Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32012H1222(01)

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo

OL C 398, 2012 12 22, p. 1–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

22.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 398/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2012 m. gruodžio 20 d.

dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo

2012/C 398/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

mokymosi rezultatų, t. y. žinių, gebėjimų ir kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, patvirtinimas gali turėti didelės įtakos įsidarbinimo galimybių ir judumo gerinimui, taip pat mokymosi visą gyvenimą motyvacijos didinimui, visų pirma socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ar žemos kvalifikacijos asmenims;

(2)

šiuo metu, kai Europos Sąjunga patiria rimtą ekonomikos krizę, kuri sukėlė didelę nedarbo, visų pirma jaunimo, bangą, ir atsižvelgiant į senėjančią visuomenę, atitinkamų žinių, gebėjimų ir kompetencijų patvirtinimas yra dar vertingesnis gerinant darbo rinkos veikimą, skatinant judumą ir didinant konkurencingumą bei ekonomikos augimą;

(3)

darbdavių organizacijos, atskiri darbdaviai, profesinės sąjungos, pramonės, prekybos ar amatų rūmai, nacionalinės institucijos, kurios dalyvauja profesinės kvalifikacijos pripažinimo procese ir vertinant bei tvirtinant mokymosi rezultatus, užimtumo tarnybos, jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbantys asmenys, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbiausi suinteresuotieji subjektai, vaidinantys svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybėms ir visiems vėlesniems patvirtinimo procesams;

(4)

pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ raginama plėtoti žinias, gebėjimus ir kompetencijas, kad augtų ekonomika ir užimtumas. Su ta strategija susijusiose pavyzdinėse iniciatyvose – „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ – pabrėžiama, kad reikia suteikti lankstesnes mokymosi galimybes, kurios gali padėti patekti į darbo rinką ir joje progresuoti, sudaryti palankesnes galimybes pereiti iš vieno darbo ar mokymosi etapo į kitą ir skatinti neformaliojo mokymosi ir švietimo rezultatų patvirtinimą;

(5)

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (1) pažymėta, kad mokymasis visą gyvenimą turėtų būti laikomas svarbiausiu principu, kuriuo grindžiama visa sistema, skirta apimti visų rūšių mokymąsi – formalųjį ir neformalųjį mokymąsi bei savišvietą;

(6)

2009 m. paskelbtoje strategijoje „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ buvo raginama geriau pripažinti neformaliojo mokymosi būdu jaunimo įgytus gebėjimus ir pabrėžiama, kad reikia visapusiškai naudotis ES lygiu nustatytomis priemonėmis, skirtomis žinių, gebėjimų ir kompetencijų patvirtinimui pripažįstant kvalifikacijas. Tai buvo patvirtinta 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (2);

(7)

2010 m. gruodžio mėn. Briugės komunikate už profesinį rengimą ir mokymą atsakingi Europos šalių ministrai, Europos socialiniai partneriai ir Europos Komisija pareiškė, kad dalyvaujančios šalys turėtų ne vėliau kaip 2015 m. pradėti rengti nacionalines neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo procedūras, kurios prireikus būtų grindžiamos nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis;

(8)

2009 m. balandžio 28–29 d. Levene ir Naujajame Levene, Belgijoje, įvykusios Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, konferencijos komunikate pabrėžiama, kad sėkminga mokymosi visą gyvenimą politika turėtų apimti esminius ankstesnio mokymosi pripažinimo remiantis mokymosi rezultatais pricipus ir procedūras, o 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo modernizavimo (3) valstybės narės raginamos parengti aiškius perėjimo nuo profesinio mokymo bei kitų švietimo rūšių prie aukštojo mokslo būdus ir nustatyti ankstesnio mokymosi bei patirties, įgytos kitu būdu, nei formaliojo švietimo ir mokymosi sistemoje, pripažinimo mechanizmus;

(9)

2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliucijoje dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (4) nustatyta, kad suaugusiųjų mokymasis yra vienas iš prioritetų, o 2012–2014 m. turėtų būti įdiegtos visiškai veikiančios neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo sistemos, o visų amžiaus grupių ir visų kvalifikacijų suaugusieji, taip pat įmonės ir kitos organizacijos skatinami jomis naudotis;

(10)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucijoje dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje (5) ir 2002 m. lapkričio 30 d. Kopenhagos deklaracijoje raginta parengti bendrus neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo principus;

(11)

2004 m. gegužės 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose propaguojami bendri Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo principai;

(12)

Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo aprašas, kuriame pateikiama naujausia informacija apie dabartinę Europos šalių patvirtinimo praktiką, reguliariai skelbiamas nuo 2004 m., o 2009 m. paskelbtos Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo gairės;

(13)

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (6) nustatytas Europasas – europinis dokumentas, kuriuo naudodamiesi piliečiai gali geriau viešinti, fiksuoti ir pristatyti savo kompetencijas ir kvalifikacijas visoje Europoje;

(14)

2006 m. gegužės 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo (7) valstybių narių prašoma sudaryti sąlygas nustatyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytas ir faktiškai naudojamas kompetencijas siekiant jų pripažinimo darbo rinkoje;

(15)

buvo sukurtas Jaunimo pasas – skaidrumo priemonė projektų, finansuojamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/2006/EB (8) nustatytą programą „Veiklus jaunimas“, dalyviams;

(16)

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (9) valstybių narių prašoma susieti savo nacionalinių kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sąranga ir skatinti neformalaus mokymosi ir savišvietos pripažinimą remiantis bendraisiais Europos principais, dėl kurių susitarta 2004 m. gegužės mėn.;

(17)

1989 m. pagal Erasmus programą nustatyta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS), pagal kurią skiriami kreditai už formalųjį mokymąsi, remiantis mokymosi rezultatais ir besimokančio asmens krūviu, suteikia aukštosioms mokykloms daugiau galimybių skirti kreditus už neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus;

(18)

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (10) nurodoma, kad ta sistema turėtų padėti įgyvendinti bendruosius Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų nustatymo ir patvirtinimo principus, gerinti švietimo, mokymo bei užimtumo ryšį ir kurti formaliojo ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos sąsajas;

(19)

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (11) pasiūlyta sukurti Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET), kuri būtų naudojama pavienių asmenų formaliojo mokymosi ir prireikus neformaliojo mokymosi bei savišvietos rezultatams perkelti ir kaupti;

(20)

konsultacijos apklausos internetu forma, diskusijos su atitinkamais politikos organais bei įvairi tarpusavio mokymosi veikla, kurioje dalyvavo socialiniai partneriai, rodo, kad iš esmės sutariama, jog svarbu užfiksuoti gyvenant ir dirbant įgyjamas žinias, gebėjimus ir kompetenciją, ir kad plačiai remiama Sąjungos iniciatyva plėtoti patvirtinimo politiką ir praktiką valstybėse narėse,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

VALSTYBĖS NARĖS, SIEKDAMOS SUTEIKTI GALIMYBĘ ASMENIMS PARODYTI, KO JIE IŠMOKO NE FORMALIOJO ŠVIETIMO IR MOKYMO SISTEMOJE, ĮSKAITANT JUDUMO PATIRTIMI, IR TAI PANAUDOTI SAVO KARJEROJE IR TOLIAU MOKANTIS, IR TINKAMAI ATSIŽVELGDAMOS Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ, TURĖTŲ:

1)

Ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo priemones, kuriomis asmenims būtų suteikta galimybė:

a)

patvirtinti žinias, gebėjimus ir kompetenciją, kurią jie įgijo neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, įskaitant, atitinkamais atvejais, naudojimąsi atviraisiais švietimo ištekliais;

b)

remiantis patvirtintu neformaliuoju mokymusi ir savišvieta įgyti visą kvalifikaciją ar, atitinkamais atvejais, dalinę kvalifikaciją, nedarant poveikio kitiems taikytiniems Sąjungos teisės aktams, visų pirma 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (12);

Patvirtinimo priemonėse valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, gali suteikti prioritetą tam tikroms sritims ir (arba) sektoriams.

2)

Į neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemones prireikus įtraukti toliau pateiktus elementus, tuo pačiu leidžiant kiekvienam individui pasinaudoti bet kuriuo iš jų, atskirai arba kartu, pagal savo poreikius:

a)

asmens neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų NUSTATYMAS;

b)

asmens neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų DOKUMENTAVIMAS;

c)

asmens neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų VERTINIMAS;

d)

asmens neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų vertinimo SERTIFIKAVIMAS suteikiant kvalifikaciją, kreditų, už kuriuos ateityje bus suteikta kvalifikacija, arba kitais tinkamais būdais.

3)

Nacionalinėse neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemonėse prireikus taikyti toliau nurodytus principus, tuo pačiu atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir (arba) vietos bei sektoriaus reikmes ir ypatybes:

a)

patvirtinimo priemonės yra susietos su nacionaline kvalifikacijų sistema ir atitinka Europos kvalifikacijų sandarą;

b)

informacija apie patvirtinimo galimybes ir naudą, taip pat apie susijusias procedūras, yra prieinama pavieniams asmenims ir organizacijoms;

c)

patvirtinimo priemonės daugiausia naudos turėtų suteikti palankių sąlygų neturinčioms grupėms, įskaitant bedarbius, ir asmenims, kuriems gresia nedarbas, nes patvirtinimu galima labiau paskatinti juos mokytis visą gyvenimą ir sudaryti geresnes galimybes patekti į darbo rinką;

d)

bedarbiai ir asmenys, kuriems gresia nedarbas, turi galimybę – pagal nacionalinės teisės aktus ir atsižvelgiant į nacionalines ypatybes – atlikti „gebėjimų auditą“, kuriuo siekiama nustatyti jų turimas žinias, gebėjimus ir kompetencijas, per pagrįstą laikotarpį, idealiu atveju – per šešis mėnesius nuo poreikio nustatymo;

e)

neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimas remiamas tinkamu orientavimu ir konsultavimu; jis yra lengvai prieinamas;

f)

įdiegiami skaidrūs su esamomis kokybės užtikrinimo sistemomis suderinti kokybės užtikrinimo mechanizmai, kuriais remiamos tvirtos, veiksmingos ir patikimos vertinimo metodikos ir priemonės;

g)

numatomas visų atitinkamų sektorių specialistų, dalyvaujančių patvirtinimo procese, profesinės kompetencijos gerinimas;

h)

kvalifikacija arba, atitinkamais atvejais, dalinė kvalifikacija, įgyta patvirtinus neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus, atitinka sutartus standartus, kurie sutampa su formaliojo švietimo programose įgytos kvalifikacijos standartais arba jiems prilygsta;

i)

skatinamas Sąjungos skaidrumo priemonių, pavyzdžiui, Europaso ir Jaunimo paso, naudojimas siekiant sudaryti palankesnes mokymosi rezultatų dokumentavimo sąlygas;

j)

veikia patvirtinimo tvarkos ir kredito sistemų, taikomų formaliojo švietimo ir mokymo sistemose (pavyzdžiui, ECTS ir ECVET), sinergija.

4)

Skatinti įtraukti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, darbdavius, profesines sąjungas, pramonės, prekybos ir amatų rūmus, nacionalines įstaigas, kurios dalyvauja profesinės kvalifikacijos pripažinimo procese, užimtumo tarnybas, jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančius asmenis, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas, į 1–4 punktuose nurodytų elementų bei principų rengimą ir įgyvendinimą.

Skatinti dalyvauti šiame procese toliau nurodytus subjektus:

a)

darbdaviai, jaunimo organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų skatinti mokymosi dirbant ar savanoriaujant mokymosi rezultatų nustatymą ir dokumentavimą ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, naudojant atitinkamas Sąjungos skaidrumo priemones, pavyzdžiui, priemones, parengtas pagal Europaso ir Jaunimo paso sistemas;

b)

švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai turėtų palengvinti prieigą prie formaliojo švietimo ir mokymo remiantis neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatais ir, prireikus ir jeigu įmanoma, taikyti lengvatas ir (arba) skirti kreditų už atitinkamus neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus.

5)

Skatinti suinteresuotųjų subjektų švietimo, mokymo, užimtumo ir jaunimo sektoriuose, taip pat ir kitose susijusiose politikos srityse, veiklos taikant patvirtinimo priemones koordinavimą.

2.

VALSTYBĖS NARĖS IR KOMISIJA TURĖTŲ IMTIS ŠIŲ PRIEMONIŲ:

a)

įgyvendinti šią rekomendaciją pasitelkiant Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) patariamąją grupę, įsteigtą pagal 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (13) ir, prireikus, įtraukiant susijusias jaunimo organizacijas ir savanoriškos veiklos sektoriaus atstovus į vėlesnę EKS patariamosios grupės veiklą;

b)

pranešti apie pažangą, padarytą priėmus šią rekomendaciją, bendrose Tarybos ir Komisijos ataskaitose pagal strateginę programą „ET 2020“ ir bendrose Europos Sąjungos jaunimo reikalų ataskaitose pagal Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintą sistemą; šios ataskaitos bus teikiamos vėliau;

c)

padėti įgyvendinti šią rekomendaciją pasinaudojant Sąjungos agentūrų, visų pirma CEDEFOP, ekspertinėmis žiniomis ir kasmetinėje ataskaitoje dėl nacionalinių kvalifikacijų sandarų plėtotės pranešti apie padėtį plėtojant nacionalines neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo sistemas.

3.

KOMISIJA TURĖTŲ IMTIS ŠIŲ PRIEMONIŲ:

a)

remti valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus:

—

skatindama veiksmingą tarpusavio mokymąsi ir dalijimąsi gerąja patirtimi,

—

reguliariai peržiūrėdama Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo gaires; tai daroma visapusiškai konsultuojantis su valstybėmis narėmis,

—

reguliariai peržiūrėdama Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo aprašą; tai daroma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

b)

iki 2018 m. apsvarstyti galimybę toliau plėtoti, konsultuojantis su valstybėmis narėmis, kaip nurodyta Sprendime Nr. 2241/2004/EB, priemones pagal Europaso sistemą, kuriomis didinamas patvirtintų neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų skaidrumas visoje Sąjungoje;

c)

bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa ir programa „Veiklus jaunimas“, taip pat, nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos, būsimomis Europos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programomis bei Europos struktūrinių fondų lėšomis būtų remiamas šios rekomendacijos įgyvendinimas;

d)

bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais stebėti ir vertinti, kaip vykdomi veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant šią rekomendaciją, ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikti Tarybai įgytos patirties ir aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ateityje, ataskaitą, be kita ko, prireikus persvarstyti šią rekomendaciją ir pateikti naują jos redakciją.

Priimta Briuselyje 2012 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. FLOURENTZOU

(1)  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2)  OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

(3)  OL C 372, 2011 12 20, p. 36.

(4)  OL C 372, 2011 12 20, p. 1.

(5)  OL C 13, 2003 1 18, p. 2.

(6)  OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(7)  OL C 168, 2006 7 20, p. 1.

(8)  OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

(9)  OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(10)  OL C 155, 2009 7 8, p. 1.

(11)  OL C 155, 2009 7 8, p. 11.

(12)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(13)  OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   formalusis mokymasis– mokymasis, kuris vyksta organizuotoje ir struktūriškai apibrėžtoje aplinkoje, skirtoje specialiai mokymuisi, ir paprastai baigiasi kvalifikacijos suteikimu, dažniausiai išduodant sertifikatą ar diplomą; toks mokymasis vyksta bendrojo švietimo, pirminio profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigose;

b)   neformalusis mokymasis– mokymasis, kuris vyksta kaip suplanuota veikla (nustatomi mokymosi tikslai ir mokymosi laikas), naudojantis tam tikra mokymosi pagalba (pavyzdžiui, besimokančio asmens ir mokytojo ryšys); tai gali būti programos, pagal kurias mokantis įgyjama darbo įgūdžių, suaugusiųjų raštingumo programos ar mokyklos nebaigusiems asmenims skirtos pagrindinio ugdymo programos; labai dažni neformaliojo mokymosi pavyzdžiai – mokymasis įmonėse, kuriuo atnaujinami ir gerinami darbuotojų gebėjimai, pavyzdžiui, IRT įgūdžiai, struktūrinis mokymasis internetu (pavyzdžiui, naudojantis atviraisiais švietimo ištekliais) bei pilietinės visuomenės organizacijų rengiami kursai savo nariams, tam tikrai tikslinei grupei ar plačiajai visuomenei;

c)   savišvieta– mokymasis iš kasdieninės veiklos darbe, šeimoje ar laisvalaikiu; toks mokymasis nėra organizuotas ir sistemingas – nenustatyti tikslai, laikas ar mokymosi pagalba; žvelgiant iš besimokančio asmens perspektyvos, savišvieta vyksta neturint mokymosi ketinimų; savišvietos, kaip mokymosi būdo, rezultatai – gyvenant ir dirbant įgyjami gebėjimai, darbe įgyti projektų valdymo gebėjimai ar IRT įgūdžiai, kitoje šalyje išmokta kalba ir įgytos žinios apie kitas kultūras, ne darbo vietoje įgyti IRT įgūdžiai, taip pat gebėjimai, įgyti vykdant savanorišką ar kultūrinę veiklą, sportuojant, dirbant su jaunimu ar namie (pavyzdžiui, prižiūrint vaiką);

d)   atvirieji švietimo ištekliai (AŠI)– suskaitmeninta medžiaga, kuri laisvai ir atvirai prieinama pedagogams, studentams ir savarankiškai besimokantiems asmenims ir kuria jie gali naudotis ir pakartotinai naudotis mokymo, mokymosi ir mokslinių tyrimų tikslais; tai apima mokomąjį turinį, programinės įrangos priemones, skirtas turiniui rengti, naudoti ir platinti, bei įgyvendinimo išteklius, pavyzdžiui, atvirąsias licencijas; be to, AŠI gali būti sukauptos skaitmeninės vertybės, kurios gali būti pritaikytos ir kurios gali teikti naudą neribojant galimybių kitiems jomis naudotis;

e)   gebėjimų auditas– procesas, kurio tikslas yra nustatyti ir išanalizuoti asmens žinias, gebėjimus ir kompetencijas, įskaitant jo gabumus ir motyvaciją, siekiant nustatyti karjeros planą ir (arba) profesinio persikvalifikavimo arba mokymosi planą; gebėjimų audito tikslas – padėti asmeniui analizuoti savo karjeros pagrindą, pačiam įvertinti savo padėtį darbo rinkoje ir planuoti karjeros modelį arba, kai kuriais atvejais, pasirengti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimui;

f)   kvalifikacija– oficialus vertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas tuo atveju, kai kompetentinga įstaiga nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus;

g)   mokymosi rezultatai– tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui; mokymosi rezultatams apibrėžti vartojami terminai „žinios“, „gebėjimai“ ir „kompetencijos“;

h)   nacionalinė kvalifikacijų sandara– kvalifikacijų klasifikavimo į nustatytus mokymosi pasiekimų lygmenis pagal tam tikrus kriterijus priemonė, kuria siekiama integruoti ir koordinuoti nacionalines kvalifikacijų posistemes ir pagerinti kvalifikacijų skaidrumą, prieinamumą, raidą ir kokybę atsižvelgiant į darbo rinką ir pilietinę visuomenę;

i)   patvirtinimas– procesas, kurio metu įgaliotoji įstaiga patvirtina, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus, ir kurį sudaro šie keturi etapai:

j)   ankstesnio mokymosi pripažinimas– mokymosi rezultatų, kurie buvo įgyti formaliojo švietimo, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu anksčiau nei buvo paprašyta patvirtinimo, pripažinimas.

Top