30.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/13

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta stiprinti jo veiksmingumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekta užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(4)

2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) 3 straipsnio 4 dalį pateikė rekomendacijas ištaisyti perviršinį deficitą nė vėliau kaip iki 2010 m. Taryba taip pat nustatė 2009 m. spalio 27 d. terminą, iki kurio būtina imtis veiksmingų priemonių.

(5)

2009 m. spalio mėn. pranešimu Graikija smarkiai padidino faktinio ir numatomo valdžios sektoriaus deficito bei skolos duomenis, pateiktus 2009 m. balandžio mėn. 2008 m. deficitas išaugo iki 7¾ % BVP (palyginti su 5 % BVP dydžiu, pateiktu 2009 m. balandžio mėn.), o skolos santykis 2008 m. pabaigoje pasiekė 99 % BVP (palyginti su 97,6 %, 2009 m. balandžio mėn. duomenimis). Remdamasi 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (2) 15 straipsnio 1 dalimi, Komisija (Eurostatas) pareiškė bendrą išlygą dėl Graikijos pateiktų faktinių duomenų kokybės turėdama „didelių abejonių“ dėl Graikijos praneštų duomenų. Komisijos (Eurostato) išlyga dėl Graikijos valdžios sektoriaus finansų statistikos dar neatšaukta, todėl Graikijos valdžios sektoriaus finansų statistika šiuo metu nėra patvirtinta ir bus patikslinta vėliau. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėmis ir 2010 m. sausio mėn. atnaujinta Graikijos stabilumo programa (toliau – 2010 m. sausio mėn. atnaujinimas), valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. pasiekė 12¾ % BVP, nors 2009 m. sausio mėn. atnaujinime buvo numatytas siektinas 3,7 % BVP deficitas. Remiantis 2010 m. oficialia – ¼ % realiojo BVP augimo projekcija, 2010 m. biudžeto tikslas sudaro 8,7 % BVP ir yra kur kas didesnis nei 3 % BVP pamatinė vertė.

(6)

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 8 dalimi 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba nusprendė, kad Graikija nesiėmė veiksmingų priemonių laikytis 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacijos pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį (toliau – 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacija).

(7)

2010 m. vasario 11 d. Europos Vadovų Taryba svarstė fiskalinę padėtį Graikijoje, parėmė Graikijos Vyriausybės pastabas ir įsipareigojimą imtis visų būtinų priemonių, įskaitant papildomų priemonių priėmimą, kad užtikrinti stabilumo programoje nustatytų ambicingų tikslų įvykdymą, taip pat paragino Graikiją visas priemones įgyvendinti greitai ir ryžtingai, kad 2010 m. fiskalinis deficitas realiai sumažėtų 4 procentiniais punktais BVP.

(8)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį, jei valstybė narė ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacijų, Taryba gali nuspręsti tą valstybę narę įspėti, kad ji per nurodytą laiką imtųsi priemonių deficitui sumažinti. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Taryba nusprendžia įspėti Graikiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį. 2005 m. vasario 17 d. Taryba nusprendė įspėti Graikiją pagal EB sutarties 104 straipsnio 9 dalį, kad ši imtųsi priemonių, laikytų būtinomis perviršiniam deficitui sumažinti.

(9)

Nustatant įspėjimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį turinį, reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius, įskaitant perviršinio deficito ištaisymo terminą. Pirma, numatytas 2009 m. deficitas buvo gerokai didesnis nei tikėtasi tada, kai buvo priimta 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacija, o nukrypimai nuo išlaidų ir pajamų tikslų visiškai atsveria 2009 m. įgyvendintų biudžeto konsolidavimo priemonių poveikį. Perviršiniam deficitui ištaisyti būtino koregavimo bendra vertė viršija 9¾ procentinio punkto BVP. Antra, 2010 m. sausio mėn. atnaujinime numatytas nominalusis biudžeto koregavimas sudaro 4 procentinius punktus BVP, iš kurių, Graikijos valdžios institucijų teigimu, du trečdalius sudaro ilgalaikių priemonių poveikis.

(10)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą perviršiniam deficitui Graikijoje ištaisyti vien dėl reikalingo konsolidavimo masto reikėtų pratęsti dvejiems metams iki 2012 m., vadovaujantis 2010 m. sausio mėn. atnaujinimu.

(11)

2010 m. vasario 16 d. Taryba priėmė Rekomendaciją Graikijai (3), kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui (toliau – 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacija).

(12)

Atsižvelgiant į Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatytą realiojo BVP augimo tempą, kuris 2010 m. ir 2011 m. atitinkamai sudarys – ¼ % ir ¾ %, ir į riziką biudžeto perspektyvoms, griežtai vykdyti 2010 m. biudžetą bus ypač svarbu siekiant užtikrinti valdžios sektoriaus sąskaitų raidą, kad būtų įmanoma perviršinį biudžetą ištaisyti iki 2012 m. Norint, kad valdžios sektoriaus deficitas 2011 m. neviršytų 5,6 %, o 2012 m. – 2,8 % BVP, 2011 m. ir 2012 m. reikės priimti konkrečias ilgalaikes priemones. Struktūrinis fiskalinių priemonių poveikis tokiam deficito sumažinimo planui įvykdyti turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3½ % BVP 2010 m. ir 2011 m. bei 2½ % BVP 2012 m.

(13)

Norint ištaisyti perviršinį deficitą, reikia sumažinti konkrečias valdžios sektoriaus išlaidas (visų pirma sumažinti darbo užmokesčio išlaidas, socialinius pervedimus ir darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje) ir padidinti pajamas (visų pirma įgyvendinti mokesčių reformą, padidinti akcizą ir nekilnojamojo turto mokesčius), taip pat visokeriopai gerinti Graikijos fiskalinę sistemą (pavyzdžiui, numatyti vidutinės trukmės biudžeto planavimą, priimti fiskalines taisykles ir įgyvendinti institucinius pokyčius). Pačios Graikijos valdžios institucijos daugumą šių priemonių įtraukė į 2010 m. sausio mėn. atnaujinimą. Reikėtų reikalauti visų būtinų priemonių visiško įgyvendinimo iki nustatytų terminų, nes to būtinai reikia siekiant patikimai ir tvariai atkurti Graikijos viešųjų finansų būklę. Atsižvelgiant į riziką, susijusią su planuojama fiskaline konsolidacija, Graikija, kaip pranešta stabilumo programoje, yra pasirengusi imtis papildomų priemonių ir jas įgyvendinti siekdama užtikrinti, kad koregavimas būtų vykdomas pagal planą.

(14)

Atsižvelgiant į rimtus ir pasikartojančius fiskalinės statistikos rengimo trūkumus Graikijoje ir siekiant deramai stebėti Graikijos viešųjų finansų būklę, reikia papildomų pastangų tam, kad būtų pagerintas pagal esamą teisinę sistemą reikalingų valdžios sektoriaus duomenų rinkimas ir tvarkymas, visų pirma sustiprinant mechanizmus, kuriais užtikrinamas greitas ir tikslus šių duomenų teikimas. Tai yra valdžios sektoriaus finansų statistikos ketvirtinis ir metinis rengimas pagal reglamentus (EB) Nr. 2223/96 (4), (EB) Nr. 264/2000 (5), (EB) Nr. 1221/2002 (6), (EB) Nr. 501/2004 (7), (EB) Nr. 1222/2004 (8), (EB) Nr. 1161/2005 (9) ir (EB) Nr. 479/2009, taip pat mėnesinis valstybės biudžeto vykdymo duomenų skelbimas ir greitas socialinės apsaugos, vietos valdžios ir nebiudžetinių fondų finansinių duomenų pateikimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad administraciniai pokyčiai, reikalingi patikimiems ir vertiems pasitikėjimo fiskalinės statistikos duomenims parengti, gali užtrukti, svarbu reguliariai stebėti valdžios sektoriaus skolos dydžio kitimą ir politikos tikslus nustatyti susiejant juos tiek su deficitu, tiek su skolos dydžio pokyčiu.

(15)

Pagal skaičiavimus 2009 m. pabaigoje bendroji valstybės skola viršijo 113 % BVP. Tai vienas didžiausių skolos ir BVP santykių Sąjungoje, gerokai viršijantis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Dėl pokyčių rinkoje ir numanomo rizikos perkainojimo ne tik pabrangs bet kokios papildomos emisijos finansavimas, bet ir išaugs dabartinės valstybės skolos refinansavimo kaina. Be to, skolos dydžio kitimui didelės įtakos turėjo kiti veiksniai nei grynasis skolinimasis. Graikijai būtina imtis papildomų priemonių, skirtų šiems veiksniams kontroliuoti, siekiant skolos santykį mažinti tinkamu tempu, atitinkančiu valdžios sektoriaus balanso ir nominaliojo BVP augimo projekcijas. Metiniai valdžios sektoriaus skolos nominaliojo dydžio pokyčiai 2010–2012 m. turėtų atitikti siektino deficito rodiklius bei bendrą metinį ¼ % BVP atsargų ir srautų koregavimą 2010, 2011 ir 2012 m.

(16)

Graikija iki 2010 m. kovo 16 d. turėtų pateikti ataskaitą, kurioje išdėstytų priemones ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų pasiekti 2010 m. biudžeto tikslai. Graikija taip pat turėtų reguliariai teikti ataskaitas Tarybai ir Komisijai, kuriose apibūdintų, kaip įgyvendinamos šiame sprendime nurodytos priemonės. Atsižvelgiant į Graikijos fiskalinės padėties rimtumą, šias ataskaitas reikėtų reguliariai teikti ir viešai skelbti nuo 2010 m. gegužės 15 d. Ataskaitose visų pirma reikėtų apibūdinti priemones, kurios įgyvendintos ir kurios bus įgyvendinamos 2010 m., siekiant konsoliduoti viešuosius finansus ir gerinti jų ilgalaikį tvarumą. Turint omenyje tiek fiskalinį konsolidavimą, tiek poreikį įgyvendinti struktūrines reformas bei gerinti konkurencingumą, Graikija į šias ataskaitas taip pat turėtų įtraukti priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją. Be to, ataskaitose taip pat reikėtų teikti informaciją apie mėnesinį valstybės biudžeto vykdymą, socialinės apsaugos ir vietos valdžios biudžeto vykdymą, Vyriausybės skolos vertybinių popierių emisijas, užimtumo viešajame sektoriuje raidą, vykdytinas išlaidas ir bent kartą per metus teikti informaciją apie valstybės įmonių finansinę padėtį. Turėdama omenyje tiek fiskalinį konsolidavimą, tiek poreikį įgyvendinti struktūrines reformas bei gerinti konkurencingumą, Taryba paragino Graikiją pranešti apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją, šiame sprendime numatytose ketvirtinėse ataskaitose. Komisija ir Taryba išnagrinės ataskaitas siekdamos įvertinti pažangą, padarytą taisant perviršinį deficitą.

(17)

2010 m. vasario 11 d. Europos Sąjungos valstybių ir Vyriausybių vadovų pareiškimu Komisija buvo pakviesta atidžiai stebėti šio sprendimo įgyvendinimą, palaikant ryšius su Europos Centriniu Banku, ir siūlyti reikiamas papildomas priemones.

(18)

Ištaisiusi perviršinį deficitą, Graikija turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas, kuris yra struktūrinis biudžeto balansas, būtų pasiektas kuo greičiau. Šiuo tikslu Graikijos valdžios institucijos turėtų ir toliau užtikrinti ilgalaikių priemonių, skirtų einamosioms pirminėms išlaidoms, visų pirma darbo užmokesčio išlaidoms, socialiniams pervedimams, subsidijoms ir kitiems pervedimams, kontroliuoti, įgyvendinimą. Be to, Graikija turėtų užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas taip pat būtų nukreiptas viešųjų finansų kokybei didinti ir prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo atkūrimo vykdant visapusišką reformų programą, nedelsiant įgyvendindama tolesnės mokesčių administravimo reformos politiką. Atsižvelgiant į augančią skolą ir numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, Graikijos valdžios institucijos turėtų ir toliau gerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą,

a)

10 % biudžeto asignavimų (išskyrus darbo užmokesčiui ir pensijoms), 2010 m. biudžete numatytų valdžios sektoriaus departamentams, perkelia į rezervą nenumatytiems atvejams, kol bus perskirstyti asignavimai departamentams ir nustatytos išlaidų programos, kurias būtina racionalizuoti, taip užtikrindama nemažą ilgalaikį išlaidų sumažinimą;

b)

mažina darbo užmokesčio išlaidas, įskaitant nominaliojo darbo užmokesčio įšaldymą centrinės ir vietos valdžios organuose, valstybės įstaigose ir kitose viešojo sektoriaus institucijose, ir darbuotojų skaičiaus mažinimą; 2010 m. valdžios sektoriuje sustabdo naujų darbuotojų priėmimą ir panaikina laisvas vietas, įskaitant laikinąsias sutartis, visų pirma į nuolatinių pareigūnų, išeinančių į pensiją, vietą nepriimant naujų darbuotojų;

c)

valdžios sektoriuje sumažina specialiąsias priemokas valstybės tarnautojams (įskaitant iš nebiudžetinių sąskaitų), dėl ko sumažėja bendras atlyginimas už darbą, kaip pirmąjį žingsnį gerinant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą ir racionalizuojant viešojo sektoriaus darbo užmokesčio dydžius;

d)

patvirtina nominalųjį socialinio draudimo pervedimų mažinimą, be kita ko, taikant išmokų bei teisių į išmokas indeksavimo ribojimo priemones;

e)

įgyvendina progresinių mokesčių sistemą visiems pajamų šaltiniams ir horizontaliai suvienodintą su darbo santykiais ir ilgalaikiu turtu susijusių pajamų apmokestinimą;

f)

panaikina visas mokesčių sistemos išimtis ir autonominio apmokestinimo nuostatas, įskaitant pajamas iš specialiųjų priemokų valstybės tarnautojams;

g)

įveda prezumpcinį apmokestinimą savarankiškai dirbantiems asmenims;

h)

įveda ilgalaikius mokesčius už pastatus ir padidina nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, palyginti su 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusiais tarifais;

i)

padidina tabako, alkoholio ir kuro akcizus, palyginti su 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusiais tarifais;

j)

išdėsto ir iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos įgyvendina šiuo metu planuojamas mokesčių sistemos reformas, galimą sistemos veiksmingumo padidėjimą panaudodama deficitui toliau mažinti.

a)

tokia apimtimi, kokia pasitvirtina nuogąstavimai, susiję su deficito ir skolos viršutinėmis ribomis, numatytomis 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Graikija savo ataskaitoje, kurią turi pateikti iki 2010 m. kovo 16 d., praneša apie papildomas priemones greta tų, kurios numatytos 2 straipsnio A skirsnyje, kad užtikrinti 2010 m. biudžeto tikslo laikymąsi. Papildomos priemonės turėtų būti daugiausia susijusios su išlaidų mažinimu (pvz., toliau mažinti einamąsias ir kapitalines išlaidas, įskaitant biudžetinių asignavimų į atsargos rezervą nutraukimą), bet taip pat būtų ir pajamų didinimo priemonės (pvz., pajamų iš PVM didinimas, akcizų prabangos prekėms, įskaitant privačius automobilius, nustatymas ir tolesnis akcizų energijos produktams didinimas). Pirmasis įvertinimas šiuo atžvilgiu bus atliktas teikiant pirmąją ataskaitą 2010 m. kovo 16 d.

a)

priima reformas, būtinas siekiant gerokai sumažinti visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, reformuodama sveikatos priežiūros ir pensijų sistemas gavusi palankų Ekonominės politikos komiteto tarpusavio vertinimą, visų pirma reformuoja pensijų sistemos parametrus, kurie užtikrintų pensijų sistemos finansinį tvarumą nepaisant visuomenės senėjimo; tuo tikslu reformoje reikėtų numatyti pensijų maksimalių dydžių mažinimą, laipsnišką teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimą ir moterims, ir vyrams, taip pat pensijų skyrimo tvarkos pakeitimą siekiant geriau atspindėti per visą asmens profesinės veiklos laikotarpį sumokėtas įmokas ir pagerinti kartų lygybę bei racionalizuoti specialiųjų priemokų mažas pensijas gaunantiems asmenims sistemą;

b)

sumažina viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių valdžios sektoriuje, toliau mažindama laikinųjų sutarčių skaičių ir įgyvendindama 1 įdarbinto asmens vietoje 5 išėjusiųjų į pensiją taisyklę;

c)

reformuoja tiesioginio viešojo administravimo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemą, numatydama suvienodintus darbo užmokesčio nustatymo ir planavimo principus bei racionalizuodama darbo užmokesčio dydžių sistemą, siekdama sumažinti darbo užmokesčio išlaidas; taip pat reikia mažinti darbo užmokesčio išlaidas vietos lygmeniu; reikia ne tik išplėsti, bet ir patobulinti naująją suvienodintų viešojo sektoriaus darbo užmokesčio dydžių sistemą, ją taikyti vietos valdžios organams ir įvairioms kitoms tarnyboms, taip pat užtikrinti geriausių darbuotojų išlaikymą viešajame sektoriuje;

d)

ryžtingai sustiprina kovą su mokesčių vengimu ir sukčiavimu (visų pirma PVM, įmonių pelno mokesčio ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamų apmokestinimo sistemos atžvilgiu), taip pat stiprindama mokesčių mokėjimo reikalavimų vykdymo teisinį užtikrinimą, ir galimai susigrąžintas lėšas panaudoja, kad toliau mažintų deficitą;

e)

siekia modernizuoti mokesčių administravimą, neskaitant kitų priemonių, įsteigdama visiškai atskaitingą mokesčių surinkimo departamentą, kuris turėtų nustatyti metinius tikslus ir veikti kaip mokesčių administravimo institucijų veiklos stebėsenos vertinimo sistemų dalis; paskirsto būtinus išteklius – aukšto rango darbuotojus, infrastruktūrą ir įrangą, valdymo organizavimo ir dalijimosi informacija sistemas, kurie turėtų turėti pakankamas apsaugos priemones nuo politinio kišimosi;

f)

aiškiai išdėsto priemones, kurias reikia įgyvendinti 2011 ir 2012 m., siekiant laikytis 2010 m. sausio mėn. atnaujinime nustatytų tikslų;

g)

sustiprina Finansų ministerijos poziciją šakinių ministerijų atžvilgiu rengiant metinius biudžeto teisės aktus, taip pat sustiprina jos kontrolės mechanizmus vykdant biudžetą; taip pat užtikrina efektyvų programinio biudžeto sudarymo įgyvendinimą;

h)

vykdo Vyriausiosios biudžeto kontrolės tarnybos reformą, neskaitant kitų priemonių, įsteigdama visiškai atskaitingą biudžeto departamentą, kuris turėtų nustatyti daugiamečius išlaidų tikslus ir veikti kaip veiklos stebėsenos vertinimo sistemų dalis; paskirsto būtinus išteklius – aukšto rango darbuotojus, infrastruktūrą ir įrangą, valdymo organizavimo ir dalijimosi informacija sistemas, kurie turėtų turėti pakankamas apsaugos priemones nuo politinio kišimosi;

i)

priima vidutinės trukmės biudžeto sistemą, įskaitant privalomas viršutines išlaidų ribas, nustatomas pagal daugiamečių išlaidų taisyklę, ir įsteigia nepriklausomą fiskalinės politikos tarnybą, kuri laiku viešai skelbtų, kaip visos valdžios sektoriaus biudžetinės įstaigos planuoja ir vykdo biudžetą;

j)

pagal i punkte minėtą vidutinės trukmės biudžeto sistemą nedelsiant paskelbia papildomas ilgalaikes išlaidų mažinimo priemones, kurios būtų įgyvendinamos vidutinės trukmės laikotarpiu;

k)

ryžtingai sustiprina kovą su korupcija viešojo administravimo srityje, visų pirma viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir priemokų, viešųjų pirkimų, mokesčių vertinimo ir surinkimo atžvilgiu;

l)

imasi būtinų veiksmų siekdama išvengti vidutinio valstybės skolos termino sutrumpėjimo;

m)

stengiasi kontroliuoti kitus veiksnius nei grynasis skolinimasis, prisidedančius prie skolos dydžio kitimo.

a)

2011 ir 2012 m. įgyvendina ilgalaikes koregavimo priemones pagrindinį dėmesį skirdama einamosioms išlaidoms, visų pirma numato išlaidų mažinimą siekdama ilgalaikio valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų, įskaitant darbo užmokesčio išlaidas, ir socialinių pervedimų mažinimo, taip pat sumažina darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje;

b)

pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą toliau griežtai vykdo mokesčių administravimo reformą, galimas pajamas skirdama deficitui mažinti;

c)

stiprina institucinius patikimų ir tikėtinų oficialių biudžeto prognozių, kuriose atsižvelgiama į turimus naujausius biudžeto vykdymo duomenis ir tendencijas, rengimo mechanizmus; šiuo tikslu oficialias makroekonomines prognozes turėtų tikrinti išorės ekspertai; Komisijos tarnybų prognozė naudojama kaip išeities taškas;

d)

susilaiko nuo vienkartinių deficitą mažinančių priemonių įtraukimo į biudžeto tikslus;

e)

pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą priima papildomas ilgalaikes išlaidų mažinimo priemones, kuriomis siekiama vidutinės trukmės tikslo – artimo subalansuotam arba perteklinio biudžeto.

a)

iki 2010 m. gegužės 15 d. priimti teisės aktus, kuriais nustatoma prievolė kas mėnesį pateikti viešas biudžeto vykdymo ataskaitas ne mažiau kaip per 10 dienų nuo mėnesio pabaigos;

b)

priversti vykdyti galiojančiuose teisės aktuose numatytą socialinės apsaugos fondų ir ligoninių prievolę skelbti metines oficialias finansines ataskaitas ir balanso ataskaitas;

c)

toliau stengtis gerinti valdžios sektoriaus duomenų rinkimą ir tvarkymą, visų pirma sustiprinant statistikos tarnybų ir Vyriausiosios biudžeto kontrolės tarnybos kontrolės mechanizmus ir užtikrinant realią asmeninę atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą siekiant užtikrinti, kad būtų neatidėliojant pateikiami kokybiški valdžios sektoriaus duomenys, reikalingi pagal reglamentus (EB) Nr. 2223/96, (EB) Nr. 264/2000, (EB) Nr. 1221/2002, (EB) Nr. 501/2004, (EB) Nr. 1222/2004, (EB) Nr. 1161/2005, (EB) Nr. 223/2009 (10) ir (EB) Nr. 479/2009;

d)

bendradarbiauti su Komisija (Eurostatu) siekiant greitai suderinti statistinių, institucinių ir valdymo trūkumų šalinimo veiksmų planą;

e)

bendradarbiauti su Komisija (Eurostatu) ir gauti tinkamą turimą techninę pagalbą dėl fiskalinės ir kitokios makroekonominės statistikos rengimo.

a)

iki ataskaitos dienos įgyvendintas konkrečias priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo, įskaitant jų kiekybinį poveikį biudžetui;

b)

po ataskaitos dienos numatomas įgyvendinti konkrečias priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo, jų įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą jų poveikį biudžetui;

c)

mėnesinį valstybės biudžeto vykdymą;

d)

tų pačių metų socialinės apsaugos, vietos valdžios ir nebiudžetinių fondų biudžetų vykdymą;

e)

Vyriausybės skolos vertybinių popierių išleidimą ir apmokėjimą;

f)

nuolatinius ir laikinus užimtumo viešajame sektoriuje pokyčius;

g)

mokėtinas valdžios sektoriaus išlaidas (sukauptas nepriemokas);

h)

valstybės įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų finansinę padėtį (tokia informacija turėtų būti teikiama kasmet).