52018AA0007

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018AA0007 - EN

Document 52018AA0007

Help

Nuomonė Nr. 7/2018 (pagal SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą) dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika po 2020 m. (COM(2018) 392, 393 ir 394 final)

ECA_OPI_2018_7

OL C 41, 2019 2 1, p. 1–55 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

1.2.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 41/1

NUOMONĖ Nr. 7/2018

(pagal SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą)

dėl Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika po 2020 m.

(COM(2018) 392, 393 ir 394 final)

(2019/C 41/01)

TURINYS

	Dalis	Puslapis
BENDROSIOS IŠVADOS	1–12	3
ĮVADAS	13–25	5
Pasiūlymo aplinkybės	15	5
Teisinis pagrindas, subsidiarumas ir proporcingumas	16–18	6
Ex post vertinimų, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir poveikio vertinimų rezultatai	19–23	7
Poveikis biudžetui	24	8
Kiti elementai	25	8
PASIŪLYMO VERTINIMAS	26–96	9
BŽŪP poreikių vertinimas	27–32	9
BŽŪP tikslų vertinimas	33–41	11
BŽŪP indėlių vertinimas	42–49	14
BŽŪP procesų vertinimas	50–67	16
Sąsaja tarp BŽŪP indėlių, produktų, rezultatų ir poveikių.	68–80	20
BŽŪP atskaitomybės vertinimas	81–96	24
I PRIEDAS. KONKREČIOS PASTABOS DĖL SIŪLOMŲ RODIKLIŲ		32
II PRIEDAS. TIKSLŲ, INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ IR RODIKLIŲ SUSIEJIMAS		48

EUROPOS AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 38–44 straipsnius, 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, 317, 318 ir 322 straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ (1),

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės (2) (toliau – „reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų“),

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (3) (toliau – „horizontalusis reglamentas“),

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 251/2014, (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013 (4) (toliau – „iš dalies keičiantis reglamentas“),

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl bendrųjų nuostatų (5) (toliau – „bendrųjų nuostatų reglamentas“),

atsižvelgdami į Audito Rūmų metines ir specialiąsias ataskaitas bei Audito Rūmų apžvalginius pranešimus dėl ES finansų ateities (6), dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (7) ir dėl BŽŪP ateities (8),

atsižvelgdami į 2018 m. birželio 1 d. Komisijos prašymą ir 2018 m. birželio 11 d. Europos Parlamento prašymą parengti nuomonę dėl minėtojo pasiūlymo,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

BENDROSIOS IŠVADOS

Kai Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., ji pabrėžė, kad „modernizuotos bendros žemės ūkio politikos Europos pridėtinė vertė turi būti dar didesnė – joje turi būti išreikšti didesni aplinkos ir klimato sričių užmojai ir ji turi pateisinti su sveikata, aplinka ir klimatu susijusius piliečių lūkesčius“. Komisijos poveikio vertinimas, kuriuo remiami pasiūlymai, apima planavimą iki 2030 m. Tačiau ilgalaikė ES žemės ūkio vizija (atsižvelgiant į ilgalaikes technologijų, klimato, socialinių ir demografinių pokyčių tendencijas ir pan.) nėra akivaizdi. 1 langelyje pateikti pagrindiniai pasiūlyme nurodyti BŽŪP pokyčiai.

1 langelis. Pagrindiniai pasiūlyme nurodyti pokyčiai

Tarp siūlomų politikos galimybių ir dabartinės BŽŪP yra daug panašumų, tačiau verta pabrėžti šiuos pagrindinius pokyčius:

—	vienas BŽŪP strateginis planas kiekvienai valstybei narei dėl visų BŽŪP išlaidų (tiesioginėms išmokoms, kaimo plėtrai ir rinkos priemonėms).

—	Mėginama pereiti prie veiklos rezultatais pagrįstos sistemos.

—	Mėginama iš naujo apibrėžti išlaidų tinkamumą (pranešimai apie produktus ir nauja teisėtumo ir tvarkingumo sąvoka).

—	Kontrolės sistemų pokyčiai (pakeistas tvirtinančiųjų įstaigų vaidmuo).

Kai kuriose pagrindinėse srityse Komisija nenustatė poreikių remiantis tvirtais įrodymais. Nors ES su aplinka ir klimato kaita susiję argumentai yra tvirti, nepakanka duomenų ir argumentų, kurie naudojami pagrindžiant poreikių vertinimą, susijusį su ūkininkų pajamomis. Komisija atsisakė galimybės neįtraukti BŽŪP į savo poveikio vertinimą, remdamasi tuo, kad tai neatitiktų Sutarties įsipareigojimų. Tačiau ji nepateikė tvirtų ekonominių įrodymų dėl galutinių galimybių išlaikyti tradicines BŽŪP priemones: tiesiogines išmokas, rinkos priemones ir kaimo plėtrą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji BŽŪP biudžeto dalis bus naudojama toliau finansuojant tiesiogines išmokas ūkininkams, svarbu pažymėti, kad valstybėms narėms nėra nustatytas reikalavimas kaupti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis apie ūkių grynąsias pajamas.

Nepaisant Komisijos užmojų ir raginimo sukurti ekologiškesnę BŽŪP, pasiūlyme neatsispindi aiškiai didesni aplinkos ir klimato siekiai. Pripažįstame, kad pasiūlyme pateikiamos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti su aplinka ir klimatu susijusius tikslus. Tačiau valstybės narės būtų atsakingos už prioritetų nustatymą veiksmų, kurios jos siekia finansuoti, rūšims savo BŽŪP strateginiuose planuose. Neaišku, kaip Komisija tikrintų šiuos planus, kad užtikrintų plačius aplinkosaugos ir klimato srities užmojus. Komisijos skaičiavimai dėl BŽŪP įnašo į susijusius ES tikslus atrodo nerealūs.

Pagal pasiūlymą ES lėšos nebūtų skiriamos atsižvelgiant į poreikių vertinimą ES mastu ir numatomus rezultatus, o siūlomi bendro finansavimo lygiai neatspindėtų skirtingų numatytos ES pridėtinės vertės lygių. Kiekviena valstybė narė skirtų dalį iš anksto nustatyto finansinio paketo konkrečioms intervencinėms priemonėms, remdamasi savo poreikių vertinimu (tokiems asignavimams būtų taikoma keletas reikšmingų apribojimų). Visų pirma pasiūlyme valstybėms narėms tebetaikoma prievolė naudoti tiesiogines išmokas, remiantis tam tikru turimų ar naudojamų žemės plotų kiekiu hektarais. Ši priemonė nėra tinkama sprendžiant daugelį su aplinka ir klimatu susijusių problemų, taip pat tai nėra efektyviausias būdas remti perspektyvias ūkio pajamas.

Pasiūlyme išlaikomi tam tikri pagrindiniai požymiai, pavyzdžiui, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos. Teisės aktų sistemos apimtis sumažėja nuo penkių iki trijų reglamentų. Bendras priemonių planavimas, kuris šiuo metu paskirstytas tarp Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) viename nacionaliniame BŽŪP strateginiame plane, galėtų padėti užtikrinti skirtingų BŽŪP priemonių nuoseklumą. Tačiau neaišku, ar apskritai BŽŪP būtų paprastesnė, nes kitais atžvilgiais padidėtų sudėtingumas (pavyzdžiui, pasiūlyme pateikiama ekologinė schema, kurios tikslai yra panašūs į kitų dviejų aplinkosaugos priemonių tikslus).

Komisijos tinkamumo finansuoti vertinimas būtų grindžiamas su produktu susijusiomis priemonėmis ir valdymo sistemų veikimu, be to, nebūtų įtrauktos individualiems paramos gavėjams taikomos taisyklės, esančios BŽŪP strateginiuose planuose. Pasiūlyme „produktas“ nėra aiškiai apibrėžtas. Mūsų manymu, yra intervencinių priemonių, kurias taikant produktas priklauso nuo to, kaip paramos gavėjai laikosi BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų įsipareigojimų.

Mokėjimo agentūros turėtų užtikrinti pagal BŽŪP finansuojamų veiksmų teisėtumą ir tvarkingumą. Tvirtinančiosios įstaigos turėtų tikrinti valdymo sistemų, kurias sudaro valdymo organai ir „pagrindiniai Sąjungos reikalavimai“, veikimą. Pastarieji būtų apibrėžiami kaip taisyklės, nustatytos reglamente dėl BŽŪP strateginių planų ir horizontaliajame reglamente. Neaišku, ar tvirtinančiųjų įstaigų patikros apimtų apibrėžtis ir konkrečius tinkamumo kriterijus, nustatytus BŽŪP strateginiuose planuose.

Komisija siekia pereiti nuo atitiktimi grindžiamo modelio prie veiksmingumu grindžiamo BŽŪP įgyvendinimo modelio. Teigiamai vertiname siekį pereiti prie veiksmingumu grindžiamo įgyvendinimo modelio. Tačiau manome, kad pasiūlyme nėra būtinų efektyvios veiklos rezultatų plano elementų. Kadangi nėra aiškių, konkrečių ir kiekybiškai išreikštų ES tikslų, neaišku, kaip Komisija vertintų valstybių narių BŽŪP strateginius planus. Tai taip pat reiškia, kad neįmanoma įvertinti ES tikslų. Siūloma sistema suteikia palyginti silpnas paskatas siekti veiksmingumo. Nuo tikslų gali būti smarkiai nukrypta, bet tai turėtų nedidelį poveikį ES finansavimui. Sėkmingas įgyvendinimas geriausiu atveju gali lemti nedideles paskatas už „gerus rezultatus“.

Visų pirma, reikia užtikrinti, kad būtų apibrėžti šie elementai:

—	aiškūs, konkretūs ir kiekybiniai ES tikslai, kurių pasiekimą galima išmatuoti,

—	aiškiai su tikslais susijusios priemonės,

—	išsamus produkto, rezultato ir poveikio rodiklių rinkinys,

—	reikalavimai valstybėms narėms kaupti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis apie ūkių grynąsias pajamas,

—	skaidrūs BŽŪP strategijos planų turinio ir kokybės vertinimo kriterijai,

—	veiksmingumu grindžiami mokėjimai valstybėms narėms.

10.

Teigiamai vertiname Komisijos pastangas pereiti prie veiksmingumu grindžiamo vertinimo. Tačiau tai nepašalintų būtinybės tikrinti teisėtumą ir tvarkingumą. Komisijos pasiūlyme išlieka tokie reikalavimai kaip „tikrojo ūkininko“ taisyklė ir tiesioginių išmokų naudojimas remiantis tam tikru turimų ar naudojamų žemės plotų kiekiu hektarais, taikant Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, įskaitant Žemės sklypų identifikavimo sistemą. Tai reiškia, kad išmoka paramos gavėjui yra reguliari tik tuo atveju, jeigu jis atitinka šiuos reikalavimus (net jeigu jie, remiantis ES reikalavimais, yra konkrečiai apibrėžti valstybių narių taisyklėse). Pasiūlyme valstybių narių priežiūros funkcija nesikeičia, nors tvirtinančiųjų įstaigų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolė nebėra privaloma. Labai pasikeitė ataskaitų teikimas ir Komisijos gaunamos garantijos. Pagal pasiūlymą Komisija neturėtų gauti nei kontrolės statistikos iš mokėjimo agentūrų, nei garantijų, susijusių su mokėjimais atskiriems ūkininkams iš tvirtinančiųjų įstaigų.

11.

Galiausiai Komisija yra atsakinga už biudžeto vykdymą (9), įskaitant mokėjimus, atliekamus valstybėse narėse, pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles, taip pat už ES teisės aktuose reikalaujamas BŽŪP strateginių planų dalis. Pasiūlymą vertiname kaip turintį poveikį, kuris susilpnina Komisijos atskaitomybę šioje srityje.

12.

Komisijos pasiūlymas nesuteiktų pagrindo taikyti „patvirtinamąjį“ požiūrį į patikinimo pareiškimą, kurį šiuo metu svarstome. Pagal pasiūlymą Komisija nebegalės kiekybiškai nustatyti, kokiu mastu mokėjimais buvo pažeistos taisyklės. Be to, pasiūlymas apsunkintų vieno audito principo taikymą, visų pirma dėl sumažėjusio tvirtinančiųjų įstaigų vaidmens.

ĮVADAS

13.

2018 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BŽŪP po 2020 m., kuriame yra trys reglamentai ir prie kurio pridėtas poveikio vertinimas (10), taip pat aiškinamąjį memorandumą, apimantį visus tris reglamentus. Šis įvadas atitinka memorandumo struktūrą, naudojant tas pačias antraštes.

14.

Po įvado skyriuje pateikiame pasiūlymo vertinimą. I ir II prieduose aptariame Komisijos pasiūlytą veiklos rezultatų planą.

Pasiūlymo aplinkybės

15.

Komisijos aiškinamajame memorandume pabrėžiama, kad „modernizuotos bendros žemės ūkio politikos Europos pridėtinė vertė turi būti dar didesnė – joje turi būti išreikšti didesni aplinkos ir klimato sričių užmojai ir ji turi pateisinti su sveikata, aplinka ir klimatu susijusius piliečių lūkesčius“ (11). Komisija aiškino Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytus BŽŪP tikslus taip, kad jie atitiktų dabartines aplinkybes, ir pasiūlyme apibrėžiami devyni „konkretūs tikslai“ (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas

BŽŪP tikslai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi SESV 39 straipsniu ir BŽŪP strateginio plano reglamento 5 ir 6 straipsniais.

Teisinis pagrindas, subsidiarumas ir proporcingumas

16.

Priėmus pasiūlymą teisės aktų sistemos apimtis sumažėtų nuo penkių iki trijų reglamentų. „Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų“ apima BŽŪP tikslus, intervencinių veiksmų (12), finansuojamų pagal šią politiką, rūšis ir bendruosius reikalavimus rengiant BŽŪP strateginius planus. „Horizontalusis reglamentas“ apima finansines taisykles ir stebėjimo bei vertinimo sistemą, o „iš dalies keičiančius reglamentu“ iš esmės dauguma taisyklių perkeliama iš „reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas“ (13) į Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų.

17.

Komisija siūlo naują įgyvendinimo modelį, teigdama, kad jis padidintų subsidiarumą ir valstybių narių atsakomybę bei atskaitingumą. Nustatydama tik tam tikrus parametrus ES teisės aktuose ir suteikdama valstybėms narėms platesnį politikos priemonių pasirinkimą, taip pat iš dalies susiedama mokėjimus su pasiektais rezultatais, Komisija stengiasi BŽŪP susitelkti ne į atitiktį, bet į veiklos rezultatus. Žr. 2 paveikslą, kuriame pateiktas naujas įgyvendinimo modelis.

2 paveikslas

Naujas įgyvendinimo modelis

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi Komisijos pasiūlymu dėl BŽŪP po 2020 m. ir prie jo pridėtu poveikio vertinimu.

18.

Žemės ūkio sektorius valstybėse narėse labai skiriasi, o dabartinės ES taisyklės suteikia valstybėms narėms tam tikrą laisvę apibrėžti, kaip taikyti BŽŪP. Savo ataskaitoje dėl bazinės išmokos sistemos (14) nurodėme, kad yra labai didelių skirtumų, kaip sistema šiuo metu veikia skirtingose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Vokietija sparčiai suderino ūkininkams teikiamos paramos normas, o Ispanijoje išliko didelių skirtumų dėl ūkininkams mokamų sumų. Komisijos duomenys (15) taip pat rodo, kad, nors dauguma valstybių narių pasinaudojo susietąja parama, šiam tikslui naudojamų išlaidų dalis (ir remiamos gamybos rūšis) labai skiriasi. Naujasis modelis, kuriame yra mažiau ES taisyklių, reiškia, kad politikos formavimas ir konkrečios intervencinės priemonės vis labiau priklausys nuo valstybių narių pasirinkimų BŽŪP strateginiuose planuose ir Komisijos patvirtinimo. Komisija siekia nutraukti ryšį tarp ES ir galutinių paramos gavėjų. Tai reiškia, kad valstybėms narėms paliekama teisė apibrėžti išsamias tinkamumo taisykles, taikomas galutiniams paramos gavėjams. Tačiau pasiūlymas apima reikšmingus suvaržymus valstybių narių pasirinkimams, pavyzdžiui, tam tikros subsidijos tampa privalomos. Komisija mano, kad tai būtina siekiant išlaikyti BŽŪP kaip bendrosios politikos pobūdį (16).

Ex post vertinimų, konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir poveikio vertinimų rezultatai

19.

Anksčiau kritikavome (17), jog ex post vertinimai nėra prieinami laiku, kad iš tikrųjų darytų poveikį naujoms politikos kryptims, ir rekomendavome, kad Komisija, persvarstydama galiojančius teisės aktus, laikytųsi principo „pirmiausia įvertinti“ (18). Tačiau Komisijos pirminė ataskaita, kurioje bus pristatyti pirmieji dabartinės BŽŪP veiksmingumo rezultatai, bus pateikta tik 2018 m. pabaigoje (19). Kaip pranešėme savo apžvalginiame pranešime (20), Komisijos atliktoje išlaidų apžvalgoje nepateikiamas konkrečių programų ES pridėtinės vertės vertinimas arba išvados. Todėl ji suteikia mažai įžvalgos, kuria ES teisės aktų leidėjas galėtų vadovautis priimdamas būsimus sprendimus dėl finansavimo.

20.

Rengdama pasiūlymą Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais (21). Nors konsultacijose parodytas didelis suinteresuotumas išlaikyti bendrą žemės ūkio politiką – ypač tuo buvo suinteresuoti paramos gavėjai – menkas sutarimas buvo pasiektas lankstumo klausimu. Kai kurie subjektai reikalavo daugiau galimybių prisitaikyti prie vietos poreikių. Kiti reikalavo griežtesnių ES veiksmų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Konsultacija parodė, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir aplinkos apsauga būtų sritys, kurias geriausiai būtų galima spręsti ES veiksmais.

21.

Poveikio vertinime Komisija įvertino skirtingus politikos priemonių derinius, kurie iš pradžių apėmė pagrindinę galimybę ir kitas keturias galimybes. Tačiau Komisija atsisakė galimybės neįtraukti BŽŪP (22) į savo poveikio vertinimą, remdamasi Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacija, ir nusprendė, jog BŽŪP laipsniškas atsisakymas neatitiktų Sutarties įsipareigojimų. Komisija, į savo poveikio vertinimą integruodama darnaus vystymosi tikslus, svarstė lyčių lygybės klausimus, tačiau tai, atrodo, turėjo mažai įtakos pasiūlymui.

22.

Poveikio vertinimo rezultatai parodė, kad sunku rasti kompromisų, tačiau nebuvo nuspręsta dėl jokio pageidaujamo politikos priemonių derinio. Galutinis Komisijos pasiūlymas neatitinka nė vienos iš poveikio vertinime įvertintų galimybių. Kaip anksčiau minėta (23), neįmanoma nustatyti pagrindinių poveikio vertinimo rezultatų ir pranešimų. Visų pirma sunku nustatyti, kaip siūlomos priemonės padėtų pasiekti Komisijos nustatytus tikslus.

23.

Pats poveikio vertinimas nebuvo pateiktas viešoms konsultacijoms. Galutinė versija buvo paskelbta kartu su pasiūlymu. Jau anksčiau rekomendavome, kad Komisija (24) paskelbtų tarpinius dokumentus, pavyzdžiui, veiksmų planus ir poveikio vertinimų projektus, kad gautų informacijos ir pastabų.

Poveikis biudžetui

24.

Siūlomas finansavimas BŽŪP būtų mažesnis nei dabartiniu laikotarpiu (25). Šio sumažinimo mastas priklauso nuo to, kaip jis bus apskaičiuojamas. Apžvalginiame pranešime dėl pasiūlymo dėl daugiametės finansinės programos pranešėme, kad jis bus apie 15 %, o Komisija paprastai nurodo 5 % sumažėjimą (26) (žr. 3 diagramą). Skirtumai daugiausia priklauso nuo palyginimui pasirinkto bazinio lygio (27) ir nuo to, ar naudojamos dabartinės arba palyginamosios kainos (28).

3 diagrama

Skirtingi siūlomo BŽŪP biudžeto pokyčio apskaičiavimo būdai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remiantis Komisijos duomenimis.

Kiti elementai

25.

Komisija siūlo išlaikyti esamą dviejų žemės ūkio finansavimo priemonių (EŽŪGF ir EŽŪFKP) nomenklatūrą, nors joms jau nebebūtų taikomi atskiri programavimo procesai valstybėse narėse. Komisija siūlo pakeisti „kaimo plėtros programas“ (29) BŽŪP strateginiais planais, apimančiais visas BŽŪP priemones (tiesiogines išmokas, rinkos priemones, kaimo plėtros priemones) (30). Tačiau valstybių narių galimybės rinktis dėl BŽŪP išlaidų būtų apribotos dėl apribojimų, nustatytų 2 langelyje.

2 langelis. Tiesioginių išmokų strateginio planavimo galimybės

Nors valstybės narės turėtų taikyti strateginį planavimą tiesioginėms išmokoms, pasiūlymu gerokai ribojamas valstybių narių lankstumas.

Valstybės narės galėtų naudoti apie 7 % (31) sektorių intervencinėms priemonėms ir iki 12 % (32) susietosioms išmokoms, bet likusios EŽŪGF lėšos būtų naudojamos atsietųjų pajamų rėmimui (33) ir ekologinėms schemoms (34), skirtoms ūkininkams.

Valstybės narės turėtų pasiūlyti ekologines schemas, tačiau nebūtų minimalių biudžetinių reikalavimų, o schemos būtų savanoriškos. Todėl tikėtina, kad didžiausia EŽŪGF dalis ir toliau bus skiriama ūkininkų atsietajai pajamų paramai, teikiamai už hektarą žemės. Valstybės narės turėtų suderinti pagalbos intensyvumą regione arba sumažinti ūkininkų vieneto vertės skirtumus (atlikti vadinamąją vidinę konvergenciją) (35).

Pagal pasiūlymą būtų nustatytos privalomos mokėjimų atskiriems ūkininkams viršutinės ribos (36), o perskirstymo išmokos taptų privalomos (37).

PASIŪLYMO VERTINIMAS

26.

Remdamiesi 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos komunikatu dėl maisto ir ūkininkavimo ateities, paskelbėme apžvalginį pranešimą dėl būsimos BŽŪP. Apžvalginiame pranešime nustatėme pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BŽŪP po 2020 m. peržiūros kriterijus. Šiais kriterijais vadovaujamės atlikdami vertinimą šioje nuomonės dalyje. Jie yra paremti mūsų programos loginiu modeliu (paaiškintas apžvalginio pranešimo 17 dalyje ir 4 diagramoje), kuriame nustatyta, kaip viešojo sektoriaus intervencinėmis priemonėmis galima pasiekti ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo. Tokiu būdu mūsų nuomonė yra ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo vertinimas, o išvados yra skirtos sprendimams, kurie pagerins visus tris elementus, skatinti.

BŽŪP poreikių vertinimas

Kriterijai

1.1.

Poreikiai nustatomi remiantis tvirtais įrodymais.

1.2.

Įrodoma pridėtinė vertė, sukurta ES veiksmais tenkinant šiuos poreikius.

1.3.

Pasiūlyme dėl BŽŪP atsižvelgiama į ilgalaikes tendencijas.

1.4.

Pasiūlymas dėl BŽŪP yra aiškus jo paskirstomojo poveikio atžvilgiu.

27.

Komisija nurodė, kokius ES žemės ūkio sektoriaus poreikius ji nustatė kaip svarbiausius savo komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities. Ji toliau aptarė šiuos poreikius savo informaciniuose dokumentuose dėl ekonominių, socialinių ir ekonominių, aplinkos ir klimato kaitos uždavinių. Komisija nurodo, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos yra mažesnės už vidutinį darbo užmokestį visoje ekonomikoje, ir tai pateikia kaip argumentą skirti tiesiogines išmokas (38). Tačiau, kaip pažymėjome savo apžvalginiame pranešime, Komisija, pateikdama duomenis, neatsižvelgia į pajamų, gautų ne iš ūkininkavimo veiklos, šaltinius.

28.

Savo apžvalginiame pranešime dėl būsimos BŽŪP pateikėme savo nuomonę, kad nėra pakankamai duomenų apie ūkininkų pajamas, kurie leistų pagrįsti teiginį, jog, vertinant apskritai, ūkininkų namų ūkiams reikalinga didelė parama, kad būtų pasiektas deramas gyvenimo lygis. Komisijos atlikta ūkininkų pajamų analizė nepasikeitė poveikio vertinime, ir valstybėms narėms nėra nustatytas reikalavimas kaupti patikimus ir palyginamus statistinius duomenis apie ūkių grynąsias pajamas (39). Kiti ūkininkavimo sektoriui svarbūs pagrindiniai duomenys ir tendencijos, kuriuos pabrėžėme apžvalginiame pranešime, yra šie:

—	yra mažiau, bet didesnių ūkių: 2013 m. buvo 10,8 milijono ūkių (sumažėjo 22 %, palyginti su 2007 m.), o vidutinis dydis išaugo nuo 12,6 ha iki 16,1 ha,

—	žemės ūkio darbuotojų skaičius sumažėjo 25 % (nuo 12,8 milijono, išreikšto visos darbo dienos ekvivalentu, 2005 m. iki 9,5 milijono 2017 m.),

—	nuo 2010 m. ES yra itin konkurencinga eksportuotoja maisto sektoriuje, o 2017 m. prekybos perviršis buvo 20,5 milijardo eurų, daugiausia dėl perdirbto maisto ir gėrimų – ES yra grynoji neperdirbtų žemės ūkio produktų importuotoja (40),

—	vidutinis ūkis suteikia darbo mažiau nei vienam visu etatu dirbančiam asmeniui,

—	nors įvairiuose sektoriuose veiksmingumas smarkiai skiriasi, pajamos, tenkančios vienam visu etatu dirbančiam darbuotojui, žymiai išaugo,

—	senėja žemės ūkiu besiverčiantys gyventojai ir mažėja jaunųjų ūkininkų skaičius: kiekvienam 100 ūkio valdytojų virš 55 metų, ūkio valdytojų iki 35 metų skaičius sumažėjo nuo 14 asmenų 2010 m. iki 11 asmenų 2013 m.

29.

Atrodo, kad Komisija atsižvelgė į vidutinės trukmės planavimą, nes jos poveikio vertinimas apima planavimą iki 2030 m. Tačiau ilgalaikė ES žemės ūkio vizija (atsižvelgiant į technologijų, klimato, socialinių ir demografinių pokyčių tendencijas ir pan.) nėra akivaizdi.

30.

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose turėtų įvertinti vietinius poreikius ir jais pagrįsti savo intervencinių priemonių pasirinkimą. Siūlomu modeliu daugiau ES atsakomybės būtų perkelta valstybėms narėms, ne tik EŽŪFKP, bet ir EŽŪGF atveju. Vienas iš pavyzdžių yra susijęs su mūsų naujausia rekomendacija (41), pagal kurią Komisija, prieš teikdama bet kokį pasiūlymą dėl būsimos BŽŪP struktūros, turėtų įvertinti visų grupių ūkininkų pajamų padėtį ir išanalizuoti, kokios pajamų paramos jiems reikia (žr. 3 langelį). Remiantis pasiūlymu, valstybės narės būtų atsakingos už tokių vertinimų atlikimą (42). Tačiau, kaip pastebėjome, svarbiausia pajamų priemonė daugiausia nustatoma siūlomuose ES teisės aktuose (žr. 25 dalį). Pavyzdžiui, valstybė narė, kuri buvo susirūpinusi dėl lyčių poveikio subsidijų atžvilgiu (Komisijos skaičiavimai rodo, kad vyrai gauna maždaug tris penktadalius tokių dotacijų, moterys – vieną aštuntąją, o įmonės – likusią dalį) turėtų nedaug galimybių pakeisti tokį paskirstymą.

3 langelis. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2018 pateikta 3 rekomendacija (43)

Prieš teikdama bet kokį pasiūlymą dėl būsimos BŽŪP struktūros Komisija turėtų įvertinti visų grupių ūkininkų pajamų padėtį ir išanalizuoti, kokios pajamų paramos jiems reikia, taip pat reikėtų atsižvelgti į dabartinį ES ir nacionalinės paramos skirstymą, žemės ūkio potencialą žemėje, plotų, daugiausia skirtų žemės ūkio gamybai arba priežiūrai, skirtumus, ūkininkavimo išlaidas ir perspektyvumą, pajamas iš maisto ir kitos žemės ūkio gamybos, taip pat iš su žemės ūkiu nesusijusių šaltinių, ūkių veiksmingumo ir efektyvumo veiksnius ir ūkininkų teikiamų viešųjų gėrybių vertę.

Komisija siūlomas priemones nuo pat pradžių turėtų sieti su tinkamais veiklos tikslais ir baziniu lygiu, su kuriuo būtų galima palyginti paramos veiksmingumą.

31.

Komisija siekia spręsti paramos koncentracijos didesnėms ūkio valdoms klausimą, pasiūlydama privalomą tiesioginių išmokų apribojimą ir perskirstymą (44) pagal 2011 m. pateiktas mūsų rekomendacijas (45). Tačiau galimybė atskaityti darbo užmokesčio išlaidas, įskaitant nemokamos darbo jėgos išlaidas, iš tiesioginių išmokų, kurias svarstoma apriboti, sumos sumažintų priemonės poveikį.

32.

Apskritai Komisija nepateikė tvirtų įrodymų, kad ES reikia įsikišti visose siūlomose srityse. Nors ES su aplinka ir klimato kaita susiję argumentai yra tvirti, nepakanka duomenų, kurie naudojami pagrindžiant poreikių vertinimą, susijusį su ūkininkų pajamomis. Nors Komisijos poveikio vertinime buvo analizuojamas aptariamų galimybių paskirstomasis poveikis, galutiniam pasiūlymui tokia analizė nėra atlikta.

BŽŪP tikslų vertinimas

Kriterijai

2.1.

ES BŽŪP tikslai yra aiškiai apibrėžti ir atspindi nustatytus poreikius ir ilgalaikę BŽŪP viziją.

2.2.

ES BŽŪP tikslai yra paverčiami kiekybiškai apibrėžtais poveikio ir rezultatų tiksliniais rodikliais.

2.3.

ES BŽŪP tikslai yra suderinti su kitais ES politikos bendrais ir sektorių tikslais bei tarptautiniais įsipareigojimais (46).

33.

Nors Komisijos pasiūlyme yra išdėstyti politikos tikslai (žr. 15 dalį), ji perkeltų atsakomybę priimti sprendimus dėl konkrečių intervencinių priemonių ir tikslinių rodiklių valstybėms narėms (rengiant „BŽŪP strateginius planus“). Didžiausia BŽŪP biudžeto dalis ir toliau būtų skiriama tiesioginėms išmokoms ūkininkams (47) finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta tikslios informacijos apie ūkininkų namų ūkių pajamas (žr. 27 ir 28 dalis), sunku suvokti, kaip būtų galima suformuluoti konkrečius tikslus ir tikslinius rodiklius bei stebėti jų įgyvendinimą.

34.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 6 straipsnyje nustatyti „konkretūs tikslai“ nėra aiškiai apibrėžti; jie nėra nei konkretūs, nei paversti kiekybiniais tiksliniais rodikliais. Kaip anksčiau pranešėme (48), nepakankamai konkretūs aukšto lygio tikslai nepadeda sėkmingai vykdyti veiklos. Aiškių tikslų ir kiekybiškai apibrėžtų tikslinių rodiklių nebuvimas yra nuolat pabrėžiamas mūsų specialiosiose ataskaitose (49). Daugelyje sričių Komisija turi pakankamai informacijos, kad nustatytų bazinį lygį, kurį ji galėtų panaudoti vertindama valstybių narių tikslinius rodiklius, nustatytus jų BŽŪP strateginiuose planuose.

35.

Nepakankamo ryšio tarp siūlomų intervencinių priemonių rūšių ir tikslų pavyzdys yra tas, jog pasiūlyme neaiškiai nurodoma, kad valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad tiesioginės išmokos būtų skiriamos tik tuo atveju, kai jomis veiksmingai prisidedama (50) prie BŽŪP tikslų (žr. 15 dalį). Tačiau neaišku, kokių konkrečių tikslų turėtų būti siekiama, ar kaip galima įvertinti tokį indėlį. Vienas iš siūlomų pagrindinių tiesioginių išmokų tikslų yra susijęs su apsirūpinimo maistu saugumu (51). Dabartinėje formuluotėje tikslo aktualumas Europoje susidariusiomis aplinkybėmis yra abejotinas. Siekiant užtikrinti būsimą aprūpinimo maistu saugumą, klimato kaitos problemos sprendimas gali būti svarbesnis už ūkių pajamų rėmimą (žr. 4 langelį).

4 langelis. Apsirūpinimo maistu saugumas

Apsirūpinimo maistu saugumo sąvoka susijusi su maisto tiekimu ir žmonių galimybe gauti maisto. 1996 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo apsirūpinimo maistu klausimais baigiamajame pranešime teigiama, kad aprūpinimas maistu užtikrinamas tuo atveju, kai „visi žmonės nuolat turi fizinę, socialinę ir ekonominę galimybę pakankamai pavalgyti saugių ir maistingų maisto produktų, atitinkančių jų mitybos poreikius, bei gali rinktis maisto produktus, kurie jų manymu užtikrina aktyvią ir sveiką gyvenseną“ (52). Šia apibrėžtimi grindžiama 2010 m. priimta ES apsirūpinimo maistu saugumo politikos sistemą (53).

Neseniai atliktas vertinimas (54) rodo, kad nepakankama mityba ES yra reta ir kad maisto stygius yra nedidelis. Tačiau Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija daro išvadą, kad klimato pokyčiai kelia didelių uždavinių žemės ūkiui. Svarbiausi mūsų būsimo aprūpinimo maistu uždaviniai yra klimato kaitos ir aplinkosaugos (įskaitant tvarius gamybos metodus), maisto nuostolių ir atliekų mažinimo bei gamtos išteklių išsaugojimo klausimų sprendimas.

36.

Kai kurie tikslai apima skirtingas koncepcijas, todėl būtų sunku stebėti ir įvertinti tų tikslų įgyvendinimą. Jei teisės aktų leidėjas siekia išlaikyti šiuos politikos tikslus, galbūt reikėtų patikslinti jų taikymo sritį, pavyzdžiui:

—	6 straipsnio 1 dalies a punktas susijęs su keliais tikslais, kurių priežastinis ryšys nebuvo įrodytas. Padalijus tikslus būtų lengviau nustatyti tikslinius rodiklius ir įvertinti jų pasiekimus,

—	Dabartinės formuluotės 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta taikymo sritis apima ne tik ūkininkavimo sektorių, tačiau reglamento dėl BŽŪP strateginių planų I priede šiam tikslui įvertinti siūlomi rezultatų ir poveikio rodikliai taikomi tik ūkininkavimui ir prekybai žemės ūkio produktais,

—	6 straipsnio 1 dalies g punkte yra numatytas tikslas, apimantis dvi labai skirtingas sąvokas: jaunuosius ūkininkus ir verslo plėtrą kaimo vietovėse; perkeliant pastarąją sąvoką į 6 straipsnio 1 dalies h punkte numatytą tikslą būtų padidintas abiejų tikslų nuoseklumas.

37.

ES prisiėmė kiekybinius tarptautinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos prevencijos. Pagrindinis ES tikslas – iki 2030 m. sumažinti visą ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 %, palyginti su 1990 m. (55) Remiantis pasiūlymu, Komisija tikisi, kad 40 % visų BŽŪP finansinių asignavimų (56) bus skiriama šiam tikslui pasiekti. Tačiau šių lėšų indėlis į klimato kaitos prevenciją yra nežinomas, nes tai priklausytų nuo priemonių, kurias valstybės narės pasirinktų savo BŽŪP strateginiuose planuose.

38.

Didžiausias indėlis į tikslinio išlaidų rodiklio vykdymą yra 40 % (57) bazinei pajamų paramai. Ši sąmata pagrįsta tikėtinu įnašu iš „sąlygiškumo“ (58), kuris yra kompleksinio paramos susiejimo ir žalinimo perėmėjas. Jau pateikėme abejonių dėl atitinkamo skaičiaus, perimto iš dabartinio laikotarpio, pagrindimo (19,46 %) (59) – ir pareiškėme, kad tai nėra pagrįstas vertinimas (60). Taigi, manome, kad įvertintas BŽŪP indėlis siekiant klimato kaitos tikslų yra nerealus. Pervertinus BŽŪP įnašą, kitoms politikos kryptims gali būti skiriami mažesni finansiniai įnašai, taigi sumažės bendras ES išlaidų indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos. Vietoj 40 % rodiklio, taikomo visai tiesioginių išmokų paramai, įnašas būtų apskaičiuotas patikimesniu būdu, jei šis rodiklis būtų naudojamas tik skiriant tiesioginių išmokų paramą tokiose vietovėse, kuriose ūkininkai iš tikrųjų taiko klimato kaitos švelninimo praktiką (pavyzdžiui, saugo šlapynes ir durpynus (61)).

39.

Komisijos pasiūlyme pabrėžiama, kad aplinkos ir klimato tikslai yra labai svarbūs ir kad BŽŪP turėtų būti platesnių užmojų šių tikslų atžvilgiu (62). Užmojų lygis, atsižvelgiant į pirmiau aptartus apribojimus, turėtų būti nustatytas BŽŪP strateginiuose planuose. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžtų kiekybinius tikslinius rezultatų rodiklius. Valstybės narės turėtų pagrįsti šiuos tikslinius rodiklius (63), tačiau pasiūlyme nenurodyta, kad joms reikės pateikti įrodymų apie pradinę padėtį, kad Komisija galėtų įvertinti šių tikslinių rodiklių užmojus. Komisija įvertintų šiuos tikslinius rodiklius ir jų pagrindimą tuo metu, kai būtų tvirtinami BŽŪP strateginiai planai. Neaišku, kaip Komisija atliktų savo vertinimą arba užtikrintų pakankamą užmojų lygį, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų kiekybiškai įvertinamų ES tikslų. Teisės aktų leidėjas galėtų, pavyzdžiui, įtraukti nustatytus ES tikslinius rodiklius ir su DVT susijusius įsipareigojimus, pavyzdžiui, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (64), į aprašą, kuriuo nurodoma, kaip Komisija turėtų vertinti BŽŪP strateginius planus.

40.

Pasiūlyme nepaaiškinama, kaip Komisija atliks BŽŪP strateginių planų vertinimą. Komisijos vertinimas būtų grindžiamas Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 92 straipsnio nuoroda į „platesnio užmojo veiklą siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų“. Tačiau tokių formuluočių, kaip antai „siekia didesnio bendro indėlio“, ir „savo BŽŪP strateginiuose planuose paaiškina, kaip ketina siekti […] didesnio bendro indėlio“, reikšmė nėra paaiškinta. Neaišku, kaip Komisija galėtų įvertinti ar išmatuoti tokius užmojus.

41.

Reglamente negalima numatyti visų būsimų pagrindinių uždavinių, susijusių su įvairių ir didelių išlaidų reikalaujančia politika, pavyzdžiui, BŽŪP. Tai reiškia, kad Komisijai reikės tam tikro lankstumo vykdant politiką. Tačiau šis argumentas nepagrindžia siūlomų BŽŪP tikslų, kurie nėra nei aiškiai apibrėžti, nei paversti kiekybiniais tiksliniais rodikliais. Be aiškių tikslų ir kiekybinių tikslinių rodiklių Komisija negalėtų įvertinti politikos veiksmingumo su norimais rezultatais. Aiškūs ir konkretūs tikslai turėtų būti veiksmingos veiklos rezultatais grindžiamos sistemos atspirties taškas.

BŽŪP indėlių vertinimas

Kriterijai

3.1.

Lėšos skiriamos remiantis poreikių vertinimu ir numatytais rezultatais.

3.2.

Lėšos panaudojamos tose srityse, kuriose gali būti sukurta didelė ES pridėtinė vertė.

42.

Savo poveikio vertinime Komisija analizavo lėšų paskirstymą skirtingoms sistemoms. Ji tai padarė modeliuodama skirtingų politikos galimybių derinių ir lėšų paskirstymo poveikį BŽŪP tikslams. Poveikio vertinime nebuvo prieita prie išvados, kokia alternatyva būtų geriausia, tačiau, apskritai, daroma prielaida, kad tarp politikos galimybių yra sudėtingas kompromisas. Pavyzdžiui, galimybės, kuriose numatytos platesnių užmojų aplinkosaugos schemos, yra susijusios su tikėtinu ūkininkų pajamų sumažėjimu.

43.

EŽŪGF padengtų tiesioginę paramą ūkininkams, skiriant 100 % finansavimą iš ES biudžeto. EŽŪFKP padengtų aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus, investicijas į ūkius ir tam tikrus kitus kaimo projektus, bendrai finansuojant valstybėms narėms. Nepaisant Komisijos pradinio ketinimo pasiūlyti finansavimo intensyvumą, kuris priklausytų nuo ES pridėtinės vertės (65), siūlomi bendrojo finansavimo lygiai to neatspindi. Pavyzdžiui, ekologines schemas ES finansuotų 100 % (66), net jeigu jos būtų mažesnių užmojų nei aplinkosaugos įsipareigojimai, kuriems reikėtų valstybių narių bendro finansavimo, sudarančio 20 % (67). Nėra jokio pagrindo išlaikyti šį skirtumą, kaip ir atskirų „fondų“ terminologiją. Pavyzdžiui, derinant juos būtų lengviau susieti ES bendro finansavimo lygį su ES pridėtine verte.

44.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų prieduose pateikti kiekvienai valstybei narei siūlomi finansiniai asignavimai. Šie asignavimai nėra nustatomi pagal valstybių narių poreikius ar pagal įsipareigojimus pasiekti konkrečių rezultatų. Valstybės narės skirtų lėšas individualioms priemonėms, remdamosi savo poreikių vertinimais BŽŪP strateginiuose planuose. 4 diagramoje parodytas siūlomas BŽŪP biudžeto lankstumas ir apribojimai.

4 diagrama

BŽŪP biudžeto lankstumas ir apribojimai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 82, 83 ir 86 straipsniais bei IV–IX priedais ir Komisijos darbo dokumentais.

45.

Reglamente siūloma skirti ne mažiau kaip 30 % EŽŪFKP (68) veiksmams, susijusiems su aplinka ir klimato kaita, ir sumą, lygią bent 2 % EŽŪGF (69) – kartų kaitos skatinimui. Piniginių lėšų paskirstymas kartu su keletu kitų pasiūlymo elementų (70) rodo, kad prioritetas teikiamas jauniesiems ūkininkams pritraukti ir trūkumams, nustatytiems mūsų neseniai paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje (71), šalinti. Kaimo bendruomenės demografiniai rodikliai labai skiriasi valstybėse narėse, tačiau valstybė narė neturi galimybės daryti išvados, kad tolesnės pastangos skatinti kartų kaitą yra nereikalingos. Tai, kad ES lėšos bus visada automatiškai prieinamos tokiems tikslams, silpnina valstybių narių paskatas naudoti kitas politikos priemones, kad būtų pasiekta kartų kaita.

46.

Mūsų specialiojoje ataskaitoje dėl ES paramos jauniesiems ūkininkams rekomenduota tikslingiau paskirstyti pagalbą, be kita ko, aiškiau apibrėžti pagalbos tikslus ir numatomą jos poveikį kartų kaitos lygiui bei remiamų ūkių perspektyvumui. Pagal pasiūlymą valstybės narės gali nuspręsti panaudoti didžiausią dalį sumos, skiriamos jauniesiems ūkininkams, kaip papildomą jų pajamų paramą (tiesioginės išmokos), o ne pagalbą steigtis. Kaip parodė mūsų auditas, pastaroji galimybė leidžia tikslingiau panaudoti paramą jauniesiems ūkininkams, pavyzdžiui, gerinant jų ūkių perspektyvumą, taikant vandens ir energijos taupymo iniciatyvas, užsiimant ekologiniu ūkininkavimu arba padedant įsitvirtinti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

47.

Siūlomas 30 % EŽŪFKP lėšų skyrimas tik aplinkos ir klimato sritims (kuris šiuo metu neapima išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių) gali būti paskata didinti išlaidas šiems tikslams. Šiuo atžvilgiu taip pat gali būti naudinga galimybė valstybėms narėms perkelti lėšas iš EŽŪGF į EŽŪFKP, kad būtų remiami 100 % ES finansuojami aplinkos ir klimato įsipareigojimai. Valstybės narės neturėtų skirti lėšų pagal EŽŪGF numatytoms ekologinėms schemoms. Šiose schemose būtų nustatytos privalomos mokėjimų atskiriems ūkininkams viršutinės ribos (72). Tai reiškia, kad ūkininkai, gaunantys bazinę pajamų paramą, kuri beveik siekia viršutinę ribą arba ją viršija, neturėtų paskatų dalyvauti tokiose ekologinėse schemose.

48.

Atrodo, kad BŽŪP pasiūlyme nepakankamai atsižvelgiama į poreikį išspręsti investicijų stokos problemą žemės ūkio sektoriuje ir panaudoti ES biudžeto lėšas (73). Jame nepateikiama konkrečių paskatų dažniau naudotis finansinėmis priemonėmis.

49.

Apibendrinant, pagal pasiūlymą ES lėšos nebūtų skiriamos atsižvelgiant į poreikių vertinimą ES mastu ir numatomus rezultatus. Kiekviena valstybė narė skirtų dalį iš anksto nustatyto finansinio paketo konkrečioms intervencinėms priemonėms, remdamasi konkrečios šalies poreikių vertinimu, nors tokiems asignavimams būtų taikoma keletas reikšmingų apribojimų. Pasiūlyme nėra numatytas didesnės ES bendro finansavimo normos, skirtos priemonėms, teikiančioms didesnę ES pridėtinę vertę, mechanizmas.

BŽŪP procesų vertinimas

Kriterijai

4.1.

Politika įgyvendinama naudojant ekonomiškai veiksmingas priemones, pagrįstas tvirtais įrodymais.

4.2.

Tarp BŽŪP ir kitų ES politikų bei įvairių BŽŪP priemonių užtikrinama dermė.

4.3.

Įgyvendinimo taisyklės yra paprastos ir nekenkia ekonominiam veiksmingumui.

4.4.

Perėjimui prie naujo įgyvendinimo modelio pasiūlomos tinkamos priemonės.

Ekonominis veiksmingumas

50.

Poveikio vertinime nėra numatyta svarstomų politikos galimybių ekonominio veiksmingumo analizė, tačiau jame vertinamas įvairių priemonių veiksmingumas siekiant BŽŪP tikslų.

51.

Komisija siūlo reglamentuoti mokėjimų, kuriuos valstybės narės gali skirti galutiniams paramos gavėjams, rūšis (74). Pasiūlyme nurodyta, kad valstybės narės gali kurti rezultatais grindžiamas išmokų sistemas, kad paskatintų ūkininkus platesniu mastu ir išmatuojamu būdu siekti svaraus aplinkos kokybės gerinimo (75). Pasiūlyme neleidžiama naudoti rezultatais grindžiamų išmokų paramos gavėjams kitais tikslais, kartu su bendrųjų nuostatų reglamentu (BNR), kuris taikomas struktūriniams fondams (76). Nesuprantame, kodėl ši galimybė nebūtų taikoma visiems tame pačiame straipsnyje nurodytiems valdymo įsipareigojimams.

52.

Didesnis subsidiarumas galėtų padėti valstybėms narėms apibrėžti intervencines priemones, labiau orientuotas į jų konkrečius poreikius. Tačiau, kaip pati Komisija savo poveikio vertinime (77), nurodė, skirtingų tinkamumo kriterijų naudojimas taip pat gali neleisti sudaryti vienodų sąlygų, kurių svarba buvo itin pabrėžta per viešąsias konsultacijas (78). Pavyzdžiui, pasiūlyme nepateikta jokia veiksmų (79) tvarumo (80) apibrėžtis, o tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė galėtų ją apibrėžti skirtingai (nebent šis klausimas būtų sprendžiamas Komisijai atliekant BŽŪP strateginių planų vertinimą, žr. 58 dalį).

53.

Pagal pasiūlymą valstybių narių būtų reikalaujama apibrėžti „tikrojo ūkininko“ sąvoką (81). Remiantis dabartinėmis taisyklėmis, valstybės narės gali pasirinkti nemokėti paramos asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę jų visos ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla. Pagal naują pasiūlymą ši galimybė taptų bendra taisykle. Būtent valstybės narės parengtų objektyvius, nediskriminacinius kriterijus, kurie yra veiksmingi norint tikslingai paskirstyti paramą (82)„tikriesiems ūkininkams“, nesukeliant neproporcingų administracinių išlaidų. Remdamiesi savo naujausiu dokumentu (žr. 5 langelį), numatome, kad valstybėms narėms gali būti sudėtinga parengti ekonomiškai veiksmingą apibrėžtį.

5 langelis. Dabartiniu laikotarpiu taikoma „aktyviojo ūkininko“ sąvoka

Siekiant tikslingiau paskirstyti ES tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams, vykdant 2013 m. BŽŪP reformą buvo parengtas neigiamas sąrašas, kuriuo siekta nebeįtraukti paramos gavėjų, kurių pirminė funkcija buvo ne žemės ūkio veikla (83). Nustatėme (84), kad šiuo sąrašu apskritai buvo remtasi tik iš dalies veiksmingai, o mokėjimo agentūroms jis buvo didžiulė administracinė našta. Taryba ir Parlamentas, atsižvelgdami į šiuos sunkumus, sutarė, kad nuo 2018 m. valstybės narės galės nuspręsti, ar mažinti kriterijus, pagal kuriuos paraiškų teikėjai įrodytų savo „aktyvaus ūkininko“ statusą, ar nebetaikyti „neigiamo sąrašo“. Pakeitimas buvo grindžiamas susirūpinimu, kad sunkumai ir administracinės išlaidos, susijusios su aktyvaus ūkininko sąlygos tenkinimu, nusveria naudą, patiriamą dėl to, kad labai nedideliam skaičiui neaktyvių paramos gavėjų uždraudžiama dalyvauti tiesioginės paramos schemose.

Nuoseklumas

54.

Vienas iš pagrindinių pasiūlymo dėl BŽŪP po 2020 m. pakeitimų yra jungtinis EŽŪGF ir EŽŪFKP programavimas bendrame BŽŪP strateginiame plane. Tai galėtų padėti užtikrinti nuoseklumą tarp skirtingų BŽŪP priemonių.

55.

Kita vertus, tai vertiname kritiškai, nes šiuo laikotarpiu yra sudėtinga turėti keletą lygiagrečių aplinkosaugos ir klimato srities priemonių (85). Nors pasiūlymu būtų panaikintas žalinimas, ekologinių schemų sukūrimas reikštų, kad vis dar turėtume tris skirtingas aplinkosaugos priemones (86):

—	„Paramos sąlygos“, taikomos tiesioginėms išmokoms (11 straipsnis).

—	Ekologinės schemos, kurias finansuoja EŽŪGF (28 straipsnis).

—	Aplinkosaugos ir klimato valdymo įsipareigojimai, kuriuos finansuoja EŽŪFKP (65 straipsnis).

56.

„Paramos sąlygos“ pakeistų kompleksinę paramą ir žalinimą. Taikymo sritis būtų platesnė nei ankstesnių priemonių atveju, apimtų visus paramos gavėjus (nedaroma išimčių mažiems ūkiams) ir įtraukiami nauji reikalavimai, pavyzdžiui, privaloma sėjomaina, kuria siekiama pagerinti dirvos apsaugą ir kokybę. Nors naudojama sąvoka „paramos sąlygos“, tiesioginės išmokos nepriklausytų nuo šio pagrindinių aplinkosaugos ir klimato reikalavimų rinkinio laikymosi. Vietoj to, valstybės narės taikytų administracines nuobaudas paramos gavėjams, kurie neatitinka šių reikalavimų (87).

57.

Iš tiesų, žalinimo reikalavimų įtraukimas į paramos sąlygas padarytų juos ne tokiais atgrasančiais. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2011 rekomendavome nustatyti, kad išmokų mažinimas dėl negebėjimo vykdyti kompleksinės paramos įsipareigojimų būtų labiau atgrasantis. Tačiau Komisija siūlo sankcijų sistemą, kuri paremta šiuo metu naudojama kompleksinės paramos sistema; pavyzdys pateikiamas 6 langelyje.

6 langelis. Pasekmių taikant paramos sąlygas, palyginti su žalinimu, pavyzdys

Pasiūlymas apima tiek sumažintą kontrolės normą (nuo įprastinės 5 % iki 1 %) (88), tiek sankcijas. Pagal šiuo metu naudojamą žalinimo sistemą ūkininkui, kuris nesilaiko pasėlių įvairinimo reikalavimų, žalinimo išmoka už ariamą žemę gali būti sumažinta iki 50 % (jei visai nebuvo vykdomas pasėlių įvairinimas) ir taikoma papildoma administracinė sankcija, kuri gali siekti iki 25 % visos žalinimo išmokos. Pagal Komisijos pasiūlymą į paramos sąlygų sistemą įtraukta sėjomaina (89) pakeistų pasėlių įvairinimą. Todėl remiantis horizontaliojo reglamento 86 straipsnio 2 dalimi sankcija už sėjomainos reikalavimų nesilaikymą dėl aplaidumo paprastai sudarytų 3 % visos išmokos (90).

58.

Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžtų nacionalinius standartus dėl paramos sąlygų. Priešingai nei dabartiniu laikotarpiu, Komisija patvirtintų šiuos standartus (91). Šiuo atveju būtų svarbu, kad Komisija taikytų aiškius ir objektyvius kriterijus.

59.

Kadangi siūloma išmokų už aplinkosaugos ir klimato valdymo įsipareigojimus sistema (92) būtų panaši į esamą agrarinės aplinkosaugos išmokų sistemą, ekologinės schemos (93) būtų nauja aplinkosaugos intervencinė priemonė. Šios dvi sistemos turėtų tuos pačius tikslus, ir pasiūlyme netgi nurodoma, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad šios sistemos viena su kita nesutaptų. Kaip jau pirmiau minėjome (94), toks sutapimas lemia sudėtingumą, nes iš valstybių narių reikalaujama parengti sudėtingą tvarką ir užtikrinti, kad schemos apimtų ne tik paramos sąlygų (95) reikalavimus, kartu vengiant dvigubo finansavimo rizikos.

60.

Be to, nors aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai paprastai apimtų 5–7 metus (96), kad būtų pasiekta didesnė nauda aplinkai ir klimatui, ekologinėse schemose nėra numatyti reikalavimai įgyvendinti ilgiau nei vienerius metus trunkančius veiksmus (97). Nors rezultatų galima pasiekti įgyvendinant metines schemas, kelerių metų įsipareigojimai reikalingi tam, kad būtų pasiekta nauda aplinkai ir klimatui (pavyzdžiui, padidėtų dirvožemio organinių medžiagų kiekis ir anglies dioksido sekvestracija).

Supaprastinimas

61.

Pasiūlymas sujungtų penkis dabartinius reglamentus į tris reglamentus (žr. 16 dalį). Trys reglamentai su keletu kryžminių nuorodų reiškia, kad bus sudėtinga skaityti teisės akto tekstą (žr. 7 langelį).

7 langelis. Kryžminių nuorodų pasiūlyme pavyzdžiai

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 101 straipsnyje apibrėžiama informacija, kurią valstybės narės turėtų pateikti savo BŽŪP strateginiuose planuose dėl „valdymo ir koordinavimo sistemų“. Tačiau šių sistemų kriterijai yra nustatyti horizontaliajame reglamente.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų VII antraštinės dalies pavadinimas yra „Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas“, tuo tarpu horizontalusis reglamentas apima „finansavimą, valdymą ir stebėseną“. Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 121 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Komisija atlieka metinį veiklos rezultatų patvirtinimą, nurodytą horizontaliojo reglamento 52 straipsnyje. Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 121 straipsnio 9 dalis apima metines veiklos rezultatų ataskaitas ir daroma nuoroda į veiksmų planus pagal horizontaliojo reglamento 39 straipsnio 1 dalį. Horizontaliojo reglamento 39 straipsnio 1 dalyje dėl „išmokų mokėjimo sustabdymo atsižvelgiant į daugiametę veiklos rezultatų stebėseną“ daroma nuoroda į Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 115 ir 116 straipsnius, o 39 straipsnio 2 dalyje – į 121 straipsnį. Be daugelio teksto skaitymą apsunkinančių kryžminių nuorodų, painiavą kelia galimybė supainioti sąvokas „metinis“ ir „daugiametis“. Lygiai taip pat painūs veiklos rezultatų plano tikslai, kuriais kartais siekiama įvertinti „BŽŪP“ (116 straipsnio a punktas), o kartais – „BŽŪP strateginį planą“ (116 straipsnio c ir d dalys).

Horizontaliojo reglamento 84 ir 85 straipsniai yra susiję su kontrolės sistema ir „paramos sąlygų“ sankcijomis, kurių sąlygos nustatytos reglamente dėl BŽŪP strateginių planų. Horizontaliojo reglamento 86 straipsnis susiję su administracinių sankcijų, nurodytų reglamente dėl BŽŪP strateginių planų, apskaičiavimu.

62.

Pasiūlyme yra numatyti supaprastinimai, pavyzdžiui, vienas planas vienai valstybei narei (98) ir vienas stebėsenos komitetas (99). Mokėjimo agentūrų, koordinavimo įstaigų, kompetentingų institucijų ir tvirtinančiųjų įstaigų esamos struktūros išlaikymas (100) padėtų išsaugoti nuoseklumą ir stabilumą. Komisija taip pat siūlo išlaikyti tokias sistemas kaip Integruota administravimo ir kontrolės sistema ir Žemės sklypų identifikavimo sistema.

63.

ES iš pradžių nustatė tiesiogines išmokas, kurios buvo pagrįstos teisėmis į išmokas, apskaičiuotas pagal ankstesnį gamybos lygį, kad ūkininkams būtų kompensuotas numatomas maisto produktų kainų kritimas per ankstesnes BŽŪP reformas. Pagal pasiūlymą teisės į išmokas nebūtų privalomos, nes numatyta galimybė visose valstybėse narėse taikyti vienodo dydžio išmokas už hektarą be jokių įsipareigojimų suteikti tokias teises į išmokas (101). Atsižvelgiant į sudėtingas taisykles ir apskaičiavimus, kurie paprastai yra susiję su teisėmis į išmokas, tai būtų reikšmingas supaprastinimas toms valstybėms narėms, kurios šiuo metu naudoja bazinę išmokų sistemą.

64.

Pasiūlyme būtų atsisakyta keleto ES reikalavimų, ir tai galėtų būti naudinga siekiant supaprastinimo, bet ne patikimo finansų valdymo. Pavyzdžiui:

—	Pasiūlymu valstybėms narėms būtų suteikta galimybė (102) finansuoti PVM, o šiuo metu tai nėra tinkama. PVM finansavimas nebūtų veiksmingas ES lėšų panaudojimo veiksmas, nes tai neprisidėtų prie ES tikslų siekimo, o tik padidintų pačios valstybės narės biudžetą (103).

—	Priešingai nei dabartiniu laikotarpiu, pasiūlymu būtų leidžiama finansuoti projektus, kurie pradėti įgyvendinti anksčiau nei nustatyta jo taikymo data (104). Tai padidintų savaimingumo riziką.

65.

Kai kuriomis pasiūlymo nuostatomis bus padidintas sudėtingumas. Pavyzdžiui, reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 15 straipsnyje nurodyta, kaip būtų sumažintos tiesioginių išmokų sumos. Siūlome išaiškinti šią nuostatą, nes nėra aišku, kiek valstybės narės turėtų išskaityti apmokamo darbo atveju. Viena vertus, šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų išskaičiuoti darbo užmokestį, mokesčius ir socialines įmokas, kurias deklaruoja ūkininkas. Kita vertus, 15 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje nurodomas vidutiniu standartiniu darbo užmokesčiu pagrįstas skaičiavimas. NET jeigu ši nuostata būtų patikslinta, ją būtų sudėtinga taikyti.

66.

Apibendrinant, pasirinktose priemonėse ne visada atsispindi ekonomiškiausios galimybės. Pavyzdžiui, aplinkosaugos schemų sujungimas ir bendro intervencinių veiksmų finansavimo diferencijavimas remiantis jų ES pridėtine verte (žr. 43 dalį) galėtų sumažinti administracinę naštą, nekeliant pavojaus veiksmingam ES lėšų panaudojimui. Vis dėlto pasiūlymas supaprastintų keletą BŽŪP aspektų, o BŽŪP strateginio plano naudojimas galėtų padėti sukurti sąveiką tarp skirtingų BŽŪP priemonių. Komisija dar nenustatė valdymo tvarkos dėl perėjimo prie naujo įgyvendinimo modelio. Tačiau jos poveikį vertinti dar per anksti.

67.

Vienodų sąlygų ir pakankamai plačių užmojų užtikrinimas būtų vienas iš svarbiausių uždavinių, kuriuos Komisijai tektų spręsti tvirtinant BŽŪP strateginius planus. Pasiūlyme nėra išsamių paaiškinimų, kaip Komisija vertintų šiuos planus (105). Norėtume pabrėžti Komisijos lūkesčių skaidrumo svarbą kalbant apie BŽŪP strateginių planų turinį ir kokybę, taip pat galimybę paskelbti BŽŪP strateginio plano pavyzdį ir vertinimo kriterijus įgyvendinimo akte.

Sąsaja tarp BŽŪP indėlių, produktų, rezultatų ir poveikių.

Kriterijai

5.1.

Veiksminga veiksmingumo vertinimo sistema susieja politikos tikslus su jos produktais, rezultatais ir poveikiais.

5.2.

Yra aiški sąsaja tarp išmokėtų ES biudžeto pinigų ir sutartų veiksmingumo tikslų pasiekimo.

5.3.

Politikos veiksmingumas ir atitinkami išorės veiksniai yra stebimi ir, prireikus, politika yra tikslinama.

Veiksmingumo sistemos koncepcija

68.

Pasiūlyme indėlių ir produktų, taip pat tarp rezultatų ir poveikių santykis, įskaitant galutinio paramos gavėjo lygmeniu, dažnai yra neaiškus arba neparodomas (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos, žr. 33 dalį). Nepaisant mėginimo pereiti prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio, sąsaja tarp tikslų, individualių veiksmų ir rodiklių pasiūlyme išlieka neapibrėžta.

69.

Pasiūlyme nėra susiejamos intervencinių veiksmų rūšys su tikslais. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų kiekvieno BŽŪP „konkretaus tikslo“ poreikius (106). Remdamosi poreikių vertinimu, valstybės narės apibrėžtų tinkamas intervencines priemones ir atitinkamus produkto ir rezultato rodiklius (107) (žr. 5 diagramą).

5 diagrama

Sąsaja tarp ES tikslų ir rodiklių

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi reglamentu dėl BŽŪP strateginių planų.

70.

Reglamento dėl BŽŪP strateginio plano I priede Komisija pasiūlo bendrus veiklos rezultatų rodiklius. Šie rodikliai būtų svarbiausias veiklos rezultatų plano elementas, bet jie dar nėra visapusiškai išplėtoti. Komisija pripažįsta, kad „reikės daugiau investicijų, kad būtų parengti tinkami rodikliai“ (108). Ji taip pat parengtų veiklos rezultatų plano turiniui reikalingus įgyvendinimo aktus (109), įskaitant tolesnes šių rodiklių apibrėžtis.

71.

Peržiūrėjome rodiklius, atsižvelgdami į 6 diagramoje pateiktas apibrėžtis. Siūlomų rodiklių svarba ir kokybė yra skirtinga, išsamias pastabas įtraukėme į I priedą. Reikšmingi tik tie produkto rodikliai, kurie akivaizdžiai padeda siekti nustatytų tikslų. Iš tikrųjų, dauguma rezultatų rodiklių labiau atspindėtų produktą, o keletas „poveikio rodiklių“ nėra susiję su realiu poveikiu.

6 diagrama

Indėlio, produkto, rezultato ir poveikio apibrėžtis

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, Veiksmingumo audito vadovas.

Sąsaja tarp išmokėtų pinigų ir pasiekto veiksmingumo

72.

Veiksmingumo (produktų ir rezultatų) vertinimas valstybių narių lygmeniu su galimomis finansinėmis pasekmėmis gali tapti paskata valstybėms narėms siekti savo tikslų. Tačiau tokioje sistemoje rodiklių kokybė ir stebėjimo duomenų patikimumas turėtų lemiamą reikšmę. Ir Europos Audito Rūmai (110), ir Komisijos vidaus audito tarnyba (111) kritikavo dabartinę bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą.

73.

Pasiūlyme nėra aiškiai nurodyta, ar valstybėms narėms būtų leidžiama parengti savo veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, be bendrųjų rodiklių (žr. 70 dalį). Tai galima numanyti pagal Reglamento dėl BŽŪP strateginio plano 97 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame minimos „BŽŪP strateginiame plane nustatytų rezultato rodiklių siektinos reikšmės“. Tačiau šis rodiklių tipas nebuvo minimas to paties reglamento 115 straipsnio 2 dalies a punkte apibūdinto veiklos rezultatų plano turinyje, o 91 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės apibrėžia savo tikslus, remdamosi bendraisiais rodikliais.

74.

Lėšų skyrimas „integruotoms teritorinėms investicijoms“ (112) iš daugiau nei vienos programos galėtų padėti sukurti sąveiką tarp politikos sričių. Tačiau vadovaujančiosios institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų įmanoma nustatyti su tokiomis investicijomis susijusius veiksmus, produktus ir rezultatus. Kadangi negebėjimas gauti produktų ir rezultatų galėtų turėti su BŽŪP mokėjimais susijusių finansinių padarinių, šių produktų ir rezultatų priskyrimas tinkamam fondui būtų labai svarbus, ir lieka neaišku, kaip valstybės narės praneštų apie tokius produktus ir investicijų rezultatus, kai jie finansuojami iš daugiau nei vieno fondo. Nors BŽŪP pasiūlyme nurodyta, kad tvirtinančiosios įstaigos nuomonėje turi būti aptartas veiklos rezultatų ataskaitos (113) patikimumas, BNR nėra jokių panašių nuostatų dėl kitų politikos sričių rodiklių patikimumo. Todėl kyla pavojus dėl dvejopo ataskaitų dėl gautų produktų ir rezultatų teikimo; šį klausimą tvirtinančiosios įstaigos turėtų apsvarstyti savo vertinimų metu.

75.

Kiekvienais metais valstybės narės turėtų pranešti apie gautus produktus ir rezultatus. Komisija turėtų palyginti produktus su deklaruotomis išlaidomis (114), o rezultatus – su BŽŪP strateginiuose planuose nustatytais tikslais (115). Jei nurodyti veiklos rezultatai būtų daug mažesni nei atitinkama deklaruotų išlaidų suma (skirtumas didesnis nei 50 %) (116), Komisija galėtų sustabdyti ar sumažinti (117) valstybėms narėms skirtų išmokų mokėjimą. Jei valstybės narės neįvykdytų su rezultatais susijusių tikslų, Komisija galėtų paprašyti parengti veiksmų planus. Ji taip pat galėtų sustabdyti mokėjimus arba kraštutiniu atveju sumažinti jų sumą.

76.

Rodiklių svarba ir kokybė yra nevienoda (žr. 71 dalį). Daugumos išlaidų atvejais Komisija mokėtų valstybėms narėms pagal paramos gavėjus ir jų turimus hektarus, dėl kurių skiriama parama. Tokiomis aplinkybėmis, atrodo, nepanašu, kad galėtų atsirasti didesnis nei 50 % skirtumas tarp produktų ir išlaidų. Mūsų nuomone, remiantis pasiūlymu dauguma išmokų nebūtų grindžiamos veiklos rezultatais, nes valstybėms narėms nebūtų mokama už pasiektus veiksmingumo tikslus.

77.

Naujuoju laikotarpiu Komisija siūlo pakeisti šiame laikotarpyje įvestą veiklos lėšų rezervą paskatomis už gerus rezultatus siekiant su aplinkosauga ir klimatu susijusių tikslų. Atsižvelgiant į ribotą šios paskatos už gerus rezultatus finansinį poveikį (žr. 7 diagramą) nepanašu, kad tai skatintų valstybes nares siekti tų tikslų.

7 diagrama

Paskatos už gerus rezultatus suminė vertė milijonais eurų, palyginti su konkrečiai aplinkosaugos išmokoms skirta suma ir bendru siūlomu EŽŪFKP biudžetu

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 86, 123 ir 124 straipsniais bei IX priedu.

Politikos veiksmingumo ir atitinkamų išorės veiksnių stebėjimas

78.

Be Komisijos atliekamos metinės veiklos rezultatų apžvalgos ir valstybių narių deklaruotų produktų ir rezultatų patvirtinimo, Komisija įvertintų kiekvieno BŽŪP strateginio plano ir BŽŪP kaip visumos rezultatus. Valstybės narės turėtų atlikti išsamius savo BŽŪP strateginių planų (118) vertinimus, o Komisija atliktų tarpinius ir ex post vertinimus (119), atlikdama platesnę apžvalgą nei metinėse veiklos rezultatų apžvalgose ir nedarydama įtakos valstybėms narėms atliekamiems mokėjimams.

79.

Šie Komisijos vertinimai apimtų poveikių rodiklių vertinimą (120), kuris būtų paremtas veikiau išoriniais duomenų šaltiniais, o ne valstybių narių ataskaitomis. Išorės veiksniai apsunkina politikos tiesioginio poveikio vertinimą. Todėl toks poveikio rodiklių vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su politikos poveikiu intervencinėms priemonėms, kurios yra finansuojamos pagal BŽŪP strateginius planus.

80.

Apibendrinant, nemanome, kad siūlomas modelis yra veiksminga veiklos rezultatų valdymo sistema. Politikos tikslai negali būti aiškiai susieti su intervencinėmis priemonėmis ar jų produktais, rezultatais ir poveikiu. Skirtingi rezultatai siekiant nustatytų tikslinių rodiklių turėtų nedidelį poveikį ES skiriamam finansavimui. Iš ES biudžeto finansuojamų politikos sričių rezultatai ir poveikis būtų neaiškūs. Siūlomų elementų pateikimas nuoseklioje sistemoje (žr. II priedą) būtų naudingas apsvarstant jų aprėptį ir nuoseklumą.

BŽŪP atskaitomybės vertinimas

Kriterijus

6.1.

Yra stipri atskaitomybė ir audito grandinė.

81.

Ryžtingas perėjimas prie veiklos rezultatų įdiegiant tvirtą veiklos rezultatų valdymo sistemą galėtų sustiprinti atskaitomybę, bet nepašalintų poreikio patikrinti, ar paramos gavėjai įgyvendino paramos gavimo sąlygas (pagrindinis teisėtumo ir tvarkingumo veiksnys). Manome, jog patikima išorės užtikrinimo sistema yra reikalinga tam, kad būtų užtikrintas taikomų taisyklių ir sąlygų laikymasis. Atsižvelgiant į siūlomo įgyvendinimo modelio savybes ir siūlomo veiklos modelio apribojimus (žr., pavyzdžiui, 76 dalį) panašu, kad pasiūlymai susilpnintų atskaitomybės sistemą.

Tinkamumas

82.

Vienas iš pagrindinių pasiūlymo pakeitimų būtų nauja ES tinkamumo finansuoti BŽŪP išmokas apibrėžtis. Komisija teigia, kad išmokų tinkamumas finansuoti nebeturėtų priklausyti nuo išmokų atskiriems paramos gavėjams teisėtumo ir tvarkingumo (121). Pagal pasiūlymą valstybės narės atliekami mokėjimai būtų tinkami ES finansuoti, jeigu jie atitiktų atitinkamus produktus ir būtų vykdomi pagal galiojančias valdymo sistemas. Tai turėtų rimtų pasekmių audito grandinei.

83.

8 diagramoje parodyti siūlomi ES skiriamo BŽŪP finansavimo tinkamumo kriterijai ir apimtis, kuria jie padengtų BŽŪP išlaidas.

8 diagrama

Siūlomi BŽŪP išlaidų ES tinkamumo kriterijai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi horizontaliojo reglamento 35 straipsniu.

84.

Pagal pasiūlymą tik labai mažai BŽŪP išlaidų turėtų būti „patirtos pagal taikytinas Sąjungos taisykles“, kaip nustatyta horizontaliojo reglamento 35 straipsnio b punkte. Daugumai BŽŪP išlaidų būtų taikomas 35 straipsnio c punktas. Teisės aktų leidėjas turėtų apsvarstyti, ar Sąjungos taisyklės yra tinkamos visoms ES finansavimo sritims, ir jeigu taip, papildyti 35 straipsnio b punktą, aprėpiant visas BŽŪP išlaidas (122). Pagal pasiūlymą teisėtumas ir tvarkingumas turi du matmenis: galiojančių Sąjungos taisyklių laikymasis (35 straipsnio b punktas) ir rezultatų siekimas laikantis taikomų valdymo sistemų (35 straipsnio c punktas). Baiminamės, kad teisinė nuostata, kurioje nurodyta, kad pagal Sąjungos taisykles gali būti deklaruota tik maža išlaidų dalis, šias taisykles paverčia bereikšmėmis ir gali pakenkti ES teisės aktų taikymui.

85.

„Atitinkamo produkto“ apibrėžtis, pateikta horizontaliojo reglamento 35 straipsnio c punkto i papunktyje, yra neaiški. Pavyzdžiui, aplinkosaugos valdymo įsipareigojimų atveju tokie produktai būtų vertinami hektarais, kuriuos apima įsipareigojimas (123). Manome, kad šis produktas neturėtų būti laikomas gautu (124), jei paprasčiausiai įsipareigojama dėl konkretaus hektarų skaičiaus, bet tik tuo atveju, kai įsipareigojimas įvykdomas per apibrėžtą laikotarpį. Tačiau, nors įsipareigojimas būtų apibrėžtas BŽŪP strateginiame plane (arba galimai valstybės narės ir galutinio paramos gavėjo sutartyje), nėra aišku (125), kokia apimtimi tai patektų į ES tinkamumo taisyklių taikymo sritį. Jei įsipareigojimo įvykdymas nebuvo įtrauktas į taikymo sritį, viena iš siūlomų tinkamumo kriterijų pasekmių (žr. 8 diagramą) galėtų būti galimybė ES finansuoti išmokas atskiriems paramos gavėjams net tuo atveju, kai jie neįvykdo BŽŪP strateginiame plane nustatytų tinkamumo sąlygų (126).

86.

Taip pat neaiški formuluotės „patirtos laikantis taikomų įmonių valdymo sistemų“ reikšmė (127). Pagal horizontaliojo reglamento 2 straipsnį, valdymo sistemos apima valdymo institucijas ir ES taisykles, kurios įtrauktos į reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų ir horizontalųjį reglamentą. Šiuose reglamentuose nustatoma keletas atskiriems paramos gavėjams taikomų taisyklių, pavyzdžiui, apibrėžtys (128), kurias valstybės narės turėtų pateikti savo BŽŪP strateginiuose planuose. Nėra aišku, ar šios taisyklės, kurios apibrėžtos BŽŪP strateginiuose planuose, bet yra privalomos ES reglamentuose, būtų valdymo sistemų dalis.

Valdymas, kontrolė ir užtikrinimas

87.

Valdymo institucijos išliktų tos pačios kaip ir dabartiniu laikotarpiu, bet pasikeistų jų funkcijos, kaip numatyta šiame pasiūlyme. 9 diagramoje palyginame keletą pagrindinių dabartinio laikotarpio ir pasiūlyme pateiktų BŽŪP valdymo ir kontrolės sistemos pagrindinių elementų.

9 diagrama

Pagrindiniai valdymo ir kontrolės sistemos elementai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi dabartiniais BŽŪP teisės aktais ir Komisijos pasiūlymu.

88.

Iš esmės mokėjimo agentūrų vaidmuo pasikeistų labai nedaug. Agentūros atliktų išsamius veiklų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimus (129) pagal BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas taisykles. Mokėjimo agentūros ir toliau rengtų metines finansines ataskaitas ir teiktų valdymo deklaracijas, kaip apibūdinta 9 diagramoje.

89.

Tvirtinančiųjų įstaigų vaidmuo reikšmingai pasikeistų. Savo specialiojoje ataskaitoje dėl tvirtinančiųjų įstaigų (130) teigiamai vertinome tai, kad numatyta rengti tvirtinančiosios įstaigos nuomonę dėl teisėtumo ir tvarkingumo. Pasiūlyme tiesiogiai nereikalaujama, kad tvirtinančiosios įstaigos rengtų ataskaitas dėl teisėtumo ir tvarkingumo (131). Vietoj to, jų nuomonėse būtų aptarti horizontaliojo reglamento 35 straipsnyje nurodyti aspektai, kurie naujajame modelyje iš tikrųjų reikštų teisėtumą ir tvarkingumą (žr. 82 ir 83 dalis). Kaip nurodyta horizontaliojo reglamento 11 straipsnio 1 dalies b–c punktuose, tvirtinančiųjų įstaigų vaidmuo rengiant ataskaitas dėl veiklos rezultatų duomenų patikimumo, būtų suderinamas su naujojo finansinio reglamento 63 straipsnio 7 dalimi (132). Tvirtinančiųjų įstaigų vaidmenį apibrėžiančios išsamios taisyklės, įskaitant audito principus ir taisykles, taikomus rengiant nuomones, bus pateiktos įgyvendinimo aktuose (133).

90.

Tvirtinančiosios įstaigos teiktų nuomones dėl, inter alia, valstybėse narėse įdiegtų valdymo sistemų veikimo (134). Siūlomoje tinkamumo apibrėžtyje nurodytos valdymo sistemos yra apibūdinamos (135) kaip valdymo institucijos – mokėjimo agentūros ir koordinavimo įstaigos, kompetentingos institucijos ir tvirtinančiosios įstaigos – ir „pagrindiniai Sąjungos reikalavimai“.

91.

„Pagrindiniai Sąjungos reikalavimai“ būtų apibrėžiami kaip taisyklės, apibrėžtos BŽŪP strateginio plano reglamente ir horizontaliajame reglamente (136). Pagal šiuos reglamentus valstybių narių būtų reikalaujama įtraukti apibrėžtis ir konkrečius tinkamumo kriterijus į savo BŽŪP strateginius planus. Tai reiškia, kad kai kurie iš BŽŪP strateginiuose planuose pateiktų tinkamumo kriterijų būtų kilę iš „pagrindinių Sąjungos reikalavimų“, žr. 10 diagramą. Suprantame, kad BŽŪP strateginiuose planuose būtų pateiktos taisyklės, apimančios tiek reglamentus, tiek kitus nacionalinius tinkamumo kriterijus.

10 diagrama

Pagrindinių Sąjungos reikalavimų ir taisyklių, nustatytų BŽŪP strateginiuose planuose, sutapimas

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

92.

Tvirtinančiųjų įstaigų darbas rengiant nuomones (137) dėl tinkamo valdymo sistemų veikimo apimtų mokėjimo agentūrų atliktų patikrų tikrinimą. Nors mokėjimo agentūros turėtų patikrinti tiek pagrindinių Sąjungos reikalavimų, tiek BŽŪP strateginiuose planuose pateiktų tinkamumo taisyklių laikymąsi, pasiūlyme nėra nurodyta, ar pastarieji turėtų būti įtraukti į tvirtinančiųjų įstaigų patikras. Jei teisės aktų leidėjas tikisi, kad tvirtinančiosios įstaigos tikrins, ar valstybių narių valdymo sistemos apima pagrindinius Sąjungos reikalavimus, įtrauktus į BŽŪP strateginius planus, tai turėtų būti paaiškinta reglamente.

93.

Jei tvirtinančiųjų įstaigų darbas neapimtų teisėtumo ir tvarkingumo klausimų, įskaitant Sąjungos taisyklių ir BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų sąlygų laikymąsi, tai tikrintų tik mokėjimo agentūros. Manome, jog tai nebūtų pakankamai patikima užtikrinimo sistema, kad būtų užtikrintas tų taisyklių ir sąlygų laikymasis.

94.

Komisijos veiklos rezultatų patvirtinimas būtų naujas elementas (žr. 76 dalį), o atitikties procedūros (138) apimtis apsiribotų tik ES tinkamumo kriterijais. Tai reikštų, kad silpna mokėjimo agentūrų vykdoma BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų tinkamumo taisyklių atitikties kontrolė nepaskatintų finansinių pataisų. Ne taip išsamiai apibrėžtos taisyklės mažina klaidų tikimybę, ir Komisija tikisi, kad reikės atlikti mažiau rizika pagrįstų atitikties procedūrų, taigi bus atliekama ir mažiau finansinių pataisų. Komisijos pasiūlyme dėl naujojo įgyvendinimo metodo taikymo numatomas reikšmingas asignuotųjų pajamų, kurios bus surinktos po sąskaitų patvirtinimo ir nustačius pažeidimus, sumažėjimas (139) (žr. 11 diagramą).

11 diagrama

Apskaičiuotosios asignuotosios pajamos (EŽŪGF), kurios bus surinktos po sąskaitų patvirtinimo ir nustačius pažeidimus (tūkstančiais eurų ir kaip EŽŪGF asignavimų procentinė dalis)

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi 2016–2019 m. ES bendrųjų biudžetų ir teisėkūros finansiniu pareiškimu, pridėtu prie pasiūlymo dėl reglamento dėl BŽŪP strateginių planų.

Europos Audito Rūmų patvirtinimo įsipareigojimas

95.

Galiausiai, Sutartyje mums, kaip ES išorės auditoriui, nustatytas reikalavimas pateikti patikinimo pareiškimą dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (140). Komisija mano (141), kad remiantis nauja ES tinkamumo apibrėžtimi pagrindiniai sandoriai nebebūtų išmokos galutiniams paramos gavėjams, o mokėjimai valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie „pagrindiniai Sąjungos reikalavimai“ (142) yra taikomi atskiriems paramos gavėjams (143), juos galima patikrinti tik tuo lygmeniu.

96.

Klausimai ir neaiškumai, kuriuos nustatėme nagrinėdami siūlomą tinkamų išlaidų (žr. 83–86 dalis) ir užtikrinimo sistemos apibrėžtį, nesuteikia pagrindo tokiam patikinimo pareiškimo patvirtinimo įsipareigojimui (144), kokį šiuo metu svarstome. Pirmiausia, neaiškus tvirtinančiųjų įstaigų vaidmuo (žr. 89–93 dalis) galėtų reikšti, kad nebus galima labiau pasikliauti audituojamų subjektų pateikiama informacija apie teisėtumą ir tvarkingumą. Remiantis siūloma ES tinkamumo apibrėžtimi, BŽŪP mokėjimai valstybėms narėms būtų paremti gautu produktu. Vykdant būsimą patvirtinimo įsipareigojimą galėtų būti atsižvelgta į naująją sistemą, pavyzdžiui, atliekant gauto produkto patvirtinimą. Tačiau tam reikėtų Komisijos patikinimo, kad produktas iš tikrųjų buvo gautas ir kad galėtume laikyti šį patikinimą patikimu. Jei mokėjimo agentūros yra vienintelės BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų taisyklių, kuriomis paremtas bent kai kurių produktų gavimas (žr. 85 dalį), atitiktį tikrinančios įstaigos, nepanašu, kad šio patikinimo užtektų įgyvendinant patvirtinimo įsipareigojimą.

Šią nuomonę Europos Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2018 m. spalio 25 d. įvykusiame posėdyje.

Europos Audito Rūmų vardu

Klaus-Heiner LEHNE

Pirmininkas

(1) COM(2017) 713 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“.

(2) COM(2018) 392. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013.

(3) COM(2018) 393. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013.

(4) COM(2018) 394. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, ir (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms.

(5) COM(2018) 375. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės.

(6) Europos Audito Rūmų apžvalginis pranešimas „ES finansų ateitis: ES biudžeto veikimo reforma“ (2018 m. vasario mėn.).

(7) Europos Audito Rūmų apžvalginis pranešimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (2018 m. liepos mėn.).

(8) Europos Audito Rūmų apžvalginis pranešimas „BŽŪP ateitis“ (2018 m. kovo mėn.).

(9) Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 317–319 straipsniai.

(10) Paskelbta adresu https://ec.europa.eu/commission/publications/natural-resources-and-environment_lt.

(11) Komisijos aiškinamojo memorandumo 1 puslapis.

(12) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 3 straipsnyje „intervencinė priemonė“ apibrėžiama kaip paramos priemonė, kurią kartu su tinkamumo finansuoti sąlygomis valstybės narės nustato BŽŪP strateginiuose planuose.

(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(14) Specialioji ataskaita Nr. 10/2018: Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas.

(15) https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/direct-support/direct-payments/docs/direct-payments-schemes_en.pdf, 6 diagrama.

(16) Prie pasiūlymo pridėtos Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos 1.4.2 skirsnis.

(17) Pavyzdžiui, Specialioji ataskaita Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“.

(18) Specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2018 pateikta 4 rekomendacija „ES teisės aktų ex post peržiūra: tinkamai nustatyta, tačiau neišbaigta sistema“.

(19) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 5 dalis: Pradinę šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant pirmuosius BŽŪP rezultatus, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Antroji ataskaita, į kurią įtraukiamas BŽŪP rezultatų įvertinimas, pateikiama ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(20) Europos Audito Rūmų apžvalginis pranešimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (2018 m. liepos mėn.).

(21) Įskaitant internetines viešas konsultacijas, kurių metu gauta 58 520 atsakymų, iš kurių 36,5 % buvo ūkininkų atsakymai, taip pat atsakymai, gauti susitikimų su „pilietinio dialogo grupėmis“ ir specializuotų seminarų metu.

(22) Jungtinis tyrimų centras (JRC): 2030 m. scenarijus. Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus galimybės po 2020 m.

(23) Specialioji ataskaita Nr. 3/2010: Poveikio įvertinimai ES institucijose: ar jie prisideda prie sprendimų priėmimo proceso?

(24) Specialioji ataskaita Nr. 3/2010: Poveikio įvertinimai ES institucijose: ar jie prisideda prie sprendimų priėmimo proceso?

(25) Netgi be Jungtinės Karalystės dalies BŽŪP biudžete, kuri 2014–2020 m. sudarė 27,7 milijardo eurų.

(26) Pasiūlymo dėl reglamento (COM(2018) 392) aiškinamasis memorandumas ir Europos Audito Rūmų apžvalginis pranešimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos.

(27) Remiantis 2018 m. birželio 6 d. Komisijos darbo dokumentu „Pasiūlymo dėl daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. ir pasiūlymo dėl daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. palyginamoji lentelė“. Nors abu skaičiavimai neapima Jungtinės Karalystės biudžeto dalies, viename iš jų dabartinės daugiametės finansinės programos paskutiniai metai naudojami kaip palyginimo taškas (dauginant iš septynių, kad būtų pašalintas tiesioginių išmokų konvergencijos poveikis ir valstybių narių sprendimai perkelti lėšas tarp EŽŪGF ir EŽŪFKP), o atliekant kitus skaičiavimus visos 2014–2020 m. laikotarpiu skirtos lėšos naudojamos kaip bazinis lygis.

(28) Komisija naudoja sąvoką „dabartinės kainos“, nurodydama absoliučias sumas, kurios turi būti išmokėtos ar paskirtos konkrečiais metais. Siekdama atsižvelgti į infliaciją, Komisija taip pat naudoja „palyginamąsias kainas“ (2011 m. kainas dabartiniam laikotarpiui ir 2018 m. kainas – kitam laikotarpiui), apskaičiuotas naudojant 2 % „metinį defliatorių“, kuris atitinka Europos Centrinio Banko infliacijos tikslinį dydį. Šis patikslinimas atitinka ES biudžeto sudarymo tvarką ir nebūtinai atspindi faktinį infliacijos lygį ES.

(29) Dabartiniai programavimo dokumentai dėl EŽŪFKP, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1305/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(30) EŽŪFKP jau yra atliktas strateginis planavimas kaip kaimo plėtros programų dalis.

(31) Maždaug 21 milijardo eurų suma, apskaičiuota kaip skirtumas tarp viso siūlomo EŽŪGF biudžeto ir asignavimų, skirtų tiesioginėms išmokoms, remiantis reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 81 straipsnio 1 dalimi ir IV priedu.

(32) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 86 straipsnio 5 dalis.

(33) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 17 straipsnyje numatyta, kad bazinė ūkininkų pajamų parama yra privaloma.

(34) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 28 straipsnis.

(35) Pagal reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 20 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidutinės planuojamos 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos BŽŪP strateginiame plane. Jos gali nuspręsti dėl maksimalaus sumažinimo, kuris negali būti mažesnis kaip 30 %.

(36) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 15 straipsnis.

(37) Pagal dabartines taisykles perskirstymo išmokos yra savanoriškos (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, 1 ir 41 straipsniai) (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(38) Poveikio vertinimo I dalis, 7 puslapis.

(39) Tokia statistika pateikiama kai kuriose valstybėse narėse; žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 1/2016 29 dalį ir 1 langelį: Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?

(40) Žr. mūsų apžvalginio pranešimo dėl būsimos BŽŪP 3 diagramą.

(41) Specialioji ataskaita Nr. 10/2018 „Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“.

(42) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės turėtų nustatyti poreikius dėl kiekvieno konkretaus tikslo, nurodyto to paties reglamento 6 straipsnyje.

(43) Specialioji ataskaita Nr. 10/2018: Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas.

(44) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 15 straipsnis, 18 straipsnio 2 dalis, 26 ir 27 straipsniai.

(45) Specialioji ataskaita Nr. 5/2011 „Bendrosios išmokos schema (BIS): klausimai, kurie turi būti išspręsti siekiant pagerinti patikimą jos finansų valdymą“.

(46) Pavyzdžiui, 2015 m. Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) prisiimti įsipareigojimai, darnaus vystymosi tikslai ir Pasaulio prekybos organizacijos įsipareigojimai.

(47) Žr. 4 diagramą.

(48) Žr. Europos Audito Rūmų 2014 m. metinės ataskaitos 3 skyrių.

(49) Pavyzdžiui, Specialioji ataskaita Nr. 25/2015 „ES parama kaimo infrastruktūrai: galimybė racionaliau panaudoti lėšas“; Specialioji ataskaita Nr. 1/2016: „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“; Specialioji ataskaita Nr. 21/2017: „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“; Specialioji ataskaita Nr. 16/2017: „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“; Specialioji ataskaita Nr. 10/2017 „Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui“; Specialioji ataskaita Nr. 10/2018 „Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“.

(50) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 16 straipsnio 2 dalis.

(51) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 6 straipsnio 1 dalies a punktas: remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu.

(52) 1996 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo apsirūpinimo maistu klausimais: Romos deklaracija dėl pasaulio apsirūpinimo maistu. http://www.fao.org/docrep/003//w3613e/w3613e00.htm#Note1

(53) COM(2010) 127 final. „ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa“.

(54) Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (2017 m.): „Apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos būklė Europoje ir Vidurinėje Azijoje“.

(55) https://ec.europa.eu/clima/citizens/eu_lt.

(56) Klimato stebėjimas (reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 52 konstatuojamoji dalis ir 87 straipsnis).

(57) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 87 straipsnis.

(58) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 11 straipsnis ir to paties reglamento III priedo skyrius dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų.

(59) Žr. 7 diagramą Specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2016 „Bent vieną iš penkių ES biudžeto eurų išleisti klimato politikai – vykdomas plataus užmojo darbas, bet yra didelė rizika, kad tikslai nebus pasiekti“.

(60) „Konservatyvumas“ – vienas iš bendrųjų klimato kaitos švelninimo finansų stebėjimo principų, kuriuos sukūrė daugiašalių plėtros bankų (MDB) jungtinė klimato apsaugos finansų grupė ir Tarptautinis vystymosi finansų klubas (IDFC). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai duomenys yra neprieinami, pageidautina mažiau aptarti klimato finansavimą nei per daug apie jį informuoti, kad būtų išvengta neaiškumų.

(61) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų III priedo 2 eilutė „Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai“.

(62) Pavyzdžiui, poveikio vertinime ir Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 16 konstatuojamojoje dalyje.

(63) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 96–97 straipsniai ir 115–116 straipsniai.

(64) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 106 straipsnio 2 dalis.

(65) Žr. Komisijos diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities 11 puslapį.

(66) Klimatui ir aplinkai naudingos sistemos, grindžiamos Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 14 straipsnio 6 dalies d punktu, yra finansuojamos iš EŽŪGF lėšų pagal to paties reglamento 79 straipsnio 1 dalį.

(67) Aplinkos ir klimato kaitos įsipareigojimai, grindžiami Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 65 straipsniu, yra finansuojami ne daugiau kaip 80 % iš EŽŪFKP lėšų pagal to paties reglamento 79 straipsnio 2 dalį ir 85 straipsnio 3 dalį.

(68) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 86 straipsnio 2 dalis.

(69) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 27 straipsnio 2 dalis ir 86 straipsnio 4 dalis.

(70) Pavyzdžiui, platesnių užmojų jaunojo ūkininko apibrėžtis (4 straipsnio 1 dalies e punktas), didesnė maksimali pagalbos suma, skiriama jauniesiems ūkininkams steigtis (43 konstatuojamoji dalis ir 69 straipsnis), galimybė perkelti papildomą 2 % sumą tarp EŽŪGF ir EŽŪFKP, jeigu ji naudojama subsidijoms jauniesiems ūkininkams steigtis (90 straipsnio 1 dalis).

(71) Specialioji ataskaita Nr. 10/2017 „Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui“.

(72) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 14, 15 ir 29 straipsniai.

(73) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 75 straipsnis bei 16 ir 42 konstatuojamosios dalys.

(74) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 77 straipsnis.

(75) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 65 straipsnio 7 dalis.

(76) Su išlaidomis nesusijęs finansavimas (BNR 46 straipsnis).

(77) Poveikio vertinimo IV priedas, 71 puslapis.

(78) Europos Komisijos viešoji konsultacija: „Konsultacijos dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) modernizavimo ir supaprastinimo“.

(79) Specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2018 apibrėžiame „tvarumą“ kaip projekto gebėjimą išlaikyti savo teikiamą naudą ilgą laiką po projekto užbaigimo: „ES parama produktyvioms investicijoms į įmones – daugiau dėmesio reikia skirti tvarumui“.

(80) BNR (BNR pasiūlymo 59 straipsnis (COM(2018) 375 final) vis dar nustatytas penkerių metų tvarumo reikalavimas.

(81) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 4 straipsnio 1 dalies d punkte reikalaujama, kad valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose „tikrąjį ūkininką“ apibrėžtų taip, kad būtų „užtikrinama, jog parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla, ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla. Pagal šią apibrėžtį, remiantis tokiais parametrais kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir (arba) įtraukimas į registrus, turi būti galima nustatyti, kurie ūkininkai nėra laikomi tikraisiais ūkininkais“.

(82) Ši apibrėžtis būtų naudojama bazinei pajamų paramai pagal Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 16 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį, ekologinėms schemoms pagal 28 straipsnį, susietajai pajamų paramai pagal 29 straipsnį, išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis pagal 66 straipsnį ir rizikos valdymo priemonėms pagal 70 straipsnį.

(83) Pavyzdžiui, oro uostų, geležinkelio paslaugų, vandens valymo įrengimų, nekilnojamojo turto paslaugų ar asmenų, eksploatuojančių nuolatines sporto ar pramogų aikšteles, veikla.

(84) Specialioji ataskaita Nr. 10/2018. „Ūkininkams skirta bazinės išmokos schema – veiklos požiūriu schema įdiegta, bet jos poveikis supaprastinimui, geresniam pagalbos skirstymui ir pagalbos dydžio konvergencijai ribotas“.

(85) Pavyzdžiui, Specialioji ataskaita Nr. 21/2017. „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“.

(86) Siūloma Reglamente dėl BŽŪP strateginių planų.

(87) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 11 straipsnis.

(88) Atitinkamai, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 809/2014 31 straipsnis (OL L 227, 2014 7 31, p. 69) ir horizontaliojo reglamento 84 straipsnio 3 dalies d punktas.

(89) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų III priedo 8 eilutė „Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai“.

(90) Tyčinio nesilaikymo atveju procentinė dalis būtų didesnė ir, remiantis horizontaliojo reglamento 86 straipsnio 4 dalimi, galėtų siekti iki 100 %.

(91) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 106 straipsnio 2 dalis.

(92) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 65 straipsnis.

(93) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 28 straipsnis.

(94) Specialioji ataskaita Nr. 21/2017. „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“.

(95) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 11 ir 12 straipsniai.

(96) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 65 straipsnio 8 dalis.

(97) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 28 straipsnis.

(98) Palyginti su 118 kaimo plėtros programų 2014–2020 m. laikotarpiu.

(99) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 111 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad valstybė narė turi įsteigti vieną BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą. Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 70 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodoma, kad įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą. Dabartiniu laikotarpiu Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 47 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų komitetą programos įgyvendinimui stebėti.

(100) Nors įstaigos lieka tos pačios, visų pirma pasikeistų tvirtinančiųjų įstaigų vaidmuo (žr. 9 diagramą ir 89 dalį).

(101) Pagal esamas taisykles 18 bazinę išmokų sistemą (BIS) taikančių valstybių narių naudoja teises į išmokas, tuo tarpu 10 likusių valstybių narių taiko panašią sistemą, kurioje nėra teisių į išmokas (vienkartinės išmokos už plotus sistema).

(102) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės sudaro netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašą, ir pateikiami minimalūs tokio sąrašo reikalavimai. Šiame straipsnyje PVM nėra minimas.

(103) Nors grąžintino PVM finansavimas būtų suderinamas su Komisijos BNR pasiūlymu kitose politikos srityse, tai prieštarautų tiesioginio valdymo principams pagal finansinio reglamento 186 straipsnį.

(104) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 73 straipsnio 5 dalis.

(105) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 106 straipsnio 2 dalyje pateikiamas platus patvirtinimo proceso apibūdinimas.

(106) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 96 straipsnio b punktas.

(107) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 91 straipsnis.

(108) Aiškinamojo memorandumo 9 puslapis.

(109) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 120 straipsnis.

(110) Pavyzdžiui, Europos Audito Rūmų 2015 m. metinės ataskaitos 3 skyrius; Europos Audito Rūmų 2016 m. metinės ataskaitos 3 skyrius; Specialioji ataskaita Nr. 12/2013: „Ar Komisija ir valstybės narės gali parodyti, kad yra tinkamai naudojamas kaimo plėtros politikai skirtas ES biudžetas?“; Specialioji ataskaita Nr. 12/2015: „ES prioriteto – skatinti žiniomis pagrįstos kaimo ekonomikos kūrimą – įgyvendinimui poveikį padarė prastas žinių perteikimo ir konsultavimo priemonių valdymas“; Specialioji ataskaita Nr. 1/2016: „Ūkininkų pajamų rėmimas: ar veiklos rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema yra gerai parengta ir pagrįsta patikimais duomenimis?“; Specialioji ataskaita Nr. 31/2016: „Bent vieną iš penkių ES biudžeto eurų išleisti klimato politikai – vykdomas plataus užmojo darbas, bet yra didelė rizika, kad tikslai nebus pasiekti“; Specialioji ataskaita Nr. 1/2017: Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai įgyvendintas tinklo „Natura 2000“ projektas; Specialioji ataskaita Nr. 2/2017 „Komisijos derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės susitarimų ir programų sanglaudos srityje: labiau į 2020 m. ES strategijos prioritetus orientuotos išlaidos, bet vis sudėtingesnė veiklos efektyvumo vertinimo tvarka“; Specialioji ataskaita Nr. 10/2017: „Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui“; Specialioji ataskaita Nr. 16/2017: „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“; Specialioji ataskaita Nr. 5/2018: „Atsinaujinančioji energija siekiant tvarios kaimo plėtros: galimos reikšmingos sinergijos, kurios iš esmės nėra išnaudojamos“.

(111) COM(2017) 497 final – IAS 2016 Annual Report (VAT 2016 m. metinė ataskaita).

(112) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 2 straipsnio 2 dalis, BNR pasiūlymo 24 straipsnis (COM(2018) 375 final).

(113) Horizontaliojo reglamento 11 straipsnio 1 dalies c punktas.

(114) Metinis veiklos rezultatų, susijusių su produkto rodikliais, patvirtinimas: horizontaliojo reglamento 38 straipsnis ir 52 straipsnio 2 dalis.

(115) Daugiametis veiklos rezultatų stebėjimas, taikant rezultatų rodiklius: Horizontaliojo reglamento 39 straipsnis.

(116) Remiantis horizontaliojo reglamento 38 straipsnio 2 dalimi, jei „…deklaruotų išlaidų ir sumos, atitinkančios atitinkamą praneštą produktą, skirtumas sudaro daugiau nei 50 %, o valstybė narė negali nurodyti tinkamai pagrįstų priežasčių…“.

(117) Priimant įgyvendinimo aktą pagal horizontaliojo reglamento 52 straipsnį.

(118) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 126 straipsnio 7 dalis.

(119) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 127 straipsnis.

(120) Siūlomi bendri poveikio rodikliai pateikiami Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų I priede.

(121) Horizontaliojo reglamento 25 konstatuojamoji dalis ir 35 straipsnis.

(122) Nors reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 9 straipsnyje nurodyta, kad intervencinės priemonės turi būti rengiamos atsižvelgiant į bendruosius Sąjungos teisės principus, tai taip pat turėtų būti akivaizdu pagal tinkamumo kriterijus.

(123) Pavyzdžiui, reglamento dėl BŽŪP strateginių planų I priedo O.13 punktas.

(124) Horizontaliojo reglamento 35 straipsnyje minimas produktas, apie kurį pranešta, tuo tarpu mes manome, kad pasiektas produktas turėtų būti išmokos pagrindu. Reglamento dėl BŽŪP strateginio plano 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad metinėse rezultatų ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie gautus produktus, faktines išlaidas, gautus rezultatus, taip pat pasiektų ir atitinkamų siektinų reikšmių skirtumą.

(125) Priešingai nei horizontaliojo reglamento 35 straipsnio c dalies ii punkte, 35 straipsnio c dalies i punkte nėra aiškiai atsisakoma BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų atskiriems paramos gavėjams taikomų tinkamumo sąlygų.

(126) Išskyrus finansinėmis priemonėmis finansuojamus veiksmus, nes šiuo atveju valstybių narių deklaruotos išlaidos negali viršyti atitinkamo veiksmo išlaidų (reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 74 straipsnio 4 dalis).

(127) Siūlome supaprastinti apibrėžčių „valdymo ir kontrolės sistemos“ ir „valdymo sistemos“ naudojimą. Horizontaliojo reglamento 1 straipsnio b punkte nurodomos „valdymo ir kontrolės sistemos“, o 36 konstatuojamojoje dalyje naudojama sąvoka „valdymo ir tikrinimo sistemos“. 57 straipsnio 2 dalyje minimos „valdymo ir kontrolės sistemos“, o 2 ir 40 straipsniuose naudojama sąvoka „valdymo sistemos“, tuo tarpu 53 straipsnyje: „valstybių narių valdymo sistemos“.

(128) Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 4 straipsnis.

(129) Horizontaliojo reglamento 57 straipsnio 1 dalies a punktas.

(130) Specialioji ataskaita Nr. 7/2017 „Nauja tvirtinančiųjų įstaigų funkcija BŽŪP išlaidų srityje: teigiamas poslinkis vieno bendro audito modelio link, tačiau būtina pašalinti reikšmingus trūkumus“.

(131) Pagal horizontaliojo reglamento 11 straipsnį ataskaitose dėl teisėtumo ir tvarkingumo būtų aptariamos tik išlaidos, kurios finansuojamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 dėl bendro rinkų organizavimo.

(132) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). 63 straipsnio 7 dalyje reikalaujama teikti nepriklausomos audito institucijos nuomones dėl to, ar finansinėse ataskaitose teisingai ir sąžiningai atskleidžiama, ar išlaidos, kurias grąžinti prašoma Komisijos, yra teisėtos ir tvarkingos ir ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai.

(133) Horizontaliojo reglamento 11 straipsnio 3 dalis.

(134) Horizontaliojo reglamento 11 straipsnio 1 dalis. Pačios tvirtinančiosios įstaigos būtų šių valdymo sistemų dalis. Interviu metu Komisija paaiškino, kad tvirtinančiosios įstaigos nėra sukurtos tam, kad atliktų savo pačių patikras, bet pasiūlyme tai neatsispindi.

(135) Horizontaliojo reglamento 2 straipsnis.

(136) Horizontaliojo reglamento 2 straipsnio c punktas.

(137) Parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus, remiantis horizontaliojo reglamento 11 straipsnio 1 dalimi.

(138) Horizontaliojo reglamento 53 straipsnio 1 dalis.

(139) Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis.

(140) SESV 287 straipsnio 1 dalis.

(141) Horizontaliojo reglamento 25 konstatuojamoji dalis.

(142) Apibrėžta horizontaliojo reglamento 2 straipsnyje kaip taisyklės, nustatytos reglamente dėl BŽŪP strateginių planų ir horizontaliajame reglamente.

(143) Pavyzdžiui, reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 15 straipsnyje nustatytas išmokų sumažinimas, 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta minimalaus ploto riba, 4 straipsnio d punkte pateikta tikrojo ūkininko sąvoka, o 4 straipsnio c punkto i papunktyje apibrėžta žemė, kuria disponuoja ūkininkas.

(144) Europos Audito Rūmai svarsto įtraukti patvirtinimo įsipareigojimą į savo patikinimo pareiškimą, labiau pasitikint audituojamų subjektų pateikiama informacija dėl teisėtumo ir tvarkingumo. Remiantis Tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (ISSAI 4000), atliekant patvirtinimo įsipareigojimą atsakinga šalis (šiuo atveju – Komisija) nustato ar įvertina tiriamą dalyką (šiuo atveju – BŽŪP išlaidas) pagal nustatytus kriterijus (šiuo atveju – pagal ES teisės aktuose pateiktas taisykles ir tas BŽŪP strateginių planų dalis, kurių reikalaujama ES taisyklėse) ir pateikia informaciją apie dalyką (šiuo atveju – mastą, kuriuo išmokomis pažeistos taisyklės), apie kurį auditorius renka pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, kad pakankamai pagrįstų savo pateikiamą išvadą.

I PRIEDAS

KONKREČIOS PASTABOS DĖL SIŪLOMŲ RODIKLIŲ

Šiame priede pateikiamos specialios pastabos apie Komisijos pasiūlyme nurodytus rodiklius. Mūsų pagrindinės pastabos yra pateiktos 71 dalyje. Pirmojoje lentelėje nurodyti produkto rodikliai, kurie pasiūlyme yra susieti su atitinkamomis intervencinėmis priemonėmis. Antrojoje lentelėje pateikiami rezultatų ir poveikio rodikliai, kurie pasiūlyme yra susieti su atitinkamais tikslais.

Produkto rodikliai

Teisinė nuoroda

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS)

Produkto rodiklis

Europos Audito Rūmų pastabos

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 13 straipsnis

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio žinių ir inovacijų srityje (EIP)

O.1	EIP veiklos grupių skaičius

O.2	EIP veiklos grupes steigiančių arba jose dalyvaujančių konsultantų skaičius

Pasiūlyme produkto rodikliai apibrėžiami reglamento dėl BŽŪP strateginių planų I priede; pirmoji dalis susijusi su AKIS, o antroji – su „bendrosiomis intervencinių priemonių rūšimis“.

Kai kuriomis BŽŪP intervencinėmis priemonėmis gali būti remiamos AKIS. O.1 ir O.2 rodikliai yra susiję su „bendradarbiavimo“ ir „keitimosi žiniomis ir informavimo“ intervencinėmis priemonėmis. Šiuos rodiklius susiejant su tinkamomis intervencinėmis priemonėmis veiklos rezultatų planas taptų aiškesnis.

Panašu, kad O.2 rodiklis skirtas dviem atskiriems veiksmams ir apima būtent konsultantų vykdomą „steigimą“ ir „dalyvavimą“ EIP grupėje (64 straipsnio g dalis ir 71 straipsnis). Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo siūlome pašalinti „steigimą“, arba šį rodiklį padalyti į du rodiklius.

Pagal BŽŪP teikiama parama

O.3	Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius

„Pagal BŽŪP teikiama parama“ nėra intervencinės priemonės rūšis, todėl siūlomo rodiklio svarba yra neaiški. Jei Komisija nori fiksuoti bendrą paramos gavėjų skaičių, būtų daug naudingiau jį fiksuoti pagal kiekvieną intervencinės priemonės rūšį.

Kadangi pasiūlyme nėra pateiktas „bendrosios intervencinių priemonių rūšies“ apibrėžimas, „intervencinė priemonė“ turėtų būti paremta reglamente dėl BŽŪP strateginių planų nurodyta intervencinės priemonės rūšimi (3 straipsnis). Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų III antraštinėje dalyje išvardytos BŽŪP intervencinių priemonių rūšys, konkrečiai 14 straipsnyje (tiesioginių išmokų intervencinės priemonės), 39, 43, 49, 52, 55, 57 ir 60 straipsniuose (sektorinės intervencinės priemonės) ir 64 straipsnyje (kaimo plėtros intervencinės priemonės). Siekiant suvienodinti formuluotes, siūlome naudoti antraštę „intervencinių priemonių rūšys“.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 14 straipsnio 6 dalis

Atsietoji tiesioginė parama

O.4	Hektarų, už kuriuos skiriamos atsietosios tiesioginės išmokos, skaičius

O.5	Atsietųjų tiesioginių išmokų gavėjų skaičius

O.6	Ploto, už kurį teikiama didesnė pajamų parama jauniesiems ūkininkams, hektarų skaičius

O.7	Didesnės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams gavėjų skaičius

14 straipsnyje apibrėžtos keturios atsietųjų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšys.

O.4 ir O.5 rodikliai apima visas keturias rūšis (14 straipsnio 6 dalies a–d punktai), o O.6 ir O.7 rodikliai skirti jauniesiems ūkininkams (14 straipsnio 6 dalies c punktas). Pasiūlyme nėra numatytas atskiras kitų atsietųjų tiesioginių išmokų, pavyzdžiui, naujųjų ekologinių schemų (14 straipsnio d dalis) stebėjimas.

Atskiras skirtingų rūšių atsietųjų tiesioginių išmokų stebėjimas būtų daug naudingesnis. Su dviem rodikliais, panašiais į O.6 ir O.7, kiekvienai iš 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų keturių intervencinių priemonių rūšių nebereikėtų O.4 ir O.5 rodiklių.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio f punktas

Rizikos valdymo priemonės

O.8	Ūkininkų, kuriems taikomos remiamos rizikos valdymo priemonės, skaičius

Atsižvelgiant į galimų rizikos valdymo priemonių įvairovę būtų naudinga stebėti O.8 pagal priemonės rūšį. Rodiklio pavadinimas būtų aiškesnis, jei terminologija anglų kalba būtų suderinta su teisės akto tekstu (70 straipsnis), tai yra „rizikos valdymo priemonės“ (angl. risk management tools, o ne risk management instruments).

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 14 straipsnio 7 dalis

Susietoji parama

O.9	Ploto, už kurį teikiama susietoji parama, hektarų skaičius

O.10	Gyvulių, už kuriuos teikiama susietoji parama, skaičius

Siekdami suderinti terminologiją ir užtikrinti matavimo vienetų nuoseklumą, O.10 atveju siūlome „gyvulių“ skaičių pakeisti į „sutartinių ūkinių gyvūnų“ skaičių.

Atskiras produkto rodiklis galėtų būti naudojamas paramos gavėjų, kurie naudojasi susietąja parama, skaičiui stebėti, nes jis būtų daug naudingesnis nei pirmiau pasiūlytas O.3 rodiklis.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio b–c punktai, 66 ir 67 straipsniai.

Išmokos regionams, kuriuose esama gamtinių arba kitokių būdingų kliūčių.

O.11	Hektarų, už kuriuos mokamos priemokos regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių (3 kategorijos), skaičius

O.12	Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Vandens pagrindų direktyvą, skaičius

Šie rodikliai yra susiję su dviem intervencinių priemonių rūšimis: „gamtinės ar kitokios vietovei būdingos kliūtys“ (64 straipsnio b punktas) ir „dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygos“ (64 straipsnio c punktas). Intervencinių priemonių rūšių išvardijimas po vieną ir teisės akto tekste pasiūlytų formuluočių naudojimas padėtų nustatyti aiškesnę struktūrą. Suvienodinus terminologiją būtų lengviau skaityti teisės aktą; pavyzdžiui, intervencinės priemonės rūšis apima „regionui būdingas kliūtis“, o 64 straipsnio b ir c punktuose naudojamas terminas „vietovei būdingos kliūtys“.

O.11 atveju siūlome „priemokas regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių“ pakeisti į „paramą regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių“. Pasiūlyme neminimos jokios „priemokos“, todėl šios sąvokos naudojimas aprašant rodiklį gali sukelti painiavą. Neaišku, ar šis rodiklis skirtas visoms trims kategorijoms kartu stebėti, ar jos būtų stebimos atskirai.

Pagal O.12 rodiklį stebimi veiksmai susiję su įvairiais tikslais (6 straipsnio 1 dalies e ir f punktai). Paramos pagal tinklo „Natura 2000“ ir vandens direktyvą stebėjimas atskirai, padalijant rodiklį į du rodiklius, taip pat būtų naudingesnis vertinant indėlį siekiant atitinkamo tikslo.

Taip pat būtų logiška įtraukti rodiklius, padedančius, be vietovės, stebėti ir paramos gavėjų skaičių, kaip kitų intervencinių priemonių atveju.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio a punktas ir 65 straipsnis

Išmokos už valdymo įsipareigojimus (aplinkos ir klimato srities, genetinių išteklių, gyvūnų gerovės)

O.13	(Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.14	(Miškų ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.15	Hektarų, už kuriuos teikiama ekologinio ūkininkavimo parama, skaičius

O.16	Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos teikiama parama gyvūnų gerovės, sveikatos arba didesnio biologinio saugumo priemonėms įgyvendinti, skaičius

O.17	Projektų, kuriais remiami genetiniai ištekliai, skaičius

O.13 ir O.14 rodikliai apima intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie skirtingų tikslų siekimo. Manome, kad būtų daug naudingiau atskirai stebėti su klimatu, aplinka ir biologine įvairove susijusią veiklą.

Neaišku, kodėl O.16 rodiklis yra skirtas gyvūnų sveikatai ir biologiniam saugumui. Pasiūlyme (65 straipsnyje) nėra konkrečių nuorodų apie gyvūnų sveikatos ir biologinio saugumo priemones, nors valstybės narės galėtų nuspręsti tokias intervencines priemones įtraukti į savo BŽŪP strateginius planus. Be to, neaišku, ar ūkinių gyvūnų skaičius būtų nurodomas atskirai kiekvienam intervencinės priemonės porūšiui (gerovė, sveikata ir biologinis saugumas), dėl ko rodiklis būtų naudingesnis.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio d punktas ir 68 straipsnis

Investicijos

O.18	Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

O.19	Remiamų vietos infrastruktūrų skaičius

O.20	Remiamų negamybinių investicijų skaičius

O.21	Ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

Norint teikti nuoseklias ataskaitas apie O.18, O.19 ir O.20 rodiklius, reikia nustatyti „investicijų“ ir „vietos infrastruktūros“ apibrėžtis, nes šie terminai pasiūlyme nėra apibrėžti. Pavyzdžiui, būtų galima naudoti 3 straipsnyje pateiktą „veiksmo“ apibrėžtį.

Atsižvelgiant į investicijų, kurios gali būti remiamos pagal šią intervencinę priemonę, įvairovę, šie rodikliai menkai atspindi tai, kas buvo pagaminta arba įvykdyta (t. y. mažai orientacijos į rezultatą).

Be to, investicijoms finansuoti galima panaudoti tiek dotacijas, tiek finansines priemones. Jei Komisija skirtingiems finansavimo būdams ketina taikyti atskirus produkto rodiklius, siūlome nurodyti atskirus rodiklius pačiame reglamente dėl BŽŪP strateginių planų.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio e punktas ir 69 straipsnis.

Įsikūrimo dotacijos

O.22	Įsikūrimo dotacijas gaunančių ūkininkų skaičius

O.23	Kaimo verslininkų, gaunančių įsikūrimo dotacijas, skaičius

Intervencinė priemonė „įsikūrimo dotacijos“ skirta jauniesiems ūkininkams ir kaimo verslo kūrimui (69 straipsnis). Siekiant aiškumo, siūlome prie O.22 pridėti žodį „jaunųjų“ ir suvienodinti O.23 formuluotę su teisės akto tekstu pakeičiant formuluotę „verslininkai“ terminu „verslo kūrėjai“.

Jaunųjų ūkininkų atveju būtų naudinga taip pat įtraukti susijusių hektarų skaičių.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio g punktas ir 71 straipsnis.

Bendradarbiavimas

O.24	Remiamų gamintojų grupių/organizacijų skaičius

O.25	Ūkininkų, gaunančių dalyvavimo ES kokybės sistemose paramą, skaičius

O.26	Kartų kaitą (jaunieji/ne jaunieji ūkininkai) užtikrinančių projektų skaičius

O.27	Vietos plėtros strategijų (LEADER) skaičius

O.28	Kitų bendradarbiavimo grupių (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius

Dėl aiškesnės struktūros produkto rodikliai galėtų būti išdėstyti vadovaujantis teisės akto tekstu (71 straipsnis):

—	EIP (O.1 ir O.2)

—	LEADER (O.27)

—	Kokybės schemų skatinimas (O.25)

—	Gamintojų organizacijos arba gamintojų grupės (O.24)

—	Kitos bendradarbiavimo formos (O.28)

—	Ūkių perėmimas (O.26)

Taip pat žr. pirmiau pateiktas pastabas dėl O.1 ir O.2 rodiklių, susijusių su EIP.

Siekiant nuoseklumo, O.25 turėtų būti performuluotas nurodant, kad intervencine priemone siekiama remti kokybės schemų skatinimą, o ne tik tokiose schemose dalyvaujančius ūkininkus. Atsižvelgiant į tai, kad intervencinėmis priemonėmis remiamas kokybės schemų skatinimas, dalyvavimo tokiose schemose rodiklis būtų rezultato rodiklis.

Be to, reikėtų paaiškinti, ar O.27 rodikliu siekiama įvertinti visas remiamas strategijas, ar tik tas, kurias pasirinkta įgyvendinti (remiantis dabartiniu dviejų etapų metodu, pagal kurį remiamos LEADER strategijos).

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 64 straipsnio h punktas ir 72 straipsnis

Keitimasis žiniomis ir informavimas

O.	29 Mokymą baigusių/konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius

O.30	Asmenų, kurie nėra ūkininkai, baigusių mokymą/dalyvavusių konsultacijose, skaičius

Kad O.29 ir O.30 rodikliai būtų naudingesni, tik atskiri paramos gavėjai turėtų būti skaičiuojami.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 11–12 straipsniai ir III priedas

Horizontalieji rodikliai

O.31	Ploto, kuriame taikoma aplinkosaugos praktika, hektarų skaičius (fizinio ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, ekologinės sistemos, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, miškininkystės priemonės ar ekologinio ūkininkavimo priemonės, rodiklių suvestinė)

O.32	Ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, hektarų skaičius (suskirstytas pagal gerąją agrarinę ir aplinkosaugos praktiką)

Siekiant supaprastinti I priedo struktūrą ir sustiprinti veiksmingumo elementą susiejant rodiklius su metiniu veiklos rezultatų patvirtinimu ir daugiamete veiklos apžvalga, siūlome neįtraukti horizontaliųjų rodiklių.

O.31 rodiklis nesuteikia papildomos informacijos, nes kiti rodikliai (prireikus juos galima pridėti) apima šias sritis; šį rodiklį reikėtų pašalinti. Teisės akto tekste (išskyrus 31 konstatuojamąją dalį) neminimos pradinio lygio sistemos (PLS).

Panašu, kad sąlygiškumo stebėjimas pagal O.32 rodiklį yra susijęs tik su „gera agrarine ir aplinkosaugos žemės būkle“ (GAAB); tai reikia paaiškinti ir „gerąją agrarinę ir aplinkosaugos praktiką“ („GAAP“) pakeisti į „GAAB“. Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžtų GAAB standartus (reikalingas Komisijos patvirtinimas). Manome, kad galėtų būti įtrauktos su GAAB susijusios sritys kaip rezultato rodikliai pagal tris aplinkosaugos/klimato kaitos tikslus, kuriems jie priskirti III priede.

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 39 straipsnis, 44 straipsnio 1 dalis ir 49 straipsnis.

Sektorinės programos

O.33	Veiklos fondą/veiksmų programą kuriančių gamintojų organizacijų skaičius

O.34	Pardavimo skatinimo ir informavimo veiksmų skaičius ir rinkos stebėjimas

O.35	Veiksmų, kuriais siekiama išsaugoti/tobulinti bitininkystę, skaičius

Siekiant suvienodinti formuluotes, siūlome pakeisti intervencinės priemonės rūšies pavadinimą į „sektorines intervencines priemones“.

Atsižvelgiant, kad vaisių ir daržovių sektoriuje tai yra tik viena iš 16 papildomų intervencinių priemonių (43 straipsnio 1 dalies n punktas), neaišku, kodėl O.34 rodiklyje yra išskirtas skatinimo ir komunikacijos veiksmų stebėjimas. Kitos papildomos intervencinės priemonės, kaip klimato kaitos veiksmai vaisių ir daržovių sektoriuje (43 straipsnio 1 dalies l punktas) atrodo ne mažiau svarbios. Be to, vaisių ir daržovių sektoriuje rinkos stebėjimas nėra numatytas kaip papildoma intervencinė priemonė (43 straipsnio 1 dalis), tačiau jis numatytas bitininkystės sektoriui (49 straipsnio g punktas). Neaišku, ar O.34 rodiklis skirtas intervencinėms priemonėms stebėti skirtinguose sektoriuose.

Panašiai, nėra visiškai aišku, ar O.35 yra skirtas vertinimui, nes pasiūlyme nėra paminėtas siekis „išsaugoti/tobulinti bitininkystę“ (49 straipsnis).

Siūlome O.34 ir O.35 pakeisti į „(Atskirų) gamintojų, įtrauktų į remiamus veiklos fondus/programas, skaičius (prireikus išskirstyti į šešis sektorius)“. Jei Komisija siekia išlaikyti atskirą stebėjimą, kaip O.35 bitininkystės atveju (atsižvelgiant į didėjantį dėmesį šiam sektoriui), rodiklio formuluotė turi būti suvienodinta su teisės akto tekste siūloma formuluote. Jei naudojama sąvoka „veiksmas“, ją reikia apibrėžti (pavyzdžiui, naudojant sąvokos „veiksmas“ apibrėžtį, kuri pateikta 3 straipsnyje).

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi Komisijos pasiūlymu dėl BŽŪP strateginių planų (daugiausia I priedu).

Rezultato ir poveikio rodikliai

Rezultatų rodikliai

Europos Audito Rūmų pastabos

Poveikio rodikliai

Europos Audito Rūmų pastabos

Kompleksinis tikslas: Modernizavimas – kaupti žinias, diegti inovacijas, gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinti praktinį jų taikymą

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 96 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų poreikius dėl devynių konkrečių BŽŪP tikslų, nurodytų to paties reglamento 6 straipsnyje. Kompleksinis tikslas nėra vienas iš jų, bet jis atskirai minimas 5 straipsnyje. Todėl sistemoje atsiranda nereikalingas sudėtingumas.

Atskirai įtraukus kompleksinį tikslą, rodikliai išlieka susiję su šiuo tikslu ir nepatenka į veiklos rezultatų patvirtinimo ir daugiametės veiklos peržiūros taikymo sritį.

Tikslas iš dalies sutampa su konkrečiu tikslu „labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurenciją, be kita ko, didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, technologijoms bei skaitmeninimui“ (6 straipsnio 1 dalies b punktas). Siekiant supaprastinti sistemos struktūrą, siūlome kompleksinį tikslą integruoti į konkrečius tikslus.

R.1	Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis

R.2	Konsultacijų ir žinių sistemų susiejimas. AKIS priklausančių konsultantų skaičius (palyginti su bendru ūkininkų skaičiumi)

R.3	Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkininkų, gaunančių paramą pagal BŽŪP tiksliojo ūkininkavimo technologijai plėtoti, dalis

Pagal esamą formuluotę R.1 ir R.3 rodikliais rezultatai nevertinami.

Siekiant įvertinti paramos, skiriamos konsultavimui, mokymams, keitimuisi žiniomis ar dalyvavimui veiklos grupėse, rezultatus (tiesioginius pokyčius), rodiklis, pavyzdžiui, nurodantis, kiek ūkininkų ėmėsi veiksmų remdamiesi gautomis konsultacijomis ar mokymais, galėtų būti naudingesnis. Jei, kaip pirmiau pasiūlyta, kompleksinis tikslas būtų integruotas į konkrečius tikslus, performuluotas R.1 rodiklis tiktų kaip naujo/performuluoto konkretaus tikslo rezultato rodiklis. Kaip alternatyva, tokią paramą gaunančių ūkininkų skaičius galėtų būti panaudotas kaip intervencinės priemonės „keitimasis žiniomis ir informavimas“ produkto rodiklis. Tačiau panašu, kad R.1 ir R.24 rodikliai iš dalies sutampa, ir šį klausimą reikia spręsti.

R.3 būtų naudingas produkto rodiklis „investicijoms“.

Jei valstybė narė, atlikdama poreikių vertinimą, pripažįsta konsultantų stoką ir panaudoja intervencines priemones, kuriomis siekiama padidinti konsultantų santykį BŽŪP strateginiame plane, pagal R.2 rodiklį apskaičiuojamas ūkininkų skaičiaus vienam konsultantui santykis galėtų būti svarbus rezultato rodiklis. Jei kompleksinis tikslas integruojamas į konkrečius tikslus, kaip pirmiau pasiūlyta, R.2 rodiklis būtų tinkamas pagal naują/performuluotą konkretų tikslą.

I.1	Dalijimasis žiniomis ir inovacijos. BŽŪP biudžeto dalis, skirta dalijimuisi žiniomis ir inovacijoms

I.1 nėra poveikio rodiklis. Atsižvelgiant į tai, kad vertinami finansiniai ištekliai, I.1 galėtų būti laikomas indėlio rodikliu (žr. 6 diagramą).

Jei Komisija mano, kad pagal dabartinę formuluotę rodiklis yra tinkamas stebėjimo tikslais, būtų naudinga išsiaiškinti, ar tai reiškia skirtų BŽŪP biudžeto lėšų dalį, ar nurodytu laiku išleistą biudžeto lėšų dalį.

1 konkretusis tikslas. Remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu.

R.4	Pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja patirtimi. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis

R.5	Rizikos valdymas. Ūkių, kuriuose taikomos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, dalis

R.6	Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomos paramos, teikiamos už reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, priklausančio ploto hektarą, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu)

R.7	Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto už hektarą procentinė dalis

Nėra ryšio tarp R.4 ir tikslo užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu. Be to, pagal dabartinę formuluotę, juo nėra vertinami rezultatai. Kaip rekomendavome specialiojoje ataskaitoje dėl kompleksinio susiejimo, būtų naudingas rezultato rodiklis, kuriuo vertinama ūkių dalis – iš tų, kuriems taikoma kita nei standartinė kontrolė – besilaikančių paramos sąlygų reikalavimų. Toks rezultato rodiklis puikiai tiktų, pavyzdžiui, konkrečiam tikslui, susijusiam su visuomeniniais poreikiais (6 straipsnio 1 dalies i punktas).

Atsižvelgiant į galimų rizikos valdymo priemonių įvairovę būtų naudinga stebėti R.5 pagal priemonės rūšį.

Jei R.7 skirtas intervencinių priemonių rezultatui vertinti pagal reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 66–67 straipsnius, dėl aiškumo būtų geriau suvienodinti formuluotę (pavyzdžiui, vietovei būdingos kliūtys).

I.2	Pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai, palyginti su bendrais ekonomikos rodikliais

I.3	Ūkio pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų raida

I.4	Perspektyvių ūkio pajamų rėmimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai pagal sektorius (palyginti su žemės ūkio sektoriaus vidurkiu)

I.5	Teritorinės pusiausvyros išlaikymas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (palyginti su vidurkiu)

Panašu, kad I.2, I.3, I.4 ir I.5 rodikliuose sąvokos „ūkio pajamos“ ir „žemės ūkio sektoriaus pajamos“ yra naudojamos pakaitomis. Mūsų nuomone, ūkio pajamos yra tinkamesnis matavimo vienetas (žr. 27, 28 ir 30 dalis).

Pastebėjome, kad poveikio rodiklis nepriskirtas pagrindiniam tikslui, aprūpinimo maistu saugumui, kuriam planuota skirti didžiausią BŽŪP biudžeto dalį (2014–2020 m. teisės aktuose yra įtrauktas, pavyzdžiui, I.05, kuriuo vertinamas maisto produktų kainos vartotojui pokytis, susijęs su pagrindiniu perspektyvios maisto gamybos tikslu).

Vertinant ES aprūpinimo maistu saugumą viena iš galimybių būtų apskaičiuoti gebėjimo apsirūpinti reikalingu maistu lygį. Tai būtų galima padaryti vertinant ES žemės ūkio produktų ir pirminių maisto produktų gamybą, susijusią su apskaičiuotais populiacijos poreikiais, atsižvelgiant į aktyviam ir sveikam gyvenimui reikalingą dietą ir maisto produktams teikiamą pirmenybę (žr. 33 dalį).

Be to, BŽŪP paramos kaip bendrų ūkio pajamų dalies vertinimas būtų svarbus politikos poveikio rodiklis.

2 konkretusis tikslas. Labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurenciją, be kita ko, didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, technologijoms bei skaitmeninimui

R.8	Sunkumų patiriantiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas. Ūkininkų, kuriems teikiama susietoji parama konkurencingumui, tvarumui ar kokybei gerinti, dalis

R.9	Ūkių modernizavimas. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti ir, be kita ko, gerinti išteklių naudojimo efektyvumą, dalis

Nėra ryšio tarp R.8 ir tikslo, nes paprastai pripažįstama, kad dėl susietųjų išmokų gali atsirasti rinkos iškraipymai.

Pagal R.9 nevertinami rezultatai (tiesioginis pokytis), bet tam tikrų intervencinių priemonių paramos gavėjų skaičius susiejamas su bendru skaičiumi.

Reikia parengti kitus rodiklius, kuriais būtų vertinami šio tikslo įgyvendinimo rezultatai. Be pagrindinio rinkos orientavimo ir didesnės konkurencijos tikslo, būtų naudingas rodiklis, kuriuo stebimas tikslo „didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, technologijoms bei skaitmeninimui“ įgyvendinimas.

I.6	Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas

I.7	Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais iššūkių įveikimas. Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais importo ir eksporto rodikliai

3 konkretusis tikslas. Ūkininkų padėties vertės grandinėje gerinimas

R.10	Geresnis tiekimo grandinės organizavimas. Ūkininkų, dalyvaujančių remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis

R.11	Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų, vykdančių veiksmų programas, parduodamos produkcijos vertės dalis

Pagal R.10 rodiklį nevertinamas dalyvavimo tose grupėse ar organizacijose rezultatai (tiesioginis pokytis).

Pagal R.11 rodiklį neaišku, kaip būtų apskaičiuojama dalis, t. y. su kuo būtų susijusi parduodamos produkcijos dalis.

I.8	Ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas. Papildoma nauda maisto grandinėje dalyvaujantiems pirminiams gamintojams

4 konkretusis tikslas. Švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, plėtoti darniąją energetiką

R.12	Prisitaikymas prie klimato kaitos. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis

R.13	Gyvulininkystės sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama išmetamųjų ŠESD ir (arba) amoniako, įskaitant susidarantį tvarkant mėšlą, kiekiui mažinti, dalis

R.14

Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, išlaikyti ir (arba) gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (daugiamečius žolynus, žemės ūkio paskirties žemę durpynuose, miškus ir t. t.), dalis

R.15	Žalioji energija, gaunama iš žemės ir miškų ūkio šaltinių. Investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (MW)

R.16	Energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Energijos taupymas žemės ūkio sektoriuje

R.17	Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško veisimo ir miškingų plotų kūrimo (įskaitant agrarinę miškininkystę) parama

Pripažįstame, kad su veiksmais klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti susijusius rezultatus sudėtinga išmatuoti, o tiesioginiai pokyčiai dažnai nėra akivaizdžiai matomi. Tačiau jei R.12, R.13, R.14 ir R.17 turi būti laikomi rezultato rodikliais, reikia mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų numatytus naudotų priemonių rezultatus. Be to, nepriklausomai nuo įsipareigojimų dėl indėlio kovojant su klimato kaita skirtumų, kurie pakankamai dažnai yra reikšmingi, šių rodiklių atveju vienodai vertinamas kiekvienas hektaras. Šie rodikliai taptų svarbesniais, jeigu šie hektarai būtų diferencijuojami pagal indėlį siekiant tikslų, remiantis įrodymais. Pavyzdžiui, tai būtų galima pasiekti naudojant vertinimo balais sistemą, tokia kaip EBPO nustatyti Rio rodikliai, pagal kuriuos veikla tikrinama ir žymima skiriant procentinę dalį (nuo 1 iki 100 %), kuria prisidedama prie šio tikslo.

Neaišku, ar R.15 ketinama vertinti investicijų skaičių ar pajėgumą. Nors sukurti pajėgumai būtų daug svarbesni nei investicijų skaičius, tinkamesniu rezultato rodikliu galėtų būti po tam tikro laikotarpio pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija.

R.16 atveju reikėtų paaiškinti, ar ketinama vertinti dėl BŽŪP investicijų sutaupytos energijos kiekį, ir ar yra per metus sutaupytos energijos kiekis, kuris turėtų būti apskaičiuotas.

I.9	Ūkių atsparumo didinimas. Indeksas

I.10	Klimato kaitos švelninimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas

I.11	Anglies dioksido sekvestracijos didinimas. Dirvožemyje esančios organinės anglies kiekio didinimas

I.12	Darniosios energijos naudojimo žemės ūkio sektoriuje didinimas. Energijos gamyba iš atsinaujinančių žemės ir miškų ūkio šaltinių

Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 7, 96 ir 97 straipsniuose BŽŪP intervencinės priemonės yra susiejamos su ES klimato ir energetikos srities teisės aktais. Vadinasi, BŽŪP veiklos rezultatų sistemoje turi atsispindėti sektoriaus indėlis siekiant ES klimato ir energetikos tikslų.

Jei I.9 skirtas atsparumui klimato kaitai vertinti, siūlome tai patikslinti rodiklio pavadinime. Žodis „atsparumas“ naudojamas 1 tiksle kitokia prasme (ekonominis atsparumas), o tai galėtų sukelti painiavos. Reikia dar tiksliau apibrėžti indeksą: suprantame, kad AGRI GD kartu su CLIMA GD šiuo metu rengia indeksą, kuris padėtų stebėti prisitaikymą prie klimato kaitos.

5 konkretusis tikslas. Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą

R.18	Dirvožemio gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti dirvožemį tvarkyti padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis

R.19	Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis

R.20	Vandens kokybės apsauga. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti užtikrinti vandens kokybę padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis

R.21	Darnus maisto medžiagų valdymas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą, dalis

R.22	Tausus vandens naudojimas. Drėkinamos žemės ploto, dėl kurio prisiimti įsipareigojimai gerinti vandens balansą, dalis

R.23	Aplinkos/klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, susijusioms su aplinkos apsauga arba kova su klimato kaita, dalis

R.24	Aplinkos/klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis. Ūkininkų, gaunančių paramą su aplinkos/klimato srities veiklos rezultatais susijusioms konsultacijoms ir mokymui, dalis

Pripažįstame, kad su aplinkosaugos tikslais susijusių rezultatų vertinimas yra sudėtingas, o tiesioginiai pokyčiai dažnai nėra akivaizdūs. Tačiau jei R.18, R.19, R.20, R.21 ir R.22 turi būti laikomi rezultato rodikliais, reikia mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų numatytus naudotų priemonių rezultatus. Be to, nepriklausomai nuo įsipareigojimų aplinkosauginės vertės skirtumų, kurie pakankamai dažnai yra reikšmingi, žemė yra vienodai vertinama šių rodiklių atveju. Jie būtų naudingesni, jei skirtingi įsipareigojimai būtų diferencijuoti (žr. pirmiau pateiktą pastabą dėl R.12 rodiklio).

Panašiai, R.23 atveju reikia mokslinių įrodymų/tyrimų, patvirtinančių atitinkamos investicijos aplinkosauginį indėlį.

R.24 būtų labiau orientuotas į rezultatą, jei vertinimo veiksmai būtų paremti gautomis konsultacijomis/mokymais.

Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, reikia patikslinti R.23 ir R.24, kad ūkininkai per daugiametės finansinės programos laikotarpį būtų skaičiuojami tik vieną kartą.

I.13	Dirvožemio erozijos mažinimas. Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriam būdinga vidutinė arba stipri dirvožemio erozija, procentinė dalis

I.14	Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo amoniako kiekio mažinimas

I.15	Vandens kokybės gerinimas. Bendras maistingųjų medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje

1.16	Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose azoto koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Nitratų direktyvą), skaičius

I.17	Intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas. Vandens suvartojimo indeksas plius (WEI+)

Poveikio rodikliai atrodo tinkami, bet turi būti tiksliau apibrėžti.

I.14 – būtų tiksliau vartoti anglų kalbos žodį „Reduction“, o ne „Reduce“.

6 konkretusis tikslas. Padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius.

R.25	Darniojo miškų ūkio rėmimas. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir tvarkymą, dalis.

R.26	Miškų ekosistemų apsauga. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, dalis

R.27	Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis

R.28	„Natura 2000“ rėmimas. „Natura 2000“ teritorijose esantis plotas, kurį įsipareigota saugoti, išlaikyti ir atkurti

R.29	Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores, dalis

Kaip jau minėta klimato ir aplinkosaugos rezultato rodiklių atveju, R.25, R.26, R.27, R.28 ir R.29 turi būti paremti moksliniais tyrimais ar įrodymais, patvirtinančiais biologinės įvairovės priemonių indėlį.

Neaišku, kodėl R.28 atveju siūloma vertinti absoliučią sritį, o ne jos dalį, kaip kitų rodiklių atveju.

I.18	Žemės naudmenose gyvenančių paukščių populiacijų didinimas. Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas

I.19	Geresnė biologinės įvairovės apsauga. Procentinė su žemės ūkiu susijusių Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis

I.20	Geresnis ekosisteminių paslaugų teikimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kuriose yra kraštovaizdžio elementų, dalis

7 konkretusis tikslas. Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse

R.30	Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius

Pagal R.30 ir I.21 rodiklius dėmesys sutelkiamas į jaunuosius arba naujus ūkininkus, o ne į kartų kaitos lygį tarp jaunųjų/naujų ir senųjų ūkininkų arba jaunųjų/naujų ir bendrą ūkininkų skaičių. Tokių santykių vertinimas būtų daug naudingesnis politikos veiksmingumo rodiklis.

Manome, kad šiuose rodikliuose turėtų būti atsižvelgiama tik į jaunus ūkininkus, kurie sėkmingai įveikia įsikūrimo etapą (pavyzdžiui, sėkmingai įgyvendina savo verslo planą).

I.21	Jaunųjų ūkininkų pritraukimas. Naujų ūkininkų skaičiaus pokyčiai

Žr. pastabas dėl R.30 rezultato rodiklio.

8 konkretusis tikslas. Skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektoriuose

R.31	Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Naujų darbo vietų kūrimas įgyvendinant remiamus projektus

R.32	Kaimo bioekonomikos plėtra. Bioekonomikos įmonių, kuriamų naudojantis parama, skaičius

R.33	Kaimo ekonomikos skaitmeninimas. Kaimo gyventojų, dalyvaujančių remiamoje Pažangiųjų kaimų strategijoje, dalis

R.34	Europos kaimo infrastruktūros tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis pagal BŽŪP teikiama parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis

R.35	Socialinės įtraukties skatinimas. Mažumų atstovų ir (arba) pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, kurie naudojasi remiamais socialinės įtraukties projektais, skaičius

Kad R.31 atspindėtų realybę, rodikliu turėtų būti vertinamas „realių darbo vietų“ (t. y. ne laikinų) skaičius, kurios buvo sukurtos įgyvendinant projektą. Reikalinga bendra apibrėžtis.

R.33 rodikliu vertinama „pažangiųjų kaimų strategijų“ aprėptis. Jeigu jis naudojamas kaip rezultato rodiklis, šią sąvoką reikia apibrėžti reglamente. Išskyrus 16 ir 45 konstatuojamąsias dalis, šiuo metu „pažangiųjų kaimų strategija“ pasiūlyme nėra minima.

Kad R.35 rodiklis būtų naudingesnis, turėtų būti skaičiuojami tik atskiri asmenys (išvengiant dvigubo skaičiavimo, jei asmenys gauną paramą pagal daugiau nei vieną socialinės įtraukties projektą).

I.22	Darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Užimtumo lygio regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, pokyčiai

I.23	Ekonomikos augimo kaimo vietovėse didinimas. Vienam gyventojui regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, tenkančio BVP pokyčiai

I.24	Teisingesnė BŽŪP. Geresnis pagal BŽŪP teikiamos paramos paskirstymas

I.25	Kaimo įtraukties skatinimas. Kaimo vietovių skurdo indekso pokyčiai

Neaišku, ką siekiama vertinti I.24 rodikliu. Teisės aktų leidėjas galėtų apsvarstyti galimybę apskaičiuoti pokytį Gini koeficientu tik BŽŪP subsidijoms.

9 konkretusis tikslas. Užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius geriau reaguotų į visuomenės poreikius, susijusius su maistu bei sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), ir gyvūnų gerove

R.36	Antibiotikų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija/ribojimas), dalis

R.37	Tausus pesticidų naudojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikomi remiami konkretūs veiksmai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, dalis

R.38	Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis

Tam, kad R.36, R.37 ir R.38 rodikliai galėtų būti laikomi rezultato rodikliais, reikia mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų numatytus naudotų priemonių rezultatus.

Pagal R.36 rodiklį vertinami veiksmai, kurie turi netiesioginį poveikį gyvūnų gerovei. Nėra nuorodų į intervencinių priemonių rezultatus, susijusius su gyvūnų gerovės didinimu/faktiniu antibiotikų naudojimo sumažėjimu.

Pagal R.38 rodiklį nevertinami faktiniai rezultatai. Sutartinių ūkinių gyvūnų dalis, kurią apima gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, neparodo gyvūnų gerovės būklės pokyčių. Neaišku, ar šis rodiklis yra susijęs su O.16 produkto rodikliu, t. y. ar tuo rodikliu gali būti remiamasi apskaičiuojant R.38. Kyla pavojus, kad pagal šį rodiklį bus pranešta apie intervencines priemones, kurių tikslai yra kitokie nei gyvūnų gerovė (sveikata, biologinis saugumas), sudarant klaidingą įspūdį apie gyvūnų gerovės veiksmų apimtį.

I.26	Antibiotikų naudojimo žemės ūkyje ribojimas. Pardavimas/naudojimas maistiniams gyvūnams

I.27	Tausus pesticidų naudojimas (TPN). Mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį (Direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo)

I.28	Vartotojų poreikio gauti kokybiško maisto patenkinimas. Produktų, kuriems taikomos ES kokybės sistemos (įskaitant ekologinius produktus), vertė

Nėra poveikio rodiklio, skirto gyvūnų gerovei.

Neaišku, ar I.26 skirtas prekybai, ar antibiotikų naudojimui. Maistas taip pat yra labai plati sąvoka. Rodiklis būtų naudingesnis, jei juo būtų apskaičiuojama, pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį pagaminto maisto be antibiotikų dalis.

Neaišku, ką siekiama vertinti I.27 rodikliu. Jei siekiama sumažinti pesticidų naudojimą, tada rodiklis turėtų būti performuluotas. Nepanašu, kad būtų galima išmatuoti pesticidų rizikos ir poveikio sumažėjimą.

Pagal O.28 rodiklį apskaičiuojama tik produkcijos vertė, ir jis nėra susietas su jokiais kitais veiksniais. Todėl rodikliui didelę įtaką gali turėti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, kainų pokyčiai. Šis rodiklis būtų naudingesnis, jeigu pagal jį būtų apskaičiuojama bendra produkcijos procentinė dalis.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi Komisijos pasiūlymu dėl BŽŪP strateginių planų (daugiausia I priedu).

II PRIEDAS

TIKSLŲ, INTERVENCIJŲ IR RODIKLIŲ SUSIEJIMAS

Siekiant pateikti nuoseklią sistemą (pagrįstą tik tikslais, intervencinėmis priemonėmis ir rodikliais Komisijos pasiūlyme), šiame priede analizuojame kiekvieną produkto rodiklį ir susijusias intervencines priemones, kurios padeda siekti konkretaus tikslo (-ų). Taip pat peržiūrėjome Komisijos atliktą rezultato ir poveikio rodiklių susiejimą su konkrečiais tikslais ir prireikus juos pakoregavome. Šiame priede nevertiname rodiklių kokybės; pastabas apie atskirus rodiklius galite rasti I priede.

Manome, kad nuosekli sistema turėtų susieti siūlomus konkrečius tikslus, išvardytus pirmajame stulpelyje, su produkto rodikliais ir atitinkamomis intervencinėmis priemonėmis (žr. 80 dalį). Paryškintu šriftu pabrėžiame nenuoseklumus ir spragas (t. y. trūkstamus rodiklius), su kuriais reikia toliau dirbti.

Tikslas

Intervencinė priemonė

Teisinė nuoroda

Produkto rodikliai

Rezultatų rodikliai

Poveikio rodikliai

1 konkretusis tikslas. Remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu.

Atsietosios tiesioginės išmokos. Pagrindinė ir papildoma pajamų perskirstymo parama

14 straipsnio 6 dalies a ir b punktai

O.4	Hektarų, už kuriuos skiriamos atsietosios tiesioginės išmokos, skaičius

O.5	Atsietųjų tiesioginių išmokų gavėjų skaičius

R.5	Rizikos valdymas. Ūkių, kuriuose taikomos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, dalis

R.6	Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomos paramos, teikiamos už reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, priklausančio ploto hektarą, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu)

R.7	Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis

I.2	Pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai, palyginti su bendrais ekonomikos rodikliais

I.3	Ūkio pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų raida

I.4	Perspektyvių ūkio pajamų rėmimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai pagal sektorius (palyginti su žemės ūkio sektoriaus vidurkiu)

I.5	Teritorinės pusiausvyros išlaikymas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (palyginti su vidurkiu)

I.24	Teisingesnė BŽŪP. Geresnis pagal BŽŪP teikiamos paramos paskirstymas

Rizikos valdymo priemonės

64 straipsnio f punktas ir 70 straipsnis

O.8	Ūkininkų, kuriems taikomos remiamos rizikos valdymo priemonės, skaičius

Išmokos už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis

64 straipsnio b punktas ir 66 straipsnis

O.11	Hektarų, už kuriuos mokamos priemokos regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių (3 kategorijos), skaičius

2 konkretusis tikslas. Labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurenciją, be kita ko, didesnį dėmesį skirti moksliniams tyrimams, technologijoms bei skaitmeninimui

Susietosios tiesioginės išmokos

14 straipsnio 7 dalis

O.9	Ploto, už kurį teikiama susietoji parama, hektarų skaičius

O.10	Gyvulių, už kuriuos teikiama susietoji parama, skaičius

R.8	Sunkumų patiriantiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas. Ūkininkų, kuriems teikiama susietoji parama konkurencingumui, tvarumui ar kokybei gerinti, dalis

I.6	Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas

I.7	Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais iššūkių įveikimas. Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais importo ir eksporto rodikliai

Investicijos

64 straipsnio d punktas ir 68 straipsnis

O.18	Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

O.21	Ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

R.3	Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkininkų, gaunančių paramą pagal BŽŪP tiksliojo ūkininkavimo technologijai plėtoti, dalis

R.9	Ūkių modernizavimas. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti ir, be kita ko, gerinti išteklių naudojimo efektyvumą, dalis

Keitimasis žiniomis ir informavimas

64 straipsnio h punktas ir 72 straipsnis

O. 29

Mokymą baigusių/konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius

O.30	Asmenų, kurie nėra ūkininkai, baigusių mokymą/dalyvavusių konsultacijose, skaičius

R.1	Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis

R.2	Konsultacijų ir žinių sistemų susiejimas. AKIS priklausančių konsultantų skaičius (palyginti su bendru ūkininkų skaičiumi)

3 konkretusis tikslas. Ūkininkų padėties vertės grandinėje gerinimas

Sektorinės intervencinės priemonės

39 straipsnis

O.33	Veiklos fondą/veiksmų programą kuriančių gamintojų organizacijų skaičius

O.34	Pardavimo skatinimo ir informavimo veiksmų skaičius ir rinkos stebėsena

R.10	Geresnis tiekimo grandinės organizavimas. Ūkininkų, dalyvaujančių remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis

R.11	Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų, vykdančių veiksmų programas, parduodamos produkcijos vertės dalis

I.8	Ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas. Papildoma nauda maisto grandinėje dalyvaujantiems pirminiams gamintojams

Bendradarbiavimas

64 straipsnio g punktas ir 71 straipsnis

O.24	Remiamų gamintojų grupių/organizacijų skaičius

4 konkretusis tikslas. Švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, plėtoti darniąją energetiką

[privalomi reikalavimai – GAAB]

11 ir 12 straipsniai

O.32	Ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, hektarų skaičius (suskirstytas pagal 1–2–3 gerosios agrarinės ir aplinkosaugos praktikos standartus)

R.12	Prisitaikymas prie klimato kaitos. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis

R.13	Gyvulininkystės sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama išmetamųjų ŠESD ir (arba) amoniako, įskaitant susidarantį tvarkant mėšlą, kiekiui mažinti, dalis

R.14

R.17	Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško veisimo ir miškingų plotų kūrimo (įskaitant agrarinę miškininkystę) parama

I.9	Ūkių atsparumo didinimas. Indeksas

I.10	Klimato kaitos švelninimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas

I.11	Anglies dioksido sekvestracijos didinimas. Dirvožemyje esančios organinės anglies kiekio didinimas

I.12	Darniosios energijos naudojimo žemės ūkio sektoriuje didinimas. Energijos gamyba iš atsinaujinančių žemės ir miškų ūkio šaltinių

Atsietosios tiesioginės išmokos. Klimatui ir aplinkai naudingos sistemos

14 straipsnio 6 dalies d punktas

[nėra produkto rodiklio]

Išmokos už aplinkos bei klimato srities ir kitus valdymo įsipareigojimus, viršijančius privalomus reikalavimus

64 straipsnio a punktas ir 65 straipsnis

O.13	(Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.14	(Miškų ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

Investicijos

64 straipsnio d punktas ir 68 straipsnis

O.18	Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

O.21	Ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

R.15	Žalioji energija, gaunama iš žemės ir miškų ūkio šaltinių. Investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (MW)

R.16	Energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Energijos taupymas žemės ūkio sektoriuje

R.23	Aplinkos/klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, susijusioms su aplinkos apsauga arba kova su klimato kaita, dalis

Keitimasis žiniomis ir informavimas

64 straipsnio h punktas ir 72 straipsnis

O.29	Mokymą baigusių/konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius

O.30	Asmenų, kurie nėra ūkininkai, baigusių mokymą/dalyvavusių konsultacijose, skaičius

R.1	Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis

R.24	Aplinkos/klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis. Ūkininkų, gaunančių paramą su aplinkos /klimato srities veiklos rezultatais susijusioms konsultacijoms ir mokymui, dalis

5 konkretusis tikslas. Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą

[privalomi reikalavimai – GAAB]

11 ir 12 straipsniai

O.32	Ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, hektarų skaičius (suskirstytas pagal 4–8 gerosios agrarinės ir aplinkosaugos praktikos standartus)

Dirvožemis

R.18	Dirvožemio gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti dirvožemį tvarkyti padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis

Oras

R.19	Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis

Vanduo

R.20	Vandens kokybės apsauga. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti užtikrinti vandens kokybę padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis

R.21	Darnus maisto medžiagų valdymas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą, dalis

R.22	Tausus vandens naudojimas. Drėkinamos žemės ploto, dėl kurio prisiimti įsipareigojimai gerinti vandens balansą, dalis

R.23	Aplinkos/klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, susijusioms su aplinkos apsauga arba kova su klimato kaita , dalis

Dirvožemis

I.13	Dirvožemio erozijos mažinimas. Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriam būdinga vidutinė arba stipri dirvožemio erozija, procentinė dalis

Oras

I.14	Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo amoniako kiekio mažinimas

Vanduo

I.15	Vandens kokybės gerinimas. Bendras maistingųjų medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje

1.16	Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose azoto koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Nitratų direktyvą), skaičius

I.17	Intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas. Vandens suvartojimo indeksas plius (WEI+)

Atsietosios tiesioginės išmokos. Klimatui ir aplinkai naudingos sistemos

14 straipsnio 6 dalies d punktas

[nėra produkto rodiklio]

Išmokos už aplinkos bei klimato srities ir kitus valdymo įsipareigojimus, viršijančius privalomus reikalavimus

64 straipsnio a punktas ir 65 straipsnis

O.13	(Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.14	(Miškų ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.15	Hektarų, už kuriuos teikiama ekologinio ūkininkavimo parama, skaičius

Išmokos dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygų

64 straipsnio c punktas ir 67 straipsnis

O.12	Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Vandens pagrindų direktyvą, skaičius

Keitimasis žiniomis ir informavimas

64 straipsnio h punktas ir 72 straipsnis

O.	29 Mokymą baigusių/konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius

O.30	Asmenų, kurie nėra ūkininkai, baigusių mokymą/dalyvavusių konsultacijose, skaičius

R.1	Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis

R.24	Aplinkos/klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis. Ūkininkų, gaunančių paramą su aplinkos/ klimato srities veiklos rezultatais susijusioms konsultacijoms ir mokymui, dalis

6 konkretusis tikslas. Padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius.

[privalomi reikalavimai – GAAB]

11 ir 12 straipsniai

O.32	Ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, hektarų skaičius (suskirstytas pagal 9–10 gerosios agrarinės ir aplinkosaugos praktikos standartus)

R.25	Darniojo miškų ūkio rėmimas. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir tvarkymą, dalis.

R.26	Miškų ekosistemų apsauga. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, dalis

R.27	Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis

R.28	„Natura 2000“ rėmimas. „Natura 2000“ teritorijose esantis plotas, kurį įsipareigota saugoti, išlaikyti ir atkurti

R.29	Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores, dalis

I.18	Žemės naudmenose gyvenančių paukščių populiacijų didinimas. Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas

I.19	Geresnė biologinės įvairovės apsauga. Procentinė su žemės ūkiu susijusių Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis

I.20	Geresnis ekosisteminių paslaugų teikimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kuriose yra kraštovaizdžio elementų, dalis

Sektorinės intervencinės priemonės

39 straipsnis

O.35	Veiksmų, kuriais siekiama išsaugoti/tobulinti bitininkystę, skaičius

Išmokos už aplinkos bei klimato srities ir kitus valdymo įsipareigojimus, viršijančius privalomus reikalavimus

64 straipsnio a punktas ir 65 straipsnis

O.13	(Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.14	(Miškų ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.17	Projektų, kuriais remiami genetiniai ištekliai, skaičius

Išmokos dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygų

64 straipsnio c punktas ir 67 straipsnis

O.12	Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Vandens pagrindų direktyvą, skaičius

Investicijos

64 straipsnio d punktas ir 68 straipsnis

O.20	Remiamų negamybinių investicijų skaičius

7 konkretusis tikslas. Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse

Atsietosios tiesioginės išmokos, papildomas jaunųjų ūkininkų pajamų rėmimas

14 straipsnio 6 dalies d punktas

O.6	Ploto, už kurį teikiama didesnė pajamų parama jauniesiems ūkininkams, hektarų skaičius

O.7	Didesnės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams gavėjų skaičius

R.30	Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius

I.21	Jaunųjų ūkininkų pritraukimas. Naujų ūkininkų skaičiaus pokyčiai

Įsikūrimo dotacijos

64 straipsnio e punktas ir 69 straipsnis

O.22	Įsikūrimo dotacijas gaunančių ūkininkų skaičius

Bendradarbiavimas

64 straipsnio g punktas ir 71 straipsnis

O.26	Kartų kaitą (jaunieji/ne jaunieji ūkininkai) užtikrinančių projektų skaičius

8 konkretusis tikslas. Skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektoriuose

Investicijos

64 straipsnio d punktas ir 68 straipsnis

O.19	Remiamų vietos infrastruktūrų skaičius

R.31	Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Naujų darbo vietų kūrimas įgyvendinant remiamus projektus

R.32	Kaimo bioekonomikos plėtra. Bioekonomikos įmonių, kuriamų naudojantis parama, skaičius

R.33	Kaimo ekonomikos skaitmeninimas. Kaimo gyventojų, dalyvaujančių remiamoje Pažangiųjų kaimų strategijoje, dalis

R.34	Europos kaimo infrastruktūros tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis pagal BŽŪP teikiama parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis

R.35	Socialinės įtraukties skatinimas. Mažumų atstovų ir (arba) pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, kurie naudojasi remiamais socialinės įtraukties projektais, skaičius

I.22	Darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Užimtumo lygio regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, pokyčiai

I.23	Ekonomikos augimo kaimo vietovėse didinimas. Vienam gyventojui regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, tenkančio BVP pokyčiai

I.25	Kaimo įtraukties skatinimas. Kaimo vietovių skurdo indekso pokyčiai

I.1	Dalijimasis žiniomis ir inovacijos. BŽŪP biudžeto dalis, skirta dalijimuisi žiniomis ir inovacijoms

Įsikūrimo dotacijos

64 straipsnio e punktas ir 69 straipsnis

O.23	Kaimo verslininkų, gaunančių įsikūrimo dotacijas, skaičius

Bendradarbiavimas

64 straipsnio g punktas ir 71 straipsnis

O.1	EIP veiklos grupių skaičius

O.2	EIP veiklos grupes steigiančių arba jose dalyvaujančių konsultantų skaičius

O.27	Vietos plėtros strategijų (LEADER) skaičius

O.28	Kitų bendradarbiavimo grupių (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius

Išmokos už aplinkos bei klimato srities ir kitus valdymo įsipareigojimus, viršijančius privalomus reikalavimus

64 straipsnio a punktas ir 65 straipsnis

O.13	(Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos/klimato srities įsipareigojimai, skaičius

O.16	Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos teikiama parama gyvūnų gerovės, sveikatos arba didesnio biologinio saugumo priemonėms įgyvendinti, skaičius

R.4	Pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja patirtimi. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis

R.36	Antibiotikų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija/ribojimas), dalis

R.37	Tausus pesticidų naudojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikomi remiami konkretūs veiksmai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, dalis

R.38	Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis

I.26	Antibiotikų naudojimo žemės ūkyje ribojimas. Pardavimas/naudojimas maistiniams gyvūnams

I.27	Tausus pesticidų naudojimas (TPN). Mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį (Direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo)

I.28	Vartotojų poreikio gauti kokybiško maisto patenkinimas. Produktų, kuriems taikomos ES kokybės sistemos (įskaitant ekologinius produktus), vertė

Bendradarbiavimas

64 straipsnio g punktas ir 71 straipsnis

O.25	Ūkininkų, gaunančių dalyvavimo ES kokybės sistemose paramą, skaičius

[privalomi reikalavimai – teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai (VR)]

11 ir 12 straipsniai

O.3	Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius

O.31	Ploto, kuriame taikoma aplinkosaugos praktika, hektarų skaičius (fizinio ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, ekologinės sistemos, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, miškininkystės priemonės ar ekologinio ūkininkavimo priemonės, rodiklių suvestinė)

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, remtasi Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl BŽŪP strateginių planų, konkrečiais tikslais (6 straipsnis), BŽŪP intervencinėmis priemonėmis ir privalomais reikalavimais (11–12, 14, 39, 64–72 straipsniai) ir produkto, rezultato ir poveikio rodikliais (reglamento dėl BŽŪP strateginių planų I priedas).

Top