2.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 296/46

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas (politines partijas ir jų fondus, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse), ir šių partijų finansavimo taisyklių (1) (Finansavimo reglamentas), ypač į jo 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos politinių partijų (2),

—

atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus 2010 m. spalio 18 d. pranešimą Biurui dėl partijų finansavimo Europos lygmeniu, pateiktą pagal Biuro 2004 m. kovo 29 d. sprendimo dėl Finansavimo reglamento vykdymo 15 straipsnį (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 10 d. Biuro raštą, apimantį 2010 m. gruodžio 13 d. Biuro priimtų sprendimų patikslintą versiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 210 straipsnio 6 dalį ir į 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0062/2011),

A.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad „politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“, o Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnio, nustato reglamentus, reglamentuojančius šias partijas ir jų politinius fondus ir visų pirma jų finansavimo taisykles,

B.

kadangi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje aiškiai teigiama, kad politinės partijos Europos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią,

C.

kadangi Europos Sąjunga veikia pagal atstovaujamosios demokratijos principą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 1 dalyje,

D.

kadangi Europos politinių partijų pamatai buvo padėti Mastrichto ir Nicos sutartyse, įvedant finansavimo galimybę ir tokiu būdu suteikiant joms galimybę veikti nepriklausomai nuo parlamentinių frakcijų,

E.

kadangi 2007 m. po Parlamento raginimo (4), Komisija pateikė pasiūlymą, nustatantį politinių fondų finansavimą Europos lygmeniu (Europos politiniai fondai), kuris buvo priimtas 2007 m. gruodžio mėn. siekiant remti Europos politines partijas debatuose dėl viešųjų politikos klausimų ir Europos integracijos,

F.

kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu (5) siekiama palengvinti Europos politinių partijų integracijos procesą sudarant sąlygas politinėms partijoms Sąjungos viduje veiksmingiau nustatyti savo struktūrą ir organizavimą,

G.

kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu buvo žymiai padidintas Europos politinių partijų vaidmuo rinkimuose į Europos Parlamentą, numačius, kad į jų išlaidas galėtų būti įtrauktas rinkimų kampanijų finansavimas; kadangi vis dėlto ši galimybė buvo ribojama taikant sąlygą, kad atitinkami asignavimai neturėtų būti naudojami tiesioginiam ar netiesioginiam nacionalinių partijų ar kandidatų finansavimui,

H.

kadangi visos finansuojamos Europos politinės partijos pasirašė elgesio kodeksą, kurį Biuras laiko privalomu visoms šalims ir kuriuo nustatomos taisyklės, kurių jos turi laikytis per rinkimų kampanijas,

I.

kadangi Europos politinių partijų vaidmens stiprinimas yra neišvengiamai susiję su jų dalyvavimu rinkimuose į Europos Parlamentą,

J.

kadangi iš dalies pakeistame 2007 m. reglamente raginama oficialiai pripažinti Europos politines partijas,

K.

kadangi iš dalies pakeistas 2007 m. reglamentas yra orientuotas į visiškai organizuotų ir veiksmingų politinių partijų kūrimą Europos ir valstybių narių lygmeniu, pasitelkiant subalansuotą tarptautinimo procesą,

L.

kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu siekiama politinių partijų ir jų fondų organizacinės konvergencijos Europos lygiu, tuo pat metu pripažįstant skirtingus tikslus, kurių atitinkamai siekia politinės partijos ir politiniai fondai,

M.

kadangi organizacinės konvergencijos galima pasiekti tik Europos politinėms partijoms suteikiant tokį bendrą politinį, teisinį ir mokestinį statusą, kad Europos politinių partijų ir jų fondų organizacinė struktūra nebūtų suvienodinta, kadangi tik pačios Europos partijos ir jų fondai atsakingi už šią struktūrą,

N.

kadangi reikalavimas Europos politinėms partijoms ir jų politiniams fondams priimti teisinį statutą, paremtą Europos Sąjungos teise, yra aiškus ir esminis žingsnis siekiant stiprinti demokratiją Sąjungoje,

O.

kadangi organizacinė ir funkcinė konvergencija ir finansavimo proceso patobulinimas gali būti atlikti tik priimant vienodą ir bendrą Europos statutą, paremtą Europos Sąjungos teise ir skirtą visoms Europos politinėms partijoms ir jų politiniams fondams,

P.

kadangi reglamente dėl Europos lygio politinių partijų neatskiriami politinių partijų pripažinimo ir jų finansavimo aspektai;

Q.

kadangi Biuras 2011 m. sausio 10 d. rašte rekomendavo sugriežtinti Europos politinių partijų finansavimo kriterijus; kadangi tai galima prilyginti partijų konkurencijos apribojimui Europos lygiu, nes politinių partijų teisinio pripažinimo ir finansavimo kriterijai yra vienodi,

R.

kadangi iš dalies pakeistu 2007 m. reglamentu nustatomas aiškus teisinis ir finansinis pagrindas dėl integruotų politinių partijų steigimo Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant padidinti Europos informuotumą ir veiksmingai išreikšti Europos Sąjungos piliečių valią,

S.

kadangi Europos politinių partijų finansavimui taikomos Finansinio reglamento VI antraštinės dalies „Dotacijos“ (6) ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatos (7),

T.

kadangi Biuras kaip organas, Parlamente atsakingas už Finansavimo reglamento įgyvendinimą, 2006 m. priėmė keletą svarbių įgyvendinimo taisyklių patobulinimų kaip antai padidino išankstinio finansavimo pasirinkimą nuo 50 % iki 80 %, kad būtų supaprastinta tvarka ir pagerintas gavėjų mokumas, ir palengvino taisyklių dėl perkėlimų tarp skyrių paramos gavėjų biudžetuose reikalavimus, kad jie galėtų pritaikyti savo biudžetus prie kintančių politinių aplinkybių,

U.

kadangi Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų finansavimo patirtis parodė, kad jiems reikia daugiau lankstumo ir palyginamų sąlygų perkeliant lėšas į kitus finansinius metus ir kaupiant rezervus iš nuosavų išteklių, viršijančių nustatytas minimalias išlaidas, kurios turi būti finansuojamos iš jų pačių lėšų,

V.

kadangi Europos politinės partijos vidutiniškai išleidžia beveik pusę savo biudžeto centrinei administracijai (personalas, nuomos ir t. t.) ir ketvirtį partijos organų (oficialiems ir neoficialiems) posėdžiams, o likusi dalis skiriama rinkimų kampanijoms ir asocijuotoms organizacijoms remti,

W.

kadangi Europos politinių fondų išlaidų modeliai skiriasi, 40 % savo biudžeto jie vidutiniškai išleidžia centrinei administracijai ir posėdžiams, o kitus 40 % – išorinėms paslaugoms kaip antai studijoms, tyrimams, publikacijoms ir seminarams,

X.

kadangi Europos politinių partijų nuosavų išteklių pagrindinis šaltinis yra narystės mokesčiai, renkami iš partijų narių, ir kadangi mažiau nei 5 % jų visų pajamų sudaro atskirų asmenų narystės mokesčiai ir dovanojamos lėšos,

Y.

kadangi finansavimas iš Sąjungos biudžeto sudaro didesnę visų pajamų dalį Europos politinių partijų, o ne Europos politinių fondų atveju,

Z.

kadangi aukos net nesudaro reikšmingos finansavimo dalies, nes 2009 m. reguliariai gavo aukų tik trys partijos ir du fondai,

AA.

kadangi yra potencialaus konfliktas tarp, viena vertus, siekio palengvinti ir paspartinti finansavimą, kad jis būtų veiksmingesnis, ir, kita vertus, siekio sumažinti finansinę riziką Sąjungos biudžetui,

AB.

kadangi per laikotarpį, kuriam taikomas šis pranešimas, 2008–2011 m., jokios sankcijos nebuvo taikomos jokiai finansuojamai partijai ar fondui,

AC.

kadangi Europos politinės partijos ir fondai, norintys gauti finansavimą, turi įgyti juridinio asmens statusą pagal valstybės narės, kurioje įsikūrusi jų buveinė, teisę ir kadangi jie neturi bendro teisinio statuso,

AD.

kadangi Europos politinėms partijoms ir fondams skiriamos subsidijos patenka į „dotacijų“ sąvoką, kaip tai apibrėžta Finansinio reglamento VI antraštinėje dalyje ir jo įgyvendinimo taisyklėse, bet ypatingas jų pobūdis reiškia, kad jos nėra palyginamos su bet komis dotacijomis, kurias skiria ir administruoja Komisija; kadangi tai yra atspindėta daugelyje Finansinio reglamento nuostatų, kuriomis nustatomos išimtys; kadangi ši išeitis nėra patenkinama,

1.

pažymi, kad politinės partijos ir su jomis susiję politiniai fondai yra pagrindinės parlamentinės demokratijos priemonės, užtikrinančios parlamentarų atskaitingumą, padedančios formuoti politinę piliečių valią, parengti politines programas, mokyti ir atrinkti kandidatus, išlaikyti dialogą su piliečiais ir suteikti piliečiams galimybę išreikšti savo požiūrį;

2.

pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje numatytas šis politinių partijų ir jų fondų vaidmuo, siekiant ES lygmeniu sukurti Europos polį, politinę erdvę, ir Europos demokratiją, kurios pagrindinė sudėtinė dalis yra Europos piliečių iniciatyva;

3.

pažymi, kad Europos politinės partijos, tokios, kokios jos yra, negali visiškai atlikti šio vaidmens, nes jos yra tik nacionalines partijas apjungiančios organizacijos, o ne tiesiogiai susisiekiančios su rinkėjais valstybėse narėse;

4.

tačiau su malonumu pažymi, kad Europos politinės partijos ir politiniai fondai vis dėlto tapo nepakeičiamais veikėjais politiniame Europos Sąjungos gyvenime, ypač formuojant ir reiškiant atitinkamas įvairių „politinių šeimų“ pozicijas;

5.

pabrėžia, kad visos Europos politinės partijos turi atitikti aukščiausius demokratijos partijos viduje standartus (susijusius su demokratiniais partijos organų rinkimais ir demokratiniais sprendimų priėmimo procesais, įskaitant kandidatų atranką);

6.

mano, kad partijai įvykdžius Europos politinei partijai keliamus reikalavimus, tokia partija gali gauti finansavimą tik tuo atveju, jei bent vienas jos narys išrinktas Europos Parlamento nariu;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad politinės partijos turi teises ir pareigas, ir todėl turėtų laikytis bendros organizacinės struktūros; mano, kad organizacinės konvergencijos galima pasiekti tik Europos politinėms partijoms ir jų politiniams fondams suteikiant bendrą, ES teise grindžiamą teisinį ir mokestinį statusą;

8.

įsitikinęs, kad autentiškas juridinis Europos politinių partijų statusas ir jų pačių juridinio asmens statusas, tiesiogiai pagrįstas Europos Sąjungos teise, leis Europos politinėms partijoms veikti kaip Europos visuomenės interesų atstovams;

9.

laikosi nuomonės, kad Europos politinės partijos turėtų sąveikauti ir konkuruoti klausimais, susijusiais su bendromis Europos problemomis, Europos Sąjunga ir jos vystymusi, trimis pakopomis: regionine, nacionaline ir Europos lygmens; mano, kad itin svarbu, kad Europos politinės partijos būtų veiksmingos ir produktyvios ES ir valstybių narių bei kitais lygmenimis;

10.

pabrėžia svarbius su organizaciniais pajėgumais susijusius uždavinius, kuriuos turės spręsti Europos politinės partijos atsižvelgiant į reformas, kurios gali būti atliktos Europos rinkimų sistemoje (papildomos rikimų apygardos įsteigimas, tarpvalstybinių sąrašų sudarymas);

11.

pažymi, kad pirmiau išdėstyta idėja iš esmės atitinka Europos politinių partijų, dalyvaujančių referendumo kampanijose, idėją, kai atitinkami referendumai yra tiesiogiai susiję su klausimais, susijusiais su Europos Sąjunga;

12.

todėl nusprendė prašyti Komisijos pasiūlyti Europos politinių partijų statuto projektą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį;

13.

pažymi, kad trumpalaikėje perspektyvoje reikia pagerinti Europos politinių partijų ir fondų reglamentavimo aplinką, pirmuoju žingsniu laikant Europos teisinio statuso priėmimą;

14.

mano, kad sprendžiant dėl finansavimo sąlygų įvykdymo turėtų būti atsižvelgiama į regioninių parlamentų arba asamblėjų narius tik jei atitinkamas parlamentas arba asamblėja turi teisės aktų leidybos galių;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad ir atsiskaitymo Europos politinių partijų ir fondų finansavimas ir sąskaitų apmokėjimas yra biurokratiškos ir varžančios procedūros; mano, kad didele dalimi taip yra dėl to, kad finansavimas patenka į „subsidijų“ režimą, pagal tai kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, kuris yra tinkamas projektų ar asociacijų, bet ne partijų finansavimui;

16.

todėl laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų pasiūlyti Finansiniame reglamente sukurti naują antraštinę dalį, ypač skirtą ir pritaikytą Europos partijų ir fondų finansavimui; mano, kad Finansavimo reglamentas, kiek tai susiję su jo įgyvendinimu, turėtų nukreipti į naujos antraštinės dalies nuostatas;

17.

pabrėžia, kad partijų ir fondų finansavimas iš savo pačių lėšų yra gyvybingumo ženklas; mano, kad tai turėtų būti skatinama, padidinant dabartinę 12 000 eurų per metus ribą dovanojamoms lėšoms iki 25 000 eurų per metus iš vieno dovanotojo, tačiau kartu reikalaujant gavus lėšas atskleisti, kas dovanoja, kaip reikalaujama pagal galiojančius įstatymus ir siekiant skaidrumo;

18.

mano, kad šiomis aplinkybėmis reikalavimas pateikti metų veiklos programą, kaip prielaida gauti finansavimą, yra netinkamas politinėms partijoms; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad tokio reikalavimo nėra nei vienoje ES valstybėje narėje;

19.

pabrėžia tai, kad siekiant įgyvendinti tikslus būtina finansavimą gauti laiku; ragina padaryti Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių išimtį ir finansinių metų pradžioje sudaryti galimybes gauti 100 proc., o ne 80 proc., finansavimo; mano, kad atsižvelgiant į teigiamą patirtį praeityje Parlamento rizika itin maža;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Finansiniame reglamente numatyta, kad „dotacija negalima finansuoti visų veiklos sąnaudų“; pastebi, kad ypač fondams labai sunku laikytis šios taisyklės, tai lemia apgaulingą buhalterijos tvarkymą, pavyzdžiui, nurodant įnašus natūra; atkreipia dėmesį į tai, kad beveik nėra nė vienos valstybių narių finansavimo sistemos, pagal kurią būtų reikalaujama patiems iš dalies finansuoti savo veiklą, kadangi tai gali sudaryti sunkumų mažesnėms ir neseniai įsikūrusioms partijoms;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomų išteklių dalis, kurią turi įrodyti Europos politinės partijos, galėtų būti sumažinta iki 10 proc. jų bendro biudžeto, siekiant toliau skatinti jų vystymąsi; taip pat mano, kad nuosavų išteklių dalis, kurią sudaro materialinis turtas, neturėtų viršyti 75 proc. jų bendro biudžeto;

22.

pažymi, kad, jeigu bus persvarstomos su Europos politiniais fondais susijusios teisinės priemonės, reikėtų pasinaudoti galimybe ir panaikinti reikalavimą įrodyti, kad jie turi nuosavų išteklių;

23.

pabrėžia, kad atliekant šį persvarstymą reikėtų panaikinti Europos politiniams fondams taikomus apribojimus dėl jų lėšų naudojimo Europos Sąjungoje; taip fondams būtų sudarytos galimybės atlikti savo vaidmenį ir ES viduje, ir už jos ribų;

24.

tačiau pabrėžia, kad finansavimo tvarkos sušvelninimą reikėtų kompensuoti Finansavimo reglamente numatant sankcijas, kurių šiuo metu nėra; mano, kad pažeidus taisykles, pavyzdžiui, susijusias su dovanojamų lėšų skaidrumu, šios sankcijos galėtų apimti finansines baudas; pabrėžia, kad reikia nustatyti tas pačias Europos politinėms partijoms ir su jomis susijusiems Europos politiniams fondams skirtas sąlygas, taikomas rezervų iš nuosavų išteklių kaupimui virš nustatytos ribos ir lėšų perkėlimui;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2008 m. Europos politinės partijos turėjo teisę gautas dotacijas panaudoti kampanijų finansavimui vykstant Europos Parlamento rinkimams (Finansavimo reglamento 8 straipsnio trečia pastraipa);; tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šias lėšas draudžiama naudoti referendumų kampanijoms finansuoti; vis dėlto mano, kad jeigu Europos politinės partijos turi atlikti politinį vaidmenį ES lygiu, jos turėtų turėti teisę dalyvauti ir šiose kampanijose, su sąlyga, kad minėtieji referendumai yra tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos klausimais;

26.

ragina Europos politines partijas pradėti svarstyti pavienių piliečių tapimo tiesioginiais nariais ir tinkamo šių narių tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo partijų vidaus veikloje ir priimant sprendimus sąlygas;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.