EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02012R1151-20220608

Consolidated text: 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1151/2022-06-08

02012R1151 — LT — 08.06.2022 — 003.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1151/2012

2012 m. lapkričio 21 d.

dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų

(OL L 343 2012.12.14, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/625 2017 m. kovo 15 d.

  L 95

1

7.4.2017

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2117 2021 m. gruodžio 2 d.

  L 435

262

6.12.2021


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 055, 27.2.2013, p.  27 (1151/2012)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 137, 24.5.2017, p.  40 (2017/625)




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1151/2012

2012 m. lapkričio 21 d.

dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų



I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslai

1.  

Šiuo reglamentu siekiama žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams padėti pranešti pirkėjams ir vartotojams apie tų produktų savybes ir ūkininkavimo būdo nulemtus ypatumus, taip užtikrinant:

a) 

sąžiningas konkurencijos sąlygas ūkininkams ir gamintojams, siūlantiems žemės ūkio ir maisto produktus, turinčius pridėtinės vertės suteikiančių savybių ir ypatumų;

b) 

vartotojams prieinamą patikimą informaciją apie tokius produktus;

c) 

intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi; ir

d) 

vidaus rinkos vientisumą.

Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis ketinama remti žemės ūkio ir perdirbimo veiklą, taip pat su aukštos kokybės produktais siejamas ūkininkavimo sistemas, ir taip prisidėti prie kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimo.

2.  

Šiuo reglamentu nustatomos kokybės sistemos, kuriomis remiantis atpažįstami ir atitinkamais atvejais saugomi pavadinimai ir terminai, kuriais visų pirma vadinami ar apibūdinami žemės ūkio produktai, kurie pasižymi:

a) 

pridėtinės vertės suteikiančiomis savybėmis arba

▼M2

b) 

pridėtinės vertės suteikiančiais ypatumais, atsirandančiais dėl jų gamybai naudojamų ūkininkavimo ar perdirbimo būdų arba jų gamybos ar prekybos vietos, arba dėl jų galimo indėlio į darnų vystymąsi.

▼B

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  
Šis reglamentas taikomas žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties I priede, ir kitiems žemės ūkio ir maisto produktams, išvardytiems šio reglamento I priede.

Kad būtų atsižvelgta į tarptautinius įsipareigojimus ar naujus gamybos būdus arba medžiagas, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šio reglamento I priede pateiktas produktų sąrašas. Tokie produktai turi būti glaudžiai susiję su žemės ūkio produktais arba kaimo ekonomika.

▼M2

2.  
Šis reglamentas netaikomas spiritiniams gėrimams ar vynuogių produktams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, išskyrus vyno actą.
3.  
Registravimas, atliktas pagal 52 straipsnį, nedaro poveikio gamintojų pareigai laikytis kitų Sąjungos taisyklių, visų pirma susijusių su produktų pateikimu rinkai ir maisto produktų ženklinimu.

▼B

4.  
Šiuo reglamentu nustatytoms kokybės sistemoms netaikoma 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ( 1 ).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

1) 

kokybės sistemos – II, III ir IV antraštinėse dalyse nustatytos sistemos;

2) 

grupė – bet kokios teisinės formos susivienijimas, kurį sudaro daugiausia gamintojai arba perdirbėjai, susiję su tuo pačiu produktu;

3) 

tradicinis – produktas, kurio naudojimo vidaus rinkoje laikotarpis, perduodant iš kartos į kartą, yra įrodomas; šis laikotarpis turi būti bent 30 metų;

4) 

ženklinimas – visi su maisto produktu susiję žodžiai, išsami informacija, prekių ženklai, komercinis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simbolis, nurodyti ant jų pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose;

5) 

specifinis pobūdis – produkto atveju reiškia būdingus gamybos ypatumus, kurie produktą aiškiai išskiria iš kitų panašių tos pačios kategorijos produktų;

6) 

bendriniai terminai – produktų pavadinimai, kurie, nors ir susiję su vietove, regionu ar šalimi, kuriuose produktas pirmiausia buvo gaminamas arba parduodamas, Sąjungoje tapo bendru produkto pavadinimu;

7) 

gamybos etapas – gamyba, perdirbimas arba paruošimas;

8) 

perdirbti produktai – perdirbimo procese apdoroti neperdirbti maisto produktai. Perdirbtuose produktuose gali būti būtinų jų gaminimui arba suteikiančių produktui ypatingas savybes sudedamųjų dalių.



II ANTRAŠTINĖ DALIS

SAUGOMOS KILMĖS VIETOS NUORODOS IR SAUGOMOS GEOGRAFINĖS NUORODOS

4 straipsnis

Tikslas

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų sistema nustatyta siekiant padėti su geografine vietove siejamų produktų gamintojams:

a) 

užtikrinti deramą atlygį už jų produktų ypatybes;

b) 

užtikrinti vienodą pavadinimų kaip intelektinės nuosavybės teisės apsaugą Sąjungos teritorijoje;

c) 

užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški informacija apie pridėtinės vertės suteikiančius produktų ypatumus.

5 straipsnis

Kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms taikomi reikalavimai

▼M2

1.  

Šiame reglamente kilmės vietos nuoroda – pavadinimas, kuris gali būti tradiciškai naudojamas pavadinimas, kuriuo apibūdinamas produktas:

a) 

kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba, išimtiniais atvejais – šalis;

b) 

kurio kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais ir

c) 

kurio visi gamybos etapai vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

2.  

Šiame reglamente geografinė nuoroda – pavadinimas, įskaitant tradiciškai naudojamą pavadinimą, kuriuo apibūdinamas produktas:

a) 

kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba šalis;

b) 

kurio tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskiriama jo geografinei kilmei, ir

c) 

kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

▼B

3.  

Nepaisant 1 dalies, tam tikri pavadinimai laikomi kilmės vietos nuorodomis, net jei atitinkamų produktų žaliavos gaunamos iš geografinės vietovės, kuri yra didesnė nei apibrėžta geografinė vietovė arba yra kita nei apibrėžtoji, jeigu:

a) 

apibrėžtos žaliavų gamybos vietovės ribos;

b) 

egzistuoja specialios žaliavų gamybos sąlygos;

c) 

egzistuoja kontrolės priemonės b punkte nurodytų sąlygų laikymuisi užtikrinti; ir

d) 

tokios kilmės vietos nuorodos jų kilmės šalyje buvo pripažintos kilmės vietos nuorodomis anksčiau nei 2004 m. gegužės 1 d.

Taikant šią dalį žaliavomis gali būti laikomi tik gyvi gyvūnai, mėsa ir pienas.

4.  
Siekiant atsižvelgti į gyvūninių maisto produktų gamybos specifinį pobūdį, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su pašarų šaltiniais, kilmės vietos nuorodos atveju.

Be to, siekiant atsižvelgti į tam tikrų produktų ar vietovių specifinį pobūdį, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su gyvų gyvūnų skerdimu arba žaliavų šaltiniais.

Priimant šiuos apribojimus ir leidžiančias nukrypti nuostatas remiantis objektyviais kriterijais atsižvelgiama į kokybę arba naudojimą ir pripažintą profesinę patirtį arba gamtinius veiksnius.

6 straipsnis

Bendrinis pavadinimo pobūdis, prieštaravimai tarp pavadinimo ir augalų bei gyvūnų veislių pavadinimų, homonimų ir prekių ženklų

1.  
Bendriniai terminai neregistruojami kaip saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos.

▼M2

2.  
Pavadinimo negalima registruoti kaip kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos, jei jis panašus į augalo ar gyvūno veislės pavadinimą arba su juo sutampa ir gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios produkto kilmės arba jei dėl jo gali būti painiojami produktai, kuriems suteikta įregistruota nuoroda, ir atitinkama augalų ar gyvūnų veislė.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos vertinamos atsižvelgiant į faktinį konkuruojančių pavadinimų naudojimą, įskaitant augalų ar gyvūnų veislės pavadinimo naudojimą už jų kilmės teritorijos ribų ir augalų veislės pavadinimo, saugomo pagal kitą intelektinės nuosavybės teisę, naudojimą.

▼B

3.  
Atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti vienodas sąlygas atitinkamiems gamintojams, ir siekiant neklaidinti vartotojų, siūlomas registruoti pavadinimas, kuris yra visiškai arba iš dalies homonimiškas pavadinimui, jau įrašytam į 11 straipsnyje nustatyta tvarka sudarytą registrą, negali būti registruojamas, išskyrus atvejus, kai galima faktiškai aiškiai atskirti vėliau įregistruoto homonimo ir pavadinimo, kuris jau buvo įrašytas į registrą, vietinio ir tradicinio naudojimo ir pateikimo sąlygas.

Vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas yra tikslus tų produktų vietovės, regiono ar kilmės vietos atžvilgiu.

4.  
Kaip kilmės vietos nuoroda arba kaip geografinė nuoroda siūlomas registruoti pavadinimas neregistruojamas, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir žinomumą, taip pat į jo naudojimo trukmę, kyla pavojus, kad įregistravus siūlomą pavadinimą kaip kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą, vartotojai galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąjį produkto tapatumą.

7 straipsnis

Produkto specifikacija

1.  

Saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma bent ši informacija:

a) 

pavadinimas, kuris turi būti saugomas kaip kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kai jis naudojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje, ir tik tomis kalbomis, kuriomis konkretus produktas dabar yra arba anksčiau buvo apibūdinamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje;

b) 

produkto apibūdinimas, įskaitant žaliavas, jei taikytina, taip pat pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba organoleptines produkto savybes;

c) 

geografinės vietovės apibrėžimas, nustatytas atsižvelgiant į šios dalies f punkto i arba ii papunktyje nurodytą ryšį, ir atitinkamais atvejais išsamūs duomenys apie 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi;

d) 

įrodymai, kad produktas yra kilęs iš 5 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos apibrėžtos geografinės vietovės;

e) 

produkto gaminimo būdo ir atitinkamais atvejais autentiškų ir nekintančių vietinių gamybos būdų apibūdinimas, taip pat informacija apie pakavimą, jei pareiškėjų grupė taip nustato ir pateikia pakankamą su produktu susijusį pagrindimą, kodėl produktas turi būti pakuojamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugota kokybė, užtikrinta kilmė ar užtikrinta kontrolė, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas srityse;

▼M2

f) 

išsamūs duomenys, kuriais nustatomas:

i) 

kalbant apie saugomą kilmės vietos nuorodą – produkto kokybės ar savybių ir geografinės aplinkos ryšys, nurodytas 5 straipsnio 1 dalyje; duomenys apie tos geografinės aplinkos žmogaus veiklos veiksnius gali, kai aktualu, apsiriboti dirvožemio ir kraštovaizdžio valdymo, auginimo praktikos arba bet kokio kito svarbaus žmogaus indėlio išlaikant toje dalyje nurodytus geografinės aplinkos gamtos veiksnius aprašymu;

ii) 

kalbant apie saugomą geografinę nuorodą – produkto tam tikros kokybės, reputacijos ar kitų savybių ir geografinės kilmės ryšys, nurodytas 5 straipsnio 2 dalyje;;

▼B

g) 

valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, pagal 37 straipsnį tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai, adresai ir jų konkrečios užduotys;

h) 

specialios atitinkamo produkto ženklinimo taisyklės.

▼M2

Produkto specifikacijoje gali būti pateikiamas kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos indėlio į darnų vystymąsi aprašymas.

▼B

2.  
Siekiant užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklės, kai toks apribojimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės apimties registravimo paraiškų.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos specifikacijos formos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Registravimo paraiškų turinys

1.  

Kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškoje pagal 49 straipsnio 2 arba 5 dalis nurodoma bent ši informacija:

a) 

pareiškėjų grupės ir valdžios institucijų arba, jei yra, įstaigų, tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimai ir adresai;

b) 

7 straipsnyje numatyta produkto specifikacija;

c) 

bendrasis dokumentas, kuriame pateikiama ši informacija:

i) 

pagrindinė produkto specifikacijos informacija: produkto pavadinimas, aprašymas, įskaitant atitinkamais atvejais specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles, ir glaustas geografinės vietovės apibrėžimas;

ii) 

produkto ir geografinės aplinkos ar geografinės kilmės, nurodytos 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje (atsižvelgiant į atvejį), ryšio apibūdinimas, įskaitant atitinkamais atvejais konkrečius šį ryšį pagrindžiančius produkto apibūdinimo ar jo gamybos metodo elementus.

Be to, 49 straipsnio 5 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiami įrodymai, kad produkto pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

2.  

49 straipsnio 4 dalyje nurodytuose paraiškos dokumentuose pateikiama ši informacija:

a) 

pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b) 

šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas bendrasis dokumentas;

c) 

valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjų grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas;

d) 

produkto specifikacijos paskelbimo nuoroda.

9 straipsnis

Laikina nacionalinė apsauga

Valstybė narė pagal šį reglamentą gali suteikti tik laikiną pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygiu; tokia apsauga įsigaliotų nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Tokia nacionalinė apsauga nustoja galioti sprendimo dėl registravimo pagal šį reglamentą priėmimo dieną arba paraiškos atsiėmimo dieną.

Kai pavadinimas nėra registruotas pagal šį reglamentą, visa atsakomybė už tokios nacionalinės apsaugos pasekmes tenka atitinkamai valstybei narei.

Priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal pirmą pastraipą, turi poveikį tik nacionaliniu lygmeniu ir jos nedaro poveikio Sąjungos vidaus ar tarptautinei prekybai.

10 straipsnis

Pagrindas prieštarauti

1.  

►M2  51 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas tik tuo atveju, jei Komisija jį gauna per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jei: ◄

a) 

juo įrodoma, kad nesilaikoma 5 straipsnyje ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

b) 

juo įrodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas prieštarautų 6 straipsnio 2, 3 arba 4 daliai;

c) 

juo įrodoma, kad siūlomo pavadinimo įregistravimas keltų pavojų visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekės ženklo gyvavimui arba produktų, kurie teisėtai yra rinkoje ne mažiau kaip penkerius metus iki 50 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos paskelbimo datos, gyvavimui; arba

d) 

jame pateikiami išsamūs duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad prašomas įregistruoti pavadinimas yra bendrinis terminas.

2.  
Pagrindas prieštarauti vertinamas Sąjungos teritorijos mastu.

11 straipsnis

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registras

1.  
Komisija, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais sudaromas ir nuolat atnaujinamas pagal šią sistemą pripažintų saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų viešas registras.
2.  
Į registrą gali būti įrašytos su trečiųjų šalių produktais susijusios geografinės nuorodos, kurios Sąjungoje yra saugomos pagal tarptautinį susitarimą, kurio viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga. Jei minėtame susitarime specialiai nenurodyta, kad konkretūs pavadinimai yra pagal šį reglamentą saugomos kilmės vietos nuorodos, į registrą jie įrašomi kaip saugomos geografinės nuorodos.
3.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios registro formos ir turinio taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4.  
Komisija viešai skelbia ir reguliariai atnaujina 2 dalyje nurodytų tarptautinių susitarimų sąrašą ir pagal tuos susitarimus saugomų geografinių nuorodų sąrašą.

12 straipsnis

Pavadinimai, simboliai ir nuorodos

1.  
Saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys veiklos vykdytojai.
2.  
Nustatomi Sąjungos simboliai, skirti saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir saugomomis geografinėmis nuorodomis žymimiems produktams populiarinti.

▼M2

3.  
Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai šiame reglamente nustatyta tvarka įregistruoti kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, su jomis susiję Sąjungos simboliai pateikiami etiketėje ir reklaminėje medžiagoje. Įregistruotam produkto pavadinimui taikomi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomų duomenų pateikimo reikalavimai. Etiketėje gali būti pateikiamos nuorodos „saugoma kilmės vietos nuoroda“, „saugoma geografinė nuoroda“ arba atitinkamos santrumpos – SKVN arba SGN.

▼B

4.  
Be to, etiketėje taip pat gali būti atvaizduojama geografinės kilmės vietovė, kaip nurodyta 5 straipsnyje, ir pateikiamos valstybės narės ir (arba) regiono, kuriame yra ta geografinė kilmės vietovė, tekstinės, grafinės ar simbolinės nuorodos.
5.  
Nedarant poveikio Direktyvai 2000/13/EB, etiketėse galima naudoti Direktyvos 2008/95/EB 15 straipsnyje nurodytus kolektyvinius geografinius prekių ženklus kartu su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.
6.  
Tuo atveju, kai prekiaujama trečiųjų šalių kilmės produktais, kurių pavadinimai įrašyti į registrą, etiketėje gali būti pateikiamos 3 dalyje nurodytos nuorodos ar su jomis susiję Sąjungos simboliai.
7.  
Siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi Sąjungos simboliai.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos Sąjungos simbolių ir nuorodų techninės charakteristikos ir jų naudojimo ant parduodamų produktų, kurių pavadinimai įregistruoti kaip saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos, taisyklės, įskaitant taisykles dėl tinkamų vartoti kalbinių redakcijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Apsauga

1.  

Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo:

▼M2

a) 

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio įregistruoto pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais neregistruotiems produktams, jeigu tie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu įregistruotus produktus arba jeigu naudojant tą pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija, ji pabloginama ar susilpninama, įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;

▼B

b) 

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produktų ar paslaugų kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“ ar pan., įskaitant atvejus, kai tie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys;

c) 

bet kokios kitos melagingos ar klaidinančios produkto provenencijos vietos, kilmės, pobūdžio ar esminių ypatybių nuorodos, kurios naudojamos ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d) 

bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

Jei saugomoje kilmės vietos nuorodoje arba saugomoje geografinėje nuorodoje yra bendriniu produkto pavadinimu laikomas pavadinimas, laikoma, kad to bendrinio pavadinimo naudojimas neprieštarauja pirmos pastraipos a arba b punktams.

2.  
Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos netampa bendriniais pavadinimais.
3.  
Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių ir teisinių veiksmų, kad būtų išvengta neteisėto saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, kuriomis ženklinami atitinkamoje valstybėje narėje gaminami ar parduodami produktai, naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba toks naudojimas būtų sustabdytas.

Tuo tikslu valstybės narės paskiria valdžios institucijas, kurios būtų atsakingos už šių veiksmų vykdymą laikantis kiekvienos valstybės narės atskirai nustatytos tvarkos.

Šios valdžios institucijos turi teikti tinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir turėti kvalifikuoto personalo bei išteklių, būtinų jų funkcijoms vykdyti.

▼M2

4.  

1 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma:

a) 

prekių, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje, atžvilgiu ir

b) 

prekių, parduodamų nuotolinės prekybos, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, būdu, atžvilgiu.

Prekių, įvežamų į Sąjungos muitų teritoriją neišleidžiant jų į laisvą apyvartą toje teritorijoje, atveju gamintojų grupė ar bet kuris veiklos vykdytojas, turintis teisę naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą, turi teisę neleisti visiems tretiesiems asmenims vykdant prekybą įvežti prekes į Sąjungą neišleidžiant jų ten į laisvą apyvartą, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, yra trečiųjų šalių kilmės ir yra be leidimo pažymėtos saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.

▼B

14 straipsnis

Prekių ženklų, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų sąsajos

1.  
Jeigu kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda yra įregistruota pagal šį reglamentą, prekės ženklą, kurio naudojimas prieštarautų 13 straipsnio 1 daliai ir kuris yra susijęs su tos pačios rūšies produktu, įregistruoti atsisakoma, jei to prekės ženklo registravimo paraiška pateikiama po kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos registravimo paraiškos pateikimo Komisijai dienos.

Prekių ženklai, įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

Šios dalies nuostatos taikomos nepaisant Direktyvos 2008/95/EB nuostatų.

2.  
Nedarant poveikio 6 straipsnio 4 daliai, prekės ženklas, kurio naudojimas prieštarauja 13 straipsnio 1 daliai ir dėl kurio pateikta paraiška, kuris yra įregistruotas arba kurio sąžiningas naudojimas yra nusistovėjęs (jei tokia galimybė numatyta atitinkamais teisės aktais) visoje Sąjungos teritorijoje, iki kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos paraiškos pateikimo Komisijai dienos gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas atitinkamam produktui, nepaisant kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos registracijos, jei pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ( 2 ) arba pagal Direktyvą 2008/95/EB nėra pagrindo tą prekės ženklą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti. Tokiais atvejais leidžiama naudoti ir saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą, ir atitinkamus prekių ženklus.

15 straipsnis

Pereinamieji laikotarpiai saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų naudojimui

1.  

Nedarydama poveikio 14 straipsniui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas ne ilgesnis nei penkerių metų pereinamasis laikotarpis, kad valstybės narės ar trečiosios šalies kilmės produktui, kurio nuorodą sudaro arba kurio nuorodoje yra pavadinimas, prieštaraujantis 13 straipsnio 1 daliai, būtų galima toliau taikyti nuorodą, kurią naudojant juo buvo prekiaujama su sąlyga, kad priimtinu prieštaravimo pareiškimu pagal 49 straipsnio 3 dalį arba 51 straipsnį įrodoma, kad:

a) 

pavadinimo įregistravimas pakenktų visiškai arba iš dalies tapataus pavadinimo gyvavimui; arba

b) 

tokio pavadinimo produktais atitinkamoje teritorijoje teisėtai prekiaujama ne trumpiau kaip penkerius metus iki paskelbimo, numatyto 50 straipsnio 2 dalies a punkte, dienos.

▼M2

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, išskyrus įgyvendinimo aktus, dėl kurių pagal 49 straipsnio 3 dalį pateiktas priimtinas prieštaravimo pareiškimas.

▼B

2.  

►M2  Nedarydama poveikio 14 straipsniui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais deramai pagrįstais atvejais pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje minėtas pereinamasis laikotarpis iki 15 metų, kai įrodoma, kad: ◄

a) 

šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nuoroda buvo teisėtai, nuosekliai ir teisingai naudojama ne mažiau kaip 25 metus iki registravimo paraiškos pateikimo Komisijai;

b) 

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuorodos naudojimo tikslas niekada nebuvo pasipelnyti pasinaudojant registruoto pavadinimo reputacija, ir įrodoma, kad vartotojas nebuvo ir negalėjo būti suklaidintas dėl tikrosios produkto kilmės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  
Naudojant 1 ir 2 dalyse nurodytą nuorodą, etiketėje pateikiamas aiškus ir gerai matomas kilmės šalies pavadinimas.
4.  
Siekdama pašalinti laikinus sunkumus ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą – užtikrinti, kad visi atitinkamos vietovės gamintojai laikytųsi specifikacijų, valstybė narė gali suteikti ne ilgesnį kaip 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris įsigaliotų paraiškos pateikimo Komisijai dieną, su sąlyga, kad atitinkami veiklos vykdytojai iki pateikdami paraišką valstybės narės valdžios institucijoms atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus, nuolat teisėtai prekiavo ne mažiau kaip penkerius metus ir kad tai nurodė 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos nacionalinės prieštaravimo procedūros metu.

Pirma pastraipa, išskyrus prieštaravimo procedūrą, mutatis mutandis taikoma saugomai geografinei nuorodai arba saugomai kilmės vietos nuorodai, kuria nurodoma trečiojoje šalyje esanti geografinė vietovė.

Tokie pereinamieji laikotarpiai nurodomi paraiškos dokumentuose, kurie nurodyti 8 straipsnio 2 dalyje.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  
Pavadinimai, įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 6 dalyje numatytą registrą, automatiškai įrašomi į šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos šio reglamento 7 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis. Toliau taikomos visos su tokiais įregistravimo atvejais susijusios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos.
2.  
Siekiant apsaugoti atitinkamų gamintojų ar suinteresuotųjų subjektų teises ir apginti jų teisėtus interesus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų pereinamojo laikotarpio taisyklių.
3.  
Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kilmės vietos nuorodų bei geografinių nuorodų ir prekių ženklų koegzistavimo teisėms, pripažintoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006.

▼M2

16a straipsnis

Esamos aromatizuotų vyno produktų geografinės nuorodos

Pavadinimai, įrašyti į registrą, sudarytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 251/2014 ( 3 ) 21 straipsnį, automatiškai įrašomi į šio reglamento 11 straipsnyje nurodytą registrą kaip saugomos geografinės nuorodos. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos specifikacijomis šio reglamento 7 straipsnio tikslais.

▼B



III ANTRAŠTINĖ DALIS

GARANTUOTI TRADICINIAI GAMINIAI

17 straipsnis

Tikslas

Garantuotų tradicinių gaminių sistema yra nustatyta siekiant apsaugoti tradicinius gamybos metodus ir receptus, padedant tradicinių gaminių gamintojams jais prekiauti ir informuoti vartotojus apie pridėtinės vertės suteikiančius jų tradicinių receptų ir produktų ypatumus.

18 straipsnis

Kriterijai

1.  

Pavadinimas laikomas tinkamu registruoti kaip garantuotas tradicinis gaminys, jei juo apibūdinamas konkretus produktas ar maisto produktas:

a) 

kurio gamybos ar perdirbimo metodas ar sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas; arba

b) 

kuris gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

2.  

Kad galėtų būti įregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys, pavadinimas:

a) 

turi būti tradiciškai naudojamas konkrečiam produktui pavadinti; arba

b) 

turi nurodyti produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

3.  
Jei 51 straipsnyje nurodytos prieštaravimo procedūros metu įrodoma, kad pavadinimas taip pat naudojamas kitoje valstybėje narėje arba trečioje šalyje, siekiant atskirti panašius produktus ar produktus, kurių pavadinimai yra tapatūs ar panašūs, sprendime dėl registravimo, priimtame pagal 52 straipsnio 3 dalį, gali būti nurodyta, kad kartu su garantuoto tradicinio gaminio pavadinimu turi būti pateikiamas teiginys „pagaminta laikantis … tradicijų“, nurodant šalies arba regiono pavadinimą.
4.  
Pavadinimas negali būti registruojamas, jei juo nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai, bendri keliems produktams, arba teiginiai, kurie yra numatyti konkrečiais Sąjungos teisės aktais.
5.  
Siekiant užtikrinti sklandų sistemos veikimą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių šiame straipsnyje išdėstytų tinkamumo kriterijų aspektų.

19 straipsnis

Produkto specifikacija

1.  

Garantuotas tradicinis gaminys turi atitikti specifikaciją, kurioje nurodoma ši informacija:

a) 

siūlomas registruoti pavadinimas tinkamomis kalbinėmis redakcijomis;

b) 

produkto aprašymas, įskaitant jo pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines arba organoleptines savybes, kuriomis įrodomas to produkto specifinis pobūdis;

c) 

produkto gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, atitinkamais atvejais įskaitant naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių pobūdį bei savybes, ir produkto paruošimo būdo apibūdinimas; ir

d) 

pagrindiniai elementai, pagal kuriuos nustatomas produkto tradicinis pobūdis.

2.  
Siekiant užtikrinti, kad produktų specifikacijose būtų pateikiama svarbi ir glausta informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje specifikacijoje pateikiamos informacijos apribojimo taisyklės, kai toks apribojimas yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelės apimties registravimo paraiškų.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos specifikacijos formos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

20 straipsnis

Registravimo paraiškų turinys

1.  

49 straipsnio 2 arba 5 dalyje nurodytoje pavadinimo kaip garantuoto tradicinio gaminio registravimo paraiškoje nurodoma ši informacija:

a) 

pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas;

b) 

19 straipsnyje numatyta produkto specifikacija.

2.  

49 straipsnio 4 dalyje nurodytuose paraiškos dokumentuose pateikiama ši informacija:

a) 

šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys; ir

b) 

valstybės narės pareiškimas, kad, jos nuomone, pareiškėjų grupės pateikta paraiška, tenkinanti reikalavimus palankiam sprendimui priimti, atitinka šio reglamento sąlygas ir pagal jį priimtas nuostatas.

21 straipsnis

Pagrindas prieštarauti

▼M2

1.  

51 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas priimtinas tik tuo atveju, jei Komisija jį gauna iki termino pabaigos ir jei:

▼B

a) 

jame pateikiamos deramai pagrįstos priežastys, dėl kurių siūloma registracija yra nesuderinama su šio reglamento sąlygomis; arba

b) 

jame įrodoma, kad pavadinimas yra teisėtai naudojamas, gerai žinomas ir ekonomiškai reikšmingas panašiems žemės ūkio arba maisto produktams.

2.  
1 dalies b punkte nurodyti kriterijai vertinami Sąjungos teritorijos mastu.

22 straipsnis

Garantuotų tradicinių gaminių registras

1.  
Komisija, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais sudaromas ir nuolat atnaujinamas pagal šią sistemą pripažintų garantuotų tradicinių gaminių viešas registras.
2.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios registro formos ir turinio taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23 straipsnis

Pavadinimai, simboliai ir nuoroda

1.  
Pavadinimą, kuris įregistruotas garantuotam tradiciniam gaminiui pavadinti, gali naudoti visi atitinkamą specifikaciją atitinkančiu produktu prekiaujantys veiklos vykdytojai.
2.  
Siekiant populiarinti garantuotus tradicinius gaminius nustatomas Sąjungos simbolis.

▼M2

3.  
Tuo atveju, kai prekiaujama Sąjungos kilmės produktais, kurių pavadinimai pagal šį reglamentą įregistruoti kaip garantuoti tradiciniai gaminiai, etiketėje ir reklaminėje medžiagoje pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas simbolis, nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai. Įregistruotam produkto pavadinimui taikomi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomų duomenų pateikimo reikalavimai. Etiketėje gali būti pateikta nuoroda „garantuotas tradicinis gaminys“ arba atitinkama santrumpa – GTG.

Jei garantuotas tradicinis gaminys pagamintas ne Sąjungoje, to gaminio ženklinti minėtu simboliu neprivaloma.

▼B

4.  
Siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas Sąjungos simbolis.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos Sąjungos simbolio ir nuorodos techninės charakteristikos ir jų naudojimo ant produktų, kurių pavadinimai įregistruoti kaip garantuoti tradiciniai gaminai, taisyklės, įskaitant tinkamas vartoti kalbines redakcijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnis

Registruotų pavadinimų naudojimo apribojimai

▼M2

1.  
Įregistruoti pavadinimai saugomi nuo bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, be kita ko, kiek tai susiję su produktais, naudojamais kaip sudedamosios dalys, arba nuo bet kokios kitos praktikos, kuri galėtų klaidinti vartotoją.

▼B

2.  
Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu naudojami prekiniai pavadinimai nebūtų painiojami su registruotais pavadinimais.
3.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos garantuotų tradicinių gaminių apsaugos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M2

4.  
1 dalyje nurodyta apsauga taip pat taikoma prekių, parduodamų nuotolinės prekybos, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, būdu, atžvilgiu.

24a straipsnis

Garantuotų tradicinių gaminių naudojimui skirti pereinamieji laikotarpiai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais suteikiamas ne ilgesnis nei penkerių metų pereinamasis laikotarpis, kad produktams, kurių nuorodą sudaro arba kurių nuorodoje yra pavadinimas, prieštaraujantis 24 straipsnio 1 daliai, būtų galima toliau taikyti nuorodą, kurią naudojant jais buvo prekiaujama, su sąlyga, kad priimtinu prieštaravimo pareiškimu pagal 49 straipsnio 3 dalį arba 51 straipsnį įrodoma, kad toks pavadinimas buvo teisėtai naudojamas Sąjungos rinkoje bent penkerius metus iki 50 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos paskelbimo datos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, išskyrus įgyvendinimo aktus, dėl kurių pagal 49 straipsnio 3 dalį pateiktas priimtinas prieštaravimo pareiškimas.

▼B

25 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  
Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį įregistruoti pavadinimai automatiškai įrašomi į šio reglamento 22 straipsnyje nurodytą registrą. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos šio reglamento 19 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis. Toliau taikomos visos su tokiais įregistravimo atvejais susijusios specialios pereinamojo laikotarpio nuostatos.
2.  
Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus įregistruoti pavadinimai, įskaitant tuos, kurie įregistruoti patenkinus šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas paraiškas, gali būti toliau naudojami pagal Reglamente (EB) Nr. 509/2006 numatytas sąlygas ►C1  iki 2023 m. sausio 4 d. ◄ , išskyrus atvejus, kai valstybės narės taiko šio reglamento 26 straipsnyje išdėstytą procedūrą.
3.  
Siekiant apsaugoti atitinkamų gamintojų ar suinteresuotųjų subjektų teises ir apginti jų teisėtus interesus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos pereinamojo laikotarpio taisyklės.

26 straipsnis

Supaprastinta procedūra

1.  
Grupės prašymu valstybė narė gali ►C1  ne vėliau kaip 2016 m. sausio 4 d. ◄ Komisijai pateikti garantuotų tradicinių gaminių, įregistruotų pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 1 dalį ir atitinkančių šį reglamentą, pavadinimus.

Prieš pateikdama pavadinimą valstybė narė pradeda prieštaravimo procedūrą, kaip apibrėžta 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Jei šios procedūros metu įrodoma, kad pavadinimas taip pat susijęs su panašiais produktais arba produktais, kurių pavadinimai yra tapatūs ar panašūs, pavadinimas gali būti papildytas terminu, kuriuo nurodomas jo tradicinis ar specifinis pobūdis.

Grupė iš trečiosios šalies gali pateikti tokius pavadinimus Komisijai tiesiogiai arba per trečiosios šalies valdžios institucijas.

2.  
Komisija 1 dalyje nurodytus pavadinimus kartu su kiekvieno tokio pavadinimo specifikacijomis per du mėnesius nuo gavimo dienos skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3.  
Taikomi 51 ir 52 straipsniai.
4.  
Užbaigus prieštaravimo procedūrą, Komisija atitinkamais atvejais koreguoja 22 straipsnyje nurodyto registro įrašus. Atitinkamos specifikacijos yra laikomos 19 straipsnyje nurodytomis specifikacijomis.



IV ANTRAŠTINĖ DALIS

NEPRIVALOMI KOKYBĖS TERMINAI

27 straipsnis

Tikslas

Neprivalomų kokybės terminų sistema nustatoma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio produktų gamintojams vidaus rinkoje informuoti apie tų produktų pridėtinę vertę suteikiančias savybes arba ypatumus.

28 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

Valstybės narės gali palikti galioti neprivalomų kokybės terminų naudojimo nacionalines taisykles, kurioms netaikomas šis reglamentas, jei tokios taisyklės atitinka Sąjungos teisę.

29 straipsnis

Neprivalomi kokybės terminai

1.  

Neprivalomi kokybės terminai turi atitikti tokius kriterijus:

a) 

terminas turi būti susijęs su vienos ar kelių kategorijų produktų savybėmis arba su ūkininkavimo ar perdirbimo būdo nulemtais produkto ypatumais, kurie taikomi konkrečiose srityse;

b) 

termino naudojimas turi suteikti produktui pridėtinės vertės, palyginti su kitais panašiais produktais; ir

c) 

terminas turi turėti europinį aspektą.

2.  
Neprivalomi kokybės terminai, kuriais, siekiant įgyvendinti privalomuosius prekybos standartus, apibūdinamos techninės produktų ypatybės ir nesiekiama informuoti vartotojų apie tas produktų ypatybes, į šią sistemą neįtraukiami.
3.  
Neprivalomi kokybės terminai neapima neprivalomų terminų, kuriems nustatyta išimtinė naudojimo teisė, kuriais patobulinami ir papildomi specialieji prekybos standartai, nustatyti remiantis sektorių ar produkto kategorijų pagrindu.
4.  
Siekiant atsižvelgti į tam tikrų sektorių specifinį pobūdį ir į vartotojų lūkesčius, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.
5.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos visos šiai antraštinei daliai taikyti būtinos priemonės, susijusios su forma, procedūromis ar kitomis techninėmis detalėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6.  
Komisija, priimdama deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, atsižvelgia į visus atitinkamus tarptautinius standartus.

30 straipsnis

Išimtinė termino naudojimo teisė ir terminų keitimas

1.  
Kad būtų atsižvelgta į vartotojų lūkesčius, mokslinių ir techninių žinių plėtotę, padėtį rinkoje ir prekybos standartų bei tarptautinių standartų raidą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išimtinė papildomo neprivalomo kokybės termino naudojimo teisė ir nustatomos jo naudojimo sąlygos.
2.  
Tinkamai pagrįstais atvejais, siekiant atsižvelgti į papildomų neprivalomų kokybės terminų tinkamą naudojimą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo sąlygų pakeitimai.

31 straipsnis

Kalnų produktas

1.  
Nustatomas neprivalomas kokybės terminas „kalnų produktas“.

Šis terminas naudojamas tik apibūdinant žmonėms vartoti skirtus, Sutarties I priede išvardytus produktus, atitinkančius šias sąlygas:

a) 

ir jų žaliavos, ir ūkinių gyvūnų pašarai iš esmės yra gaunami kalnuotose vietovėse;

b) 

perdirbtų produktų atveju perdirbimas taip pat vykdomas kalnuotose vietovėse.

2.  
Šiame straipsnyje Sąjungos kalnuotomis vietovėmis laikomos kalnuotos vietovės, apibrėžtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnio 1 dalį. Trečiųjų šalių produktų atveju kalnuotos vietovės apima vietoves, kurias trečioji šalis yra oficialiai priskyrusi prie kalnuotų vietovių arba kurios atitinka kriterijus, lygiaverčius Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnio 1 dalyje išdėstytiems kriterijams.
3.  
Tinkamai pagrįstais atvejais, siekiant atsižvelgti į gamtines kliūtis, turinčias įtakos žemės ūkio gamybai kalnuotose vietovėse, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo sąlygų. Komisijai visų pirma suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomos sąlygos, kuriomis leidžiama, kad žaliavos arba pašarai būtų kilę ne iš kalnuotų vietovių, sąlygos, kuriomis leidžiama produktų perdirbimą vykdyti ne kalnuotose vietovėse, o geografinėje vietovėje, kuri turi būti nustatyta, ir tos geografinės vietovės apibrėžtis.
4.  
Siekiant atsižvelgti į gamtines kliūtis, turinčias įtakos žemės ūkio gamybai kalnuotose vietovėse, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gamybos metodų ir kitų kriterijų, kurie yra susiję su šio straipsnio 1 dalyje nurodyto neprivalomo kokybės termino taikymu, nustatymo.

32 straipsnis

Salų žemės ūkio produktas

►C1  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 4 d. ◄ Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomi argumentai dėl naujo termino „salų žemės ūkio produktas“ tikslingumo. Šis terminas gali būti naudojamas tik apibūdinant žmonėms vartoti skirtus Sutarties I priede išvardytus produktus, kurių žaliavos yra kilusios iš salų. Be to, kad šį terminą būtų galima taikyti perdirbtiems produktams tais atvejais, kai perdirbimas turi esminės įtakos galutinio produkto savybėms, perdirbimas taip pat turi būti vykdomas salose.

Jei reikia, su ta ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatoma išimtinė neprivalomo kokybės termino „salų žemės ūkio produktas“ naudojimo teisė.

33 straipsnis

Naudojimo apribojimai

1.  
Neprivalomas kokybės terminas gali būti naudojamas tik siekiant apibūdinti nustatytas naudojimo sąlygas atitinkančius produktus.
2.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos neprivalomų kokybės terminų naudojimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

34 straipsnis

Stebėsena

Kad būtų užtikrintas šios antraštinės dalies reikalavimų laikymasis, valstybės narės atlieka rizikos analize grindžiamas patikras ir, esant pažeidimui, taiko tinkamas administracines sankcijas.



V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS



I SKYRIUS

Oficiali saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių kontrolė

35 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos II ir III antraštinėse dalyse nurodytoms kokybės sistemoms.

36 straipsnis

▼M1

Oficialios kontrolės turinys

3.  

Oficiali kontrolė, atliekama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą ►C2  (ES) 2017/625 ◄  ( 4 ) apima:

▼B

a) 

tikrinimą, ar produktas atitinka atitinkamą produkto specifikaciją; ir

b) 

registruotų pavadinimų, kuriais vadinami rinkai pateikti produktai, naudojimo stebėseną, kuri pagal II antraštinę dalį įregistruotų pavadinimų atveju atitinka 13 straipsnį, o pagal III antraštinę dalį įregistruotų pavadinimų atveju – 24 straipsnį.

37 straipsnis

Atitikties produkto specifikacijai tikrinimas

▼M1

1.  

Saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių, kuriais nurodomi Sąjungos kilmės produktai, atveju atitikties produkto specifikacijai patikrinimą prieš produktą pateikiant rinkai atlieka:

a) 

kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento ►C2  (ES) 2017/625 ◄ 4 straipsnį; arba

b) 

įgaliotosios įstaigos, kaip apibrėžta Reglamento ►C2  (ES) 2017/625 ◄ 3 straipsnio 5 punkte.

▼B

Tokio atitikties specifikacijoms tikrinimo išlaidas gali padengti veiklos vykdytojai, kurių atžvilgiu taikomas toks tikrinimas. Valstybės narės taip pat gali prisidėti padengiant šias išlaidas.

2.  

Kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių, kuriais nurodomi trečiosios šalies kilmės produktai, atveju atitikties produkto specifikacijai patikrinimą prieš produktą pateikiant rinkai atlieka:

a) 

viena arba daugiau iš trečiosios šalies paskirtų valdžios institucijų; ir (arba)

b) 

viena arba daugiau iš produktų sertifikavimo įstaigų.

3.  
►M1  ————— ◄

Komisija viešai skelbia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valdžios institucijų ir įstaigų pavadinimus bei adresus ir šią informaciją reguliariai atnaujina.

4.  
Komisija gali, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiamos priemonės, kuriomis viešai skelbiami šio straipsnio ►M1  2 dalyje ◄ nurodytų produktų sertifikavimo įstaigų pavadinimai ir adresai.

▼M1 —————

▼M1

39 straipsnis

Įgaliotosios įstaigos, atliekančios kontrolę trečiosiose šalyse

37 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos įgaliotosios įstaigos, atliekančios kontrolę trečiosiose šalyse, akredituojamos pagal atitinkamą darnųjį standartą „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigoms“. Šias įgaliotąsias įstaigas gali akredituoti ne Sąjungos nacionalinė akreditacijos įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 arba ne Sąjungos akreditacijos įstaiga, kuri yra pasirašiusi daugiašalį pripažinimo susitarimą tarpininkaujant Tarptautiniam akreditacijos forumui.

▼B

40 straipsnis

Kontrolės veiklos planavimas ir ataskaitų teikimas

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje numatyta įpareigojimų kontrolė būtų konkrečiai įtraukta į atskirą daugiamečių nacionalinių kontrolės planų skirsnį pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 41, 42 ir 43 straipsnius.
2.  
Į šiuo reglamentu nustatytas įpareigojimų kontrolės metines ataskaitas įtraukiamas atskiras skirsnis, kuriame pateikiama Reglamento (EB) Nr. 882/2004 44 straipsnyje nustatyta informacija.



II SKYRIUS

Išimtys tam tikrais ankstesnio naudojimo atvejais

41 straipsnis

Bendriniai terminai

1.  
Nedarant poveikio 13 straipsniui, šiuo reglamentu nedaromas poveikis terminų, kurie Sąjungoje laikomi bendriniais, naudojimui, net jei bendrinis terminas yra pagal kokybės sistemą saugomo pavadinimo dalis.
2.  

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu ar ne, atsižvelgiama į visus turinčius svarbos aspektus, visų pirma į:

a) 

esamą padėtį vartojimo srityse;

b) 

susijusius nacionalinius arba Sąjungos teisės aktus.

3.  
Siekiant visiškai apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos taisyklės, kuriomis remiantis nustatomas bendrinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pobūdis.

42 straipsnis

Augalų ir gyvūnų veislės

1.  

Šiuo reglamentu neužkertamas kelias pateikti rinkai produktus, kurių etiketėje nurodomas pagal II, III arba IV antraštinėje dalyje apibūdintą kokybės sistemą saugomas pavadinimas ar terminas arba pavadinimas ar terminas, kuriam nustatyta išimtinė naudojimo teisė, ir kurį sudaro arba kuriame naudojamas augalų arba gyvūnų veislės pavadinimas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) 

atitinkamame produkte yra nurodytos augalų ar gyvūnų veislės produktų arba jis yra pagamintas iš nurodytos augalų ar gyvūnų veislės;

b) 

vartotojai nėra klaidinami;

c) 

tos augalų ar gyvūnų veislės pavadinimas naudojamas laikantis sąžiningos konkurencijos principų;

d) 

naudojant tos augalų ar gyvūnų veislės pavadinimą nesinaudojama saugomo termino reputacija siekiant naudos; ir

e) 

II antraštinėje dalyje apibūdintos kokybės sistemos atveju produkto gamyba ir prekyba juo paplito už jo kilmės vietos ribų dar iki paraiškos dėl geografinės nuorodos įregistravimo dienos.

2.  
Siekiant išsamiau paaiškinti maisto pramonės subjektų teisių ir laisvių, susijusių su galimybe naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą augalų ar gyvūnų veislės pavadinimą, apimtį, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis apibrėžiama tokių pavadinimų naudojimo tvarka.

43 straipsnis

Ryšys su intelektine nuosavybe

III ir IV antraštinėse dalyse apibūdintos kokybės sistemos taikomos nedarant poveikio Sąjungos arba valstybių narių taisyklėms, kuriomis reglamentuojama intelektinė nuosavybė, visų pirma taisyklėms, kurios taikomos kilmės vietos nuorodoms, geografinėms nuorodoms ir prekių ženklams, ir pagal tas taisykles suteiktoms teisėms.



III SKYRIUS

Kokybės sistemų nuorodos bei simboliai ir gamintojų vaidmuo

44 straipsnis

Nuorodų ir simbolių apsauga

1.  

Kokybės sistemas žyminčios nuorodos, santrumpos ir simboliai gali būti naudojami tik produktų, pagamintų laikantis jiems taikomų kokybės sistemų taisyklių, atveju. Tai visų pirma taikoma toliau išvardytoms nuorodoms, santrumpoms ir simboliams:

a) 

„saugoma kilmės vietos nuoroda“, „saugoma geografinė nuoroda“, „geografinė nuoroda“, SKVN, SGN ir atitinkamiems simboliams, kaip numatyta II antraštinėje dalyje;

b) 

„garantuotas tradicinis gaminys“, GTG ir atitinkamiems simboliams, kaip numatyta III antraštinėje dalyje;

c) 

„kalnų produktas“, kaip numatyta IV antraštinėje dalyje.

2.  
Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnį Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) gali Komisijos iniciatyva arba jos vardu centralizuotai finansuoti administracinę paramą, susijusią su vystymusi, parengiamuoju darbu, stebėsena, administracine ir teisine pagalba, teisine gynyba, registracijos mokesčiais, pratęsimo mokesčiais, prekių ženklų registracijos tikrinimo mokesčiais, bylinėjimosi mokesčiais ir visomis kitomis susijusiomis priemonėmis, reikalingomis siekiant užtikrinti kokybės sistemų nuorodų, santrumpų ir simbolių apsaugą Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, kad jie nebūtų netinkamai naudojami, imituojami ar mėgdžiojami arba jais nebūtų naudojamasi bet kuriuo būdu, kuris galėtų klaidinti vartotojus.
3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis užtikrinama vienoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuorodų, santrumpų ir simbolių apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45 straipsnis

Grupių vaidmuo

1.  

Nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 išdėstytoms specialiosioms nuostatoms dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų, grupė turi teisę:

a) 

prisidėti užtikrinant, kad jų produktų kokybė, reputacija ir autentiškumas rinkoje būtų garantuojami atliekant prekybinio pavadinimo naudojimo stebėseną ir prireikus informuojant 36 straipsnyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas arba kitą kompetentingą valdžios instituciją pagal 13 straipsnio 3 dalį;

b) 

imtis veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos ir su jomis tiesiogiai susijusių intelektinės nuosavybės teisių tinkamą teisinę apsaugą;

c) 

plėtoti informavimo ir populiarinimo veiklą, siekiant vartotojams pranešti apie pridėtinės vertės suteikiančias produktų savybes;

d) 

plėtoti veiklą, susijusią su produktų atitikties specifikacijoms užtikrinimu;

e) 

imtis veiksmų, kuriais gerinamas sistemos veikimas, įskaitant ekonomikos srities kompetencijos ugdymą, ekonominių analizių atlikimą, ekonomikos srities informacijos apie sistemą sklaidą ir gamintojų konsultavimą;

f) 

imtis priemonių, kuriomis siekiama didinti produktų vertę, ir prireikus imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią priemonėms, kurios kenkia arba gali pakenkti tų produktų įvaizdžiui, arba siekiant kovoti su tokiomis priemonėmis.

2.  
Valstybės narės gali administracinėmis priemonėmis skatinti grupių kūrimąsi ir veikimą savo teritorijoje. Be to, valstybės narės Komisijai praneša 3 straipsnio 2 punkte nurodytų grupių pavadinimus ir adresus. Komisija šia informaciją skelbia viešai.

46 straipsnis

Teisė naudoti sistemas

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris veiklos vykdytojas, kuris laikosi II ir III antraštinėse dalyse nustatytai kokybės sistemai taikomų taisyklių, turėtų teisę, kad jam būtų taikomas atitikties tikrinimas, nustatytas pagal 37 straipsnį.
2.  
Veiklos vykdytojams, ruošiantiems ir sandėliuojantiems produktą, kuriuo prekiaujama kaip garantuotu tradiciniu gaminiu arba taikant saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos sistemas, arba teikiantiems tokius produktus rinkai, taip pat taikoma šios antraštinės dalies I skyriuje nustatyta kontrolė.
3.  
Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojai, norintys laikytis III ir IV antraštinėse dalyse nustatytai kokybės sistemai taikomų taisyklių, galėtų tai daryti ir nesusidurtų su diskriminacinio pobūdžio ar kitomis objektyviai nepagrįstomis kliūtimis.

47 straipsnis

Mokesčiai

Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 882/2004, visų pirma jo II antraštinės dalies VI skyriaus nuostatoms, valstybės narės gali imti mokestį, kad padengtų kokybės sistemų administravimo išlaidas, įskaitant tas, kurios patiriamos nagrinėjant paraiškas, prieštaravimo pareiškimus, paraiškas dėl pakeitimo ir panaikinimo prašymus, numatytus šiame reglamente.



IV SKYRIUS

Paraiškų dėl kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių teikimo ir registravimo procedūros

48 straipsnis

Paraiškų teikimo procedūrų taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos II ir III antraštinėse dalyse nurodytoms kokybės sistemoms.

49 straipsnis

Pavadinimų registravimo paraiškos

1.  
Pavadinimų registravimo paraiškas pagal 48 straipsnyje nurodytas kokybės sistemas gali teikti tik grupės, kurių veikla susijusi su produktais, kurių pavadinimą norima įregistruoti. Tarpvalstybines geografines vietoves nurodančių saugomų kilmės vietų nuorodų arba saugomų geografinių nuorodų atveju arba garantuotų tradicinių gaminių atveju kelios grupės iš skirtingų valstybių narių arba trečiųjų šalių gali pateikti bendrą registravimo paraišką.

Atskiras fizinis arba juridinis asmuo gali būti laikomas grupe tuo atveju, jeigu įrodoma, kad tenkinamos abi šios sąlygos:

a) 

atitinkamas asmuo yra vienintelis gamintojas, pageidaujantis pateikti paraišką;

b) 

saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos atveju apibrėžta geografinė vietovė turi savybių, kurios pastebimai skiriasi nuo kaimyninių vietovių savybių, arba produkto savybės skiriasi nuo kaimyninėse vietovėse gaminamų produktų savybių.

2.  
Tais atvejais, kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra susijusi su valstybės narės geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra parengta valstybėje narėje įsisteigusios grupės, ta paraiška adresuojama tos valstybės narės valdžios institucijoms.

Valstybė narė tinkamomis priemonėmis išnagrinėja paraišką siekdama patikrinti, ar ji pagrįsta ir ar atitinka atitinkamos sistemos sąlygas.

3.  
Valstybė narė, nagrinėdama paraišką pagal šio straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, inicijuoja nacionalinę prieštaravimo procedūrą, kuria užtikrinamas tinkamas paraiškos paskelbimas ir numatomas pakankamas laikotarpis, per kurį bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs ar gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą dėl paraiškos.

Prieštaravimų, gautų pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą, priimtinumą valstybė narė nagrinėja remdamasi 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, o prieštaravimų, gautų pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą, priimtinumą – remdamasi 21 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

4.  
Jeigu, įvertinusi gautus prieštaravimus, valstybė narė nusprendžia, kad šio reglamento reikalavimų laikomasi, ji gali priimti palankų sprendimą ir paraiškos dokumentus pateikti Komisijai. Tokiu atveju ji informuoja Komisiją apie priimtinus prieštaravimus, gautus iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie ne trumpiau kaip penkerius metus iki 3 dalyje nurodytos paskelbimo dienos teisėtai prekiavo atitinkamais produktais, naudodami atitinkamus pavadinimus.

Valstybė narė užtikrina, kad jos priimtas palankus sprendimas būtų paskelbtas viešai ir kad bet kuris teisėtą interesą turintis fizinis ar juridinis asmuo turėtų galimybę pateikti apeliacinį skundą.

Valstybė narė užtikrina, kad būtų paskelbta produkto specifikacijos redakcija, kuria grindžiamas palankus sprendimas, ir suteikia galimybę elektroniniu būdu susipažinti su ta produkto specifikacija.

Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų atveju valstybė narė taip pat užtikrina, kad būtų tinkamai paskelbta produkto specifikacijos redakcija, kuria remdamasi Komisija priima sprendimą pagal 50 straipsnio 2 dalį.

5.  
Tais atvejais, kai paraiška pagal II antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra susijusi su trečiosios šalies geografine vietove arba kai paraiška pagal III antraštinėje dalyje išdėstytą sistemą yra parengta trečiojoje šalyje įsisteigusios grupės, ta paraiška teikiama Komisijai arba tiesiogiai, arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas.
6.  
Šiame straipsnyje nurodyti Komisijai siunčiami dokumentai parengiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų.
7.  
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti paraiškų teikimo procedūrą, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios nacionalinės prieštaravimo procedūros vykdymą bendrų paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija, atveju, ir papildomos paraiškų teikimo procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančias su paraiškomis susijusias procedūras, paraiškų formą ir teikimą, įskaitant taisykles dėl paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M2

8.  
Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jei nacionaliniame teisme ar kitoje nacionalinėje įstaigoje pradedamas bet koks procesas, susijęs su paraiška, pateikta Komisijai pagal 4 dalį, ir jei paraiška buvo pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu.

▼M2

50 straipsnis

Komisijos atliekamas tikrinimas ir skelbimas dėl galimybės pareikšti prieštaravimą

1.  
Komisija nagrinėja pagal 49 straipsnio 4 ir 5 dalis gautas registravimo paraiškas. Komisija tikrina, ar paraiškose yra pateikta reikalaujama informacija ir ar jose nėra akivaizdžių klaidų, atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės atliktos tikrinimo ir prieštaravimo procedūros rezultatus.

Komisijos atliekamas tikrinimas turėtų trukti ne ilgiau nei šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo gauta valstybės narės paraiška. Tais atvejais, kai tas terminas viršijamas, Komisija pareiškėjui raštu praneša apie tokio vėlavimo priežastis.

Komisija ne rečiau kaip kas mėnesį skelbia pavadinimų, dėl kurių pateiktos registravimo paraiškos, sąrašą ir jų pateikimo datą.

2.  

Jei, remdamasi pagal šio straipsnio 1 dalį atliktu tikrinimu, Komisija mano, kad registravimo paraiškos, pateiktos pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą, tenkina 5 ir 6 straipsniuose nustatytas sąlygas arba kad paraiškos, pateiktos pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą, tenkina 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:

a) 

paraiškų pagal II antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – bendrąjį dokumentą ir nuorodą į paskelbtą produkto specifikaciją;

b) 

paraiškų pagal III antraštinėje dalyje nustatytą sistemą atveju – specifikaciją.

3.  

Komisija atleidžiama nuo pareigos laikytis termino, iki kurio turi būti atliktas 1 dalyje nurodytas patikrinimas, ir informuoti pareiškėją apie vėlavimo priežastis, gavusi valstybės narės pranešimą dėl registravimo paraiškos, pateiktos Komisijai pagal 49 straipsnio 4 dalį, kuriuo:

a) 

Komisija informuojama, kad paraiška buvo pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu, arba

b) 

Komisijos prašoma sustabdyti 1 dalyje nurodytą tikrinimą, nes pradėtas nacionalinis teismo procesas siekiant užginčyti paraiškos pagrįstumą, o valstybė narė mano, kad tas procesas yra pagrįstas teisėtu motyvu.

Išimtis galioja tol, kol valstybė narė praneša Komisijai, kad pirminė paraiška buvo atkurta arba kad valstybė narė atsiima savo prašymą dėl sustabdymo.

▼B

51 straipsnis

Prieštaravimo procedūra

▼M2

1.  
Per tris mėnesius nuo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar įsisteigęs trečiojoje šalyje ir turintis teisėtą interesą, gali Komisijai pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą.

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar įsisteigęs valstybėje narėje, kuri nėra paraiškos valstybė narė, ir turintis teisėtą interesą, gali tai valstybei narei, kurioje jis gyvena ar yra įsisteigęs, pateikti pagrįstą prieštaravimo pareiškimą per laikotarpį, kuris numatytas prieštaravimams teikti pagal pirmą pastraipą.

2.  
Komisija pagrįsto prieštaravimo pareiškimo dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų priimtinumą nagrinėja remdamasi 10 straipsnyje nustatytais pagrindais prieštarauti, o dėl garantuotų tradicinių gaminių – remdamasi 21 straipsnyje nustatytais pagrindais prieštarauti.
3.  
Jeigu Komisija mano, kad pagrįstas prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas, ji per penkis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pakviečia Komisijai pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pateikusią valdžios instituciją arba asmenį ir paraišką pateikusią valdžios instituciją arba įstaigą atitinkamai konsultuotis pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija trijų mėnesių.

Pagrįstą prieštaravimo pareiškimą pateikusi valdžios institucija arba asmuo ir paraišką pateikusi valdžios institucija arba įstaiga be nepagrįsto delsimo pradeda tokias atitinkamas konsultacijas. Jie vienas kitam pateikia atitinkamą informaciją, kad būtų galima įvertinti, ar registravimo paraiška atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas. Jeigu susitarti nepavyksta, ši informacija pateikiama Komisijai.

Per konsultacijų laikotarpį Komisija gali bet kuriuo metu pareiškėjo prašymu ne daugiau kaip trimis mėnesiais pratęsti konsultacijų trukmę.

▼B

4.  
Tais atvejais, kai, pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms, pagal 50 straipsnio 2 dalį paskelbta informacija iš esmės pakeičiama, Komisija dar kartą vykdo 50 straipsnyje nurodytą nagrinėjimą.

▼M2

5.  
Pagal 1, 2 ir 3 dalis Komisijai siunčiamas pagrįstas prieštaravimo pareiškimas ir kiti dokumentai pateikiami viena iš Sąjungos oficialiųjų kalbų.

▼B

6.  
Siekiant nustatyti aiškias prieštaravimo procedūras ir galutinius terminus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos prieštaravimo procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios su prieštaravimais susijusias procedūras, prieštaravimų formą ir teikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

52 straipsnis

Sprendimas dėl registravimo

▼M2

1.  
Tais atvejais, kai Komisija, remdamasi jai prieinama informacija, gauta atlikus tikrinimą pagal 50 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, mano, kad sąlygos, nustatytos 5 ir 6 straipsniuose, kiek tai susiję su II antraštinėje dalyje nurodytomis kokybės sistemomis, arba sąlygos, nustatytos 18 straipsnyje, kiek tai susiję su III antraštinėje dalyje nurodytomis kokybės sistemomis, yra neįvykdytos, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais paraiška atmetama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2.  
Jeigu Komisija priimtino pagrįsto prieštaravimo pareiškimo pagal 51 straipsnį negauna, ji, netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais įregistruojamas pavadinimas.

▼B

3.  

Jeigu Komisija gauna priimtiną pagrįstą prieštaravimo pareiškimą, pasibaigus 51 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms konsultacijoms, atsižvelgdama į jų rezultatus ji:

a) 

jeigu susitarimas pasiektas – netaikydama 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, įgyvendinimo aktais įregistruoja pavadinimą ir prireikus iš dalies pakeičia pagal 50 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją, jei tokie pakeitimai nėra esminiai; arba

b) 

jeigu susitarimo pasiekti nepavyko – priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas dėl registravimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.  
Registravimo aktai ir sprendimai dėl atmetimo skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▼M2

53 straipsnis

Produktų specifikacijų pakeitimai

▼B

1.  
Teisėtą interesą turinti grupė gali teikti paraišką dėl pritarimo produkto specifikacijos keitimui.

Paraiškose apibūdinami prašomi keitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

▼M2

2.  
Produkto specifikacijos pakeitimai pagal svarbą turi būti skirstomi į dvi kategorijas: Sąjungos lygmens pakeitimus, dėl kurių reikia taikyti prieštaravimo procedūrą Sąjungos lygmeniu, ir standartinius pakeitimus, dėl kurių sprendžiama valstybės narės arba trečiosios valstybės lygmeniu.

Šio reglamento tikslais Sąjungos lygmens pakeitimas – produkto specifikacijos pakeitimas:

a) 

kuriuo keičiamas saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos pavadinimas arba to pavadinimo naudojimas;

b) 

dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį, kuris saugomų kilmės vietos nuorodų atveju nurodytas 5 straipsnio 1 dalies b punkte, o saugomų geografinių nuorodų atveju – 5 straipsnio 2 dalies b punkte;

c) 

kuris yra susijęs su garantuotu tradiciniu gaminiu arba

d) 

dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų.

Standartinis pakeitimas – bet koks produkto specifikacijos pakeitimas, kuris nėra Sąjungos lygmens pakeitimas.

Laikinas pakeitimas – standartinis pakeitimas, susijęs su laikinu produkto specifikacijos pakeitimu, padarytu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, arba laikinas pakeitimas, būtinas dėl gaivalinės nelaimės arba nepalankių oro sąlygų, kurias oficialiai pripažino kompetentingos institucijos.

Sąjungos lygmens pakeitimus tvirtina Komisija. Patvirtinimo procedūra mutatis mutandis atliekama pagal 49–52 straipsniuose nustatytą procedūrą.

Tikrinant paraišką daugiausia dėmesio skiriama pasiūlytam pakeitimui. Kai tinkama, Komisija arba atitinkama valstybė narė gali paprašyti pareiškėjo iš dalies pakeisti kitus produktų specifikacijų elementus.

Standartinius pakeitimus tvirtina ir viešai skelbia ta valstybė narė, kurios teritorijoje yra atitinkamo produkto geografinė vietovė, ir apie juos pranešama Komisijai. Trečiosios šalys standartinius pakeitimus tvirtina pagal atitinkamoje trečiojoje šalyje taikytiną teisę ir apie juos praneša Komisijai.

3.  
Siekiant palengvinti administracinę procedūrą dėl Sąjungos lygmens ir standartinių produkto specifikacijų pakeitimų, įskaitant tuos atvejus, kai dėl pakeitimo nekeičiamas bendrasis dokumentas, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos su pakeitimo paraiškomis susijusios procedūros taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl su Sąjungos lygmens pakeitimais susijusiomis procedūromis, pakeitimo paraiškos formomis ir pakeitimo paraiškos pateikimu, bei dėl su standartiniais pakeitimais susijusiomis pranešimų procedūromis ir jų pranešimu Komisijai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

54 straipsnis

Panaikinimas

1.  

Savo iniciatyva arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisėtą interesą, prašymu Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais panaikinama saugomos kilmės vietos nuorodos, saugomos geografinės nuorodos arba garantuoto tradicinio gaminio registracija, tokiais atvejais:

a) 

jeigu neužtikrinama atitiktis specifikacijos sąlygoms;

b) 

jeigu produktas, kurio pavadinimas įregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys arba saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, bent septynerius metus neteikiamas rinkai.

Komisija gali registraciją panaikinti atitinkamo produkto, kuriuo prekiaujama naudojant registruotą pavadinimą, gamintojų prašymu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kad visos šalys turėtų galimybę apsaugoti savo teises ir ginti teisėtus interesus, Komisijai pagal 56 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos su panaikinimo procesu susijusios taisyklės.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, reglamentuojančios panaikinimo proceso procedūras ir formą, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų teikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 57 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.



VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪRINĖS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS



I SKYRIUS

Vietinis ūkininkavimas ir tiesioginis pardavimas

55 straipsnis

Ataskaitų dėl vietinio ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo teikimas

►C1  Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 4 d. ◄ Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomi argumentai dėl naujos vietinio ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo ženklinimo sistemos, skirtos padėti gamintojams pardavinėti savo gaminius vietos lygiu, tikslingumo. Toje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ūkininko gebėjimui padidinti savo gaminių vertę naudojant naują ženklą ir turėtų būti atsižvelgta į kitus kriterijus, pavyzdžiui, galimybes dėl trumpų gamybos bei paskirstymo grandinių sumažinti išmetamo anglies dioksido ir atliekų kiekį.

Jei reikia, su ta ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais sukuriama vietinio ūkininkavimo ir tiesioginio pardavimo ženklinimo sistema.



II SKYRIUS

Procedūrinės taisyklės

56 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, nurodytus 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 12 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, 16 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 23 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnyje, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje, 51 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, 53 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, Komisijai suteikiami penkerių metų ►C1  laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 3 d. ◄ Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti įgaliojimų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 12 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, 16 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, 23 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 4 dalyje, 30 straipsnyje, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 49 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje, 51 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, 53 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 54 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4.  
Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  
Deleguotasis aktas, priimtas pagal 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 5 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, 12 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, 23 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 25 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 4 dalį, 30 straipsnį, 31 straipsnio 3 ir 4 dalis, 41 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 2 dalį, 49 straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą, 51 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą, 53 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ir 54 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

57 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda Žemės ūkio produktų kokybės politikos komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.



III SKYRIUS

Panaikinimas ir baigiamosios nuostatos

58 straipsnis

Panaikinimas

1.  
Reglamentai (EB) Nr. 509/2006 ir (EB) Nr. 510/2006 panaikinami.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnis toliau taikomas paraiškoms dėl produktų, nepatenkančių į šio reglamento III antraštinės dalies taikymo sritį, kurias Komisija gavo iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.  
Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento II priede pateiktą atitikties lentelę.

59 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Tačiau 12 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnio 3 dalis ►C1  taikomos nuo 2016 m. sausio 4 d. ◄ nedarant poveikio produktams, kurie iki tos dienos jau pateikti rinkai.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI IR MAISTO PRODUKTAI

I. Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

— 
alus,
— 
šokoladas ir produktai su šokoladu,
— 
duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai,
— 
gėrimai, pagaminti iš augalų ekstraktų,
— 
tešlos gaminiai,
— 
druska,
— 
natūralūs lipai ir dervos,
— 
garstyčių tyrė,
— 
šienas,
— 
eteriniai aliejai,
— 
kamštiena,
— 
košenilis,
— 
gėlės ir dekoratyviniai augalai,
— 
medvilnė,
— 
vilna,
— 
vytelės,
— 
brukti linai,
— 
oda,
— 
kailiai,
— 
plunksnos,

▼M2

— 
aromatizuoti vynai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 251/2014 3 straipsnio 2 punkte,
— 
kiti alkoholiniai gėrimai, išskyrus spiritinius gėrimus ir vynuogių produktus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje,
— 
bičių vaškas.

▼B

II. Garantuoti tradiciniai gaminiai

— 
paruošti vartoti patiekalai,
— 
alus,
— 
šokoladas ir produktai su šokoladu,
— 
duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai,
— 
gėrimai, pagaminti iš augalų ekstraktų,
— 
tešlos gaminiai,
— 
druska.




II PRIEDAS



58 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTA ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 509/2006

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punktas

3 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 1 dalies b punktas

3 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

3 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 2 dalies pirma–trečia pastraipos

2 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

3 straipsnis

22 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

18 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

18 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalis

43 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

42 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies a punktas

19 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies b punktas

19 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 1 dalies c punktas

19 straipsnio 1 dalies c punktas

6 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio 1 dalies e punktas

19 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio 1 dalies f punktas

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

49 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 3 dalies a ir b punktai

20 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

7 straipsnio 3 dalies c punktas

7 straipsnio 3 dalies d punktas

7 straipsnio 4 dalis

49 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 5 dalis

49 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 6 dalies a, b ir c punktai

49 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 6 dalies d punktas

20 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 7 dalis

49 straipsnio 5 dalis

7 straipsnio 8 dalis

49 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 1 dalis

50 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

50 straipsnio 2 dalies b punktas

8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

52 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 ir 2 dalys

51 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 3 dalis

21 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnio 4 dalis

52 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 5 dalis

52 straipsnio 3 ir 4 dalys

9 straipsnio 6 dalis

51 straipsnio 5 dalis

10 straipsnis

54 straipsnis

11 straipsnis

53 straipsnis

12 straipsnis

23 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 3 dalis

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 4 dalis

36 straipsnio 2 dalis

16 straipsnis

17 straipsnio 1 ir 2 dalys

24 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 3 dalis

24 straipsnio 2 dalis

18 straipsnis

57 straipsnis

19 straipsnio 1 dalies a punktas

19 straipsnio 1 dalies b punktas

49 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 1 dalies c punktas

49 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 1 dalies d punktas

22 straipsnio 2 dalis

19 straipsnio 1 dalies e punktas

51 straipsnio 6 dalis

19 straipsnio 1 dalies f punktas

54 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 1 dalies g punktas

23 straipsnio 4 dalis

19 straipsnio 1 dalies h punktas

19 straipsnio 1 dalies i punktas

19 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 3 dalies a punktas

19 straipsnio 3 dalies b punktas

25 straipsnio 2 dalis

20 straipsnis

47 straipsnis

21 straipsnis

58 straipsnis

22 straipsnis

59 straipsnis

I priedas

I priedas (II dalis)



Reglamentas (EB) Nr. 510/2006

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 ir 2 dalys

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 4 dalis

2 straipsnis

5 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

6 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

4 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 punktas ir 49 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

49 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 4 dalis

49 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 5 dalis

49 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 6 dalis

9 straipsnis

5 straipsnio 7 dalis

8 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa

5 straipsnio 9 dalies antra pastraipa

49 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 10 dalis

49 straipsnio 6 dalis

5 straipsnio 11 dalis

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

50 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

50 straipsnio 2 dalies a punktas

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

52 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

51 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

7 straipsnio 2 dalis

51 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

7 straipsnio 3 dalis

10 straipsnis

7 straipsnio 4 dalis

52 straipsnio 2 ir 4 dalys

7 straipsnio 5 dalis

51 straipsnio 3 dalis ir 52 straipsnio 3 ir 4 dalys

7 straipsnio 6 dalis

11 straipsnis

7 straipsnio 7 dalis

51 straipsnio 5 dalis

8 straipsnis

12 straipsnis

9 straipsnis

53 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis

36 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 3 dalis

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 1 dalis

37 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

37 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalis

39 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 4 dalis

36 straipsnio 2 dalis

12 straipsnis

54 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 4 dalis

15 straipsnio 2 dalis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

57 straipsnis

16 straipsnio a punktas

5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

16 straipsnio b punktas

16 straipsnio c punktas

16 straipsnio d punktas

49 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio e punktas

16 straipsnio f punktas

51 straipsnio 6 dalis

16 straipsnio g punktas

12 straipsnio 7 dalis

16 straipsnio h punktas

16 straipsnio i punktas

11 straipsnio 3 dalis

16 straipsnio j punktas

16 straipsnio k punktas

54 straipsnio 2 dalis

17 straipsnis

16 straipsnis

18 straipsnis

47 straipsnis

19 straipsnis

58 straipsnis

20 straipsnis

59 straipsnis

I ir II priedai

I priedas (I dalis)



( 1 ) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

( 2 ) OL L 78, 2009 3 24, p. 1.

( 3 ) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL L 84, 2014 3 20, p. 14).

( 4 ) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ►C2  (ES) 2017/625 ◄ dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) ( ►C2  OL L 95, 2017 4 7, p. 1 ◄ ).

Top