31.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/34

(1)

1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis (3), suderinimo reikia atnaujinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą. Siekiant aiškumo ir veiksmingumo, Direktyva 88/388/EEB turėtų būti pakeista šiuo reglamentu.

(2)

1988 m. birželio 22 d. Tarybos sprendime 88/389/EEB dėl Komisijos sudarytino kvapiosioms medžiagoms gaminti naudojamų žaliavų ir medžiagų aprašo (4) šį aprašą numatyta sudaryti per 24 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Tas sprendimas jau yra pasenęs ir turėtų būti panaikintas.

(3)

1991 m. sausio 16 d. Komisijos direktyvoje 91/71/EEB, papildančioje Tarybos direktyvą 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis (5), suderinimo, nustatytos kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės. Tos taisyklės keičiamos šiuo reglamentu, todėl Direktyvą dabar reikėtų panaikinti.

(4)

Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra vienas svarbiausių vidaus rinkos aspektų ir yra labai svarbus piliečių sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams.

(5)

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, šis reglamentas turėtų būti taikomas kvapiosioms medžiagoms, kvapiųjų medžiagų žaliavoms ir kvapiųjų medžiagų turintiems maisto produktams. Jis taip pat turėtų būti taikomas tam tikriems aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams, kurių dedama į maistą visų pirma siekiant stiprinti jo aromatą ir kurie labai padidina tam tikrų natūraliai maiste esančių nepageidaujamų medžiagų kiekį (toliau – aromatinių savybių turintys maisto ingredientai), šių ingredientų žaliavoms ir jų turintiems maisto produktams.

(6)

Šis reglamentas netaikomas neapdorotiems maisto produktams, kurie nebuvo perdirbti, ir nesudėtiniams maisto produktams, pavyzdžiui, prieskoniams, prieskoniniams augalams, arbatoms ir užpilams (pavyzdžiui, vaisių ar žolelių arbatoms), taip pat prieskonių ir (arba) prieskoninių augalų mišiniams, arbatos mišiniams ir užpilų mišiniams, tol, kol jie vartojami kaip tokie ir (arba) kol jų nededama į maistą.

(7)

Kvapiosios medžiagos naudojamos siekiant pagerinti maisto produktų kvapą ir (arba) skonį vartotojo naudai. Kvapiosios medžiagos ir aromatinių savybių turintys maisto ingredientai turėtų būti naudojami tik tuomet, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus. Jie turi būti saugūs naudoti, todėl prieš leidžiant tam tikras kvapiąsias medžiagas naudoti maiste, turėtų būti įvertinta jų rizika. Jei įmanoma, dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar dėl tam tikrų kvapiųjų medžiagų naudojimo galėtų kilti neigiamų pasekmių pažeidžiamoms grupėms. Kvapiųjų medžiagų naudojimas neturi klaidinti vartotojo, todėl ženklinant visada turėtų būti tinkamai pateikiama informacija apie jų buvimą maiste. Kvapiosios medžiagos visų pirma neturėtų būti naudojamos tokiu būdu, kad klaidintų vartotojus dėl klausimų, susijusių su, be kita ko, naudojamų ingredientų pobūdžiu, šviežumu ir kokybe, produkto arba gamybos proceso natūralumu arba produkto maistinėmis savybėmis. Tvirtinant kvapiąsias medžiagas taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus veiksnius, susijusius su svarstomu klausimu, įskaitant visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius bei aplinkos veiksnius, atsargumo principą ir kontrolės priemonių tinkamumą.

(8)

Nuo 1999 m. Maisto produktų mokslinis komitetas, o vėliau Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba), įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (6), yra pateikę nuomones dėl daugelio kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų žaliavose natūraliai esančių medžiagų, kurios, Europos Tarybos kvapiųjų medžiagų ekspertų komiteto nuomone, gali būti toksiškos. Medžiagos, kurių galimą toksiškumą patvirtino Maisto produktų mokslinis komitetas, turėtų būti laikomomis nepageidaujamomis medžiagomis, kurių neturėtų būti dedama į maistą.

(9)

Kadangi nepageidaujamų medžiagų gali natūraliai būti augaluose, jų gali būti kvapiųjų medžiagų preparatuose ir aromatinių savybių turinčiuose maisto ingredientuose. Tradiciškai augalai naudojami kaip maistas arba maisto ingredientai. Atsižvelgiant į poreikį saugoti žmonių sveikatą ir neišvengiamą nepageidaujamų medžiagų buvimą tradiciniuose maisto produktuose, reikėtų nustatyti tinkamus didžiausius leistinus šių nepageidaujamų medžiagų kiekius maisto produktuose, kuriuos vartodami žmonės gauna daugiausiai šių medžiagų.

(10)

Reikėtų nustatyti didžiausius leistinus tam tikrų natūraliai esančių nepageidaujamų medžiagų kiekius tame maiste ar tų kategorijų maiste, kurį žmonės vartoja daugiausiai. Jei papildomos natūraliai esančios nepageidaujamos medžiagos keltų pavojų vartotojų sveikatai, reikėtų nustatyti didžiausius leistinus kiekius atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę. Valstybės narės turėtų vykdyti rizikos įvertinimu grindžiamą kontrolę pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7). Siekiant užtikrinti, kad nesaugus maistas nebūtų pateiktas į rinką, maisto produktų gamintojai yra įpareigoti atsižvelgti į šių medžiagų buvimą visų rūšių maistui ruošti naudodami aromatinių savybių turinčius maisto ingredientus ir (arba) kvapiąsias medžiagas.

(11)

Siekiant uždrausti arba riboti tam tikrų augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiagų, kurių poveikis žmonių sveikatai kelia susirūpinimą, naudojimą kvapiųjų medžiagų bei aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų gamybai ir pastarųjų naudojimą maisto gamybai, turėtų būti nustatytos nuostatos Bendrijos lygmeniu.

(12)

Rizikos įvertinimą turėtų atlikti Tarnyba.

(13)

Siekiant užtikrinti suderinamumą, kvapiųjų medžiagų ir jų žaliavų, kurios turi būti įvertintos, rizikos įvertinimas ir patvirtinimas turėtų būti atliekamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame bendrą maisto priedų, maisto fermentų ir maisto kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (8), nustatyta tvarka.

(14)

Kvapiųjų medžiagų pagrindai yra apibrėžtos cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, gautų cheminės sintezės būdu arba išskirtų atliekant cheminius procesus, ir natūralių kvapiųjų medžiagų. Kvapiųjų medžiagų pagrindų įvertinimo programa vykdoma vadovaujantis 1996 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2232/96, nustatančiu Bendrijos tvarką, taikomą kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų (9). Tame reglamente numatyta, kad kvapiųjų medžiagų pagrindų sąrašas turi būti priimtas per penkerius metus nuo minėtos programos priėmimo. To sąrašo priėmimui reikėtų nustatyti naują terminą. Bus pasiūlyta tą sąrašą įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.

(15)

Kvapiųjų medžiagų preparatai – tai kitos nei apibrėžtos cheminės medžiagos kvapiosios medžiagos, gautos iš augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės medžiagų taikant atitinkamus fizinius, fermentacijos ar mikrobiologinius procesus, kurios yra neapdorotos arba apdorotos, kad būtų tinkamos žmonėms vartoti. Kvapiųjų medžiagų preparatų, pagamintų iš maistinių medžiagų, nereikia įvertinti ar patvirtinti naudojimui maisto produktuose ar ant jų, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau reikėtų įvertinti kvapiųjų medžiagų preparatų, pagamintų iš nemaistinių medžiagų, saugą ir juos patvirtinti.

(16)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 maistas apibrėžiamas kaip bet kokia medžiaga arba produktas, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. Jei turima pakankamai įrodymų, kad augalinės, gyvūninės ar mikrobiologinės kilmės medžiagos iki šiol buvo naudojamos kvapiųjų medžiagų gamybai, gamybos tikslais jos laikomos maistinėmis medžiagomis, net jei kai kurių iš šių žaliavų, pavyzdžiui, dalbergijos ir braškių lapų, pačių savaime nebuvo galima naudoti maistui. Jų įvertinti nereikia.

(17)

Kvapiųjų medžiagų, gautų tam tikromis sąlygomis termiškai apdorojant maistines medžiagas, nereikia įvertinti ar patvirtinti naudojimui maisto produktuose ar ant jų, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau reikėtų įvertinti kvapiųjų medžiagų, gautų termiškai apdorojant nemaistines medžiagas ar nesilaikant tam tikrų gamybos sąlygų, saugą ir jas patvirtinti.

(18)

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2065/2003 dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose arba jų paviršiuje (10) nustatoma kvapiųjų rūkymo medžiagų saugos įvertinimo ir patvirtinimo tvarka bei siekiama sudaryti pirminių dūmų kondensatų ir pirminių dervos dalių, kurias išskirtinai leidžiama naudoti, sąrašą.

(19)

Dėl cheminių reakcijų, kurios vyksta perdirbant maistą, kvapiųjų medžiagų pirmtakai, pavyzdžiui, angliavandeniai, oligopeptidai ir amino rūgštys, suteikia maistui aromatą. Kvapiųjų medžiagų pirmtakų, pagamintų iš maistinių medžiagų, nereikia įvertinti ar patvirtinti naudojimui maisto produktuose ar ant jų, nebent kiltų abejonių dėl jų saugos. Tačiau reikėtų įvertinti kvapiųjų medžiagų pirmtakų, pagamintų iš nemaistinių medžiagų, saugą ir juos patvirtinti.

(20)

Kitos kvapiosios medžiagos, kurios neatitinka pirmiau paminėtų kvapiųjų medžiagų sąvokų apibrėžčių, atlikus jų įvertinimą ir patvirtinimą gali būti naudojamos maisto produktuose ir ant jų. Tokių medžiagų pavyzdys galėtų būti kvapiosios medžiagos, gautos labai trumpai kaitinant aliejų ar riebalus iki ypač aukštos temperatūros, suteikiant kepimo aromatą.

(21)

Augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiagos, kurios nėra maistinės medžiagos, gali būti naudojamos kvapiųjų medžiagų gamybai tik moksliškai įvertinus jų saugą. Gali tekti leisti naudoti tik tam tikras medžiagos dalis arba nustatyti naudojimo sąlygas.

(22)

Kvapiosiose medžiagose gal būti maisto priedų, leidžiamų pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (11), ir (arba) kitų maisto ingredientų, kurie yra būtini dėl technologinių tikslų, pavyzdžiui, jų saugojimui, standartizavimui, skiedimui arba tirpinimui ir stabilizavimui.

(23)

Kvapiąją medžiagą ar žaliavą, kurioms taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (12), turėtų būti leista naudoti pagal tą reglamentą ir pagal šį reglamentą.

(24)

Kvapiosioms medžiagoms toliau taikomos bendros ženklinimo taisyklės, numatytos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (13), ir atitinkamais atvejais Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo (14). Be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos konkrečios nuostatos dėl gamintojams arba galutiniam vartotojui parduodamų kvapiųjų medžiagų ženklinimo.

(25)

Ženklinant kvapiųjų medžiagų pagrindus arba kvapiųjų medžiagų preparatus žodis „natūralus“ turėtų būti vartojamas tik tada, jei jie atitinka tam tikrus kriterijus, kuriais užtikrinama, kad vartotojai nebūtų klaidinami.

(26)

Konkrečiais informavimo reikalavimais turėtų būti užtikrinta, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl to, iš kokios žaliavos yra pagamintos natūralios kvapiosios medžiagos. Visų pirma, jei aromatui apibūdinti vartojamas žodis „natūralus“, naudojami kvapiosios medžiagos komponentai turėtų būti visiškai natūralios kilmės. Be to, ženklinant turėtų būti nurodytos kvapiųjų medžiagų žaliavos, išskyrus atvejus, kai nurodomų žaliavų nebūtų galima atpažint iš maisto aromato ar skonio. Jei nurodoma žaliava, ne mažiau kaip 95 % kvapiosios medžiagos komponento turėtų būti pagaminta iš nurodytos žaliavos. Kadangi dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo neturėtų būti klaidinamas vartotojas, kita ne didesnė kaip 5 % dalis gali būti naudojama tik standartizavimo tikslais arba siekiant kvapiajai medžiagai suteikti, pavyzdžiui, šviežesnį, pikantiškesnį, brandesnį ar sodresnį aromatą. Kai naudojama mažiau nei 95 % iš nurodytos žaliavos gauto kvapiosios medžiagos komponento ir vis dar galima atpažinti žaliavos aromatą, reikėtų nurodyti žaliavą paminint, kad buvo dėta kitų natūralių kvapiųjų medžiagų, pavyzdžiui, nurodant, kad į kakavos ekstraktą buvo dėta kitų natūralių kvapiųjų medžiagų siekiant suteikti bananų aromatą.

(27)

Vartotojai turėtų būti informuojami, jei maisto produktas turi rūkymo skonį dėl to, kad į jį įdėta kvapiųjų rūkymo medžiagų. Pagal Direktyvą 2000/13/EB ženklinant vartotojas neturėtų būti klaidinamas dėl to, ar produktas buvo rūkytas tradiciškai šviežiuose dūmuose, ar apdorotas kvapiosiomis rūkymo medžiagomis. Direktyvą 2000/13/EB reikia suderinti su šiame reglamente nustatytomis kvapiųjų medžiagų, kvapiųjų rūkymo medžiagų sąvokų apibrėžtimis ir kvapiosioms medžiagoms apibūdinti skirtu terminu „natūralios“.

(28)

Vertinant, ar kvapiųjų medžiagų pagrindai yra saugūs žmonių sveikatai, būtina turėti informaciją apie kvapiųjų medžiagų pagrindų vartojimą ir naudojimą. Todėl reikėtų reguliariai tikrinti, kokie kvapiųjų medžiagų pagrindų kiekiai dedami į maistą.

(29)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(30)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti šio reglamento priedus ir patvirtinti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su Bendrijos sąrašo sukūrimu. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, papildant jį naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(31)

Kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių neįmanoma laikytis reguliavimo procedūros su tikrinimu įprasto termino, tvirtindama 8 straipsnio 2 dalyje apibūdintas priemones ir šio reglamento II–V priedų pakeitimus, Komisija turėtų galėti taikyti Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje numatytą skubos procedūrą.

(32)

Šio reglamento II–V priedai prireikus turėtų būti suderinti su mokslo ir technikos pažanga, atsižvelgiant į informaciją, pateiktą kvapiųjų medžiagų gamintojų bei naudotojų ir (arba) gautą valstybėms narėms vykdant stebėseną ir kontrolę.

(33)

Siekiant proporcingai ir veiksmingai tobulinti ir atnaujinti kvapiąsias medžiagas reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus, būtina rinkti duomenis, keistis informacija ir koordinuoti valstybių narių darbą. Tuo tikslu gali būti naudinga atlikti konkretiems klausimams skirtus tyrimus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sprendimų priėmimo procesui. Todėl reikėtų, kad Bendrija, laikydamasi biudžeto procedūros, finansuotų tokius tyrimus. Tokių priemonių finansavimui taikomas Reglamentas (EB) Nr. 882/2004.

(34)

Kol bus parengtas Bendrijos sąrašas, reikėtų patvirtinti nuostatas dėl kvapiųjų medžiagų pagrindų, kuriems netaikoma Reglamente (EB) Nr. 2232/96 numatyta įvertinimo programa, įvertinimo ir patvirtinimo. Todėl reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką. Vadovaujantis šia tvarka, tokie kvapiųjų medžiagų pagrindai turėtų būti įvertinti ir patvirtinti Reglamente (EB) Nr. 1331/2008 nustatyta tvarka. Tačiau neturėtų būti laikomasi tame reglamente nustatytų terminų, per kuriuos Tarnyba turi priimti savo nuomonę, o Komisija – pateikti reglamento, atnaujinančio Bendrijos sąrašą, projektą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui, nes pirmenybę reikėtų teikti vykdomai įvertinimo programai.

(35)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti Bendrijos taisykles, reglamentuojančias kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimą maiste ir ant jo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl vieningos rinkos interesų ir aukšto lygio vartotojų apsaugos jį galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(36)

1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, nustatantį bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (16) ir 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (17) reikia suderinti su tam tikromis naujomis šiame reglamente nustatytomis sąvokų apibrėžtimis.

(37)

Reglamentus (EEB) Nr. 1601/91, (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

a)

kvapiųjų medžiagų ir žaliavų, patvirtintų naudoti maisto produktuose ir ant jų, Bendrijos sąrašas (toliau – Bendrijos sąrašas), pateikiamas I priede;

b)

kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų sąlygos;

c)

kvapiųjų medžiagų ženklinimo taisyklės.

a)

kvapiosioms medžiagoms, naudojamoms arba skirtoms naudoti maisto produktuose ar ant jų, nepažeidžiant konkretesnių nuostatų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2065/2003;

b)

aromatinių savybių turintiems maisto ingredientams;

c)

maistui, kurio sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų;

d)

kvapiųjų medžiagų žaliavoms ir (arba) aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų žaliavoms.

a)

medžiagoms, kurių skonis yra tik saldus, rūgštus arba sūrus;

b)

neapdorotiems maisto produktams;

c)

nesudėtiniams maisto produktams ir mišiniams, pvz., šviežių, džiovintų ar šaldytų prieskonių ir (arba) prieskoninių augalų, bet ne vien jų, mišiniams, arbatos mišiniams ir užpilų mišiniams, jei jie nebuvo naudoti kaip maisto ingredientai.

a)

kvapiosios medžiagos – produktai:

b)

kvapiosios medžiagos pagrindas – tam tikra cheminė medžiaga, turinti aromatinių savybių;

c)

natūralus kvapiosios medžiagos pagrindas – kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas taikant tinkamus fizinius, fermentacijos arba mikrobiologinius procesus iš augalinės, gyvūninės arba mikrobiologinės kilmės žaliavos arba jų produktų, apdorotų vienu ar keliais II priede išvardytais tradiciniais maisto gamybos būdais, kad būtų tinkami žmonėms vartoti. Natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai atitinka natūraliai esančias medžiagas, kurių aptinkama gamtoje;

d)

kvapiosios medžiagos preparatas – produktas, kuris nėra kvapiosios medžiagos pagrindas, gautas:

e)

termiškai apdorota kvapioji medžiaga – produktas, gautas termiškai apdorojus ingredientų, nebūtinai turinčių aromatinių savybių, kurių bent vieno sudėtyje yra azoto (amino), o kitas yra redukuojantysis cukrus, mišinį; termiškai apdorotos kvapiosios medžiagos gali būti gaminamos iš šių ingredientų:

f)

rūkymo kvapioji medžiaga – tai produktas, gautas frakcionuojant ir gryninant kondensuotus dūmus, iš kurių gaunamas pirminis dūmų kondensatas, pirminės dervos dalys ir (arba) pagamintos kvapiosios rūkymo medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2065/2003 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose;

g)

kvapiosios medžiagos pirmtakas – produktas, nebūtinai turintis aromatinių savybių, kurio specialiai dedama į maistą tik tam, kad skaidydamasis arba reaguodamas su kitais komponentais maisto gamybos metu jis išskirtų aromatą; jis gali būti gaunamas iš:

h)

kita kvapioji medžiaga – kvapioji medžiaga, kurios dedama arba kuri yra skirta dėti į maistą siekiant suteikti jam kvapą ir (arba) skonį ir kuri neatitinka b–g punktuose pateiktų sąvokų apibrėžčių;

i)

aromatinių savybių turintis maisto ingredientas – maisto ingredientas, kuris nėra kvapioji medžiaga, kurio gali būti dedama į maistą visų pirma siekiant sustiprinti arba pakeisti jo aromatą ir kuris labai padidina tam tikrų natūraliai maiste esančių nepageidaujamų medžiagų kiekį;

j)

žaliava – augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės medžiaga, iš kurios gaminamos kvapiosios medžiagos arba aromatinių savybių turintys maisto ingredientai; ji gali būti:

k)

tinkamas fizinis procesas – fizinis procesas, kuriuo tikslingai nekeičiamas kvapiųjų medžiagų komponentų cheminis pobūdis, nepažeidžiant II priede pateikiamo tradicinių maisto gamybos būdų sąrašo, ir kuris neapima, inter alia, singletinio deguonies, ozono, neorganinių katalizatorių, metalo katalizatorių, organometalinių reagentų ir (arba) UV spinduliuotės naudojimo.

a)

remiantis turimais moksliniais įrodymais, jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatai ir

b)

jų naudojimas neklaidina vartotojo.

a)

3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodyti kvapiųjų medžiagų preparatai;

b)

3 straipsnio 2 dalies e punkto i papunktyje nurodytos termiškai apdorotos kvapiosios medžiagos, atitinkančios termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamybos sąlygas, kuriose neviršijami didžiausi leistini tam tikrų medžiagų kiekiai, nustatyti V priede;

c)

3 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje nurodyti kvapiųjų medžiagų pirmtakai;

d)

aromatinių savybių turintys maisto ingredientai.

a)

kvapiųjų medžiagų pagrindams;

b)

3 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktyje nurodytiems kvapiųjų medžiagų preparatams;

c)

termiškai apdorotoms kvapiosioms medžiagoms, gautoms kaitinant ingredientus, kurie visiškai arba iš dalies atitinka 3 straipsnio 2 dalies e punkto ii papunkčio nuostatą ir (arba) kurie neatitinka V priede nustatytų termiškai apdorotų kvapiųjų medžiagų gamybos sąlygų, ir (arba) tam tikrų nepageidaujamų medžiagų didžiausių leistinų kiekių;

d)

3 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunktyje nurodytiems kvapiųjų medžiagų pirmtakams;

e)

3 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytoms kitoms kvapiosioms medžiagoms;

f)

3 straipsnio 2 dalies j punkto ii papunktyje nurodytoms nemaistinėms žaliavoms.

a)

patvirtintos kvapiosios medžiagos arba žaliavos identifikavimo duomenys;

b)

prireikus sąlygos, kuriomis kvapioji medžiaga gali būti naudojama.

a)

ar konkreti medžiaga ar medžiagų mišinys, arba maisto rūšis priklauso 2 straipsnio 1 dalyje išvardytoms kategorijoms;

b)

kuriai konkrečiai iš 3 straipsnio 2 dalies b–j punktuose apibrėžtų kategorijų priklauso konkreti medžiaga;

c)

ar konkretus produktas priklauso maisto kategorijai arba yra maistas, nurodytas I priede ar III priedo B dalyje.

a)

prekinis pavadinimas: žodis „kvapioji medžiaga“, arba konkretesnis kvapiosios medžiagos pavadinimas ar apibūdinimas;

b)

užrašas „maisto produktams“ arba užrašas „ribotai naudoti maisto produktuose“, arba dar konkretesnė nuoroda dėl numatomo naudojimo maiste;

c)

prireikus specialios laikymo ir (arba) naudojimo sąlygos;

d)

partiją arba siuntą nurodantis ženklas;

e)

svorio mažėjimo tvarka išvardijama:

f)

gamintojo, pakuotojo arba pardavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas ir adresas;

g)

jei komponentui ar jų grupei taikomi kiekybiniai apribojimai maisto produktuose, nurodomas didžiausias leistinas kiekvieno komponento ar jų grupės kiekis ir (arba) aiškiais bei lengvai suprantamais terminais pateikiama atitinkama informacija, suteikianti galimybę pirkėjui laikytis šio reglamento ar kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų;

h)

grynasis (neto) kiekis;

i)

minimalus galiojimo ar tinkamumo vartoti terminas;

j)

atitinkamais atvejais informacija apie kvapiąją medžiagą ar kitas šiame straipsnyje nurodytas ir Direktyvos 2000/13/EB IIIa priede dėl maisto produktuose esančių ingredientų nurodymo išvardytas medžiagas.

1)

a punkto trečios įtraukos pirma įtraukos įtrauka pakeičiama taip:

2)

b punkto antros įtraukos pirma įtraukos įtrauka pakeičiama taip:

3)

c punkto antros įtraukos pirma įtraukos įtrauka pakeičiama taip:

1)

5 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

2)

5 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

3)

I priedo 9 punktas pakeičiamas taip:

4)

II priedas iš dalies keičiamas taip: