EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62008CA0001

Byla C-1/08: 2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija)prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Athesia Druck Srl prieš Ministero delle Finanze, Agenzia delle Entrate (Šeštoji PVM direktyva — 9 straipsnio 2 dalies e punktas — 9 straipsnio 3 dalies b punktas — Tryliktoji PVM direktyva — 2 straipsnis — Paslaugos teikimo vieta — Reklamos paslaugos — PVM gražinimas — Atstovas mokesčių klausimais)

OL C 90, 2009 4 18, p. 5–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

18.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 90/5


2009 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija)prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Athesia Druck Srl prieš Ministero delle Finanze, Agenzia delle Entrate

(Byla C-1/08) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 9 straipsnio 2 dalies e punktas - 9 straipsnio 3 dalies b punktas - Tryliktoji PVM direktyva - 2 straipsnis - Paslaugos teikimo vieta - Reklamos paslaugos - PVM gražinimas - Atstovas mokesčių klausimais)

2009/C 90/08

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Athesia Druck Srl

Atsakovės: Ministero delle Finanze, Agenzia delle Entrate

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Corte suprema di cassazione (Italija) – 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 9 straipsnio 2 dalies e punkto išaiškinimas – Reklamos paslaugos – Paslaugų tiekimo vietos nustatymas – Paslaugos, suteiktos Bendrijos teritorijoje buveinę turinčios įmonės trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei, turinčiai mokesčių atstovą valstybės narės teritorijoje

Rezoliucinė dalis

Reklamos paslaugų teikimo atveju, kai klientas yra įsisteigęs ne Europos Bendrijos teritorijoje, paslaugų teikimo vieta iš esmės pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1984 m. liepos 31 d. Dešimtąja Tarybos direktyva 84/386/EEB, 9 straipsnio 2 dalies e punktą nustatoma pagal kliento buveinės vietą. Tačiau valstybės narės, nukrypstant nuo minėto principo, gali pasinaudoti iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta teise ir nustatyti aptariamos paslaugos suteikimo vietą atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

Kai pasinaudojama iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta teise, reklamos paslauga, kurią suteikia Europos bendrijoje įsisteigęs teikėjas trečiojoje valstybėje įsisteigusiam galutiniam ar tarpiniam klientui, laikoma suteikta Europos bendrijoje su sąlyga, kad ji panaudojama ar ja pasinaudojama pagal iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punktą atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Taip yra reklamos paslaugų teikimo atveju, kai teikiamas reklaminis pranešimas platinamas iš atitinkamos valstybės narės.

Iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punktas negali numatyti reklamos paslaugų, kurias teikia ne Europos bendrijos teritorijoje įsisteigęs paslaugos teikėjas savo klientams, apmokestinimo, net jei šis paslaugų teikėjas veikia kaip ankstesnių paslaugų tarpinis klientas, nes tokioms paslaugoms teikti netaikomas šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies e punktas ir, bendrai kalbant, šios direktyvos visas 9 straipsnis, kurio nuostatos aiškiai nurodo šios direktyvos 9 straipsnio 3 dalies b punktą.

Paslaugų teikimo iš dalies pakeistos Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 3 dalies b punkto prasme apmokestinamasis pobūdis nekliudo apmokestinamojo asmens teisei susigrąžinti PVM, jei jis atitinka 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Atstovo mokesčių klausimais paskyrimas savaime neturi įtakos apmokestinant atstovaujamojo asmens gautas ar suteiktas paslaugas.


(1)  OL C 64, 2008 3 8.


Top