2007 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-535/07)

(2008/C 51/55)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Sauer ir D. Recchia

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau — Paukščių direktyva) 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja valstybes nares priskirti visas teritorijas, kurios kiekio ir dydžio požiūriu labiausiai tinka Direktyvos 1 priede nurodytų rūšių apsaugai, specialioms apsaugos teritorijoms (toliau — SAT) bei imtis atitinkamų priemonių I priede nenurodytų, nuolat aptinkamų migruojančių rūšių atžvilgiu. SAT turi būti suteiktas teisinės apsaugos statusas, galintis, be kita ko, užtikrinti I priede minimų paukščių rūšių išlikimą ir veisimąsi bei I priede nenurodytų nuolat aptinkamų migruojančių rūšių veisimąsi, šėrimąsi ir žiemojimą. Kadangi 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau — Buveinių direktyva) 7 straipsnyje bei, kiek tai susiję su SAT, tos pačios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatyti įsipareigojimai pakeičia iš Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalies kylančius įsipareigojimus, šių teritorijų teisinis statusas turi papildomai užtikrinti, kad natūralios buveinės ir rūšių buveinės, kurioms šios teritorijos yra skirtos, nebūtų bloginamos, ir kad rūšys nebūtų stipriai trikdomos.

Austrijos Respublika pažeidė iš šių Bendrijos teisės nuostatų kylančius įsipareigojimus, nepriskirdama „Hansag“ teritorijos SAT, neapribodama SAT priskirto Žemojo Tauerno pagal Paukščių direktyvos reikalavimus ir galiausiai dalyje SAT neužtikrindama pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytus reikalavimus atitinkančios teisinės apsaugos.

Nepaisant to, jog Austrijos Respublika pripažino būtinybę „Hansag“ priskirti SAT ir daug kartų patvirtino savo ketinimą tai padaryti, ji šio įsipareigojimo per pagrįstoje nuomonėje nustatytą terminą neįvykdė.

Paukščių direktyvoje numatytų reikalavimų neatitinkantis Žemojo Tauerno teritorijos apribojimas yra susijęs, pirma, su nepakankamu atsižvelgimu į natūralią buveinę morneliams, ir, antra, su nustatytų tam tikrų laukinių miško paukščių ar pilkųjų meletų (Picus canus) bei jerubių (Bonasa bonasia) buveinių neįtraukimu į SAT. Valstybės narės turėjo tam tikrą pasirinkimo ir teritorijų atribojimo diskreciją, tačiau ši diskrecija buvo ribota dėl to, kad teritorijų priskyrimui SAT taikomi tam tikri Direktyvoje nustatyti ornitologiniai kriterijai. Atskira valstybė narė negali pasirenkant ir atribojant SAT vadovautis Paukščių direktyvos 2 straipsnyje ar Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje numatytais ekonominiais interesais.

Kiek tai susiję su SAT teisiniu apsaugos statusu Austrijoje, teritorijose, atitinkančiose priskyrimo SAT kriterijus, taikomos „specialios apsaugos priemonės“ ten priskirtų paukščių atžvilgiu ir yra privaloma aiškiai nustatyti būtinąsias apsaugos priemones ir atsižvelgti į ypatingus SAT požymius bei aplinkos jose sąlygas bei į ten gyvenančias rūšis. Teisiniuose apsaugos instrumentuose numatyti atitinkamų paukščių rūšių apsaugos tikslai Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme bei specifiniai apsaugos tikslai Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies prasme, bei atitinkamoje teritorijoje taikomos konkrečios priemonėmis ir taisyklės (draudimai ir leidimai) taip pat turi būti privalomojo pobūdžio ir pakankamai vieši. Atlikus atskirose federalinėse žemėse galiojančių teisės aktų patikrinimą, nustatyta, jog minėtuose teisės aktuose numatytas teisinis apsaugos statusas neatitinka pirmiau minėtų reikalavimų, ir todėl — Paukščių bei Buveinių direktyvose numatytų kriterijų.

(1)  OL L 103, p. 1.

(2)  OL L 206, p. 7.