EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02009L0030-20160610

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, 2009 m. balandžio 23 d. iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (Tekstas svarbus EEE)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/30/2016-06-10

2009L0030 — LT — 10.06.2016 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/30/EB,

2009 m. balandžio 23 d.

iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 140 2009.6.5, p. 88)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/802 kodifikuota redakcija 2016 m. gegužės 11 d.

  L 132

58

21.5.2016


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 116, 7.5.2015, p.  25 (2009/30/EB,)




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/30/EB,

2009 m. balandžio 23 d.

iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB

(Tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Direktyvos 98/70/EB pakeitimai

Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:

1. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Šioje direktyvoje kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų (įskaitant vidaus vandens kelių laivus, jei jie ne jūroje), žemės ir miškų ūkio traktorių ir pramoginių laivų, jei jie ne jūroje, atžvilgiu nustatomi:

▼C1

a) degalų, kurie naudojami kibirkštinio ir slėginio uždegimo varikliuose, techniniai kokybės rodikliai, grindžiami sveikatos ir aplinkos apsaugos reikmėmis, atsižvelgiant į šiems varikliams keliamus techninius reikalavimus; ir

▼B

b) tikslas sumažinti kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.“;

2. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pirmoje pastraipoje:

i) 3 punktas pakeičiamas taip:

„3. „Gazoliai, skirti naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ir miškų ūkio traktoriuose ir pramoginiuose laivuose“ – tai bet koks naftos produktas, įtrauktas į KN kodus 2710 19 41 ir 2710 19 45  ( 12 ), skirtas naudoti slėginio uždegimo varikliuose, nurodytuose Direktyvose 94/25/EB ( 13 ), 97/68/EB ( 14 ) ir 2000/25/EB ( 15 );

ii) pridedami šie punktai:

„5. valstybės narės, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą – Danija, Estija, Suomija, Airija, Latvija, Lietuva, Švedija ir Jungtinė Karalystė;

6. kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – visas išmetamo CO2, CH4 ir N2O kiekis (neto), kuris gali būti priskirtas patiektiems degalams (įskaitant visas mišinių sudedamąsias dalis) ar energijai. Tai apima visus atitinkamus etapus – išgavimą arba auginimą, įskaitant žemės naudojimo paskirties pakeitimus, transportavimą ir platinimą, perdirbimą ir deginimą – neatsižvelgiant į tai, kuriame etape įvyksta tas išmetimas;

7. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis energijos vienetui – visas su patiektais degalais ar energija susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išreikštas CO2 ekvivalentu, padalintas iš bendros patiektų degalų ar energijos energetinės vertės (degalų atveju išreiškiamas žemutine šilumine verte);

8. tiekėjas – subjektas, atsakingas už degalų ar energijos pereigą per akcizo mokesčių punktą, arba, jei akcizas nemokamas, bet kuris kitas atitinkamas valstybės narės paskirtas subjektas;

9. „biodegalai“ reiškia tą patį kaip ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ( 16 ).

b) antra pastraipa išbraukiama;

3. 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2–6 dalys pakeičiamos taip:

„2.  Valstybės narės užtikrina, kad benzinas gali būti tiekiamas į jų teritorijos rinką tik tuo atveju, jeigu jis atitinka I priede nustatytus aplinkosauginius rodiklius.

Tačiau valstybės narės gali numatyti specialias benzino, kuriame didžiausias sieros kiekis 10 mg/kg, tiekimo atokiausiems regionams nuostatas. Valstybės narės, kurios taiko šią nuostatą, atitinkamai praneša Komisijai.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai užtikrintų, jog iki 2013 m. į rinką būtų tiekiamas benzinas, turintis daugiausia 2,7 % deguonies bei daugiausia 5 % etanolio, ir jos gali reikalauti, kad toks benzinas būtų tiekiamas į rinką ilgiau, jei mano, kad to reikia. Jos užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų dalį benzine ir ypač apie tai, kaip tinkamai naudoti įvarius benzino mišinius.

4.  Valstybės narės, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą, 5 dalyje nustatyta tvarka gali leisti vasarą tiekti į rinką benziną, kurio didžiausias garų slėgis 70  kPa.

Valstybės narės, kuriose netaikoma pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, vasarą 5 dalyje nustatyta tvarka gali leisti tiekti į rinką etanolio turintį benziną, kurio didžiausias garų slėgis 60  kPa ir kurio leistinas garų slėgio nuokrypis apibrėžtas III priede, su sąlyga, kad naudojamas etanolis yra biodegalai.

5.  Jeigu valstybės narės nori taikyti vieną iš 4 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, jos informuoja apie tai Komisiją ir pateikia visą susijusią informaciją. Komisija įvertina nukrypti leidžiančios nuostatos poreikį ir trukmę, atsižvelgdama į:

a) tai, kad išvengiama socialinių ir ekonominių problemų dėl aukštesnio garų slėgio, įskaitant laikinus techninės adaptacijos poreikius; ir

b) aukštesnio garų slėgio poveikį aplinkai ar sveikatai ir visų pirma į poveikį Bendrijos teisės aktų dėl oro kokybės laikymuisi tiek atitinkamoje valstybėje narėje, tiek ir kitose valstybėse narėse.

Jeigu iš Komisijos vertinimo matyti, kad taikant nukrypti leidžiančią nuostatą nebus visiškai laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl oro kokybės arba oro taršos, įskaitant atitinkamas ribines vertes ir didžiausius leistinus išmetamųjų teršalų kiekius, paraiška atmetama. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į atitinkamas siektinas vertes.

Jeigu Komisija per šešis mėnesius nuo visos susijusios informacijos gavimo dienos nepareiškia jokių prieštaravimų, atitinkama valstybė narė gali taikyti prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą.

6.  Nepaisant 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali ir toliau leisti prekiauti nedideliais kiekiais benzino, kuriame švino kiekis neviršija 0,15 g/l, skirto naudoti senose tam tikro tipo kolekcinėse transporto priemonėse, pateikiant jį per specialias suinteresuotas grupes, jeigu tokio benzino kiekis sudaro daugiausia 0,03 % bendro parduodamo benzino kiekio.“;

b) 7 dalis išbraukiama;

4. 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Dyzelinas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad dyzelinas į jų teritorijos rinką gali būti tiekiamas tik tuo atveju, jei jis atitinka II priede nustatytus rodiklius.

Nepaisant II priedo reikalavimų, valstybės narės gali leisti tiekti į rinką dyzeliną, kuriame riebalų rūgščių metilesterio (RRME) kiekis viršija 7 %.

Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d. gazoliai, skirti naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus) ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose bei pramoginiuose laivuose, gali būti tiekiami į jų teritorijos rinką tik tuo atveju, jei sieros kiekis šiuose gazoliuose neviršija 1 000 mg/kg. Nuo 2011 m. sausio 1 d. didžiausias leistinas sieros kiekis šiuose gazoliuose yra 10 mg/kg. Valstybės narės užtikrina, kad skystieji degalai, išskyrus šiuos gazolius, galėtų būti naudojami vidaus vandens kelių laivuose ir pramoginiuose laivuose, tik jei sieros kiekis šiuose skystuosiuose degaluose neviršija šiuose gazoliuose leidžiamo didžiausio kiekio.

Vis dėlto, siekdamos mažiausio tiekimo grandinės užterštumo, valstybės narės nuo 2011 m. sausio 1 d. gali leisti, kad sieros kiekis gazolyje, skirtame naudoti ne keliais judančiose mašinose (įskaitant vidaus vandens kelių laivus) ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose, pardavimo galutiniams vartotojams metu siektų iki 20 mg/kg. Valstybės narės taip pat gali leisti ir toliau iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiekti į rinką gazolį, kuriame sieros kiekis neviršija 1 000 mg/kg, skirtą naudoti geležinkelių transporto priemonėse ir žemės bei miškų ūkio traktoriuose, jeigu jos gali užtikrinti, kad nebus trukdoma tinkamai veikti išmetamų teršalų kontrolės sistemai.

3.  Valstybės narės gali numatyti specialią dyzelino ir gazolių, kuriuose didžiausias sieros kiekis 10 mg/kg, tiekimo atokiausiems regionams nuostatą. Valstybės narės, kurios taiko šią nuostatą, atitinkamai praneša Komisijai.

4.  Valstybėse narėse, kuriose būna atšiaurios žiemos sąlygos, didžiausias 65 % distiliacijos taškas 250 °C temperatūroje dyzelinui ir gazoliams gali būti pakeistas didžiausiu 10 % (tūris/tūris) distiliacijos tašku 180 °C temperatūroje.“;

5. Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas

1.  Valstybės narės paskiria tiekėją arba tiekėjus, atsakingus už patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui stebėseną ir ataskaitų teikimą. Valstybės narės užtikrina, kad kelių transporto priemonėse naudoti skirtos elektros energijos tiekėjai galėtų prisidėti prie 2 dalyje nustatyto mažinimo įpareigojimo, jeigu jie gali įrodyti, jog gali tinkamai matuoti ir stebėti toms transporto priemonėms patiektą elektros energiją.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. tiekėjai kasmet teikia ataskaitas valstybės narės paskirtai valdžios institucijai, kuriose nurodomas kiekvienoje valstybėje narėje naudojant patiektus degalus ir energiją išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas, ir pateikia bent šią informaciją:

a) bendrą patiektų kiekvienos rūšies degalų ar energijos kiekį, pirkimo ir kilmės vietą; ir

b) kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui.

Valstybės narės užtikrina, kad ataskaitos būtų tikrinamos.

Jei reikia, Komisija parengia šios dalies įgyvendinimo gaires.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai kuo laipsniškiau mažintų patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., palyginti su 5 dalies b punkte nurodytomis pagrindinėmis degalų normomis. Mažinama taip:

a) 6 % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Siekdamos šio sumažinimo, valstybės narės gali reikalauti, kad tiekėjai įvykdytų šiuos tarpinius tikslus: 2 % ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. ir 4 % ne vėliau kaip 2017 m gruodžio 31 d.;

b) papildomas orientacinis tikslas 2  % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pagal 9 straipsnio 1 dalies h punktą turi būti pasiekas taikant vieną arba abu šiuos būdus:

i) tiekiant energiją bet kokios rūšies kelių transporto priemonėms, ne keliais judančioms mašinoms (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ar miškų ūkio traktorius arba pramoginius laivus;

ii) naudojant visas technologijas (įskaitant anglies sugavimą ir saugojimą), kurios gali padėti sumažinti patiektų kuro arba energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui;

c) papildomas orientacinis tikslas 2  % ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pagal 9 straipsnio 1 dalies i punktą, turi būti pasiekas naudojant kreditus, pirktus pagal Kioto protokolo švarios plėtros mechanizmą ir taikant 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, kurioje nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema Bendrijoje ( 17 ), sąlygas siekiant sumažinti kuro tiekimo sektoriaus išmetamą kiekį.

3.  Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas pagal 7d straipsnį. Kito kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytą metodiką.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tiekėjų grupė galėtų nuspręsti kartu vykdyti 2 dalyje nurodytą mažinimo įpareigojimą. Tokiu atveju siekiant 2 dalies tikslų jie laikomi vienu tiekėju.

5.  Šio straipsnio įgyvendinimui būtinos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tokias priemones pirmiausia sudaro:

a) šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamo kito kuro nei biodegalai ir energijos būvio ciklo metu, kiekio apskaičiavimo metodika;

b) metodika, pagal kurią 2 dalies tikslais iki 2011 m. sausio 1 d. būtų aiškiai apibrėžtos pagrindinės degalų normos, grindžiamos iškastinio kuro būvio ciklo metu 2010 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu energijos vienetui;

c) visos taisyklės, kurių reikia 4 daliai taikyti;

d) elektrinių kelių transporto priemonių indėlio apskaičiavimo metodika, kuri turi atitikti Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalį.

6. įterpiami šie straipsniai:

„7b straipsnis

Biodegalų tvarumo kriterijai

1.  Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Bendrijos teritorijoje, ar už jos ribų, į energiją iš biodegalų 7a straipsnio tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus.

Tačiau tam, kad 7a straipsnyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo kriterijus.

2.  Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 35 %.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo, į kurį atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, turi sudaryti mažiausiai 50 %. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas turi sudaryti mažiausiai 60 % dėl biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradėta 2017 m. sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.

Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo apskaičiuojamas pagal 7d straipsnio 1 dalį.

Kai biodegalai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo eksploatuojami 2008 m. sausio 23 d., pirma pastraipa taikoma nuo 2013 m. balandžio 1 d.

3.  Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar toks apibūdinimas žemei vis dar taikomas):

a) neliestas miškas ir kitos miškingos vietovės, t. y. miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;

b) vietovės, nustatytos:

i) pagal įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais; arba

ii) kaip apsaugos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, jeigu jos pripažįstamos pagal 7c straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;

nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

c) labai didelės biologinės įvairovės pievos:

i) labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, būtent pievos, kurios liktų pievos be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė ir kurios ekologinės savybės ir procesai nepakitę; arba

ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą pievos apibūdinimą.

Komisija nustato kriterijus ir arealus, kad nustatytų, kurioms pievoms taikomas pirmos pastraipos c punktas. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.  Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, būtent žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:

a) šlapžemės, būtent žemė, nuolat arba didelę metų dalį padengta arba permirkusi vandeniu;

b) ištisai mišku apaugusios vietovės, būtent žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;

c) žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikti įrodymai, kad ploto anglies atsargos iki ir po paskirties keitimo yra tokios, kad taikant IV priedo C dalyje nustatytą metodiką būtų įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

Šios dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pats apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėn.

5.  Biodegalai, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

6.  Biodegalų, į kuriuos atsižvelgiama 7a straipsnyje nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų bei standartų, nurodytų 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams ( 18 ), II priedo A dalies skirsnio „Aplinka“ bei 9 punkto nuostatose, ir pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.

7.  Kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kokių nacionalinių priemonių, vykdydamos 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kurios yra svarbus biodegalų šaltinis arba kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.

Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl didesnės biodegalų paklausos poveikio socialiniam tvarumui Bendrijoje bei trečiosiose šalyse, dėl Bendrijos biodegalų politikos poveikio galimybei, visų pirma besivystančių šalių gyventojams, įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis, ir dėl platesnių vystymosi klausimų. Ataskaitose aptariamas žemės naudojimo teisių laikymasis. Ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi kiekvieną iš toliau išvardytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų:

 Konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29),

 Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87),

 Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98),

 Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100),

 Konvenciją dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105),

 Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111),

 Konvenciją dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138),

 Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182).

Tose ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi:

 Kartachenos protokolą dėl biologinės saugos;

 Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.

Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m. Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus, ypač jei yra įrodymų, kad biodegalų gamyba turi didelį poveikį maisto produktų kainoms.

8.  Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalyje nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus, gautus laikantis šio straipsnio.

7c straipsnis

Atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimas

1.  Jeigu į biodegalus reikia atsižvelgti 7a straipsnio tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, kuri:

a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų siuntas;

b) reikalauja, kad informacija apie a punkte nurodytų siuntų tvarumo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui; ir

c) numato, kad visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam jų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.

2.  2010 ir 2012 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros metodus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms ar biodegalams. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos nereikia, kad informacija apie tvarumo charakteristikas ir toliau būtų fiziškai priskiriama konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramonei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kitų patikros metodų taikymo.

3.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima visų pirma informaciją apie 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, atkurti nualintą žemę, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai, ir tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus.

Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą nustato pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Ji visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos pateikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta apskritai ūkio subjektams ar ypač smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams.

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai gaminami Bendrijoje ar importuojami.

Valstybės narės pateikia pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos suvestinę Komisijai. Komisija tos informacijos santrauką paskelbia Direktyvos 2009/28/EB 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje, išsaugodama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

4.  Bendrija siekia sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kriterijų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas. Kai Bendrija sudaro susitarimus, kuriose yra nuostatų dėl aspektų, kuriems taikomi 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, Komisija gali nuspręsti, kad tais susitarimais įrodoma, jog iš tose šalyse išaugintų žaliavų pagaminti biodegalai atitinka atitinkamus tvarumo kriterijus. Sudarant tuos susitarimus tinkamas dėmesys skiriamas priemonėms, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, netiesioginiams žemės paskirties pokyčiams ir nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytiems aspektams.

Komisija gali nuspręsti, kad 7b straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių biomasės produktų gamybos standartus nustatančių schemų duomenys yra tikslūs arba kad jais remiantis biodegalų siuntos atitinka 7b straipsnio 3–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tų schemų duomenys yra tikslūs siekiant pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir apie 7b straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. 7b straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija taip pat gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos vietoves, pripažintas pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktas į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus.

Komisija gali nuspręsti, kad 7b straipsnio 2 dalies tikslais savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys yra tikslūs.

Komisija gali nuspręsti, kad žemė, kuriai taikoma nacionalinė ar regioninė atkūrimo programa, skirta labai nualintai ar labai užterštai žemei pagerinti, atitinka IV priedo C dalies 9 punkte nurodytus kriterijus.

5.  Komisija priima sprendimus pagal 4 dalį tik tuo atveju, jei atitinkamas susitarimas ar schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. Schemos, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat turi atitikti IV priede pateiktus metodikos reikalavimus. 7b straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų labai didelės biologinės įvairovės vertės vietovių sąrašai turi atitikti tinkamus objektyvumo standartus ir būti suderinami su tarptautiniu mastu pripažintais standartais; turi būti numatytos tinkamos skundų pateikimo procedūros.

6.  Sprendimai pagal 4 dalį priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

7.  Jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal susitarimą ar schemą, dėl kurios pagal 4 dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

8.  Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 7b straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 7a straipsnio tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.

9.  Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai:

a) dėl sistemos, kuri yra nustatyta siekiant teikti informaciją apie tvarumo kriterijus, veiksmingumo; ir

b) ar yra pagrįsta bei tikslinga, atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus bei Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, nustatyti privalomus reikalavimus oro, dirvožemio ar vandens apsaugai.

Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus.

7d straipsnis

Biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimas

1.  7a straipsnio ir 7b straipsnio 2 dalies tikslais, biodegalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:

a) kai biodegalų gamybos būdui taikoma numatytoji sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta IV priedo A arba B dalyje, o šių biodegalų el vertė, apskaičiuota pagal IV priedo C dalies 7 punktą, yra lygi nuliui arba mažesnė už nulį, naudojant tą numatytąją vertę;

b) naudojant faktinę vertę, apskaičiuotą pagal IV priedo C dalyje nustatytą metodiką; arba

c) naudojant vertę, apskaičiuotą kaip IV priedo C dalies 1 punkte nurodytos formulės veiksnių, kai IV priedo D arba E dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal IV priedo C dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma.

2.  Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą, į kurią įtraukiamas sąrašas tų vietovių jų teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo ( 19 ) klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai, kai tikėtina, kad tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos IV priedo D dalies antraštinę dalį „Numatytosios išskaidytos auginimo vertės“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tą sąrašą, aprašymas. Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

3.  IV dalies A dalyje nurodytos numatytosios vertės ir IV priedo D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos auginimo vertės gali būti naudojamos tik tada, jei jų žaliavos:

a) auginamos ne Bendrijoje;

b) auginamos Bendrijos vietovėse, įtrauktose į 2 dalyje nurodytus sąrašus; arba

c) gaunamos iš atliekų ar liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros ir žuvininkystės kilmės liekanas.

Biodegalams, kuriems netaikomi a, b ar c punktai, naudojamos faktinės auginimo vertės.

4.  Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie galimybes parengti trečiųjų šalių vietovių, kuriose tikėtina, kad tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal IV priedo D dalies antraštinę dalį „Auginimas“, arba jam lygus, sąrašą; jeigu įmanoma, kartu pateikiami tokie sąrašai ir jų sudarymui naudotų metodų bei duomenų aprašymas. Prireikus su pranešimu pateikiami atitinkami pasiūlymai.

5.  Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija pateikia ataskaitą dėl IV priedo B ir E dalyse pateiktų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamų teršalų kiekį, ir prireikus gali nuspręsti ištaisyti vertes. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

6.  Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas netiesioginio žemės paskirties pakeitimo poveikis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir aptariami būdai kuo labiau sumažinti tą poveikį. Prireikus prie šios ataskaitos pridedamas pasiūlymas, pagrįstas geriausiais turimais moksliniais įrodymais, kuriame pateikiama konkreti kiekio, išmetamo dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, apskaičiavimo metodika, pagal kurią užtikrinamas šios direktyvos, ypač 7b straipsnio 2 dalies, laikymasis.

Į tokį pasiūlymą įtraukiamos apsaugos priemonės, būtinos siekiant suteikti užtikrintumą investicijoms, kurios įvykdytos prieš pradedant taikyti tą metodiką. Kalbant apie įrenginius, kuriuose biodegalai buvo gaminami iki 2013 m. pabaigos, tai, kad taikomos pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės, iki 2017 m. gruodžio 31 d. nereiškia, kad jų pagaminti biodegalai bus laikomi neatitinkančiais šios direktyvos tvarumo reikalavimų, jei kitu atveju jie atitiktų minėtus reikalavimus, su sąlyga, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 45 %. Tai taikoma 2012 m. pabaigoje biodegalų įrenginių pajėgumams.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. priimti sprendimą dėl bet kokių Komisijos pateiktų tokio pobūdžio pasiūlymų.

7.  IV priedą galima patikslinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą, be kita ko, papildant jį kitų biodegalų gamybos būdų, kai naudojamos tos pačios ar kitos žaliavos, vertėmis ir pakeičiant C dalyje nustatytą metodiką. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

IV priede nustatytų numatytųjų verčių ir metodikos atveju ypač daug dėmesio skiriama:

 atliekų ir liekanų apskaitos metodui,

 šalutinių produktų apskaitos metodui,

 kogeneracijos apskaitos metodui, ir

 žemės ūkio produktų derliaus liekanoms taikomam apibūdinimui „šalutiniai produktai“.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau.

Tikslinant ar papildant IV priede pateiktą numatytųjų verčių sąrašą laikomasi tokių taisyklių:

a) jeigu veiksnio indėlis į bendrą išmetamą kiekį yra mažas, jeigu pokytis nedidelis ar jeigu faktinių verčių nustatymo kaina yra didelė arba jas nustatyti labai sunku, numatytosios vertės turi būti įprastų gamybos procesų tipinės vertės;

b) visais kitais atvejais numatytosios vertės turi būti nuosaikios, palyginti su įprastais gamybos procesais.

8.  Parengiamos išsamios sąvokų apibrėžtys, įskaitant technines specifikacijas, kurias reikia nustatyti IV priedo C dalies 9 punkte nustatytų kategorijų atžvilgiu. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant, tvirtinamos pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7e straipsnis

Su biodegalų tvarumu susijusios įgyvendinimo priemonės ir ataskaitos

1.  Nustatant 7b straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7c straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 7c straipsnio 6 dalyje, 7c straipsnio 8 dalyje, 7d straipsnio 5 dalyje, 7d straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje ir 7d straipsnio 8 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones, visokeriopai atsižvelgiama į Direktyvos 2009/28/EB tikslus.

2.  Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos 7b straipsnio 7 dalyje, 7c straipsnio 2 dalyje, 7c straipsnio 9 dalyje, 7d straipsnio bei 5 dalyse ir 7d straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, taip pat ataskaitos ir informacija, pateikta pagal 7c straipsnio 3 dalies pirmą bei penktą pastraipas ir 7d straipsnio 2 dalį, ruošiamos ir pateikiamos siekiant Direktyvos 2009/28/EB ir šios direktyvos tikslų.

7. 8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės stebi, kad benzinas ir dyzelinas atitiktų 3 ir 4 straipsnių reikalavimus, remiantis atitinkamai Europos standartuose EN 228:2004 ir EN 590:2004 nurodytais analizės metodais.“;

8. įterpiamas šis straipsnis:

„8a straipsnis

Metalų priedai

1.  Komisija atlieka rizikos sveikatai ir aplinkai, galinčios kilti naudojant metalų priedus degaluose, vertinimą ir šiuo tikslu parengia testavimo metodiką. Savo išvadas ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.

2.  Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, nuo 2011 m. sausio 1 d. metilciklopentadienilmangano trikarbonilo (MMT) metalo priedų kiekis degaluose negali viršyti 6 mg mangano/l. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja 2 mg mangano/l riba.

3.  2 dalyje MMT kiekiui degaluose nustatyta riba peržiūrima atsižvelgiant į vertinimo, atlikto taikant 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, rezultatus. Ji gali būti sumažinta iki nulio, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos vertinimą. Jos negalima padidinti, nebent tai pateisinama remiantis rizikos vertinimu. Tokia priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad visose vietose, kuriose vartotojai gali įsigyti degalų su metalų priedais, būtų ženklas, kuriame būtų nurodoma, kad degaluose yra metalų priedų.

5.  Ženkle pateikiamas šis tekstas: „Turi metalų priedų“.

6.  Ženklas tvirtinamas ten, kur pateikiama informacija apie degalų rūšį, ir turi būti aiškiai matomas. Ženklo dydis ir šriftas turi būti tokie, kad būtų aiškiai matomi ir lengvai įskaitomi.“;

9. 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Atskaitomybė

1.  Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą, kartu, prireikus, pateikdama ir pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą. Toje ataskaitoje visų pirma atsižvelgiama į:

a) automobilių technologijų naudojimą bei raidą ir visų pirma galimybę padidinti didžiausią leistiną biodegalų kiekį benzine ir dyzeline, ir į būtinybę peržiūrėti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą datą;

b) Bendrijos politiką dėl kelių transporto priemonių išmetamo CO2;

c) galimybę ne keliais judančioms mašinoms (įskaitant vidaus vandens kelių laivus), žemės ir miškų ūkio traktoriams bei pramoginiams laivams taikyti II priedo reikalavimus, visų pirma policiklinių aromatinių angliavandenilių ribinę vertę;

d) didesnio detergentų kiekio naudojimą degaluose;

e) metalų priedų, išskyrus MMT, naudojimą degaluose;

f) bendrą benzine ir dyzeline naudojamų sudedamųjų dalių kiekį, atsižvelgiant į Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktus, įskaitant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ( 20 ), ir jos pagalbinių direktyvų tikslus;

g) 7a straipsnio 2 dalyje nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo pasekmes prekybos taršos leidimais schemai;

h) galimą poreikį keisti 2 straipsnio 6 dalį, 2 straipsnio 7 dalį ir 7a straipsnio 2 dalies b punktą, kad būtų galima nustatyti galimus įnašus, skirtus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui – iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m. – pasiekti. Šie svarstymai yra grindžiami kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo Bendrijoje potencialu, ypač atsižvelgiant į aplinkai nekenkiančių anglies sugavimo ir saugojimo technologijų, elektrinių kelių transporto priemonių raidą ir į šių išmetamų dujų kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, kaip nurodyta 7a straipsnio 2 dalies b punkte;

i) galimybę taikyti tiekėjams papildomas priemones siekiant 2 % sumažinti kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, palyginti su 7a straipsnio 5 dalies b punkte nurodytomis pagrindinėmis degalų normomis, naudojant kreditus, pirktus pagal Kioto protokolo Švarios plėtros mechanizmą, ir laikantis sąlygų, nustatytų Direktyvoje 2003/87/EB, siekiant įvertinti, kaip dar būtų galima prisidėti siekiant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 10 % ne vėliau kaip 2020 m., kaip nurodyta šios direktyvos 7a straipsnio 2 dalies c punkte;

j) sumažinus didžiausią leistiną benzino garų slėgį vasarą (mažiau už 60 kPa) gautos sąnaudų bei naudos ir poveikio analizę.

2.  Vėliausiai 2014 m. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 7a straipsnyje nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2020 m. pažangos ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kad šis tikslas turi derėti su Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu, susijusiu su atsinaujinančių išteklių energijos dalimi transporto sektoriuje, atsižvelgiant į tos direktyvos 23 straipsnio 8 dalyje ir 23 straipsnio 9 dalyje nurodytas ataskaitas.

Prireikus Komisija kartu su ataskaita pateikia pasiūlymą pakeisti tikslą.

10. 10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Jeigu atsižvelgiant į technikos pažangą būtina patikslinti I ar II prieduose nurodytus leidžiamus analizės metodus, pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti priimami pakeitimai, skirti iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas. III priedą taip pat galima patikslinti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą. Ta priemonė, skirta iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinama pagal 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“;

11. 11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Degalų kokybės komitetas.

2.  Klausimais, susijusiais su biodegalų tvarumu pagal 7b, 7c ir 7d straipsnius, Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas, nurodytas Direktyvos 2009/28/EB 25 straipsnio 2 dalyje.

3.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4.  Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“;

12. 14 straipsnis išbraukiamas;

13. I, II, III ir IV priedai pakeičiami šios direktyvos priede esančiu tekstu.

▼M1 —————

▼B

3 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 93/12/EEB panaikinama.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d.

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




PRIEDAS




„I PRIEDAS

TIEKIAMŲ Į RINKĄ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE SU KIBIRKŠTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, APLINKOSAUGINIAI RODIKLIAI

Rūšis: benzinas



Rodiklis (1)

Vienetas

Ribinės vertės (2)

Mažiausios

Didžiausios

Tiriamasis oktaninis skaičius

 

95 (3)

Variklinis oktaninis skaičius

 

85

Garų slėgis vasaros laikotarpiui (4)

kPa

60,0 (5)

Distiliacijos charakteristikos:

 

 

 

— distiliato kiekis esant 100 °C

% v/v

46,0

— distiliato kiekis esant 150 °C

% v/v

75,0

Angliavandenilių kiekis:

 

 

 

— alkenai

% v/v

18,0

— aromatinės medžiagos (arenai)

% v/v

35,0

— benzenas

% v/v

1,0

Deguonies kiekis

% m/m

 

3,7

Organiniai deguoniniai junginiai (oksigenatai)

 

 

 

— Metanolis

% v/v

 

3,0

— Etanolis (gali prireikti stabilizatorių)

% v/v

 

10,0

— Izopropilo alkoholis

% v/v

12,0

— Trebutilo alkoholis

% v/v

15,0

— Izobutilo alkoholis

% v/v

15,0

— Eteriai, kurių vienoje molekulėje penki ar daugiau anglies atomų

% v/v

22,0

— Kiti organiniai deguoniniai junginiai (oksigenatai) (6)

% v/v

15,0

Sieros kiekis

mg/kg

10,0

Švino kiekis

g/l

0,005

(1)   Bandymų metodai nurodyti standarte EN 228:2004. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standarto EN 228:2004 pakaitale, jeigu gali būti įrodyta, kad toks metodas yra ne mažesnio tikslumo ir ne mažesnio preciziškumo laipsnio negu tas analizės metodas, kurį jis pakeičia.

(2)   Rodikliuose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos EN ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259:2006 aprašytais kriterijais.

(3)   Valstybės narės gali nuspręsti ir toliau leisti tiekti į rinką įprastą bešvinį benziną, kurio mažiausias varikliniu metodu nustatytas oktaninis skaičius (MON) – 81 ir mažiausias tiriamuoju metodu nustatytas oktaninis skaičius (RON) – 91.

(4)   Vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip gegužės 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugsėjo 30 d. Valstybėse narėse, kurioms būdinga žema aplinkos temperatūra vasarą, vasaros laikotarpis prasideda ne vėliau kaip birželio 1 d. ir baigiasi ne anksčiau kaip rugpjūčio 31 d.

(5)   4 ir 5 dalyse nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, atveju didžiausias garų slėgis turi būti 70 kPa. Valstybių narių, kurioms taikoma 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl etanolio turinčio benzino, atveju didžiausias garų slėgis turi būti 60 kPa, prie jo pridedamas III priede nustatytas garų slėgio nuokrypis.

(6)   Kiti monoalkoholiai ir eteriai, kurių galutinė virimo temperatūra ne didesnė negu nustatyta standarte EN 228:2004.




II PRIEDAS

TIEKIAMŲ Į RINKĄ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE SU SLĖGINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, APLINKOSAUGINIAI RODIKLIAI

Rūšis: dyzelinas



Rodiklis (1)

Vienetas

Ribinės vertės (2)

Mažiausios

Didžiausios

Cetaninis skaičius

 

51,0

Tankis, esant 15 °C

Kg/m (3)

845,0

Distiliacijos charakteristikos:

 

 

 

— 95 % v/v distiliato kiekis, esant:

°C

360,0

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

% m/m

8,0

Sieros kiekis

mg/kg

10,0

RRME kiekis pagal EN 14078

% v/v

7,0 (3)

(1)   Bandymų metodai nurodyti standarte EN 590:2004. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standarto EN 590:2004 pakaitale, jeigu gali būti įrodyta, kad toks metodas yra ne mažesnio tikslumo ir ne mažesnio preciziškumo laipsnio negu tas analizės metodas, kurį jis pakeičia.

(2)   Rodikliuose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos EN ISO 4259:2006 „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259:2006 aprašytais kriterijais.

(3)   RRME turi atitikti EN 14214.




III PRIEDAS

BENZINO, KURIAME YRA BIOETANOLIO, LEIDŽIAMAS GARŲ SLĖGIO NUOKRYPIS



Bioetanolio kiekis (% v/v)

Leidžiamas garų slėgio nuokrypis (kPa)

0

0

1

3,65

2

5,95

3

7,20

4

7,80

5

8,0

6

8,0

7

7,94

8

7,88

9

7,82

10

7,76

Leidžiamas garų slėgio nuokrypis tarpiniam tarp nurodytų verčių bioetanolio kiekiui nustatomas tiesiogiai interpoliuojant tarp bioetanolio kiekio gretimų (gretimos didesnės ir gretimos mažesnės) verčių.




IV PRIEDAS

BIODEGALŲ BŪVIO CIKLO METU IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

A.   Tipinės ir numatytosios biodegalų vertės, jei jie gaminami neišmetant anglies (neto) dėl žemės paskirties pakeitimo



Biodegalų gamybos būdas

Tipinė sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis

Numatytoji sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis

etanolis iš cukrinių runkelių

61 %

52 %

etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas)

32 %

16 %

etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

32 %

16 %

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą)

45 %

34 %

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

53 %

47 %

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

69 %

69 %

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

56 %

49 %

etanolis iš cukranendrių

71 %

71 %

etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygi naudojamo etanolio gamybos būdo sumažintai daliai

tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygi naudojamo etanolio gamybos būdo sumažintai daliai

biodyzelinas iš rapsų grūdų

45 %

38 %

biodyzelinas iš saulėgrąžų

58 %

51 %

biodyzelinas iš sojos pupelių

40 %

31 %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas)

36 %

19 %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

62 %

56 %

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės (1) aliejų atliekų

88 %

83 %

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

51 %

47 %

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

65 %

62 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas)

40 %

26 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

68 %

65 %

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

58 %

57 %

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

80 %

73 %

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

84 %

81 %

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

86 %

82 %

(1)   Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (2).

(2)   OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

B.   Ateities biodegalų, kurių 2008 m. sausio mėn. nebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įvertintos tipinės ir numatytosios vertės, jei pakeitus žemės paskirtį biodegalai gaminami neišmetant anglies (neto).



Biodegalų gamybos būdas

Tipinė sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis

Numatytoji sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis

etanolis iš kviečių šiaudų

87 %

85 %

etanolis iš medienos atliekų

80 %

74 %

etanolis iš auginamo miško medienos

76 %

70 %

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų

95 %

95 %

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos

93 %

93 %

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų

95 %

95 %

DME iš auginamo miško medienos

92 %

92 %

metanolis iš medienos atliekų

94 %

94 %

metanolis iš auginamo miško medienos

91 %

91 %

metil-tret-butileterio (MTBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygi naudojamo metanolio gamybos būdo sumažintai daliai

C.   Metodika

1.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biodegalus, kiekis apskaičiuojamas taip:

E = eec + el + ep + etd + eu esca eccs eccr eee

kai

E

=

bendras naudojant kurą išmetamas kiekis;

eec

=

kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas;

el

=

metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, išmetamas kiekis;

ep

=

kiekis, išmetamas perdirbant;

etd

=

kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;

eu

=

kiekis, išmetamas naudojant kurą;

esca

=

dėl anglies kaupimosi dirvožemyje, pasitelkiant geresnį žemės ūkio valdymą, sumažinta išmetamo kiekio dalis;

eccs

=

dėl anglies sugavimo ir geologinio saugojimo sumažinta išmetamo kiekio dalis;

eccr

=

dėl anglies sugavimo ir pakeitimo sumažinta išmetamo kiekio dalis; ir

eee

=

dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.

Į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą, neatsižvelgiama.

2.

Naudojant kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis E išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kuro energijos MJ, g CO2eq/MJ.

3.

Nukrypstant nuo 2 punkto, g CO2eq/MJ apskaičiuotas vertes galima pataisyti, siekiant atsižvelgti į kuro skirtumus, susijusius su naudingu darbu, išreikštu km/MJ. Tokie pataisymai daromi tik tokiu atveju, jei įrodomi naudingo darbo skirtumai.

4.

Naudojant biodegalus sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis apskaičiuojama taip:

SUMAŽINTA DALIS = (EF EB)/EF

kai

EB

=

bendras biodegalų išmetamas kiekis; ir

EF

=

bendras lygintino iškastinio kuro išmetamas kiekis.

5.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti tos dujos įvertinamos taip:

CO2

:

1

N2O

:

296

CH4

:

23

6.

Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, kiekis, išmetamas renkant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 sugavimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Išskaičiuojami patvirtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo dėl fakelinio deginimo visose pasaulio naftos gavybos vietose kiekiai. Kiekio, kuris išmetamas auginant, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vidurkius, apskaičiuotus geografinėms vietovėms, kurie būtų mažesni palyginti su tais, kurie naudojami numatytosioms vertėms apskaičiuoti.

7.

Metinis kiekis, išmetamas dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu (el), apskaičiuojamas bendrą per 20 metų išmetamą kiekį dalijant po lygiai. Tiems išmetamiems kiekiams apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P–eB  ( 21 )

kai:

el

=

metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biodegalų energijos vienetui), kiekis;

CSR

=

anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su etalonine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;

CSA

=

anglies atsargos ploto vienetui, susijusios su faktine žemės paskirtimi (išmatuota kaip anglies masė ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė – numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba pasėliams pasiekus brandą, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė;

P

=

pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų energija ploto vienetui per metus); ir

eB

=

29 g CO2eq/MJ biodegalų priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

8.

Suteikiamas 29 g CO2eq/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:

a) 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar bet kuriai kitai veiklai; ir

b) priskiriama vienai iš šių kategorijų:

i) labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė;

ii) labai užteršta žemė.

29 g CO2eq/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 10 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat žymiai sumažinamas erozijos pasireiškimas i papunktyje nurodytoje žemėje, ir jei sumažinamas ii papunktyje nurodytos žemės užterštumas.

9.

8 punkto b papunktyje minėtos kategorijos apibrėžiamos taip:

a) labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos;

b) labai užteršta žemė – žemė, kuri dėl dirvožemio užterštumo netinkama maisto produktų ir pašarų auginimui.

Tokia žemė apima žemę, dėl kurios Komisija priima sprendimą pagal 7c straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą.

10.

Pagal Direktyvos 2009/28/EB V priedo C dalies 10 punktą priimtu vadovu remiamasi šios direktyvos tikslais apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas.

11.

Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep ), turi būti įtrauktas su pačiu perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba.

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos ne kuro gamybos gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmetimo intensyvumui apibrėžtame regione. Kaip šios taisyklės išimtį gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

12.

Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant (etd ), turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 6 punktą, šis punktas netaikomas.

13.

Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu ) biodegalams turi būti prilygintas nuliui.

14.

Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir geologiškai saugant anglį (eccs ), į kurį dar neatsižvelgta apskaičiuojant ep , yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant ir izoliuojant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu.

15.

Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr ), yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas pakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO2.

16.

Į sumažintą išmetamo kiekio dalį dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos (eee ) atsižvelgiama jį siejant su elektros energijos pertekliumi, gautu kuro gamybos sistemose, kuriose naudojama kogeneracija, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis produktas, o ne žemės ūkio produktų derliaus liekana. Apskaičiuojant tą perteklinę elektros energiją daroma prielaida, kad kogeneracijos įrenginio dydis yra mažiausias dydis, kurio reikia norint tiekti šilumos kiekį, reikalingą kurui gaminti. Sumažinta išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su ta pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų, kai toks pats elektros energijos kiekis būtų pagamintas elektros energijos gamybos įrenginyje, naudojančiame tą patį kurą, kuris naudojamas ir kogeneracijos įrenginyje.

17.

Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (šalutiniai produktai), išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir šalutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energetinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija šalutinių produktų atveju).

18.

Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec  + el , + tos ep , etd ir eee dalys, kurios išmetamos prieš šalutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie šalutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

Atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 16 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus liekanas, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energetinės vertės šalutinių produktų energetinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų, žemės ūkio produktų derliaus liekanų, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus bei riešutų kevalus, ir perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną), kuro būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų medžiagų surinkimo proceso yra lygus nuliui.

Jei kuras gaminamas naftos perdirbimo gamykloje, atliekant 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, analizės vienetas yra gamykla.

19.

Atliekant 4 punkte nurodytą apskaičiavimą, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF, naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benzino ir dyzelino iškastines dalis, vertės, nurodytos šioje direktyvoje. Jei tokių duomenų nėra, naudojama vertė turi būti 83,8 g CO2eq/MJ.

D.   Numatytosios išskaidytos biodegalų vertės

Numatytosios išskaidytos auginimo vertės: eec , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

12

12

etanolis iš kviečių

23

23

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje

20

20

etanolis iš cukranendrių

14

14

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

29

29

biodyzelinas iš saulėgrąžų

18

18

biodyzelinas iš sojos pupelių

19

19

biodyzelinas iš palmių aliejaus

14

14

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės (1) aliejų atliekų

0

0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

30

30

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

18

18

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

15

15

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

30

30

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

0

0

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

0

0

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

0

0

(1)   Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

Numatytosios išskaidytos perdirbimo (įskaitant perteklinę elektros energiją) vertės: ep eee , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

19

26

etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas)

32

45

etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

32

45

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą)

21

30

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

14

19

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

1

1

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

15

21

etanolis iš cukranendrių

1

1

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

16

22

biodyzelinas iš saulėgrąžų

16

22

biodyzelinas iš sojos pupelių

18

26

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas)

35

49

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

13

18

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų

9

13

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

10

13

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

10

13

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas)

30

42

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

7

9

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

4

5

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

14

20

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

8

11

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

8

11

Numatytosios išskaidytos transportavimo ir skirstymo vertės: etd , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

2

2

etanolis iš kviečių

2

2

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje

2

2

etanolis iš cukranendrių

9

9

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

1

1

biodyzelinas iš saulėgrąžų

1

1

biodyzelinas iš sojos pupelių

13

13

biodyzelinas iš palmių aliejaus

5

5

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų

1

1

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

1

1

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

1

1

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

5

5

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

1

1

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

3

3

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

5

5

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

4

4

Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

33

40

etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas)

57

70

etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

57

70

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą)

46

55

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

39

44

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

26

26

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

37

43

etanolis iš cukranendrių

24

24

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

46

52

biodyzelinas iš saulėgrąžų

35

41

biodyzelinas iš sojos pupelių

50

58

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas nenurodytas)

54

68

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

32

37

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų

10

14

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

41

44

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

29

32

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas)

50

62

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

27

29

Grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

35

36

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

17

23

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

13

16

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

12

15

E.   Ateities biodegalų, kurių 2008 m. sausio mėn. nebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įvertintos išskaidytos numatytosios vertės

Išskaidytos auginimo vertės: eec , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/M)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

3

3

etanolis iš medienos atliekų

1

1

etanolis iš auginamo miško medienos

6

6

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų

1

1

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos

4

4

DME iš medienos atliekų

1

1

DME iš auginamo miško medienos

5

5

metanolis iš medienos atliekų

1

1

metanolis iš auginamo miško medienos

5

5

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

Išskaidytos perdirbimo vertės (įskaitant perteklinę elektros energiją): ep eee , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

5

7

etanolis iš medienos

12

17

Fišerio-Tropšo dyzelinas

0

0

DME iš medienos

0

0

metanolis iš medienos

0

0

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

Išskaidytos transportavimo ir skirstymo vertės: etd , kaip apibrėžta šio priedo C dalyje



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

2

2

etanolis iš medienos atliekų

4

4

etanolis iš auginamo miško medienos

2

2

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų

3

3

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos

2

2

DME iš medienos atliekų

4

4

DME iš auginamo miško medienos

2

2

metanolis iš medienos atliekų

4

4

metanolis iš auginamo miško medienos

2

2

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

Bendros auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo vertės



Biodegalų gamybos būdas

Tipinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(g CO2eq/MJ)

etanolis iš kviečių šiaudų

11

13

etanolis iš medienos atliekų

17

22

etanolis iš auginamo miško medienos

20

25

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų

4

4

Fišerio-Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos

6

6

DME iš medienos atliekų

5

5

DME iš auginamo miško medienos

7

7

metanolis iš medienos atliekų

5

5

metanolis iš auginamo miško medienos

7

7

MTBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui“



( 1 ) OL C 44, 2008 2 16, p. 53.

( 2 ) 2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.

( 4 ) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

( 5 ) OL L 152, 2008 6 11, p. 43.

( 6 ) OL L 59, 1998 2 27, p. 1.

( 7 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16

( 8 ) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

( 9 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 10 ) OL L 121, 1999 5 11, p. 13.

( 11 ) OL L 74, 1993 3 27, p. 81.

( 12 ) Šie KN kodai pateikiami Bendrajame muitų tarife (OL L 256, 1987 6 7, p. 1).

( 13 ) OL L 164, 1994 6 30, p. 15.

( 14 ) OL L 59, 1998 2 27, p. 1.

( 15 ) OL L 173, 2000 7 12, p. 1.“;

( 16 ) OL L 140, 5.6.2009, p. 16“

( 17 ) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.“;

( 18 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

( 19 ) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.“;

( 20 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.“;

( 21 ) Koeficientas, gaunamas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), lygus 3,664.

Top