsnio 3 dalį pareiškėjo pateiktą informaciją ir kai prireikus pagal šio reglamento 66 straipsnį atlieka tyrimus.

36

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 1 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad teikiant paraišką išduoti pažymėjimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį, IV formos naudojimas yra neprivalomas.

37

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 65 straipsnio 2 dalį ir 2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1329/2014, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Reglamente Nr. 650/2012, 1 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad teikiant paraišką išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 650/2012 65 straipsnio 2 dalį, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1329/2014 4 priede esančios IV formos naudojimas yra neprivalomas.