EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02001R0539-20070119
Council Regulation (EC) No 539/2001 of 15 March 2001 listing the third countries whose nationals must be in possession of visas when crossing the external borders and those whose nationals are exempt from that requirement
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 2001 m. kovo 15 d. nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 2001 m. kovo 15 d. nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
2001R0539 — LT — 19.01.2007 — 005.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 539/2001 2001 m. kovo 15 d. (OL L 081, 21.3.2001, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2414/2001 2001 m. gruodžio 7 d. |
L 327 |
1 |
12.12.2001 |
|
|
L 69 |
10 |
13.3.2003 |
||
|
L 141 |
3 |
4.6.2005 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d. |
L 363 |
1 |
20.12.2006 |
|
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1932/2006 2006 m. gruodžio 21 d. |
L 405 |
23 |
30.12.2006 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
pataisytas:
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 539/2001
2001 m. kovo 15 d.
nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama i Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
kadangi:|
(1) |
Pagal Sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punktą Taryba turi priimti taisykles dėl vizų numatomiems atvykimams, kurių trukmė neviršija trijų mėnesių, ir dėl to būtina nustatyti sąrašą tų trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, o taip pat tų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas. 61 straipsnis nurodo šiuos sąrašus kaip vieną iš šalutinių priemonių, kurios yra tiesiogiai susijusios su laisvu asmenų judėjimu laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. |
|
(2) |
Šis reglamentas kyla iš Šengeno acquis pagal Protokolą, integruojantį ją į Europos Sąjungos sistemą, toliau vadinamą „Šengeno protokolu“. Jis nekeičia valstybių narių įsipareigojimų, kylančių iš acquis, kaip tai yra nurodyta 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimo 1999/435/EB dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos nuostatos arba sprendimo, sudarančių Šengeno acquis, teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas ( 3 ) A priede. |
|
(3) |
Šis reglamentas toliau plėtoja minėtas nuostatas, kuriomis remiantis pagal Šengeno protokolą yra numatytas glaudesnis bendradarbiavimas, apimantis sritį, nurodytą 1999 m. gegužės 17 d. Sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis ( 4 ) 1 straipsnio B punkte. |
|
(4) |
Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 straipsnį Airija ir Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą; dėl šios priežasties ir nepažeidžiant pirmiau minėtojo Protokolo 4 straipsnio; šio reglamento nuostatos nei Airijai, nei Jungtinei Karalystei nėra taikomos. |
|
(5) |
Nustatant tas trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, ir tas šalis, kurių piliečiams jie netaikomi, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir įvertinamas pagal įvairius kriterijus, kurie, inter alia, siejami su nelegalia imigracija, viešąja politika ir saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, o taip pat atsižvelgiama į dalyvavimą regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę. Jei viena iš trečiųjų šalių, nurodytų šio reglamento II priede, nusprendžia vienos ar kelių valstybių narių piliečiams taikyti vizų reikalavimus, turi būti imamasi priemonių nustatyti Bendrijos mechanizmą, kuris padėtų įgyvendinti minėtą tarpusavio sąveikos principą. |
|
(6) |
Kadangi Europos ekonominės erdvės susitarimas panaikina vizų reikalavimus Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos piliečiams, šios šalys nėra įtrauktos į šio reglamento II priedą. |
|
(7) |
Nepažeidžiant įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis, pasirašytas valstybių narių, ir ypač atsižvelgiant į Europos sutartį dėl vizų panaikinimo pabėgėliams, pasirašytą Strasbūre 1959 m. balandžio 20 d., sprendimas dėl vizos reikalavimo arba jo netaikymo asmenims be pilietybės ir asmenims, pripažintiems pabėgėliais, turi būti priimamas pagal tai, kokia yra trečioji šalis, kurioje šie asmenys gyvena ir kuri išdavė jiems kelionės dokumentus. Tačiau, atsižvelgiant į skirtumus nacionaliniuose teisės aktuose, taikomuose asmenims be pilietybės ir asmenims, pripažintiems pabėgėliais, valstybė narė gali nuspręsti, ar šių kategorijų asmenims turi būti taikomi vizų reikalavimai tuo atveju, kai trečioji šalis, kurioje gyvena šie asmenys ir kuri išdavė jiems kelionės dokumentus, yra viena iš tų trečiųjų šalių, kurių piliečiams vizų reikalavimai netaikomi. |
|
(8) |
Ypatingais atvejais, kai leidžiama taikyti specialias vizų taisykles, valstybės narės gali tam tikroms asmenų kategorijoms panaikinti vizų reikalavimus arba taikyti juos vadovaudamosi tarptautine viešąja teise ir paprotine teise. |
|
(9) |
Siekiant užtikrinti sistemos administravimo viešumą ir susijusių asmenų informavimą, valstybės narės turi informuoti kitas valstybes nares ir Komisiją apie priemones, kurių jos imasi pagal šį reglamentą. Tais pačiais tikslais ši informacija turi būti paskelbta ir Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. |
|
(10) |
Įvažiavimo į valstybių narių teritoriją arba vizų išdavimo sąlygos neturi įtakos taisyklėms, šiuo metu reglamentuojančioms kelionės dokumentų galiojimo pripažinimą. |
|
(11) |
Pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą proporcingumo principą reglamento, nustatančio trečiąsias šalis, kurių piliečiai kirsdami išorines sienas privalo turėti vizas, ir trečiąsias šalis, kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas, priėmimas yra ir būtina, ir tinkama priemonė užtikrinti, kad bendrosios vizų taisyklės būtų taikomos efektyviai. |
|
(12) |
Šis reglamentas pateikia visiškai suderintą nuostatą dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizas, ir tų šalių, kurių piliečiams šis reikalavimas netaikomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.
Nepažeidžiant iš 1959 m. balandžio 20 d. Strasbūre pasirašytos Europos sutarties dėl vizų panaikinimo pabėgėliams kylančių įsipareigojimų, pabėgėlio statusą turintys asmenys ir asmenys be pilietybės, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri jiems išdavė kelionės dokumentą, yra šio reglamento I priedo sąraše nurodyta trečioji šalis.
2. ►M1 II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių bendros trukmės buvimui. ◄
Be to, vizų režimas taip pat netaikomas:
— šio reglamento I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams, turintiems valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1931/2006, nustatantį vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantį Šengeno konvencijos nuostatas ( 5 ), išduotą pasienio vietinio eismo leidimą, kai šio leidimo turėtojai naudojasi savo teise pagal pasienio vietinio eismo režimą,
— moksleiviams, kurie yra I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimą 94/795/TVR dėl bendrųjų veiksmų, Tarybos priimtų remiantis Europos Sąjungos steigimo sutarties K.3 straipsnio 2 dalies b punktu, nustatančiu trečiųjų šalių moksleivių, kurie gyvena vienoje iš valstybių narių, galimybes keliauti Sprendimą ( 6 ) taikančioje valstybėje narėje ir vykstantys į mokyklos ekskursiją kaip mokyklos moksleivių grupės, lydimos tos mokyklos mokytojo, nariai,
— pabėgėlio statusą turintiems asmenims ir asmenims be pilietybės, taip pat kitiems jokios šalies pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje ir turintiems tos valstybės narės išduotą kelionės dokumentą.
3. Naujų trečiųjų šalių, kurios anksčiau buvo valstybių, įtrauktų į I ir II priedų sąrašus, dalimi, piliečiams yra taikomos atitinkamai 1 ir 2 dalių nuostatos, nebent Taryba, taikydama atitinkama Sutarties nuostata numatytą procedūrą, nuspręstų kitaip.
4. Jei trečioji šalis, nurodyta II priedo sąraše, įveda vizų režimą valstybės narės piliečiams, taikomos šios nuostatos:
a) per 90 dienų po to, kai trečioji šalis įveda vizų režimą ar paskelbia apie jį, atitinkama valstybė narė apie tai raštu praneša Tarybai ir Komisijai; šis pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, C serijoje. Pranešime nurodoma priemonės įgyvendinimo data ir atitinkamų kelionės dokumentų ir vizų rūšys.
Jei prieš pasibaigiant nurodytam terminui trečioji šalis nusprendžia panaikinti vizų režimą, minėtas pranešimas tampa nereikalingas;
b) po minėto pranešimo paskelbimo ir pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare Komisija nedelsiant imasi veiksmų trečiosios šalies valdžios institucijų atžvilgiu, siekiant atnaujinti bevizį režimą;
c) per 90 dienų po minėto pranešimo paskelbimo Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, pateikia Tarybai pranešimą. Prie pranešimo gali būti pridėtas pasiūlymas laikinai atnaujinti vizų režimą atitinkamos trečiosios šalies piliečiams. Komisija šį pasiūlymą taip pat gali pateikti po jos pranešimo svarstymo Taryboje. Dėl šio pasiūlymo Taryba per 3 mėnesius priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma;
d) jei Komisija mano, kad tai būtina, c punkte minėtą pasiūlymą laikinai atnaujinti vizų režimą trečiosios šalies piliečiams ji gali pateikti ir be išankstinio pranešimo pateikimo. Tokiam pasiūlymui taikoma c punkte numatyta procedūra. Atitinkama valstybė narė gali nurodyti, ar ji nori, kad Komisija susilaikytų nuo laikino tokio vizų režimo atnaujinimo be išankstinio pranešimo pateikimo;
e) procedūra, nurodyta c ir d punktuose, neturi poveikio Komisijos teisei pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą siekiant perkelti atitinkamą trečiąją šalį į I priedo sąrašą. Jei buvo nuspręsta taikyti c ir d punktuose nurodytą laikinąją priemonę, pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą Komisija pateikia ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo laikinosios priemonės įsigaliojimo. Į tokį pasiūlymą taip pat įtraukiamos nuostatos dėl laikinųjų priemonių, kurios galėjo būti įvestos pagal c ir d punktuose nurodytas procedūras, panaikinimo. Tuo tarpu Komisija toliau siekia paskatinti atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas vėl įvesti bevizį režimą atitinkamos valstybės narės piliečiams;
f) kai atitinkama trečioji šalis panaikina vizų režimą, valstybė narė nedelsiant apie tai praneša Tarybai ir Komisijai. Pranešimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, C serijoje. Visos pagal d punktą priimtos laikinosios priemonės nustoja galios praėjus septynioms dienoms po paskelbimo Oficialiajame leidinyje. Jei atitinkama trečioji šalis buvo įvedusi vizų režimą dviejų ar daugiau valstybių narių piliečiams, laikinoji priemonė nustoja galios tik po paskutinio paskelbimo.
5. Kol bet kuri trečioji šalis, nurodyta II priedo sąraše, nesilaiko bevizio režimo abipusiškumo bet kurios valstybės narės atžvilgiu, Komisija iki kiekvienų lyginių metų liepos 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie padėtį, susijusią su abipusiškumo nesilaikymu, ir, jei būtina, atitinkamus pasiūlymus.
2 straipsnis
Pagal šį reglamentą „viza“ — tai yra valstybės narės išduotas leidimas arba jos priimtas sprendimas, reikalingas:
— įvažiuoti numatytam buvimui į valstybę narę arba kelias valstybes nares, iš viso ne ilgiau kaip trims mėnesiams,
— vykti tranzitu per tos valstybės narės arba keleto valstybių narių teritoriją, išskyrus tranzitą oro uoste.
▼M5 —————
4 straipsnis
1. Valstybė narė gali numatyti išimtis 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems vizų reikalavimams arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam vizų reikalavimų panaikinimui šiais atvejais:
a) asmenims, turintiems diplomatinius, tarnybinius ir (arba) oficialius ar specialius pasus, pagal vieną iš 2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 789/2001, paliekančio Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą ( 7 ), 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų;
b) civilinio oro ir jūrų transporto įguloms;
c) lėktuvų įguloms ir avariniais arba pagalbos reisais vykstantiems pagalbininkams ir kitiems gelbėtojams nelaimės ar avarijos atveju;
d) laivų, plaukiojančių tarptautiniuose vandenyse, civilinei įgulai;
e) asmenims, turintiems leidimus (laissez-passer), išduotus atitinkamų tarpvyriausybinių tarptautinių organizacijų savo atstovams.
2. Valstybė narė vizų režimo gali netaikyti:
a) moksleiviui, kuris yra I priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių pilietis, gyvenantis vienoje iš II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių arba Šveicarijoje ar Lichtenšteine ir vykstantis į mokyklos ekskursiją kaip moksleivių grupės, lydimos tos mokyklos mokytojo, narys;
b) pabėgėlio statusą turintiems asmenims ir asmenims be pilietybės, jei trečioji šalis, kurioje jie gyvena ir kuri jiems išdavė kelionės dokumentą, yra viena iš II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių;
c) NATO ir „Partnerystės taikos labui“ reikalais keliaujantiems ginkluotųjų pajėgų nariams, turintiems 1951 m. birželio 19 d. Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencijoje dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso numatytus tapatybės dokumentus ir judėjimo įsakymus.
3. Valstybė narė gali taikyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto vizos reikalavimo panaikinimo išimtis asmenims, kurie savo buvimo metu užsiima apmokama veikla.
5 straipsnis
1. Per dešimt darbo dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi pagal 3 straipsnio antrą įtrauką ir 4 straipsnį. Apie bet kokius kitus tokių priemonių pakeitimus lygiai taip pat yra pranešama per penkias darbo dienas.
2. Komisija informaciniais tikslais skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje apie priemones, apie kurias buvo pranešta pagal 1 dalį.
6 straipsnis
Šis reglamentas neįtakoja valstybių narių kompetencijos, susijusios su valstybių bei teritorinių vienetų ir jų Vyriausybių išduotų pasų, kelionės bei asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pripažinimu.
7 straipsnis
1. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 574/1999 ( 8 ) pakeičiamas šiuo reglamentu.
2. Bendrųjų konsulinių instrukcijų (BKI) ir Bendrojo vadovo (BV) galutinės redakcijos, sudarytos po Šengeno vykdomojo komiteto 1999 m. balandžio 28 d. sprendimo (SCH/Com-ex (99) 13), yra keičiamos taip:
1. BKI 1 priedo I dalies pavadinimas ir BV 5 priedo I dalies pavadinimas išdėstomi taip:
„Bendras trečiųjų šalių, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, sąrašas nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 539/2001“
;2. BKI 1 priedo I dalyje esantis sąrašas ir BV 5 priedo I dalies sąrašas pakeičiami šio reglamento I priedu;
3. BKI 1 priedo II dalies ir BV 5 priedo II dalies pavadinimai išdėstomi taip:
„Bendras trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomi vizų reikalavimai, sąrašas nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 539/2001“
;4. BKI 1 priedo II dalies ir BV 5 priedo II dalies sąrašai pakeičiami šio reglamento II priedu;
5. BKI 1 priedo III dalis ir BV 5 priedo III dalis netenka galios.
3. Šengeno vykdomojo komiteto 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimas (SCH/Com-ex(97) 32) ir 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimas (SCH/Com-ex(98)53, rev.2) netenka galios.
8 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.
I PRIEDAS
Bendras sąrašas, nurodytas 1 straipsnio 1 dalyje
1. VALSTYBĖS
Afganistanas
Albanija
Alžyras
Angola
▼M5 —————
Armėnija
Azerbaidžanas
▼M5 —————
Bahreinas
Bangladešas
▼M5 —————
Baltarusija
Belizas
Beninas
Butanas
Boliviją
Bosnija ir Hercegovina
Botsvana
Burkina Fasas
Birma/Mianmaras
Burundis
Kambodža
Kamerūnas
Žaliojo Kyšulio Salos
Centrinės Afrikos Respublika
Čadas
Kinija
Kolumbija
Kongas
Dramblio Kaulo Krantas
Kuba
Kongo Demokratinė Respublika
Džibutis
Dominika
Dominikos Respublika
▼M5 —————
Ekvadoras
Egiptas
Pusiaujo Gvinėja
Eritrėja
Etiopija
Fidžis
Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija
Gabonas
Gambija
Gruzija
Gana
Grenada
Gvinėja
Bisau Gvinėja
Gviana
Haitis
Indija
Indonezija
Iranas
Irakas
Jamaika
Jordanija
Kazachstanas
Kenija
Kiribatis
Kuveitas
Kirgizija
Laosas
Libanas
Lesotas
Liberija
Libija
Madagaskaras
Malavis
Maldyvai
Malis
Maršalo salos
Mauritanija
▼M5 —————
Mikronezija
Moldova
Mongolija
Marokas
Mozambikas
Juodkalniją
Namibija
Nauru
Nepalas
Nigeris
Nigerija
Šiaurės Korėja
Marianos Šiaurinės salos
Omanas
Pakistanas
Palau
Papua ir Naujoji Gvinėja
Peru
Filipinai
Kataras
Rusija
Ruanda
▼M5 —————
Sent Lusija
Sent Vinsentas ir Grenadinai
San Tomė ir Prinsipė
Saudo Arabija
▼M5 —————
Serbiją
Siera Leonė
Saliamono salos
Senegalas
Somalis
Pietų Afrikos Respublika
Šri Lanka
Sudanas
Surinamas
Svazilandas
Sirija
Tadžikistanas
Tanzanija
Tailandas
Timorą-Leste
Komorai
Togas
Tonga
Trinidadas ir Tobagas
Tunisas
Turkija
Turkmėnistanas
Tuvalu
Ukraina
Jungtiniai Arabų Emyratai
Uganda
Uzbekistanas
Vanuatu
Vietnamas
Samoa
Jemenas
Zambija
Zimbabvė
2. TERITORINIAI DARINIAI IR VALDOS, BENT VIENOS VALSTYBĖS NARĖS NEPRIPAŽINTI KAIP VALSTYBĖS
▼M2 —————
Palestinos Autonomija
Taivanis
3. BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE PAGAL BENDRIJOS TEISĘ NĖRA JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAI:
Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai (British Overseas Territories Citizens), neturintys teisės apsigyventi Jungtinėje Karalystėje
Britanijos užjūrio piliečiai (British Overseas Citizens)
Britanijai pavaldūs subjektai (British subjects), neturintys teisės apsigyventi Jungtinėje Karalystėje
Britanijos saugomi asmenys (British Protected Persons)
II PRIEDAS
Bendras sąrašas, nurodytas 1 straipsnio 2 dalyje
1. VALSTYBĖS
Andora
Antigva ir Barbuda ( 9 )
Argentina
Australija
Bahamos (9)
Barbadosas (9)
▼M5 —————
Brazilija
Brunėjaus Darusalamą
▼M4 —————
Kanada
Čilė
Kosta Rika
Kroatija
▼M2 —————
Gvatemala
Vatikanas
Hondūras
Izraelis
Japonija
Malaizija
Mauricijus (9)
Meksika
Monakas
Naujoji Zelandija
Nikaragva
Panama
Paragvajus
▼M4 —————
Salvadoras
San Marinas
Sent Kitsas ir Nevis (9)
Seišeliai (9)
Singapūras
▼M2 —————
Jungtinės Amerikos Valstijos
Urugvajus
Venesuela
2. KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS SPECIALIEJI ADMINISTRACINIAI REGIONAI
Honkongo SAR ( 10 )
Makao SAR ( 11 )
3. BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE PAGAL BENDRIJOS TEISĘ NĖRA JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAI:
Britanijos piliečiai (užjūrio) (British Nationals (Overseas))
( 1 ) OL C 177 E, 2000 6 27, p. 66.
( 2 ) 2000 m. liepos 5 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 3 ) OL L 176, 1999 7 10, p. 1.
( 4 ) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
( 5 ) OL L 405, 2006 12 30, p. 1.
( 6 ) OL L 327, 1994 12 19, p. 1.
( 7 ) OL L 116, 2001 4 26, p. 2. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/927/EB (OL L 396, 2004 12 31, p. 45).
( 8 ) OL L 72, 1999 3 18, p. 2.
( 9 ) Vizų režimas nebus taikomas nuo su Europos bendrija sudarytino susitarimo dėl vizų režimo netaikymo įsigaliojimo dienos.
( 10 ) Vizų reikalavimo panaikinimas galioja tiktai asmenims, turintiems Honkongo specialiojo administracinio regiono pasus.
( 11 ) Vizų reikalavimo panaikinimas galioja tiktai asmenims, turintiems Makao SAR pasus.