31999R2792

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999

1999 m. gruodžio 17 d.

nustatantis išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas [4], apibrėžia struktūrinių fondų ir Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (FIFG) bendruosius tikslus ir uždavinius, jų organizacinę struktūrą, paramos metodus, programavimą ir bendrą fondų teikiamos paramos organizavimą bei bendrą finansinę tvarką;

(2) 1992 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3760/92, nustatantis žvejybos ir akvakultūros sistemą Bendrijoje [5], nustato bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir bendrąsias taisykles; Bendrijos žvejybos laivyno plėtrą ypač būtina reguliuoti pagal Tarybos sprendimus, kuriuos ji raginama priimti pagal 11 straipsnį; Komisija šiuos sprendimus privalo paversti tiksliomis priemonėmis kiekvienos valstybės narės lygmeniu; be to, būtina laikytis 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos taikymo kontrolės sistemą [6];

(3) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1263/1999 dėl Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento [7] nustato struktūrinių priemonių konkretų tikslą 1 straipsnyje apibrėžtame sektoriuje; pagal jo 4 straipsnį Taryba ne vėliau kaip 1999 m. gruodžio 31 d. turi priimti sprendimą dėl FIFG indėlio į sektoriaus pertvarką sąlygų ir reikalavimų, kad tokia pertvarka pasiektų savo tikslus;

(4) būtina nustatyti programavimo nuostatas;

(5) daugiametės žvejybos laivynų orientavimo programos yra sudarytos laikotarpiui nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., ir jos galios iki to termino pabaigos; būtina nustatyti nuostatas laikotarpiui, kuris prasideda 2002 m. sausio 1 d.;

(6) būtina numatyti konkrečias daugiamečių orientavimo programų monitoringo ir įgyvendinimo nuostatas, ypač dėl naujų laivų įtraukimo ir išbraukimo, taip pat dėl viešosios pagalbos laivynui atnaujinti, laivams modernizuoti ir bendrosioms įmonėms steigti;

(7) nedidelio masto pakrančių žvejyba turi specialų statusą, siekiant suderinti žvejybines pastangas; svarbu, kad šis specialus statusas atsispindėtų konkrečiomis priemonėmis šiame reglamente;

(8) siekiant įgyvendinti žvejybos laivynų pertvarką, reikės atitinkamų socialinių ir ekonominių priemonių;

(9) vandenyje esančių išteklių apsaugai ir plėtrai, akvakultūrai, žvejybos uostų įrangai, perdirbimui, prekybai, vidaus vandenų žvejybai bei žuvininkystės ir akvakultūros produktų skatinimui teikiamai pagalbai būtina nustatyti išsamias taisykles;

(10) tam tikras struktūrinio pobūdžio priemones, šiuo metu įgyvendinamas gamintojų organizacijų naudai pagal 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3759/92 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo [8], būtina įrašyti į struktūrines priemones, tačiau toks įrašymas neturėtų kelti pavojaus Reglamente (EEB) Nr. 3759/92 apibrėžtai gamintojų organizacijų reguliavimo funkcijai; kartu tikslinga įrašyti ir kitas profesionalų vykdomas ir kolektyvinius interesus tenkinančias priemones;

(11) turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės dėl nuostolių atlyginimo ir finansinių kompensacijų teikimo žvejams ir laivų savininkams, laikinai nutrūkus jų veiklai arba tam tikrai laive esančiai įrangai ar žvejybos metodams pritaikius techninius apribojimus;

(12) programos turi numatyti priemones, kurios būtinos naujoviškoms veikloms vykdyti ir techninei paramai teikti;

(13) žuvininkystės sektoriui svarbu pasiekti tvarią vandenyje esančių išteklių ir jų naudojimo bei įtakos aplinkai pusiausvyrą; dėl to svarbu numatyti atitinkamas priemones, kaip išsaugoti trofinę grandinę, todėl būtina numatyti ir akvakultūros bei žuvų perdirbimo pramonės nuostatas;

(14) jei tokių priemonių nevaržo Bendrijos pagalbos teikimas, ypač tikslinga šiame sektoriuje reguliuoti valstybės pagalbos schemas, nepažeidžiant Sutarties 87–89 straipsnių ir visame struktūrinės paramos kontekste nuosekliai integruoti Bendrijos žvejybos laivynų pertvarkos programavimą;

(15) šio Reglamento įgyvendinimui būtinas priemones reikia priimti vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką [9];

(16) turėtų būti panaikintas 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2468/98, nustatantis kriterijus ir tvarką dėl Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje bei produktų perdirbimui ir prekybai [10], ir kitos nuostatos; tuo pačiu, siekiant tinkamai teikti pagalbą bei vykdyti iki 1999 m. gruodžio 31 d. patvirtintus veiksmus ir projektus, panaikintos nuostatos turi ir toliau iki to laikotarpio pabaigos likti galioti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

1. Šis reglamentas numato visų valstybės narės teritorijoje žuvininkystės sektoriuje vykdomų struktūrinių priemonių sistemą, nepažeisdamas regioninių ypatumų siekiant Reglamento (EB) Nr. 1263/1999 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų ir bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, ypač išteklių išsaugojimo ir ilgalaikio subalansavimo srityje.

2. Struktūrine politika šiame sektoriuje siekiama orientuoti ir palengvinti pertvarką. Pertvarkant imamasi veiksmų ir priemonių, turinčių ilgalaikį poveikį ir padedančių siekti Reglamento (EB) Nr. 1263/1999 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų tikslų.

2 straipsnis

Priemonės

Laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų, Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas, toliau vadinamas FIFG, gali teikti paramą II, III ir IV antraštinėse dalyse apibrėžtoms priemonėms bendrosios žuvininkystės politikos srityse, kaip nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 1 straipsnyje.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMAVIMAS

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Programavimas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 9 straipsnio a punkte, turi atitikti bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir šio Reglamento 4 straipsnyje minėtų daugiamečių žvejybos laivynų orientavimo programų nuostatas. Tuo tikslu programas galima prireikus dar kartą peržiūrėti, ypač kiekvieno daugiamečių orientavimo programų taikymo etapo pabaigoje.

Programavimas turi apimti visas II, III ir IV antraštinėse dalyse minėtas sritis.

2. Iš dalies FIFG finansuojamų priemonių programavimas 1 tikslo regionuose turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1263/1999 2 straipsnio 2 dalies pastraipą.

Iš dalies FIFG finansuojamų priemonių programavimas už 1 tikslo regionų ribų turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 1263/1999 2 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa, 15 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys, 19 straipsnio 3 ir 4 dalys.

3. Planuose, apibrėžtuose Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 9 straipsnio b punkte, parodoma, kad, siekiant tam tikrų tikslų, reikalinga viešoji pagalba, ir ypač kad be viešosios pagalbos tam tikrų žvejybos laivynų negalima atnaujinti ar modernizuoti, ir kad suplanuotos priemonės nekels pavojaus ilgalaikei žuvų išteklių pusiausvyrai.

Planų turinys išdėstytas I priede.

4. Likusiam programavimo laikotarpiui, kuriam dar netaikoma Komisijos patvirtinta daugiametė orientavimo programa, programos informacija turi būti tik orientacinė; tokia informacija turi būti sukonkretinama pagal naujos daugiametės orientavimo programos tikslus, kai ji patvirtinama.

4 straipsnis

Daugiametės žvejybos laivynų orientavimo programos

1. Vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 11 straipsniu, Taryba nustato žuvininkystės sektoriaus pertvarkos tikslus ir priemones. Remdamasi tokiu Tarybos sprendimu ir veikdama 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Komisija priima daugiametes orientavimo programas, skirtas atskiroms valstybėms narėms.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtame Komisijos sprendime nustatomi tam tikri tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės, kurios padeda valdyti žvejybos pastangas bendru ilgalaikiu pagrindu.

3. Ne vėliau kaip 2001 m. gegužės 1 d. valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento II priede nurodytą informaciją, kuri naudojama sudarant vėlesnes daugiametes orientavimo programas.

5 straipsnis

Daugiamečių orientavimo programų monitoringas

1. Kiekvienais metais iki gegužės 1 d. daugiamečių orientavimo programų įgyvendinimo monitoringo tikslais valstybės narės Komisijai atsiunčia dokumentą, kuriame apžvelgia savo daugiametės orientavimo programos pažangą. Per tris mėnesius nuo nurodytos datos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai atsiunčia metinę ataskaitą apie daugiamečių orientavimo programų įgyvendinimą visoje Bendrijoje.

2. 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2090/98 dėl Bendrijos žvejybos laivų rejestro [11] ir 1998 m. rugsėjo 30 d. Reglamente (EB) Nr. 2091/98 dėl Bendrijos žvejybos laivyno segmentavimo ir žvejybos pastangų, susijusių su daugiametėmis orientavimo programomis [12]. nustatyta tvarka, valstybės narės Komisijai perduoda informaciją apie žvejybos laivų fizines charakteristikas ir žvejybos pastangų monitoringą pagal laivyno segmentus bei pagal žvejybą, ypač atsižvelgiant į pajėgumų plėtrą ir atitinkamą žvejybinę veiklą.

3. Savo iniciatyva arba atitinkamos valstybės narės prašymu, arba laikydamasi daugiametėse orientavimo programose nustatytų nuostatų, Komisija gali iš naujo išnagrinėti ir suderinti bet kurią daugiametę orientavimo programą, vadovaudamasi 4 straipsnio 1 dalyje minėtu Tarybos sprendimu.

4. Komisija sprendžia dėl 3 dalyje numatytų pakeitimų 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Įgyvendindamos šį straipsnį, valstybės narės taiko Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 24 straipsnį.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DAUGIAMEČIŲ ŽVEJYBOS LAIVYNŲ ORIENTAVIMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

6 straipsnis

Laivyno atnaujinimas ir žvejybinių laivų modernizavimas 1.

Laivynas atnaujinamas ir žvejybiniai laivai modernizuojami pagal šią antraštinę dalį. Kiekviena valstybė narė 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisijos tvirtinimui pateikia laivyno atnaujinimo ir modernizavimo nuolatinio monitoringo priemones. Pagal tokių priemonių sistemą valstybės narės turi įrodyti, kad naujų laivų įtraukimas ir senų išbraukimas iš laivyno valdomas taip, kad pajėgumai neviršija viso laivyno ir atitinkamų segmentų mastu daugiametėje orientavimo programoje nustatytų metinių tikslų, arba tam tikrais atvejais, kad žvejybos pajėgumai būtų palaipsniui mažinami – tam, kad būtų pasiekti tie tikslai.

Tokiose priemonėse ypač atsižvelgiama į tai, kad pajėgumai, išskyrus trumpesnių kaip 12 m ilgio laivų, bet ne tralerių, pajėgumus, kurie buvo sumažinti su viešąja pagalba, negali būti atstatyti.

2. Valstybės narės, aiškiai įvardijusios ir įvertinusios, gali prašyti padidinti pajėgumų planus ir leisti taikyti priemones, kurios pagerintų saugą, navigaciją jūroje, higieną, produktų kokybę ir darbo sąlygas, jei tokios priemonės nepadidina atitinkamų išteklių naudojimo.

Tokį prašymą Komisija svarsto ir tvirtina 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Padidintus pajėgumus valstybė narė valdo, taikydama šio straipsnio 1 dalyje minėtas nuolatines priemones.

7 straipsnis

Žvejybos pastangų sureguliavimas

1. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių žvejybos pastangoms sureguliuoti, kad pasiektų 4 straipsnyje minėtų daugiamečių orientavimo programų tikslus.

Prireikus tai daroma nutraukiant laivų žvejybinę veiklą visam laikui, apribojant ją arba taikant ir viena, ir kita pagal atitinkamas III priedo nuostatas.

2. Žvejybinės veiklos nutraukimo priemones galima taikyti tik 10 metų senumo ar senesniems laivams.

3. Laivų žvejybinė veikla nutraukiama visam laikui:

a) pašalinant laivą iš apyvartos;

b) atitinkamos šalies kompetentingoms institucijoms susitarus, visam laikui perkeliant laivą į trečiąją šalį, įskaitant ir 8 straipsnyje minėtą bendrąją įmonę, jei tenkinami visi šie kriterijai:

i) yra atitinkamos garantijos, kad nebus pažeista tarptautinė teisė, ypač teisė, susijusi su jūros išteklių išsaugojimu ir valdymu ar kitais bendrosios žuvininkystės politikos tikslais ir žvejų darbo sąlygomis,

ii) trečioji šalis, kuriai perduodamas laivas, nėra šalis kandidatė,

iii) perkėlus laivą, sumažės žūklė tų išteklių, kuriuos anksčiau naudojo perduotas laivas; tačiau šis kriterijus netaikomas, kai perduotas laivas nebegali žvejoti pagal žvejybos susitarimą su Bendrija ar pagal kokį nors kitą susitarimą;

c) paskiriant laivą kitiems, ne žvejybos tikslams.

4. Išskyrus mažesnių kaip 12 metrų ilgio laivų, bet ne tralerių, pajėgumus, kuriuos galima atstatyti be viešosios pagalbos, laivų, kuriems taikoma žvejybinės veiklos nutraukimo visam laikui priemonė, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse, pajėgumų negalima atstatyti jokiomis aplinkybėmis.

Valstybės narės užtikrina, kad visų nutraukusių žvejybinę veiklą laivų licencijos būtų nutrauktos ir kad apie tokius laivus būtų pranešta Bendrijos žvejybos laivų rejestrui. Jos taip pat užtikrina, kad trečiosioms šalims perduotiems ir iš rejestro išbrauktiems laivams būtų draudžiama žvejoti Bendrijos vandenyse.

5. Viešoji pagalba, išmokėta gavėjams galutinai nutraukus žvejybos veiklą, negali būti didesnė už:

a) pašalinimo iš apyvartos išmokas:

i) 10–15 metų senumo laivams: žr. IV priedo 1 ir 2 lenteles,

ii) 16–29 metų senumo laivams: 1 ir 2 lentelėse nurodytas sumas, sumažinant jas 1,5 % už kiekvienus metus, viršijus 15 metų,

iii) 30 metų senumo ir senesniems laivams: 1 ir 2 lentelių sumas, atėmus 22,2 %;

b) išmokos perduodant laivą bendrajai įmonei: 8 straipsnio 3 dalyje minėtas sumas; tačiau viešosios pagalbos šiam tikslui negalima teikti laivams, kurių tonažas mažesnis kaip 20 BRT ar 22 BT arba kurie yra 30 metų senumo ar senesni;

c) išmokos perduodant laivą kitokiu būdu visam laikui į trečiąją šalį: didžiausias a punkte minėtas sumas, išmokamas pašalinant laivą iš apyvartos, atėmus 50 %. Tačiau šiuo tikslu negalima suteikti viešosios pagalbos laivams, kurių tonažas mažesnis kaip 20 BRT arba 30 BT arba kurie yra 30 metų senumo ar senesni, išskyrus 6 dalyje numatytas sąlygas;

d) išmokos nutraukiant žvejybinę veiklą kitais atvejais: didžiausias a punkte minėtas sumas, išmokamas pašalinant laivą iš apyvartos, atėmus 50 %. Tačiau šiuo tikslu negalima suteikti viešosios pagalbos laivams, kurių tonažas mažesnis kaip 20 BRT arba 22 BT, išskyrus 6 dalyje numatytas sąlygas.

6. Nepaisant 5 dalies c ir d punktų, kai laivas paverčiamas kultūros paveldo eksponatu kokios nors valstybės narės teritorijoje arba naudojamas žvejybos tyrimams, arba valstybės narės valstybinių ar pusiau valstybinių įstaigų mokymo tikslams, arba žvejybos veiklos kontrolei, ypač trečiojoje valstybėje, viešoji pagalba suteikiama vadovaujantis 5 dalies a punkto sąlygomis.

7. Nepažeidžiant 16 straipsnio, žvejybinė veikla gali būti ribojama mažinant žūklės ar išplaukimo į jūrą dienų skaičių tam tikru leistinu laikotarpiu. Taikant tokias priemones, viešoji pagalba nesuteikiama.

8 straipsnis

Bendrosios įmonės

1. Valstybės narės gali imtis priemonių bendrųjų įmonių steigimui skatinti.

Šiame reglamente "bendroji įmonė" – tai komercinė įmonė, turinti vieną ar kelis partnerius, kurie yra trečiosios šalies, kurioje registruotas laivas, piliečiai.

2. Suteikiant išmokas už laivo perdavimą visam laikui, be 7 straipsnyje ir III priede nustatytų sąlygų, taikomi šie reikalavimai:

a) komercinės įmonės sukūrimas ir įregistravimas pagal trečiosios šalies įstatymus arba jau registruotos įmonės akcijų įsigijimas, siekiant vykdyti komercinę veiklą žuvininkystės sektoriuje, vandenyse, priklausančiuose trečiosios šalies suverenitetui ar jurisdikcijai. Bendrijos partneriui turi priklausyti reikšminga, paprastai nuo 25 % iki 75 %, akcinio kapitalo dalis;

b) nuosavybės teisės į visam laikui perduotą laivą turi būti perleistos bendrajai įmonei trečiojoje šalyje. Penkerius metus laivo negalima naudoti žvejybos veiklai, išskyrus trečiosios šalies kompetentingų institucijų leidžiamą veiklą, ir jo negali naudoti kiti laivų savininkai.

3. Išmokos už bendrosios įmonės sukūrimą negali sudaryti daugiau kaip 80 % didžiausios išmokos sumos už laivo pašalinimą iš apyvartos, minėtos 7 straipsnio 5 dalies a punkte.

Šios išmokos negalima sujungti su 7 straipsnio 5 dalies a, c ir d punktuose minėtomis išmokomis.

4. Kai laivas yra perduotas bendrajai įmonei, valdymo institucija pareiškėjui išmoka 80 % išmokos po to, kai pareiškėjas pateikia įrodymus, jog yra pateikta 20 % išmokos dydžio banko garantija.

5. Penkerius metus nuo bendrosios įmonės įkūrimo arba nuo tos dienos, kai Bendrijos partneris įsigijo įmonės akcijų, pareiškėjas kasmet valdymo institucijai pateikia ataskaitą apie veiklos plano vykdymą, įskaitant duomenis apie laimikius ir žuvininkystės produktų rinkas, ypač Bendrijoje iškrautų ar į ją eksportuotų produktų, kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, įmonės balansu ir ataskaita apie grynąją vertę. Valdymo institucija informacijos tikslu ataskaitą siunčia Komisijai.

Išmokos likutis pareiškėjui išmokamas po dvejų veiklos metų, pateikus pirmąsias dvi ataskaitas.

6. Garantija grąžinama, patvirtinus penktąją ataskaitą, jei įvykdyti visi reikalavimai.

7. Prireikus Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

9 straipsnis

Viešoji pagalba laivyno atnaujinimui ir žvejybos laivų modernizavimui

1. Nepažeidžiant 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytų sąlygų, viešoji pagalba laivynui atnaujinimui ir modernizavimui suteikiama tik vadovaujantis šiomis ir 6 straipsnyje bei III priede išdėstytomis sąlygomis, jei laikomasi daugiamečių orientavimo programų bendrų metinių tikslų:

a) kai laikomasi atitinkamiems segmentams nustatytų metinių tikslų, valstybės narės privalo užtikrinti, kad programos laikotarpiu, nuo 2000 m. iki 2006 m., su viešąja pagalba įsigijus bet kokių naujų pajėgumų, būtų panaikinti be viešosios pagalbos įsigyti pajėgumai, kurie yra ne mažesni už naujuosius atitinkamame segmente įdiegtus pajėgumus, skaičiuojant jų dydį pagal tonažą ir galingumą;

b) kai atitinkamiems segmentams nustatytų metinių tikslų dar nesilaikoma, iki 2001 m. gruodžio 31 d. valstybės narės privalo užtikrinti, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m., su viešąja pagalba įsigijus naujų pajėgumų, būtų panaikinti be viešosios pagalbos įsigyti pajėgumai, kurie yra bent 30 % didesni už naujuosius atitinkamame segmente įdiegtus pajėgumus, skaičiuojant jų dydį pagal tonažą ir galingumą.

Panaikintus pajėgumus galima pakeisti tik naujais pajėgumais, įsigytais su viešąja pagalba, kaip numatyta šiame punkte;

c) viešoji pagalba taip pat gali būti suteikta įrengiant ir modernizuojant laivus, kai tai neįtakoja pajėgumų, matuojamų tonažu ar galingumu.

Taryba, Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka, iki 2001 m. gruodžio 31 d. priima sprendimą dėl būtinų šios straipsnio dalies pakeitimų, taikytinų nuo 2002 m. sausio 1 d.

2. Apie suteiktos viešosios pagalbos poveikį atsiskaitoma 21 straipsnyje minimoje metinėje įgyvendinimo ataskaitoje.

3. Indikatoriai, susiję su viešąja pagalba laivynui atnaujinti ir žvejybos laivams modernizuoti, kaip numatyta I priedo 2 punkto d papunktyje, turi būti nurodyti pagal šį straipsnį.

4. Išlaidos, už kurias gali būti suteikiama šio straipsnio 1 dalyje minėta viešoji pagalba, neturi būti didesnės už šias sumas:

a) žvejybos laivų statybai: dvigubai didesnės už IV priedo 1 lentelėje nurodytas sumas;

b) žvejybos laivams modernizuoti, įskaitant kai taikoma, tonažo permatavimo pagal 1969 m. Tonažo matavimo konvencijos [13] I priedą sąnaudas: IV priedo 1 lentelėje nurodytos sumos.

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl žvejybos laivyno

1. Viešoji pagalba laivynui atnaujinti ir laivams modernizuoti gali būti leidžiama tik tada, kai per nustatytą laiką valstybė narė:

a) pateikia 5 straipsnyje numatytą informaciją;

b) laikosi 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86, apibrėžiančio žvejybos laivų charakteristikas [14];

c) yra įgyvendinusi 6 straipsnio 1 dalyje minėtas priemones; ir

d) laikosi bendrų metinių tikslų, nurodytų daugiametėse orientavimo programose.

2. Jei nesilaikoma 1 dalies a – d punktuose minėtų įsipareigojimų, Komisija, atsižvelgdama į turimą informaciją, 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali keisti pajėgumų tikslus daugiametėje orientavimo programoje.

3. Žvejybos laivynui teikiamai viešajai pagalbai taikomos šios nuostatos:

a) modernizavimo išlaidoms neteikiama parama penkerius metus po to, kai buvo suteikta viešoji pagalba atitinkamo laivo statybai;

b) išmokos už laivo nenaudojimą visam laikui, kaip apibrėžta 7 straipsnyje 5 punkte, ir išmokos sukūrus bendrąją įmonę, kaip apibrėžta 8 straipsnyje, negali būti pridedamos prie kitų Bendrijos pagalbos, teikiamos pagal šį reglamentą arba Reglamentus (EEB) Nr. 2908/83 [15], (EEB) Nr. 4028/86 [16] ir (EB) Nr. 2468/98, sumų. Tokios išmokos sumažinamos:

i) anksčiau gautos sumos, suteiktos kaip pagalba modernizavimui, ir (arba) išmokos už laikiną bendrą įmonę dalimi; tokia dalis apskaičiuojama proporcingai pagal penkerių metų laikotarpį prieš laivo veiklos nutraukimą visam laikui arba prieš įkuriant bendrąją įmonę,

ii) visa anksčiau gauta pagalbos suma už laikiną veiklos nutraukimą, kaip apibrėžta šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, ir pagal Reglamento (EB) Nr. 2468/98 14 straipsnį sumokėta metų eigoje prieš nutraukiant laivo veiklą visam laikui arba įkuriant bendrąją įmonę.

4. Pagalba statybai ar modernizavimui grąžinama pagal šį reglamentą pro rata temporis, kai atitinkamas laivas išbraukiamas iš Bendrijos žvejybos laivų rejestro, per dešimt metų nuo laivo pastatymo arba per penkerius metus nuo modernizavimo darbų.

11 straipsnis

Nedidelio masto priekrantės žvejyba

1. Šiame straipsnyje "nedidelio masto priekrantės žvejyba" – tai žvejyba laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 m.

2. Vadovaudamosi šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, valstybės narės gali imtis papildomų šiame reglamente numatytų priemonių, kad pagerintų sąlygas, kuriomis vykdoma nedidelio masto pakrančių žvejyba.

3. Kai grupė laivų savininkų ar žvejų šeimos, užsiimančios nedidelio masto priekrantės žvejyba, kooperuotai įgyvendina integruotą kolektyvinį projektą, siekdamos plėtoti arba modernizuoti tokią žvejybos veiklą, dalyviams gali būti išmokėta vienkartinė suma, kurios dalį finansuoja FIFG.

4. Šioje straipsnio dalyje integruotais kolektyviniais projektais, be kita ko, galima laikyti:

- saugos įrenginius laive ir sanitarinių bei darbo sąlygų gerinimą,

- technologines naujoves (didesnio selektyvumo žvejybos metodus),

- gamybos, perdirbimo ir pardavimo grandinės organizavimą (reklamą ir produktų pridėtinę vertę),

- profesinį perkvalifikavimą ir mokymą.

5. Vienkartinė išmoka negali būti didesnė kaip 150000 eurų vienam integruotam kolektyviniam projektui. Valdymo institucija nustato faktiškai išmokamos išmokos sumą, ir kaip ji paskirstoma gavėjams pagal projekto apimtį bei kiekvieno dalyvio finansinius įsipareigojimus.

12 straipsnis

Socialinės ir ekonominės priemonės

1. Šiame straipsnyje "žvejys" – tai bet koks asmuo, kurio pagrindinis darbas yra veikiančiame jūrų žvejybiniame laive.

2. Valstybės narės žvejams gali taikyti socialinio ir ekonominio pobūdžio priemones, susijusias su Bendrijos žuvininkystės sektoriaus pertvarka, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 11 straipsnyje.

3. Finansinė parama iš FIFG gali būti suteikta tik šioms priemonėms:

a) nacionalinių ankstyvo žvejų išėjimo į pensiją schemų dalinis finansavimas, jei laikomasi šių reikalavimų:

i) ankstyvo išėjimo į pensiją metu gavėjas, kuriam taikoma priemonė, pasieks pensinį amžių, nustatytą pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus, ne vėliau kaip po dešimties metų, arba jam yra ne mažiau kaip penkiasdešimt penkeri,

ii) gavėjas gali įrodyti, kad jis žveju yra išdirbęs ne mažiau kaip dešimt metų.

Tačiau ankstyvo išėjimo į pensiją laikotarpiu įmokoms į įprastą žvejų pensijų schemą finansinė parama iš FIFG netaikoma.

Kiekvienoje valstybėje narėje per visą programos laikotarpį paramos gavėjų skaičius negali būti didesnis už panaikintų darbo vietų skaičių žvejybiniuose laivuose dėl to, kad tie laivai visam laikui nutraukia žvejybinę veiklą, kaip nurodyta 7 straipsnyje;

b) individualių kompensacinių išmokų suteikimas žvejams, kurie gali įrodyti, kad jie žvejais išdirbo mažiausiai dvylika mėnesių, kompensuojant kiekvienam individualiam gavėjui iki 10000 eurų tinkamų išlaidų, jei laivas, kuriame gavėjai dirbo, nutraukė savo veiklą visam laikui, kaip numatyta 7 straipsnyje;

c) neatnaujinamų individualių kompensacinių išmokų suteikimas žvejams, kurie gali įrodyti, jog žvejais yra išdirbę ne mažiau kaip penkerius metus tam, kad jie persikvalifikuotų ar plėstų savo veiklą ne jūrų žvejybos srityje pagal individualų ar kolektyvinį socialinį planą, kompensuojant kiekvienam individualiam gavėjui ne daugiau kaip 50000 eurų tinkamų išlaidų; valdymo institucija nustato individualias sumas pagal persikvalifikavimo ir diversifikavimo projekto apimtį bei asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus;

d) individualių išmokų suteikimas jaunesniems kaip trisdešimt penkerių metų žvejams, kurie gali įrodyti, jog žvejais yra išdirbę ne mažiau kaip penkerius metus, arba gali įrodyti atitinkamą profesinį išsilavinimą ir kurie pirmą kartą įgyja visą žvejybinio laivo nuosavybę ar jos dalį, laikantis šių reikalavimų:

i) bendras žvejybinio laivo ilgis turi būti nuo 7 iki 24 m; nuosavybės teisių į jį įgijimo metu, laivas turi būti nuo 10 iki 20 metų senumo, tinkamas veiklai ir turi būti registruotas Bendrijos žvejybos laivų rejestre,

ii) nuosavybės teisių perdavimas vyksta ne toje pačioje šeimoje, šeimos nariais laikant asmenis, susijusius antrojo laipsnio giminystės ryšiais.

Valdymo institucija nustato kiekvienos individualios išmokos sumą, ypač atsižvelgdama į laivo dydį ir amžių bei įsigijimo finansines sąlygas (nuosavybės teisių įgijimo kainą; banko paskolos dydį ir sąlygas; garantiją (jei ji duota), kurią suteikia trečioji šalis; ir (arba) kitas finansines technines aplinkybes).

Valdymo institucija kartu nustato kitas sąlygas ir kriterijus, pagal kuriuos įgyjamos nuosavybės teisės.

Bet kuriuo atveju išmokos suma negali sudaryti daugiau kaip 10 % nuosavybės teisių įsigijimo kainos ir negali būti didesnė kaip 50000 eurų.

4. Valdymo institucija imasi būtinų priemonių, ypač taikydama atitinkamus kontrolės mechanizmus, užtikrinančių:

a) kad 3 dalies a punkte minėtos išmokos gavėjas visam laikui atsisakytų žvejo darbo;

b) kad nei vienas žvejas negalėtų pasinaudoti daugiau kaip viena priemone, minėta 3 dalyje;

c) kad 3 dalies b punkte minėta kompensacija būtų grąžinta pro rata temporis, kai jos gavėjas vėl imasi žvejo darbo nepraėjus vieneriems metams nuo to laiko, kai gavo kompensaciją;

d) kad 3 dalies c punkte minėta kompensacija būtų grąžinta pro rata temporis, kai jos gavėjas vėl imasi žvejo darbo, nepraėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai gavo kompensaciją;

e) kad 3 dalies c punkte minėtos priemonės gavėjai, iš tikrųjų užsiimtų kita veikla;

f) kad 3 dalies d punkte minėta išmoka būtų grąžinta pro rata temporis, kai, nepraėjus penkeriems metams nuo jos išmokėjimo, išmokos gavėjo įgytos nuosavybės teisės yra perleidžiamos arba laivas visam laikui nutraukia žvejybinę veiklą pagal 7 straipsnį.

5. Visos priemonės, apskaičiavimo metodai, kriterijai ir kitos taisyklės, kurias šio straipsnio taikymui nustato valdymo institucija, aprašomos programos prieduose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 straipsnio 3 dalyje.

6. Valstybės narės, siekdamos palengvinti laikiną žvejybinės veiklos nutraukimą vykdant vandenyje esančių išteklių apsaugos planus, gali numatyti žvejams valstybės finansuojamas papildomas socialines priemones.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VANDENYJE ESANČIŲ IŠTEKLIŲ, AKVAKULTŪROS, ŽVEJYBOS UOSTŲ ĮRENGINIŲ, PERDIRBIMO, PREKYBOS IR VIDAUS VANDENŲ ŽVEJYBOS APSAUGA IR PLĖTRA

13 straipsnis

Taikymo sritis

1. Valstybės narės, III priede nustatytomis sąlygomis, gali imtis priemonių skatinti kapitalo investicijas į šias sritis:

a) kilnojamus ar nekilnojamus įrenginius, skirtus vandenyje esančių išteklių apsaugai ir plėtrai, išskyrus išteklių atstatymą;

b) akvakultūrą;

c) žvejybos uostų įrenginius;

d) žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą;

e) vidaus vandenų žvejybą.

2. Finansinė parama iš FIFG gali būti suteikta tik projektams, kurie:

a) prisideda prie ilgalaikės ekonominės naudos per atitinkama struktūrinį tobulinimą;

b) teikia pakankamą techninio ir ekonominio gyvybingumo garantiją;

c) išvengia neproduktyvumo, ypač pavojaus, kad bus sukurti per dideli gamybiniai pajėgumai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS PRIEMONĖS

14 straipsnis

Priemonės, skirtos surasti ir skatinti naujas pardavimo galimybes

1. Valstybės narės, II priede nurodytomis sąlygomis, gali imtis priemonių skatinti kolektyvinę veiklą, ieškant ir plėtojant naujas žuvininkystės ir akvakultūros produktų pardavimo galimybes, ypač:

a) veiklą, susijusią su kokybės sertifikavimu, produktų ženklinimu, produktų pavadinimų racionalizavimu ir produktų standartizavimu;

b) reklamines kampanijas, įskaitant kokybės reklamavimą;

c) projektus, skirtus vartotojų ir rinkos reakcijai nustatyti;

d) prekių mugių ir parodų organizavimą ir dalyvavimą jose;

e) tyrimų ir prekybos vizitų organizavimą;

f) rinkos analizę ir apžvalgą, įskaitant tyrimus, susijusius su Bendrijos produktų prekybos trečiosiose šalyse perspektyvomis;

g) prekybos sąlygų gerinimo kampanijas;

h) didmenininkams, mažmenininkams ir gamintojų organizacijoms teikiamas konsultacijas, paramą bei paslaugas.

2. Pirmenybė teikiama investicijoms:

a) kuriomis siekiama skatinti perteklinių arba nepakankamai naudojamų rūšių pardavimą;

b) kurias įgyvendina oficialiai pripažintos organizacijos, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 3759/92;

c) kurias vykdo kartu kelios gamintojų organizacijos arba kitos sektoriaus organizacijos, kurias pripažįsta nacionalinės institucijos;

d) vykdančioms žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės politiką;

e) reklamuojančioms produktus, pagamintus aplinkai nekenkiančiais metodais.

3. Priemonės neturi būti orientuotos į firminius prekių ženklus, konkrečias šalis ar geografines zonas, išskyrus specifinius atvejus, kai oficialus produkto ar proceso kilmės vietos pripažinimas su nuoroda į tam tikrą geografinę zoną suteikiamas, vadovaujantis 1992 m. liepos 14 d. Reglamentu (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos [17]. Nuorodos gali būti naudojamos tik nuo tos dienos, kai pavadinimas buvo įregistruotas Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 6 straipsnio 3 dalyje numatytame rejestre.

15 straipsnis

Prekybos dalyvių veikla

1. Valstybės narės gali skatinti kurti gamintojų organizacijas, pripažįstamas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3759/92, ir lengvinti jų veiklą:

a) pagalba gali būti teikiama po 2000 m. sausio 1 d. įkurtoms gamintojų organizacijoms trejus metus po jų pripažinimo dienos. Pirmaisiais, antraisiais ir trečiaisiais metais ši pagalba neturi sudaryti daugiau kaip:

i) atitinkamai 3 %, 2 % ir 1 % gamintojų organizacijos parduodamų produktų vertės,

ii) atitinkamai 60 %, 40 % ir 20 % gamintojų organizacijos administracinių išlaidų;

b) nepažeidžiant a punkte minėtos pagalbos, pagalba gali būti suteikta gamintojų organizacijoms, kurioms buvo suteiktas specialus pripažinimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 3759/92 7a straipsnio 1 dalį, per trejus metus nuo jų specialaus pripažinimo, siekiant padėti joms įgyvendinti kokybės pagerinimo planus. Tokios pagalbos suma pirmaisiais, antraisiais ir trečiaisiais metais neturi sudaryti daugiau kaip atitinkamai 60 %, 40 % ir 20 % išlaidų, kurias organizacija patiria įgyvendindama planą;

c) a ir b punktuose minėta pagalba už tam tikrus metus išmokama galutiniam gavėjui kitais metais, bet ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d.

2. Valstybės narės gali skatinti kolektyviniams interesams naudingą trumpalaikę platesnės veiklos sferos nei paprastai būdinga privačiam verslui veiklą, kurią vykdo aktyviai dalyvaudami patys prekybos dalyviai ar organizacijos, veikiančios gamintojų vardu, ar kitos valdymo institucijos pripažintos organizacijos, ir kuria siekiama bendrosios žuvininkystės politikos tikslų.

3. Tinkama veikla turi būti susijusi su:

a) sąlygų, nustatytų pasiekti tam tikrus žvejybos rajonus, valdymu ir kontrole bei kvotų valdymu;

b) žvejybos pastangų valdymu;

c) žvejybos įrangos ir metodų, kuriuos valdymo institucija pripažįsta esančiais didesnio selektyvumo, skatinimu;

d) techninių išteklių išsaugojimo priemonių skatinimu;

e) darbo sąlygų ir laive esančių bei iškrautų produktų sanitarinių sąlygų gerinimo priemonių skatinimu;

f) kolektyviniais akvakultūros įrenginiais, akvakultūros apsauginių zonų pertvarka ir gerinimu, akvakultūros nuotėkų kolektyviniu valymu;

g) žuvų auginimo patologinės rizikos, žvejybos zonose ar pakrančių ekosistemose esančių parazitų išnaikinimu;

h) pagrindinių duomenų rinkimu ir (arba) žuvininkystės bei akvakultūros aplinkos valdymo modelių rengimu, siekiant sudaryti integruotus priekrantės zonų valdymo planus;

i) elektroninės prekybos organizavimu ir kitomis informacinėmis technologijomis, siekiant platinti techninę ir komercinę informaciją;

j) verslo inkubatorių sektoriuje ir (arba) žuvininkystės bei akvakultūros produktų surinkimo centrų kūrimu;

k) mokymo, ypač kokybės srityje, galimybėmis ir pažangiosios patirties perdavimo organizavimu laivuose ir krante;

l) kokybės gerinimui ir kontrolei, atsekamumui, sveikatos sąlygoms, statistikos instrumentams ir poveikiui aplinkai skirtų sistemų projektavimu ir taikymu;

m) produktų pridėtinės vertės sukūrimu (inter alia, eksperimentuojant, ieškant naujovių, didinant šalutinių ir bendrų produktų vertę);

n) žinių ir skaidrumo didinimu gamyboje ir rinkoje.

Įprasto gamybinio proceso įmonėse sąnaudos pagal šią straipsnio dalį nekompensuojamos.

4. Bendrija 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

16 straipsnis

Laikinas veiklos nutraukimas ir kitos finansinės kompensacijos

1. Valstybės narės gali teikti kompensaciją žvejams ir laivų savininkams už laikiną veiklos nutraukimą šiomis aplinkybėmis:

a) nenumatytomis aplinkybėmis, ypač kai jas sukelia biologiniai veiksniai; kompensacija negali būti teikiama ilgiau kaip du mėnesius per metus arba šešis mėnesius per visą laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m. Valdymo institucija Komisijai iš anksto atsiunčia tinkamą mokslinį pagrindimą;

b) kai žvejybos susitarimas neatnaujinamas arba kai jis laikinai sustabdomas, kompensuojama Bendrijos laivynui, priklausomam nuo susitarimo; kompensacija negali būti teikiama ilgiau kaip šešis mėnesius; mokėjimas gali būti pratęstas dar šešiems mėnesiams, jei atitinkamam laivynui yra įgyvendinamas Komisijos patvirtintas pertvarkymo planas;

c) kai yra įgyvendinamas Komisijos arba vienos ar kelių valstybių narių priimtas planas atkurti išteklius, kuriems gresia išeikvojimas; kompensacija negali būti teikiama ilgiau kaip dvejus metus ir gali būti pratęsta dar metams. Kompensacija tokiam pat laikui gali būti suteikta ir perdirbimo pramonei, kuri priklauso nuo išteklių tiekimo, kuriems taikomas atkūrimo planas, ir kai importas negali kompensuoti sumažėjusio tiekimo. Prieš įgyvendinant atkūrimo planą, valdymo institucija Komisijai atsiunčia tinkamą mokslinį ir ekonominį pagrindimą. Komisija nedelsdama prašo Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 16 straipsnyje numatyto komiteto nuomonės.

2. Valstybės narės gali teikti finansinę kompensaciją žvejams ir laivų savininkams, kai Tarybos sprendimas nustato tam tikros įrangos ar žvejybos metodų techninius apribojimus; tokios pagalbos tikslas – padengti techninį pritaikymą, ir ji negali būti mokama ilgiau kaip šešis mėnesius.

3. Finansinis FIFG indėlis į 1 ir 2 dalyse minėtas priemones vienai valstybei narei per visą laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m. negali būti didesnis už didesniąją iš šių dviejų sumų: 1 milijoną eurų arba 4 % Bendrijos finansinės paramos, skirtos sektoriui, atitinkamoje valstybėje narėje.

Valdymo institucija nustato konkrečiais atvejais išmokamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos kompensacijos sumas, atsižvelgdama į atitinkamus parametrus, tokius kaip iš tikrųjų patirti nuostoliai, pertvarkymo mastas, atstatymo planas ar techninio pritaikymo bandymai.

4. Šio straipsnio priemonėmis jokiomis aplinkybėmis negalima remtis siekiant 5 straipsnyje minėtos daugiametės orientavimo programos tikslų; jų taip pat negalima pateisinti nuolatinėje žvejybos veikloje pasikartojančiu sezoniniu veiklos nutraukimu.

17 straipsnis

Novatoriški metodai ir techninė parama

1. Valstybės narės Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 3 straipsnio 3 dalyje minėtuose ir 9 straipsnio b punkte apibrėžtuose planuose numato priemones, būtinas atlikti tyrimus, bandomuosius ir parodomuosius projektus, organizuoti mokymą, techninę paramą, pasikeitimą patirtimi ir viešumą, susijusį su veiklos programų ar bendrųjų programinių dokumentų rengimu, įgyvendinimu, monitoringu, vertinimu ir derinimu.

2. "Bandomasis projektas" – tai projektas, kurį vykdo ekonominės veiklos vykdytojas, mokslo, technikos ar kita kompetentinga įstaiga, bandydama sąlygomis, artimomis realioms pramonėje sąlygoms, tam tikros novatoriškos technologijos techninį patikimumą ir (arba) finansinį gyvybingumą, kai ketinama įsigyti ar platinti bandomosios technologijos technines ir (arba) finansines žinias. Bandomieji projektai visuomet apima pakankamo intensyvumo ir trukmės mokslinį stebėjimą, kad būtų gauti reikšmingi rezultatai; apie tokius rezultatus valdymo institucijai pranešama mokslinėje ataskaitoje. Valdymo institucija informacijos tikslais nedelsdama tokias ataskaitas persiunčia Komisijai.

Eksperimentiniai žvejybiniai projektai gali būti kompensuojami kaip bandomieji projektai, jei jų tikslas yra išsaugoti žuvų išteklius ir įgyvendinti didesnio selektyvumo metodus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje minėtos priemonės gali būti ypač susijusios su 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse minėtais dalykais, jei jie įgyvendinami valstybinių, pusiau valstybinių ar kitų įstaigų, kurias tam tikslui paskiria valdymo institucija, iniciatyva.

Tai gali būti laivų statyba ir transformavimas, jei tokie laivai su valstybės narės vėliava yra skirti išimtinai moksliniams tyrimams bei mokymui, kuriuos vykdo valstybinės ar pusiau valstybinės įstaigos.

4. Be to, 1 dalyje minėtos priemonės gali apimti priemones, skirtas skatinti lygias vyrų ir moterų, dirbančių sektoriuje, galimybes įsidarbinti.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Paramą reguliuojančių sąlygų laikymasis

Valdymo institucija užtikrina, kad būtų laikomasi specialių paramą reguliuojančių sąlygų, išvardytų III priede.

Prieš suteikdama paramą, ji kartu įsitikina, kokie yra paramos gavėjų techniniai pajėgumai ir įmonių finansinis gyvybingumas.

19 straipsnis

Pranešimai apie paramos schemas

1. Vadovaudamosi Sutarties 87–89 straipsniais, valstybės narės Komisijai praneša apie pagalbos schemas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 3 straipsnio 3 dalyje minėtuose ir 9 straipsnio b punkte apibrėžtuose planuose.

2. Šio reglamento taikymo srityje valstybės narės, jei jos laikosi Sutarties 87–89 straipsnių, gali numatyti papildomas pagalbos priemones, kurioms taikomos kitokios nei šiame reglamente nustatytos sąlygos ir taisyklės, ar padengia sumas, didesnes už didžiausias V priede minėtas sumas.

20 straipsnis

Pinigų konvertavimas

Valstybėms narėms, kurios yra už euro zonos ribų, šiame reglamente nustatytos sumos eurais konvertuojamos į nacionalinę valiutą Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje skelbiamu kursu.

Konvertuojama kursu, kuris galiojo sausio 1 d. tais metais, kai valstybė narė nusprendė suteikti išmoką ar pagalbą.

21 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija patvirtina išlaidų ataskaitų ir metinių įgyvendinimo ataskaitų formas.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

Priemonės, būtinos šio reglamento 4, 5, 6, 8, 10, 15 ir 21 straipsniams įgyvendinti, priimamos 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta valdymo procedūra.

23 straipsnis

Komitetai

1. Komisijai padeda:

a) įgyvendinant 8, 15 ir 21 straipsnius, Žuvininkystės ir akvakultūros struktūrų komitetas, įkurtas Reglamento (EEB) Nr. 1260/1999 51 straipsniu; ir

b) įgyvendinant 4, 5, 6 ir 10 straipsnius, Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įkurtas Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 17 straipsniu.

2. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsnių nuostatos.

Sprendimo 1999/468/EEB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Komitetai priima savo darbo tvarkos taisykles.

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nuo 2000 m. sausio 1 d. panaikinami:

- Reglamentas (EB) Nr. 2468/98,

- Reglamento (EEB) Nr. 3759/92 7 straipsnio 1, 2, 3 dalys ir 7b straipsnis;

- Reglamentas (EEB) Nr. 3140/82 [18].

Tačiau panaikintos nuostatos ir toliau galioja pagalbai, priemonėms ir projektams, patvirtintiems iki 1999 m. gruodžio 31 d.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir straipsnius laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. Hemilä

[1] OL C 16, 1999 1 21, p. 12.

[2] OL C 279, 1999 10 1, p. 325.

[3] OL C 209, 1999 7 22, p. 10.

[4] OL L 161, 1999 6 26, p. 1.

[5] OL L 389, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1181/98 (OL L 164, 1998 6 9, p. 1).

[6] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2846/98 (OL L 358, 1998 12 31, p. 5).

[7] OL L 161, 1999 6 26, p. 54.

[8] OL L 388, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimas, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3318/94 (OL L 350, 1994 12 31, p. 15).

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[10] OL L 312, 1998 11 20, p. 19.

[11] OL L 266, 1998 10 1, p. 27.

[12] OL L 266, 1998 10 1, p. 36

[13] Tarptautinė laivų tonažo matavimo konvencija, sudaryta 1969 m. Londone, remiant Tarptautinei Jūrų organizacijai (TJO).

[14] OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

[15] 1983 m. spalio 4 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2908/83 dėl bendrų priemonių pertvarkant, modernizuojant ir plėtojant žuvininkystės pramonę ir plėtojant akvakultūrą (OL Nr. L 290, 1983 10 22, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3733/85 (OL L 361, 1985 12 31, p. 78).

[16] 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4028/86 dėl Bendrijos priemonių, siekiant patobulinti ir pritaikyti struktūras žuvininkystėje ir akvakultūros sektoriuje (OL L 376, 1986 12 31, p. 7). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3946/92 (OL L 401, 1992 12 31, p. 1).

[17] OL L 208, 1992 7 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/97 (OL L 156, 1997 6 13, p. 10).

[18] 1982 m. lapkričio 22 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 3140/82 dėl valstybių narių teikiamos gamintojų organizacijoms žuvininkystės produktų sektoriuje pagalbos suteikimo ir finansavimo (OL L 331, 1982 11 26, p. 7).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PLANŲ TURINYS

1. Kiekvienos II, III ir IV antraštinėse dalyse minėtos srities dabartinės situacijos kiekybinis apibūdinimas:

a) privalumai ir trūkumai;

b) vykdytos veiklos apibendrinimas ir ankstesniaisiais metais naudotų lėšų poveikis;

c) sektoriaus poreikiai, ypač atsižvelgiant į žvejybos laivyno daugiametės orientavimo programos sunkumus.

2. Sektoriaus pertvarkos strategija:

a) konsultacijų ir priemonių, siekiančių įtraukti atitinkamo lygio kompetentingas institucijas, organizacijas ir socialinius bei ekonominius partnerius, rezultatai;

b) tikslai:

i) bendrieji tikslai pagal bendrąją žuvininkystės politiką,

ii) prioritetai,

iii) specifiniai kiekvienos paramos srities tikslai, jei įmanoma išreikšti skaičiais;

c) įrodymas, kad viešoji pagalba būtina, norint įvykdyti siekiamus tikslus; veiksmai, kurių imamasi siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių, ypač perteklinių pajėgumų sukūrimo;

d) laivyno atžvilgiu:

i) laivyno plėtros indikatoriai, siekiant daugiametės orientavimo programos tikslų,

ii) skatintini žvejybos metodai ir priemonės žvejybinės veiklos perdislokavimo atveju;

e) tikėtinas poveikis (užimtumui, gamybai ir t. t.).

3. Tikslų įgyvendinimo priemonės:

a) planuojamos kiekvienoje srityje priemonės (teisinės, finansinės ir kitos), kuriomis siekiama įgyvendinti planus, ypač pagalbos schemas;

b) viso programavimo laikotarpio preliminarus finansavimo tvarkaraštis ir kiekvienai paramos sričiai teikiamų regioninių, nacionalinių, Bendrijos ir kitokių išteklių sąrašas;

c) reikalavimai tyrimų, bandomųjų ir parodomųjų projektų, mokymo, techninės paramos ir viešumo priemonėms, susijusioms su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu, stebėjimu, vertinimu ir koregavimu.

4. Įgyvendinimas:

a) valstybės narės paskirta valdymo institucija;

b) veiksmai, kurių imtasi produktyviam ir efektyviam įgyvendinimui, įskaitant monitoringą ir vertinimą; skaičiais išreikštų indikatorių apibrėžimas;

c) nuostatos dėl patikrinimų, baudų ir viešumo priemonių;

d) laivyno atžvilgiu:

i) žuvų išteklių, ypač lengvai pažeidžiamų išteklių, tendencijų stebėjimo metodai;

ii) stacionariai įrangai: žvejybos pastangų stebėjimo priemonės, įskaitant žvejybos įrenginių skaičiaus ir dydžio tendencijas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

MINIMALUS VĖLESNIŲ DAUGIAMEČIŲ ŽVEJYBOS LAIVYNO

ORIENTAVIMO PROGRAMŲ TURINYS

1. I priede numatytos situacijos apibūdinimo atnaujinimas

Žuvininkystės, laivyno ir susijusio užimtumo situacijos pokyčių, įvykusių nuo 3 straipsnyje minėtų programinių dokumentų pateikimo dienos, apibūdinimas.

2. Ankstesnės programos rezultatai:

a) iki 2001 m. gegužės 1 d. valstybės narės nurodo ir komentuoja padarytą pažangą bei taikytas priemones 1997–2001 m. programos tikslams pasiekti;

b) išanalizuoja bendrą administracinį, socialinį bei ekonominį kontekstą, kuriame ji buvo įgyvendinta, ir ypač kontekstą, kuriame buvo įgyvendintos priemonės mažinti žvejybos veiklą;

c) nurodo ir komentuoja Bendrijos, nacionalinius ir regioninius finansinius išteklius, kurie buvo panaudoti siekiamiems tikslams įgyvendinti kiekviename laivyno segmente.

3. Naujos gairės

Remiantis atsakymais į 1 ir 2 punktus, pateikiamos gairės, kurios turėtų būti nurodytos įvairiems laivyno segmentams vėlesnėse daugiametėse orientavimo programose, ypač šioms dviems veiklos rūšims:

a) laivynui atnaujinti: prisijungimo prie laivyno ir išėjimo iš jo kriterijus, pagal kiekvieną segmentą ir atitinkamą finansavimą. Teisines ir administracines nuostatas, leidžiančias valstybei narei kontroliuoti laivų prisijungimą prie laivyno ir išėjimą iš jo. Priemones, kurių imasi valstybė narė kiekviename laivyno segmente, siekdama užtikrinti, kad viešoji pagalba, suteikta laivynui atnaujinti ir žvejybos pastangoms pritaikyti, neturėtų padarinių, kurie trukdytų siekti programų tikslų;

b) žvejybos pastangoms pritaikyti: pageidautina žvejybos pastangų raida kiekviename segmente iki vėlesnės daugiametės orientavimo programos pabaigos, susijusi su tikslais, kuriuos kiekvienas segmentas turėjo pasiekti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Su tuo susiję įstatymai ir kiti teisės aktai. Žvejybos veiklos valdymo sistemos. Administraciniai ir finansiniai ištekliai, kurių reikia naujiems nustatytiems tikslams pasiekti.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

SPECIALIOS PARAMOS SĄLYGOS IR KRITERIJAI

1. Daugiamečių orientavimo programų įgyvendinimas (II antraštinė dalis)

1.0. Laivų amžius

Šiame reglamente laivo amžius išreiškiamas sveiku skaičiumi, gaunamu iš metų, kai valdymo institucija nusprendė suteikti išmoką arba pagalbą, atėmus metus, kuriais laivas buvo pastatytas (arba, jei tai nežinoma, kai laivas buvo atiduotas eksploatuoti).

1.1. Veiklos nutraukimas visam laikui (7 straipsnio 3 dalis):

a) veiklos nutraukimas visam laikui gali būti taikomas tik laivams, kurie žvejojo jūroje ne mažiau kaip po 75 dienas per kiekvieną iš dviejų 12 mėnesių laikotarpių, prieš paduodant paraišką dėl veiklos nutraukimo visam laikui, arba žvejojo jūroje ne mažiau kaip 80 % dienų skaičiaus, kurį atitinkamam laivui leidžia galiojantys nacionaliniai reglamentai.

Baltijos jūroje 75 dienos sumažinamos:

- iki 60 dienų laivams, registruotiems uostuose, esančiuose į šiaurę nuo šiaurinės lygiagretės 59o30′,

- iki 40 dienų laivams, registruotiems uostuose, esančiuose į šiaurę nuo šiaurinės lygiagretės 59o30′, ir žvejojantiems lašišas;

b) būtina laikytis šių reikalavimų:

i) prieš nutraukiant veiklą visam laikui, laivas turi būti registruotas Bendrijos žvejybos laivų rejestre,

ii) laivas turi būti tinkamas veiklai tuo metu, kai priimamas sprendimas suteikti išmoką,

iii) nutraukus veiklą visam laikui, žvejybos licencija turi būti nutraukta ir laivas paskelbiamas visam laikui išbrauktu iš Bendrijos žvejybos laivų rejestro,

iv) jei laivas visam laikui perkeliamas į trečiąją šalį, jis nedelsiant turi būti užregistruotas trečiosios šalies rejestre ir niekada negali grįžti į Bendrijos vandenis;

c) jei laivas prarandamas laikotarpiu nuo sprendimo suteikti išmoką iki faktinio veiklos nutraukimo visam laikui dienos, valdymo institucija finansiškai koreguoja kompensacijos sumą, kurią išmoka draudimas;

d) viešoji pagalba, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, negali būti mokama už į trečiąją šalį perduotą laivą, pakeičiant juo bendrajai įmonei, kaip apibrėžta 8 straipsnyje, priklausiusį prarastą laivą.

1.2. Bendroji įmonė (8 straipsnis):

a) be reikalavimų, taikomų perduodant laivą visam laikui trečiajai šaliai, kaip apibrėžta 7 straipsnio 3 dalies b punkte ir šio priedo 1.1 punkte, bendrosioms įmonėms perduoti laivai privalo atitikti šias sąlygas;

i) jie turi būti vykdę veiklą su Bendrijos valstybės narės vėliava ne mažiau kaip penkerius pastaruosius metus:

- Bendrijos vandenyse,

- ir (arba) trečiosios šalies vandenyse pagal žvejybos susitarimą su Bendrija arba pagal kitą susitarimą,

- ir (arba) tarptautiniuose vandenyse, kur žvejyba yra reglamentuojama tarptautine konvencija;

ii) per šešis mėnesius nuo sprendimo suteikti išmoką juose turi būti įrengta techninė įranga, kurios reikia, kad laivas galėtų veikti trečiosios šalies vandenyse pagal tos trečiosios šalies institucijų išduotą žvejybos leidimą; jie turi atitikti Bendrijos saugos taisykles ir būti atitinkamai apdrausti pagal valdymo institucijos sprendimą; su tokia įranga susijusioms sąnaudoms, jei jų yra, Bendrijos pagalba neskiriama;

b) paduodami paraišką dėl išmokų bendrai įmonei, gavėjai valdymo institucijai nurodo šią informaciją:

i) laivo aprašymą, įskaitant vidaus numerį, registracijos numerį, tonažą, galingumą ir eksploatavimo pradžios metus,

ii) per paskutiniuosius penkerius metus: laivo eksploataciją ir veiklą (ir sąlygas, kuriomis ta veikla buvo vykdoma); žvejybos rajonus (Bendrijos vandenyse/kituose vandenyse); visą anksčiau gautą Bendrijos, nacionalinę ir regioninę pagalbą,

iii) projekto finansinio gyvybingumo įrodymus, ypač:

- finansavimo planą, iš kurio matyti įvairių akcininkų indėlis grynaisiais pinigais ir natūra; Bendrijos/trečiosios šalies partnerių indėlio dydis; 7 straipsnio 5 dalies b punkte numatytos išmokos dalį, kurią numatoma investuoti grynaisiais į bendrosios įmonės kapitalą,

- mažiausiai penkerių metų veiklos planą, nurodant, svarbiausia, žvejybos rajonus, iškrovimo vietas ir galutinę laimikio paskirties vietą,

iv) draudimo sutarties kopiją;

c) penkerius metus nuo laivo nuosavybės perleidimo bendrajai įmonei gavėjas privalo laikytis šių reikalavimų:

i) bet kuriems laivo eksploatavimo sąlygų pakeitimams (ypač partnerio, bendrosios įmonės akcinio kapitalo, vėliavos, žvejybos rajono pakeitimams), 8 straipsnio 2 dalyje minėtų sąlygų ribose, būtina gauti išankstinį valdymo institucijos leidimą,

ii) sudužusį laivą būtina pakeisti lygiaverčiu laivu per vienerius metus nuo sudužimo;

d) jei, paduodant paraišką dėl išmokos bendrajai įmonei, a ir b punktuose nurodytos sąlygos neįvykdytos, viešoji pagalba apribojama išmoka, kuri skiriama 7 straipsnio 5 dalies c punkte minėto perdavimo visam laikui atveju;

e) nepažeisdama Reglamento Nr. 1260/1999 29 straipsnio 4 dalies ir 38 straipsnio, valdymo institucija koreguoja finansinį skirtumą tarp išmokos bendrajai įmonei ir išmokos perduodant tą patį laivą visam laikui (toliau vadinamą "skirtumu") šiais atvejais:

i) jei gavėjas valdymo institucijai praneša apie veiklos sąlygų pasikeitimą, įskaitant laivo pardavimą, Bendrijos partnerio akcijų perleidimą arba Bendrijos laivo savininko bendrojoje įmonėje išėjimą į pensiją, dėl kurio nebuvo laikomasi šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje minėtų sąlygų, finansiškai koreguojama suma lygi skirtumo daliai; ši dalis apskaičiuojama pro rata temporis per penkerių metų laikotarpį,

ii) jei kontrolės metu nustatoma, kad šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje ir c punkte numatytos sąlygos yra neįvykdytos, finansiškai koreguojama suma lygi visam skirtumui,

iii) jei, valdymo institucijai kelis kartus įspėjus, gavėjas nepateikia šio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje numatytų veiklos ataskaitų, finansiškai koreguojama suma lygi skirtumo daliai; ši dalis apskaičiuojama pro rata temporis per penkerių metų laikotarpį,

iv) jei laivas prarastas ir nepakeičiamas kitu, finansiškai koreguojama suma lygi skirtumo daliai; ši dalis apskaičiuojama pro rata temporis per penkerių metų laikotarpį.

1.3. Laivyno atnaujinimas (6 ir 9 straipsniai):

a) laivai turi būti statomi, laikantis reglamentų ir direktyvų dėl higienos, saugos, sveikatos, produktų kokybės ir darbo sąlygų bei Bendrijos nuostatų dėl laivų matavimo ir žvejybos veiklos stebėjimo;

b) laivai įrašomi į atitinkamą Bendrijos rejestro segmentą;

c) nepažeidžiant 7 ir 8 straipsnių bei 12 straipsnio 3 dalies d punkto, Bendrijos pagalba neskiriama, kai žvejybinio laivo nuosavybė yra perduodama.

1.4. Laivo modernizavimas (6 ir 9 straipsniai):

a) laivai privalo būti registruoti Bendrijos žvejybos laivų rejestre. Laivo charakteristikų pakeitimai pranešami šiam registrui, o modernizavus laivus, jie turi būti matuojami pagal Bendrijos nuostatas;

b) investicijos turi būti susijusios su:

i) žvejybos veiklos racionalizavimu, ypač laive taikomomis didesnio selektyvumo žvejybos technologijomis ir metodais, padedančiais išvengti nepageidautinos priegaudos,

ir (arba)

ii) sugautų ir konservuotų produktų kokybės laive gerinimu, geresnių žvejybos ir konservavimo metodų naudojimu ir teisinių bei kontrolės nuostatų dėl sveikatos įgyvendinimu,

ir (arba)

iii) darbo ir saugos sąlygų gerinimu.

Nepažeidžiant 16 straipsnio 2 dalies, žvejybos įrankių pakeitimas nelaikomas remtinomis išlaidomis.

2. Investicijos į III antraštinėje dalyje nurodytas sritis

2.0. Bendrosios nuostatos:

a) įmonių projektuose gali būti numatytos kapitalo investicijos į gamybą ir valdymą (statybą, išplėtimą, įrangą ir įrenginių modernizavimą);

b) paramą teikti galima kapitalo investicijoms higienos, žmonių ar gyvūnų sveikatos sąlygoms ir produktų kokybei pagerinti, aplinkos taršai sumažinti ir, atitinkamais atvejais, pačiai gamybai padidinti;

c) perduodant įmonės nuosavybę, Bendrijos pagalba neskiriama.

2.1. Vandenyje esančių išteklių apsauga ir plėtra

FIFG kompensuojant išlaidas, parama gali būti skiriama tik stacionariems ar kilnojamiems įrenginiams, skirtiems vandenyje esančių išteklių apsaugai ir plėtrai, įrengti ir moksliniam projektų stebėjimui. Tokie projektai turi:

a) turėti kolektyvinius interesus;

b) juos turi įgyvendinti valstybinės ar pusiau valstybinės įstaigos, pripažintos profesionalios organizacijos ir kitos įstaigos, kurias tam tikslui paskiria valdymo institucija;

c) nedaryti neigiamo poveikio akvatorijai.

Kiekviename projekte turi būti numatytas mokslinis stebėjimas bent penkerius metus, į kurį pirmiausia įeina atitinkamuose vandenyse esančių išteklių plėtros vertinimas ir stebėjimas. Valdymo institucija informacijos tikslais ataskaitas apie mokslinį stebėjimą kasmet siunčia Komisijai.

2.2. Akvakultūra:

a) šiame reglamente "akvakultūra"– vandenyje esančių organizmų auginimas arba kultivavimas, taikant metodus, skirtus jų produkcijai padidinti gausiau nei natūralūs gamtos pajėgumai; organizmai lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybė per visą auginimo arba kultivavimo laiką iki pat išgaudymo ir jo metu;

b) intensyvios žuvininkystės projektų vykdytojai kartu su savo paraiška viešajai pagalbai gauti valdymo institucijai atsiunčia Direktyvos 85/337/EEB [1] IV priede numatytą informaciją. Valdymo institucija sprendžia, ar projektą reikia pateikti įvertinimui, vadovaujantis tos direktyvos 5–10 straipsniais. Jei viešoji pagalba suteikiama, informacijos rinkimo apie poveikį aplinkai ir bet kurių vertinimų išlaidoms gali būti skiriama parama iš FIFG;

c) parama taip pat gali būti skiriama investicijoms į vandens cirkuliacijos įrengimo ar pagerinimo darbus akvakultūros įmonėse ir į darbus aptarnaujančiuose laivuose;

d) nepaisant IV priedo 2 dalies 3 lentelės 3 grupės, kai investicijos susijusios su technologijų, kurios žymiai sumažina poveikį aplinkai, naudojimu, privačių paramos gavėjų indėlis (C) gali būti apribotas iki 30 % visų išlaidų, kurioms gali būti skiriama parama 1 tikslo regionuose ir iki 50 % – kitose teritorijose vietoje 40 % ir 60 % atitinkamai.

2.3. Žvejybos uostų įrenginiai

Pirmenybė teikiama investicijoms, kurios tarnauja kolektyviniams uostu besinaudojančių žvejų interesams, bendrai uosto plėtrai ir gerina žvejams teikiamas paslaugas. Pirmiausia investicijos turi būti susijusios su įrengimu ir įranga, skirta:

a) pagerinti sąlygas, kuriomis žuvininkystės produktai iškraunami, apdorojami ir saugomi uostuose;

b) žvejybinių laivų veiklai remti (kuro, ledo ir vandens tiekimas, laivų priežiūra ir remontas);

c) prieplaukoms gerinti, didinant saugą iškraunant ar pakraunant produktus.

2.4. Perdirbimas ir prekyba:

a) šiame reglamente "žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba" – tai visos operacijos, įskaitant tvarkymą, apdorojimą, gamybą ir paskirstymą nuo iškrovimo ar išgaudymo iki galutinio produkto;

b) investicijoms parama neskiriama, jei jos skiriamos:

i) žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kurie naudojami ir perdirbami ne žmonių maistui, išskyrus investicijas tik į žuvininkystės ir akvakultūros atliekų apdorojimą, perdirbimą ir pardavimą,

ii) mažmeninę prekybą;

c) nepaisant IV priedo 2 dalies 3 lentelės 3 grupės, kai investicijos yra susijusios su kolektyvinių įrenginių ir metodų naudojimu, kuris žymiai sumažina poveikį aplinkai, privačių paramos gavėjų indėlis (C) gali būti apribotas iki 30 % visų išlaidų, kurioms gali būti skiriama parama 1 tikslo regionuose ir iki 50 % - kitose teritorijose, atitinkamai vietoje 40 % ir 60 %.

2.5. Vidaus vandenų žvejyba

a) šiame reglamente "vidaus vandenų žvejyba" – tai žvejyba, kurią komerciniais tikslais vykdo laivai tik valstybių narių teritorijoje esančiuose vidaus vandenyse ir kuriai netaikomos II antraštinės dalies nuostatos;

b) kai investuojama į vidaus vandenų žvejybai skirto laivo statybą, taikomos III priedo 1.3 punkto a papunkčio nuostatos;

c) kai investuojama į vidaus vandenų žvejybai skirto laivo modernizavimą, taikomos III priedo 1.4 punkto b papunkčio nuostatos;

d) investicijoms parama neskiriama, jei yra tikimybė, kad jos gali sutrikdyti pusiausvyrą tarp laivyno dydžio ir atitinkamų turimų žuvų išteklių;

e) parama neskiriama laivo, skirto vidaus vandenų žvejybai, pašalinimo iš apyvartos išmokoms;

f) valdymo institucija imasi visų būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad finansinę paramą iš FIFG gaunantis laivas pagal 13 straipsnį tęstų veiklą tik vidaus vandenyse.

3. Naujų rinkų paieškos ir reklamos priemonės (4 straipsnis):

a) paramą galima skirti išlaidoms, susijusioms pirmiausia su:

i) išlaidomis reklamos agentūroms ir kitų paslaugų teikėjams, rengiantiems ir įgyvendinantiems reklamos kampanijas,

ii) reklaminės vietos pirkimu ar nuoma, šūkių ir etikečių, naudojamų reklamos kampanijų metu, kūrimu,

iii) kampanijai reikalingų spaudinių, išorės personalo, patalpų ir transporto priemonių išlaidomis;

b) gavėjo veiklos sąnaudoms (personalui, įrangai, transporto priemonėms ir t. t.) parama neskiriama.

[1] 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų viešų ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/11/EB (OL L 73, 1997 3 14, p. 5).

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

PARAMOS SKALĖ IR NORMOS

1. Paramos, susijusios su žvejybos laivynu, skalės (II antraštinė dalis)

I LENTELĖ

Laivo kategorija pagal bendrą tonažą (BT) | Eurai |

0 < 10 | 11000/BT + 2000 |

10 < 25 | 5000/BT + 62000 |

25 < 100 | 4200/BT + 82000 |

100 < 300 | 2700/BT + 232000 |

300 < 500 | 2200/BT + 382000 |

500 ir daugiau | 1200/BT + 882000 |

2 LENTELĖ

Laivo kategorija pagal bendrą registruotą tonažą (BRT) | Eurai |

0 < 25 | 8200/BRT |

25 < 50 | 6000/BRT + 55000 |

50 < 100 | 5400/BRT + 85000 |

100 < 250 | 2600/BRT + 365000 |

Nuo 2000 m. sausio 1 d. laivams, ilgesniems kaip 24 m tarp statmenų, o nuo 2004 m. sausio 1 d. visiems laivams taikoma tik pirmoji lentelė.

2. Finansinio dalyvavimo normos

Visoms veiklos rūšims, minėtoms II, III ir IV antraštinėse dalyse, Bendrijos finansiniam dalyvavimui (A), visam atitinkamos valstybės narės (B) finansiniam dalyvavimui (nacionaliniam, regioniniam bei kitiems) ir, kur taikoma, privačių paramos gavėjų (C) dalyvavimui taikomos šios normos, išreikštos kompensuojamų išlaidų procentais.

1 grupė

Veiklos nutraukimas visam laikui (7 straipsnis); išmokos kuriant bendrąsias įmones (8 straipsnis); nedidelio masto priekrantės žvejyba (11 straipsnis); socialinės ir ekonominės priemonės (12 straipsnis); vandenyje esančių išteklių apsauga ir plėtra (13 straipsnio 1 dalies a punktas); žvejybos uostų įrenginiai, finansiškai nedalyvaujant privatiems paramos gavėjams (13 straipsnio 1 dalies c punktas); naujų rinkų paieškos ir reklamos priemonės, finansiškai nedalyvaujant privatiems paramos gavėjams (14 straipsnis); prekybos dalyvių veikla, finansiškai nedalyvaujant privatiems paramos gavėjams (15 straipsnis); išmokos laikinai nutraukiant veiklą ir kitos finansinės kompensacijos (16 straipsnis); novatoriškos priemonės ir techninė parama, įskaitant bandomuosius projektus, kuriuos vykdo viešosios įstaigos (17 straipsnis).

2 grupė

Žvejybinio laivyno atnaujinimas ir laivų modernizavimas (9 straipsnis).

3 grupė

Akvakultūra (13 straipsnio 1 dalies b punktas); žvejybinių uostų įrenginiai, finansiškai dalyvaujant privatiems paramos gavėjams (13 straipsnio 1 dalies c punktas); perdirbimas ir prekyba (13 straipsnio 1 dalies d punktas); vidaus vandenų žvejyba (13 straipsnio 1 dalies e punktas); naujų rinkų paieškos ir reklamos priemonės, finansiškai dalyvaujant privatiems paramos gavėjams (14 straipsnis); prekybos dalyvių veikla finansiškai dalyvaujant privatiems paramos gavėjams (15 straipsnio 2 dalis).

4 grupė

Bandomieji projektai, išskyrus tuos, kuriuos vykdo valstybinės įstaigos (17 straipsnis).

Vykdant veiklą, susijusią su vandenyje esančių išteklių išsaugojimu ir plėtra (13 straipsnio 1 dalies a punktas), žvejybinių uostų įrenginiais (13 straipsnio 1 dalies c punktas), naujų rinkų paieškos ir reklamos priemonėmis (14 straipsnis) bei prekybos dalyvių veikla (15 straipsnis), valdymo institucija sprendžia, ar jos patenka į 1 ar 3 grupę, ypač atsižvelgdama į:

- kolektyvinius, bet ne individualius interesus,

- kolektyvinius, bet ne individualius paramos gavėjus (gamintojų organizacijos, organizacijos, atstovaujančios prekybą),

- galimybę viešai naudotis veiklos rezultatais, bet ne privačią nuosavybę ir kontrolę,

- kolektyvinių įstaigų, tyrimo institucijų finansinį dalyvavimą.

3 LENTELĖ

| 1 grupė | 2 grupė | 3 grupė | 4 grupė |

1 tikslo regionai [1] | | 50 % ≤ A ≤ 75 % | A ≤ 35 % | A ≤ 35 % | A ≤ 75 % |

| B ≥ 25 % | B ≥ 5 % | B ≥ 5 % | B ≥ 5 % |

| | C ≥ 60 % | C ≥ 40 % | C ≥ 20 % |

Kitos teritorijos | | 25 % ≤ A ≤ 50 % | A ≤ 15 % | A ≤ 15 % | A ≤ 50 % |

| B ≥ 50 % | B ≥ 5 % | B ≥ 5 % | B ≥ 5 % |

| | C ≥ 60 % | C ≥ 60 % | C ≥ 30 % |

Jeigu daromos investicijos į mažas ir vidutines įmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB [2], A normos 2 ir 3 grupėms gali būti padidintos iki 10 % visų kompensuojamų išlaidų, jei finansinė parama teikiama ne tiesioginėmis išmokomis. Atitinkamai mažinamas privataus paramos gavėjo indėlis.

[1] skaitant regionus, minėtus Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 6 straipsnio 1 dalyje.

[2] 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacija 96/280/EB dėl mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 4).

--------------------------------------------------