2.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 296/51

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas, siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bendroji rinka. Pasiekimų apžvalga“ (SEC(2007)1521),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros (1) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bendrosios rinkos apžvalga: dar vieneri metai“ (SEC(2008)3064),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 27-ąją metinę ES teisės taikymo kontrolės ataskaitą ir į susijusį Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Padėtis įvairiuose sektoriuose“ (SEC(2010)1143),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl Bendrosios rinkos akto,

—

atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atgaivinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 21 (2010) ir į savo 2010 m. kovo 9 d. (4) ir 2008 m. rugsėjo 23 d. (5) rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258–260 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7, 10 ir 15 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0083/2011),

A.

kadangi norint atnaujinti bendrosios rinkos projektą reikia aktyvios visų piliečių, Europos institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių paramos,

B.

kadangi siekiant užsitikrinti aktyvią visų suinteresuotųjų subjektų paramą svarbu, kad vykstant konsultacijoms ir dialogui su Komisija, taip pat ekspertų grupėse, būtų užtikrinamas veiksmingas pilietinės visuomenės ir MVĮ atstovavimas,

C.

kadangi tinkamas įvairių ES institucijų konsultacijų ir pranešimų (strategijos „Europa 2010“, 2010 m. ES pilietybės ataskaitos, integruotos pramonės politikos, Europos skaitmeninės darbotvarkės, M. Monti pranešimo, Parlamento rezoliucijos dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, F. Gonzaleso ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimų bei kt.) platinimas, formulavimas ir tvarkymas ypač svarbus siekiant sėkmingai atnaujinti bendrosios rinkos projektą;

D.

kadangi vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp bendrosios rinkos taisyklių ir praktinės naudos, kurią piliečiai ir verslas galėtų gauti jas taikydami,

E.

kadangi neperkeltų į nacionalinę teisę ES teisės aktų vidurkis siekia 1,7 %, atsižvelgiant į tuos atvejus, kai direktyvos perkėlimo laikotarpis neatitinka nustatyto termino ir kai Komisija pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą dėl neatitikimo,

1.

palankiai ir susidomėjęs vertina Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ ir jo trečią skyrių, kuriame siūloma taikyti visuotinį požiūrį siekiant atkurti įmonių ir piliečių pusiausvyrą bendrojoje rinkoje ir sustiprinti sprendimo priėmimo proceso demokratiškumą ir skaidrumą; pabrėžia, kad taikant šį požiūrį siekiama užtikrinti kuo daugiau pasiūlymų, pateiktų trijose komunikato dalyse, pusiausvyros;

2.

mano, kad visi trys komunikato skyriai yra vienodai svarbūs ir tarpusavyje susieti, todėl turėtų būti nagrinėjami taikant nuoseklų požiūrį ir neatskiriant vieno nuo kito nagrinėjamų klausimų;

3.

ragina Komisiją ir Tarybą sustiprinti holistinį požiūrį į bendrosios rinkos projekto atnaujinimą, integruojant bendrosios rinkos prioritetus į visas politikos sritis, kurios labai svarbios siekiant bendrosios rinkos, kuri atitiktų Europos piliečių, vartotojų ir verslo interesus;

4.

mano, kad Europos ekonomikos valdysena, strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas ir bendrosios rinkos projekto atnaujinimas yra vienodai svarbūs siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, todėl turėtų būti vertinami kartu;

5.

mano, jog nevaržoma kliūčių ir konkurencinga bendroji rinka turėtų būti sukurta siekiant užtikrinti konkrečią naudą darbuotojams, studentams, pensininkams ir apskritai piliečiams bei verslo subjektams, ypač MVĮ, jų kasdieniame gyvenime;

6.

ragina Komisiją paskelbti Bendrosios rinkos akto įgyvendinimo tvarkaraštį ir reguliariai skelbti konkrečią pažangą siekiant atkreipti ES visuomenės dėmesį į tai, kad jis įgyvendinamas, ir nurodyti jo naudą;

7.

yra įsitikinęs, kad vienas iš didžiausių bendrosios rinkos projekto atnaujinimo iššūkių – užtikrinti politinę lyderystę, įsipareigojimus ir koordinavimą; mano, kad atnaujinant bendrosios rinkos projektą nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas;

8.

siūlo, kad Komisijos pirmininkui būtų suteikti įgaliojimai koordinuoti ir prižiūrėti bendrosios rinkos projekto atnaujinimą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis; ragina Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkus atidžiai koordinuoti atitinkamus savo veiksmus, kuriais siekiama skatinti Sąjungos ekonomikos augimą, konkurencingumą, socialinę rinkos ekonomiką ir tvarumą;

9.

pabrėžia padidėjusį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį pagal Lisabonos sutartį; ragina sustiprinti Parlamento vaidmenį bendrosios rinkos teisėkūros procese; ragina nacionalinius parlamentus įtraukti bendrosios rinkos taisykles į visą teisėkūros ciklą ir dalyvauti bendroje su Europos Parlamentu veikloje siekiant užtikrinti geresnę dviejų parlamentinių lygmenų sąveiką;

10.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą dialogui ir partnerystei skirti svarbiausią vietą atnaujintoje bendrojoje rinkoje ir ragina didinti visų suinteresuotųjų šalių pastangas siekiant užtikrinti, kad šis ketinimas būtų praktiškai įgyvendintas ir kad bendroji rinka galėtų atlikti savo vaidmenį skatinant augimą ir labai konkurencingą rinkos ekonomiką;

11.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su pirmininkaujančia valstybe nare kasmet rengti bendrosios rinkos forumą, kuriame dalyvautų ES institucijoms, valstybėms narėms, pilietinei visuomenei ir verslo organizacijoms atstovaujančios suinteresuotosios šalys, siekiant vertinti bendrosios rinkos atnaujinimo pažangą, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir spręsti Europos piliečiams labiausiai rūpimus klausimus; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant nustatyti 20 su bendrąja rinka susijusių didžiausią nepasitenkinimą ir nusivylimą keliančių šaltinių, su kuriais susiduria piliečiai; siūlo, kad Komisija galėtų pasinaudoti bendrosios rinkos forumu siekdama pristatyti šias problemas ir pateikti atitinkamus sprendimus;

12.

ragina valstybių narių vyriausybes prisiimti atsakomybę už bendrosios rinkos projekto atnaujinimą; palankiai vertina valstybių narių iniciatyvas optimizuoti būdus, kuriais jos sprendžia su bendrosios rinkos direktyvomis susijusius klausimus, t.y. koordinavimo gerinimą, paskatų sistemų kūrimą ir politinės direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę svarbos didinimą; mano, kad svarstant naujų teisės aktų prioritetus itin svarbu didinti dėmesį ir paskatas siekiant, kad bendrosios rinkos teisės aktai būtų laiku ir teisingai perkeliami į nacionalinę teisę, tinkamai taikomi ir geriau vykdomi;

13.

pažymi, kad bendrosios rinkos taisykles dažnai įgyvendina vietos ir regioninės valdžios institucijos; pabrėžia, jog reikia, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos labiau prisidėtų kuriant bendrąją rinką, laikydamosi subsidiarumo ir partnerystės principų ir dalyvaudamos visuose sprendimų priėmimo etapuose; siekdamas pabrėžti šį decentralizuotą požiūrį, siūlo kiekvienoje valstybėje narėje parengti „Vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinį paktą dėl strategijos „Europa 2020“ siekiant užtikrinti didesnę atsakomybę įgyvendinant strategiją „ES 2020“;

14.

mano, kad taikant gerą bendrosios rinkos valdymą būtina atsižvelgti į dviejų Europos lygmens patariamųjų institucijų, t. y. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto, bei socialinių partnerių vaidmenį;

15.

pabrėžia, kad dialogas su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene yra itin svarbus siekiant grąžinti pasitikėjimą bendrąja rinka; tikisi iš Komisijos naujų ir drąsių idėjų, kaip iš tikrųjų pagerinti šį dialogą; reikalauja, kad rengiant visus bendrosios rinkos teisės aktus, kurie turi įtakos darbo rinkai, būtų įtraukti socialiniai partneriai ir su jas būtų konsultuojamasi;

16.

palankiai vertina Komisijos siekį intensyvinti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su pilietine visuomene;

17.

ragina Komisiją paskelbti žaliąją knygą dėl ES institucijų konsultacijų su atstovaujančiomis asociacijomis ir pilietine visuomene užtikrinant, kad šio konsultacijos būtų plačios, grindžiamos dialogu ir duotų papildomos naudos vykdant siūlomą politiką;

18.

ragina Komisiją kuo labiau pritaikyti dialogą ir ryšius prie paprastų piliečių poreikių, pavyzdžiui, užtikrinti, kad visos viešos Komisijos konsultacijos būtų teikiamos visomis oficialiomis ES kalbomis arba kad kalba būtų vartojama tokiu būdu, jog ją suprastų ir paprastas pilietis;

19.

ragina Komisiją pradėti informacinę ir švietimo kampaniją apie bendrosios rinkos esmę ir nustatytus tikslus, kad būtų padidintas rinkos dinamiškumas ir atsižvelgta į socialinės ir teritorinės sanglaudos aspektus; pabrėžia, kad vykdant šią ryšių kampaniją kiekvieną pilietį, darbininką ir vartotoją būtina skatinti daugiau dalyvauti (ir užtikrinti geresnius gebėjimus dalyvauti) kuriant konkurencingą, teisingą ir subalansuotą rinką;

20.

mano, kad naujų Web 2.0 bendradarbiavimo priemonių ir metodų naudojimas užtikrina galimybę sukurti atviresnę, atsakingesnę, operatyvesnę ir veiksmingesnę bendrosios rinkos valdyseną;

21.

mano, kad pavienių valstybių narių iniciatyvos negali būti veiksmingos be koordinuotų veiksmų ES lygmeniu, todėl itin svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų vieną stiprią poziciją ir imtųsi bendrų veiksmų; laikosi nuomonės, kad solidarumas, kuriuo grindžiamas europinis socialinės ekonomikos modelis, ir nacionalinių sprendimų koordinavimas buvo itin svarbūs siekiant išvengti atskirų valstybių narių trumpalaikių protekcionistinių priemonių; išreiškia susirūpinimą, kad vėl atsiradus nacionalinio lygmens ekonominiam protekcionizmui bendroji rinka greičiausiai būtų suskaidyta ir sumažėtų konkurencingumas, todėl to reikia išvengti; yra susirūpinęs, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė gali būti naudojama protekcionistinių priemonių įvairiose valstybėse narėse atnaujinimui pagrįsti, nors ekonominio nuosmukio sąlygomis, priešingai, reikėtų taikyti bendrus apsaugos mechanizmus;

22.

mano, kad pažanga vidaus rinkoje neturėtų remtis mažiausiuoju bendru vardikliu; taigi ragina Komisiją imtis vadovauti ir pateikti ryžtingus pasiūlymus; ragina valstybes nares naudoti tvirtesnio bendradarbiavimo metodą srityse, kuriose 27 valstybėms narėms susitarti neįmanoma; pažymi, kad kitos valstybės vėliau galėtų prisijungti prie šių novatoriškų iniciatyvų;

23.

mano, kad bendrosios rinkos veiksmingumas ir teisėtumas bendrai nukenčia dėl bendrosios rinkos valdysenos sudėtingumo;

24.

mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ES teisės aktų kokybei ir aiškumui, siekiant padėti valstybėms narėms taikyti bendrosios rinkos taisykles;

25.

mano, kad reglamentų rengimas vietoj direktyvų atitinkamais atvejais galėtų padėti kurti aiškesnę reguliavimo aplinką ir sumažinti vykdymo išlaidas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę; ragina Komisiją parengti tikslingesnį teisėkūros priemonių parinkimo, kuris priklausytų nuo nuostatų, kurios turės būti įgyvendintos, teisinių ir dalykinių ypatybių, metodą, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

26.

ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų įgyvendinant pažangaus reglamentavimo strategiją, kad būtų galima toliau gerinti reglamentavimo kokybę visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

27.

ragina Komisiją tęsti nepriklausomo teisės aktų ex-ante ir ex-post vertinimo procesą, kuriame dalyvautų suinteresuotieji subjektai, siekiant pagerinti teisėkūros veiksmingumą;

28.

siūlo, kad Komisija susistemintų ir patobulintų MVĮ tyrimą, atsižvelgdama į įvairias jų situacijas, kad būtų galima įvertinti teisėkūros pasiūlymų poveikį šioms įmonėms;

29.

mano, kad atitikties lentelės padeda užtikrinti geresnį bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę ir labai palengvina jų taikymo užtikrinimą; ragina valstybes nares sukurti ir viešai paskelbti bendrosios rinkos teisės aktams skirtas atitikties lenteles; pabrėžia, kad ateityje Parlamentas gali neįtraukti pranešimų dėl su Taryba suderintų kompromisinių tekstų į plenarinės sesijos darbotvarkę, jei nenumatomos nuostatos dėl atitikties lentelių;

30.

pritaria pasiūlymams dėl Bendrosios rinkos akto, kuriais siekiama plėtoti tolesnį valstybių narių bendradarbiavimą administravimo srityje, įskaitant vidaus rinkos informacinės sistemos išplėtimą, kad ji apimtų kitas atitinkamas teisės aktų sritis, atsižvelgiant į sistemos saugumą ir tinkamumą naudoti; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant mokymus ir konsultuojant;

31.

mano, kad galima būtų įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į vidaus rinkos informacinės sistemos vystymo ir plėtros procesus, prieš tai kruopščiai įvertinus naudą ir problemas, kurių gali kilti išplečiant šią sistemą;

32.

pabrėžia, kad labai svarbu gerinti komunikaciją ir išplėsti bendrosios rinkos informacinę sistemą, kadangi tai būtina siekiant visų pirma MVĮ teikti aiškią informaciją apie vidaus rinką;

33.

palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant konsoliduoti ir stiprinti neoficialias problemų sprendimo priemones, kaip antai SOLVIT, ES bandomuosius projektus ir Europos vartotojų centrus; ragina Komisiją parengti gaires įvairių problemų sprendimo priemonių plėtojimo ir sąsajų klausimais, kad būtų galima užtikrinti veiksmingumą, patogų naudojimą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi; ragina valstybes nares numatyti atitinkamus išteklius problemų sprendimo priemonėms;

34.

ragina Komisiją toliau plėtoti ir viešinti interneto svetainę „Jūsų Europa“, kad joje būtų teikiama viena bendra prieiga prie visos informacijos ir visų pagalbos paslaugų, kurių reikia piliečiams ir įmonėms, kad galėtų bendrojoje rinkoje pasinaudoti savo teisėmis;

35.

ragina valstybes nares paversti Paslaugų direktyvoje nurodytus kontaktinius centrus į patogius naudoti ir lengvai prieinamus e. valdžios centrus, kuriuose įmonės galėtų lengvai gauti visą reikalingą informaciją atitinkamomis ES kalbomis, tvarkyti formalumus ir atlikti būtinus veiksmus elektroninėmis priemonėmis, kad galėtų teikti paslaugas atitinkamoje valstybėje narėje;

36.

pripažįsta svarbų tarnybos EURES vaidmenį palengvinant laisvą darbuotojų judėjimą Sąjungoje ir užtikrinant glaudų nacionalinių įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą; ragina valstybes nares plėsti visuomenės žinias apie šią naudingą tarnybą siekiant, kad daugiau ES piliečių galėtų visapusiškai pasinaudoti užimtumo galimybėmis visoje ES;

37.

ragina nacionalinius parlamentus, regionų ir vietos valdžios institucijas bei socialinius partnerius aktyviai dalyvauti informuojant apie bendrosios rinkos privalumus;

38.

ragina Komisiją pasinaudoti visais pagal Sutartis suteiktais įgaliojimais, kad Europos piliečių, vartotojų ir įmonių labui būtų pagerintas bendrosios rinkos taisyklių perkėlimas į nacionalinę teisę, taikymas ir taikymo užtikrinimas; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant, kad bendrosios rinkos taisyklės būtų visapusiškai ir teisingai taikomos;

39.

mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra išlieka pagrindine bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo priemone, bet pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti papildomas priemones, kurioms reikia mažiau laiko ir kurios yra mažiau sudėtingos;

40.

ragina Komisiją atsispirti bet kokiai politinei įtakai ir nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai nepavyksta pasiekti rezultatų taikant ikiteisminio problemų sprendimo mechanizmą;

41.

pažymi, kad Teisingumo Teismo pastarojo meto praktika suteikia Komisijai naujų galimybių taikyti procedūrą dėl valstybių narių daromų bendrosios rinkos taisyklių „bendrų ir sistemingų pažeidimų“;

42.

ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti pakeitimais, numatytais SESV 260 straipsniu, kuriais supaprastinamas ir paspartinamas finansinių nuobaudų taikymas, kai vykdoma pažeidimų nagrinėjimo procedūra;

43.

mano, kad Komisija turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant bendrosios rinkos taisyklių taikymą vykdydama labiau sistemingą ir savarankišką stebėseną siekiant pagreitinti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

44.

apgailestauja, kad pernelyg daug pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ilgai užtrunka, kol jos yra užbaigiamos ar pateikiamos Teisingumo Teismui; prašo Komisijos nustatyti 12 mėnesių ribą kaip didžiausią vidutinį pažeidimų nagrinėjimo nuo bylos pradžios iki paraiškos Teisingumo Teismui pateikimo terminą; labai apgailestauja, kad šios procedūros neturi tiesioginio poveikio ES piliečiams ar gyventojams, kurie gali būti nepakankamo ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo aukos;

45.

prašo Komisijos geriau ir skaidriai informuoti apie vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

46.

ragina Komisiją pasiūlyti terminą, per kurį valstybės narės turėtų įvykdyti Teisingumo Teismo nutarimus;

47.

pritaria Komisijos iniciatyvoms toliau tobulinti alternatyvią ginčų sprendimo (ADR) priemonę siekiant vartotojams ir įmonėms suteikti galimybę greitai ir veiksmingai pasinaudoti nebrangiu neteisminiu ginčų sprendimo būdu iškilus ginčui šalies viduje ar tarpvalstybinio pobūdžio ginčui dėl pirkimo internetu ir ne internetu; palankiai vertina Komisijos pradėtas konsultacijas, pabrėžia, kad piliečius reikia geriau informuoti apie alternatyvios ginčų sprendimo priemonės buvimą;

48.

ragina Komisiją taip pat skirti dėmesį ginčų prevencijai, pvz., taikant griežtesnes priemones, kurios užkirstų kelią nesąžiningai komercinei veiklai;

49.

palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti viešąsias konsultacijas dėl Europos pozicijos kolektyvinio žalos atlyginimo klausimu ir prieštarauja tam, kad būtų pradėta taikyti kolektyvinio žalos atlyginimo sistema pagal JAV modelį, kuriam būdingos stiprios ekonominės paskatos teikti teismams nepagrįstas bylas;

50.

pažymi, kad teikiant bet kokį pasiūlymą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus turi būti atsižvelgta į Parlamento nuomonę, išreikštą 2009 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo; primygtinai reikalauja, kad Parlamentas dalyvautų priimant tokį teisės aktą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir ragina Komisiją plačiau apsvarstyti būtiniausius standartus, susijusius su teise į žalos, kuri padaroma pažeidus Sąjungos teisę, atlyginimą;

51.

pritaria tikslingam ir įrodymais pagrįstam rinkos stebėjimo ir vertinimo metodui; ragina Komisiją ir toliau plėtoti rinkos stebėjimo priemones, kaip antai, Paslaugų direktyvoje numatytas įspėjimo mechanizmas, gerinant metodiką, rodiklius ir duomenų rinkimą ir kartu laikantis praktiškumo ir ekonomiškumo principų;

52.

atkreipia dėmesį į būtinybę greičiau ir aiškiau įvertinti visų bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse padėtį;

53.

pabrėžia, jog Paslaugų direktyvoje numatytas savitarpio vertinimas – tai naujoviškas kolegialaus spaudimo taikymo būdas siekiant pagerinti taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę kokybę; pritaria tam, kad, jei tikslinga, savitarpio vertinimas būtų atliekamas kitose srityse, pvz., laisvo prekių judėjimo srityje;

54.

skatina valstybes nares reguliariai persvarstyti nacionalines taisykles ir procedūras, kurios turi poveikį laisvam paslaugų ir prekių judėjimui, siekiant supaprastinti ir modernizuoti nacionalines taisykles ir pašalinti besidubliuojančias nuostatas; mano, kad nacionalinių teisės aktų, taikomų įgyvendinant Paslaugų direktyvą, tikrinimo procesas galėtų būti veiksminga priemonė ir kitose srityse siekiant pašalinti besidubliuojančias nuostatas ir nepagrįstas nacionalines kliūtis laisvam judėjimui;

55.

ragina Komisiją remti pastangas, dedamas viešajame sektoriuje siekiant imtis naujoviškų metodų, naudoti naujas technologijas ir procedūras ir skleisti geriausią praktiką viešojo administravimo srityje, nes taip sumažinama biurokratija ir skatinama politika, pagal kurią dėmesys skiriamas piliečiams;

56.

prašo, kad kiekviena Europos Vadovų Tarybos pavasario sesija būtų skiriama bendrosios rinkos būklei įvertinti remiantis stebėsenos procesu;

57.

ragina Komisiją paskelbti žaliąją knygą, skirtą ES institucijų konsultacijų su atstovaujančiomis asociacijomis ir pilietine visuomene gairėms, užtikrinant, kad šios konsultacijos būtų plačios, grindžiamos dialogu, skaidrios ir duotų papildomos naudos vykdant siūlomą politiką;

58.

ragina valstybes nares sukurti ir viešai paskelbti bendrosios rinkos teisės aktams skirtas atitikties lenteles;

59.

ragina valstybes nares iki 2012 m. pabaigos sumažinti bendrosios rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą iki 0,5 proc. neperkeltų perkeltų teisės aktų atveju ir iki 0,5 proc. sumažinti neteisingai perkeltų teisės aktų kiekį;

60.

ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl ES alternatyvių ginčų sprendimo priemonių naudojimo ir pabrėžia, kad svarbu greitai priimti šį pasiūlymą;

61.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.