52004PC0437

pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS pakeičiantis reglamentą (EB) Nr. 539/2001 dėl abipusiskumo mechanizmo

(pateikta Komisijos)

MOTYVŲ IŠDĖSTYMAS

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalyje yra pateikiamas abipusiskumo mechanizmas, taikytinas, jei trečia salis, įtraukta į reglamento II priedo sąrasą (pozityvusis sąrasas), taiko vizų rezimą kurios nors valstybės narės piliečiams. Tas mechanizmas konkrečiai trečiai saliai numato, valstybės narės Ģ aukos ģ prasymu, greitą bendrą atsakymą, susidedantį is kelių nuoseklių etapų serijos (valstybė narė, kurios piliečiams yra taikomas vizų rezimas, apie tai pranesa, valstybės narės laikinai įveda privalomąjį vizų rezimą konkrečios trečiosios salies piliečiams, nebent Taryba nuspręstų kitaip, informacija apie laikiną vizų įvedimą paskelbiama Oficialiajame leidinyje, Komisija nagrinėja visus Tarybos ar kurios nors valstybės narės prasymus perkelti trečiąją salį is reglamento pozityviojo sąraso į negatyvųjį sąrasą).

Šis mechanizmas nebuvo numatytas 2000 m. sausio 26 d. pradiniame Komisijos pasiūlyme, jis yra Tarybos darbų eigos rezultatas. Komisija, norėdama atsizvelgti į valstybių narių pageidavimą abipusiskumui suteikti veiksmingumo, savo pataisytame 2000 m. rugsėjo 9 d. pasiūlyme pirmame straipsnyje pridėjo 4 dalį. Siūlomas abipusiskumo mechanizmas, kuris atspindėjo ir formalizavo valstybių narių Tarybai pateiktus pasiūlymus, galiausiai beveik visas buvo perkeltas į Tarybos priimtą Reglamentą (EB) Nr. 539/2001.

Praėjus beveik trejiems metams nuo Reglamento (EB) Nr. 539/2001 įsigaliojimo, abipusiskumo mechanizmas dar nebuvo įgyvendintas. Reikia isanalizuoti to priezastis, siuo aspektu remiantis Komisijos tarnybų darbo dokumento konstatavimais dėl abipusiskumo vizų [1] srityje, ir pateikti siūlymus dėl įstatyminio reguliavimo.

[1] 2004 m. vasario 18 d. dokumentas JAI-B-1(2004)1372

Štai pirmas konstatavimas. Tuo pat metu, kada kai kurių valstybių narių ar asocijuotųjų valstybių piliečiai privalo gauti vizas vykstant į kai kurias trečiąsias salis is reglamento pozityviojo sąraso (EB) Nr. 539/2001 (JAV/Graikija; Brunėjus/Austrija, Suomija, Graikija, Portugalija, Islandija; Venesuela/Suomija; Gvatemala/Islandija), tos salys nepradėjo taikyti abipusiskumo principo. Tačiau tik sios valstybės narės gali taikyti mechanizmą ir turi teisę rinktis - taikyti jį ar ne.

Tokio sių valstybių narių elgesio priezastis matyt isplaukia is to, kad mechanizmas yra pernelyg grieztas. Antrasis jo etapas (laikinas privalomo vizų rezimo įvedimas visose valstybėse narėse konkrečiai trečiajai saliai) savo beveik automatinio taikymo pobūdziu atbaido valstybes nares nuo sio mechanizmo būgstaujant, kad tai gali prisidėti prie krizės pagilėjimo, ar tai būtų tarptautinių santykių su trečiąją salimi, ar vidaus reikalų srityse. Is tiesų antrąjį mechanizmo etapą gali panaikinti tik kvalifikuota balsų dauguma Tarybos priimtas sprendimas. Abipusiskumo mechanizmo schemoje tokio sprendimo priėmimas būtinai yra vertinamas kaip valstybių narių atsisakymas veikti solidariai su konkrečia valstybe nare.

Tokia pirmoji isvada apie solidarumo mechanizmo netinkamumą sustiprėja, kai pazvelgiame į Europos Sąjungos plėtrą. Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalyje aprasyta situacija po 2004 m. geguzės 1 d. gali remtis naujosios valstybės narės trečiųjų salių, kurios ir toliau reikalauja vizų valstybių narių piliečiams, situacija. Visos naujosios valstybės narės juridiskai gali daugeliui trečiųjų salių taikyti abipusiskumo mechanizmą. Nuo 2001 m. konstatuoti mechanizmo trūkumai ir rizikos tokiu būdu tampa ypatingai astrūs plėtros kontekste ir mechanizmo perziūra darosi itin būtina.

Tokios perziūros tikslas nėra sumazinti solidarumą, būdingą bendrai politikai vizų srityje, uzglaistant Reglamente (EB) Nr. 539/2001 numatytą abipusiskumo principą. Abipusiskumas islieka esminis vizų politikos principas ir vienas is pagrindinių kriterijų (isvardintų 5 reglamento motyvavime), į kuriuos reikia atsizvelgti, kai yra sudarinėjami ar keičiami trečiųjų salių sąrasai, pridedami prie Reglamento (EB) Nr. 539/2001. Šio pasiūlymo pagrindinis tikslas - įvesti lankstesnį, realesnį, taigi, ir galimą veiksmingiau panaudoti mechanizmą. Nezinant politinės abipusiskumo apimties, dabartinis mechanizmas is tiesų pasirodė pernelyg maksimalistinis ir pernelyg rizikingas politiskai, kad būtų naudingas. Jis aklai siūlo taikyti sankcijas visiskai apeinant diplomatinį klausimo sprendimo būdą, net tada, kai nei vienas kriterijus sudarinėjant pozityvų ir negatyvųjį sąrasus neturi absoliučios svarbos; toks sudarinėjimas is tiesų vyksta "pagal apgalvotą vertinimą, nagrinėjant kiekvieną is įvairių atvejų konkrečiai: susijusius su nelegalia imigracija, viesąja tvarka bei saugumu ir tarptautiniais Europos Sąjungos santykiais su trečiosiomis salimis, taip pat atsizvelgiant į regioninės koherencijos bei abipusiskumo prasmę".

Siūlomas mechanizmas taip pat turėtų padėti isspręsti esminį ankstesnės sistemos trūkumą, kai procedūros taikymas priklausydavo nuo vienos valstybės narės, kuriai trečioji salis imdavo taikyti privalomąjį vizų rezimą. Komisija mano, kad neabipusiskumas yra nepaprastai svarbus bendrai vizų politikai ir kad diskusijos dėl sios situacijos Bendrijų masteliu, tokios, kurios padėtų rasti tinkamą atsakymą, neturi priklausyti nuo vienos valstybės narės geros valios. Bendroje vizų politikoje turi būti vadovaujamasi principu, kad abipusiskumas remiasi visų valstybių narių solidarumu, kai tenka spręsti problemas, su kuriomis susiduria viena is jų. Norint uztikrinti sį solidarumą ir apsaugoti bendrijų interesus, yra būtina numatyti tokį mechanizmą, kuris leistų Komisijai taikyti įgyvendinamą ir efektyvų derybų būdą, kuris sietųsi su visa Europos Sąjungos uzsienio politika.

Taigi, remdamasi siomis auksčiau pateiktomis pastabomis, Komisija siūlo sukurti mechanizmą, kuris turėtų uztikrinti efektyvesnį abipusiskumo principo, esminio bendroje vizų politikoje, laikymąsi.

Straipsnių komentaras:

1 straipsnis:

pastabos apie siūlomą Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalies redakciją:

Termino "Įvedimas" naudojimas aiskiai nurodo, kad yra kalbama apie naują padėtį, sudarytą trečiosios salies is II priedo nutarimu įvesti vizų rezimą vienos ar kelių valstybių narių, kurioms anksčiau nereikėjo vizų, piliečiams. Tam, kad būtų aisku, jog mechanizmas turi būti taikomas prie sąlygų, buvusių pries naujojo reglamento įvedimą ir jam įsigaliojus, 2 straipsnyje yra numatyta speciali nuostata.

- Punktas a):

Kiekvienas neabipusiskumo atvejis turi būti skaidrus ir apie jį turi būti informuojama automatiskai. valstybė narė nuo siol privalo pranesti apie tokį atvejį.

- Punktas b):

Reikia nutraukti dabartinį mechanizmą, pernelyg daznai taikantį sankcijas, kaip "normalų" problemos sprendimo būdą, kurio Taryba gali nepaisyti.

Kad būtų galima rasti tinkamiausią sprendimą susidarius neabipusiskumo atvejui, yra svarbu, kad Komisija pradėtų veiksmus su trečiąja salimi, siekdama, kad si vėl taikytų bevizį rezimą reikiamos valstybės narės piliečiams. Šis Komisijos vaidmuo yra susijęs su faktu, kad sprendziant vizų panaikinimo/įvedimo klausimus tarptautiniu masteliu, isskirtinai reikia bendrijų kompetencijos. Komisijos konstatavimai turi būti pateikiami ataskaitoje ir perduodami Tarybai. Ataskaitą reikia perduoti nedelsiant, priklausomai nuo situacijos skubos, paliekant pakankamą terminą aplinkybėms įvertinti ir reikiamiems diplomatiniams veiksmams pradėti siekiant bevizio rezimo atstatymo.

- Punktas c):

Siūlomą redakciją inspiravo noras, kad abipusiskumo mechanizmas liktų kuo arčiau įprastų sioje srityje priimamų sprendimų schemų. Taip Komisija gali savo ataskaitą priderinti prie Tarybos, pasiūlydama laikinai atstatyti vizų rezimą konkrečiai trečiajai saliai. Toks laikinas atstatymas, bet kuriuo atveju turintis pasibaigti tuo pat metu, kai trečioji salis nutraukia savo sprendimą, sudaro galimybę Tarybai spręsti kvalifikuota balsų dauguma. Tokio trumpo laikotarpio, per kurį Taryba turi nuspręsti, tikslas yra uztikrinti sukurtos priemonės efektyvumą, nes ji turi leisti reikalui esant greitai sureaguoti trečiosios salies atzvilgiu, turint omeny, kad tai yra apsaugos priemonė, kurios taikymas tuo momentu yra laikinas.

- Punktas d):

Komisijos galimybė siūlyti laikiną priemonę negali būti sąlygojama ankstesnės Tarybai pateiktos ataskaitos. Gali būti, kad dėl kai kurių aplinkybių tampa būtina skubiai pateikti tokią laikiną priemonę. Akivaizdu, kad pateikdama savo pasiūlymo motyvus Komisija pasiaiskins, dėl kokių aplinkybių reikėjo imtis tokios procedūros be isankstinės ataskaitos. Dėl skubos, pateisinančios Komisijos veiksmą, yra būtina, kad Taryba pasisakytų per trumpą laikotarpį.

- Punktas e):

Vizų rezimo atstatymas, pagal punktuose c) ir d) numatytas nuostatas, lieka speciali ir laikina priemonė palyginus su konkrečios trečiosios salies perkėlimu is pozityviojo sąraso į negatyvųjį Reglamento Nr. 539/2001 sąrasą. Kad būtų uztikrintas reakcijos trečiosios salies, kaltos dėl susidariusios neabipusiskumo situacijos, atzvilgiu efektyvumas reikia patikslinti, kad laikinoji priemonė neliečia galimybės pasiūlyti tokį perkėlimą. Be kita ko reikia numatyti, kad nesulaukus trečiosios salies reakcijos į laikinąją priemonę, netrukus Komisija gali pateikti pasiūlymą perkelti trečiąją salį į I priedą.

- Punktas f):

Tai procedūros, kurias reikia taikyti, kai trečioji salis nusprendzia panaikinti vizų rezimą. Schema yra perimta is dabartinio mechanizmo punktų e) ir f). Tačiau, laikino vizų įvedimo pabaiga tiksliai sutampa su trečiosios salies vizų panaikinimo įsigaliojimu.

2 straipsnis:

2 straipsnio tikslas - aiskiai nusakyti, kad mechanizmas taip pat turi būti taikomas konstatuotoje situacijoje, įsigaliojus reglamentui, kuris įpareigoja valstybes nares informuoti apie kiekvieną vizų įvedimą trečiojoje salyje, tai yra, tais atvejais, kai tuo metu viena ar kelios II priedo trečiosios salys nepanaikina vizų rezimo kurios nors valstybės narės piliečiams. Pagal modelį, numatytą vizų rezimo įvedimui, yra svarbu grieztai nustatyti terminą, per kurį valstybė narė turi pranesti. Įvairios mechanizmo sąlygos yra taikomos tiek vizų rezimo įvedimui, tiek jo panaikinimui.

Vizų rezimo nepanaikinimo situacija nebuvo nagrinėta 1 straipsnyje, nes tai specifinė situacija, kuri susidarys įsigaliojus siam reglamentui. Tai pereinamoji priemonė, taikoma tik pereinant is dabartinio rezimo į naują sistemą, kuri įpareigoja kiekvieną valstybę narę informuoti apie vizų rezimo įvedimą trečiojoje salyje paliekant konkrečiai valstybei narei galimybę rinktis ar pradėti taikyti abipusiskumo mechanizmą. Tad nebūtina to, t.y. vizų rezimo nepanaikinimo, integruoti į Reglamento Nr. 539/2001 mechanizmą, kuris tik numato vizų rezimo įvedimą trečiojoje salyje ateityje.

2004/0141 (CNS)

pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS pakeičiantis reglamentą (EB) Nr. 539/2001 dėl abipusiskumo mechanizmo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsizvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, konkrečiai į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį,

atsizvelgdama į Komisijos [2] pasiūlymą,

[2] OL C , p. .

atsizvelgdama į Europos Parlamento [3] nuomonę,

[3] OL C , p. .

manydama, kad:

(1) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalyje numatytas mechanizmas, kuris nustato sąrasą trečiųjų salių, kurių piliečiai, kirsdami isorines valstybių narių sienas, privalo turėti vizas, ir sąrasą salių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, pasirodė netinkamas taikyti neabipusiskumo atvejais, kai trečioji salis, esanti minėto reglamento II priedo sąrase, t.y. trečioji salis, kurios piliečiams vizos reikalavimas netaikomas [4], nepanaikina ar vėl atnaujina vizų rezimą, vienos ar kelių valstybių narių piliečiams. Valstybių narių, kurios susiduria su neabipusiskumo atvejais, solidarumas reikalauja adaptuoti esamą mechanizmą, kad sis būtų veiksmingas.

[4] OL L 81 2001 m. kovo 21 d., p. 1

(2) Kadangi tokie neabipusiskumo atvejai yra rimti, svarbu, kad apie juos konkreti viena ar kelios valstybės narės būtinai informuotų. Norint, kad konkreti trečioji salis vėl imtų taikyti bevizį rezimą konkrečių valstybių narių piliečiams, reikia numatyti skirtingų lygių ir veiksmų skubos mechanizmą, kurį būtų galima pradėti taikyti nedelsiant. Tad reikia, kad Komisija kuo greičiau pradėtų atitinkamus veiksmus su trečiąja salimi, Tarybai pateiktų ataskaitą ir bet kuriuo metu turėtų galimybę pasiūlyti Tarybai priimti laikiną sprendimą dėl vizų rezimo atstatymo konkrečios trečiosios salies piliečiams. Tokio laikino sprendimo priėmimas neturi būti kliūtis galimybei įtraukti tą trečiąją salį į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedą. Be kita ko reikia numatyti laikiną rysį nuo laikinosios priemonės įsigaliojimo iki galimo pasiūlymo dėl salies perkėlimo į I priedą.

(3) Reikia, kad trečiosios salies sprendimas panaikinti vizų rezimą ar atnaujinti vizų rezimo panaikinimą vienos ar kelių valstybių narių piliečiams automatiskai panaikintų Tarybos priimtą sprendimą dėl laikino vizų rezimo.

(4) Todėl reikia pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001.

(5) Reikia numatyti pereinamąjį rezimą tuo atveju, jei įsigaliojus siam reglamentui, trečiosios salys, isvardytos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede, valstybėms narėms taikys vizų rezimą. Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, sis reglamentas toliau plėtoja Šengeno acquis nuostatas, pagal sutartį, kurią sudarė Europos Sąjungos Taryba su Islandijos Respublika bei Norvegijos Karalyste dėl sių salių bendradarbiavimo įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kuri priklauso sričiai, apie kurią yra kalbama 1999 m. geguzės 17 d. Sprendimo 1999/437/EB dėl kai kurių sios sutarties taikymo būdų 1 straipsnio punkte A.

(6) Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 netaikomas Jungtinei Karalystei ir Airijai. Taigi, sios salys nedalyvauja priimant sį reglamentą, ir jis joms nėra taikomas.

(7) Šis reglamentas sudaro aktą, kuris remiasi Šengeno acquis arba yra su juo susijęs pagal stojimo akto 3 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalis yra keičiama siuo tekstu:

"4. II priedo sąrase esančios trečiosios salies vizų rezimo įvedimas valstybės narės piliečiams suteikia galimybę taikyti sias priemones:

a) per desimt dienų, po to, kai trečioji salis paskelbia ar įveda vizų rezimą, valstybė narė apie tai rastu pranesa Komisijai; toks pranesimas yra isspausdinamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, C serijoje;

b) Komisija nedelsiant pradeda veiksmus su trečiosios salies valdzios atstovais, kad vėl būtų panaikintas vizų rezimas, ir, vėliausiai per sesis mėnesius nuo pranesimo isspausdinimo, apie tai pranesa Tarybai;

c) Pagal savo ataskaitos isvadas Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą dėl laikino vizų rezimo įvedimo konkrečios trečiosios salies piliečiams. Dėl sio pasiūlymo Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma per 3 mėnesius.

d) Jei Komisija mano, kad tai yra pagrįsta, ji gali, be isankstinio pranesimo, pateikti c punkte nurodytą pasiūlymą. Šiam pasiūlymui yra taikoma c punkte numatyta procedūra.

e) Procedūra, numatyta c ir d punktuose, neturi įtakos Komisijos galioms pateikti siūlymą pakeisti sį reglamentą siekiant perkelti konkrečią trečiąją salį į I priedą. Bet kokiu atveju, jei buvo nuspręsta taikyti laikinąją priemonę, numatytą c ir d punktuose, pasiūlymą keisti sį reglamentą Komisija pateikia vėliausiai po sesių mėnesių nuo laikinosios priemonės įsigaliojimo.

f) kai trečioji salis panaikina vizų rezimą, valstybė narė pranesa apie panaikinimą Komisijai. Šis pranesimas yra spausdinamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, C serijoje. Galimas laikinas vizų rezimo įvedimas pagal c punktą automatiskai nustoja galioti nuo tos dienos, kai konkreti trečioji salis panaikina vizų rezimą;

2 straipsnis

Valstybės narės, kurių piliečiams sio reglamento įsigaliojimo dieną kuri nors trečioji salis is Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedo taiko vizų rezimą, apie tai rastu pranesa Komisijai per desimt dienų nuo sio reglamento įsigaliojimo. Pranesimas yra spausdinamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, C serijoje.

Taikomos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalies nuo b iki f punktų nuostatos, tokios, kokios jos yra po sio reglamento pakeitimų

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidesimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Pasirasyta Briuselyje,

Taryba

Pirmininkas