EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 04

COM(2017) 569 final

2017/0251(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema

{SWD(2017) 325 final}
{SWD(2017) 326 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

·PVM mokėtojo kodas: Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama, kad galiojantis prekes įsigyjančio apmokestinamojo asmens arba neapmokestinamojo juridinio asmens PVM mokėtojo kodas, kurį suteikė kita valstybė narė nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, turėtų būti papildoma esminė sąlyga siekiant netaikyti PVM Bendrijos viduje tiekiamoms prekėms.

·Grandininiai sandoriai: Taryba paprašė Komisijos pasiūlyti vienodus kriterijus ir tinkamus teisės aktų patobulinimus, kuriais būtų padidintas teisinis tikrumas ir suderintas PVM taisyklių taikymas nustatant grandininių sandorių, įskaitant trikampės prekybos sandorius, apmokestinimą PVM.

·Atsargų atšaukimas: Taryba paprašė Komisijos pasiūlyti, kaip pakeisti galiojančias PVM taisykles, kad būtų galima supaprastinti ir vienodžiau taikyti atsargų atšaukimo procedūras, taikomas vykdant tarpvalstybinę prekybą. Šiuo tikslu atsargų atšaukimas reiškia padėtį, kai pardavėjas perkelia atsargas į sandėlį, kuris priklauso žinomam prekes įsigyjančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje, kurioje atšaukus tas prekes iš sandėlio tas prekes įsigyjantis asmuo tampa jų savininku.

·Tiekimo Bendrijos viduje įrodymas: Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti galimybes, susijusias su bendra rekomenduojamų kriterijų sistema, kuri būtų taikoma patvirtinamiesiems dokumentams, būtiniems norint prašyti netaikyti mokesčių Bendrijos viduje tiekiamoms prekėms.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šia direktyva iš dalies keičiama PVM direktyva, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas dėl valstybių narių netiesioginio apmokestinimo srities taisyklių suderinimo.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje, veiksmų Sąjungos lygiu galima imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti ir dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti ES lygiu.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Siekiant nustatyti galutinės PVM sistemos galimybes, spręstinos problemos ir pateikti galimi jų sprendimai buvo išsamiai išnagrinėti per šiuos tyrimus:

- „Study on applying the current principle for the place of supply of B2B services to B2B supplies of goods“ 30 („Įmonių paslaugų teikimo vietai galiojančio principo taikymo įmonių prekių tiekimui tyrimas“);

- „Economic study on charging VAT on intra-EU supplies of goods and services“ 31 („ES viduje tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinimo PVM ekonominis tyrimas“);

- „Implementing the ‘destination principle’ to intra-EU B2B supplies of goods“ 32 („Apmokestinimo paskirties šalies principo įgyvendinimas įmonėms tiekiant prekes ES viduje“);

- „Study and Reports on the VAT Gap in the EU-28 Member States“ 33 („ES 28 valstybių narių PVM nepriemokos tyrimas ir ataskaitos“).

•Poveikio vertinimas

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturės neigiamo poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Grandininiai sandoriai: 138a straipsnis (naujas)

2017/0251 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 40 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 41 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)1967 m., Tarybai priėmus pridėtinės vertės mokesčio bendrą sistemą Tarybos direktyvomis 67/227/EEB 42 ir 67/228/EEB 43 , buvo įsipareigota sukurti galutinę PVM sistemą, kuri Europos bendrijoje veiktų taip pat, kaip ir bet kurioje atskiroje valstybėje narėje. Kadangi 1992 m. pabaigoje panaikinus fiskalines sienas tarp valstybių narių dar nebuvo politinių ir techninių sąlygų tokiai sistemai įgyvendinti, buvo priimtos pereinamojo laikotarpio PVM procedūros. Šiuo metu galiojančioje Tarybos direktyvoje 2006/112/EB 44 numatyta, kad šios pereinamojo laikotarpio taisyklės turi būti pakeistos galutinėmis procedūromis;

(2)PVM veiksmų plane 45 Komisija paskelbė ketinimą pateikti pasiūlymą, kuriame būtų nustatyti galutinės PVM sistemos, skirtos tarp valstybių narių vykdomai įmonių tarpvalstybinei prekybai, kuri būtų grindžiama tarpvalstybinio prekių tiekimo apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu;

(3)tuo tikslu dabartinę sistemą, grindžiamą neapmokestinamu tiekimu prekių išvežimo valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje apmokestinamu įsigijimu Bendrijos viduje, reikėtų pakeisti tokia sistema, pagal kurią paskirties valstybėje narėje būtų apmokestinamas vienintelis tiekimas pagal toje valstybėje narėje galiojančius PVM tarifus. Paprastai PVM taikys tiekėjas, kuris bet kurioje valstybėje narėje galiojančius PVM tarifus galės pasitikrinti interneto svetainėje. Tačiau jei prekes įsigyjantis asmuo yra patvirtintas apmokestinamasis asmuo (valstybės narės pripažintas patikimas mokesčių mokėtojas), bus taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas ir vykdant tiekimą Sąjungos viduje prievolė sumokėti PVM tektų patvirtintam apmokestinamajam asmeniui. Be to, galutinė PVM sistema bus grindžiama ir bendros registravimo sistemos (vieno langelio sistemos), kuri įmonėms leis sumokėti ir atskaityti mokėtiną PVM, koncepcija;

(4)šie principai turėtų būti nustatyti direktyvoje ir pakeisti dabartinę koncepciją, pagal kurią galutinės procedūros grindžiamos apmokestinimu kilmės valstybėje narėje;

(5)2016 m. lapkričio 8 d. išvadose 46 Taryba paragino Komisiją atlikti tam tikrų Sąjungos PVM taisyklių dėl tarpvalstybinių sandorių patobulinimų, susijusių su PVM mokėtojo kodo svarba neapmokestinant PVM tiekimo Bendrijos viduje, atsargų atšaukimu, grandininiais sandoriais ir gabenimo įrodymais, būtinais siekiant neapmokestinti PVM Bendrijos vidaus sandorių;

(6)atsižvelgiant į šį prašymą ir į tai, kad Sąjungos vidaus prekybai skirtai galutinei PVM sistemai įgyvendinti prireiks keleto metų, tikslinga nustatyti tas konkrečias priemones, kuriomis siekiama įmonių labui suderinti ir supaprastinti tam tikras procedūras;

(7)nustatyti patikimo apmokestinamojo asmens statusą būtina siekiant veiksmingai taikyti tarpvalstybiniams sandoriams galiojančių Sąjungos PVM taisyklių patobulinimus, taip pat palaipsniui pereiti prie galutinės Sąjungos vidaus prekybai skirtos sistemos;

(8)pagal dabartinę sistemą patikimi ir ne tokie patikimi apmokestinamieji asmenys taikytinų PVM taisyklių atžvilgiu nėra išskiriami. Remiantis tam tikrais objektyviais kriterijais suteikiamas patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas turėtų padėti nustatyti tuos patikimus apmokestinamuosius asmenis. Dėl šio statuso jie galėtų naudotis tam tikrų taisyklių, kurias taikant kyla sukčiavimo pavojus ir kurios netaikomos kitiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiamais privalumais;

(9)patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas turėtų būti suteikiamas remiantis Sąjungos lygmeniu suderintais kriterijais, todėl vienos valstybės narės suteiktas statusas turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(10)tam tikriems apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomos specialios schemos, pagal kurias jie atleidžiami nuo bendrų PVM taisyklių laikymosi, arba kurie ekonominę veiklą vykdo tik retkarčiais, patvirtinto apmokestinamojo statusas, susijęs su tomis specialiomis schemomis arba retkarčiais vykdoma veikla, neturėtų būti suteikiamas. Kitaip nebūtų užtikrinamas sklandus siūlomų pakeitimų įgyvendinimas;

(11)atsargų atšaukimas yra padėtis, kai prekių gabenimo į kitą valstybę narę metu tiekėjas jau žino prekes įsigyjančio asmens, kuriam prekės bus patiektos vėliau, prekes atvežus į paskirties valstybę narę, tapatybę. Tokia padėtis šiuo metu laikoma tiekimu (prekių išvežimo valstybėje narėje) ir įsigijimu Bendrijos viduje (prekių atvežimo valstybėje narėje), po kurių atvežimo valstybėje narėje atliekamas tiekimas šalies viduje; taip pat reikalaujama, kad tiekėjas toje valstybėje narėje būtų įregistruotas PVM mokėtoju. Siekiant to išvengti, tam tikromis sąlygomis turėtų būti laikoma, kad, kai tokie sandoriai vyksta tarp dviejų patvirtintų apmokestinamųjų asmenų, pagal šiuos sandorius yra atliekamas vienas neapmokestinamas tiekimas prekių išvežimo valstybėje narėje ir vienas įsigijimas Bendrijos viduje prekių atvežimo valstybėje narėje;

(12)kiek tai susiję su PVM mokėtojo kodo nurodymo reikšme siekiant neapmokestinti PVM prekių tiekimo vykdant Bendrijos vidaus prekybą, siūloma, kad, kartu su sąlyga, kad prekės turi būti gabenamos už tiekimo valstybės narės ribų, esmine neapmokestinimo PVM sąlyga, o ne formaliu reikalavimu, būtų laikomas prekes įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodo, kurį jam suteikė kita valstybė narė nei ta, kurioje prasideda prekių gabenimas, įtraukimas į PVM informacijos ir mainų sistemą (VIES) ir nuorodos į tą kodą pateikimas tiekėjo teikiamoje sumuojamojoje ataskaitoje. VIES sąrašas būtinas, kad atvežimo valstybė narė būtų informuota apie prekių atvežimą ar buvimą jos teritorijoje, todėl jis yra viena pagrindinių kovos su sukčiavimu Sąjungoje priemonių;

(13)grandininiai sandoriai reiškia vienas po kito einantį prekių tiekimą, kuris sudaro vieną gabenimą Bendrijos viduje. Prekių judėjimas Bendrijos viduje turėtų būti priskiriamas tik vienam iš tų tiekimų ir tik tas tiekimas turėtų būti neapmokestinamas PVM kaip tiekimas Bendrijos viduje. Kiti grandinėje vykdomi tiekimai turėtų būti apmokestinami ir tuo tikslu gali būti reikalaujama, kad tiekėjas būtų įregistruotas PVM mokėtoju tiekimo valstybėje narėje. Siekiant, kad valstybės narės netaikytų skirtingų metodų, dėl kurių gali kilti dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo pavojus, taip pat siekiant veiklos vykdytojams suteikti daugiau teisinio tikrumo, reikėtų nustatyti bendrą taisyklę, kad, jei įvykdytos tam tikros sąlygos, prekių gabenimas turėtų būti priskiriamas vienam tiekimui sandorių grandinėje;

(14)kadangi šios direktyvos tikslų – geresnio PVM procedūrų veikimo vykdant įmonių tarpvalstybinę prekybą ir galutinės PVM sistemos principų nustatymo – valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(15)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 47 valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(16)todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1) Įterpiamas 13a straipsnis:

„13a straipsnis

1.Apmokestinamasis asmuo, kurio verslo vieta arba nuolatinis padalinys yra Bendrijoje, arba, nesant verslo vietos ir nuolatinio padalinio, kuris turi Bendrijoje nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena Bendrijoje ir kuris, vykdydamas savo ekonominę veiklą, vykdo arba ketina vykdyti 17a, 20 ir 21 straipsniuose nurodytus sandorius arba sandorius, vykdomus laikantis 138 straipsnyje nurodytų sąlygų, gali kreiptis į mokesčių institucijas dėl patvirtino apmokestinamojo asmens statuso įgijimo.

Mokesčių institucijos pareiškėjui tą statusą suteikia, jei tenkinami 2 dalyje išdėstyti kriterijai, nebent toks patvirtinimas pareiškėjui negali būti suteikiamas remiantis 3 dalyje išdėstytomis sąlygomis.

Jei pareiškėjas yra apmokestinamasis asmuo, kuriam buvo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas muitinėms reikmėms, laikoma, kad 2 dalyje išvardyti kriterijai yra patenkinti.

2.Patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas suteikiamas, jei tenkinami visi toliau išvardyti kriterijai:

(a)nepadaryta sunkių arba kartotinių mokesčių taisyklių ir muitų teisės aktų pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla;

(b)pareiškėjas įrodo, kad užtikrina aukštą savo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį taikydamas prekybos ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistemą, kuri suteikia galimybę atlikti tinkamus mokestinius patikrinimus, arba pasitelkdamas patikimą ar patvirtintą vidaus audito seką;

(c)pateikiamas įrodymas apie pareiškėjo finansinį mokumą, kuris laikomas įrodytu, jei pareiškėjo finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, arba jei pateikiamos draudimo arba kitų finansinių institucijų ar kitų ekonominiu požiūriu patikimų trečiųjų šalių suteiktos garantijos.

3.Patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas negali būti suteikiamas toliau išvardytiems apmokestinamiesiems asmenims:

(a)apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikoma ūkininkams skirta bendra vienodo tarifo schema;

(b)apmokestinamiesiems asmenims, kuriems taikomas 282–292 straipsniuose numatytas smulkaus verslo įmonių atleidimas nuo PVM;

(c)apmokestinamiesiems asmenims, tiekiantiems tik tas prekes ar teikiantiems tik tas paslaugas, kurioms PVM atskaita negalima;

(d)apmokestinamiesiems asmenims, retkarčiais tiekiantiems naujas transporto priemones, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje, arba retkarčiais vykdantiems veiklą, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

Tačiau a–d punktuose minėtiems apmokestinamiesiems asmenims patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas gali būti suteikiamas atsižvelgiant į kitą jų vykdomą ekonominę veiklą.

4.Apmokestinamasis asmuo, prašantis suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą, mokesčių institucijoms pateikia visą jų prašomą informaciją, kad jos galėtų priimti sprendimą.

Siekiant suteikti tokį mokestinį statusą, mokesčių institucijos yra:

(a)valstybės narės, kurioje pareiškėjas yra įsteigęs savo verslą, mokesčių institucijos;

(b)jei apmokestinamasis asmuo savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybės narės, kurioje yra nuolatinis pareiškėjo padalinys, kuriame mokesčių tikslais laikomos arba prieinamos pagrindinės jo sąskaitos Bendrijoje, mokesčių institucijos;

(c)jei pareiškėjas neturi nei verslo vietos, nei nuolatinio padalinio – valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta arba kur jis paprastai gyvena, mokesčių institucijos.

5.Jeigu paraiška atmetama, mokesčių institucijos pareiškėjui kartu su sprendimu praneša atmetimo priežastis. Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė apskųsti bet kokį sprendimą atmesti paraišką.

6.Apmokestinamasis asmuo, kuriam suteiktas patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas, mokesčių institucijoms nedelsdamas praneša visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos arba poveikio tolesniam to statuso galiojimui. Jei 2 dalyje išdėstyti kriterijai nebetenkinami, mokesčių institucijos mokestinį statusą panaikina.

7.Vienoje valstybėje narėje suteiktą patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą pripažįsta visų valstybių narių mokesčių institucijos.“.

2) Įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

1.Jei prekes, sudarančias patvirtinto apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalį, šis asmuo perveža į kitą valstybę narę pagal atsargų atšaukimo procedūras, šis pervežimas nelaikomas prekių tiekimu už atlygį.

2.Taikant šį straipsnį, laikoma, kad atsargų atšaukimo procedūros vykdomos, kai tenkinamos toliau išvardytos sąlygos:

(a)patvirtintas apmokestinamasis asmuo arba trečioji šalis jo vardu siunčia arba gabena prekes į kitą valstybę narę, siekdamas jas ten vėliau, po atvežimo, patiekti kitam patvirtintam apmokestinamajam asmeniui;

(b)prekes siunčiantis arba gabenantis patvirtintas apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs valstybėje narėje, į kurią prekės siunčiamos arba gabenamos;

(c)patvirtintas apmokestinamasis asmuo, kuriam tiekiamos prekės, yra įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, į kurią siunčiamos arba gabenamos prekės, o jo tapatybė ir PVM mokėtojo kodas, kurį jam priskyrė ta valstybė narė, yra žinomi b punkte nurodytam patvirtintam apmokestinamajam asmeniui tuo momentu, kai prasideda siuntimas arba gabenimas;

(d)prekes siunčiantis arba gabenantis patvirtintas apmokestinamasis asmuo siuntimą arba gabenimą užregistravo 243 straipsnio 3 dalyje numatytame registre, o prekes įsigyjančio patvirtinto apmokestinamojo asmens tapatybę ir valstybės narės, į kurią siunčiamos arba gabenamos prekės, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą nurodė sumuojamojoje ataskaitoje, kaip nurodyta 262 straipsnyje.

3.Kai 2 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, perduodant tos dalies c punkte nurodytam patvirtintam apmokestinamajam asmeniui teisę disponuoti prekėmis, taikomos toliau išvardytos taisyklės:

(a)laikoma, kad patvirtintas apmokestinamasis asmuo, kuris siunčia arba gabena prekes arba kurio vardu tai atlieka trečioji šalis, valstybėje narėje, iš kurios prekės išsiųstos arba išgabentos, atlieka prekių tiekimą, neapmokestinamą PVM pagal 138 straipsnio 1 dalį;

(b)laikoma, kad patvirtintas apmokestinamasis asmuo, kuriam tos prekės tiekiamos valstybėje narėje, į kurią prekės buvo išsiųstos arba išgabentos, atlieka įsigijimą Bendrijos viduje.“.

3) 138 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu, jei tenkinamos toliau išvardytos sąlygos:

(a)prekės tiekiamos kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas;

(b)apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, kuriam patiektos prekės, yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pradedamas prekių siuntimas ar gabenimas;

(c)sumuojamojoje ataskaitoje, kurią tiekėjas teikia pagal 262 straipsnį, daroma nuoroda į asmenį, įsigyjantį prekes.“.

4) Įterpiamas 138a straipsnis:

„138a straipsnis

1.Siekiant taikyti 138 straipsnyje nurodytą neapmokestinimą PVM esant grandinio sandorio padėčiai, gabenimas Bendrijos viduje priskiriamas tiekimui, kurį tarpinis veiklos vykdytojas atliko tiekėjui, jei įvykdytos toliau išvardytos sąlygos:

(a)tarpinis veiklos vykdytojas tiekėjui praneša prekių atvežimo valstybės narės pavadinimą;

(b)tarpinis veiklos vykdytojas yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje pradedamas prekių siuntimas ar gabenimas.

2.Jei nesilaikoma kurios nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų, esant grandininio sandorio padėčiai gabenimas Bendrijos viduje priskiriamas tiekimui, kurį tarpinis veiklos vykdytojas atliko prekes įsigyjančiam asmeniui.

3.Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)grandininio sandorio padėtis – tai padėtis, kai tų pačių prekių vienas po kito einantis tiekimas, kurį vykdo apmokestinamieji asmenys, sudaro vieną gabenimą Bendrijos viduje, o tarpinis veiklos vykdytojas ir tiekėjas yra patvirtinti apmokestinamieji asmenys;

(b)tarpinis veiklos vykdytojas – grandinėje esantis tiekėjas (išskyrus pirmąjį tiekėją), kuris siunčia arba gabena prekes arba kurio vardu tai atlieka trečioji šalis;

(c)tiekėjas – grandinėje esantis apmokestinamasis asmuo, kuris tiekia prekes tarpiniam veiklos vykdytojui;

(d)prekes įsigyjantis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuriam tarpinis veiklos vykdytojas grandinėje tiekia prekes.“.

5) 243 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Kiekvienas patvirtintas apmokestinamasis asmuo, kuris perkelia prekes pagal 17a straipsnyje nurodytas atsargų atšaukimo procedūras, registruoja:

(a)į kitą valstybę narę išsiųstas ar išgabentas prekes ir adresą, kuriuo jos toje valstybėje narėje laikomos;

(b)prekes, patiektas vėliau, jas atvežus į a punkte nurodytą valstybę narę.

Kiekvienas patvirtintas apmokestinamasis asmuo, kuriam prekės tiekiamos pagal 17a straipsnyje nurodytas atsargų atšaukimo procedūras, tas prekes registruoja.“.

6) 262 straipsnis pakeičiamas taip:

„262 straipsnis

1. Kiekvienas PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo pateikia sumuojamąją ataskaitą, kurioje nurodo:

(a)PVM mokėtojais įregistruotus prekes įsigyjančius asmenis, kuriems jis tiekė prekes 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies c punkte nurodytomis sąlygomis;

(b)PVM mokėtojais įregistruotus asmenis, kuriems jis tiekė Bendrijos viduje įsigytas prekes, kaip nurodyta 42 straipsnyje;

(c)apmokestinamuosius asmenis ir neapmokestinamuosius juridinius asmenis, įregistruotus PVM mokėtojais, kuriems jis teikė paslaugas, išskyrus PVM neapmokestinamas paslaugas valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas, ir už kurias paslaugos gavėjas privalo sumokėti mokestį pagal 196 straipsnį.

2. Be 1 dalyje nurodytos informacijos, kiekvienas patvirtintas apmokestinamasis asmuo nurodo patvirtintus apmokestinamuosius asmenis, kuriems prekės yra skirtos ir kuriems jos išsiųstos arba išgabentos pagal atsargų atšaukimo procedūras remiantis 17a straipsnyje išdėstytomis sąlygomis.“.

7) XV antraštinės dalies 1 skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„Valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinės procedūros“

8) 402 straipsnis pakeičiamas taip:

„402 straipsnis

Šioje direktyvoje numatytos valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo procedūros yra pereinamojo laikotarpio procedūros ir turėtų būti pakeistos galutinėmis procedūromis, grindžiamomis apmokestinimo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo paskirties valstybėje narėje principu, principu, kad prievolė mokėti PVM tenka tiekėjui arba prekes įsigyjančiam asmeniui, jeigu jis yra patvirtintas apmokestinamasis asmuo, taip pat bendra mokesčio deklaravimo, mokėjimo ir atskaitymo registravimo sistema.“.

9) 403 ir 404 straipsniai išbraukiami.

2 straipsnis

1.    Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.    Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) 1967 m. balandžio 11 d. Pirmoji Tarybos direktyva 67/227/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo; 1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo.

(2) 1991 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB, papildanti bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir iš dalies keičianti Direktyvą 77/388/EEB, siekiant panaikinti fiskalines sienas (OL L 376, 1991 12 31, p. 1).

(3) COM(2010) 695, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SEC(2010) 1455, 2010 m. gruodžio 1 d.

(4) COM(2011) 851, 2011 m. gruodžio 6 d.

(5) Tarybos išvados dėl PVM ateities – 2012 m. gegužės 15 d. 3167-asis Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdis Briuselyje (visų pirma žr. B 4 punktą), http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/130257.pdf .

(6) 2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl PVM ateities (TA(2011)0436), http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P7-TA-2011-0436 .

(7) 2011 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Žaliosios knygos dėl PVM ateities: paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimo“, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52011AE1168 .

(8) Grupėje dėl PVM ateities suteikiama galimybė su valstybių narių mokesčių administratorių PVM srities atstovais diskutuoti dėl Komisijos iniciatyvų, susijusių su pasirengimu teisėkūros procesui, taip pat keistis nuomonėmis dėl būsimų PVM srities teisės aktų rengimo.

(9) PVM ekspertų grupę sudaro 40 narių: fiziniai asmenys, turintys reikalingos praktinės patirties PVM srityje, ir organizacijos, visų pirma atstovaujančios įmonėms, mokesčių ekspertams ir mokslo darbuotojams.

(10) COM(2016) 148 final.

(11) 2017 m. Komisijos darbo programa „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“, COM(2016) 710 final.
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1487237841093&uri=CELEX:52016DC0710

(12) Žr. http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/05/25-conclusions-vat-action-plan/.

(13) 2016 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija „Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM“ (2016/2033(INI)) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P8-TA-2016-0453.

(14) 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvados dėl galiojančių ES PVM taisyklių dėl tarpvalstybinių sandorių tobulinimo (2016 m. lapkričio 8 d., Nr. 14257/16 FISC 190 ECOFIN 1023)
http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14257-2016-INIT/lt/pdf.

(15) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(16) 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (nauja redakcija) (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).

(17) PVM veiksmų plane numatyta, kad galutinė PVM sistema bus diegiama dviem teisėkūros etapais. Daugiau informacijos apie šių teisėkūros etapų turinį galima rasti PVM veiksmų plano 4 punkto dviejose paskutinėse pastraipose.

(18) Išsamų tolesnių galutinės PVM sistemos diegimo etapų ir jų dalių aprašymą galima rasti Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (COM(2017) […].

(19) Nors kuriant galutinę PVM sistemą tam tikrų muitinės procedūrų (pvz., 42 muitinės procedūros) vertinimas šiuo metu nėra prioritetinė užduotis, ateityje toks poreikis gali kilti siekiant užtikrinti, kad šis principas būtų nuosekliai taikomas derinant importo ir eksporto schemas.

(20) 2017 m. metinė augimo apžvalga; žr. https://ec.europa.eu/info/publications/2017-european-semester-annual-growth-survey_lt.

(21) EMPACT prioritetai

(22) 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, žr.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF.

(23) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM (2008) 394galutinis).

(24) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 550 final).

(25) Institute for Fiscal Studies (projekto vadovas), 2011 m., A retrospective evaluation of elements of the EU VAT system („ES PVM sistemos elementų retrospektyvinis vertinimas“), http://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/common/publications/studies/report_evaluation_vat.pdf.

(26) Daugiau informacijos galima rasti https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/vat/action-plan-vat/communication-future-vat/green-paper_en.

(27) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“).

(28) 2012 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas sukurti ES PVM forumą, 2012/C198/05 (OL C 198/4, 2012 7 6).

(29) Šių viešų konsultacijų rezultatų santrauką galima rasti https://ec.europa.eu/taxation_customs/consultations-get-involved/tax-consultations_en.

(30) „PwC“, 2012 m.; žr. http://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/common/publications/studies/place_supply_b2b.zip.

(31) CPB (projekto vadovas), 2013 m.; žr. https://circabc.europa.eu/sd/a/60e05641-2653-4ac3-aca2-3060896aa6e3/33-ANN%20-%20Final%20report%20-%20Study%20on%20charging%20VAT%20on%20intra-EU%20supplies%20of%20goods%20and%20services%5B1%5D.pdf.

(32) EY, 2015 m.; žr. https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/docs/body/ey_study_destination_principle.pdf

(33) CASE, 2016 m.; žr. https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2016-09_vat-gap-report_final.pdf.

(34) Kaip paskelbta PVM veiksmų plane, įgyvendinant būsimą antrąjį galutinės PVM sistemos teisėkūros etapą būtų apmokestintas visas tarpvalstybinis prekių tiekimas ir paslaugų teikimas (todėl prievolė mokėti PVM už visas kitose valstybėse narėse įsigytas prekes ir paslaugas tektų prekių tiekėjui ir paslaugų teikėjui, o ne prekes įsigyjančiam asmeniui), kad visoms bendrojoje rinkoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, tiek šalies viduje, tiek tarpvalstybiniu mastu, būtų taikomos vienodos taisyklės.

(35) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (nauja redakcija) (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).

(36) Žr. 23 išnašą.

(37) Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiamos Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB, pasiūlymas (2016 12 1 COM(2016) 757 final; žr. siūlomo Direktyvos 2006/112 EB 369m straipsnio 1 dalies c punktą).

(38) 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Mecsek-Gabona, C-273/11, EU:C:2012:547; 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas VSTR, C-587/10, ECLI:EU:C:2012:592; 2016 m. spalio 20 d. Sprendimas Plöckl, C-24/15, ECLI:EU:C:2016:791 ir 2017 m. vasario 9 d. Sprendimas Euro-Tyre, C-21/16, ECLI:EU:C:2017:106.

(39) 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimas Emag Handel, C-245/04, ECLI:EU:C:2006:232.

(40) OL C , , p. .

(41) OL C , , p. .

(42) 1967 m. balandžio 11 d. Pirmoji Tarybos direktyva 67/227/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1301).

(43) 1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1303).

(44) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(45) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016) 148 final, 2016 m. balandžio 7 d.).

(46) 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvados dėl galiojančių ES PVM taisyklių dėl tarpvalstybinių sandorių tobulinimo (2016 m. lapkričio 8 d., Nr. 14257/16 FISC 190 ECOFIN 1023).

(47) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.