EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CN0473

Byla C-473/10: 2010 m. rugsėjo 29 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Vengriją

OL C 328, 2010 12 4, p. 19–21 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

4.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 328/19


2010 m. rugsėjo 29 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Vengriją

(Byla C-473/10)

()

2010/C 328/36

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Støvlbæk ir B. D. Simon

Atsakovė: Vengrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti, kad Vengrijos Respublika:

Neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/440/EEB (1), su pakeitimais, 6 straipsnio 3 dalį bei II priedą ir pagal Dirketyvos 2001/14/EB (2) 14 straipsnio 2 dalį, nes neužtikrino nuo geležinkelio įmonių nepriklausomo traukinių linijų paskirstymo.

Neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/440/EEB, su pakeitimais, 6 straipsnio 3 dalį bei II priedą ir pagal Direktyvos 2001/14/EB 4 straipsnio 2 dalį, nes neužtikrino nuo geležinkelio įmonių nepriklausomų tarifų.

Neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/14 6 straipsnio 1 dalį, nes neužtikrino infrastruktūros valdytojų finansinės pusiausvyros.

Neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/14 6 straipsnio 2 dalį, nes neskatino infrastruktūros valdytojų mažinti infrastruktūros teikimo išlaidas ir prieigos prie geležinkelių infrastruktūros mokesčių dydį.

Neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/14 7 straipsnio 3 dalį, nes neužtikrino, kad už minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų nustatomi mokesčiai būtų lygūs išlaidoms, tiesiogiai turėtoms dėl tam tikros vežimo geležinkeliais paslaugos.

Neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2001/14 11 straipsnį, nes nesukūrė sistemos, turinčios skatinti geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus mažinti sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą.

Priteisti iš Vengrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvomis 91/440 ir 2001/14 siekiama geležinkelio įmonėms užtikrinti teisingą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros. Kad būtų pasiektas šis tikslas, minėtose direktyvose numatyta, kad geležinkelio transporto paslaugas teikiantys subjektai negali priimti sprendimo, susijusio su linijų paskirstymu, o paskirstymo įstaiga turi nepriklausomai paskirstyti pajėgumus. Jei geležinkelio įmonei būtų pavesta valdyti eismą, tai ji neišvengiamai įgytų konkurencinį pranašumą, nes tam, kad įvykdytų su eismo valdymu susijusias užduotis, ji turi būti išsamiai susipažinusi su geležinkelio įmonių teikiamomis paslaugomis, jų kiekiu ir teikimo laiku.

Šį ieškinį teko pateikti, be kita ko, todėl, kad Vengrijoje, pažeidžiant minėtų direktyvų nuostatas, eismą valdo subjektai, teikiantys geležinkelių transporto paslaugas.

Eismo valdymas negali būti laikomas infrastruktūros administravimo veikla, nesusijusia su linijų ar pajėgumų paskirstymu, nes eismo valdymas neišvengiamai susijęs su sprendimų priėmimo procesu, kuris savo ruožtu susijęs su linijų ar pajėgumų paskirstymu. Pirma, eismo administratorius turi būti susipažinęs su pajėgumų paskirstymo sprendimais, kad galėtų valdyti eismą, ir, antra, jei įvyksta nesklandumų ar nenumatytų įvykių, jis turi imtis reikiamų priemonių atkurti eismą pagal planą, o tam būtinai reikia iš naujo perskirstyti turimas tinklo linijas ar pajėgumus.

Eismo valdymo nepriklausomumo principas pažeidžiamas dėl to, kad Vengrijoje būtent geležinkelio įmonės nustato tikslius mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra. Kadangi išsamiose sąskaitose neišvengiamai nurodyta, be kita ko, kokiomis paslaugomis naudojasi geležinkelio įmonės, taip pat jų tiekimo apimtis ir laikas, tas sąskaitas išrašančios įmonės įgija konkurencinį pranašumą tokias paslaugas teikiančių geležinkelio įmonių atžvilgiu.

Vengrijos Respublika pažeidė ne tik įsipareigojimus dėl linijų paskirstymo nepriklausomumo, bet ir neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvas 91/440/EEB ir 2001/14/EB tiek, kiek tai susiję su tuo, kad ji:

nenustatė sąlygų, užtikrinančių infrastruktūros valdytojų finansinę pusiausvyrą,

nesiėmė priemonių, kurios priverstų infrastruktūros valdytojus sumažinti veiklos išlaidas ir mokesčius už prieigą prie tinklo,

nesiėmė įgyvendinimo priemonių, kurios užtikrintų tiesioginių sąnaudų principo taikymą nustatant renkamus mokesčius už prieigą per tinklą prie infrastruktūros paslaugų, ir, galiausiai,

nesukūrė sistemos, skatinančios geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus mažinti sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą.


(1)  1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341).

(2)  2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404).


Top