EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62007CA0566
Case C-566/07: Judgment of the Court (Third Chamber) of 18 June 2009 (reference for a preliminary ruling from the Hoge Raad der Nederlanden Den Haag (Netherlands)) — Staatssecretaris van Financiën v Stadeco BV (Sixth VAT Directive — Article 21(1)(c) — Tax due solely as a result of being mentioned on the invoice — Refund of tax improperly invoiced — Unjust enrichment)
Byla C-566/07: 2009 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden Den Haag (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Stadeco BV (Šeštoji PVM direktyva — 21 straipsnio 1 dalies c punktas — Mokestis, mokėtinas tik dėl jo nurodymo sąskaitoje faktūroje — Sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodyto mokesčio ištaisymas — Nepagrįstas praturtėjimas)
Byla C-566/07: 2009 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden Den Haag (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Stadeco BV (Šeštoji PVM direktyva — 21 straipsnio 1 dalies c punktas — Mokestis, mokėtinas tik dėl jo nurodymo sąskaitoje faktūroje — Sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodyto mokesčio ištaisymas — Nepagrįstas praturtėjimas)
OL C 180, 2009 8 1, p. 11–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
1.8.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 180/11 |
2009 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden Den Haag (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Stadeco BV
(Byla C-566/07) (1)
(Šeštoji PVM direktyva - 21 straipsnio 1 dalies c punktas - Mokestis, mokėtinas tik dėl jo nurodymo sąskaitoje faktūroje - Sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodyto mokesčio ištaisymas - Nepagrįstas praturtėjimas)
2009/C 180/17
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hoge Raad der Nederlanden Den Haag
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Staatssecretaris van Financiën
Atsakovė: Stadeco BV
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden Den Haag — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 21 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimas — Nereikalingumas mokėti mokestį sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens gyvenamosios ar įsisteigimo vietos valstybėje narėje už operaciją, kuri laikoma atlikta kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje — Sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodyto mokesčio ištaisymas
Rezoliucinė dalis
1. |
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB, 21 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą pridėtinės vertės mokestis turi būti sumokėtas valstybėje narėje, kuriai priskirtinas sąskaitoje faktūroje ar kitame jai lygiaverčiame dokumente nurodytas pridėtinės vertės mokestis, net jei atitinkamas sandoris nebuvo apmokestintas šioje valstybėje narėje. Atsižvelgdamas į visas svarbias aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, kurios valstybės narės pridėtinės vertės mokestį atitinka konkrečioje sąskaitoje faktūroje nurodytas pridėtinės vertės mokestis. Šiam vertinimui gali būti svarbu, be kita ko, nurodytas mokesčio tarifas, valiuta, kuria išreikšta mokėtina suma, sąskaitoje faktūroje vartojama kalba, atitinkamos sąskaitos faktūros turinys ir kontekstas, sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens ir suteiktų paslaugų gavėjo įsisteigimo vietos bei elgesys. |
2. |
Fiskalinio neutralumo principas iš esmės nedraudžia valstybei narei, kuriai pridėtinės vertės mokestis mokėtinas tik todėl, kad jis per klaidą buvo nurodytas išrašytoje sąskaitoje faktūroje, susieti pridėtinės vertės mokesčio ištaisymą su sąlyga, kad apmokestinamasis asmuo išrašo suteiktų paslaugų gavėjui ištaisytą sąskaitą faktūrą, kurioje šis mokestis nenurodomas, jei šis apmokestinamasis asmuo tinkamu laiku visiškai nepašalino mokestinių pajamų praradimo grėsmės |