EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 05 04

COM(2016) 290 final

2016/0142(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

(sustabdymo mechanizmo peržiūra)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Priėmus sprendimus dėl vizų režimo liberalizavimo Vakarų Balkanų šalims, Komisija 2011 m. pasiūlė Tarybos reglamente (EB) Nr. 539/2001 1 nustatyti vizų apsaugos sąlygą, kuria užtikrinama galimybė skubos tvarka remiantis griežtai apibrėžtais kriterijais trumpam laikotarpiui laikinai sustabdyti vizos reikalavimo netaikymą trečiosios šalies piliečiams, siekiant įveikti galimus sunkumus, su kuriais susiduria viena ar kelios valstybės narės, kai žymiai ir staiga išauga neteisėtos migracijos mastas, padaugėja nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį arba atitinkamos trečiosios šalies atmestų readmisijos prašymų, kuriuos jai pateikė valstybė narė 2 .

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1289/2013 3 , kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001: nustatytas vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmas ir pakeistas esamas abipusiškumo mechanizmas.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1a straipsnį ekstremaliosios situacijos atveju vizos reikalavimo netaikymas trečiosios šalies piliečiams gali būti laikinai sustabdomas kaip kraštutinė priemonė. Aktyvuoti šį mechanizmą gali bet kuri valstybė narė pranešimu Komisijai, kad per šešių mėnesių laikotarpį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu arba su paskutiniais šešiais mėnesiais iki vizų režimo liberalizavimo atitinkamai šaliai, ta valstybė narė susiduria su aplinkybėmis, dėl kurių susidaro ekstremalioji situacija, kurios ji pati negali ištaisyti.

Šios aplinkybės visų pirma susidaro, kai žymiai ir staiga padaugėja:

–tos trečiosios šalies piliečių, neteisėtai užsibuvusių atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

–tos trečiosios šalies piliečių nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį, ir dėl to padaugėjimo valstybės narės prieglobsčio sistema patiria ypatingų sunkumų;

–tos trečiosios šalies atmestų readmisijos prašymų dėl jos piliečių, kuriuos jai pateikė valstybė narė.

Pranešime Komisijai valstybė narė turi nurodyti mechanizmo aktyvavimo priežastis, pateikti susijusius duomenis ir statistiką, taip pat aprašyti preliminarias priemones, kurių ji ėmėsi padėčiai ištaisyti. Gavusi pranešimą, Komisija apie tai informuoja Tarybą ir Europos Parlamentą, išnagrinėja padėtį ir problemos mastą (valstybių narių, patiriančių tokios padėties poveikį, skaičių, poveikį bendrai migracijos padėčiai Sąjungoje).

Komisija, atsižvelgdama į vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo pasekmes Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiams su atitinkama trečiąja šalimi ir glaudžiai bendradarbiaudama su ta trečiąja šalimi, siekdama rasti alternatyvių ilgalaikių sprendimų, gali nuspręsti, kad reikia imtis veiksmų. Tokiu atveju Komisija per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo priima įgyvendinimo aktą dėl vizos reikalavimo netaikymo atitinkamos trečiosios šalies piliečiams laikino sustabdymo šešių mėnesių laikotarpiui.

Iki to šešių mėnesių laikotarpio pabaigos Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Kartu su šia ataskaita gali būti pateiktas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, kad atitinkama trečioji šalis būtų perkelta į šalių, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašą (I priedas), taip jos piliečiams nustatant nuolatinį reikalavimą turėti vizą. Tokiu atveju bevizio režimo laikinas sustabdymas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

Atsižvelgdamos į šiuo metu Europos Sąjungoje susidariusią migracijos padėtį ir į kelis su kaimyninėmis šalimis (Gruzija, Ukraina, Kosovu ir Turkija) sėkmingai užbaigtus dialogus dėl vizų režimo liberalizavimo, kelios valstybės narės suabejojo, ar esamu vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmu užtikrinamas pakankamas lankstumas imtis veiksmų tam tikrais skubos atvejais. Visų pirma jos pateikė šiuos argumentus:

–pernelyg ribotos galimos sustabdymo priežastys, neapimančios, pavyzdžiui, trečiosios šalies nebendradarbiavimo dėl trečiųjų šalių piliečių, vykusių per tos trečiosios šalies teritoriją tranzitu, readmisijos, kai tokia readmisijos prievolė yra numatyta Sąjungos ar jos valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies sudarytame readmisijos susitarime;

–iniciatyvos teisė pranešimu aktyvuoti sustabdymo mechanizmą, kurią pagal reglamentą turi tik valstybės narės, turėtų būti suteikta ir Komisijai;

–lyginamieji laikotarpiai ir terminai yra per ilgi, todėl neužtikrinama galimybė skubiai reaguoti ekstremaliosios situacijos atveju.

Atsižvelgdama į neseniai Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl vizų režimo liberalizavimo Gruzijai 4 , Ukrainai 5 , Turkijai 6 ir Kosovui 7 , taip pat į pastarojo meto diskusijas su valstybėmis narėmis, Komisija nusprendė pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 ir taip peržiūrėti dabartinį vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmą.

Pagrindinis tikslas – sustiprinti sustabdymo mechanizmą taip, kad valstybėms narėms būtų lengviau pranešti apie aplinkybes, dėl kurių gali būti aktyvuotas sustabdymo mechanizmas, ir Komisijai suteikti galimybę mechanizmą aktyvuoti savo iniciatyva. Visų pirma reikėtų pasirūpinti, kad naudotis mechanizmu būtų lengviau – turėtų būti sutrumpinti lyginamieji laikotarpiai ir terminai, kad procedūra taptų spartesnė, ir išplėstos galimos sustabdymo priežastys, kurios turėtų apimti žymiai išaugusį atmestų readmisijos prašymų dėl trečiųjų šalių piliečių, vykusių per tos trečiosios šalies teritoriją tranzitu, skaičių, kai tokia readmisijos prievolė yra numatyta Sąjungos ar jos valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies sudarytame readmisijos susitarime. Be to, Komisija turėtų turėti galimybę mechanizmą aktyvuoti tuo atveju, kai trečioji šalis nebendradarbiauja readmisijos srityje, ypač jei Sąjunga su ta trečiąja šalimi yra sudariusi readmisijos susitarimą.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Tarybos reglamente (EB) Nr. 539/2001 pateikti trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai. Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 taiko visos valstybės narės, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Šis reglamentas yra dalis ES bendros vizų politikos, susijusios su trumpalaikiu buvimu ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo bei proporcingumo principai ir priemonės pasirinkimas

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir tinkamumo patikros

2013 m. gruodžio mėn. nustatytu dabartiniu sustabdymo mechanizmu kol kas nė karto nesinaudota, todėl praktinės patirties, susijusios su dabartiniu mechanizmu, nėra. Tačiau kaip teigia kelios valstybės narės, mechanizmu niekada nesinaudota dėl to, kad esama per daug kliūčių jam aktyvuoti, be to, nustatytieji terminai yra per ilgi.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Poveikio vertinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

–patikslinamos aplinkybės, apie kurias valstybės narės gali pranešti Komisijai: nustatoma, kad sustabdymo mechanizmas gali būti panaudotas ne tik „susidarius ekstremaliajai situacijai“ „kaip kraštutinė priemonė“, bet kai dėl vizų režimo liberalizavimo apskritai smarkiai išauga neteisėtos migracijos mastas, nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį skaičius ar atmestų readmisijos prašymų skaičius;

–šešių mėnesių lyginamasis laikotarpis, skirtas esamai padėčiai palyginti su praėjusių metų arba iki vizų režimo liberalizavimo buvusia padėtimi, sutrumpintas iki dviejų mėnesių;

–šiuo metu padidėjimas turi būti „staigus ir žymus“, tačiau pakanka, kad išaugęs neteisėtos migracijos mastas, nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį skaičius ar atmestų readmisijos prašymų skaičius būtų „žymus“;

–galimo sustabdymo priežastys, apie kurias galima pranešti, turėtų apimti atmestus readmisijos prašymus dėl kitos trečiosios šalies piliečių, vykusių per tos trečiosios šalies teritoriją tranzitu, kai tokia readmisijos prievolė yra numatyta Sąjungos ar jos valstybės narės ir tos trečiosios šalies sudarytame readmisijos susitarime;

–panaikinamas laiko apribojimas (septynerių metų), taikytas galimybei esamą padėtį palyginti su padėtimi iki vizų režimo liberalizavimo;

–Komisijai suteikiama galimybė sustabdymo mechanizmą aktyvuoti savo iniciatyva, kai ji turi konkrečios patikimos informacijos apie bet kurią iš aplinkybių, apie kurias valstybės narės gali pranešti, arba apie tai, kad trečioji šalis (bendresne prasme) nebendradarbiauja readmisijos srityje, ypač tais atvejais, kai su ta trečiąja šalimi yra sudarytas ES lygmens readmisijos susitarimas. Nebendradarbiavimu, pavyzdžiui, gali būti laikomas:

–readmisijos prašymų atmetimas arba neatsakymas į juos,

–grįžimo kelionės dokumentų neišdavimas per susitarime nustatytus terminus arba Europos kelionės dokumentų, išduotų pasibaigus susitarime nustatytiems terminams, nepriėmimas,

–susitarimo nutraukimas arba sustabdymas.

–iki vieno mėnesio sutrumpinamas trijų mėnesių terminas, per kurį priimamas įgyvendinimo aktas, kuriuo atitinkamai trečiajai šaliai laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas, kai Komisija, išnagrinėjusi jai praneštas aplinkybes (arba aplinkybes, apie kurias ji gavo konkrečios patikimos informacijos), nusprendžia, kad veiksmų imtis būtina.

2016/0142 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

(sustabdymo mechanizmo peržiūra)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Tarybos reglamente (EB) Nr. 539/2001 8 pateikti trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorės sienas, privalo turėti vizą, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai;

(2)vizos reikalavimo netaikymo trečiosios šalies, įtrauktos į to reglamento II priedo sąrašą, piliečiams laikino sustabdymo mechanizmas (toliau – sustabdymo mechanizmas) turėtų būti sustiprintas, kad valstybės narės galėtų lengviau pranešti apie aplinkybes, dėl kurių galimas sustabdymas, ir leidžiant Komisijai aktyvuoti mechanizmą savo iniciatyva;

(3)visų pirma reikėtų pasirūpinti, kad naudotis mechanizmu būtų lengviau – turėtų būti sutrumpinti lyginamieji laikotarpiai ir terminai, kad procedūra taptų spartesnė, ir išplėstos galimos sustabdymo priežastys, kurios turėtų apimti žymiai išaugusį atmestų readmisijos prašymų dėl trečiųjų šalių piliečių, vykusių tranzitu per atitinkamos trečiosios šalies teritoriją, skaičių, kai tokia readmisijos prievolė yra numatyta Sąjungos ar jos valstybės narės ir tos trečiosios šalies sudarytame readmisijos susitarime. Be to, Komisija turėtų turėti galimybę mechanizmą aktyvuoti tuo atveju, kai trečioji šalis nebendradarbiauja readmisijos srityje, ypač jei Sąjunga su atitinkama trečiąja šalimi yra sudariusi readmisijos susitarimą;

(4)šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB 9 , plėtojimas. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(5)šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB 10 , plėtojimas. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(6)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 11 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(7)Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB 12 3 straipsniu;

(8)Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta protokole, pasirašytame Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES 13 3 straipsniu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(1)1 dalyje išbraukiama:

„susidarius ekstremaliajai situacijai“ „kaip kraštutinė priemonė“;

(2)2 dalis pakeičiama taip:

„2.    Valstybė narė gali pranešti Komisijai, jei per dviejų mėnesių laikotarpį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu arba su paskutiniais dviem mėnesiais iki vizos reikalavimo netaikymo trečiosios šalies, įtrauktos į II priedo sąrašą, piliečiams įgyvendinimo dienos, ji susiduria su viena ar daugiau toliau nurodytų aplinkybių, kurių ji pati negali ištaisyti, t. y.:

a) žymiai išaugęs tos trečiosios šalies piliečių, esančių valstybės narės teritorijoje, bet neturinčių teisės joje būti, skaičius;

b) žymiai išaugęs tos trečiosios šalies piliečių prieglobsčio prašymų, kurių patenkinimo procentas yra mažas, skaičius;

c) žymiai išaugęs atmestų valstybės narės tai trečiajai šaliai pateiktų readmisijos prašymų dėl tos trečiosios šalies piliečių arba, jeigu pagal Sąjungos arba tos valstybės narės ir trečiosios šalies sudarytą readmisijos susitarimą numatyta tokia prievolė, dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie vyko tranzitu per tą trečiąją šalį, skaičius.

Pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime pateikiamos priežastys, kuriomis pranešimas pagrįstas, jame pateikiami atitinkami duomenys bei statistika ir išsamiai paaiškinama, kokių preliminarių priemonių atitinkama valstybė narė ėmėsi situacijai ištaisyti. Komisija apie tokį pranešimą nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.“;

(3)įterpiama ši dalis:

„2a.    Jeigu Komisija turi konkrečios patikimos informacijos apie aplinkybes, nurodytas 2 dalies a, b arba c punktuose, arba jeigu trečioji šalis nebendradarbiauja readmisijos srityje, ypač kai trečioji šalis ir Sąjunga yra sudariusios readmisijos susitarimą, pavyzdžiui:

–atmeta readmisijos prašymus arba į juos neatsako,

–neišduoda grįžimo kelionės dokumentų per susitarime nustatytus terminus arba nepriima Europos kelionės dokumentų, išduotų pasibaigus susitarime nustatytiems terminams,

–nutraukia arba sustabdo susitarimą,

Komisija savo iniciatyva gali apie tai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą. Ši informacija prilygsta pranešimui pagal 2 dalį.“

(4)3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Komisija pagal 2 dalį pateiktus pranešimus nagrinėja atsižvelgdama į:

a)    tai, ar esama 2 ir 2a dalyse apibūdintų situacijų;

b)    valstybių narių, kurios patiria 2 ir 2a dalyse aprašytų situacijų poveikį, skaičių;

c)    bendrą išaugusio skaičiaus, kaip nurodyta 2 dalyje, poveikį migracijos padėčiai Sąjungoje, kaip matyti iš valstybių narių pateiktų arba Komisijos turimų duomenų;

d)    [Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros], Europos prieglobsčio paramos biuro ar Europos policijos biuro (Europolo) parengtas ataskaitas, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes konkrečiu atveju;

e)    bendrą viešosios tvarkos ir vidaus saugumo klausimą, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare.

Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo nagrinėjimo rezultatus.“

(5)4 dalyje žodžiai „tris mėnesius“ pakeičiami žodžiais „vieną mėnesį“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(2) COM(2011) 290 galutinis.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1289/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 347, 2013 12 20, p. 74).

(4) COM(2016) 142 final.

(5) COM(2016) 236 final.

(6) COM(2016) 279 final.

(7) COM(2016) 277 final.

(8) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(9) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(10) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(11) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(12) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(13) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).