52009PC0366

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.7.15

KOM(2009) 366 galutinis

2009/0104 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės

Komisija, siūlydama iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001[1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006[2], siekia šių tikslų:

- suderinti du Reglamento priedus, kad būtų iki galo atsižvelgta į naują Vakarų Balkanų regiono šalių padėtį, ir laikytis Europos Sąjungos prisiimto politinio įsipareigojimo pagal Salonikų darbotvarkę visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams supaprastinti trumpalaikių vizų režimą ir atsižvelgti į pažangą, padarytą nuo 2008 m. pradėjus dialogus dėl vizų liberalizavimo su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija;

- užtikrinti, kad šis Vakarų Balkanų šalims skirtas suderinimas atitiktų poreikį reguliariai peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 ir jo priedų, kuriuose pateikiamas trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizas, sąrašas (I priedas) ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašas (II priedas), sudėtį, ir kad būtų tenkinami Reglamento 5 konstatuojamoje dalyje išdėstyti kriterijai (pirmiausia su nelegalia imigracija bei viešąja tvarka susiję kriterijai), trečiąsias šalis perkeliant iš vieno reglamento priedo į kitą;

- perkelti Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją ir Serbiją iš Reglamento I priedo į II priedą; į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedo dalį, kurios antraštė „Teritoriniai dariniai ir valdos, bent vienos valstybės narės nepripažinti kaip valstybės“, įtraukti Kosovą pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (JTSTR) 1244/99. Tai nepažeidžia Kosovo statuso pagal minėtą rezoliuciją 1244/99.

° Pagrindinai faktai ir pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Remdamasi EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu, Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas (vadinamasis neigiamas sąrašas), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas (vadinamasis teigiamas sąrašas), sąrašą[3]. EB sutarties 61 straipsnyje nurodyta, kad šie sąrašai yra viena iš gretutinių priemonių, kurios yra tiesiogiai susijusios su laisvu asmenų judėjimu laisvės, saugumo ir teisingumo srityje.

Nustatant tas trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, ir tas šalis, kurių piliečiams jie netaikomi, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir vertinamas pagal įvairius kriterijus, kurie, inter alia , yra susiję su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir visuomenės saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, o taip pat atsižvelgiama į regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę (žr. Reglamento (EB) Nr. 539/2001 5 konstatuojamąją dalį). Kadangi šie su trečiosiomis šalimis susiję kriterijai ilgainiui gali keistis, neigiamų ir teigiamų sąrašų sudėtis turėtų būti reguliariai peržiūrima. Todėl nuo priėmimo dienos Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 jau buvo iš dalies keistas penkis kartus[4]. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą pasikeitusią padėtį Vakarų Balkanų šalyse, tikslinga dar kartą peržiūrėti sąrašus.

° Trumpalaikių vizų politika Vakarų Balkanų šalių atžvilgiu. Tolesni veiksmai priėmus Salonikų darbotvarkę

Priimdama Reglamentą (EB) Nr. 2317/95[5], Taryba pirmą kartą parengė vadinamąjį neigiamą sąrašą, į kurį buvo įtrauktos šios šalys: Albanija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Federacinė Jugoslavijos Respublika (Serbija ir Juodkalnija). Bosnija ir Hercegovina nebuvo įtraukta į šį sąrašą ir valstybėms narėms buvo leista savo nuožiūra nuspręsti, ar taikyti vizų režimą: tik viena valstybė narė neįvedė vizų režimo[6].

Įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, kuriuo pirmą kartą nustatyti vadinamieji teigiamas ir neigiamas sąrašai; išskyrus Kroatiją, į neigiamą sąrašą įtrauktos visos Vakarų Balkanų šalys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Federacinė Jugoslavijos Respublika (Serbija ir Juodkalnija) ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę, Serbija ir Juodkalnija abi įtrauktos į neigiamą sąrašą[7].

Dialogo trumpalaikių vizų klausimais svarbą valstybių ir vyriausybių vadovai dar kartą patvirtino 2003 m. birželio 21 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Salonikuose išvadose, kuriose taip pat buvo patvirtinta Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyva. Salonikų darbotvarkėje buvo patvirtinta, kad vizų liberalizavimas Vakarų Balkanų šalims yra tikslas, susijęs su atitinkamų šalių pažanga įgyvendinant esmines reformas tokiose srityse kaip teisinės valstybės principų stiprinimas, kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija bei nelegalia migracija ir jų administracinių gebėjimų sienų kontrolės ir dokumentų saugumo srityse stiprinimas.

Žengdama pirmą konkretų žingsnį nustatant bevizį kelionių režimą ir siekdama palengvinti žmonių tarpusavio ryšius kaip svarbią sąlygą stabiliam ekonominių, humanitarinių, kultūrinių, mokslinių ir kitų ryšių plėtojimui, 2007 m. Europos bendrija su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija[8] sudarė susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo (kartu su readmisijos susitarimais).

Šių susitarimų tikslas – supaprastinti trumpalaikių vizų išdavimo tvarką Vakarų Balkanų šalių piliečiams, visų pirma tiems, kurie dažnai vyksta į Europos Sąjungą, kartu nustatant aiškias kovos su nelegalia imigracija taisykles readmisijos susitarimuose su Bendrija. Šie susitarimai įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. 2008–2009 m. Komisija atidžiai stebėjo, kaip penkios Vakarų Balkanų šalys įgyvendina susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo. Remdamasi pirmojo stebėjimo laikotarpio rezultatais, Komisija priėjo prie išvados, kad taikant naująją teisinę priemonę vizų išdavimo tvarka Vakarų Balkanų šalyse buvo patobulinta.

° Dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija. Padaryta pažanga

Dialogų dėl vizų režimo liberalizavimo užmezgimas

Atsižvelgdama į sparčiai kintančias aplinkybes ir į susitarimų dėl vizų režimo supaprastinimo įgyvendinimą, Europos Komisija išreiškė ketinimą pradėti dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija. Šiomis aplinkybėmis 2007 m. lapkričio 6 d. komunikate dėl plėtros strategijos[9] Komisija išreiškė ketinimą konkrečiais tolesniais veiksmais palaipsniui liberalizuoti vizų režimą Vakarų Balkanų šalims. Todėl Komisija pasiūlė pradėti dialogą su kiekviena susijusia šalimi, kad nustatytų vykdytinų sąlygų gaires.

2008 m. sausio 28 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba „ palankiai įvertino Europos Komisijos ketinimą netrukus pradėti dialogą vizų klausimais su visomis [Vakarų Balkanų] regiono šalimis ir pareiškė esanti pasirengusi toliau aptarti šį klausimą ... siekdama nustatyti išsamius veiksmų planus, kuriuose būtų nustatyti aiškūs standartai, kurių turės laikytis visos šio regiono šalys, kad būtų palaipsniui pereinama prie vizų režimo liberalizavimo . Tai suteiktų galimybę Tarybai ir Komisijai atidžiai stebėti būtinų reformų pažangą.“

Nustatydama struktūruoto vizų liberalizavimo proceso metodiką ir aiškiai įsipareigodama siekti į rezultatus orientuoto dialogo, Europos Sąjunga atsižvelgė į Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvą, į politinį įsipareigojimą siekti trumpalaikių vizų režimo liberalizavimo, į visų penkių šalių ir Bendrijos sudarytus readmisijos susitarimus, taip pat į šių penkių šalių ES piliečiams taikomą bevizį režimą.

2008 m. kovo 5 d. komunikate „Vakarų Balkanai. Europos perspektyvos artinimas“[10] Komisija nurodė siūlomus veiksmus, kad pasirengtų vizų režimo Balkanų šalims liberalizavimui. Komisija pabrėžė bevizio kelionių į ES režimo Vakarų Balkanų piliečiams svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad pasirengimas beviziam režimui visoms regiono šalims yra pasirengimo narystei ES dalis, ir nurodė ketinanti atidžiai stebėti šiam tikslui pasiekti būtinų reformų įgyvendinimą.

Oficialų dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo Komisija pradėjo 2008 m. pradžioje atitinkamai su Serbija (2008 m. sausio 30 d.[11]), Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija (2008 m. vasario 20 d.), Juodkalnija (2008 m. vasario 21 d.), Albanija (2008 m. kovo 3 d.), Bosnija ir Hercegovina (2009 m. gegužės 26 d.)

Pasikonsultavusi su susijusia šalimi, Komisija kartu su valstybėmis narėmis kiekvienai iš penkių šalių parengė veiksmų planus. Jais siekiama nustatyti visas priemones, kurias turi parengti ir įgyvendinti kiekviena Vakarų Balkanų šalis, ir nustatyti aiškius reikalavimus, kurių būtina laikytis. Taip siekiama teikti pagalbą susijusioms šalims, kad jos tenkintų Reglamento (EB) Nr. 539/2001 preambulės 5 konstatuojamojoje dalyje išvardytus kriterijus. Veiksmų planai suskirstyti į keturias sritis: dokumentų saugumas, nelegali imigracija, viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, taip pat su asmenų judėjimu susiję išorės santykių klausimai. Dialogai ir veiksmų planai parengti pagal kiekvienos šalies poreikius, kad jos galėtų sutelkti pastangas reikalingoms reformoms įgyvendinti ir laikytis ES reikalavimų. Vizų režimo liberalizavimo proceso sparta priklauso nuo kiekvienos šalies padarytos pažangos tenkinant nustatytas sąlygas.

Pagrindiniai proceso etapai

Remdamasi susijusių penkių šalių pateiktomis išsamiomis pasirengimo ataskaitomis, 2008 m. lapkričio mėn. Komisija Tarybai pateikė pirmą preliminarų vizų režimo liberalizavimui skirtų veiksmų planų įgyvendinimo vertinimą.

Surengusi įvairių susitikimų ir ekspertų komandiruočių į susijusias šalis (kuriuose valstybių narių ekspertai aktyviai dalyvavo), 2009 m. gegužės 25 d. Komisija Tarybai pateikė atnaujintas vertinimo ataskaitas. Vertinimo ataskaitos susijusioms Vakarų Balkanų šalims pateiktos 2009 m. birželio 11 ir 12 d.

Atnaujintose vertinimo ataskaitose visų pirma prieita prie šių išvadų:

- Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija atitinka visus veiksmų plane nustatytus standartus;

- dviem didelę pažangą padariusioms šalims – Juodkalnijai ir Serbijai – lieka vos keletas standartų, kurių jos kol kas neatitinka;

- nors Albanija ir Bosnija ir Hercegovina padarė didelę pažangą, lieka nemažai standartų, kurių jos kol kas neatitinka.

Aptarusi vertinimo ataskaitas kompetentingose Tarybos darbo grupėse, 2009 m. birželio 15 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba priėjo prie šių išvadų:

„Taryba dar kartą pareiškia, kad remia dialogą su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija bei Serbija dėl vizų režimo liberalizavimo, remiantis veiksmų planuose nustatytais aiškiais ir įvykdomais kriterijais bei kiekvienos šalies įvertinimu. Taryba primena, kad atitinkamos šalys turėtų toliau daugiausia dėmesio skirti šių kriterijų visapusiškam vykdymui.

Šiuo požiūriu Taryba palankiai vertina Europos Komisijos pateiktas atnaujintas įvertinimo ataskaitas dėl pažangos, padarytos vedant dialogus su šiomis šalimis dėl vizų režimo liberalizavimo. Ataskaitose atsispindi neabejotina šių šalių pažanga siekiant įvykdyti vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose nustatytus kriterijus. Todėl Taryba ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, kadangi jis taikomas valstybėms narėms, nes būtų geriausia, kad iki 2009 m. pabaigos toms šalims, kurios bus įvykdžiusios visus kriterijus, būtų galima pradėti taikyti bevizį režimą.

Pripažindama vizų režimo liberalizavimo svarbą Vakarų Balkanų regionui Taryba pabrėžia, kad svarbu, jog visoms atitinkamoms šalims būtų galima taikyti bevizį režimą atsižvelgiant į jų nuopelnus. Todėl Taryba palankiai vertina iki šiol pasiektą pažangą ir prašo šio regiono šalių dar sparčiau įgyvendinti reformas ir neilgai trukus įvykdyti būtinus kriterijus.“

Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į pirmiau minėto proceso rezultatus: atsižvelgdama taip pat į tai, kad susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai su atitinkamomis šalimis tinkamai įgyvendinami ir atsižvelgdama į tai, kad rodikliai, susiję su atsisakymais išduoti vizą arba leisti įvažiuoti atitinkamų šalių piliečiams, yra teigiami, Komisija siūlo iš neigiamo sąrašo į teigiamą sąrašą perkelti Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, kuri jau atitinka visus standartus, ir Juodkalniją bei Serbiją, kurios beveik atitinka visus standartus, su sąlyga, kad Tarybai priimant pasiūlymą šios dvi šalys atitiks visus standartus.

Tolesni žingsniai

Pateikusi pasiūlymą svarstymui Europos Parlamente ir Taryboje, Komisija tuo pačiu metu toliau vertins, kaip Serbija ir Juodkalnija siekia laikytis nustatytų standartų, ir šį vertinimą laiku perduos EP ir Tarybai.

Juodkalnijai kyla problemų laikantis standartų, susijusių su:

- 2009 m. sausio mėn. įsigaliojusio Užsieniečių įstatymo veiksmingu įgyvendinimu;

- tinkamu sprendimu dėl perkeltų asmenų ir šalies viduje perkeltų asmenų statusu, įskaitant galimybę gauti asmens dokumentus;

- teisėsaugos pajėgumų stiprinimu ir veiksmingu kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija teisinio pagrindo įgyvendinimu, įskaitant tinkamą finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių skyrimą.

Serbijai sunkumų kyla laikantis standartų, susijusių su:

- tarpvalstybinio ir sienų stebėjimo tobulinimu, įskaitant visų pirma keitimąsi informacija su Europos Sąjungos teisinės valstybės misija Kosove ir (arba) Kosovo policija;

- 2009 m. balandžio mėn. įsigaliojusio Užsieniečių įstatymo veiksmingu įgyvendinimu ir Migracijos valdymo strategijos priėmimu;

- veiksmingu kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija teisinio pagrindo įgyvendinimu, įskaitant tinkamą finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą;

- naujų biometrinių pasų Kosove gyvenantiems asmenims išdavimo tvarkos vientisumu ir saugumu.

Nuo 1999 m. Serbija neturėjo galimybių atlikti asmenų, gyvenančių Kosove pagal JTST rezoliuciją 1244/99, patikrinimų vietoje. Dėl Serbijos išduodamų naujų biometrinių pasų Kosove gyvenantiems asmenims, Komisija ir valstybių narių ekspertai dėl nevykstančio dialogo dėl vizų režimo liberalizavimo negalėjo patikrinti (visų pirma per ekspertų komandiruotes), kaip išduodami pirminiai dokumentai, ir ar užtikrinamas tvarkos, kurios Serbijos valdžios institucijos laikosi tikrindamos naujų Serbijos biometrinių pasų prašančių Kosove gyvenančių asmenų teikiamų duomenų tikslumą, vientisumas ir saugumas. Siekdamos išvengti piktnaudžiavimo teikiant biometrinių pasų paraiškas, Serbijos valdžios institucijos paskelbė liepos mėn. Belgrade steigsiančios specialų Koordinavimo direktoratą (serbų kalba: Koordinaciona uprava ), kurio vienintelė užduotis – tvarkyti Kosove gyvenančių asmenų ir asmenų, kurių pilietybės pažymėjimas išduotas Kosovo teritorijai pagal JTST rezoliuciją 1244/99, visus teikiamus prašymus išduoti pasą.

Todėl atsižvelgdama į saugumo priežastis, susijusias su galimai dideliu Kosove gyvenančių asmenų ir asmenų, kurių pilietybės pažymėjimas išduotas Kosovo teritorijai pagal JTST rezoliuciją 1244/99, keliamu nelegalios migracijos pavojumi, ir į tai, kad nėra galimybės tikrinti, kaip Serbijos valdžios institucijos laikosi pasų šios kategorijos asmenims išdavimo tvarkos, Komisija laikosi nuomonės, kad šio specialaus Koordinavimo direktorato (serbų kalba: Koordinaciona uprava ) išduotų Serbijos pasų turėtojams Serbijai galiojantis bevizis režimas neturėtų būti taikomas.

Dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo bus tęsiamas su Albanija bei Bosnija ir Hercegovina; Komisija stengsis labiau padėti šioms šalims laikytis standartų. Komisija ketina siūlyti šias šalis perkelti į teigiamą sąrašą, kai tik jos atitiks visus būtinus standartus.

° Tolesni paaiškinimai dėl biometrinių pasų turėtojų ir bevizio režimo susitarimų

Biometrinių pasų įvedimas Vakarų Balkanų šalims buvo labai svarbus žingsnis siekiant sėkmingai užbaigti dialogus dėl vizų režimo liberalizavimo. Šioms aplinkybėmis dėl saugumo ir nelegalios migracijos prevencijos priežasčių, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams bevizis režimas turėtų būti taikomas tik atitinkamai tų šalių išduotų naujų biometrinių pasų turėtojams.

Atsižvelgiant į Vakarų Balkanų šalių geografinę padėtį ir į tai, kad šios šalys visiems ES piliečiams taiko bevizį režimą, nėra priežasčių šioms trims šalims nustatyti sąlygą įgyvendinti bevizį režimą su Europos bendrija sudarant bevizio režimo susitarimus (tokia sąlyga nustatyta Bahamoms ir kitoms 5 šalims, kurios 2006 m. gruodžio mėn. iš neigiamo sąrašo perkeltos į teigiamą sąrašą).

° Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99

2008 m. birželio 19–20 d. posėdžiavusi Europos Sąjungos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES esanti „pasiryžusi teikti paramą Kosovo ekonominiam ir politiniam vystymuisi, paremtam aiškia europine perspektyva ir vadovaujantis regiono europine perspektyva“. 2008 m. vasario 17 d. Kosovo Asamblėjai paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, Taryba paskelbė, kad Kosovo atvejis yra sui generis atvejis, ir leido ES valstybėms narėms pačioms nuspręsti, kokie bus jų santykiai su Kosovu remiantis tarptautine teise ir šalies vidaus tvarka. Iki šios dienos 22 ES valstybės narės yra pripažinusios Kosovą kaip nepriklausomą valstybę.

Šiuo metu taikomame Tarybos reglamente (EB) Nr. 539/2001 nuorodos į Kosovą nėra. Komisija su Kosovu kol kas nepradėjo dialogo dėl vizų režimo liberalizavimo. Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 3 dalį nuoroda į Kosovą pagal JTST rezoliuciją 1244/99 įtraukiama į reglamento 1 priedą, kad Kosove gyvenantiems asmenims būtų taikomas vizų režimas. Šis pasiūlymas grindžiamas išimtinai objektyviomis saugumo priežastimis, susijusiomis su galimybe, kad migracijos srautai, kurių kilmės šalis yra Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99, arba tranzitas per Kosovą, kelią nelegalios migracijos pavojų. Tai nepažeidžia dabartinio Kosovo statuso pagal JTST rezoliuciją 1244/99.

2. Teisiniai pasiūlymo aspektai

° Siūlomų veiksmų santrauka

- Pasiūlymu siekiama Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją ir Serbiją iš neigiamo sąrašo perkelti į teigiamą, su sąlyga kad dvi pastarosios šalys atitiks visus joms skirtuose veiksmų planuose nurodytus standartus iki pasiūlymo priėmimo Taryboje.

- Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Serbijos Koordinavimo direktorato išduotų Serbijos pasų turėtojams netaikomas Serbijai galiojantis bevizis režimas.

- Atsižvelgiant į tai, kad naujų biometrinių pasų įvedimas Vakarų Balkanų šalims yra labai svarbus žingsnis palaikant dialogus dėl vizų režimo liberalizavimo, kiekvienos šalies piliečiams bevizis režimas taikomas tik tokių biometrinių pasų turėtojams.

- Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, šiuo pasiūlymu Kosovas pagal JTST rezoliuciją 1244/99 turėtų būti įtrauktas į neigiamą sąrašą, nes su Kosovu nepradėtas joks dialogas vizų klausimais.

° Teisinis pagrindas

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 grindžiamas EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu. Pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą turėtų būti grindžiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu.

° Proporcingumo ir subsidiarumo principai

Pagal EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį, Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatomas trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas (vadinamasis neigiamas sąrašas), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas (vadinamasis teigiamas sąrašas), sąrašai.

Sprendimas keisti sąrašus, iš neigiamo sąrašo perkelti šalis į teigiamą sąrašą arba atvirkščiai, priklauso išimtinei EB kompetencijai.

° Pasirinkta priemonė

Reglamentas, nes keičiama priemonė yra Reglamentas (EB) Nr. 539/2001.

3. Poveikis biudžetui

Siūlomas dalinis keitimas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

2009/0104 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, visų pirma į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[12],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[13],

kadangi:

(1) 2001 m. kovo 15 d. Reglamento (EB) Nr. 539/2001[14] I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti to reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus kriterijus. Dėl kai kurių trečiųjų šalių padėties, susijusios su šiais kriterijais, pasikeitimo, šios trečiosios šalys turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą.

(2) 2008 m. sausio 1 d. įsigalioję susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo su penkiomis Vakarų Balkanų šalimis – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija – tapo pirmu konkrečiu žingsniu įgyvendinant Salonikų darbotvarkę, pagal kurią siekiama bevizio režimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams. 2008 m. su kiekviena iš šių šalių pradėtas dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo ir nustatyti vizų režimo liberalizavimui skirti veiksmų planai. 2009 m. gegužės mėn. vertindama veiksmų planų įgyvendinimą, Komisija priėjo prie išvados, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija atitinka visus jai skirtame veiksmų plane nustatytus standartus. Juodkalnija ir Serbija atitinka didžiąją dalį jų veiksmų planuose nustatytų standartų.

(3) Kosove pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99 gyvenantiems asmenims ir asmenims, kurių pilietybės pažymėjimas išduotas Kosovo teritorijai pagal JTST rezoliuciją 1244/99, Belgrade įsteigtas specialus Koordinavimo direktoratas, kuris bus atsakingas už jų pasų paraiškų rinkimą ir pasų išdavimą. Tačiau atsižvelgiant į galimą nelegalios migracijos pavojų, šio specialaus Koordinavimo direktorato (serbų kalba: Koordinaciona uprava ) išduotų Serbijos pasų turėtojams Serbijai galiojantis bevizis režimas neturėtų būti taikomas.

(4) Todėl Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Serbija [su sąlyga, kad iki šio reglamento priėmimo šios dvi pastarosios šalys tenkins visus standartus] turėtų būti perkeltos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. Šis bevizis režimas turėtų būti taikomas tik biometrinių pasų, išduotų vienos iš šių trijų šalių, turėtojams.

(5) Teisinio aiškumo ir saugumo sumetimais ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 3 dalies nuostatų, Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99 turėtų būti įtrauktas į šio reglamento I priedą. Tai nepažeidžia Kosovo statuso pagal minėtą rezoliuciją 1244/99.

(6) Dėl Islandijos ir Norvegijos, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį[15].

(7) Dėl Šveicarijos, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , kurios patenka į Tarybos sprendimo 2004/860/EB dėl minėto susitarimo pasirašymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sritį[16].

(8) Dėl Lichtenšteino, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame Protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2008/261/EB dėl minėto protokolo pasirašymo 3 straipsniu[17].

(9) Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[18]. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti.

(10) Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[19]. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

(11) Šis reglamentas yra teisės aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje ir 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 iš dalies keičiamas taip:

1) I priedas iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalyje nuoroda į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją ir Serbiją išbraukiama;

b) 2 dalyje įterpiama ši nuoroda:

„Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99“.

2) II priedo 1 dalyje įterpiamos šios nuorodos:

„Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (*)

Juodkalnija (*)

Serbija [išskyrus specialaus Koordinavimo direktorato (serbų kalba: Koordinaciona uprava ) išduotų Serbijos pasų turėtojus](*)

(*) Bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų turėtojams“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

[2] OL L 405, 2006 12 30, p. 23.

[3] OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

[4] 2001 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.°2414/2001 (OL L 327, 2001 12 12, p. 1), 2003 m. kovo 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 453/2003 (OL L 69, 2003 3 13, p. 10), 2005 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.°851/2005 (OL L 141, 2005 6 4, p. 3), 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1) ir 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.°1932/2006 (OL L 405, 2006 12 30, p. 23).

[5] 1995 m. rugsėjo 25 d. (OL L 234, 1995 10 3, p. 1).

[6] Žr. pvz., Komisijos komunikatą pagal 1995 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2317/95, nustatantį trečiąsias šalis, kurių piliečiai privalo turėti vizas, kirsdami išorines valstybių narių sienas (OL C 101, 1998 4 3, p. 4).

[7] Reglamento (EB) Nr. 539/2001 dalinis pakeitimas 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 (OL L 405, 2006 12 30) ir klaidų ištaisymas (OL L 29, 2007 2 3, p. 10).

[8] Žr. šių susitarimų preambulę: su Albanija (OL L 334, 2007 12 19, p. 85), su Bosnija ir Hercegovina (OL L 334, 2007 12 19, p. 97), su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija (OL L 334, 2007 12 19, p. 125), su Juodkalnija (OL L 334, 2007 12 19, p. 169) ir Serbija (OL L 334, 2007 12 19, p. 109).

[9] COM (2007) 663, 2007 11 6.

[10] COM (2008) 127, 2008 3 5.

[11] Dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo nesusijęs su Kosovo teritorija pagal JTST rezoliuciją 1244/99.

[12] OL C […], […], p. […].

[13] OL C […], […], p. […].

[14] OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

[15] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[16] OL L 370, 2004 12 17, p. 78.

[17] OL L 83, 2008 3 26, p. 3.

[18] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[19] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.