10.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/21

1.

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 56 straipsnio pirma pastraipa, taikoma kartu su 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (1) 3 straipsnio 1 dalimi, aiškintina taip, kad jai prieštarauja nacionalinės nuostatos, kuriomis perkančiajai organizacijai nustatomas imperatyvus reikalavimas teikti užsakymus tik toms įmonėms, kurios ir kurių subrangovai teikdami pasiūlymus raštu įsipareigoja savo darbuotojams, kuriems pavesta vykdyti sutartį, mokėti tik viešiesiems, tačiau ne privatiems pirkimams valstybės nustatytą minimalų atlyginimą, kai įstatymais nenustatytas bendras minimalus atlyginimas ir nėra visuotinai taikomos kolektyvinės sutarties, kuri būtų privaloma potencialiam rangovui ir galimiems subrangovams?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar Sąjungos teisė viešojo pirkimo srityje, ypač 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (2) 26 straipsnis, aiškintina taip, kad jai prieštarauja nacionalinės nuostatos, kaip antai Federalinės žemės įstatymo dėl kolektyvinių sutarčių laikymosi ir minimalaus atlygio užtikrinimo viešojo pirkimo konkurse (Landesgesetz zur Gewährleistung von Tariftreue und Mindestentgelt bei öffentlichen Auftragsvergaben, LTTG) 3 straipsnio 1 dalies trečias sakinys, pagal kurias privaloma atmesti pasiūlymą, jeigu ūkio subjektas, dar teikdamas pasiūlymą, atskira deklaracija neįsipareigoja atlikti veiksmų, kuriuos atlikti užsakymo suteikimo atveju jis būtų įpareigotas pagal sutartį net ir nepateikęs šios deklaracijos?