5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/68

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas jau daugiau kaip dvidešimt metų ragina Bendrijos lygmeniu nustatyti kolektyvinio teisių gynimo priemones, kurios kolektyvinio teisių pažeidimo atveju suteiktų veiksmingą teisinę apsaugą. Kolektyvinio teisių gynimo priemonės turėtų apimti visas sritis, kuriose piliečius gina ES teisė, kartu atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės tradicijas.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pagaliau ėmėsi iniciatyvos ir ragina valstybes nares, remiantis bendrais Europos principais, įvesti nacionalines kolektyvinio teisių gynimo sistemas. Šios iniciatyvos reikėjo imtis jau daug anksčiau. Kolektyvinio teisių gynimo priemonės yra naudingos ir piliečiams, ir įmonėms, kurios sąžiningai ir laikydamosios įstatymų vykdo savo veiklą. Jos apsaugo ekonomiką nuo nesąžiningos konkurencijos ir stiprina Sąjungos piliečių pasitikėjimą ekonomika.

1.3

EESRK apgailestauja, kad Europos Komisija nepateikė pasiūlymo dėl direktyvos. Vien komunikato ir rekomendacijos nepakanka norint užtikrinti būtiną vienodą įgyvendinimą valstybėse narėse. Todėl EESRK ragina, kad Europos Komisija pateiktų pasiūlymą dėl direktyvos. Kolektyvinis teisių gynimas yra vienintelė procedūra, galinti Europos Sąjungoje užtikrinti visapusiškai veiksmingas teisių gynimo priemones.

1.4

EESRK pripažįsta Europos Komisijos pastangas siekti suderinto metodo, kuris turėtų užtikrinti pamatines šalių procesines teises ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. EESRK taip pat remia tai, kad Europos Komisija nori numatyti galimybę kolektyviniu teisių gynimo būdu prašyti įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiklą arba patirtos žalos atlyginimo. Galimybę išplėsti ieškinių tipus dar reikėtų apsvarstyti.

1.5

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija atmeta grupinius ieškinius pagal Jungtinių Valstijų pavyzdį. Kolektyvinis ieškinys pagal Europos teisę kaip tik ir negali būti amerikietiškasis grupinis ieškinys. Šiuo tikslu numatytos Europos Komisijos saugumo priemonės yra adekvačios ir tinkamos. Pagrįstai atmetami advokatų sėkmės mokesčiai, duodantys dingstį bylinėtis, ir baudinis nuostolio atlyginimas. Taisykles dėl ieškovų leidimo ir išlaidų apmokėjimo reikėtų persvarstyti atsižvelgiant į teisę į teisingumą.

1.6

EESRK pritaria Europos Komisijos pozicijai, kad pavieniams asmenims reikėtų suteikti teisę pasinaudojant pareikštinio įsitraukimo (angl. opt-in) procedūra prisijungti prie kolektyvinių bylų. Tačiau EESRK mano, kad esama atvejų, kai gali būti naudinga savaiminio įsitraukimo procedūra. Visų pirma daugelio nukentėjusiųjų, kuriems padaryta labai nedidelė žala, atveju, vertėtų į bylą įtraukti visus galimus nukentėjusiuosius. Neaišku, ar šiais atvejais savaiminio įsitraukimo procedūrą Europos Komisija laiko teisiškai leistina. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją patikslinti pateiktą pasiūlymą. Be to, EESRK rekomenduoja sukurti Europos centrinį ieškinių registrą potencialiems ieškovams informuoti.

1.7

EESRK visada pabrėžė galimybes taikyti neteisminio kolektyvinio ginčų sprendimo metodus. Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasirinktą metodą šią procedūrą numatyti kaip papildomą priemonę, kurią ginčo šalys galėtų savanoriškai rinktis, o teisėjui pavesti užduotį skatinti ginčą spręsti ne teisme.

1.8

EESRK rekomenduoja kolektyviniam teisių gynimui numatyti specialias kolizines normas. Reikėtų papildyti taisykles dėl kolektyvinio teisių gynimo finansavimo. Turi būti aišku, kokia finansinė rizika kyla nepelno subjektams. Šioje srityje valstybės narės yra nustačiusios atitinkamas taisykles.

2.1

Europos Komisija komunikate apžvelgia 2011 m. atliktos konsultacijos „Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (1)rezultatus. Be to, ji pateikia savo poziciją svarbiausiais kolektyvinio teisių gynimo klausimais. Prie komunikato pridedama rekomendacija (2), kurioje valstybėms narėms primygtinai rekomenduojama nustatyti nacionalinę kolektyvinio teisių gynimo sistemą, grindžiamą bendrais Europos principais. Valstybės narės per dvejus metus turėtų šiuos principus įtraukti į savo nacionalines sistemas. Po ketverių metų Europos Komisija įvertins, ar reikėtų siūlyti papildomas teisėkūros priemones.

2.2

Nacionalinės teisių gynimo procedūros turėtų būti numatytos tose srityse, kuriose ES teisės aktais užtikrinamos piliečių ir įmonių teisės. Europos Komisija nori pagerinti teisę į teisingumą, tačiau tuo pat metu tinkamomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama bylinėjimusi.

3.1

EESRK, nepaisant prieštaringų diskusijų ieškant bendros pozicijos, jau daugiau kaip dvidešimt metų ragina Bendrijos lygmeniu nustatyti kolektyvinio teisių gynimo priemones, kurios vienintelės kolektyvinių teisių pažeidimo atveju suteiktų veiksmingą teisinę apsaugą (3). Veiksmingai įgyvendinama teisė į teisingumą yra viena iš Europos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. Kolektyvinio teisių gynimo procedūros yra būtinos ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms atskiros ar išskaidytos žalos atvejais, kai galimos bylos išlaidos gali būti neproporcingos patirtai žalai. Jos apima plačias sritis, pavyzdžiui, vartotojų apsaugą, konkurenciją, aplinkos apsaugą, duomenų apsaugą. Tik taip galima įgyvendinti Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę.

3.2

Remdamasis tuo, EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai, nors jis būtų pageidavęs greitesnių, ankstesnių ir, turint omenyje teisinių priemonių pasirinkimą, tikslingesnių veiksmų. Kolektyvinių teisinių reikalavimų įgyvendinimo klausimas Europos lygmeniu svarstomas nuo 1985 m., todėl jau seniai reikėjo priimti sprendimus (4).

3.3

EESRK apgailestauja, kad Europos Komisija tik konkurencijos srityje (5) kaip priemonę pasirinko direktyvą. EESRK visada pabrėžė, kad rekomendacija nėra tinkama siekiant užtikrinti būtiną veiksmingą ir vienodą įgyvendinimą valstybėse narėse (6). Kadangi procedūros valstybėse narėse labai skiriasi, tik direktyva galėtų užtikrinti būtiniausią suderinimą, tačiau kartu valstybėms narėms suteikiant pakankamai veiksmų laisvės atsižvelgti į savo teisinės tvarkos ypatumus. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti direktyvą.

3.4

Teigiamai vertintina tai, kad Europos Komisija taiko horizontalųjį metodą. EESRK jau anksčiau yra nustatęs, kad tokios politikos sritys kaip vartotojų apsauga, bendroji rinka ir konkurencijos politika yra glaudžiai susijusios (7). Kad būtų išvengta bereikalingo daugkartinio reguliavimo, reikia visapusiškai koordinuoti iniciatyvas, palengvinančias pasinaudojimą teisių gynimo priemonėmis. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija rekomendaciją ir pasiūlymą dėl direktyvos konkurencinėje teisėje laiko vienu dokumentų rinkiniu (8).

3.5

EESRK vertina Europos Komisijos taikomą suderintą metodą, kuriuo siekiama, pripažįstant skirtingas teisės tradicijas, užtikrinti pamatines šalių procesines teises ir kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui bylinėjimusi.

3.6

EESRK visada ragino užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo piktnaudžiavimo. Todėl EESRK ypač palankiai vertina tai, kad Europos Komisija atmeta grupinius ieškinius pagal Jungtinių Valstijų pavyzdį. Komitetas visada pabrėžė, kad kolektyvinis ieškinys pagal Europos teisės aktus nėra amerikietiškasis grupinis ieškinys (9). Dėl šios priežasties EESRK nuolat primygtinai reikalavo užkirsti kelią sėkmės mokesčiams ir taisyklėms, suteikiančioms ekonomines paskatas trečiosioms šalims (10). Į šiuos raginimus rekomendacijose atsižvelgta.

3.7

Be to, Europos Komisija teisingai nurodo, kad kolektyviniais ieškiniais dėl žalos atlyginimo turėtų būti reikalaujama atlyginti žalą, kuri buvo padaryta nustatytu ES teisės pažeidimu. Baudimo ir atgrasymo funkcijas turėtų atlikti viešasis vykdymo užtikrinimas.

3.8

Tačiau EESRK apgailestauja, kad Europos Komisija nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės, nes gali atsitikti taip, kad tarpvalstybinėse bylose teismui gali reikėti taikyti skirtingas taisykles dėl žalos atlyginimo. Be to, gali būti, kad kompetencija dubliuosis, taigi kils pavojus, kad bus ieškoma palankesnio teisinio reglamentavimo.

4.1.1

EESRK taip pat remia tai, kad Europos Komisijos pasiūlymai masinės žalos atveju apima ne tik įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiklą ieškinius, bet ir žalos atlyginimo ieškinius. Be to, palankiai vertintina yra tai, kad Europos Komisija svarsto tai taikyti tiek nedidelės, tiek ir didelės vertės ieškiniams.

4.1.2

Nepriklausomai nuo to, žvelgiant iš vartotojų apsaugos perspektyvos, derėtų kelti klausimą, kodėl apsiribojama tik įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiklą ir žalos atlyginimo ieškiniais. Galbūt vertėtų numatyti papildomą kolektyvinę teisinę apsaugą esant bylos aplinkybėms, kai du ar daugiau asmenų yra nukentėję dėl to paties ES teisės pažeidimo. Į tai reikėtų atsižvelgti, pavyzdžiui, ieškinio dėl pripažinimo, teisės ginčyti sutartį dėl klaidos ar garantinių reikalavimų atvejais. Europos Komisija į tai turėtų atsižvelgti.

4.2.1

EESRK savo ankstesnėse nuomonėse pabrėžė pagrindinį teisėjų vaidmenį kolektyvinio teisių gynimo procedūrose (11). Džiugu, kad Europos Komisija į šiuos raginimus atsižvelgė. Anksti atliktas teisėjo patikrinimas, ar ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, yra svarbus apsaugos nuo piktnaudžiavimo kolektyviniais ieškiniais atlyginti žalą aspektas.

4.2.2

Jei valdžios institucija yra įgaliota nustatyti Sąjungos teisės pažeidimą, turi būti leidžiama pareikšti privatų ieškinį ne tik tada, kai užbaigiama ši procedūra. Dėl ilgos procedūros trukmės gali būti atsisakoma vykdyti teisingumą. Šioje srityje galima sustiprinti teisėjo vaidmenį, pavyzdžiui, tam tikram laikui sustabdant bylos nagrinėjimą.

4.3

Teisė pareikšti ieškinį. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi, turėtų būti nustatyti vienareikšmiai ir aiškūs paskirtųjų atstovaujančių subjektų jurisdikcijai taikomi kriterijai. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija numato būtiniausius kriterijus subjektams, kurie atstovauja nukentėjusiesiems. Teisingai numatoma, kad tai turi būti nepelno subjektai ir negali būti interesų konflikto. Tačiau perdėta ir visiškai nepriimta yra tai, kad pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bei teisės išmanymas taip pat priklauso būtiniausiems kriterijams. Kyla klausimas, pagal kokius standartus iš tikrųjų bus priimamas sprendimas atskirais atvejais. Šį klausimą būtina nuodugniai išnagrinėti. Gera paskata galėtų būti naujesnės valstybių narių teisėkūros procedūros.

4.4

Veiksmingas nuostolių atlyginimas. Nepaprastai svarbu, kad nukentėjusiesiems būtų visiškai atlyginta faktiškai patirtos žalos vertė (12). Europos Komisijos rekomendacijose į šį principą atsižvelgiama. Šiuo požiūriu taip pat palankiai vertintina tai, kad nebus leidžiama mokėti sėkmės mokesčių advokatams iš ieškovui skirtos kompensacijos (13).

4.5.1

2008 m. vasario 14 d. EESRK nuomonėje išsamiai aprašomi pareikštinio ir savaiminio įsitraukimo procedūros privalumai ir trūkumai kolektyvinių ieškinių atveju (14). Komitetas minėtoje ir vėlesnėse nuomonėse pasisakė už mišrią sistemą, pagal kurią derinami abiejų taisyklių privalumai (15).

4.5.2

Pavieniams asmenims reikėtų suteikti teisę pasinaudojant pareikštinio įsitraukimo (angl. opt-in) procedūra prisijungti prie kolektyvinių bylų, užuot manant, kad jiems nepaprieštaravus jie tampa ieškovu (angl. opt-out) (16). Tačiau EESRK mano, kad esama atvejų, kai gali būti naudinga savaiminio įsitraukimo procedūra. Visų pirma daugelio nukentėjusiųjų, kuriems padaryta labai nedidelė žala, atveju, vertėtų bylą išplėsti įtraukiant visus galimus nukentėjusiuosius (17).

4.5.3

Remiantis Europos Komisijos rekomendacija, ieškovai turėtų būti kompetentingi atstovaujantys subjektai.

4.5.4

Neaišku, ar šiais atvejais savaiminio įsitraukimo procedūrą Europos Komisija laiko teisiškai leistina. Ji veikiau apsiriboja bendro pobūdžio nuoroda, kad pareikštinio įsitraukimo principo galima netaikyti (tik) tinkamo teisingumo vykdymo sumetimais. Deja, Europos Komisija nepaaiškina, kada yra tokios pagrįstos priežastys. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją patikslinti pateiktą pasiūlymą (18).

4.6

Informacija apie kolektyvinį ieškinį. EESRK apgailestauja, kad rekomendacijoje nenumatoma Europos lygmeniu sukurti elektroninį ieškinių registrą, kuris informuotų ir registruotų potencialius ieškovus. Toks registras, kuriuo galėtų naudotis nukentėję asmenys visoje Europos Sąjungoje, galėtų būti veiksmingai ir prieinama kaina įgyvendintas (19) ir padėtų ES gyventojams ir įmonėms naudotis joms suteiktomis teisėmis.

4.7

Alternatyvus kolektyvinis ginčų sprendimas. Neteisminio kolektyvinio ginčų sprendimo mechanizmai būtų naudinga papildoma ginčų sprendimo priemonė (20). EESRK visada pabrėžė galimybes taikyti atitinkamas procedūras (21). Todėl EESRK palankiai vertina pasirinktą metodą šias procedūras numatyti kaip papildomą ir ginčo šalių savanoriškai pasirenkamą priemonę. Be to, taikant neteisminę ginčų sprendimo procedūrą ypač svarbu nepraleisti senaties ar ribojimo termino. Kaip ir kolektyvinių išvestinių ieškinių atveju tai turėtų patikslinti Europos Komisija.

4.8

Kolektyviniai išvestiniai ieškiniai. Viešojo vykdymo užtikrinimo srityje, pavyzdžiui, konkurencijos teisėje, reikia užtikrinti veiksmingą viešąjį teisės aktų vykdymą ir kartu sudaryti sąlygas dėl ES teisės pažeidimo nukentėjusiems asmenims lengviau gauti atlyginimą už patirtą žalą (22). Europos Komisijos pasiūlymas šiuo aspektu yra suderintas, nes numatoma, kad ribojimo ar senaties terminas nepasibaigia nukentėjusiųjų nenaudai, kol valdžios institucija neužbaigia savo procedūros.

4.9.1

Didelės teismo išlaidos negali riboti galimybės pareikšti pagrįstus ieškinius dėl žalos atlyginimo. Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūros nebūtų pernelyg brangios.

4.9.2

Vis dėlto Europos Komisija dar turėtų patikslinti su tuo susijusius savo svarstymus. Nepelno atstovaujantiems subjektams teismo ir advokatų išlaidos gali būti neįveikiama kliūtis. Visų pirma tada, kai pralaimėjimo atveju gali tekti padengti jų egzistencijai pražūtingas vertintojo išlaidas. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę tokiems nepelno subjektams, analogiškai darbo ir socialinės teisės nuostatoms atskirose valstybėse narėse, apriboti teismo išlaidas. Yra svarių argumentų praturtėjimo atvejais apsvarstyti galimybę taikyti sistemą, pagal kurią neteisėtais veiksmais gautas pelnas būtų konfiskuojamas ir skiriamas nepelno organizacijoms.

4.9.3

EESRK taip pat remia sprendimą tam tikromis sąlygomis duoti leidimą trečiosios šalies finansavimui. Europos Sąjungos įvardytos sąlygos, pavyzdžiui, skaidri lėšų kilmė, yra tinkamos ir adekvačios siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui bylinėjimusi.