EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014PC0397
Proposal for a DIRECTIVE OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL amending Directives 2008/98/EC on waste, 94/62/EC on packaging and packaging waste, 1999/31/EC on the landfill of waste, 2000/53/EC on end-of-life vehicles, 2006/66/EC on batteries and accumulators and waste batteries and accumulators, and 2012/19/EU on waste electrical and electronic equipment
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų
/* COM/2014/0397 final - 2014/0201 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų /* COM/2014/0397 final - 2014/0201 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS 1.1 Bendrosios aplinkybės Šiuo metu Sąjungos ekonomika praranda
daug antrinių žaliavų, esančių atliekų srautuose.
2011 m. Europos Sąjungoje iš viso susidarė apie 2,5 mlrd.
tonos atliekų. Pavyzdžiui, perdirbta tik nedidelė Sąjungoje
susidariusių buitinių atliekų dalis (40 proc.), o likusios
atliekos suvežtos į sąvartynus (37 proc.) arba sudegintos
(23 proc.) – apie 500 mln. tonų jų būtų
buvę galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai kitaip. Taigi
Sąjunga praranda didžiules galimybes didinti išteklių naudojimo
efektyvumą ir kurti labiau žiedinę ekonomiką, kuria galima
užtikrinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, kartu mažinti
išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
ir savo priklausomybę nuo importuojamų žaliavų. Sąjunga taip pat susiduria su
reikalavimų vykdymo spragomis valstybėse narėse. Nors
2011 m. šešios valstybės narės pašalino sąvartynuose mažiau
nei 3 proc. komunalinių atliekų, 18 valstybių narių
prarado išteklius pašalindamos sąvartynuose daugiau kaip 50 proc.
atliekų, o kai kurios iš jų – daugiau kaip 90 proc. Iš to
matyti dideli atliekų tvarkymo rezultatų skirtumai, kuriuos
būtina skubiai mažinti. 1.2 Pasiūlymo pagrindas ir
tikslai Iš pastarųjų tendencijų matyti,
kad išteklių naudojimo efektyvumą galima toliau didinti ir kad jis
gali atnešti didelės ekonominės ir socialinės naudos. Paversti
atliekas ištekliais labai svarbu siekiant didinti išteklių naudojimo
efektyvumą ir šalinti žiedinės ekonomikos spragas. Europos teisės aktai – pirmiausia
nustatyti teisiškai privalomi tikslai – buvo svarbiausi veiksniai, kuriais
gerintas atliekų tvarkymas, skatintos perdirbimo naujovės, ribotas
naudojimasis sąvartynais ir kurtos paskatos keisti vartotojų
elgesį. Tobulinant atliekų politiką galima gauti didelės
naudos dėl tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo palyginti
mažomis sąnaudomis, kartu galima gerinti aplinką. Šis pasiūlymas atitinka teisinį
įsipareigojimą persvarstyti atliekų tvarkymo tikslus, nustatytus
trijose direktyvose: Direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų[1], Direktyvoje 1999/31/EB
dėl atliekų sąvartynų[2]
ir Direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių
atliekų[3].
Kartu juo atsižvelgiama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir siekiama
tikslų, nustatytų efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų
plane[4]
ir 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje[5],
be kita ko, visapusiškai įgyvendinti atliekų hierarchiją[6] visose valstybėse
narėse, mažinti bendrą atliekų susidarymą ir atliekų
susidarymą, tenkantį vienam gyventojui, taip pat parengti
išsamią kovos su nereikalingu maisto švaistymu strategiją, užtikrinti
kokybišką perdirbimą ir perdirbtų atliekų kaip svarbiausio
patikimo Sąjungos žaliavų ištekliaus naudojimą, energijos
gavybai naudoti tik perdirbti netinkamas medžiagas ir sąvartynuose šalinti
tik naudoti netinkamas atliekas. Taip pat juo padedama įgyvendinti ES
Žaliavų iniciatyvą[7]. Be to, pasiūlymas apima į direktyvas
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų,
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių[8] ir 2006/66/EB dėl
baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių[9] įtrauktų
ataskaitų teikimo reikalavimų paprastinimo aspektus. 2. KONSULTACIJŲ
SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1 Tyrimai Poveikio vertinimas ir teisinis
pasiūlymas pagrįsti trimis pagrindiniais pastarųjų
dvejų metų tyrimais[10],
kuriuos atliekant vertintas su ES atliekų teisės aktų
įgyvendinimu ir tobulinimu susijęs technologinis, socialinis ir
ekonominis poveikis, taip pat poveikis ekonominei naudai. 2.2 Vidaus konsultacijos 2012 m. balandžio 16 d.
įsteigta Poveikio vertinimo valdymo grupė. Penkiuose Poveikio
vertinimo valdymo grupės posėdžiuose pakviesti dalyvauti šie
generaliniai direktoratai: SG, ECFIN, ENTR, CLIMA, JRC ir ESTAT. Poveikio
vertinimo valdymo grupė stebėjo, kaip rengiamas poveikio vertinimas. 2.3 Išorės konsultacijos Komisija parengė orientacinį
spręstinų problemų sąrašą, o 2013 m.
vasario mėn. pradėti rengti pirmieji pokalbiai su pagrindiniais
suinteresuotaisiais subjektais. Internetinės viešosios konsultacijos
pradėtos 2013 m. birželio mėn., o baigtos 2013 m.
rugsėjo mėn., laikantis konsultacijų būtiniausių
reikalavimų. Pateikta 670 atsakymų, iš kurių
matyti didelis visuomenės susidomėjimas atliekų tvarkymo
padėtimi Europos Sąjungoje ir dideli lūkesčiai dėl ES
veiksmų šioje srityje. 2.4 Poveikio vertinimas Poveikio vertinimo ataskaita ir jos santrauka
skelbiamos kartu su šiuo pasiūlymu. Atliekant poveikio vertinimą,
vertinamas pagrindinis įvairių politikos galimybių, kuriomis
siekiama gerinti atliekų tvarkymo duomenis Europos Sąjungoje,
poveikis aplinkai, socialinis ir ekonominis poveikis. Siekiant nustatyti
tinkamiausias priemones, bet kartu mažinti sąnaudas ir didinti naudą,
buvo įvertinti įvairaus lygmens užmojai, palyginti su pagrindiniu
scenarijumi. 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos
poveikio vertinimo taryba pateikė teigiamą nuomonę dėl
poveikio vertinimo ir kartu pateikė kelias rekomendacijas, kaip gerinti
ataskaitą. Taryba reikalavo išsamiau paaiškinti problemos
apibūdinimą ir naujų vidutinės trukmės
laikotarpių tikslų būtinumą, pateikti svaresnius argumentus
už tai, kad reikia uždrausti šalinti atliekas sąvartynuose subsidiarumo ir
proporcingumo principų atžvilgiu, taip pat, kad visoms valstybėms
narėms reikia nustatyti vienodus tikslus, ir išsamiau paaiškinti, kaip
pasiūlymu atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių
veiklos rezultatus. Apsvarsčius poveikio vertinime nurodytas
galimybes padaryta išvada, kad 2 ir 3.7 galimybių derinimo nauda yra ši: –
administracinės naštos, pirmiausia
tenkančios mažoms įstaigoms ar įmonėms, sumažėjimas,
reikalavimų supaprastinimas ir geresnis įgyvendinimas, kartu
išlaikant paskirtį atitinkančius tikslus; –
darbo vietų kūrimas – iki
2030 m. būtų galima sukurti daugiau kaip 180 000
tiesioginių darbo vietų; daugumos iš jų neįmanoma perkelti
už ES ribų; –
išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas – nuo
2014 iki 2030 m. būtų galima išvengti apie 443 mln.
tonų ŠESD; –
teigiamas poveikis ES atliekų tvarkymo ir
perdirbimo sektorių konkurencingumui, taip pat ES gamybos sektoriui
(geresnė DGA, mažesnė su apsirūpinimu žaliavomis susijusi
rizika); –
antrinių žaliavų grąžinimas ES
ekonomikai, kartu mažinama ES priklausomybė nuo žaliavų importo. 3. TEISINIAI
PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1 Siūlomų
veiksmų santrauka Pagrindiniai
pasiūlymo pakeitimai yra šie: –
suderinamos terminų apibrėžtys ir
pašalinami nereikalingi teisiniai reikalavimai; –
supaprastinamos ir racionalizuojamos ataskaitų
teikimo prievolės; –
nustatoma perdirbimo tikslų įgyvendinimo
stebėsenai skirta ankstyvojo perspėjimo sistema; –
nustatomos būtiniausios didesnės
gamintojo atsakomybės taikymo sąlygos; –
buitinių atliekų parengimo pakartotiniam
naudojimui ir perdirbimo iki 2030 m. tikslas padidinamas iki
70 proc.; –
padidinami pakuočių atliekų
pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslai; –
apriboti nelikutinių buitinių atliekų
šalinimą sąvartynuose iki 2030 m.; –
nuostatos suderinamos su SESV 290 ir 291
straipsniais dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų. Atlikus šiuos pakeitimus,
būtų sukuriamas reikiamas teisinis pagrindas valstybių
narių politikai ir teisės aktams, kuriais būtų galima tobulinti
atliekų prevencijos ir perdirbimo sritis. 3.2 Teisinis pagrindas ir
teisė veikti Šia direktyva iš dalies
keičiamos šešios su įvairių atliekų tvarkymu susijusios
direktyvos. Keturios iš šių direktyvų (Direktyva 2008/98/EB,
Direktyva 1999/31/EB, Direktyva 2000/53/EB ir Direktyva 2012/19/ES) priimtos
remiantis SESV 192 straipsnio 1 dalimi, Direktyva 2006/66/EB priimta remiantis
SESV 192 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsniu, o Direktyva 94/62/EB –
SESV 114 straipsniu. Todėl ši direktyva yra pagrįsta SESV 192 straipsnio
1 dalimi, 2 straipsnio atžvilgiu – SESV 114 straipsniu. Direktyvos 2008/98/EB 11
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2020 m. turi būti pasiekti
50 proc. namų ūkių ir panašių atliekų parengimo
pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslas ir 70 proc.
nepavojingų statybos ir griovimo atliekų parengimo pakartotiniam
naudojimui, perdirbimo ir kitokio medžiagų naudojimo tikslas. Pagal 11
straipsnio 4 dalį Komisija vėliausiai iki 2014 m. gruodžio 31 d.
išnagrinėja tuos tikslus siekdama prireikus juos sugriežtinti ir
apsvarstyti galimybę nustatyti kitų atliekų srautų tikslus,
atsižvelgdama į atitinkamą tikslų nustatymo poveikį
aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį. Pagal 9 straipsnio c
punktą Komisija, remdamasi geriausia turima patirtimi, iki 2014 m.
pabaigos turėtų nustatyti 2020 m. atliekų prevencijos ir
atribojimo tikslus, taip pat prireikus patikslinti 29 straipsnio 4 dalyje
nurodytus rodiklius. Pagaliau pagal 37 straipsnio 4 dalį pirmojoje iki
2014 m. gruodžio 12 d. rengiamoje ataskaitoje Komisija turi
įvertinti įvairias priemones, įskaitant tam tikrus atliekų
srautus apimančias gamintojo atsakomybės sistemas, tikslus, rodiklius
ir priemones, susijusias su perdirbimo, medžiagų naudojimo ir naudojimo
energijai gauti operacijomis, kuriomis būtų galima padėti
veiksmingiau siekti 1 ir 4 straipsniuose nustatytų tikslų. Direktyvos 1999/31/EB 5
straipsnio 2 dalyje nustatytos trys biologiškai skaidomų komunalinių
atliekų nukreipimo nuo sąvartynų užduotys ir uždraudžiama
šalinti sąvartynuose tam tikrų srautų atliekas. Paskutinę
biologiškai skaidomų komunalinių atliekų nukreipimo nuo
sąvartynų užduotį valstybės narės turi įvykdyti
iki 2016 m. liepos 16 d. Pagal 5 straipsnio 2 dalį iki
2014 m. liepos 16 d. šią užduotį reikia persvarstyti
siekiant ją patvirtinti arba iš dalies pakeisti, kad būtų galima
užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir atsižvelgiant į
praktinę valstybių narių patirtį, įgytą atliekant
dvi pirmiau nurodytas užduotis. Direktyvos 94/62/EB 6
straipsnio 1 dalyje nustatyti pakuočių atliekų naudojimo ir
perdirbimo tikslai, kurie pagal 6 straipsnio 5 dalį turi būti
nustatomi kas penkerius metus, remiantis valstybėse narėse įgyta
praktine patirtimi, taip pat mokslinių tyrimų ir vertinimo
metodų, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo vertinimo ir ekonominės naudos
analizės, duomenimis. 3.3 Subsidiarumo ir proporcingumo
principas Pasiūlymas atitinka
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatytus
subsidiarumo ir proporcingumo principus. Juo tik būtų iš dalies
pakeičiamos pirmiau nurodytos direktyvos ir sukuriama sistema, kuria
nustatomi bendri tikslai, bet paliekama laisvės valstybėms
narėms spręsti dėl konkrečių įgyvendinimo
metodų. 3.4 Aiškinamieji dokumentai Komisija mano, kad
siekiant pagerinti informacijos apie direktyvos perkėlimą į
nacionalinę teisę kokybę, dėl toliau nurodytų
priežasčių būtina pateikti aiškinamuosius dokumentus. Atliekų teisės
aktai valstybėse narėse dažnai perkeliami labai decentralizuotai,
taip pat regioniniu arba vietos lygmenimis, ir įvairiais teisės aktais,
atsižvelgiant į valstybės narės administracinę
struktūrą. Todėl, perkeliant iš dalies pakeistas direktyvas,
valstybėms narėms gali prireikti pakeisti labai įvairius
teisės aktus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Šia direktyva iš dalies keičiamos
šešios skirtingos atliekų direktyvos ir daromas poveikis daugeliui
teisiškai privalomų įpareigojimų, taip pat labai pakeičiami
Pagrindų direktyvoje dėl atliekų, Direktyvoje dėl
atliekų sąvartynų ir Pakuočių direktyvoje nustatyti
tikslai ir supaprastinamos Elektros ir elektroninės įrangos
atliekų direktyva, Direktyva dėl eksploatuoti netinkamų
transporto priemonių ir Baterijų direktyva. Tai sudėtinga
atliekų teisės aktų peržiūra, galinti daryti poveikį
įvairiems nacionalinės teisės aktams. Iš dalies pakeistose
direktyvose nustatyti persvarstyti atliekų tvarkymo tikslai yra
susiję tarpusavyje, todėl juos reikėtų atidžiai perkelti
į nacionalinės teisės aktus, o vėliau įtraukti į
nacionalines atliekų tvarkymo sistemas. Iš dalies pakeistų
direktyvų nuostatos darys poveikį įvairiems valstybėse
narėse veikiantiems privačiojo ir viešojo sektoriaus
suinteresuotiesiems subjektams, taip pat labai veiks planuojamas investicijas
ir būsimą infrastruktūrą atliekų tvarkymo sistemose.
Visiškai ir tinkamai perkelti iš dalies pakeistas direktyvas labai svarbu
siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti jų tikslai (t. y.
apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, didinti išteklių
naudojimo efektyvumą, taip pat užtikrinti vidaus rinkos veikimą,
išvengti prekybos kliūčių ir konkurencijos suvaržymų
Europos Sąjungoje). Dėl pirmiau
nurodytų veiksnių gali padidėti direktyvos netinkamo
perkėlimo ir įgyvendinimo pavojai ir Komisijai gali būti sunkiau
vykdyti ES teisės aktų taikymo stebėsenos užduotį. Siekiant
užtikrinti nacionalinės teisės aktų atitiktį
persvarstytų atliekų direktyvų nuostatoms, svarbu pateikti
aiškią su šių direktyvų perkėlimu susijusią
informaciją. Reikalavimas pateikti
aiškinamuosius dokumentus kai kurioms valstybėms gali tapti papildoma
administracine našta. Vis dėlto aiškinamieji dokumentai būtini, kad
būtų galima veiksmingai patikrinti, ar direktyvos visiškai ir
tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę (tai būtina dėl
pirmiau nurodytų priežasčių), o veiksmingos patikros
priemonių, kuriomis būtų sudaroma mažesnė našta, nėra.
Be to, aiškinamaisiais dokumentais galima padėti labai sumažinti
administracinę Komisijos vykdomos atitikties stebėsenos naštą;
jų nepateikus, siekiant nustatyti visose valstybėse narėse
taikomus metodus, reikėtų daug išteklių ir intensyvaus
bendravimo su nacionalinėmis institucijomis. Taigi galima papildoma
administracinė našta dėl reikalavimo pateikti aiškinamuosius
dokumentus yra proporcinga siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti
veiksmingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir
visiškai pasiekti persvarstytų direktyvų tikslus. Atsižvelgiant į tai,
kas išdėstyta pirmiau, tikslinga prašyti valstybių narių prie
pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną arba kelis
dokumentus, kuriuose paaiškinamos šios direktyvos, kuria iš dalies pakeičiami
atliekų teisės aktai, nuostatų ir atitinkamų
nacionalinių perkėlimo priemonių dalių sąsajos. 3.5 Komisijos deleguotieji ir
įgyvendinimo įgaliojimai Šio pasiūlymo 1
straipsnio 2, 3, 5, 7, 8, 13, 14, 16, 18, 20, 21 dalyse, 2 straipsnio 2, 5, 6,
8, 9 dalyse, 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnyje pasiūlytame
pakeitime ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti atitinkamai direktyvose 2008/98/EB,
94/62/EB ir 1999/31/EB nustatomi Komisijos deleguotieji ir įgyvendinimo
įgaliojimai ir nustatytos atitinkamos šių aktų priėmimo
procedūros. 4. POVEIKIS
BIUDŽETUI Pasiūlymas
neturės poveikio Europos Sąjungos biudžetui, todėl Finansinio
reglamento (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam
biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas
Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 31 straipsnyje numatyta
finansinė pažyma nepridedama. 2014/0201 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiamos direktyvos
2008/98/EB dėl atliekų, 94/62/EB dėl pakuočių ir
pakuočių atliekų, 1999/31/EB dėl atliekų
sąvartynų, 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei
baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl
elektros ir elektroninės įrangos atliekų (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS
PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
o šios direktyvos 2 straipsnio atžvilgiu – į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo
akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[11], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[12], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) atliekų tvarkymą
Sąjungoje reikėtų gerinti siekiant apsaugoti, išsaugoti ir
gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti
apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą; (2) todėl teisinis pagrindas
yra Sutarties 192 straipsnio 2 dalis dėl Direktyvų 1999/31/EB,
2000/53/EB, 2006/66/EB, 2008/98/EB ir 2012/19/ES pakeitimų. Kadangi Direktyva
94/62/EB yra priemonė užtikrinti vidaus rinkos veikimą, ji
turėtų būti iš dalies keičiama pagal Sutarties 114 straipsnį.
Dėl paprastinimo ir procedūrinės ekonomijos priežasčių
tikslinga visas tas direktyvas iš dalies pakeisti vienu teisės aktu; (3) Komisija persvarstė
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB[13] 11 straipsnio 2
dalyje, Tarybos direktyvos 1999/31/EB[14]
5 straipsnio 2 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB[15] 6 straipsnio 1 dalyje
nustatytus tikslus. Juos persvarstydama Komisija nustatė, kad šiuos tikslus
tikslinga iš dalies pakeisti, siekiant geriau atsižvelgti į žiedinės
ekonomikos poreikius, didinant parengiamų pakartotiniam naudojimui ir
perdirbamų komunalinių ir pakuočių atliekų kiekį
ir nebevežant į sąvartynus atliekų, skirtų nepavojingų
atliekų sąvartynams; (4) daugelis valstybių
narių dar nėra visiškai išplėtojusios reikiamos atliekų
tvarkymo infrastruktūros ir dabar planuoja investicijas. Todėl, labai
svarbu nustatyti aiškius politikos tikslus, kad antrinės žaliavos
neliktų atliekų hierarchijos apačioje; (5) komunalinės atliekos
sudaro apie 7–10 proc. visų Sąjungoje susidarančių
atliekų; vis dėlto šis atliekų srautas yra vienas iš
sudėtingesnių tvarkyti, o iš to, kaip jis tvarkomas, galima
susidaryti gerą vaizdą apie šalyje taikomos bendros atliekų
valdymo sistemos kokybę. Komunalinių atliekų tvarkymo sunkumai
susiję su labai sudėtinga ir įvairia jų sudėtimi,
tiesioginiu susidarančių atliekų artumu prie piliečių
ir labai dideliu jų viešu matomumu. Todėl joms tvarkyti reikia labai
sudėtingos atliekų tvarkymo sistemos, apimančios veiksmingą
surinkimo sistemą, reikia aktyvaus piliečių ir įmonių
dalyvavimo, prie konkrečios atliekų sudėties pritaikytos
infrastruktūros ir sudėtingos finansinės sistemos. Veiksmingas
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas išplėtojusios šalys
paprastai taip pat pasiekia geresnių bendrojo atliekų tvarkymo
rezultatų; (6) pakuočių atliekos
ir biologiškai skaidomos komunalinės atliekos sudaro didelę
komunalinių atliekų, namų ūkių ir panašių
atliekų dalį. Todėl kartu būtina ištirti poveikį,
daromą nustatant šių atliekų srautų tvarkymo tikslus; (7) pramoninės,
komercinės ir kasybos atliekos labai skiriasi sudėtimi ir kiekiu, ir
yra labai skirtingos atsižvelgiant į ekonominę konkrečios
valstybės narės struktūrą, pramonės arba komercinio
sektoriaus, kuriame susidaro atliekos, struktūrą arba komercinės
veiklos intensyvumą tam tikroje geografinėje srityje. Todėl,
sprendžiant konkrečius su tam tikros rūšies atliekų tvarkymu
susijusius klausimus, daugumai pramoninių ir kasybos atliekų tinkama
taikyti į pramonę nukreiptą požiūrį taikant
geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinius
dokumentus (GPGBID)[16].
Vis dėlto pramoninių ir komercinių pakuočių atliekoms
ir toliau bus taikomi Direktyvos 94/62/EB ir Direktyvos 2008/98/EB
reikalavimai, įskaitant atitinkamus jų patobulinimus; (8) laipsniškai didinant esamus
tikslus dėl komunalinių atliekų pakartotinio naudojimo,
parengimo jam ir perdirbimo, o sąvartynuose šalinamų perdirbti
tinkamų atliekų kiekį iki 2025 m. sumažinant iki daugiausia
25 proc. visų sąvartynuose šalinamų atliekų,
turėtų būti užtikrinta, kad ekonominiu požiūriu vertingos
atliekų medžiagos būtų laipsniškai ir veiksmingai naudojamos
taikant tinkamą atliekų tvarkymo sistemą ir laikantis
atliekų hierarchijos. Kartu turėtų būti užtikrinama, kad
atliekose randamos vertingos medžiagos būtų grąžinamos Europos
ekonomikai, taigi padedama įgyvendinti Žaliavų iniciatyvą[17] ir kurti žiedinę
ekonomiką; (9) dar labiau padidinus
direktyvose 2008/98/EB, 94/62/EB ir 1999/31/EB nustatytus komunalinių ir
pakuočių atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, pradedant
nuo atliekų srautų, kuriuos galima lengvai perdirbti (pvz.,
plastikų, metalų, stiklo, popieriaus, medžio, biologinių
atliekų) tikslus, būtų teikiama aiški nauda aplinkai,
ekonominė ir socialinė nauda; (10) užtikrinti prievolės
įdiegti atskiras popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo surinkimo sistemas
vykdymą labai svarbu siekiant didinti valstybėse narėse
komunalinių atliekų parengimą pakartotiniam naudojimui ir
perdirbimą. Be to, atskirai surenkant biologines atliekas, kaip nustatyta
šiame pasiūlyme, turėtų būti lengviau apsaugoti naudoti
tinkamas atliekas nuo užteršimo; (11) derinant šiame pasiūlyme
nustatytus perdirbimo tikslus ir šalinimo sąvartynuose apribojimus, visai
Sąjungai taikytinų Direktyvoje 94/62/EB nustatytų energijos
gavybos tikslų ir didžiausių pakuočių atliekų
perdirbimo tikslų nebereikia, todėl juos reikėtų išbraukti; (12) atsižvelgdamos į šiame
pasiūlyme nustatytus tikslus, valstybės narės turėtų
skatinti atgautų medžiagų, pavyzdžiui, perdirbto popieriaus ir
medžio, naudojimą vadovaujantis atliekų hierarchija, siekdamos
užtikrinti aprūpinimą žaliavomis ir padėti Sąjungai tapti
atliekas perdirbančia visuomene, taip pat, kai įmanoma,
neturėtų skatinti šių medžiagų šalinimo sąvartynuose
arba deginimo. Valstybės narės neturėtų skatinti
atliekų, kurias atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes ir
aplinkai saugiu būdu galima perdirbti, deginimo. Šiuo atžvilgiu
reikėtų aiškinti Direktyvos 2008/98/EB 29 konstatuojamąją
dalį; (13) šiuo pasiūlymu siekiama
nustatyti aiškias Sąjungos atliekų tvarkymo gaires ir kartu
valstybėms narėms ir pramonės atstovams užtikrinti
investicijų saugumą. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo
strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo
infrastruktūrą, valstybės narės turėtų tinkamai
naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, skatindamos
parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą pagal atliekų
hierarchiją; (14) Komisija nustatė
plastikinių pakuočių atliekų tikslus 2025 metams,
atsižvelgdama į tai, kas buvo įmanoma persvarstant direktyvą;
Komisija gali pasiūlyti naujus plastikams taikytinus tikslų lygius
2030 metams, remdamasi valstybių narių siekiant šių tikslų
padarytos pažangos apžvalga, atsižvelgdama į plastikų,
pateikiamų rinkai, rūšių pokyčius ir naujų perdirbimo
technologijų plėtojimą; (15) atskirai surinkti ir perdirbti
juoduosius metalus ir aliuminį būtų labai naudinga ekonomikos ir
aplinkos požiūriu, nes būtų surenkama daugiau aliuminio.
Todėl metalo pakuočių pakartotinio naudojimo ir perdirbimo
tikslą reikėtų išskaidyti į atskirus šių dviejų
tipų atliekoms taikytinus tikslus; (16) valstybių narių
atliekų, pirmiausia komunalinių atliekų tvarkymas labai
skiriasi. Siekiant užtikrinti geresnį, punktualesnį ir
vienodesnį atliekų teisės aktų įgyvendinimą ir
prognozuoti įgyvendinimo sunkumus, reikėtų sukurti ankstyvojo
perspėjimo sistemą, kuria būtų galima nustatyti
trūkumus, kad būtų galima imtis veiksmų nesuėjus
tikslų įgyvendinimo terminams; (17) Direktyvoje 2008/98/EB
pateiktos pagrindinės atliekų tvarkymo terminų apibrėžtys.
Siekiant užtikrinti didesnį atliekų teisės aktų
nuoseklumą, direktyvose 94/62/EB ir 1999/31/EB vartojamus terminus
reikėtų suderinti su Direktyvos 2008/98/EB terminais; (18) į Direktyvą
2008/98/EB reikėtų įtraukti komunalinių atliekų,
maisto atliekų, užpildymo apibrėžtis, o į Direktyvą
1999/31/EB – likutinių atliekų apibrėžtį, siekiant
paaiškinti šių sąvokų taikymo sritį; (19) valstybių narių
pranešami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant
atitiktį atliekų teisės aktams. Pradėjus taikyti vieno
langelio principą visiems duomenims apie atliekas, išbraukus nereikalingus
ataskaitų teikimo reikalavimus ir suvienodinus nacionalinę
ataskaitų teikimo metodiką, taip pat duomenis tikrinant
trečiosioms šalims, turėtų pagerėti statistinių
duomenų kokybė ir patikimumas; (20) prekių ir produktų
gamintojai turėtų būti atsakingi už susidarančių
vartotojų sudėvėtų prekių ir produktų
atliekų tvarkymą. Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos
yra labai svarbi veiksmingo atliekų tvarkymo dalis, bet jų
veiksmingumas ir rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi. Taigi reikia
nustatyti būtiniausias didesnės gamintojo atsakomybės veikimo
sąlygas siekiant internalizuoti gyvavimo ciklo pabaigos valdymo
sąnaudas laikantis aukštų aplinkos standartų ir skatinti
gamintojus atsižvelgti į aplinkos klausimus per visą produktų
gyvavimo ciklą nuo projektavimo etapo iki gyvavimo ciklo pabaigos siekiant
sumažinti jų sąnaudas ir pagerinti rezultatus, taip pat užtikrinti
vienodas sąlygas ir išvengti vidaus rinkos veikimo kliūčių; (21) dėl tinkamo
pavojingų atliekų tvarkymo Sąjungoje vis dar kyla problemų ir
trūksta kai kurių duomenų apie šių atliekų tvarkymą.
Todėl būtina gerinti duomenų registravimo ir atsekamumo
mechanizmus, sukuriant valstybėse narėse elektroninius pavojingų
atliekų registrus. Elektroninių duomenų rinkimą
reikėtų pradėti taikyti ir kitų tipų atliekoms, kad
įmonėms ir administravimo įstaigoms būtų lengviau
registruoti duomenis, taip pat reikėtų gerinti atliekų
srautų Sąjungoje stebėseną; (22) siekdamos užtikrinti aprūpinimą
svarbiausiomis žaliavomis ir atsižvelgdamos į Žaliavų
iniciatyvą, taip pat į Europos inovacijų partnerystės
žaliavų srityje[18]
tikslus ir užduotis, valstybės narės, atsižvelgdamos į
ekonomines ir technologines galimybes, taip pat į naudą aplinkai, turėtų
imtis priemonių užtikrinti kuo geresnį atliekų, kuriose yra daug
svarbių žaliavų, tvarkymą[19]
laikantis atliekų hierarchijos. Šioje direktyvoje nurodytomis
priemonėmis, pvz., komunalinių atliekų perdirbimo tikslais ir
draudimu šalinti metalus, įskaitant atsikratytuose produktuose
esančius metalus, nepavojingų atliekų sąvartynuose bus
remiamos nacionaliniu lygmeniu taikomos priemonės; (23) siekdamos toliau skatinti
veiksmingą Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimą valstybės
narės turėtų į savo atliekų tvarkymo planus
įtraukti nacionaliniu lygmeniu tinkamas priemones, susijusias su
atliekų, kuriose yra daug svarbiausių žaliavų, surinkimu ir
naudojimu; (24) atsižvelgiant į
neigiamą maisto atliekų poveikį aplinkai, reikėtų
nustatyti tokią sistemą, pagal kurią valstybės narės
rinktų maisto atliekas ir praneštų jų kiekį visuose
sektoriuose vienodai, taip pat reikalauja parengti nacionalinius maisto
atliekų prevencijos planus, kuriais būtų siekiama
įgyvendinti tikslą iki 2025 m. 30 proc. sumažinti maisto
atliekas; (25) rengdamos nacionalinę
maisto atliekų prevencijos strategiją valstybės narės turėtų
nustatyti prioritetus, paremtus tokia atliekų tvarkymo hierarchija:
prevencija, parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas, šalinimas. Maisto
atliekų atveju turėtų būti nuodugniai įvertinta, ar ir
kokių kategorijų maisto atliekų aukojimui ir buvusių maisto
produktų naudojimui gyvūnams šerti, turėtų būti
teikiama pirmenybė prieš kompostavimą, maisto naudojimą
atsinaujinančiųjų išteklių energijos gavybai ir
šalinimą sąvartynuose. Atliekant šį vertinimą
turėtų būti atsižvelgta į konkrečias ekonomines
aplinkybes, sveikatos ir kokybės standartus, ir visada turėtų
atitikti Sąjungos maisto ir pašarų saugos bei gyvūnų
sveikatos teisės aktus; (26) šiukšlės, pirmiausia
plastikinės, daro tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai, o
didelės valymo sąnaudos yra nereikalinga ekonominė našta.
Šią problemą turėtų būti spręsti lengviau
nustačius konkrečias priemones atliekų tvarkymo planuose,
finansinę gamintojų paramą pagal didesnės gamintojo
atsakomybės sistemas ir kompetentingoms institucijoms tinkamai užtikrinant
vykdymą; (27) Komisijos komunikate
„Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir
tolesni veiksmai“[20]
Komisija įsipareigojo įvertinti, supaprastinti arba panaikinti
Sąjungos teisės aktus, siekdama palengvinti įmonių
naštą, skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą.
Pagrindinis REFIT programos uždavinys – veiksmai, kuriais būtų
sumažinta reglamentavimo našta mažoms įstaigoms ar įmonėms. Per
konsultacijas dėl dešimties labiausiai MVĮ veiklą
sukinančių ES teisės aktų[21]
atliekų teisės aktai nustatyti kaip sritis, kurioje, jei
įmanoma, reikia mažinti naštą. Atsižvelgiant į šį
raginimą ir išsamiau pasikonsultavus su mažomis įstaigomis ar
įmonėmis per specialų praktinį 2013 m. rugsėjo
16 d. surengtą seminarą, reikėtų supaprastinti mažoms
įstaigoms ar įmonėms taikomus reikalavimus turėti
leidimą ir registravimo reikalavimus; (28) paaiškėjo, kad
valstybių narių kas trejus metus rengtos įgyvendinimo ataskaitos
nebuvo veiksminga atitikties patikros ir gero įgyvendinimo užtikrinimo
priemonė – jos tik tapo nereikalinga administracine našta. Todėl
tikslinga panaikinti nuostatas, kuriomis valstybės narės
įpareigojamos rengti šias ataskaitas, ir vietoj jų atitikties
stebėsenos tikslais naudoti tik statistinius duomenis, kuriuos
valstybės narės kasmet praneša Komisijai ir iš kurių matyti,
kada tikslai gali būti įgyvendinti; (29) būtina
toliau teikti ataskaitas tam tikrais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2000/53/EB[22]
įgyvendinimo aspektais. Kad būtų galima geriau stebėti tos
direktyvos įgyvendinimą, šios ataskaitos turėtų būti
teikiamos kasmet; (30) siekiant užtikrinti veiksmingą
įgyvendinimą ir vienodas valstybių narių veiklos
sąlygas, pirmiausia svarbu užtikrinti patikimą su atliekų
tvarkymu susijusių statistinių duomenų pranešimą.
Todėl, rengdamos atliekų teisės aktuose nustatytų
tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turi taikyti
naujausią Komisijos ir valstybių narių nacionalinių
statistikos tarnybų parengtą metodiką; (31) kad būtų galima
papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 94/62/EB, Komisijai pagal
Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami
įgaliojimai priimti aktus dėl 3 straipsnio 1 dalies, 11
straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies.
Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai
konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais
aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų
tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai
būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir
Tarybai; (32) kad būtų galima
papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, Komisijai pagal
Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami
įgaliojimai priimti aktus dėl 5 straipsnio 2 dalies, 6
straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 ir 4 dalių,
38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių. Ypač svarbu, kad atlikdama
parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip
pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį
parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu
metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (33) kad būtų galima
papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/31/EB, Komisijai pagal
Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami
įgaliojimai priimti aktus dėl 16 straipsnio. Ypač svarbu,
kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai
konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais
aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų
tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai
būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir
Tarybai. Visi priedų pakeitimai daromi griežtai laikantis šios direktyvos
prieduose nustatytų principų. Todėl II priedo atžvilgiu Komisija
atsižvelgia į II priede nustatytus bendruosius principus ir
bendrąją tyrimo ir priėmimo tvarką; konkretūs
kriterijai ir (arba) tyrimo metodai ir susijusios ribinės vertės
turėtų būti nustatomi kiekvienai sąvartynų klasei,
įskaitant, prireikus, specifines kiekvienos klasės
sąvartynų rūšis, įskaitant požemines saugyklas.
Pasiūlymus dėl kontrolės, mėginių ėmimo ir tyrimo
metodų, susijusių su priedais, standartizavimo Komisija priima per
dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo; (34) siekiant užtikrinti vienodas
Direktyvos 94/62/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl 12 straipsnio
3b dalies ir 19 straipsnio 1 dalies. Tais įgaliojimais
turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 182/2011[23]; (35) siekiant užtikrinti vienodas
Direktyvos 1999/31/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai
turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai
dėl 3 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 2, 2a ir 2b dalių, I priedo
3.5 punkto ir II priedo 5 punkto. Tais įgaliojimais turėtų
būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr. 182/2011[24]; (36) siekiant užtikrinti vienodas
Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai
turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai
dėl 9 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 2 dalies,
29 straipsnio 4 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 4 dalies, 37
straipsnio 4 dalies ir 38 straipsnio 4 dalies. Tais įgaliojimais
turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 182/2011[25]; (37) pagal 2011 m.
rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos
politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų
valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie
pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau
dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų
dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų
dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų
leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas
yra pagrįstas; (38) kadangi šios direktyvos tikslų,
būtent gerinti atliekų tvarkymą Sąjungoje, kartu
padėti apsaugoti, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, taip pat
apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, valstybės narės
negali deramai pasiekti, o dėl priemonių masto poveikio tų
tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi
Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga
gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo
principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems
tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ
DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyvos 2008/98/EB dalinis keitimas Direktyva 2008/98/EB iš dalies keičiama
taip: 1) 3 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) įterpiamas šis 1a punktas: „1a) „komunalinės atliekos“ – VI priede
nustatytos atliekos;“; b) įterpiami šie 4a ir 4b punktai: „4a) „maisto atliekos“ – maistas
(įskaitant nevalgomas dalis), prarastas maisto tiekimo grandinėje,
išskyrus medžiagoms, pvz., kaip biologinius produktus, naudoti, gyvūnams
šerti nukreiptą arba perskirstyti išsiųstą maistą; 4b) „statybos ir griovimo atliekos“ –
atliekos, atitinkančios Sprendimo 2000/532/EB (ir bet
kokių vėlesnių jo pakeitimų) priedo 17 skyriaus
atliekų kategorijas, išskyrus pavojingas atliekas ir
17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias
medžiagas;“; c) įterpiamas šis 15a punktas: „15a) „naudojimas medžiagoms gauti“ – bet
kuri naudojimo operacija, išskyrus naudojimo operacijas energijai gauti ir
perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras,
operacijas;“; d) įterpiamas šis 17a punktas: „17a) „užpildymas“ – kuris nors iš šių
naudojimo tipų: i) naudojimas, kai atliekos naudojamos iškastose
srityse, pavyzdžiui, požeminėse kasyklose arba žvyrduobėse,
šlaitų ištaisymo, saugos arba inžinerijos tikslais formuojant
kraštovaizdį; ii) naudojimas, kai atliekos naudojamos
statybų tikslais, kasyklų ir karjerų tuštumoms užpildyti,
naudojimui iš naujo parengti, žemei regeneruoti arba kraštovaizdžiui formuoti
ir kai atliekomis pakeičiamos kitos neatliekinės medžiagos, kurios
kitaip būtų panaudotos tuo tikslu;“; e) pridedamas šis 20a punktas: „20a) „mažos įstaigos ar
įmonės“ – įstaigos, kuriose dirba mažiau nei 250
asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR
arba bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR;“ 2) 5 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 dalyje pridedamas šis e punktas: „e) įvykdytos
visos kitos pagal 2 dalį nustatytos konkrečioms medžiagoms ar
objektams taikomos sąlygos.“ b) 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 38a
straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais nustatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti konkrečios medžiagos
arba objektai, kad juos būtų galima laikyti ne 3 straipsnio 1 punkte
nurodytomis atliekomis, bet šalutiniu produktu.“; 3) 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama
taip: „2. Komisijai pagal 38a
straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie
yra susiję su 1 dalyje nurodytų kriterijų patvirtinimu ir
kuriuose nurodomos atliekų rūšys, kurioms taikomi šie kriterijai. Be
kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti
specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus, bent jau užpildams, popieriui,
stiklui, metalui, padangoms, audiniams ir biologinėms atliekoms.“; 4) 6 straipsnio 3 dalis pakeičiama
taip: „3. Apskaičiuojant
šioje direktyvoje, direktyvose 94/62/EB, 2000/53/EB ir 2006/66/EB, taip pat
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES* nustatytus tikslus,
atliekos, nustojusios būti atliekomis pagal 1 ir 2 dalis, laikomos
perdirbtomis, nebent medžiagos yra skirtos naudoti kaip kuras arba, išskyrus
užpildus, gautus iš statybos ir griovimo atliekų, užpildymui.“; * 2012 m. liepos
4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros
ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197,
2012 7 24, p. 38). 5) 7 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 dalies pirmas sakinys
pakeičiamas taip: „1. Komisijai pagal 38a
straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
susijusius su Sprendime 2000/532/EB nustatyto atliekų sąrašo
atnaujinimu.“; b) 5 dalis išbraukiama; 6) 8 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 dalyje pridedama ši pirma pastraipa: „1a. Didesnė
gamintojo atsakomybė – gamintojo veiklos ir (arba) finansinė
atsakomybė už produktą, apimanti vartotojų panaudotų
produktų gyvavimo ciklo etapą.“; b) 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės imasi tinkamų
priemonių, kuriomis skatinama projektuoti produktus taip, kad
būtų mažinamas jų poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas
gamybos ir tolesnio produktų naudojimo procese, neiškraipant vidaus
rinkos. Į šias priemones įtraukiamos
priemonės, kuriomis skatinamas produktų, kurie tinka daugkartiniam
naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs ir tapę atliekomis yra
tinkami pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, kūrimą, gamybą
ir pateikimą rinkai, siekiant lengvinti tinkamą atliekų
hierarchijos įgyvendinimą. Šiomis priemonėmis visiškai
atsižvelgiama į produktų gyvavimo ciklo poveikį.“; c) 3 dalis pakeičiama taip: „3. Rengdamos ir taikydamos didesnės
gamintojo atsakomybės sistemą valstybės narės laikosi VII
priede nustatytų būtiniausių reikalavimų.“; 7) 9 straipsnis pakeičiamas taip: „9 straipsnis Atliekų prevencija „1. Valstybės narės imasi tinkamų
atliekų prevencijos priemonių. 2. Europos aplinkos agentūra kasmet paskelbia
ataskaitą, iš kurios matyti kiekvienos valstybės narės ir visos
Sąjungos atliekų susidarymo prevencijos pažanga, įskaitant
atliekų susidarymo atribojimą nuo ekonomikos augimo. 3. Valstybės narės imasi priemonių,
kuriomis siekiama išvengti maisto atliekų susidarymo visoje maisto tiekimo
grandinėje. Priemonėmis siekiama užtikrinti, kad nuo 2017 m.
sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. maisto atliekų
gamybos, mažmeninės prekybos / platinimo, maisto paslaugų /
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir namų ūkių
sektoriuose sumažėtų bent 30 proc. Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d.
priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos valstybių
narių taikomų maisto atliekų prevencijos priemonių
įgyvendinimo stebėsenos sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai
priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; 8) 11 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 2 dalis iš dalies keičiama taip: i) a punktas pakeičiamas taip: „a)
vėliausiai iki 2020 m. sausio 1 d. perdirbamų ir pakartotiniam
naudojimui parengiamų komunalinių atliekų kiekis būtų
padidintas bent iki 50 proc. jų svorio;“; ii) pridedamas šis c punktas: „c) vėliausiai iki 2030 m. sausio
1 d. perdirbamų ir pakartotiniam naudojimui parengiamų
komunalinių atliekų kiekis būtų padidintas bent iki
70 proc. jų svorio.“; b) 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip: „3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
būtinus užtikrinti, kad 2 dalies b punkte nustatytas su užpildymu
susijęs tikslas būtų įgyvendinimas vienodai. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos
procedūros. 4. Apskaičiuojant, ar pasiekti 2 dalies a ir
c punktuose nustatyti tikslai, pakartotiniam naudojimui parengtų ir
perdirbtų atliekų svoris suprantamas kaip galutinio parengimo
pakartotiniam naudojimui arba perdirbimo procesams naudotų atliekų
svoris, atėmus visas medžiagas, kurių atsikratyta to proceso metu dėl esančių
priemaišų ir kurios turi būti pašalintos arba su kurioms reikia
atlikti kitas naudojimo operacijas. Vis dėlto jei medžiagos, kurių
atsikratyta, sudaro 2 proc. arba mažiau tam procesui naudotų
atliekų, parengtų pakartotiniam naudojimui ir perdirbtų
atliekų svoris suprantamas kaip galutinio parengimo pakartotiniam
naudojimui arba perdirbimo procesui naudotų atliekų svoris. 5. Apskaičiuojant, ar pasiektas 2 dalies b
punkte nustatytas tikslas, pakartotiniam naudojimui parengtų,
perdirbtų ir medžiagoms gauti naudotų atliekų svoris suprantamas
kaip galutinio parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir kitam
naudojimo medžiagoms gauti procesui naudotų atliekų svoris,
atėmus visas medžiagas, kurių atsikratyta to galutinio parengimo pakartotiniam
naudojimui, perdirbimo arba naudojimo medžiagoms gauti proceso metu dėl
esančių priemaišų ir kurios turi būti pašalintos arba su
kurioms reikia atlikti kitas naudojimo operacijas. Vis dėlto jei medžiagos, kurių
atsikratyta, sudaro 2 proc. arba mažiau tam procesui naudotų
atliekų, parengtų pakartotiniam naudojimui ir perdirbtų
atliekų svoris suprantamas kaip galutinio parengimo pakartotiniam
naudojimui arba perdirbimo procesui naudotų atliekų svoris.“; 9) įterpiamas šis 11a straipsnis: „11a straipsnis Ankstyvojo perspėjimo sistema 1. Komisija Europos aplinkos agentūros
pagalba skelbia tokias ataskaitas: a) 2017 m. 11 straipsnio 2 dalies a ir
b punktuose nustatytų tikslų pasiekimo ataskaitą; b) 2022 m. 9 straipsnio 3 dalyje
nustatyto tikslo pasiekimo ataskaitą; c) 2027 m. 11 straipsnio 2 dalies c
punkte nustatyto tikslo pasiekimo ataskaitą. 2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiama ši informacija: (a)
įvertintas kiekvienos valstybės
narės tikslų pasiekimas; (b)
tikėtino kiekvienos valstybės narės
tikslų pasiekimo laiko vertinimas; (c)
valstybių narių, kurioms kyla pavojus
nepasiekti šių tikslų iki atitinkamų terminų sąrašas,
kartu su atitinkamomis rekomendacijomis. Prireikus ataskaitose gali būti aptariamas ne
tik 1 dalyje nustatytų, bet ir papildomų reikalavimų
įgyvendinimas. 3. Per šešis mėnesius nuo Komisijos
ataskaitos paskelbimo datos valstybės narės, kurioms kyla pavojus
neįvykdyti tikslų, pateikia Komisijai atitikties planą, kuriame
nurodomos priemonės, kurių jos ketina imtis siekdamos
įgyvendinti tikslus. Atitikties plane atsižvelgiama į 2 dalies c
punkte nurodytas Komisijos rekomendacijas, VIII priede nurodytas priemones arba
kitas tinkamas priemones. Jame nurodomas tikėtinas atitikties laikas. 4. Pateikdamos atitikties planą, kuriuo
atsakoma į Komisijos pagal 1 dalies a punktą paskelbtą
ataskaitą, valstybės narės gali prašyti pratęsti 11
straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą terminą daugiausia trejiems
metams. Jei Komisija per penkis mėnesius nuo
atitikties plano gavimo nepareiškia dėl jo prieštaravimų,
pratęsimo prašymas laikomas patenkintu. Jei prieštaravimų pareiškiama, Komisija iš
atitinkamos valstybės narės reikalauja per du mėnesius nuo
Komisijos pastabų gavimo pateikti patikslintą atitikties planą. Komisija įvertina patikslintą atitikties
planą per du mėnesius nuo jo gavimo ir raštu praneša apie
pratęsimo prašymo patenkinimą arba atmetimą. Jei per šį
laikotarpį Komisija atsiliepimų nepateikia, pratęsimo prašymas
laikomas patenkintu.“; 10) 17 straipsnis pakeičiamas taip: „17 straipsnis Pavojingų atliekų kontrolė Valstybės narės imasi priemonių,
būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba,
surinkimas ir vežimas, saugojimas ir apdorojimas būtų vykdomi
tokiomis sąlygomis, kuriomis apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata
vadovaujantis 13 straipsnyje nustatytais principais, įskaitant
veiksmus pavojingų atliekų atsekamumui nuo gamybos iki galutinio
pristatymo vietos ir kontrolei siekiant įvykdyti 35 ir 36 straipsniuose
nustatytus reikalavimus užtikrinti. Šiuo tikslu valstybės narės naudojasi
pagal 35 straipsnį surinkta kompetentingoms institucijoms pateikta
informacija.“; 11) 22 straipsnio antra pastraipa
pakeičiama taip: „Siekdamos mažinti atliekų medžiagų
užterštumą valstybės narės iki 2025 m. užtikrina
atskirą biologinių atliekų surinkimą. Siekdama prireikus pateikti pasiūlymą,
Komisija atlieka biologinių atliekų tvarkymo vertinimą.
Atliekant vertinimą išnagrinėjama galimybė, siekiant užtikrinti
aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, nustatyti
būtinus biologinių atliekų tvarkymo reikalavimus, taip pat
kompostavimo ir biologinių atliekų fermentavimo kokybės
kriterijus.“; 12) 24 straipsnis pakeičiamas taip: „24 straipsnis Reikalavimų turėti leidimą
išimtys Valstybės narės gali leisti
įstaigoms ar įmonėms nesilaikyti 23 straipsnio 1 dalyje
nustatyto reikalavimo atliekant šias operacijas: a) nepavojingų atliekų surinkimą; b) nepavojingų atliekų vežimą; c) jų pačių nepavojingų atliekų
šalinimą gamybos vietoje arba d) atliekų naudojimą.“; 13) 26 straipsnis pakeičiamas taip: „26 straipsnis Registracija 1. Jei toliau nurodytiems subjektams netaikomi
reikalavimai turėti leidimą, valstybės narės užtikrina, kad
kompetentingos institucijos turėtų registrą, kuriame
registruotų: a) įstaigas ar įmones, kurių
profesinė veikla yra atliekų surinkimas ar vežimas; b) prekiautojus ar tarpininkus; c) įstaigas ar įmones, kurioms
taikomos reikalavimų turėti leidimą išimtys pagal 24 straipsnį. Jei įmanoma, esami kompetentingos
institucijos turimi duomenys turi būti naudojami su šiuo registravimo
procesu susijusiai informacijai gauti, taip siekiant sumažinti
biurokratinę naštą. 2. Valstybės narės gali leisti nevykdyti
1 dalyje nustatyto reikalavimo mažoms įstaigoms ar įmonėms,
surenkančioms arba vežančioms labai nedaug nepavojingų
atliekų. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
būtinus nustatyti, kaip turi būti nustatyta labai mažo kiekio riba.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje
nurodytos procedūros.“; 14) 27 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi būtini
techniniai standartai, taikomi apdorojimo veiklai, kuriai reikia gauti
leidimą pagal 23 straipsnį, jei esama įrodymų, kad tokie
būtini standartai būtų naudingi žmonių sveikatos ir
aplinkos apsaugos požiūriu.“; b) 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi būtini
standartai, taikomi veiklai, kurią reikia įregistruoti pagal 26 straipsnio
1 dalies a ir b punktus, jei esama įrodymų, kad tokie būtini
standartai būtų naudingi žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos požiūriu
ar siekiant išvengti vidaus rinkos sutrikdymo.“; 15) 28 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 3 dalies b punktas iš dalies
keičiamas taip: „b) esamos atliekų surinkimo sistemos ir
pagrindiniai šalinimo bei naudojimo įrenginiai, įskaitant visas specialias
priemones, skirtas alyvų atliekoms, pavojingoms atliekoms, atliekoms,
kuriose yra daug svarbiausių žaliavų, ar atliekų srautams,
kuriems taikomi konkretūs Sąjungos teisės aktai;“; b) 3 dalyje pridedamas šis f punktas: „f) kovos su šiukšlinimu priemonės.“; c) 5 dalis pakeičiama taip: „5. Atliekų tvarkymo planai turi atitikti
Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje nustatytus atliekų planavimo
reikalavimus ir šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 1999/31/EB
5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“; 16) 29 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 2 dalyje pridedamas šis sakinys: „Valstybės narės įtraukia į
programas konkrečias šios direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodytas
priemones, skirtas maisto atliekų susidarymui mažinti.“; b) 4 dalis pakeičiama taip: „4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
kuriais nustatomi atliekų prevencijos priemonių rodikliai. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos
procedūros.“; 17) 33 straipsnio 2 dalis pakeičiama
taip: „2. Komisija priima įgyvendinimo aktus,
kuriais nustatoma forma, kuria suteikiama informacija apie šių planų
bei programų priėmimą ir esminius patikslinimus. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos
procedūros.“; 18) 35 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1. 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos
ar įmonės, pavojingų atliekų gamintojai ir įstaigos
bei įmonės, kurių profesinė veikla yra atliekų
surinkimas ar vežimas, ar veikiančios kaip prekiautojai jomis ir
tarpininkai, chronologine tvarka registruoja atliekų kiekį,
pobūdį, kilmę ir, jei reikia, paskirties vietą, surinkimo
periodiškumą, naudojamą transporto rūšį ir numatytą
apdorojimo metodą bei pateikia duomenis kompetentingoms institucijoms: a) su pavojingomis atliekomis susijusi informacija
pateikiama kasmet iki gruodžio 31 d.; b) su nepavojingomis atliekomis susijusi
informacija pateikiama kompetentingos institucijos prašymu.“; b) pridedama ši 4 dalis: „4. Valstybės narės sukuria
elektroninį registrą arba koordinuojamus registrus duomenims apie
pavojingas atliekas ir, jei tinkama, kitus atliekų srautus registruoti,
apimančius visą geografinę atitinkamos valstybės narės
teritoriją. Valstybės narės naudoja duomenis apie atliekas,
kuriuos praneša pramonės veiklos vykdytojai naudodamiesi Reglamentu (EB)
Nr. 166/2006** įsteigtu Europos išleidžiamų ir perduodamų
teršalų registru. Komisija
gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos būtinosios
šių registrų naudojimo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai
priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; ** 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos
išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš
dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB
(OL L 033, 2006 2 4, p. 1). 19) 36 straipsnio 1 dalis pakeičiama
taip: „1. Valstybės narės imasi
priemonių, būtinų atliekų išmetimui, išvertimui ar
nekontroliuojamam tvarkymui, įskaitant šiukšlinimą, uždrausti.“; 20) 37 straipsnis pakeičiamas taip: „37 straipsnis Ataskaitų teikimas 1. Valstybės narės kasmet iki metų,
einančių po tų metų, kurių duomenys surinkti, gruodžio
31 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda su 9 straipsnio 3 dalies,
11 straipsnio 2 dalies a punkto, 11 straipsnio 2 dalies b punkto ir 11
straipsnio 2 dalies c punkto įgyvendinimu susijusius duomenis. Duomenys
perduodami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoji ataskaita apima
laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio
31 d. 2. Tais atvejais, kai atliekos siunčiamos
į kitą valstybę narę parengti pakartotiniam naudojimui,
perdirbti arba naudoti kitoms medžiagoms gauti, jas 1 dalyje nurodytų
ataskaitų tikslais galima įskaičiuoti tik į tos valstybės
narės, kurioje jos buvo surinktos, tikslus. 3. Vertinant 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų
tikslų įgyvendinimą, iš Sąjungos parengti pakartotiniam
naudojimui arba perdirbti eksportuotos atliekos įskaičiuojamos tik
jei, užtikrindamas atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 1013/2006
eksportuotojas gali įrodyti, kad apdorojimas už Sąjungos ribų
vykdytas sąlygomis, lygiavertėmis atitinkamų Sąjungos
aplinkos teisės aktų reikalavimams. 4. Siekiant patikrinti atitiktį 11 straipsnio
2 dalies b punktui, užpildymo operacijose naudotas atliekų kiekis
pranešamas atskirai nuo parengtų pakartotiniam naudojimui, perdirbtų
arba kitoms medžiagų gavybos operacijoms naudotų atliekų kiekio.
Atliekų perdirbimas į medžiagas, kurios bus naudojamos užpildymo
operacijose, į ataskaitas taip pat įtraukiamas kaip užpildymas. 5. Prie duomenų, apie kuriuos valstybė
narė praneša pagal šį straipsnį, pridedama kokybės patikros
ataskaita ir šiuos duomenis patikrina nepriklausoma trečioji šalis. 6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
būtinus vienodoms sąlygoms, kuriomis tikrinama atitiktis 9 straipsnio
3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose išdėstytiems
tikslams, su tais tikslais susijusiai duomenų pranešimo formai ir
būtiniausioms trečiosios šalies patikros sąlygoms nustatyti. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos
procedūros.“ 21) 38 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 dalies antra pastraipa
pakeičiama taip: „Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, skirtus II priedo R1 punkte
nurodytos deginimo įrenginių klasės nustatymo formulės
taikymo atvejams patikslinti. Gali būti atsižvelgiama į vietos
klimato sąlygas, tokias kaip didelis šaltis ir šildymo poreikis, jei jos
daro įtaką energijos, kuri techniniu požiūriu gali būti
panaudota arba pagaminta kaip elektros, šildymo, aušinimo ar apdirbimo garo
energija, kiekiui. Taip pat gali būti atsižvelgiama į Sutarties 299 straipsnio
2 dalies ketvirtoje pastraipoje pripažintų atokiausių regionų ir
į 1985 m. Stojimo akto 25 straipsnyje minimų teritorijų
vietos sąlygas.“ b) 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, skirtus I–V priedams
atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą iš dalies pakeisti.“; c) pridedamos šios 3 ir 4 dalys: „3. Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, būtinus VII ir VIII
priedams iš dalies pakeisti. 4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus
VI priedui patikslinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39
straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; 22) įterpiamas šis 38a straipsnis: „38a straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7
straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 38
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius
aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašykite šio
persvarstymo įsigaliojimo datą]. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada
atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1
dalyje, 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse
nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl
įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja
kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro
poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį
aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir
Tarybai. 5. Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2
dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 ir 4 dalis, 38
straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo
atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai
apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos
Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas
dviem mėnesiais.“; 23) 39 straipsnis pakeičiamas taip: „39 straipsnis Komiteto procedūra 1. 9 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 3 dalies,
24 straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 4 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, 35
straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 4 dalies ir 38 straipsnio 4 dalies
tikslais Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų derinimo
su mokslo ir technikos pažanga ir įgyvendinimo komitetas. Tas
komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente (ES) Nr. 182/2011***. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį,
taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“; *** 2011 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo
įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji
principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). 24) Pagal šios direktyvos priedą
pridedami VI, VII ir VIII priedai. 2 straipsnis Direktyvos 94/62/EB dalinis keitimas Direktyva 94/62/EB iš dalies keičiama
taip: 1) 3 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) 1 punkte išbraukiamas šis tekstas: „Komisija atitinkamai išnagrinėja, o
prireikus peržiūri pavyzdžius, I priede nurodytą pakuotės
sąvokos apibrėžimą. Pirmiausia nurodomi šie gaminiai:
kompaktinių plokštelių ir vaizdo kasečių dėžutės,
vazonai gėlėms, vamzdeliai ir ritiniai, apvynioti lanksčia
medžiaga, lipnių etikečių popierius ir vyniojimo popierius. Šios
priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas,
patvirtinamos pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo
procedūrą su tikrinimu.“ b) 2 punktas pakeičiamas taip: „2) „pakuočių atliekos“ – bet kuri
pakuotė ar pakuotės medžiaga, kuriai taikomas Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2008/98/EB* 3 straipsnio 1 punkte pateiktas atliekų
apibrėžimas;“; * 2008 m. lapkričio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti
kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). c) 3–10 punktai išbraukiami; d) pridedamas šis 13 punktas: „13) vartojami Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje
nustatyti terminų „atliekos“, „komunalinės atliekos“, „pavojingos
atliekos“, „prevencija“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“, „pakartotinis
naudojimas“, „naudojimas“, „perdirbimas“, „šalinimas“, „atliekų
tvarkymas“, „atliekų gamintojas“ ir „atliekų turėtojas“
apibrėžimai.“; 2) pridedamas šis 3a straipsnis: „3a straipsnis 1 priedo dalinis keitimas „Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pakeičiami I priede
pateikti aiškinamieji pavyzdžiai.“; 3) 6 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) antraštė pakeičiama
žodžių junginiu „Parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir
naudojimas“; b) 1 dalyje pridedami šie f–k punktai: „f) iki 2020 m. pabaigos bus parengiama
pakartotiniam naudojimui ir perdirbama mažiausiai 60 proc. visų
pakuočių atliekų svorio; g) iki 2020 m. pabaigos bus pasiekti šie
būtiniausi parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai,
susiję su šiomis konkrečiomis pakuočių atliekose
esančiomis medžiagomis: i) 45 proc. plastiko; ii) 50 proc. medžio; iii) 70 proc. juodųjų metalų; iv) 70 proc. aliuminio; v) 70 proc. stiklo; vi) 85 proc. popieriaus ir kartono; h) iki 2025 m. pabaigos bus parengiama
pakartotiniam naudojimui ir perdirbama mažiausiai 70 proc. visų
pakuočių atliekų svorio, taikant šiuos būtinus
pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo
tikslus; i) iki 2025 m. pabaigos bus pasiekti šie
būtiniausi parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai,
susiję su šiomis konkrečiomis pakuočių atliekose
esančiomis medžiagomis: i) 60 proc. plastiko; ii) 65 proc. medžio; iii) 80 proc. juodųjų metalų; iv) 80 proc. aliuminio; v) 80 proc. stiklo; vi) 90 proc. popieriaus ir kartono; j) iki 2030 m. pabaigos bus parengiama
pakartotiniam naudojimui ir perdirbama mažiausiai 80 proc. visų
pakuočių atliekų svorio, taikant šiuos būtinus
pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimo
tikslus; k) iki 2030 m. pabaigos bus pasiekti šie
būtiniausi parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai,
susiję su šiomis konkrečiomis pakuočių atliekose
esančiomis medžiagomis: i) 80 proc. medžio; ii) 90 proc. juodųjų metalų; iii) 90 proc. aliuminio; iv) 90 proc. stiklo;“ c) įterpiama ši 1a dalis: „1a. Apskaičiuojant, ar pasiekti 6 straipsnio
1 dalies a–k punktuose nustatyti tikslai, pakartotiniam naudojimui
parengtų ir perdirbtų atliekų svoris suprantamas kaip galutinio
parengimo pakartotiniam naudojimui arba perdirbimo procesams naudotų
atliekų svoris, atėmus visas medžiagas, kurių atsikratyta to
proceso metu dėl esančių priemaišų ir kurios turi būti
pašalintos arba su kurioms reikia atlikti kitas naudojimo operacijas. Vis dėlto jei medžiagos, kurių
atsikratyta, sudaro 2 proc. arba mažiau tam procesui naudotų
atliekų, parengtų pakartotiniam naudojimui ir perdirbtų
atliekų svoris suprantamas kaip galutinio parengimo pakartotiniam
naudojimui arba perdirbimo procesui naudotų atliekų svoris.“ d) įterpiama ši 1b dalis: „1b. Jei pakuotes sudaro skirtingos medžiagos,
apskaičiuojant 6 straipsnio 1 dalies f–k nustatytus tikslus į
kiekvieną medžiagą atsižvelgiama atskirai; e) 3, 5, 8 ir 9 dalys išbraukiamos; f) pridedama ši 12 dalis: „12. Valstybės narės imasi tinkamų
priemonių, kuriomis skatinama projektuoti pakuotes taip, kad
būtų mažinamas jų poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas
gamybos ir tolesnio pakuočių naudojimo procese, jei šiomis
priemonėmis išvengiama vidaus rinkos iškraipymų ir kitoms
valstybėms narėms netrukdoma užtikrinti atitikties šiai direktyvai. Į šias priemones įtraukiamos
priemonės, kuriomis skatinamas pakuočių, kurios tinka
daugkartiniam naudojimui, kurios yra techniškai patvarios ir tapusios
atliekomis yra tinkamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui,
kūrimą, gamybą ir pateikimą rinkai, siekiant lengvinti
tinkamą atliekų hierarchijos įgyvendinimą. Šiomis
priemonėmis visiškai atsižvelgiama į pakuočių gyvavimo
ciklo poveikį.“; 4) įterpiamas šis 6a straipsnis: „6a straipsnis Ankstyvojo perspėjimo sistema 1. Komisija Europos aplinkos agentūros
pagalba skelbia tokias ataskaitas: (a)
2017 m. 6 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose
nustatytų tikslų pasiekimo ataskaitą; (b)
2022 m. 6 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose
nustatytų tikslų pasiekimo ataskaitą; (c)
2027 m. 6 straipsnio 1 dalies j ir k punktuose
nustatytų tikslų pasiekimo ataskaitą. 2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiama ši
informacija: (a)
įvertintas kiekvienos valstybės
narės tikslų pasiekimas; (b)
tikėtino kiekvienos valstybės narės
tikslų pasiekimo laiko vertinimas; (c)
valstybių narių, kurioms kyla pavojus
nepasiekti šių tikslų iki atitinkamų terminų sąrašas,
kartu su atitinkamomis rekomendacijomis. Prireikus ataskaitose gali būti aptariamas ne
tik 1 dalyje nustatytų, bet ir papildomų reikalavimų
įgyvendinimas. 3. Per šešis mėnesius nuo Komisijos
ataskaitos paskelbimo datos valstybės narės, kurioms kyla pavojus
neįvykdyti tikslų, pateikia Komisijai atitikties planą, kuriame
nurodomos priemonės, kurių jos ketina imtis siekdamos
įgyvendinti tikslus. Atitikties plane atsižvelgiama į 2 dalies c
punkte nurodytas Komisijos rekomendacijas, Direktyvos 2008/98/EB VIII priede
nurodytas priemones arba kitas tinkamas priemones. Jame nurodomas
tikėtinas atitikties laikas.“; 5) 11 straipsnio 3 dalis pakeičiama
taip: „3. Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti sąlygas,
kada 1 dalyje nurodyti koncentracijos lygiai netaikomi perdirbtoms medžiagoms
ir pasikartojantiems uždarosios ir kontroliuojamos grandinės gaminiams,
taip pat pakuotės rūšis, kurioms taikomos 1 dalies trečioje
įtraukoje nurodytų reikalavimų išimtys.“; 6) 12 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) Antraštė pakeičiama
žodžių junginiu „Informacinės sistemos ir ataskaitų teikimas“; b) 3 dalis išbraukiama; c) įterpiamos šios 3a –3d dalys: „3a. Valstybės narės kasmet iki
metų, einančių po tų metų, kurių duomenys
surinkti, gruodžio 31 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda su 6
straipsnio 1 dalies a–k punktų įgyvendinimu susijusius duomenis.
Pirmoji ataskaita apima laikotarpį nuo [įrašykite šio iš dalies
keičiančio akto įsigaliojimo metus + 1 metus] sausio 1 d.
iki [įrašykite šio iš dalies keičiančio akto įsigaliojimo
metus + 1 metus] gruodžio 31 d. 3b. Tais atvejais, kai atliekos siunčiamos
į kitą valstybę narę parengti pakartotiniam naudojimui,
perdirbti arba naudoti kitoms medžiagoms gauti, jas 1 dalyje nurodytų
ataskaitų tikslais galima įskaičiuoti tik į tos valstybės
narės, kurioje jos buvo surinktos, tikslus. 3c. Vertinant 6 straipsnio 1 dalies a–k punktuose
nustatytų tikslų įgyvendinimą, iš Sąjungos parengti
pakartotiniam naudojimui arba perdirbti eksportuotos pakuočių
atliekos įskaičiuojamos tik jei, užtikrindamas atitiktį
Reglamentui (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas gali įrodyti, kad
apdorojimas už Sąjungos ribų vykdytas sąlygomis,
lygiavertėmis atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų
reikalavimams. 3d. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
kuriais nustatomos vienodos sąlygos, kuriomis tikrinama atitiktis 6 straipsnio
1 dalies a–k punktuose išdėstytiems tikslams, su tais tikslais susijusi
duomenų pranešimo forma ir vienodos trečiosios šalies patikros
sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2
dalyje nurodytos procedūros.“; d) 5 dalis išbraukiama; 7) 17 straipsnis išbraukiamas; 8) 19 straipsnis pakeičiamas taip: „1. Komisija priima įgyvendinimo aktus,
būtinus 8 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio antros pastraipos šeštos
įtraukoje nurodytai identifikavimo sistemai su mokslo ir technikos pažanga
suderinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje
nurodytos procedūros. 2. Komisija priima įgyvendinimo aktus,
būtinus 12 straipsnio 3d dalyje nurodytoms ataskaitų teikimo formoms
nustatyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2
dalyje nurodytos procedūros.“; 9) 20 straipsnis pakeičiamas taip: „20 straipsnis Konkrečios priemonės Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, būtinus bet kokiems
sunkumams, iškylantiems taikant šios direktyvos nuostatas, taikomas
inertinėms pakuočių medžiagoms, pateiktoms Sąjungoje į
rinką labai mažais kiekiais (t. y. apie 0,1 proc. svorio),
medicinos prietaisų ir farmacijos preparatų pirminėms
pakuotėms, mažoms pakuotėms ir prabangioms pakuotėms,
įveikti.“; 10) 21 straipsnis pakeičiamas taip: „21 straipsnis Komiteto procedūra 1. 12 straipsnio 3b dalies ir 19 straipsnio 1
dalies tikslais Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų
derinimo su mokslo ir technikos pažanga ir įgyvendinimo komitetas,
įsteigtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas
komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente (ES) Nr. 182/2011**. 2. Darant nuorodą į šią dalį,
taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. ** 2011 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo
įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji
principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“; 11) pridedamas naujas 21a straipsnis: „21a straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 1 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje,
19 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo
[įrašykite šio persvarstymo įsigaliojimo datą]. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo
metu atšaukti 1 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio
2 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus suteiktus deleguotuosius
įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami
tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.
Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame
nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių
deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį
aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir
Tarybai. 5. Pagal 1 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 3
dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį priimtas
deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius
nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei
Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar
nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša
Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos
iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“. 3 straipsnis Direktyvos 1999/31/EB dalinis keitimas Direktyva 1999/31/EB iš dalies keičiama
taip: 1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) a punktas pakeičiamas taip: „a)
vartojami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB* 3 straipsnyje
nustatyti terminų „atliekos“, „komunalinės atliekos“, „pavojingos
atliekos“, „naudojimas“, „perdirbimas“, „šalinimas“, „atliekų gamintojas“
ir „atliekų turėtojas“ apibrėžimai; * 2008 m. lapkričio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir
panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22,
p. 3).“; b) įterpiamas šis aa punktas: „aa) likutinės atliekos – atliekos,
susidariusios naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacijos metu,
kurių negalima toliau naudoti ir kurios todėl turi būti
pašalintos;“; c) b, c ir n punktai išbraukiami; d) d punktas pakeičiamas taip: „d) nepavojingos atliekos – bet kokios
atliekos, kurioms netaikomas Direktyvoje 2008/98/EB pateiktas pavojingų
atliekų apibrėžimas;“; e) m punktas pakeičiamas taip: „m) biologiškai skaidomos atliekos – medžio,
maisto ir sodo (daržo) atliekos, popierius ir kartonas, taip pat bet kokios
kitos atliekos, kurios gali būti suskaidytos anaerobiniu ir aerobiniu
būdu;“; 2) 5 straipsnis iš dalies keičiamas
taip: a) įterpiamos šios 2a, 2b ir 2c
dalys: „2a. Valstybės narės iki 2025 m.
sausio 1 d. į nepavojingų atliekų sąvartynus nepriima perdirbimui
tinkamų atliekų, įskaitant plastikus, metalus, stiklą,
popierių, kartoną ir kitas biologiškai skaidomas atliekas. 2b. Valstybės narės nuo 2025 m.
sausio 1 d. konkrečiais metais nepriima į nepavojingų
atliekų sąvartynus atliekų, kurių kiekis viršija 25 proc.
bendrojo per praėjusius metus susidariusių komunalinių
atliekų kiekio. 2c. Valstybės nares siekia iki 2030 m.
sausio 1 d. į nepavojingų atliekų sąvartynus priimti
tik likutines atliekas taip, kad bendras į tokius sąvartynus
patenkančių atliekų kiekis neviršija 5 proc. bendrojo per
praėjusius metus susidariusių komunalinių atliekų kiekio.
Komisija šį tikslą peržiūrės iki 2025 m. ir, prireikus,
pateiks teisės akto pasiūlymą dėl teisiškai privalomo 2030
m. sąvartynų mažinimo tikslo. 2d. Valstybės narės neleidžia šalinti
komunalinių atliekų inertinių atliekų sąvartynuose. Komisija įvertina galimybes nustatyti nelikutinių
atliekų šalinimo inertinių atliekų sąvartynuose apribojimus
ir iki 2018 m. paskelbia ataskaitą, kurioje pristatomos jos išvados,
ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros
procedūra priimamo akto.“; 3) įterpiamas šis 5a straipsnis: „5a straipsnis Ankstyvojo perspėjimo sistema 1. Komisija Europos aplinkos agentūros
pagalba skelbia tokias ataskaitas: a) 2022 m. 5 straipsnio 2a dalies a
punkte ir 2b dalies a punkte nustatytų tikslų pasiekimo
ataskaitą; b) 2027 m. 5 straipsnio 2a dalies b
punkte ir 2b dalies b punkte nustatytų tikslų pasiekimo
ataskaitą. 2. 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikiama ši
informacija: a) įvertintas kiekvienos
valstybės narės tikslų pasiekimas; b) tikėtino kiekvienos valstybės
narės tikslų pasiekimo laiko vertinimas; c) valstybių narių, kurioms kyla
pavojus nepasiekti šių tikslų iki atitinkamų terminų
sąrašas, kartu su atitinkamomis rekomendacijomis. Prireikus ataskaitose gali būti aptariamas ne
tik 1 dalyje nustatytų, bet ir papildomų reikalavimų
įgyvendinimas. 3. Per šešis mėnesius nuo Komisijos
ataskaitos paskelbimo datos valstybė narė, kuriai kyla pavojus
neįvykdyti tikslų, pateikia Komisijai atitikties planą, kuriame
nurodomos priemonės, kurių ji ketina imtis siekdama įvykdyti
tikslus. Atitikties plane atsižvelgiama į 2 dalies c punkte nurodytas
Komisijos rekomendacijas, Direktyvos 2008/98/EB VIII priede nurodytas priemones
arba kitas tinkamas priemones. Jame nurodomas tikėtinas atitikties
laikas.“; 4) 11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama. 5) 12 straipsnio c punktas iš dalies keičiamas taip: „c) kontrolės ir stebėjimo tvarkos bei
(arba) 11 straipsnio 1 dalies b punkte minėtų tyrimų
analizinių procesų kokybės kontrolę vykdo pagal
Reglamentą (EB) Nr. 765/2008[26]
akredituotos kompetentingos laboratorijos.“; 6) 15 straipsnis pakeičiamas taip: „15 straipsnis Ataskaitų teikimas 1. Valstybės narės kasmet iki metų,
einančių po tų metų, kurių duomenys surinkti, gruodžio
31 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda su 5 straipsnio 2, 2a ir
2b dalyse nustatytų tikslų ir įpareigojimų
įgyvendinimu susijusius duomenis. Duomenys perduodami Komisijos pagal 3
dalį nustatyta forma. Pirmoji ataskaita apima laikotarpį nuo
[įrašykite šio iš dalies keičiančio akto įsigaliojimo metus
+ 1 metus] sausio 1 d. iki [įrašykite šio iš dalies keičiančio
akto įsigaliojimo metus + 1 metus] gruodžio 31 d. 2. Valstybės narės iki 2025 m.
sausio 1 d. praneša su 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų
įgyvendinimu susijusius duomenis. 3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
kuriais nustatomos vienodos sąlygos, kuriomis tikrinama atitiktis 5
straipsnio 2, 2a ir 2b dalyse išdėstytiems tikslams, su tais tikslais
susijusi duomenų pranešimo forma ir būtiniausios trečiosios
šalies patikros sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis
šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 4. Prie duomenų, apie kuriuos valstybė
narė praneša pagal 1 ir 2 dalis, pridedama kokybės patikros ataskaita
ir šiuos duomenis patikrina nepriklausoma trečioji šalis.“ 7) 16 straipsnis pakeičiamas taip: „16 straipsnis Priedų dalinis keitimas Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pakeitimų,
būtinų priedams su mokslo ir technikos pažanga suderinti.“; 8) 17 straipsnis pakeičiamas taip: „17 straipsnis Komiteto procedūra 1. 3 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 2, 2a ir 2b
dalių, I priedo 3.5 punkto ir II priedo 5 punkto tikslais Komisijai
padeda Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų derinimo su mokslo ir
technikos pažanga ir įgyvendinimo komitetas, įsteigtas pagal
Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas,
kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
Nr. 182/2011**. Darant nuorodą į šią dalį, taikomas
Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 2. Darant nuorodą į šią dalį,
taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“; ** 2011 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo
įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji
principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). 9) pridedamas 17a straipsnis: „17a straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 16 straipsnyje nurodyti įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo
[įrašykite šio iš dalies keičiančio akto įsigaliojimo
datą]. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada
atšaukti 16 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu
dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja
kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro
poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį
aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir
Tarybai. 5. Pagal 16 straipsnį priimtas deleguotasis
aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo
Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos
Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar
nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša
Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos
iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“. 4 straipsnis Direktyvos 2000/53/EB dalinis keitimas Į Direktyvos 2000/53/EB 9 straipsnį
įterpiamos šios 1a–1c dalys: „1a. Teikdamos 7 straipsnio 2 dalyje
nustatytų tikslų vykdymo patikros ataskaitas valstybės
narės naudoja išsamias taisykles, kurios inter alia gali būti
susijusios su Komisijos pagal 7 straipsnio 2 dalies trečią
– paskutinę – pastraipą priimtų formų nustatymu. Duomenys
Komisijai perduodami iki metų, einančių po tų metų,
kurių duomenys surinkti, gruodžio 31 d. 1b. Prie duomenų, apie kuriuos valstybės
narės praneša pagal šį straipsnį, pridedama kokybės
patikros ataskaita ir šiuos duomenis patikrina nepriklausoma trečioji
šalis. 1c. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
kuriais nustatomos būtinosios sąlygos, taikomos trečiosios
šalies patikrai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnyje
nurodytos procedūros.“; 5 straipsnis Direktyvos 2006/66/EB dalinis keitimas Direktyva 2006/66/EB iš dalies keičiama
taip: 1) 22 straipsnis išbraukiamas; 2) 23 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „Komisija vėliausiai iki 2016 m.
pabaigos parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą,
taip pat apie jos poveikį aplinkai vidaus rinkos veikimui.“; b) 2 dalies įvadinis sakinys
pakeičiamas taip: „Ataskaitoje Komisija įvertina šiuos
direktyvos aspektus:“; 6 straipsnis Direktyvos 2012/19/ES dalinis keitimas Direktyva 2012/19/ES iš dalies keičiama
taip: 1) 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 5 dalis pakeičiama taip: „5a. Valstybės narės kasmet iki
metų, einančių po tų metų, kurių duomenys
surinkti, gruodžio 31 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda su 16
straipsnio 4 dalies įgyvendinimu susijusius duomenis. Duomenys perduodami
Komisijos pagal 5d dalį nustatyta forma. Pirmoji ataskaita apima
laikotarpį nuo [įrašykite metus, einančius po šio iš dalies
keičiančio akto įsigaliojimo metų] sausio 1 d. iki
[įrašykite metus, einančius po šio iš dalies keičiančio
akto įsigaliojimo metų] gruodžio 31 d. 5c. Prie duomenų, apie kuriuos valstybė
narė praneša pagal 5a dalį, pridedama kokybės patikros ataskaita
ir šiuos duomenis patikrina nepriklausoma trečioji šalis. 5d. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
kuriais nustatomos būtinosios sąlygos, taikomos trečiosios
šalies patikrai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio
2 dalyje nurodytos procedūros.“; 2) 21 straipsnis pakeičiamas taip: „21 straipsnis Komiteto procedūra 1. 7 straipsnio 5 dalies, 8 straipsnio 5 dalies,
11 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 ir 6 dalių, taip pat 23
straipsnio 4 dalies tikslais Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB dėl
atliekų derinimo su mokslo ir technikos pažanga ir įgyvendinimo
komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį. Tas komitetas –
tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį,
taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Jei komitetas nuomonės nepateikia,
Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES)
Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.“. 7 straipsnis Perkėlimas
į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės
užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai,
būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi vėliausiai iki
[įrašykite datą, kuris bus praėjus dvylikai mėnesių
nuo šios direktyvos įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai
tų teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas
nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato
valstybės narės. 2. Valstybės narės
pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų
nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 8 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną
po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 9 straipsnis Adresatai Ši direktyva
skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] 2008 m. lapkričio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir
panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22,
p. 3). [2] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva
1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182,
1999 7 16, p. 1). [3] 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 96/42/EB dėl pakuočių ir pakuočių
atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10). [4] COM(2011) 571. [5] 2013 m. lapkričio 20 d. Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios
Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi
gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354,
2013 12 28, p. 171). [6] Pagal atliekų hierarchiją pirmenybė
teikiama prevencijai, tada – pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir
pagaliau šalinimui, apimančiam šalinimą sąvartynuose ir deginimą
negaunant energijos. [7] COM(2013) 442. [8] 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34–43). [9] 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB
panaikinimo (OL L 266, 2006 9 26, p. 1–14). [10] http://www.wastetargetsreview.eu/ http://www.eea.europa.eu/publications/waste-opportunities-84-past-and http://www.wastemodel.eu/ [11] OL C , , p. . [12] OL C , , p. . [13] 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai
kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). [14] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva
1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182,
1999 7 16, p. 1). [15] 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 96/42/EB dėl pakuočių ir pakuočių
atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10). [16] Pramoninei ir kasybos veiklai taikomi pagal
Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą 2010/75/ES
(OL L 334, 2010 12 17, p. 17) ir Kasybos atliekų
direktyvą (2006/21/EB, OL L 102, 2006 4 11,
p. 15) rengiami geriausių prieinamų gamybos būdų
(GPGB) informaciniai dokumentai (GPGBID), kuriuose pateikiama informacija apie
išteklių naudojimo prevenciją ir atliekų susidarymą,
pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir naudojimą. Užbaigus
dabartinį GPGBID persvarstymą ir Komisijai patvirtinus išvadas, bus
sustiprintas šių GPGBID poveikis pramonės veiklai, todėl dar
labiau padidės išteklių naudojimo efektyvumas, bus daugiau perdirbama
ir naudojama atliekų. [17] COM(2013) 442. [18] http://ec.europa.eu/eip/raw-materials/en/content/about-european-innovation-partnership-eip-raw-materials [19] COM(2014) 297. [20] 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatas
„Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir
tolesni veiksmai“ (COM(2013) 685). [21] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/public-consultation-new/index_en.htm [22] 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto
priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34). [23] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių
narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55,
2011 2 28, p. 13). [24] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011. kuriuo nustatomos valstybių
narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai
(OL L 55, 2011 2 28, p. 13). [25] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių
narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai
(OL L 55, 2011 2 28, p. 13). [26] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba
susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (OL L 218,
2008 8 13, p. 30). VI PRIEDAS Komunalinių
atliekų sudėtis Komunalines
atliekas sudaro namų ūkių atliekos ir atliekos,
susidarančios vykdant mažmeninę prekybą, taip pat mažose
įmonėse, biurų pastatuose ir įstaigose (pvz., mokyklose,
ligoninėse, valdžios subjektų pastatuose), kurios pobūdžiu ir
sudėtimi yra panašios į namų ūkių atliekas ir kurias
surenka savivaldybės arba kurios yra surenkamos jų vardu. Joms priskiriamos: –
stambiosios atliekos (pvz., buitiniai prietaisai,
baldai, čiužiniai); –
sodo atliekos, lapai, žolė, gatvių
sąšlavos, šiukšlių dėžių turinys ir prekyviečių
valymo atliekos; –
kai kurių komunalinių paslaugų
atliekos, t. y. parkų ir sodų (daržų) priežiūros
atliekos, gatvių valymo paslaugų atliekos. Joms taip pat priskiriamos tų
pačių šaltinių, taip pat panašaus pobūdžio ir sudėties
atliekos, kurios: –
yra renkamos ne savivaldybių vardu, bet
tiesiogiai pagal gamintojo atsakomybės sistemas, arba kurias renka
privačios ne pelno įstaigos pakartotinio naudojimo ir perdirbimo
tikslais, daugiausia taikydamos atskiro surinkimo metodus, –
susidaro kaimo vietovėse, kurių
neaptarnauja įprastos atliekų tvarkymo tarnybos. Joms
nepriskiriamos: –
komunalinės kanalizacijos ir apdorojimo
atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, –
komunalinės statybos ir griovimo atliekos. VII PRIEDAS Būtini
didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimai Rengdamos ir
taikydamos didesnės gamintojo atsakomybės sistemas valstybės
narės: 1.
atsižvelgia į technines galimybes,
ekonominį gyvybingumą ir bendrą poveikį aplinkai,
žmonių sveikatai bei socialinei aplinkai, nepamiršdamos poreikio
užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą; 2.
užtikrina aiškų didesnės gamintojo
atsakomybės sistemų įgyvendinimo dalyvių, įskaitant
gamintojus ir importuotojus, pateikiančius prekes Sąjungos rinkai, ir
jų atitikties sistemas, privačius arba viešus atliekas
tvarkančius subjektus, vietos institucijas ir, jei taikoma,
socialinės ekonomikos dalyvius, vaidmenų ir atsakomybės
apibrėžimą; 3.
apibrėžia išmatuojamus prevencijos, parengimo
pakartotiniam naudojimui, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir (arba) gavybos
tikslus, kuriais siekiama pasiekti bent esamus kiekybinius atitinkamuose
Sąjungos atliekų teisės aktuose nustatytus tikslus; 4.
užtikrina, kad atliekų turėtojams,
kuriems taikoma didesnė gamintojo atsakomybė, būtų
suteikiama reikiama informacija apie esamas surinkimo sistemas; 5.
nustato ataskaitų teikimo procedūrą,
kuria siekiama surinkti duomenis apie rinkai pateiktus produktus, o pasibaigus
šių produktų gyvavimo ciklui – apie jų surinkimą ir
tvarkymą laikantis atliekų hierarchijos, kuriais nurodomi atitinkami
medžiagų srautai; 6.
užtikrina, kad produktus Sąjungos rinkai
pateikusių gamintojų arba importuotojų finansinis įnašas
į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas: 6.1.
apimtų visas atliekų tvarkymo,
įskaitant atskirą surinkimą ir tvarkymą, tinkamos informacijos
teikimą atliekų turėtojams, duomenų rinkimą ir
pranešimą, sąnaudas; 6.2.
būtų nustatytas atsižvelgiant į
antrinių žaliavų, gautų iš atliekų, pardavimo pajamas; 6.3.
būtų apskaičiuotas atsižvelgiant
į tikrąsias pavienių Sąjungos rinkai pateiktų
produktų, kuriems taikoma sistema, gyvavimo ciklo pabaigos valdymo
sąnaudas; 6.4.
skatintų šiukšlinimo prevenciją ir valymo
iniciatyvas; 7.
nustato didesnės gamintojo atsakomybės
sistemų pripažinimo tvarką, kuria siekiama: 7.1.
užtikrinti sistemų skaidrumą
gamintojų mokamo įnašo atžvilgiu, įskaitant poveikį
pardavimo kainoms, ir poveikio ir atvirumo mažoms įmonėms ir
įstaigoms atžvilgiu; 7.2.
apibrėžti sistemų geografinę taikymo
sritį; 7.3.
užtikrinti vienodą požiūrį į
vietos gamintojus ir importuotojus; 7.4.
užtikrinti savikontrolės mechanizmą, pavedant
reguliariai atlikti sistemų auditą trečiosioms šalims, kuriuo
tikrinama: –
7.4.1. sistemos finansų valdymo
patikimumas – visų sąnaudų apskaičiavimas pagal
produktų tipą; surinktų lėšų naudojimas; –
7.4.2. atliekų surinkimo ir tvarkymo
tinkamumas, atliekų vežimo teisėtumo kontrolė, taip pat
duomenų ir ataskaitų kokybė; 8.
nustato tinkamas sankcijas už tikslų
nepasiekimą ir (arba) šių reikalavimų nesilaikymą; 9.
nustato tinkamas stebėsenos ir vykdymo
užtikrinimo priemones ir reguliariai vykdo oficialų susijusių
dalyvių dialogą. VIII PRIEDAS Priemonės,
į kurias reikia atsižvelgti 11a straipsnyje nurodytame plane (ankstyvojo
perspėjimo sistema) Valstybių narių, kurioms kyla
pavojus neįvykdyti tikslų, pasiūlytiname atitikties plane
atsižvelgiama į šias priemones: –
priemones, kuriomis gerinama statistinių
duomenų kokybė ir rengiamos aiškios atliekų tvarkymo
pajėgumų ir atotrūkio nuo šios direktyvos 11 straipsnio 2
dalyje, Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 1999/31/EB 5
straipsnio 2a, 2b ir 2c dalyse nustatytų tikslų prognozės; –
geresnį svarbiausių ekonominių
priemonių naudojimą, įskaitant: –
laipsnišką visų kategorijų
atliekų (komunalinių, inertinių ir kt.) šalinimo
sąvartynuose mokesčių didinimą; –
deginimo mokesčių nustatymą arba
didinimą arba konkrečius draudimus deginti perdirbimui tinkamas
atliekas; –
laipsnišką sistemų „mokėk už tiek,
kiek išmeti“, kuriomis komunalinių atliekų gamintojai skatinami
mažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti savo atliekas, išplėtimą
visoje valstybių narių teritorijoje; –
esamų ir būsimų gamintojo
atsakomybės sistemų (įskaitant konkrečias VII priede
išdėstytų būtinų didesnės gamintojo atsakomybės
reikalavimų įgyvendinimo priemones ir tvarkaraščius)
išlaidų veiksmingumo didinimo priemones. Gamintojo atsakomybės
sistemų taikymo srities išplėtimą įtraukiant naujus
atliekų srautus; –
vietos valdžios institucijoms skirtas ekonomines
iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti prevenciją, rengti ir intensyviau
įgyvendinti atskiro surinkimo sistemas; –
pakartotinio naudojimo sektoriaus plėtojimo
rėmimo priemones; –
atliekų hierarchijos neatitinkančių
kenksmingų subsidijų panaikinimo priemones; –
technines ir fiskalines priemones, kuriomis
skatinamas rinkų, skirtų pakartotinai naudojamiems produktams ir perdirbtoms
(taip pat į kompostą paverstoms) medžiagoms, plėtojimas ir
kuriomis gerinama perdirbtų medžiagų kokybė; –
priemones, kuriomis didinamas visuomenės
informuotumas apie tinkamą atliekų tvarkymą ir šiukšlių
kiekio mažinimą, įskaitant ad hoc kampanijas, kuriomis
siekiama užtikrinti atliekų mažinimą vietoje ir aktyvų
dalyvavimą atskiro surinkimo sistemose; –
priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas visų
atliekų tvarkyme dalyvaujančių kompetentingų
institucijų veiklos derinimas, taip pat kitų svarbiausių suinteresuotųjų
subjektų dalyvavimas; –
Europos struktūrinių ir investicijų
fondų naudojimą finansuojant atliekų tvarkymo
infrastruktūros, kurios reikia siekiant įgyvendinti atitinkamus
tikslus, plėtojimą; –
bet kokias kitas alternatyvias arba papildomas
priemones, kuriomis siekiama to paties tikslo. Planas rengiamas
remiantis esamų atliekų tvarkymo planų vertinimu,
pasikonsultavus su atliekų tvarkyme dalyvaujančiais
suinteresuotaisiais subjektais ir kompetentingomis institucijomis. Prie plano
pridedami šių konsultacijų rezultatai, taip pat tikėtino jo
poveikio vertinimas, susijęs su į planą įtrauktų
atitinkamų tikslų įgyvendinimu. Taip pat prie jo pridedamas
tikslus pasiūlytų priemonių taikymo tvarkaraštis. Prireikus plane
nurodomas persvarstytas reikiamos infrastruktūros planavimas ir, jei
reikia, prie jo pridedamas siūlomas esamų 28 straipsnyje
apibrėžtų nacionalinių arba regioninių atliekų
tvarkymo planų ir 29 straipsnyje apibrėžtų atliekų
prevencijos programų derinimo planas.“.