EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62014CN0514

Byla C-514/14 P: 2014 m. lapkričio 14 d. Éditions Odile Jacob SAS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-471/11 Odile Jacob / Komisija

OL C 26, 2015 1 26, p. 14–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

26.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 26/14


2014 m. lapkričio 14 d.Éditions Odile Jacob SAS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-471/11 Odile Jacob/Komisija

(Byla C-514/14 P)

(2015/C 026/19)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Éditions Odile Jacob SAS, atstovaujama advokatų J.-F. Bellis, O. Fréget ir L. Eskenazi

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Lagardère SCA, Wendel.

Apeliantės reikalavimai

pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu,

panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-471/11, Editions Odile Jacob SAS/Europos Komisija ir priimti sprendime dėl joje nagrinėto ginčo,

patenkinti pirmojoje instancijoje ieškovės pateiktus reikalavimus ir dėl tos priežasties panaikinti 2011 m. gegužės 13 d. Sprendimą Nr. SG-Greffe(2011) D/C(2011)3503, priimtą byloje COMP/M.2978 Lagardère/Natexis/VUP po to, kai buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-452/04, Editions Odile Jacob/Europos Komisija, ir kuriuo Komisija iš naujo patvirtino Wendel kaip perleidžiamo turto perėmėją pagal įsipareigojimus, pridėtus prie 2004 m. sausio 7 d. Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama koncentracijos operacija Lagardère/Natexis/VUP;

priteisti iš Europos Komisijos ir į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas abiejose instancijose, įskaitant susijusias su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir procedūra dėl ištaisymo.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniam skundui pagrįsti ieškovė nurodo tris pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatuodamas, kad Komisija pažeidė SESV 266 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Dėl trūkumo, kuris padarė įtakos pirmojo sprendimo dėl patvirtinimo teisėtumui, ginčijamas sprendimas taip pat tapo neteisėtas, nes pastarajame sprendime nebuvo išspręstas klausimas dėl įgaliotinio nepriklausomumo nebuvimo poveikio visu jo užduoties vykdymo laikotarpiu. Todėl, pasak ieškovės, Komisijos priimtas ginčijamas sprendimas yra laikomas teisingo bylos nagrinėjimo taisyklių pažeidimu ir jis paverčia į nieką šių teisės aktų teisminę kontrolę.

Antra, ieškovė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog sprendimas dėl sąlyginio leidimo galėjo būti teisinis pagrindas naujam sprendimui dėl patvirtinimo.

Galiausiai ieškovė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nesilaikė perleidžiamo turto perėmėjo nepriklausomumo nuo perleidėjo teisinių vertinimo kriterijų ir padarė teisės klaidų bei iškraipė su šiuo vertinimu susijusias teisines aplinkybes.


Top