2.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 296/59

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis ES sutarties 6 straipsniu,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje Sąjunga įpareigojama siekti didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „nustatant ir įgyvendinant ES politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnį ir 26 protokolą dėl bendrus (ekonominius) interesus tenkinančių paslaugų,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Piliečių darbotvarkė. Siekiant rezultatų Europai“ (COM(2006)0211),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Rezultatų apžvalga“ (SEC(2007)1521), į 2007 m. rugsėjo 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros (1) ir į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos peržiūra: po vienerių metų“ (SEC(2008)3064),

—

atsižvelgdamas į Komisiją komunikatą „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007)0726) ir į Komisijos komunikatą „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007)0725) ir į 2006 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos Baltosios knygos dėl bendro intereso paslaugų (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti (3) ir į 2004 m. liepos 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2009)1007) ir į 2010 m. kovo 9 d. (5) bei 2008 m. rugsėjo 23 d. (6) Europos Parlamento rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ ir į 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategijos (7),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir į kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antroji vartotojų rinkų rezultatų suvestinė“ (SEC(2009)0076),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl vartotojų acquis vykdymo (COM(2009)0330), į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, taikymo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (COM(2009)0336),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais Europos Sąjungoje (COM(2009)0557),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos (8),

—

atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atnaujinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ (COM(2010)0477),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo (11),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus pranešimą „Europos bendrosios rinkos kliūtys 2008 m.“ (12),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. SOLVIT metinę ataskaitą dėl SOLVIT tinklo plėtros ir veiklos (SEC(2009)0142), į 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl veiksmų plano dėl integruoto bendrosios rinkos rėmimo paslaugų teikimo piliečiams ir įmonėms metodo (SEC(2008)1882) ir į 2010 m. kovo 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl SOLVIT (13),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, kuriuo siekiama sukurti taisyklių ir principų, susijusių su akreditavimu ir rinkos priežiūra, bendrąją sistemą (14),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7–0072/2011),

A.

kadangi veikianti bendroji rinka yra pagrindinis variklis, kuris padės Europos Sąjungai pasiekti savo visas galimybes konkurencingumo, pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo, daugiau geresnių darbo vietų kūrimo srityse, taip pat siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems Europos piliečiams ir stiprinant itin konkurencingą socialinės rinkos ekonomiką,

B.

kadangi Bendrosios rinkos aktas svarbus europiečiams kaip aktyviems Europos ekonomikos dalyviams,

C.

kadangi bendrosios rinkos negalima vertinti vien ekonominiu požiūriu, nes ji yra neatskiriama platesnės teisinės sistemos, kuria užtikrinamos konkrečios pagrindinės piliečių, vartotojų, darbuotojų, verslininkų ir įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), teisės, dalis,

D.

kadangi piliečiai, norintys studijuoti, dirbti kitoje valstybėje narėje, ten persikelti ar kitose valstybėse apsipirkti, ir MVĮ, norinčios įsisteigti kitoje valstybėje narėje ar vystyti tarpvalstybinę prekybą, susiduria su per daug kliūčių; kadangi šios kliūtys atsiranda dėl, be kitų priežasčių, nepakankamai suderintų nacionalinių įstatymų, nepakankamo socialinės apsaugos teisių perkėlimo ir pernelyg didelės biurokratijos, nes šie reiškiniai trukdo laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui Europos Sąjungoje,

E.

kadangi norint užbaigti kurti bendrąją rinką reikia bendro požiūrio, kad būtų toliau stiprinamas jos kūrimas, kaip pabrėžiama M. Monti pranešime ir rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, visas susijusias politikos sritis įtraukiant į bendrosios rinkos strateginį tikslą, kuris apimtų ne tik konkurencijos politiką, bet ir, be kitų, pramonės, vartotojų, energetikos, transporto, skaitmeninės, socialinės, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, prekybos, regionų, teisingumo ir pilietybės politikos sritis, kad būtų pasiektas aukštas integracijos lygis,

F.

kadangi bendroji rinka Europos vartotojams, ypač tiems, kurie gyvena sunkiau prieinamose vietovėse, pvz., salose, kalnuose ir retai apgyvendintuose regionuose, ir tiems, kurių mobilumas mažesnis, turėtų suteikti didesnes pasirinkimo galimybes už mažesnę kainą,

G.

kadangi Komisijos skelbiama spausdintinė ir internete pateikiama medžiaga dažnai būna pernelyg abstrakti ar sudėtinga, kad ja tikrai susidomėtų piliečiai ir visa visuomenė,

H.

kadangi svarbu, kad Bendrosios rinkos aktą sudarytų priemonių, kurios nebūtų viena nuo kitos atskirtos, rinkinys ir kad visais pasiūlymais būtų padedama siekti suderinto tikslo,

1.

džiaugiasi Komisijos komunikatu „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, ypač jo II skyriumi, „Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant Europos gyventojus“, kuriame pateikiama 19 Europos piliečiams skirtų iniciatyvų;

2.

mano, kad Komisijos komunikato pasiūlymai iš esmės atitinka Europos Parlamento lūkesčius, tačiau reikia juos sustiprinti, kad piliečiai būtų laikomi bendrosios rinkos ašimi;

3.

apgailestauja, kad komunikatas buvo suskirstytas į tris skyrius, skirtus europiečių, įmonių ir valdymo klausimams, o ne pagal temas; pažymi, kad bendrosios rinkos konkurencingumas ir jos priimtinumas piliečiams turėtų būti laikomi ne prieštaringais, o vienas kitą papildančiais tikslais; vis dėlto mano, kad trys komunikato skyriai yra vienodai svarbūs ir susiję tarpusavyje ir į juos reikėtų žvelgti nuosekliai, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ES ir valstybių narių lygmenimis pateiktus pasiūlymus ir rūpesčius;

4.

tvirtai įsitikinęs, kad, laikantis L. Grecho pranešimo (A7-0132/2010) ir M. Monti pranešimo dvasios, Bendrosios rinkos aktas turi sudaryti nuoseklų ir subalansuotą priemonių paketą, kuris sukurtų pagrindą Europai, kurioje suteikiama papildoma nauda piliečiams ir įmonėms;

5.

teigia, kad vykdant ES kovos su finansinės ir ekonominės krizės padariniais politiką ir strategiją „ES 2020“ būtina vėl kurti ir plėtoti bendrąją rinką;

6.

laikosi nuomonės, kad Europos gyventojai dar nevisiškai išnaudojo bendros rinkos galimybes daugelyje sričių, įskaitant laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą, ir kad reikia naujų paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą geografinį darbo jėgos judumą Europoje;

7.

laikosi nuomonės, kad pagal bendros rinkos strategiją turėtų būti stiprinama socialinė gerovė, darbuotojų teisės ir užtikrintos teisingos darbo sąlygos visiems Europos gyventojams;

8.

palaiko Komisijos sumanymą Bendrosios rinkos aktu visoje Europoje pradėti visuotines ir pragmatines diskusijas dėl vidaus rinkos naudos bei išlaidų ir prašo, kad Komisija užtikrintų veiksmingą vidaus rinkos taisyklių, kuriomis mažinama administracinė našta piliečiams, taikymą;

9.

taip pat įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinus Europos bendrąją rinką būtų sukurtas pagrindas užbaigti politinės ir ekonominės integracijos procesą;

10.

ypač pabrėžia šiame komunikate prisiimtą Komisijos įsipareigojimą skatinti naują požiūrį į tvarų vystymąsi,

11.

pabrėžia, kad Europos piliečių ir kitų teisėtų gyventojų teisėms poveikį daro ne tik valstybių narių prastai įgyvendinami ir taikomi bendrosios rinkos teisės aktai, bet ir kiti teisės aktai; ypač ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų geriau įgyvendinama Laisvo judėjimo direktyva (2004/38/EB);

12.

mano, kad siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką reikia sutelkti pastangas sprendžiant piliečių, vartotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir įmonių problemas ir siekiant, kad jie gautų apčiuopiamos naudos, kad būtų atkurtas jų pasitikėjimas bendrąja rinka ir kad jie būtų labiau supažindinti su šios rinkos siūlomomis galimybėmis;

13.

ragina valstybes nares ir Komisiją imtis bendrų pastangų norint informuoti bendrosios rinkos piliečius ir siekiant užtikrinti, kad būtų pripažinta jos teikiama nauda ir kad jie gerai suprastų savo, kaip vartotojų, teises ir jas įgyvendintų; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad reikia geresnių komunikacijos strategijų, kurios tikrai sudomintų ir patrauktų daugumą piliečių, ir reikia plačiai bei kūrybingai pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis;

14.

pabrėžia, kad bendros rinkos Europos gyventojams esmė visų pirma susijusi su darbo vietomis ir naujų darbo vietų kūrimu ir kad itin svarbu sukurti aplinką, kurioje įmonės ir piliečiai gali visiškai pasinaudoti savo teisėmis;

15.

pabrėžia, kad bendroji rinka suteikia daug galimybių užimtumo, augimo ir konkurencingumo požiūriu ir kad būtina patvirtinti tvirtą struktūrinę politiką, kad šios galimybės būtų visiškai išnaudotos;

16.

pabrėžia, kad siekiant spręsti demografines problemas reikia numatyti strategiją, kurią taikant būtų kuriamos darbo vietos, kurios užpildytų ES darbo rinkos spragas;

17.

pritaria 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo išdėstytam požiūriui, kad Komisija turi skatinti rengti vartotojui palankius bendrosios rinkos teisės aktus siekiant užtikrinti visapusišką vartotojų interesų įtraukimą į bendrosios rinkos darbo dokumentus;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant, kad bendroji rinka veiktų, labai svarbus piliečių ir vartotojų pasitikėjimas, kuris neturėtų būti laikomas savaime suprantamu dalyku, ir mano, kad jį reikia ugdyti; ypač mano, kad norėdamos tęsėti savo pažadus valstybės narės ir ES institucijos privalo užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudoti dabartinės bendrosios rinkos sistemos veikimo pajėgumai; pabrėžia, kad norint sėkmingai užbaigti kurti bendrąją rinką piliečių pasitikėjimas yra toks pat būtinas, kaip ir palanki terpė įmonėms; mano, kad norint pasiekti abu tikslus, reikėtų, jog socialinėmis, aplinkosauginėmis ir vartotojų apsaugos priemonėmis būtų sudarytas tinkamas pagrindas ekonominei integracijai;

19.

be to, mano, kad, atsižvelgiant į pridėtinę vertę Europos piliečiams, bendrosios rinkos pasiūlymuose turi būti laikomasi subsidiarumo ir valstybių narių suverenumo principų ir valstybės narės skatinamos keistis geriausia patirtimi;

20.

pabrėžia, kad trūksta tiesioginio piliečių informavimo, ir mano, kad ES atstovybes valstybėse narėse būtina įpareigoti nedelsiant reaguoti į neigiamus ir klaidinančius žiniasklaidos pranešimus pateikiant faktus, taip pat joms derėtų dėti daugiau pastangų teikiant informaciją apie Europos teisės aktus, projektus ir programas, taip skatinant faktais pagrįstas diskusijas Europos klausimais; toliau skatina kuo plačiau ir pasitelkiant vaizduotę naudoti šiuolaikines technologijas, įskaitant vaidmenų vaizdo žaidimus, kuriuos jaunimas gali žaisti rungtyniaudamas Europos lygmeniu (pvz., jie gali būti įtraukiami į mokykloms skirtus ES konkursus), tuo pat metu susipažinti, kaip veikia ekonomika ir ES;

21.

nurodo, kad gali būti pagerintas išsiplėtusios ES veiksmingumas ir demokratinis teisėtumas ir reikėtų tai padaryti, kadangi Europos piliečių parama ES akivaizdžiai mažėja; laikosi nuomonės, kad per mažai laiko ir pastangų skiriama arba taikomi netinkami metodai siekiant suvienyti Europos žmones, nors tai turėtų būti svarbiausias ES uždavinys; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti daugiau paramos ES ir įtikinti Europos žmones ES vertybių reikšme ir ES naudingumu bei nauda;

22.

mano, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu labai svarbu, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti veiklą šioje srityje ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą;

23.

pabrėžia poreikį rengiant Bendrosios rinkos aktą įtraukti Stokholmo programos tikslus, ypač susijusius su atviromis sienomis ir laisvu prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimu;

24.

teigia, kad valstybių narių pareiga yra patvirtinti ir įgyvendinti Europos teisės aktus dėl vidaus rinkos ir su ja susijusių Europos piliečių teisių;

25.

pabrėžia, kad bendroji rinka turi būti įgyvendinama visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos piliečių ir gyventojų teises, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje;

26.

mano, kad peticijų procesas gali turėti teigiamą poveikį padedant piliečiams pasinaudoti vidaus rinka;

27.

ragina Komisiją patvirtinti aiškią ir lengvai suprantamą Piliečių chartiją dėl teisės gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje ir parengti įvairiomis kalbomis tikslinę informaciją apie kasdienes problemas, su kuriomis piliečiai susiduria keliaudami, pirkdami arba parduodami Europoje, ir apie socialius, sveikatos, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos standartus, kuriais jie gali pasitikėti;

28.

mano, kad 19-ka Komisijos pasiūlytų veiksmų turėtų būti išdėstyti pagal prioritetus atsižvelgiant į galimą jų poveikį darbo vietų kūrimui ir į tai, kokių apčiuopiamų rezultatų pagal juos gali būti suteikta Europos piliečiams ir verslui per realų laikotarpį;

29.

primena, kad savo rezoliucijoje dėl socialinės ekonomikos Europos Parlamentas prašė geresnio socialinės ekonomikos įmonių pripažinimo, įskaitant bendrą koncepcijos įtraukimą į ES politiką, intensyvesnį dialogą su socialinės ekonomikos atstovais, geresnes paramos priemones verslui ir pripažinimą palaikant socialinį dialogą; primena, kad toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino nacionaliniuose registruose fiksuoti socialinės ekonomikos įmones ir parengti specialią statistiką apie socialinės ekonomikos įmonių veiklą;

30.

ragina pradėti per televiziją transliuoti Europos tarpvalstybinio metų verslo konkursą, kad žmonės pamatytų bendrosios rinkos galimybes ir naudą ir atrastų jaunus potencialius idėjų turinčius žmones; mano, kad susižavėjimas matant žmones iš įvairių Europos vietų susirenkančius kartu kurti verslo plano, ieškoti finansavimo ir pradėti bendros veiklos padėtų propaguoti Europos idėją ir bendrąją rinką, o kartu ir verslumo idėją; be to, mano, kad laimėjusio verslo stebėjimas visus metus – taip pat stebint įmonės darbuotojus, jų draugus ir šeimas – galėtų padėti pamatyti bendrosios rinkos teikiamą naudą, jos trūkumus ir jų sprendimo būdus siekiant, kad žmonės suprastų, kokia iš tiesų yra Europa, taip pat ir žmogiškuoju požiūriu;

31.

primena, kad reikia, remiantis ES integruotomis politikos priemonėmis, atsižvelgti į regionų, turinčių specifinių teritorinių bruožų, ypač atokiausių regionų, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, padėtį, kad šie regionai ir jų įmonės, darbo jėga bei piliečiai būtų visapusiškai įtraukti į ES vidaus rinką ir turėtų iš to visokeriopos naudos; ragina Komisiją toliau taikyti ir kurti šiems regionams specialias išlygas; primena, jog reikia parengti platesnės apimties Europos kaimynystės veiksmų planą, numatytą Komisijos komunikate COM(2004)0343, kaip papildomą integracijos į bendrąją rinką priemonę; ragina išplėsti ir papildyti skyriuje „Bendrosios rinkos solidarumo stiprinimas“ pateiktus pasiūlymus ir ypač tinkamai atsižvelgti į bendrosios rinkos poveikį nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, siekiant numatyti ir paremti šių regionų pastangas prisitaikyti ir jiems padėti;

32.

ragina Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų paskatintas piliečių judumas, siekiant propaguoti tvarų augimą, užimtumą ir socialinę įtrauktį, bei ragina sukurti judumo suvestinę, kad būtų galima pamatuoti judumą ES; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi Komisijos iniciatyvomis dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, iniciatyva „Judus jaunimas“, „Europos įgūdžių pasas“, pasiūlymu dėl oro keleivių teisių, iniciatyva dėl galimybės naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis ir siūloma iniciatyva padidinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą; siūlo, kad Komisija, rengdama poveikio vertinimą, atliktų ekonominės naudos analizę ir išnagrinėtų minėtų iniciatyvų sąsajas; ragina Komisiją didinti ir plėsti dalyvavimą, ypač jaunimo tarpe, judumo programose ir didinti šioms programoms skiriamą dėmesį;

33.

pabrėžia, kad Europos piliečiams svarbiausi su gaminių sauga ir rinkos priežiūra susiję klausimai; todėl palankiai vertina Komisijos daugiametį veiksmų planą, skirtą Europos rinkos priežiūrai gerinti ir grindžiamą muitinių kontrolės ir gaminių saugos gairėmis, bei ragina Komisiją sukurti visiems gaminiams skirtą bendrosios rinkos priežiūros sistemą, pagrįstą vienu teisės aktu, kuris apimtų ir bendros gaminių saugos direktyvą, ir rinkos priežiūros reglamentą; ragina Komisiją aktyviau koordinuoti geriausią patirtį ir ją dalintis tarp nacionalinių muitinių ir rinką prižiūrinčių valdžios institucijų, siekiant padidinti iš trečiųjų šalių importuojamų prekių pasienio kontrolės efektyvumą; ragina valstybes nares ir Komisiją naudoti reikiamus išteklius, kad rinkos priežiūros veiklai būtų veiksminga;

34.

ragina Komisija prašyti valstybių narių, kurios vis dar taiko savo darbo rinkų apribojimus, persvarstyti savo pereinamąsias nuostatas, kad galėtų atverti savo darbo rinkas visiems Europos darbuotojams;

35.

mano, kad aukštos kvalifikacijos migrantų ir sezoninių darbuotojų antplūdis būtų naudingas Europos ekonomikai; taigi ragina valstybes nares skubiai šalinti savo darbo rinkose galiojančius apribojimus ir atverti jas visiems ES piliečiams; be to, ragina Komisiją toliau plėtoti imigracijos politiką dėl minėtųjų grupių ir atsižvelgti į poreikį neištuštinti svarbiausių jų kilmės šalių žmogiškųjų išteklių, tuo pat metu tobulinti priemonės, susijusias su išorinių sienų valdymu ir nelegalios imigracijos prevencija;

36.

pakartoja, kad taikant nediskriminacijos vidaus rinkoje principą kitos valstybės narės piliečiams nebetaikomas reikalavimas pateikti dokumentų originalus, patvirtintas kopijas, pilietybę patvirtinančius dokumentus arba oficialius dokumentų vertimus, kad jie galėtų pasinaudoti paslauga arba geresnėmis sąlygomis ar kainomis;

37.

mano, kad Paslaugų direktyva sukuriamas esminis pagrindas laisvesniam paslaugų teikėjų judėjimui, taip pat siekiama stiprinti vartotojų, kaip paslaugų gavėjų, teises ir gerinti informacijos prieinamumą, pagalbą ir skaidrumą, susijusį su paslaugų teikėjais ir jų teikiamomis paslaugomis;

38.

ragina Komisiją pateikti praktinių pasiūlymų, kad vartotojų apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos būtų taikoma ir mažoms įmonėms;

39.

džiaugiasi Komisijos ketinimu pasiūlyti teisės akto iniciatyvą siekiant reformuoti profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą; ragina Komisiją iki 2011 m. rugsėjo mėn. įvertinti acquis ir viešai paskelbti Žaliąją knygą; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti pensijos teisių perkeliamumą; ragina valstybes nares veiksmingiau koordinuoti savo pensijų politiką ir keistis geriausia patirtimi Europos lygmeniu;

40.

ragina sukurti aiškesnę sąsają tarp vidurinio ir aukštojo mokslo programų bei darbo rinkos poreikių ir pabrėžia profesinio mokymo svarbą; ragina Komisiją skatinti formalųjį švietimą ir savišvietą; mano, kad profesiniai pažymėjimai galėtų būti konkreti priemonė siekiant palengvinti nors kai kurių sektorių specialistų judumą bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją, prieš pradedant ją persvarstyti, atlikti su Europos profesinių pažymėjimų sukūrimu susijusį poveikio vertinimą, į jį įtraukiant su tuo susijusią naudą, papildomą vertę, duomenų apsaugos reikalavimus ir išlaidas;

41.

laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų finansuoti Europos įgūdžių keitimąsi siekdama, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti didesnių įmonių įgytais įgūdžiais ir tokiu būdu būtų skatinama sąveika ir patirties perdavimas;

42.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą priimti komunikatą dėl energetikos prioritetų laikotarpiui iki 2020 m. / 2030 m.; ragina Komisiją spręsti trūkstamų infrastruktūros grandžių problemą ir palengvinti atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją siekiant sukurti visu pajėgumu veikiančią vidaus energetikos rinką;

43.

palankiai vertina paskelbtą teisėkūros iniciatyvą dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos (96/71/EB) įgyvendinimo siekiant užtikrinti pagarbą komandiruotų darbuotojų teisėms ir paaiškinti nacionalinių valdžios institucijų ir įmonių pareigas; ragina valstybes nares šalinti trūkumus, susijusius su direktyvos įgyvendinimu ir įgyvendinimo užtikrinimu;

44.

teigiamai vertina Komisijos paskelbtą priemonę užtikrinti galimybes naudotis tam tikromis pagrindinėmis bankininkystės sektoriaus paslaugomis; pažymi, kad klientams, kurie gali kelti didesnę riziką bankams, taikomos kontrolės priemonės turėtų būti objektyviai pagrįstos ir proporcingos; džiaugiasi pasiūlyta iniciatyva pagerinti banko mokesčių skaidrumą ir palyginamumą;

45.

ragina Komisiją įtraukti į savo programą pagrindines finansinių paslaugų iniciatyvas (pvz., bendros mokėjimo erdvės (SEPA) ir didesnio teisinio tikrumo, susijusio su turimais vertybiniais popieriais), kurios labai svarbios vidaus rinkai; pabrėžia, kad fragmentiška mokėjimų sistema yra kliūtis tarpvalstybinei prekybai; ragina Komisiją toliau gerinti SEPA sistemą, kad būtų apibrėžtos pagrindinės mokėjimų paslaugos, teikiamos visomis kortelėmis, didinant operacijų įkainių skaidrumą ir mažinant tarpbankinius mokesčius ES;

46.

ragina sukurti tinkamą teisės sistemą fondams, savidraudos draugijoms ir asociacijoms, kad jiems būtų suteiktas Europos statusas, užkirstas kelias teisiniam netikrumui ir skatinamos kitos socialinės ekonomikos įmonės bei kiti socialiniai projektai; palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto ir ragina persvarstant šį reglamentą sukurti visiškai nepriklausomą statutą; pabrėžia poreikį pagerinti tarpvalstybinę prieigą socialinės ekonomikos įmonėms ir iki maksimumo padidinti jų verslumo, socialines, kultūrines ir naujovių galimybes bendrojoje rinkoje;

47.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą atsižvelgti, kai tai būtina, į siūlomų bendrąją rinką reglamentuojančių teisės aktų socialinį poveikį siekiant, kad būtų priimami labiau žiniomis ir įrodymais pagrįsti politiniai sprendimai; ragina Komisiją pasiūlyti rodiklius, kuriuos būtų galima panaudoti norint įvertinti teisės akto socialinį poveikį; mano, kad šis poveikio vertinimas turėtų būti integruoto vertinimo, kuriame aptariami visi svarbūs pasiūlymo poveikį darantys aspektai (finansinis, aplinkos, konkurencijos, darbo vietų kūrimo ir augimo), dalis;

48.

ragina Komisiją, siekiančią atnaujinti bendrąją rinką ir padaryti ją konkurencingesnę, kuriant tvarų augimą ir geresnį bei didesnį užimtumą, užtikrinti, kad būtų laikomasi visų socialinių teisių; mano, kad šiuo tikslu Komisija turėtų į bendrąją rinką reglamentuojančius teisės aktus įtraukti nuorodą į socialinę politiką ir teises, jei reikia, remdamasi siūlomų teisės aktų poveikio vertinimo išvadomis; be to, pabrėžia, kad, jei reikia, turi būti tinkamai atsižvelgta į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo naujų 8 ir 9 straipsnių bendrosios rinkos teisės aktus ir į tai, kad įsigaliojo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kuria Europos gyventojams suteikiama daug pilietinių, politinių, ekonominių ir socialinių teisių, taip pat ir teisė derėtis, sudaryti ir sustiprinti kolektyvinius susitarimus, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką bei atitinkamai nepažeidžiant ES teisės;

49.

palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl hipotekos paskolų, kad būtų duotas atsakas dabartiniam vartotojų apsaugos trūkumui, su hipotekos paskolomis susijusiam teisiniam netikrumui ir nepakankamam hipotekos paskolų teikėjų siūlomų sąlygų ir pasirinkimo galimybių palyginamumui, kad būtų užtikrintas ekonominės ir finansinės sistemos stabilumas ir sumažintos kliūtys, kad hipotekos paskolų teikėjai galėtų vystyti verslą, o piliečiai gauti hipotekos paskolą kitoje valstybėje narėje;

50.

apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl Bendrosios rinkos akto nenumatyta veiksmų dėl tarptinklinio ryšio mokesčių, nepaisant to, kad šios priemonės duotų akivaizdžių rezultatų, kurių taip tikisi piliečiai šioje srityje; ragina Komisiją pasiūlyti esamo tarptinklinio ryšio reglamento galiojimo laiką (iki 2015 m. birželio mėn.) ir išplėsti apimtį bei nustatyti viršutines duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu mažmeninių kainų ribas; laikosi nuomonės, kad, norint pasiekti skaitmeninės darbotvarkės tikslus, šią iniciatyvą reikėtų įtraukti į Bendrojo rinkos akto taikymo sritį; ragina telekomunikacijų sektorių propaguoti verslo modelį, grindžiamą fiksuoto dydžio mokesčius už duomenų perdavimą, balso žinučių siuntimą ir teksto žinučių perdavimą tarptinkliniu ryšiu visoje ES;

51.

ragina Komisiją nedelsiant imtis skubių priemonių finansų rinkoms stabilizuoti, užtikrinti, kad šios rinkos veiktų realiosios ekonomikos naudai, ir sukurti tinkamai reguliuojamą ir prižiūrimą bendrą mažmeninę rinką, kurioje būtų siekiama dviejų tikslų – užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą siekiant, kad nesusidarytų burbulai, ypač susiję su nekilnojamuoju turtu;

52.

ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti mokesčių kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria Europos piliečiai; ragina dėti daugiau pastangų siekiant išvengti dvigubo Europos piliečių apmokestinimo;

53.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti viešas konsultacijas dėl įmonių valdymo ir padidinti informacijos, kurią teikia įmonės socialiniais ir aplinkos bei pagarbos žmogaus teisėms klausimais, skaidrumą, tačiau pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių konkrečių priemonių siekiant skatinti patikimą ir atsakingą atlyginimų politiką, tinkamą moterų dalyvavimą valdybose ir vykdomosiose tarybose, ilgalaikių akcininkų įsipareigojimų valorizaciją ir konsultavimąsi su darbuotojais, jų dalyvavimą valdant ir įsigyjant akcijų; ypač ragina skatinti taikyti akcijų turinčių darbuotojų sistemą, stiprinti ilgalaikius akcininkų įsipareigojimus ir skatinti darbuotojų bei jų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, įskaitant teisę dalyvauti tarybose ir valdybose; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas, geri santykiai su personalu ir gamybos procesai, kurie atitinka tvarų vystymąsi, yra taip pat naudingi įmonėms, jų savininkams ir tiems, kas į jas investuoja;

54.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl socialinio verslo iniciatyvos ir rekomenduoja pradėti konsultacijas dėl šio projekto siekiant įvertinti šios priemonės potencialą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityse;

55.

mano, kad Bendrosios rinkos akte turėtų būti pasiūlyta veiksmų, kaip viešasis sektorius galėtų geriau įtraukti įmones į veiklą siekiant skatinti viešųjų paslaugų teikimo naujoviškus sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis turima kompetencija, užtikrinti, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP), įskaitant socialines visuotinės svarbos paslaugas (SVSP), būtų teikiamos užtikrinant visuotinę prieigą, aukštą kokybę, prieinamumą ir aiškias finansavimo taisykles, pateikiant valdžios institucijoms priemonių rinkinį, kurį pasitelkusios jos galėtų įvertinti šių paslaugų kokybę; mano, kad Komisija turėtų imtis konkrečių šiam sektoriui pritaikytų veiksmų ir išnaudoti visas turimas galimybes, paremtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsniu ir jos 26 Protokolu ir juos atitinkančias, taip pat užtikrinti, kad VESP ir SVSP būtų tinkamo lygio ir kad būtų laikomasi subsidiarumo principo;

56.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas ES taisyklių taikymui paaiškinant valstybės paramos teikimo ir viešųjų pirkimų, susijusių su visuotinės svarbos socialinėmis paslaugomis (VSSP), atitikimo vidaus rinkos taisyklėms kriterijus;

57.

ragina strategiškai ir tinkamai naudoti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų lėšas ir plėsti transeuropinius tinklus siekiant vystyti bendrąją rinką;

58.

atkreipia ypatingą dėmesį į papildomą TEN-T tinklo naudą, ypač tarpvalstybinio pobūdžio projektams, kurie padeda sumažinti kliūtis; nurodo, kad TEN-T sudaro veiksmingą sistemą asmenų ir prekių judėjimui ES, ir pažymi, kad strategijoje „Europa 2020“ pripažįstama greitesnio strateginių tarpvalstybinių projektų, kuriuos įgyvendinant pašalinamos kliūtys ir remiami mišraus transporto mazgai (miestai, uostai, oro uostai, logistikos platformos), vykdymo papildoma nauda Europai;

59.

pritaria pagrindinio tinklo, kurį sudaro prioritetiniai projektai, kuriuos vykdant laikomasi šių principų ir kurie turėtų būti pagrindiniai ES finansavimo gavėjai, koncepcijai ir ragina, kad ES remiamos investicijos į transportą būtų suderintos su kitais susijusiais transporto infrastruktūros projektais, kuriems skiriamas ES finansavimas iš kitų šaltinių;

60.

teigiamai vertina tikrųjų keleivio teisių sukūrimą keliaujant ES teritorijoje oro, geležinkelio ir kelių transportu ir pripažįsta, kad šios teisės yra labai svarbios lengvinant laisvą asmenų judėjimą bendrojoje rinkoje;

61.

ragina, kad peržiūrėjus, kaip užtikrinamas šių teisių aviacijos srityje įgyvendinimas, prireikus pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų paaiškinamos ir sutvirtinamos šios teisės siekiant užtikrinti jų vienodą taikymą visoje Europos Sąjungoje ir pašalinti konkurencijos iškraipymo bendrojoje rinkoje pavojų ir transporto rūšių viduje, ir tarp jų; ragina, kad į šiuos pasiūlymus būtų įtraukta tinkama vartotojų apsauga tokiose srityse kaip organizuotos kelionės, bankrotai ir pernelyg dideli mokesčiai už paslaugas;

62.

pažymi, kad būtina patvirtinti geresnes esamų oro transporto keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo priemones tam, kad piliečiai, ypač ribotos judėsenos asmenys, galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis; ragina Komisiją patvirtinti pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl oro transporto keleivių teisių, siekiant padidinti vartotojų apsaugą, ir komunikatą dėl keleivių, kurie naudojasi visų rūšių transportu, teisių bei vėliau pateikti teisėkūros pasiūlymų;

63.

ragina Komisiją kritiškai įvertinti iki šiol įgytą patirtį keleivių teisių srityje, nustatyti bendrus transporto rūšių modelius ir kitiems metams parengti bendras politikos gaires, ypatingą dėmesį skiriant tam, kaip padidinti keleivių informuotumą apie jų teises ir jų panaudojimo būdus;

64.

ragina Komisiją skatinti naudoti naujas technologijas kuriant veiksmingą, pažangią ir tvarią transporto sistemą, pagal kurią remiamas integruotas bilietų pardavimas ir taip padedama keleiviams;

65.

pabrėžia, kad reikia baigti kurti skaitmeninę bendrąją rinką, ir pažymi, kad jos nauda turės tiesioginės įtakos kasdieniam Europos gyventojų gyvenimui; ragina imtis priemonių, skirtų elektroninėms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, taip pat užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio interneto paslaugų prieinamomis kainomis; palankiai vertina pasiūlytą sprendimą, kuriuo nustatoma Europos radijo spektro veiksmų programa, ypač 800 MHz skaitmeninio dividendo juostos atlaisvinimas iki 2013 m., siekiant belaidžio plačiajuosčio ryšio rinkos augimo ir siekiant užtikrinti, kad spartus internetas būtų prieinamas visiems piliečiams, ypač gyvenantiems sunkiau pasiekiamose Europos dalyse, kaip antai salos, kalnai, kaimo ir netankiai apgyvendintos vietovės;

66.

ragina valstybes nares Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis (COM(2008)0426) traktuoti ne tik atsižvelgiant į sąnaudas, bet ir į tai, kokios naudos bus galima gauti, jeigu asmenys, tam tikrose srityse nesijautę saugūs ar apsaugoti, pradėtų naudotis paslaugomis;

67.

tvirtai remia 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje (COM(2010)0603) numatytus 25 veiksmus ES piliečių kasdieniam gyvenimui pagerinti, ypač veiksmus, susijusius su didesne nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų apsauga;

68.

palankiai vertina direktyvą dėl pacientų teisių teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir ragina valstybes nares ją visapusiškai įgyvendinti;

69.

ragina Komisiją patvirtinti toliau pateikiamą pasiūlymų, kurie būtų pagrindiniai Parlamento prioritetai, sąrašą;

70.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.