02009L0110 — LT — 13.01.2018 — 001.001

---

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/110/EB 2009 m. rugsėjo 16 d. dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 267 2009.10.10, p. 7)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/2366 Tekstas svarbus EEE 2015 m. lapkričio 25 d.	L 337	35	23.12.2015

---

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/110/EB

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB

(Tekstas svarbus EEE)

I

ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Objektas ir taikymo sritis

1.  Šioje direktyvoje nustatomos elektroninių pinigų leidimo taisyklės, pagal kurias valstybės narės pripažįsta šias elektroninių pinigų išleidėjų kategorijas:

2.  Šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatomos elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros taisyklės.

3.  Valstybės narės gali atsisakyti taikyti visas šios direktyvos II antraštinės dalies nuostatas ar jų dalį Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, išskyrus tas, kurios nurodytos to straipsnio pirmoje ir antroje įtraukose.

4.  Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio k punkte.

5.  Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, naudojamai atlikti mokėjimo operacijoms, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio l punkte.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1.	elektroninių pinigų įstaiga – juridinis asmuo, kuriam pagal II antraštinę dalį išduotas leidimas leisti elektroninius pinigus;

2.

elektroniniai pinigai – išleidėjui pateikiamu reikalavimu išreikšta, elektroninėse, įskaitant, magnetines, laikmenose saugoma piniginė vertė, kuri išleidžiama gavus lėšas, skirta mokėjimo operacijoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 5 punkte, atlikti ir priimama fizinių arba juridinių asmenų, neskaitant elektroninių pinigų išleidėjo;

3.	elektroninių pinigų išleidėjas – 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos, įstaigos, kurios naudojasi netaikymo sąlyga pagal 1 straipsnio 3 dalį, ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi netaikymo sąlyga pagal 9 straipsnį;

4.

neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis – finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje per ankstesnius šešis kalendorinius mėnesius išleistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kalendorinę kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną ir taikomas tam kalendoriniam mėnesiui.

II

ANTRAŠTINĖ DALIS

ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ STEIGIMUISI, VEIKLAI IR RIZIKĄ RIBOJANČIAI PRIEŽIŪRAI TAIKOMI REIKALAVIMAI

3 straipsnis

Bendrosios riziką ribojančios taisyklės

▼M1

1.  Nedarant poveikio šiai direktyvai, elektroninių pinigų įstaigoms mutatis mutandis taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 ( 1 ) 5 straipsnis, 11–17 straipsniai, 19 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 20–31 straipsniai, įskaitant deleguotuosius aktus, priimtus pagal jos 15 straipsnio 4 dalį, 28 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnio 7 dalį.

▼B

2.  Elektroninių pinigų įstaigos iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie visus esminius pokyčius, susijusius su priemonėmis, kurių imtasi siekiant apsaugoti lėšas, gautas mainais už išleistus elektroninius pinigus.

3.  Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris nusprendė tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar perleisti elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, nurodytą Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 11 punkte, arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti ar sumažinti šią kvalifikuotąją akcijų paketo dalį taip, kad turimo kapitalo ar suteiktų balsavimo teisių dalis pasiektų, viršytų arba būtų mažiau negu 20 %, 30 % ar 50 % arba elektroninių pinigų įstaiga taptų ar nustotų buvusi jo dukterine įmone, iš anksto informuoja kompetentingas institucijas apie savo ketinimus įsigyti, perleisti, padidinti ar sumažinti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.

Potencialus įgyjantysis asmuo kompetentingai institucijai pateikia informaciją nurodydamas numatomą dalies sumą bei atitinkamą informaciją, nurodytą Direktyvos 2006/48/EB 19a straipsnio 4 dalyje.

Kompetentingos institucijos išreiškia prieštaravimą arba imasi kitų reikiamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei manoma, jog antroje pastraipoje nurodyti asmenys daro neigiamą įtaką įstaigos riziką ribojančiam ir patikimam valdymui. Tokios priemonės gali apimti uždraudimus, sankcijų taikymą direktoriams ar valdytojams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia aptariamų akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymą.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nevykdo įsipareigojimo teikti išankstinę informaciją, kaip nurodytą šioje dalyje.

Jeigu akcijų paketas įsigyjamas nepaisant kompetentingų institucijų prieštaravimo, jos, neatsižvelgdamos į jokias kitas taikytinas poveikio priemones, nurodo, kad įgijėjo balsavimo teisės būtų sustabdytos, atiduoti balsai būtų laikomi negaliojančiais, arba būtų galima tuos balsus anuliuoti.

Valstybės narės gali nesilaikyti arba leisti jų kompetentingoms institucijoms nesilaikyti visų arba dalies šioje dalyje nurodytų pareigų, susijusių su elektroninių pinigų įstaigomis, kurios vykdo vieną arba kelias 6 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų veiklų.

▼M1

4.  Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms platinti ir išpirkti elektroninius pinigus tarpininkaujant fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie veikia jų vardu. Kai elektroninių pinigų įstaiga platina elektroninius pinigus kitoje valstybėje narėje naudodamasi tokio fizinio ar juridinio asmens paslaugomis, tokioms elektroninių pinigų įstaigoms mutatis mutandis taikomi Direktyvos (ES) 2015/2366 27–31 straipsniai, išskyrus 29 straipsnio 4 ir 5 dalis, įskaitant deleguotuosius aktus, priimtus pagal jos 28 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnio 7 dalį.

5.  Nepaisant šio straipsnio 4 dalies, elektroninių pinigų įstaigos neleidžia elektroninių pinigų tarpininkaujant agentams. Elektroninių pinigų įstaigoms leidžiama teikti mokėjimo paslaugas, nurodytas šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte, tarpininkaujant agentams jei įvykdytos Direktyvos (ES) 2015/2366 19 straipsnyje nustatytos sąlygos.

▼B

4 straipsnis

Pradinis kapitalas

Valstybės narės reikalauja, kad leidimo išdavimo metu elektroninių pinigų įstaigos turėtų pradinį kapitalą, sudarytą iš Direktyvos 2006/48/EB 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytų pozicijų, kurio vertė būtų ne mažesnė kaip 350 000 EUR.

5 straipsnis

Nuosavos lėšos

1.  Elektroninių pinigų įstaigų nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 57–61, 63, 64 ir 66 straipsniuose, negali būti mažesnės už didžiausią sumą, iš reikalaujamų pagal šios direktyvos šio straipsnio 2–5 dalis arba 4 straipsnį.

2.  Vykdant veiklą, nurodytą 6 straipsnio 1 dalies a punkte, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu, reikalaujamos elektroninių pinigų įstaigos nuosavos lėšos skaičiuojamos pagal vieną iš trijų metodų (A, B arba C), nustatytų Direktyvos 2007/64/EB 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tinkamą metodą nustato kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus.

Kiek nuosavų lėšų turi turėti elektroninių pinigų leidimo veiklą vykdanti elektroninių pinigų įstaiga, apskaičiuojama pagal D metodą, nustatytą 3 dalyje.

Elektroninių pinigų įstaigos visada turi turėti nuosavų lėšų, kurios didesnės arba lygios pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalaujamų lėšų sumai.

3.  D metodas: elektroninių pinigų įstaigos nuosavos lėšos, skirtos elektroniniams pinigams leisti, turi sudaryti bent 2 % neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio.

4.  Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kurią nors 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nėra susijusi su elektroninių pinigų leidimu, arba kurią nors 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą veiklą ir neapmokėtų elektroninių pinigų suma iš anksto nežinoma, kompetentingos institucijos leidžia tai elektroninių pinigų įstaigai apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus ir vadovautis tipine dalimi, paprastai naudojama išleidžiant elektroninius pinigus, jei šią tipinę dalį galima pagrįstai nustatyti pagal istorinius duomenis ir nustatyti pakankamai tinkamai, kompetentingų institucijų nuomone. Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdė veiklą nepakankamą laikotarpį, jos nuosavų lėšų reikalavimai apskaičiuojami remiantis numatyta neapmokėtų elektroninių pinigų suma, pagrįsta verslo planu, kuris kompetentingų institucijų reikalavimu gali būtu tikslinamas.

5.  Kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos valdymo procesų, su rizika susijusių nuostolių duomenų bazių ir vidinių kontrolės mechanizmų įvertinimu, gali reikalauti, kad elektroninių pinigų įstaiga turėtų nuosavų lėšų sumą, kuri yra iki 20 % didesnė negu suma, kuri būtų gauta pagal 2 dalį taikant atitinkamą metodą, arba gali leisti, kad elektroninių pinigų įstaiga turėtų nuosavų lėšų sumą, kuri yra iki 20 % mažesnė negu suma, kuri būtų gauta pagal 2 dalį taikant atitinkamą metodą.

6.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią nuosavų lėšų skaičiavimui taikytinų elementų kartotiniam naudojimui:

7.  Jei laikomasi Direktyvos 2006/48/EB 69 straipsnyje nustatytų sąlygų, valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 2 ir 3 dalies elektroninių pinigų įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota patronuojančių kredito įstaigų priežiūra pagal Direktyvą 2006/48/EB.

6 straipsnis

Veikla

1.  Be elektroninių pinigų leidimo, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę užsiimti šia veikla:

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos paskolos neteikiamos iš lėšų, gautų mainais už elektroninius pinigus ir laikomų pagal 7 straipsnio 1 dalį.

2.  Elektroninių pinigų įstaigoms neleidžiama iš visuomenės priimti indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 5 straipsnyje.

3.  Bet kokios lėšos, elektroninių pinigų įstaigų gautos iš elektroninių pinigų turėtojų, nedelsiant iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos nėra iš visuomenės priimtas indėlis ar kitos grąžintinos lėšos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 5 straipsnyje.

4.  Direktyvos 2007/64/EB 16 straipsnio 2 ir 4 dalys taikomos lėšoms, gautoms vykdant šio straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytą veiklą, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu.

7 straipsnis

Apsaugos reikalavimai

1.  Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių pinigų įstaiga apsaugotų lėšas, gautas mainais už išleistus elektroninius pinigus, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 9 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Lėšos, kurios mokėjimo forma patenka į mokėjimo priemones, neturi būti apsaugotos iki tol, kol jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos mokėjimo sąskaitą ar, jei taikoma, kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Direktyvoje 2007/64/EB nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų išleidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kaip nurodyta minėtosios direktyvos 4 straipsnio 27 punkte.

2.  Taikant 1 dalį, saugus, mažos rizikos turtas yra turto pozicijos, įeinančios į kurią nors iš 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo ( 2 ) I priedo 14 punkto 1 lentelės kategorijų, kurių specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas yra ne didesnis negu 1,6 %, tačiau neįeina kitos pripažįstamos pozicijos, kaip apibrėžta minėtojo priedo 15 punkte.

Taikant 1 dalį, saugus, mažos rizikos turtas taip pat yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS), investuojančio tik į pirmoje pastraipoje nurodytą turtą, vienetai.

Išskirtinėmis aplinkybėmis ir deramai pagrindusios, kompetentingos institucijos, įvertinusios pirmoje ir antroje pastraipoje nurodyto turto saugumą, įvykdymo terminus, vertę ir kitą riziką, gali nustatyti, kuris turtas, taikant 1 dalį, nėra saugus, mažos rizikos turtas.

3.  Direktyvos 2007/64/EB 9 straipsnis taikomas elektroninių pinigų įstaigoms vykdant šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu.

4.  Taikant 1 ir 3 dalį, valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinės teisės aktais, gali nustatyti, kokį metodą turi naudoti elektroninių pinigų įstaigos, kad apsaugotų lėšas.

8 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis šalimis

1.  Elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams, pradedantiems savo veiklą arba besiverčiantiems ja, valstybės narės netaiko nuostatų, jiems sukuriančių palankesnes sąlygas, negu elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinės buveinės yra Bendrijoje, sudaromos sąlygos.

2.  Kompetentingos institucijos praneša Komisijai apie visus leidimus, suteiktus elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams.

3.  Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, Bendrija gali, sudarydama sutartis su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, susitarti taikyti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialams visoje Bendrijos būtų taikomos vienodos sąlygos.

9 straipsnis

Pasirinktinos išimtys

1.  Išskyrus Direktyvos 2007/64/EB 20, 22, 23 ir 24 straipsnius, valstybės narės gali netaikyti arba leisti jų kompetentingoms institucijoms netaikyti visų arba dalies procedūrų ir sąlygų, išdėstytų šios direktyvos 3, 4, 5 ir 7 straipsniuose, ir leisti įtraukti juridinius asmenis į elektroninių pinigų įstaigų registrą, jei tenkinami abu šie reikalavimai:

Kai elektroninių pinigų įstaiga vykdo kurią nors 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą veiklą, kuri nėra susijusi su elektroninių pinigų leidimu, arba kurią nors 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytą veiklą ir neapmokėtų elektroninių pinigų suma iš anksto nežinoma, kompetentingos institucijos leidžia tai elektroninių pinigų įstaigai taikyti pirmos pastraipos a punktą ir vadovautis tipine dalimi, paprastai naudojama išleidžiant elektroninius pinigus, jei šią tipinę dalį galima pagrįstai nustatyti pagal istorinius duomenis ir nustatyti pakankamai tinkamai, kompetentingų institucijų nuomone. Jei elektroninių pinigų įstaiga vykdė veiklą nepakankamą laikotarpį, minėtasis reikalavimas vertinamas remiantis numatyta neapmokėtų elektroninių pinigų suma, pagrįsta verslo planu, kuris kompetentingos institucijos reikalavimu gali būtu tikslinamas.

Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad pasirinktinos išimtys pagal šį straipsnį būtų suteikiamos įvykdžius papildomą reikalavimą dėl didžiausios saugomos sumos, nurodytos mokėjimo priemonėje arba vartotojo mokėjimo sąskaitoje, kurioje saugomi elektroniniai pinigai.

Pagal šią dalį registruotas juridinis asmuo gali teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroniniais pinigais, išleistais pagal šį straipsnį, tik tuomet, jei įvykdomos Direktyvos 2007/64/EB 26 straipsnyje nustatytos sąlygos.

2.  Pagal 1 dalį registruotas juridinis asmuo pagrindinę buveinę turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis faktiškai vykdo veiklą.

3.  Pagal 1 dalį įregistruotas juridinis asmuo laikomas elektroninių pinigų įstaiga. Tačiau Direktyvos 2007/64/EB 10 straipsnio 9 dalis ir 25 straipsnis jiems netaikomi.

4.  Valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį registruotas juridinis asmuo gali vykdyti tik tam tikrų 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių veiklą.

5.  1 dalyje nurodytas juridinis asmuo:

6.  Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tuo atveju, kai nebetenkinamos 1, 2 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos, tas juridinis asmuo per 30 kalendorinių dienų kreipiasi dėl leidimo, kaip numatyta 3 straipsnyje. Visiems šiems asmenims, kurie šiuo laikotarpiu nesikreipė dėl leidimo, pagal 10 straipsnį draudžiama leisti elektroninius pinigus.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos turėtų pakankamus įgaliojimus ir galėtų tikrinti, ar nuolat laikomasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8.  Šis straipsnis netaikomas Direktyvos 2005/60/EB nuostatoms ar nacionalinėms pinigų plovimo prevencijos nuostatoms.

9.  Jei valstybė narė pasinaudoja 1 dalyje numatyta išimtimi, ji apie tai atitinkamai informuoja Komisiją ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie bet kuriuos vėlesnius pokyčius. Be to, valstybė narė praneša Komisijai atitinkamų juridinių asmenų skaičių ir kasmet – apie visą išleistų neapmokėtų elektroninių pinigų sumą pagal kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 d. duomenis, kaip nurodyta 1 dalyje.

III

ANTRAŠTINĖ DALIS

ELEKTRONINIŲ PINIGŲ EMISIJA IR SUSIGRĄŽINIMO GALIMYBĖ

10 straipsnis

Draudimas leisti elektroninius pinigus

Nedarant poveikio 18 straipsnio nuostatoms, valstybės narės draudžia fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra elektroninių pinigų išleidėjai, leisti elektroninius pinigus.

11 straipsnis

Išleidimas ir susigrąžinimo galimybė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai leidžia nominalios vertės elektroninius pinigus, kai gaunamos lėšos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad, elektroninių pinigų turėtojui paprašius, elektroninių pinigų išleidėjai bet kuriuo metu nominalia pinigine verte grąžintų turimus elektroninius pinigus.

3.  Elektroninių pinigų išleidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sutartyje aiškiai ir detaliai nustatomos susigrąžinimo sąlygos ir visi su tuo susiję mokesčiai, o elektroninių pinigų turėtojas informuojamas apie tas sąlygas prieš jam įsipareigojant pagal sutartį ar pasiūlymą.

4.  Už sugrąžinimą gali būti imamas mokestis tik tuomet, jei tai numatyta 3 dalyje nurodytoje sutartyje, ir tik šiais atvejais:

Bet koks mokestis turi būti proporcingas ir atitikti faktines elektroninių pinigų išleidėjo patirtas išlaidas.

5.  Kai sugrąžinti prašoma nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, elektroninių pinigų turėtojas gali prašyti sugrąžinti dalį arba visą elektroninių pinigų piniginę vertę.

6.  Jei elektroninių pinigų turėtojas prašo sugrąžinti pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba praėjus ne daugiau nei vieneriems metams nuo sutarties galiojimo termino pabaigos, tai:

7.  Neatsižvelgiant į 4, 5 ir 6 dalis, asmenų, (išskyrus vartotojus), kurie priima elektroninius pinigus, susigrąžinimo teisės nustatomos elektroninių pinigų išleidėjų ir tų asmenų sudaromose sutartyse.

12 straipsnis

Draudimas teikti palūkanas

Valstybės narės draudžia teikti palūkanas arba kitokią naudą, susijusią su laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme.

13 straipsnis

Neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros

Nedarant poveikio šiai direktyvai, Direktyvos 2007/64/EB IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos elektroninių pinigų išleidėjų įsipareigojimams, numatytiems pagal šią antraštinę dalį.

IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

14 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Komisija gali patvirtinti priemones, reikalingas šios direktyvos nuostatoms pakoreguoti, siekiant atsižvelgti į infliaciją arba į technologijų ir rinkos plėtrą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.  Komisija tvirtina priemones siekiant užtikrinti suderintą 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų išimčių taikymą. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos, nuostatas, tvirtinamos pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Mokėjimų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2007/64/EB 85 straipsnį.

2.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

16 straipsnis

Visiškas suderinimas

1.  Nedarant poveikio 1 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 3 dalies šeštos pastraipos, 5 straipsnio 7 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio ir 18 straipsnio 2 dalies taikymui ir kiek ši direktyva numato suderinimą, valstybės narės toliau netaiko arba nepriima kitų nuostatų, nei nustatytos šioje direktyvoje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad elektroninių pinigų išleidėjai nenukryptų elektroninių pinigų turėtojų nenaudai nuo šios direktyvos nuostatas įgyvendinančių arba jas atitinkančių nacionalinės teisės aktų nuostatų, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai nustatyta šioje direktyvoje.

17 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos centriniam bankui pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir poveikio, ypač riziką ribojančių reikalavimų taikymo elektroninių pinigų įstaigoms, ataskaitą kartu, jei to reikia, su pasiūlymu dėl jos peržiūros.

18 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d., kaip numatyta Direktyvą 2000/46/EB perkeliančioje nacionalinėje teisėje, valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/46/EB numatytuose abipusio pripažinimo susitarimuose, be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad šios įstaigos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas kitas nuostatas.

Valstybės narės reikalauja, kad tokios elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. įvertinti, ar elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra pagrindas panaikinti leidimą.

Reikalavimus atitinkančioms elektroninių pinigų įstaigoms išduodamas leidimas, jos įtraukiamos į registrą ir reikalaujama, kad jos atitiktų II antraštinėje dalyje nurodytus reikalavimus. Jei elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. neatitinka šia direktyva nustatytų reikalavimų, joms draudžiama leisti elektroninius pinigus.

2.  Valstybės narės gali numatyti, kad elektroninių pinigų įstaigoms leidimas išduodamas automatiškai ir jos įtraukiamos į registrą pagal 3 straipsnį, jei kompetentingoms institucijoms jau įrodyta, kad atitinkama elektroninių pinigų institucija tenkina 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prieš išduodamos leidimus atitinkamoms elektroninių pinigų įstaigoms, kompetentingos institucijos jas apie tai informuoja.

3.  Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d. pagal nacionalinę teisę, perkeliančią Direktyvos 2000/46/EB 8 straipsnį, tęsti tą veiklą atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2000/46/EB nuostatas iki 2012 m. balandžio 30 d. be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad jos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas ar minimas nuostatas. Elektroninių pinigų įstaigoms, kurios tuo laikotarpiu neturėjo leidimo ir kurioms nebuvo pritaikyta išimtis, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, draudžiama leisti elektroninius pinigus.

▼M1

4.  Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios anksčiau nei 2018 m. sausio 13 d. pradėjo veiklą pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2007/64/EB valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje iki 2018 m. liepos 13 d. nereikalaujant prašyti suteikti leidimą pagal šios direktyvos 3 straipsnį ar nereikalaujant laikytis kitų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytų ar minimų reikalavimų.

Valstybės narės reikalauja, kad pirmoje pastraipoje nurodytos elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. įvertinti, ar tos elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra tikslinga panaikinti leidimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytoms elektroninių pinigų įstaigoms, kurios laikosi II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų (kompetentingoms institucijoms tai patikrinus), suteikiamas leidimas ir jie įtraukiami į registrą. Jei tos elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. nepradeda laikytis II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, jiems draudžiama leisti elektroninius pinigus.

▼B

19 straipsnis

Direktyvos 2005/60/EB pakeitimas

Direktyva 2005/60/EB iš dalies keičiama taip:

20 straipsnis

Direktyvos 2006/48/EB pakeitimas

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

„1.	„kredito įstaiga“ – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita;“;

„5.	„finansų įstaiga“ – įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, bet kurios pagrindinė veikla yra įsigyti akcijų arba verstis viena ar keliomis veiklos rūšimis, išvardytomis I priedo 2–12 ir 15 punktuose.“

21 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2000/46/EB panaikinama nuo 2011 m. balandžio 30 d., nedarant poveikio šios direktyvos 18 straipsnio 1 ir 3 dalims.

Visos nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

22 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tokių priemonių tekstus.

Tas priemones jos taiko nuo 2011 m. balandžio 30 d.

Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo būdus nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

( 1 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB, 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

( 2 ) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

( *1 ) OL L 267, 2009 10 10, p. 7“.