EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02021R0241-20240301

Consolidated text: 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/2024-03-01

02021R0241 — LT — 01.03.2024 — 002.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/241

2021 m. vasario 12 d.

kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(OL L 057 2021.2.18, p. 17)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/435  2023 m. vasario 27 d.

  L 63

1

28.2.2023

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/795  2024 m. vasario 29 d.

  L 795

1

29.2.2024


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 410, 18.11.2021, p.  197 (reglamento (ES) 2021/241)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 151, 2.6.2022, p.  74 ((ES) 2021/241)

►C3

Klaidų ištaisymas, OL L 137, 25.5.2023, p.  70 ((ES) 2021/241)




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/241

2021 m. vasario 12 d.

kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė



I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos ir finansinis paketas

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – priemonė).

Jame nustatomi priemonės tikslai, jos finansavimas, Sąjungos finansavimo formos pagal ją ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, „Europos socialiniam fondui +“, Sanglaudos fondui, Teisingos pertvarkos fondui, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir jų finansinės taisyklės bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, Vidaus saugumo fondui ir Sienų valdymo ir vizų priemonės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas);

2) 

finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama pagal priemonę, kurią galima skirti arba kuri jau yra skirta valstybei narei;

3) 

Europos semestras –Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 ( 1 ) 2-a straipsnyje nustatytas procesas;

4) 

tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės – pažangos įgyvendinant reformą arba investicijas vertinimo priemonės, kai tarpinės reikšmės yra kokybiniai pasiekimai, o siektinos reikšmės – kiekybiniai pasiekimai;

5) 

atsparumas – gebėjimas teisingai, tvariai ir įtraukiai atlaikyti ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius sukrėtimus arba nuolatinius struktūrinius pokyčius; ir

6) 

nedaryti reikšmingos žalos – neremti ir nevykdyti ekonominės veiklos, kuria būtų daroma reikšminga žala kuriam nors iš aplinkos tikslų, kai tinkama, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Priemonės taikymo sritis – tai europinės svarbos politikos sritys, suskirstytos į šešis ramsčius:

a) 

žalioji pertvarka;

b) 

skaitmeninė transformacija;

c) 

pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ;

d) 

socialinė ir teritorinė sanglauda;

e) 

sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir

f) 

naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai.

4 straipsnis

Bendrieji ir konkretūs tikslai

▼M1

1.  
Atsižvelgiant į šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, jų kuriamą darną ir sinergiją, taip pat COVID-19 krizės aplinkybes, priemonės bendrasis tikslas yra skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą, pasirengimą krizėms, gebėjimą prisitaikyti ir augimo potencialą, mažinant socialinį ir ekonominį tos krizės poveikį, visų pirma poveikį moterims, padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, remiant žaliąją pertvarką, prisidedant prie Sąjungos 2030 m. klimato tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punkte, įgyvendinimo, laikantis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo ir skaitmeninės pertvarkos tikslų, ir didinant Sąjungos energetikos sistemos atsparumą, saugumą ir tvarumą pasitelkiant būtiną priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą bei energijos tiekimo Sąjungos lygmeniu įvairinimą, be kita ko, didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energijos kaupimo pajėgumus – visu tuo prisidedant prie aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tvaraus augimo atkūrimo ir skatinimo bei Sąjungos valstybių narių ekonomikos integravimo, aukštos kokybės darbo vietų kūrimo skatinimo, taip pat prisidedant prie Sąjungos strateginio savarankiškumo išlaikant atvirą ekonomiką ir kuriant Europos pridėtinę vertę.

▼B

2.  
Siekiant to bendrojo tikslo, konkretusis priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai ir skaidriai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

5 straipsnis

Horizontalieji principai

1.  
Parama pagal priemonę nenaudojama, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti ir ją teikiant laikomasi Sąjungos finansavimo papildomumo principo, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

▼M1

2.  
Priemone remiamos tik tos priemonės, kuriomis laikomasi principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kuris taip pat taikomas skyriuose „REPowerEU“ nustatytoms priemonėms, išskyrus jei šiame reglamente nustatyta kitaip.

▼B

6 straipsnis

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai

1.  

Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnyje nurodytos priemonės įgyvendinamos pagal priemonę:

a) 

312 500 000 000 EUR neviršijanti suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, 2018 m. kainomis, skirta negrąžintinai finansinei paramai įgyvendinti, jei laikomasi Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 4 ir 7 dalių.

Kaip numatyta Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalyje, Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies tikslais tos sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas;

b) 

360 000 000 000 EUR neviršijanti suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies b punkte, 2018 m. kainomis, skirta paskolos paramai valstybėms narėms pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius, jei laikomasi Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 5 dalies.

2.  
Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina priemonei valdyti ir jos tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant įtraukius informavimo veiksmus ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

7 straipsnis

Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai ir išteklių naudojimas

1.  
Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti perskirti priemonei, laikantis 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento atitinkamose nuostatose nustatytų sąlygų. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Tie ištekliai naudojami išimtinai atitinkamos valstybės narės naudai.
2.  
Valstybės narės gali pasiūlyti į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip numatomas išlaidas įtraukti mokėjimą už papildomą techninę paramą pagal Reglamento (ES) 2021/240 7 straipsnį ir piniginio įnašo, skirto valstybės narės skyriui pagal atitinkamas „InvestEU“ reglamento nuostatas, sumą. Tos išlaidos neviršija 4 proc. viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo, o atitinkamos priemonės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

▼M2

3.  
Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, valstybės narės taip pat gali pasiūlyti į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip numatomas išlaidas įtraukti piniginio įnašo valstybių narių skyriui sumą pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 ( 2 ) nuostatas, skiriamą tik priemonėms, kuriomis remiamos investavimo operacijos, kuriomis prisidedama prie Europos strateginių technologijų platformos (STEP) tikslų, nurodytų Reglamento (ES) 2024/795 ( 3 ) 2 straipsnyje, įgyvendinimo. Tos išlaidos neviršija 6 % viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo, o atitinkamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės turi atitikti šio reglamento reikalavimus.

▼B

8 straipsnis

Įgyvendinimas

Vadovaujantis pagal SESV 322 straipsnį priimtomis atitinkamomis taisyklėmis, visų pirma Finansiniu reglamentu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 ( 4 ), priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.

9 straipsnis

Papildomumas ir papildomas finansavimas

Parama pagal priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

10 straipsnis

Priemonės, kuriomis priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu

1.  
Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį, jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 11 dalį nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti, nebent ji nustato, kad yra didelis visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 ( 5 ) 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį.
2.  

Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį bet kuriuo iš šių atvejų:

a) 

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės per tą pačią perviršinio disbalanso procedūrą, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą;

b) 

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį per tą pačią perviršinio disbalanso procedūrą Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų;

c) 

Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 332/2002, ir todėl nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos;

d) 

Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų, ir reikšmingo reikalavimų nesilaikymo atveju.

Sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.

3.  
Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo sustabdyti įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.

Įsipareigojimų sustabdymas taikomas įsipareigojimams nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.

Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto Komisijos pasiūlymo dėl mokėjimų sustabdymo.

4.  
Nustatytino įsipareigojimų arba mokėjimų sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, jais užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties lygį, palyginti su Sąjungos vidurkiu, ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai.
5.  

Įsipareigojimai sustabdomi taikant mažesnę iš toliau nurodytų verčių: ne daugiau kaip 25 proc. įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 proc. nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:

a) 

kai pirmą kartą nesilaikoma perviršinio deficito procedūros, kaip nurodyta 1 dalyje;

b) 

kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies a punkte;

c) 

kai nesiimama rekomenduojamų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte;

d) 

kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, kaip nurodyta 2 dalies c ir d punktuose.

Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimai gali būti sustabdomi taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatyti pirmoje pastraipoje.

6.  

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų sustabdymą pagal šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą procedūrą šiais atvejais:

a) 

perviršinio deficito procedūra laikinai sustabdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 9 straipsnį arba Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo;

b) 

Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra laikinai sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;

c) 

Komisija padarė išvadą, kad valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002;

d) 

Komisija padarė išvadą, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytą makroekonominio koregavimo programą arba priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

Tarybai panaikinus įsipareigojimų sustabdymą, Komisija gali vėl prisiimti anksčiau sustabdytus įsipareigojimus, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 4, 7 ir 9 dalims.

Sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 3 dalies trečioje pastraipoje nustatytą procedūrą, jei įvykdomos šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos.

7.  
Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai Komisija pateikia pasiūlymą pagal 1 ar 2 dalį, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriems galėtų būti taikomas sustabdymas.

Vykstant struktūriniam dialogui, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją aptarti šio straipsnio taikymą, kad Europos Parlamentas galėtų pareikšti savo nuomonę. Komisija tinkamai atsižvelgia į Europos Parlamento pareikštą nuomonę.

Komisija pateikia pasiūlymą dėl sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai nedelsiant po jo priėmimo. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos paaiškinti jos pasiūlymo priežastis.

8.  
Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio straipsnio taikymo peržiūrą. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir ją, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
9.  
Jeigu Sąjungos socialinė ir ekonominė padėtis iš esmės pasikeičia, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio straipsnio taikymo peržiūros arba Europos Parlamentas ar Taryba, veikdami atitinkamai pagal SESV 225 ar 241 straipsnius, gali paprašyti Komisijos pateikti tokį pasiūlymą.

II SKYRIUS

FINANSINIS ĮNAŠAS, PASKIRSTYMO PROCESAS, PASKOLOS IR PERŽIŪRA

11 straipsnis

Didžiausias finansinis įnašas

1.  

Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas taip:

a) 

70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas, – remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu, kaip nustatyta II priede nustatytoje metodikoje;

b) 

30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas, – remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir, lygiomis dalimis, realiojo BVP pokyčiu 2020 m. bei bendruoju realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu, kaip nustatyta III priede nustatytoje metodikoje. Realiojo BVP pokytis 2020 m. ir bendrasis realiojo BVP pokytis 2020–2021 m. laikotarpiu grindžiami Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis.

2.  
1 dalies b punkte nustatytas didžiausio finansinio įnašo kiekvienai valstybei narei apskaičiavimas atnaujinamas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. pakeičiant Komisijos 2020 m. rudens prognozių duomenis faktiniais rezultatais, kiek tai susiję su realiojo BVP pokyčiu 2020 m. bei suvestiniu realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu.

12 straipsnis

Finansinio įnašo skyrimas

1.  
Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymą neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 11 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
2.  
Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas.
3.  
Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas.
4.  
Asignavimai pagal 2 ir 3 dalis nedaro poveikio 6 straipsnio 2 daliai.

13 straipsnis

Išankstinis finansavimas

1.  
Jei Taryba ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą ir jei valstybė narė pateikia prašymą bei savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija atlieka išankstinio finansavimo mokėjimą negrąžintinos paramos forma – jo suma neviršija 13 proc. finansinio įnašo, ir, kai taikytina, paskolos forma – jo suma neviršija 13 proc. paskolos, kaip nustatyta 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nukrypdama nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 1 dalies, Komisija atlieka atitinkamą mokėjimą, jei įmanoma, per du mėnesius po to, kai Komisija priima 23 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą.
2.  
Išankstinio finansavimo pagal šio straipsnio 1 dalį atvejais proporcingai pakoreguojami finansiniai įnašai ir, kai taikytina, paskola, kurie turi būti sumokėti kaip nurodyta atitinkamai 20 straipsnio 5 dalies a arba h punkte.
3.  
Jei finansinio įnašo išankstinio finansavimo suma pagal šio straipsnio 1 dalį viršija 13 proc. didžiausio finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal 11 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., kitas mokėjimas, leidžiamas išmokėti pagal 24 straipsnio 5 dalį, ir prireikus kiti mokėjimai išmokami sumažinti tol, kol perviršinė suma kompensuojama. Tuo atveju, jei likusių išmokėti mokėjimų nepakanka, perviršinė suma grąžinama.

14 straipsnis

Paskolos

1.  
Iki 2023 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.
2.  
Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos paramos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 18 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.
3.  

Valstybės narės paskolos paramos prašyme nurodoma:

a) 

paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;

b) 

papildomos reformos ir investicijos pagal 18 straipsnį;

c) 

didesnės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos, palyginti su finansinių įnašų, skirtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui atitinkamai pagal 20 straipsnio 4 dalies a arba b punktą, suma;

▼M1

d) 

kai taikytina, reformos ir investicijos pagal 21c straipsnį.

▼M1

4.  
Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 11 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo, įskaitant, kai aktualu, 21a straipsnyje nurodytas pajamas ir iš pasidalijamojo valdymo programų perkeltus išteklius, skirtumą.

▼B

5.  
Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos paramos suma negali viršyti 6,8 proc. jos 2019 m. BNP einamosiomis kainomis.

▼M1

6.  
Nukrypstant nuo 5 dalies, jei yra išteklių, išskirtinėmis aplinkybėmis paskolos paramos suma gali būti padidinta, atsižvelgiant į prašymą teikiančios valstybės narės poreikius, taip pat į kitų valstybių narių jau pateiktus arba planuojamus pateikti paskolos paramos prašymus ir taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Norint palengvinti tų principų taikymą, ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d. valstybės narės praneša Komisijai apie tai, ar jos ketina prašyti paskolos paramos. Komisija tuo pačiu laiku, vienodomis sąlygomis ir nepagrįstai nedelsdama, turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių pareikštų ketinimų apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su turimų išteklių paskirstymu. Tas pranešimas apie ketinimą prašyti paskolos paramos nedaro poveikio valstybių narių galimybei prašyti paskolos paramos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., įskaitant prašymų, viršijančių 6,8 proc. BNP, kai taikomos atitinkamos sąlygos, atvejais. Tai taip pat nedaro poveikio galimybei sudaryti atitinkamą paskolos susitarimą po to, kai priimtas atitinkamas Tarybos įgyvendinimo sprendimas.

▼B

7.  
Paskola mokama dalimis atsižvelgiant į pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes pagal 20 straipsnio 5 dalies h punktą.
8.  
Komisija įvertina paskolos paramos prašymą pagal 19 straipsnį. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima įgyvendinimo sprendimą pagal 20 straipsnio 1 dalį. Kai tinkama, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinkamai iš dalies keičiamas.

15 straipsnis

Paskolos susitarimas

1.  

Prieš sudarydama paskolos susitarimą su atitinkama valstybe nare, Komisija įvertina, ar:

a) 

paskolos paramos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas ir ar

b) 

papildomos reformos ir investicijos atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

2.  

Kai Komisija mano, kad paskolos paramos prašymas atitinka 1 dalies kriterijus ir priėmus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą. Paskolos susitarimą, be Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalyje nustatytų elementų, sudaro šie elementai:

a) 

paskolos suma eurais, įskaitant, kai taikytina, pagal 13 straipsnį iš anksto finansuojamos paskolos sumą;

b) 

vidutinis grąžinimo terminas; Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalis šiam terminui netaikoma;

c) 

kainodaros formulė ir paskolos suteikimo laikotarpis;

d) 

didžiausias mokėjimų dalimis skaičius ir grąžinimo tvarkaraštis;

e) 

kiti elementai, reikalingi paskolai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą.

3.  
Pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punktą su lėšų skolinimusi šiame straipsnyje nurodytoms paskoloms susijusias išlaidas padengia valstybės narės gavėjos.
4.  
Komisija nustato reikiamą tvarką, pagal kurią administruojamos skolinimo operacijos, susijusios su pagal šį straipsnį suteiktomis paskolomis.
5.  
Valstybė narė, gavusi pagal šį straipsnį suteikiamą paskolą, atidaro specialią sąskaitą gautai paskolai valdyti. Ji taip pat perveda pagrindinę sumą ir mokėtinas palūkanas už bet kurią susijusią paskolą į Komisijos nurodytą sąskaitą vadovaudamasi tvarka, nustatyta pagal 4 dalį, likus dvidešimt darbo dienų iki atitinkamos mokėjimo dienos.

16 straipsnis

Peržiūros ataskaita

1.  
Ne vėliau kaip 2022 m. liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitą
2.  

Peržiūros ataskaitoje pateikiami šie elementai:

a) 

vertinimas, kokiu mastu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas atitinka taikymo sritį ir kiek juo prisidedama prie šio reglamento bendrojo tikslo pagal 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, įskaitant tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais sprendžiama moterų ir vyrų nelygybės problema;

b) 

kiekybinis vertinimas, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie:

i) 

siektinos reikšmės klimato srityje – bent 37 proc.,

ii) 

siektinos reikšmės skaitmeninimo srityje – bent 20 proc.,

iii) 

kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

c) 

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir pastabų bei rekomendacijų valstybėms narėms įgyvendinimo padėtis prieš joms atnaujinant 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

3.  
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros ataskaitos tikslais, Komisija atsižvelgia į 30 straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę, 27 straipsnyje nurodytas valstybių narių ataskaitas ir į visą kitą atitinkamą informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą, kuri gaunama taikant 24 straipsnyje nurodytas mokėjimo, sustabdymo ir panaikinimo procedūras.
4.  
Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją pateikti pagrindines peržiūros ataskaitos išvadas, atsižvelgdamas į 26 straipsnyje nurodytą ekonomikos dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais.

III SKYRIUS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

17 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1.  
Pagal 3 straipsnyje nustatytą taikymo sritį ir siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Tuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicijų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro visapusišką ir nuoseklų rinkinį, kuris taip pat gali apimti viešąsias programas, skirtas privačiosioms investicijoms skatinti.

▼M1

2.  
Priemonės, pradėtos taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d., yra tinkamos finansuoti, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

Tačiau naujos reformos ir investicijos, nurodytos 21c straipsnio 1 dalyje, yra tinkamos finansuoti tik jei jos pradėtos taikyti nuo 2022 m. vasario 1 d.

▼B

3.  
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, taip pat su uždaviniais ir prioritetais, nustatytais naujausioje Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ekonominės politikos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – Teisingos pertvarkos fondo reglamentas), į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.
4.  
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose laikomasi 5 straipsnyje nustatytų horizontaliųjų principų.
5.  
Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šis reglamentas atitinkamai valstybei narei taikomas atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones.

18 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

1.  
Valstybė narė, norinti gauti finansinį įnašą pagal 12 straipsnį, pateikia Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kaip apibrėžta 17 straipsnio 1 dalyje.
2.  
Kai Komisija pateikia paskirstyti sumą, nurodytą 12 straipsnio 3 dalyje, valstybė narė gali atnaujinti ir pateikti Komisijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad atsižvelgtų į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą remiantis 11 straipsnio 2 dalimi.
3.  
Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas gali būti teikiamas kaip vienas integruotas dokumentas kartu su nacionaline reformų programa, jis paprastai oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybės narės gali pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą.
4.  

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma nustatomi šie elementai:

a) 

paaiškinimas, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, atsižvelgiant į jį įtrauktas priemones, yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę valstybės narės padėtį, taigi juo tinkamai prisidedama prie visų 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius;

b) 

paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padedama veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didesnę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant jų fiskalinius aspektus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, kai tinkama, kurios yra skirtos atitinkamoms valstybėms narėms, ar uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė įgyvendinant Europos semestrą;

c) 

išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, be kita ko, remiant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir mažinamas ekonominis ir socialinis COVID-19 krizės poveikis, taip padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir tokiu būdu didinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

▼M1

ca) 

paaiškinimas, kaip skyriumi „REPowerEU“ padedama spręsti energijos nepritekliaus problemą, be kita ko, kai aktualu, teikiant deramą prioritetą energijos nepriteklių patiriančių asmenų poreikiams ir pažeidžiamumo mažinimui ateinančiais žiemos sezonais;

▼B

d) 

paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu užtikrinama, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicijų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

▼M1

e) 

kokybinis paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, ir ar tos rūšies priemonės skyriuje „REPowerEU“ sudaro bent 37 proc. visų į tą skyrių įtrauktų priemonių numatomų išlaidų, remiantis VI priede nustatyta veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki 3 proc. visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios, kaip paaiškinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams;

▼B

f) 

paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių, ir ar jų suma sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant tikslų skaitmeninimo srityje koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeninimo srities tikslams;

g) 

kai tinkama – investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą atveju – saugumo įsivertinimą, grindžiamą bendrais objektyviais kriterijais, kuriais remiantis nustatomos saugumo problemos ir išsamiai nurodoma, kaip tos problemos bus sprendžiamos siekiant laikytis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų;

▼M1

h) 

nurodoma, ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės apima tarpvalstybinius arba daugiašalius projektus, paaiškinamas atitinkamų priemonių skyriuje „REPowerEU“, įskaitant priemonių, kuriomis sprendžiamos naujausiame Komisijos poreikių vertinime nustatytos problemos, tarpvalstybinis ar daugiašalis pobūdis arba poveikis, ir nurodoma, ar bendros tų priemonių išlaidos sudaro bent 30 % numatomų skyriaus „REPowerEU“ išlaidų sumos;

▼B

i) 

numatomos reformų ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

j) 

numatomi investiciniai projektai ir susijęs investicijų laikotarpis;

k) 

visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos tinkamu pagrindimu ir paaiškinimais, kaip jos atitinka išlaidų veiksmingumo principą bei yra proporcingos numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

l) 

kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą;

m) 

papildomos priemonės, kurių gali prireikti;

n) 

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnos pagrindimas; ir paaiškinimas, kaip jis dera su 17 straipsnyje nurodytais principais, planais ir programomis;

o) 

paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems užtikrinimo ir tų tikslų integravimo laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 2 ir 3 principų, 5-ojo JT darnaus vystymosi tikslo ir, kai tinkama, nacionalinės lyčių lygybės strategijos;

p) 

atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

▼M1

q) 

siekiant parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir, jei toks parengtas, jį įgyvendinti, konsultacijų, vykdomų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, proceso santrauka ir tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis; jei įtraukiamas skyrius „REPowerEU“, ta santrauka papildoma aprašu, kuriame nurodomi suinteresuotieji subjektai, su kuriais buvo konsultuojamasi, aprašant konsultacijų proceso dėl to skyriaus rezultatus ir išdėstant, kaip atsižvelgta į gautas pastabas;

▼B

r) 

paaiškinimas apie valstybės narės korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo sistemą, taikomą naudojant pagal priemonę skirtas lėšas, ir tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas;

s) 

kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir

t) 

visa kita svarbi informacija.

5.  
Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę. Valstybės narės raginamos skatinti sąveiką su kitų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.

19 straipsnis

Komisijos vertinimas

1.  
Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą arba, kai taikytina, atnaujintą planą, kurį pagal 18 straipsnio 1 arba 2 dalį valstybė narė pateikė per du mėnesius nuo oficialaus pateikimo, ir pateikia pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal 20 straipsnio 1 dalį. Atlikdama tą vertinimą, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat po oficialaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimo. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti vertinimo terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu.
2.  
Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir tos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 18 straipsnio 4 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, pavyzdžiui, visų pirma, į informaciją, esančią tos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje, nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose pagal Teisingos pertvarkos fondo reglamentą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planuose pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.
3.  

Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus, kuriuos ji taiko pagal V priedą:

aktualumą:

a) 

ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisidedama prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

b) 

ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant fiskalinius aspektus ir rekomendacijas, kai tikslinga, pateiktas pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atitinkamai valstybei narei, nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;

c) 

ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimo, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir prie ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimo, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

d) 

ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonė nepadarytų reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“); Komisija tuo tikslu teikia valstybėms narėms technines gaires;

▼M1

da) 

ar skyriuje „REPowerEU“ numatytos 21c straipsnyje nurodytos reformos ir investicijos, kurios veiksmingai prisideda prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių naudojimo, energijos kaupimo pajėgumų didinimo ar būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;

db) 

ar skyriuje „REPowerEU“ numatytos 21c straipsnyje nurodytos reformos ir investicijos, kurios, kaip tikimasi, turi tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį;

▼M1

e) 

ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 37 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, ir ar tokios priemonės skyriuje „REPowerEU“ sudaro bent 37 % visų į tą skyrių įtrauktų priemonių numatomų išlaidų, remiantis VI priede nustatyta veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; Komisijos sutikimu paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti padidinti iki bendros 3 % ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams;

▼B

f) 

ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant skaitmeninių tikslų koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams;

Efektyvumas:

g) 

ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

h) 

ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Ekonomiškumas:

i) 

ar valstybės narės pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas ir patikimas ir atitinka išlaidų ekonomijos principą bei yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

j) 

ar atitinkamos valstybės narės pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal priemonę skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas;

Suderinamumas:

k) 

ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus.

4.  
Jeigu atitinkama valstybė narė paprašo paskolos, kaip nurodyta 14 straipsnyje, Komisija įvertina, ar prašymas dėl paskolos atitinka 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, visų pirma, ar su papildomos reformos ir investicijos, dėl kurių pateiktas paskolos prašymas, atitinka 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.
5.  
Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina neigiamai, tinkamai pagrįstą įvertinimą jį pateikia per 1 dalyje nustatytą terminą.
6.  
Atlikti valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą Komisijai gali padėti ekspertai.

20 straipsnis

Komisijos pasiūlymas ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas

1.  
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priimdama įgyvendinimo sprendimą patvirtina valstybės narės pagal 18 straipsnio 1 dalį pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano arba, kai taikytina, pagal 18 straipsnio 2 dalį pateikto atnaujinto plano įvertinimą.
2.  
Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo išdėstomos reformos ir investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį apskaičiuoti finansiniai įnašai.
3.  
Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskola, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.
4.  

2 dalyje nurodytas finansinis įnašas nustatomas remiantis visomis atitinkamos valstybės narės pasiūlytame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis išlaidomis, įvertintomis pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Finansinio įnašo suma nustatoma taip:

a) 

jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra lygi didžiausiam finansiniam įnašui, paskaičiuotam tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus didžiausio finansinio įnašo visai sumai, paskaičiuotai tai valstybei narei pagal 11 straipsnį;

b) 

jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra mažesnė už didžiausią finansinį įnašą, paskaičiuotą tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

c) 

jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

5.  

2 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu taip pat nustatoma:

a) 

finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

b) 

finansinis įnašas ir, kai taikytina, paskolos paramos suma, mokėtina išankstinio finansavimo forma pagal 13 straipsnį, patvirtinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

c) 

reformų ir investicinių projektų aprašymas ir visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;

▼M1

ca) 

skyriuje „REPowerEU“ siūlomų priemonių, turinčių tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį, įskaitant tas priemones, kuriomis sprendžiamos naujausiame Komisijos poreikių vertinime nustatytos problemos, santrauka; jei numatomos tų priemonių išlaidos sudaro mažiau nei 30 % visų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių numatomų išlaidų, paaiškinamos to priežastys, visų pirma įrodant, kad kitomis į skyrių „REPowerEU“ įtrauktomis priemonėmis geriau įgyvendinami 21c straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai arba kad nėra pakankamai realistiškų tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį turinčių projektų, visų pirma atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo laikotarpį;

▼B

d) 

terminas, kuris turėtų būti ne vėlesnis kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., iki kurio turi būti pasiektos tiek investicinių projektų, tiek reformų galutinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

e) 

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant, kai tinkama, priemones, kurios reikalingos siekiant laikytis 22 straipsnio;

f) 

atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu;

g) 

Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka, ir

h) 

kai tinkama, dalimis mokėtina paskolos suma ir su paskolos paramos mokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

6.  
5 dalies e punkte nurodyta stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, 5 dalies f punkte nurodyti atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, 5 dalies g punkte nurodyta Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka ir, jei taikoma, 5 dalies h punkte nurodytos su paskolos mokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės išsamiau nustatomi veiklos susitarime, dėl kurio priėmus 1 dalyje nurodytą sprendimą turi susitarti atitinkama valstybė narė ir Komisija.
7.  
Taryba 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo sprendimus paprastai priima per keturias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo.
8.  
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama iš dalies pakeičia savo įgyvendinimo sprendimą, priimtą pagal 20 straipsnio 1 dalį, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal 11 straipsnio 2 dalį.

21 straipsnis

Valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinis keitimas

1.  
Jeigu dalies ar viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti pagrįstą prašymą pateikti pasiūlymą iš dalies arba visiškai pakeisti 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus Tarybos įgyvendinimo sprendimus. Tuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybės narės gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę tokio pasiūlymo parengimui.

▼M2

1a.  
Vien siekdamos pasinaudoti šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe, valstybės narės gali pateikti pagrįstą prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šio reglamento 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kad į jį būtų įtrauktos priemonės, kuriomis remiami Reglamento (ES) 2024/795 tikslai, nedarant poveikio to reglamento nuostatoms.

▼B

2.  
Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 19 straipsnį įvertina pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo pateikia naujo Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal 20 straipsnio 1 dalį pasiūlymą. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Taryba naują įgyvendinimo sprendimą paprastai priima per keturias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo.
3.  
Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės pateikti argumentai nepagrindžia atitinkamo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pateikti savo pastabas per vieną mėnesį nuo Komisijos išvadų pateikimo, per 2 dalyje nurodytą laikotarpį prašymą atmeta.

▼M1

IIIa SKYRIUS

„REPowerEU“

21a straipsnis

Iš prekybos taršos leidimais sistemos pagal Direktyvą 2003/87/EB gaunamos pajamos

1.  
Šiame reglamente numatytoms priemonėms, kuriomis siekiama padidinti Sąjungos energetikos sistemos atsparumą sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvairinant energijos tiekimą Sąjungos lygmeniu, įgyvendinti, kaip papildoma negrąžintina finansinė parama pagal priemonę, skiriama 20 000 000 000  EUR suma (einamosiomis kainomis), gauta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB ( 6 ) 10e straipsnį. Kaip numatyta Direktyvos 2003/87/EB 10e straipsnyje, ta suma sudaro išorės asignuotąsias pajamas pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.
2.  
1 dalyje nurodytos sumos asignavimų dalis, skirta kiekvienai valstybei narei, apskaičiuojama remiantis rodikliais, nustatytais IVa priede pateiktoje metodikoje.
3.  
1 dalyje nurodyta suma skiriama tik 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas priemones. Iš jos taip pat gali būti padengiamos 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos.
4.  
1 dalyje nurodytą sumą sudarantys įsipareigojimų asignavimai nuo 2023 m. kovo 1 d. tai sumai suteikiami automatiškai.
5.  
Kiekviena valstybė narė, į savo planą įtraukdama 21c straipsnyje nurodytas reformas bei investicijas ir nurodydama numatomas jų išlaidas, gali Komisijai pateikti prašymą skirti jos dalies neviršijančią sumą.
6.  
Tarybos įgyvendinimo sprendime, priimtame pagal 20 straipsnio 1 dalį, nustatoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų suma, skiriama valstybei narei pateikus prašymą pagal šio straipsnio 5 dalį. Atitinkama suma, jei tam yra lėšų, išmokama dalimis 24 straipsnyje nustatyta tvarka, kai atitinkama valstybė narė yra pakankamai įgyvendinusi tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, susijusias su 21c straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimu.

21b straipsnis

Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai, skirti „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimui remti

1.  
Pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą 2021–2027 m. valstybės narės gali prašyti, kad, neviršijant joms asignuotų išteklių, šio reglamento 21c straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai būtų remiami Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo + ir Sanglaudos fondo remiamų programų lėšomis, laikantis Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 m. 26a straipsnyje ir konkretiems fondams taikomuose reglamentuose nustatytų sąlygų. Tokia parama įgyvendinama laikantis Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 m. ir konkretiems fondams taikomų reglamentų nuostatų.
2.  
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1755 ( 7 ) 4a straipsnį ištekliai gali būti perkeliami šio reglamento 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms remti.

21c straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skyriai „REPowerEU“

1.  
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, teikiamuose Komisijai po 2023 m. kovo 1 d., kuriuose prašoma panaudoti papildomą finansavimą pagal 14, 21a arba 21b straipsnį, turi būti įtrauktas skyrius „REPowerEU“, kuriame išdėstomos priemonės ir jų atitinkamos tarpinės reikšmės bei siektinos reikšmės. Skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės turi būti arba naujos reformos ir investicijos, įgyvendinamos nuo 2022 m. vasario 1 d., arba padidinta reformų ir investicijų, įtrauktų į jau priimtą atitinkamai valstybei narei skirtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, dalis.
2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės, kurių didžiausias finansinis įnašas pagal 11 straipsnio 2 dalį sumažinamas, į skyrius „REPowerEU“ taip pat gali įtraukti jau priimtuose Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nurodytas priemones jų nedidindamos, iki numatomos išlaidų sumos, lygios tam sumažinimui.
3.  

Skyriuje „REPowerEU“ numatytomis reformomis ir investicijomis padedama siekti bent vieno iš šių tikslų:

a) 

gerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintų gamtinių dujų, tiekimo saugumo poreikiai, ypač, kad būtų sudarytos sąlygos įvairinti tiekimą vadovaujantis visos Sąjungos interesais; priemonės dėl naftos infrastruktūros ir įrenginių, būtinos neatidėliotiniems tiekimo saugumo poreikiams patenkinti, gali būti įtrauktos į valstybės narės skyrių „REPowerEU“ tik jei tai valstybei narei dėl jos ypatingos priklausomybės nuo žalios naftos ir jos geografinės padėties iki 2023 m. kovo 1 d. buvo taikoma Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3m straipsnio 4 dalyje numatyta išimtinė laikina nukrypti leidžianti nuostata;

b) 

didinti pastatų ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą, mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba iš kito neiškastinio kuro gamybą ir naudojimą, taip pat didinti atsinaujinančiosios energijos dalį bei spartinti tokios energijos naudojimą;

c) 

spręsti energijos nepritekliaus problemą;

d) 

skatinti energijos poreikio mažinimą;

e) 

šalinti energijos perdavimo ir skirstymo viduje ir tarpvalstybiniu mastu kliūtis, remti elektros energijos kaupimą ir spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat remti nulinės taršos transportą, įskaitant geležinkelius, ir jo infrastruktūrą;

f) 

remti a–e punktuose nustatytų tikslų įgyvendinimą sparčiau perkvalifikuojant darbuotojus, kad jie įgytų žaliųjų ir susijusių skaitmeninių įgūdžių, taip pat remiant svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandines.

4.  
Skyriuje „REPowerEU“ taip pat turi būti paaiškinta, kaip jame nurodytos priemonės dera su atitinkamos valstybės narės pastangomis pasiekti 3 dalyje nustatytus tikslus, atsižvelgiant į priemones, įtrauktas į jau priimtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, taip pat paaiškintas bendras tų priemonių bei kitų nacionaliniu ir Sąjungos mastu finansuojamų papildančių ar papildomų priemonių indėlis siekiant tų tikslų.
5.  
Apskaičiuojant bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimą pagal 18 straipsnio 4 dalies f punktą ir 19 straipsnio 3 dalies f punktą, į skyriuje „REPowerEU“ nustatytų reformų ir investicijų numatomas išlaidas neatsižvelgiama.
6.  

Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies d punkto ir 19 straipsnio 3 dalies d punkto, reformoms ir investicijoms pagal šio straipsnio 3 dalies a punktą, principas „nedaryti reikšmingos žalos“ netaikomas, jei Komisija pateikė teigiamą įvertinimą, kad laikomasi šių reikalavimų:

a) 

priemonė yra būtina ir proporcinga siekiant patenkinti neatidėliotinus tiekimo saugumo poreikius pagal šio straipsnio 3 dalies a punktą, atsižvelgiant į švaresnes praktiškai įgyvendinamas alternatyvas ir susaistymo poveikio riziką;

b) 

atitinkama valstybė narė dėjo pakankamai pastangų, kad, kai įmanoma, apribotų galimą žalą aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, ir sušvelnintų žalą taikydama kitas priemones, įskaitant skyriuje „REPowerEU“ numatytas priemones;

c) 

priemonė, remiantis kokybiniais argumentais, netrukdo siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo;

d) 

priemonę planuojama pradėti įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.

7.  
Atlikdama 6 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba prašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją.
8.  
Pagal 21a straipsnį skiriama pajamų suma neprisidedama prie reformų ir investicijų pagal šio straipsnio 3 dalies a punktą.
9.  
Priemonių, kurias Komisija pagal 6 dalį įvertina teigiamai, bendros numatomos išlaidos neviršija 30 % visų numatomų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių išlaidų.

21d straipsnis

„REPowerEU“ išankstinis finansavimas

1.  
Prie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, kuriame yra skyrius „REPowerEU“, gali būti pridedamas išankstinio finansavimo prašymas. Jei Taryba ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. priima 20 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, Komisija, laikydamasi vienodo požiūrio į valstybes nares ir proporcingumo principų, atlieka ne daugiau kaip du išankstinio finansavimo mokėjimus, kurių suma neviršija 20 % papildomo finansavimo, kurio prašo atitinkama valstybė narė savo plano skyriui „REPowerEU“ finansuoti pagal 7, 12, 14, 21a ir 21b straipsnius, sumos.
2.  
Kalbant apie išteklius, perkeltus laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 26 straipsnyje nustatytų sąlygų, kiekvienos iš dviejų išankstinio finansavimo mokėjimų dalių suma neturi viršyti 1 000 000 000  EUR.
3.  

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 1 dalies, Komisija, kiek įmanoma, ir atsižvelgiant į turimus išteklius, atlieka išankstinio finansavimo mokėjimus tokiu būdu:

a) 

pirmą išankstinio finansavimo mokėjimą – per du mėnesius nuo tos dienos, kurią Komisija ir atitinkama valstybė narė sudaro teisinį įsipareigojimą įtvirtinantį susitarimą, kaip nurodyta 23 straipsnyje;

b) 

antrą išankstinio finansavimo mokėjimą – per 12 mėnesių nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įvertinimas, įsigaliojimo datos.

4.  
Išankstinio finansavimo, susijusio su 2 dalyje nurodytais ištekliais, mokėjimas atliekamas po to, kai iš visų valstybių narių gaunama informacija apie tai, ar jos ketina prašyti išankstinio tokių išteklių finansavimo, ir, prireikus, pro rata principu, kad būtų laikomasi bendros 1 000 000 000  EUR viršutinės ribos.
5.  
Išankstinio finansavimo pagal 1 dalį atvejais 20 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytas finansinis įnašas ir, kai taikytina, paskolos, kuri turi būti išmokėta, suma, kaip nurodyta 20 straipsnio 5 dalies h punkte, proporcingai pakoreguojami.

▼B

IV SKYRIUS

Finansinės nuostatos

22 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.  
Įgyvendindamos priemonę, valstybės narės, kaip priemonės paramos arba lėšų skolos gavėjos, pagal priemonę imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje. Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą ir nepagrįstai sumokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą. Valstybės narės gali pasikliauti savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis.
2.  

15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose numatomi valstybių narių įsipareigojimai:

a) 

reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas yra tinkamai naudojamas laikantis visų taikytinų taisyklių ir ar visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonės yra tinkamai įgyvendinamos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje;

b) 

imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, juos nustatyti bei ištaisyti ir imtis teisinių veiksmų nusavintoms lėšoms susigrąžinti, be kita ko, kai tai susiję su bet kuria ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone;

c) 

su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikti:

i) 

valdymo deklaraciją, įrodančią, kad lėšos panaudotos numatytam tikslui, kad su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įgyvendintomis kontrolės sistemomis reikiamai užtikrinama, kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikomų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konfliktų vengimo, sukčiavimo prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, laikantis patikimo finansų valdymo principo, ir

ii) 

atliktų auditų santrauką, įtraukiant informaciją apie nustatytus trūkumus ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi;

d) 

audito ir kontrolės tikslais bei siekiant pateikti palyginamą informaciją apie pagal atkūrimo ir atsparumo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėms skirtų lėšų panaudojimą, rinkti šių standartinių kategorijų duomenis ir užtikrinti prieigą prie jų:

i) 

galutinio lėšų gavėjo pavadinimą;

ii) 

rangovo arba subrangovo pavadinimą, kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija pagal Sąjungos arba nacionalinę viešųjų pirkimų teisę;

iii) 

lėšų gavėjo tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba rangovo vardą, pavardę ir gimimo datą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 8 ) 3 straipsnio 6 punkte;

iv) 

pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų visų įgyvendinimo priemonių sąrašą su bendra viešojo tų priemonių finansavimo suma ir nurodant pagal priemonę ir kitus Sąjungos fondus sumokėtų lėšų sumą;

e) 

aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti pareigas visiems galutiniams lėšų, mokamų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemones, gavėjams arba visiems kitiems jų įgyvendinime dalyvaujantiems asmenims ar subjektams aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti panašias pareigas visiems galutiniams išmokamų lėšų gavėjams;

f) 

užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 132 straipsnį;

3.  
Asmens duomenis, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies d punkte, valstybės narės ir Komisija tvarko tik lėšų, susijusių su 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų įgyvendinimu, naudojimo audito, susijusio su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ir kontrolės procedūrų tikslais ir tik tiek laiko, kiek trunka tos procedūros. Vykdant Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pagal SESV 319 straipsnį, taikomas reikalavimas pateikti ataskaitą dėl priemonės, kuri būtų integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų, nurodytų Finansinio reglamento 247 straipsnyje, dalis ir ypač atskirai atsiskaityti dėl jos metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje.
4.  
Komisija suteikia galimybę valstybėms narėms naudotis integruota ir sąveikia informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, skirtą prieigai prie atitinkamų duomenų ir jų analizei, siekiant, kad ta sistema valstybių narių būtų taikoma visuotinai, be kita ko, pasitelkiant techninės paramos priemonę.
5.  
15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti pagal priemonę teikiamą paramą ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas arba paprašyti paskolą grąžinti anksčiau sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, atvejais, kai jie nebuvo ištaisyti valstybės narės, arba pareigų, kylančių iš tokių susitarimų, rimto pažeidimo atvejais.

Spręsdama dėl susigrąžinimo ir sumažinimo sumos arba anksčiau grąžintinos sumos, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų pažeidimo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo, valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

23 straipsnis

Finansinio įnašo įsipareigojimas

▼M1

1.  
Tarybai priėmus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro susitarimą, kuris yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip tai suprantama Finansiniame reglamente. Kiekvienos valstybės narės teisinis įsipareigojimas neviršija bendros sumos, kurią sudaro 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas finansinis įnašas 2021 m. ir 2022 m., 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas atnaujintas finansinis įnašas 2023 m. ir pagal 21a straipsnio 2 dalį apskaičiuota suma.

▼B

2.  
Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti grindžiami bendrais įsipareigojimais ir, kai tikslinga, gali būti išskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

24 straipsnis

Finansinių įnašų ir paskolos paramos mokėjimo, jo sustabdymo ir su finansiniais įnašais ir paskolomis susijusių susitarimų nutraukimo taisyklės

1.  
Finansinių įnašų ir, kai taikytina, paskolos mokėjimai atitinkamoms valstybėms narėms pagal šį straipsnį atliekami ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., remiantis biudžeto asignavimais ir atsižvelgiant į turimą finansavimą.
2.  
Įgyvendinusi pagal 20 straipsnį patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą sumokėti finansinį įnašą ir, kai aktualu, paskolą. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus.
3.  
Komisija preliminariai, nepagrįstai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo įvertina, ar patenkinamai pasiektos 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Patenkinamas tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas suponuoja, kad atitinkama valstybė narė neatšaukė priemonių, susijusių su pirmiau tinkamai pasiektomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 20 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.
4.  
Jei Komisijos preliminarus įvertinimas, ar patenkinamai pasiektos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, yra teigiamas, savo išvadas ji pateikia Ekonomikos ir finansų komitetui ir paprašo jo nuomonės dėl to, ar patenkinamai pasiektos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atlikdama savo vertinimą Komisija atsižvelgia į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę.
5.  
Jei Komisijos įvertinimas teigiamas, ji nepagrįstai nedelsdama priima sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą ir, kai taikytina, paskolą pagal Finansinį reglamentą. Toks sprendimas priimamas laikantis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6.  
►C3  Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, ◄ viso ar dalies finansinio įnašo ir, kai taikytina, paskolos mokėjimas yra sustabdomas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.

Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu atitinkama valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

7.  
Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 2 dalies, mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą, pagal šio straipsnio 5 dalį dienos arba nuo pranešimo apie mokėjimo sustabdymo atšaukimą pagal šio straipsnio 6 dalies antrą pastraipą dienos.
8.  
Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, proporcingai sumažina finansinio įnašo ir, kai taikytina, paskolos sumą.
9.  
Jeigu per 18 mėnesių nuo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tarybos įgyvendinimo sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, Komisija nutraukia 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus ir panaikina finansinio įnašo sumą nedarant poveikio Finansinio reglamento 14 straipsnio 3 daliai. Bet koks išankstinis finansavimas pagal 13 straipsnį susigrąžinamas visas. Komisija priima sprendimą dėl 15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų nutraukimo ir, kai taikytina, išankstinio finansavimo susigrąžinimo po to, kai suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas.
10.  
Jeigu susidaro išskirtinės aplinkybės, sprendimo, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą ir, kai taikytina, paskolą, priėmimas pagal 5 dalį gali būti atidėtas iki trijų mėnesių.

V SKYRIUS

Institucinės nuostatos

25 straipsnis

Skaidrumas

1.  
Komisija valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir pasiūlymus dėl 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgyvendinimo sprendimų, apie kuriuos viešai paskelbė Komisija, nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis oficialiai perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
2.  
Komisijos Tarybai arba bet kuriam iš jos parengiamųjų organų perduota informacija, susijusi su šiuo reglamentu ar jo įgyvendinimu, vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, jei reikia, taikant konfidencialumo susitarimus. Reikšmingos Tarybos parengiamuosiuose organuose surengtų diskusijų išvados perduodamos kompetentingiems Europos Parlamento komitetams.
3.  
Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams. Tokiu atveju Komisija kreipiasi į Europos Parlamentą ir Tarybą dėl to, kaip redaguota informacija galėtų jiems tapti prieinama konfidencialiai, laikantis taikomų taisyklių.
4.  
Komisija pateikia kompetentingiems Europos Parlamento komitetams savo preliminarių išvadų dėl to, ar pakankamai įgyvendinamos į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos reikiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, apžvalgą.
5.  
Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pasikviesti Komisijos atstovus pateikti informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo padėtį 26 straipsnyje nurodyto dialogo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu kontekste.

▼M1

25a straipsnis

Su galutiniais gavėjais susijęs skaidrumas

1.  
Kiekviena valstybė narė sukuria lengvai naudojamą viešą portalą, kuriame pateikiami duomenys apie 100 galutinių gavėjų, gaunančių didžiausią finansavimą priemonėms pagal priemonę įgyvendinti. Valstybės narės tuos duomenis atnaujina du kartus per metus.
2.  

Apie 1 dalyje nurodytus galutinius gavėjus skelbiama ši informacija:

a) 

juridinio asmens atveju - visas gavėjo teisinis pavadinimas ir PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, jei toks yra, arba kitas nacionaliniu lygmeniu nustatytas unikalus identifikatorius;

b) 

fizinio asmens atveju – gavėjo vardas ir pavardė;

c) 

kiekvieno gavėjo gauta suma ir susijusios priemonės, kurioms valstybė narė gavo finansavimą pagal priemonę.

3.  
Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija neskelbiama.
4.  
Kai asmens duomenys paskelbiami, atitinkama valstybė narė pašalina 2 dalyje nurodytą informaciją po dvejų metų nuo finansinių metų, kuriais lėšos buvo išmokėtos galutiniam gavėjui, pabaigos.
5.  
Komisija centralizuoja valstybių narių viešuosius portalus ir skelbia 1 dalyje nurodytus duomenis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje, nurodytoje 30 straipsnyje.

▼B

26 straipsnis

Dialogas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu

1.  

Siekdami stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą bei užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali kas du mėnesius pasikviesti Komisijos atstovus, kad apartų šiuos klausimus:

a) 

ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo ir gebėjimo prisitaikyti padėtį Sąjungoje bei pagal šį reglamentą priimtas priemones;

b) 

valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

c) 

valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą;

d) 

pagrindines 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos peržiūros ataskaitos išvadas;

e) 

į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo padėtį;

f) 

mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo procedūras, įskaitant visas valstybių narių pateiktas pastabas ir taisomuosius veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos užtikrinti pakankamą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą;

g) 

visą kitą aktualią informaciją ir dokumentus, kuriuos ryšium su priemonės įgyvendinimu Komisija pateikia kompetentingam Europos Parlamento komitetui;

▼M1

h) 

į skyrius „REPowerEU“ įtrauktų reformų ir investicijų įgyvendinimo pažangą.

▼B

2.  
Savo nuomonę 1 dalyje nurodytais klausimais Europos Parlamentas gali pareikšti rezoliucijose.
3.  
Komisija atsižvelgia į visus nuomonių, pareikštų palaikant dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu, įskaitant Europos Parlamento rezoliucijas, jeigu jų priimama, aspektus.
4.  
Dialogo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu pagrindas yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė, nurodyta 30 straipsnyje.

VI SKYRIUS

Ataskaitos

27 straipsnis

Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

Atitinkama valstybė narė Europos semestro kontekste du kartus per metus praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 20 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus, ir apie 29 straipsnio 4 dalyje nurodytus bendrus rodiklius. Tuo tikslu nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos valstybių narių ataskaitos.

VII SKYRIUS

Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

28 straipsnis

Koordinavimas ir papildomumas

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, veikdamos savo atsakomybės ribose, skatina priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant techninės paramos priemonę, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

a) 

užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

b) 

optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo, ir

c) 

užtikrina glaudų už įgyvendinimą ir kontrolę Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekti priemonės tikslai.

29 straipsnis

Įgyvendinimo stebėsena

▼M1

1.  
Komisija stebi priemonės įgyvendinimą ir vertina, ar pasiekti 4 straipsnyje nustatyti tikslai, įskaitant skyriuose „REPowerEU“ numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimą bei jų indėlį siekiant 21c straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal priemonę vykdomai veiklai.

▼B

2.  
Komisijos atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  
Komisija parengia ex post ataskaitą dėl išlaidų, taikant priemonę finansuojamų pagal kiekvieną iš 3 straipsnyje nurodytų ramsčių. Tokia ataskaita grindžiama numatomų išlaidų, pateikiamų patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, paskirstymu.
4.  

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos priimti deleguotuosius aktus šiam reglamentui papildyti, siekiant:

a) 

nustatyti bendrus rodiklius, kuriais remiantis bus informuojama apie pažangą ir stebima bei vertinama, kaip taikant priemonę siekiama bendrų ir konkrečių tikslų, ir

b) 

apibrėžti atsiskaitymo už pagal priemonę numatytas socialines išlaidas, įskaitant skirtas vaikams ir jaunimui, metodiką.

5.  
Valstybės narės informuoja Komisiją apie bendrus rodiklius.

▼M2

6.  

Prieš paskelbdamos kvietimus teikti pasiūlymus arba konkurso procedūras, susijusias su STEP tikslais, nustatytais Reglamento (ES) 2024/795 2 straipsnyje, valstybės narės to reglamento 6 straipsnyje nurodytame Suverenumo portale pateikia šią informaciją:

a) 

geografinę vietovę, kurią apima kvietimas teikti pasiūlymus;

b) 

susijusias investicijas;

c) 

reikalavimus atitinkančių pareiškėjų rūšį;

d) 

bendrą kvietimui skiriamą paramos sumą;

e) 

kvietimo pradžios ir pabaigos datas;

f) 

nuorodą į interneto svetainę, kurioje bus paskelbtas kvietimas.

▼B

30 straipsnis

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė

1.  
Komisija parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę (toliau – suvestinė), kurioje matoma valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su kiekvienu iš šešių ramsčių, nurodytų 3 straipsnyje. Suvestinė yra priemonės atsiskaitymo už veiklą sistema.
2.  
Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą šiam reglamentui papildyti, išsamiai apibrėžiant suvestinės elementus, kad būtų matoma 1 dalyje nurodytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga.

▼M1

3.  
Suvestinėje taip pat matoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažanga, susijusi su 29 straipsnio 4 dalyje nurodytais bendrais rodikliais. Joje taip pat nurodoma skyriuose „REPowerEU“ numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimo pažanga ir jų indėlis siekiant 21c straipsnio 3 dalyje išdėstytų tikslų, taip pat pateikiama informacija apie iškastinio kuro importo į Sąjungą mažinimą ir energijos tiekimo įvairinimą.

▼B

4.  
Suvestinė pradedama naudoti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio mėn., Komisija ją atnaujina kas pusmetį. Suvestinė viešai skelbiama interneto svetainėje arba interneto portale.

31 straipsnis

Metinė ataskaita

1.  
Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą.
2.  
Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, įskaitant informaciją apie tarpinių verčių ir siektinų verčių įgyvendinimo padėtį bei padėtį, susijusią su mokėjimais ir jų sustabdymu.

▼M1

3.  

Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama ši informacija:

▼B

a) 

priemonės indėlį siekiant klimato ir skaitmeninės politikos tikslų;

b) 

priemonės veiksmingumo rezultatus remiantis 29 straipsnio 4 dalyje nurodytais bendrais rodikliais;

c) 

išlaidas, kurios taikant priemonę finansuojamos pagal 3 straipsnyje nurodytus ramsčius, apimant socialines išlaidas, įskaitant išlaidas vaikams ir jaunimui, kaip nurodyta 29 straipsnio 4 dalyje;

▼M1

d) 

tarpvalstybinį ar daugiašalį pobūdį arba poveikį turinčių priemonių, įtrauktų į visus skyrius „REPowerEU“, apžvalga, jų bendros numatomos išlaidos ir informacija, ar bendros tų priemonių išlaidos sudaro bent 30 % visų numatomų į visus skyrius „REPowerEU“ įtrauktų priemonių išlaidų;

e) 

į visus skyrius „REPowerEU“ įtrauktų priemonių, kurioms taikomas 21c straipsnio 3 dalies a punktas, skaičius ir jų bendros numatomos išlaidos;

f) 

į skyrius „REPowerEU“ įtrauktų reformų ir investicijų įgyvendinimo pažanga aprašoma atskirame skirsnyje, kuriame pateikiami išanalizavus turimus duomenis apie galutinius gavėjus įgyta patirtis ir geriausios praktikos pavyzdžiai.

3a.  
3 dalies d ir e punktuose nurodyta informacija įtraukiama tik į metinę ataskaitą, patvirtinus visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, į kuriuos įtrauktas skyrius „REPowerEU“, vertinimą.

▼B

4.  
Pateikdama 2 ir 3 dalyse nurodytą veiklos ataskaitą, Komisija prireikus gali panaudoti atitinkamų dokumentų, kuriuos per Europos semestrą oficialiai priėmė Komisija, turinį.

32 straipsnis

Priemonės vertinimas ir ex post vertinimas

1.  
Ne vėliau kaip 2024 m. vasario 20 d. [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą priemonės įgyvendinimo ataskaitą, o ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.

▼M1

2.  
Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat apsvarstoma, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs, taip pat įvertinamas skyrių „REPowerEU“ įgyvendinimas ir jų indėlis siekiant 21c straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų.

▼B

3.  
Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.
4.  
Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras priemonės vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jos poveikį.

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
29 straipsnio 4 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo 2021 m. vasario 19 d. [šio reglamento įsigaliojimo data].
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29 straipsnio 4 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 29 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

VIII SKYRIUS

Komunikacija ir baigiamosios nuostatos

34 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  
Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis. Prireikus Komisija gali užtikrinti, kad apie paramą, teikiamą pagal priemonę, būtų pranešama ir patvirtinama teiginiu apie finansavimą.

▼C2

2.  
Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, įskaitant, kai taikoma, naudodami Sąjungos emblemą ir atitinkamą teiginį apie finansavimą „Finansuoja Europos Sąjunga – „NextGenerationEU““, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

▼B

3.  
Komisija vykdo su priemone susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, taip pat su veiksmais, kurių imtasi pagal priemonę, ir su pasiektais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Kai tinkama, Komisija apie savo veiksmus informuoja Europos Parlamento atstovybės biurus ir juos įtraukia į tuos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, tiek kiek jie susiję su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

35 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

36 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

Vienai valstybei narei pagal priemonę skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika

Šiame priede nustatoma pagal 11 straipsnį kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika. Pagal šį metodą atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės:

— 
gyventojų skaičių;
— 
atvirkštinį BVP vienam gyventojui;
— 
vidutinį nedarbo lygį pastaruosius penkerius metus, palyginti su Sąjungos vidurkiu (2015–2019 m.);
— 
realiojo BVP sumažėjimą 2020 m. ir realiojo BVP sumažėjimą 2020 m. ir 2021 m. kartu sudėjus.

Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:

— 
atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali būti didesnis nei 150 proc. Sąjungos vidurkio;
— 
atskirų valstybių narių nedarbo lygio nuokrypis nuo Sąjungos vidurkio negali būti didesnis nei 150 proc. Sąjungos vidurkio;
— 
atsižvelgiant į paprastai stabilesnes turtingesnių valstybių narių darbo rinkas (kurių BNP vienam gyventojui viršija Sąjungos vidurkį), jų nedarbo lygio nuokrypis nuo Sąjungos vidurkio negali būti didesnis nei 75 proc.

Didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę (MFCi) nustatomas taip:

MFCi = ν i × (FS)

čia:

FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansavimas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

νi – valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

νi = 0,7 κi + 0,3 αi

čia

κi yra įnašo raktas, taikomas 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos ir nustatytas II priede, ir

αi yra įnašo raktas, taikomas 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos ir nustatytas III priede.




II PRIEDAS

κi – įnašo raktas, taikomas 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos – nustatomas taip:

image,

čiaimage, oimage,

kaiimage,

υi ≤ 0,75 valstybėms narėms, kuriųimage, o

υi ≤ 1,5 valstybėms narėms, kuriųimage.

Reikšmės ( 9 ):

— 
image– 2019 m. nominalusis BVP vienam i valstybės narės gyventojui;
— 
image– 2019 m. svertinis BVP vidurkis vienam esamų 27 ES valstybių narių gyventojui;
— 
popi,2019 – bendras i valstybės narės gyventojų skaičius 2019 m.;
— 
popEU,2019 – bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.;
— 
Ui,2015-2019– vidutinis i valstybės narės nedarbo lygis 2015–2019 m.;
— 
UEU,2015-2019 – vidutinis 27 ES valstybių narių nedarbo lygis 2015–2019 m. (svertinis 27 ES valstybių narių vidurkis kiekvienais metais);
— 
image– 2019 m. BNP vienam i valstybės narės gyventojui;
— 
image– 2019 m. svertinis BNP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui.




III PRIEDAS

αi – įnašo raktas, taikomas 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos – nustatomas taip:

image

Čia:

image, oimage

kai:

image,image,image

oimage

Reikšmės:

— 
GDPi,t – i valstybės narės realusis BVP laiku t = 2019, 2020, 2021;
— 
image– 2019 m. BVP vienam i valstybės narės gyventojui;
— 
image– 2019 m. svertinis BVP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui;
— 
popi,2019 – bendras i valstybės narės gyventojų skaičius 2019 m.;
— 
popEU,2019 – bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.

Realiojo BVP sumažėjimas 2020 m. (δGDPi,2020–2019) ir realiojo BVP sumažėjimas 2020 m. ir 2021 m. kartu sudėjus (δGDPi,2020–2019) grindžiamas Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis ir kiekvienos valstybės narės atveju atnaujinamas iki 2022 m. birželio 30 d., Komisijos 2020 m. rudens prognozių duomenis pakeičiant faktiniais rezultatais, pateiktais naujausioje prieinamoje Eurostato kodų serijoje „tec00115 (Realiojo BVP augimo lygis. Mastas)“.




IV PRIEDAS

Taikant I, II ir III prieduose pateiktą metodiką 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai sumai, konvertuotai į einamąsias kainas, bus gaunama toliau pateikiama maksimalaus finansinio įnašo kiekvienai valstybei narei dalis ir suma, nedarant poveikio ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. atnaujinsimiems skaičiavimams:



Maksimalus finansinis įnašas kiekvienai ES valstybei narei

 

70 % skirtos sumos

30 % skirtos sumos (preliminari suma, grindžiama 2020 m. Komisijos rudens prognozėmis)

 

 

Dalis nuo visos sumos (%)

Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis)

Dalis nuo visos sumos (%)

Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis)

Iš viso

BE

1,56 %

3 646 437

2,20 %

2 278 834

5 925 271

BG

1,98 %

4 637 074

1,58 %

1 631 632

6 268 706

CZ

1,51 %

3 538 166

3,41 %

3 533 509

7 071 676

DK

0,56 %

1 303 142

0,24 %

248 604

1 551 746

DE

6,95 %

16 294 947

9,01 %

9 324 228

25 619 175

EE

0,32 %

759 715

0,20 %

209 800

969 515

IE

0,39 %

914 572

0,07 %

74 615

989 186

EL

5,77 %

13 518 285

4,11 %

4 255 610

17 773 895

ES

19,88 %

46 603 232

22,15 %

22 924 818

69 528 050

FR

10,38 %

24 328 797

14,54 %

15 048 278

39 377 074

HR

1,98 %

4 632 793

1,61 %

1 664 039

6 296 831

IT

20,45 %

47 935 755

20,25 %

20 960 078

68 895 833

CY

0,35 %

818 396

0,18 %

187 774

1 006 170

LV

0,70 %

1 641 145

0,31 %

321 944

1 963 088

LT

0,89 %

2 092 239

0,13 %

132 450

2 224 690

LU

0,03 %

76 643

0,02 %

16 883

93 526

HU

1,98 %

4 640 462

2,45 %

2 535 376

7 175 838

MT

0,07 %

171 103

0,14 %

145 371

316 474

NL

1,68 %

3 930 283

1,96 %

2 032 041

5 962 324

AT

0,95 %

2 231 230

1,19 %

1 230 938

3 462 169

PL

8,65 %

20 275 293

3,46 %

3 581 694

23 856 987

PT

4,16 %

9 760 675

4,01 %

4 149 713

13 910 387

RO

4,36 %

10 213 809

3,90 %

4 034 211

14 248 020

SI

0,55 %

1 280 399

0,48 %

496 924

1 777 322

SK

1,98 %

4 643 840

1,63 %

1 686 154

6 329 994

FI

0,71 %

1 661 113

0,41 %

424 692

2 085 805

SE

1,24 %

2 911 455

0,36 %

377 792

3 289 248

ES 27

100,00 %

234 461 000

100,00 %

103 508 000

337 969 000

▼M1




IVa PRIEDAS

Šiame priede nustatoma kiekvienai valstybei narei disponuoti skirtos 21a straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, suteikiamų papildomos negrąžintinos finansinės paramos pagal priemonę forma, dalies apskaičiavimo metodika. Metodikoje atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės:

— 
gyventojų skaičių,
— 
atvirkštinį BVP vienam gyventojui,
— 
bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kainos defliatorių,
— 
iškastinio kuro dalį bendrajame vidaus energijos suvartojime.

Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:

— 
atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali būti didesnis nei 160 % Sąjungos svertinio vidurkio,
— 
atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali būti didesnis nei 55 % Sąjungos svertinio vidurkio, jei atitinkamos valstybės narės BVP vienam gyventojui viršija 130 % 27 ES valstybių narių vidurkio,
— 
mažiausia skiriamų išteklių dalis – 0,15 %,
— 
didžiausia skiriamų išteklių dalis – 13,80 %.

21a straipsnio 1 dalyje nurodytai sumai taikomas paskirstymo raktas – ρi nustatomas taip:

image

čia i–z valstybės narės yra valstybės narės, kurioms skiriama mažiausia išteklių dalis, o i–q valstybės narės yra valstybės narės, kurioms skiriama didžiausia išteklių dalis.

čia

image

:čia

image

ir

image

ir

image

,čia

image

i valstybėms narėms, kurių

image

, ir

image

i valstybėms narėms, kurių

image

Reikšmės ( 10 ) :

— 
popi,2021 – bendras i valstybės narės gyventojų skaičius 2021 m.,
— 
popEU,2021 – bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2021 m.,
— 

image

 – svertinis nominaliojo BVP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui 2021 m.,
— 

image

 – nominalusis BVP vienam i valstybės narės gyventojui 2021 m.,
— 

image

iškastinio kuro dalis i valstybės narės bendrajame vidaus energijos suvartojime 2020 m.,
— 

image

svertinis iškastinio kuro dalies 27 ES valstybių narių bendrajame vidaus energijos suvartojime vidurkis 2020 m.,
— 

image

 – i valstybės narės bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kainos indekso (netiesioginis defliatorius, 2015=100, nacionaline valiuta, pagal sezoną ir kalendorių pakoreguoti duomenys) 2022 m. II ketvirtį ir i valstybės narės bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kainos indekso (netiesioginis defliatorius, 2015 = 100, nacionaline valiuta, pagal sezoną ir kalendorių pakoreguoti duomenys) 2021 m. II ketvirtį santykis,
— 

image

 – 27 ES valstybių narių (agreguoti duomenys) bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kainos indekso (netiesioginis defliatorius, 2015=100, nacionaline valiuta, pagal sezoną ir kalendorių pakoreguoti duomenys) 2022 m. II ketvirtį ir 27 ES valstybių narių (agreguoti duomenys) bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo kainos indekso (netiesioginis defliatorius, 2015 = 100, nacionaline valiuta, pagal sezoną ir kalendorių pakoreguoti duomenys) 2021 m. II ketvirtį santykis.

Taikant metodiką 21a straipsnio 1 dalyje nurodytai sumai, kiekvienai valstybei narei bus skiriama tokia dalis ir suma:



Valstybė narė

Bendros sumos dalis (%)

Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis)

Belgija

1,41  %

282 139

Bulgarija

2,40  %

480 047

Čekija

3,41  %

681 565

Danija

0,65  %

130 911

Vokietija

10,45  %

2 089 555

Estija

0,42  %

83 423

Airija

0,45  %

89 598

Graikija

3,85  %

769 222

Ispanija

12,93  %

2 586 147

Prancūzija

11,60  %

2 320 955

Kroatija

1,35  %

269 441

Italija

13,80  %

2 760 000

Kipras

0,26  %

52 487

Latvija

0,62  %

123 983

Lietuva

0,97  %

194 020

Liuksemburgas

0,15  %

30 000

Vengrija

3,51  %

701 565

Мalta

0,15  %

30 000

Nyderlandai

2,28  %

455 042

Austrija

1,05  %

210 620

Lenkija

13,80  %

2 760 000

Portugalija

3,52  %

704 420

Rumunija

7,00  %

1 399 326

Slovėnija

0,58  %

116 910

Slovakija

1,83  %

366 959

Suomija

0,56  %

112 936

Švedija

0,99  %

198 727

ES 27

100,00  %

20 000 000

▼B




V PRIEDAS

Priemonės vertinimo gairės

1.   Taikymo sritis

Šių gairių tikslas – kartu su šiuo reglamentu sudaryti pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti valstybių narių pasiūlytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir kitus atitinkamus reikalavimus. Šios gairės yra vertinimo kriterijų taikymo ir finansinio įnašo nustatymo, kaip atitinkamai nurodyta 19 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 4 dalyje, pagrindas.

Vertinimo gairių paskirtis:

a) 

pateikti papildomas rekomendacijas dėl valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo proceso;

b) 

suteikti papildomos informacijos apie vertinimo kriterijus ir numatyti vertinimo sistemą, kuri turi būti sukurta siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ir

c) 

apibrėžti Komisijos pagal vertinimo kriterijus atliktino vertinimo ir finansinio įnašo, kuris turi būti nurodytas Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.

Šios gairės yra priemonė, padedanti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų remiamos priemonės tikslų požiūriu svarbios, didelės pridėtinės vertės reformos ir viešosios investicijos, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.

2.   Vertinimo kriterijai

Remiantis 19 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vadovaudamasi aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos kriterijais. Siekdama nustatyti finansinį įnašą pagal 20 straipsnio 4 dalį, atlikusi vertinimą, atlikdama vertinimą Komisija pagal kiekvieną 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo kriterijų suteikia valstybių narių pateiktiems planams reitingus.

Supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais taikant reitingų sistemą suteikiami reitingai nuo A iki C, kaip nurodyta toliau.

Aktualumas

2.1.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį bei taip tinkamai prisideda prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu visapusiškai ir tinkamai subalansuotu būdu prisidedama prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir maksimalų atitinkamos valstybės narės finansinį įnašą bei prašomą paskolos paramą.

Reitingas

A – 

dideliu mastu

B – 

vidutiniu mastu

C – 

menku mastu

2.2.

Numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose atitinkamai valstybei narei, ar didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė Europos semestro kontekste.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose atitinkamai valstybei narei, ar didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė Europos semestro kontekste, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės maksimalų finansinį įnašą ir prašomą paskolos paramą, taip pat konkrečios valstybės narės uždavinių apimtį ir mastą bei į nacionalinę reformų programą įtrauktą informaciją,

ir

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu išsamiai ir tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį

ir

— 
šie uždaviniai, įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, laikomi svarbiais atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialui tvariai didinti

ir

— 
numatoma, kad įvykdžius siūlomas reformas ir investicijas, susiję uždaviniai bus išspręsti arba į juos bus atsižvelgiama taip, kad būtų reikšmingai prisidėta prie jų sprendimo.

Reitingas

A – 

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda veiksmingai spręsti visus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.

B – 

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda iš dalies spręsti visus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu iš dalies tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.

C – 

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepadeda spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytų uždavinių, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai nereaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.

2.3.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, institucinio ir socialinio atsparumo didinimo, padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, be kita ko, populiarinant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat prie ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimo, taip padidinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama įtraukiai skatinti ekonomikos augimą ir ekonominę sanglaudą, ypač šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus, didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį,

ir

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti socialinę sanglaudą ir stiprinti socialinės apsaugos sistemas, įskaitant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, mažinti socialinį pažeidžiamumą, prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo ir padėti gerinti socialinių rodiklių suvestinės rodiklių lygius,

ir

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama mažinti valstybės narės ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų atžvilgiu,

ir

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama padidinti valstybės narės ekonominių ir (arba) socialinių struktūrų ir institucijų gebėjimą prisitaikyti prie sukrėtimų ir juos atlaikyti,

ir

— 
numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją.

Reitingas

A – 

tikėtinas didelis poveikis

B – 

tikėtinas vidutinis poveikis

C – 

tikėtinas mažas poveikis

2.4.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“).

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“).

Reitingas

A – 

jokia priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams (principas „nedaryti reikšmingos žalos“)

C – 

viena ar daugiau priemonių daro reikšmingą žalą aplinkos tikslams (principas „nedaryti reikšmingos žalos“)

2.5.

▼M1

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, kurioms skiriamos lėšos sudaro bent 37 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o tokios priemonės, įtrauktos į skyrių „REPowerEU“, reiškia sumą, sudarančią bent 37 % visų į skyrių „REPowerEU“ įtrauktų priemonių numatomų išlaidų, remiantis VI priede nustatyta veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; Komisijos sutikimu paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki bendros 3 % ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams.

▼B

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus veiksmingai prisidėta prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, ir atitinkamais atvejais prie dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, taip padedant siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir laikytis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo,

ir

— 
valstybės narės taiko metodiką, pagal kurią teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kuris atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti klimato srities tikslų. Korekciniai koeficientai grindžiami intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais, nustatytais VI priede, ir gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams. Ta pati korekcinių koeficientų sistema taikoma priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių,

ir

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

Reitingas

A – 

dideliu mastu

B – 

vidutiniu mastu

C – 

menku mastu

2.6.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant tikslų skaitmeninimo srityje koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo,

arba

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie dėl skaitmeninės pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo,

ir

— 
valstybės narės taiko metodiką, pagal kurią teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kuris atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti tikslų skaitmeninimo srityje. Korekciniai koeficientai grindžiami intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais, nustatytais VII priede, ir gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį tikslams skaitmeninimo srityje. Ta pati korekcinių koeficientų sistema taikoma priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių,

ir

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

Reitingas

A – 

dideliu mastu

B – 

vidutiniu mastu

C – 

menku mastu

Efektyvumas

2.7.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones atsiras struktūrinių administravimo ar atitinkamų institucijų pokyčių;

arba

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones atsiras struktūrinių pokyčių atitinkamų sričių politikoje,

ir

— 
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

Reitingas

A – 

dideliu mastu

B – 

vidutiniu mastu

C – 

menku mastu

2.8.

Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
struktūros užduotys valstybėje narėje: i) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, ii) pažangos, įgyvendinant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, stebėsena ir iii) ataskaitų teikimas

ir

— 
siūlomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliai yra svarbūs, priimtini ir patikimi,

ir

— 
su reformų ir investicijų įgyvendinimo organizavimu susijusi valstybių narių siūloma bendra tvarka (įskaitant nuostatą, kuria užtikrinama, kad būtų skirta pakankamai darbuotojų) yra patikima.

Reitingas

A – 

tinkama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti

B – 

minimali tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti

C – 

nepakankama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti.

Veiksmingumas

2.9.

Valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra tinkama (pagrįsta),

ir

— 
valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka numatytų reformų ir investicijų pobūdį ir rūšį (yra tikėtina),

ir

— 
valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad pagal priemonę finansuotina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma nėra padengta esamo arba planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis,

ir

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra proporcinga numatomam plane numatytų priemonių socialiniam ir ekonominiam poveikiui atitinkamai valstybei narei.

Reitingas

A – 

dideliu mastu

B – 

vidutiniu mastu

C – 

menku mastu

2.10.

Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta vidaus kontrolės sistema pagrįsta patikimais procesais ir struktūromis ir joje nustatyti aiškūs veikėjai (įstaigos / subjektai) ir jų vaidmuo bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą; ja visų pirma užtikrinamas tinkamas atitinkamų funkcijų atskyrimas,

ir

— 
kontrolės sistema ir kita svarbi tvarka, be kita ko, susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašytų duomenų apie galutinius lėšų gavėjus rinkimu ir skelbimu, visų pirma siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skiriamas lėšas,

ir

— 
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta tvarka, kuria siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, yra tinkama,

ir

— 
už kontrolę atsakingi veikėjai (įstaigos / subjektai) turi teisinių galių ir administracinių gebėjimų vykdyti numatytas funkcijas ir užduotis.

Reitingas

A – 

tinkama tvarka

C – 

nepakankama tvarka

Darna:

2.11.

Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus.

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

— 
į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis prisidedama prie tarpusavio poveikio stiprinimo,

arba

— 
į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, papildančios viena kitą.

Reitingas

A – 

dideliu mastu

B – 

vidutiniu mastu

C – 

menku mastu

▼M1

2.12.

21c straipsnyje nurodytos priemonės turėtų veiksmingai prisidėti prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių naudojimo, energijos kaupimo pajėgumų didinimo ar būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.

Vertindama 21c straipsnyje nurodytas priemones, pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į specifinius iššūkius ir papildomą finansavimą priemonės lėšomis, kurį atitinkama valstybė narė gali gauti. Komisija taip pat atsižvelgia į šiuos elementus:

Taikymo sritis

— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti veiksmingai padedama gerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintų gamtinių dujų, arba naftos tiekimo saugumo poreikiai, kai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 21c straipsnio 3 dalies a punktą, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas įvairinti tiekimą vadovaujantis visos Sąjungos interesais,
arba
— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti veiksmingai padedama didinti pastatų ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumą, mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba iš kito neiškastinio kuro gamybą ir naudojimą ir spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendinių diegimą,
arba
— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti veiksmingai padedama spręsti energijos nepritekliaus problemą ir, kai aktualu, teikti deramą prioritetą energijos nepriteklių patiriančių asmenų poreikiams ir pažeidžiamumo mažinimui ateinančiais žiemos sezonais,
arba
— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti veiksmingai padedama sudaryti paskatas mažinti energijos paklausą,
arba
— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti šalinamos energijos perdavimo ir skirstymo viduje ir tarpvalstybiniu mastu kliūtys, remiamas elektros energijos kaupimas ir spartinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas, taip pat remiamas nulinės taršos transportas, įskaitant geležinkelius, ir jo infrastruktūra,
arba
— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti veiksmingai padedama remti 21c straipsnio 3 dalies a–e punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimą, sparčiau perkvalifikuojant darbuotojus, kad jie įgytų žaliųjų ir susijusių skaitmeninių įgūdžių, taip pat remti svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandines,
ir
— 
ar numatytos priemonės dera su atitinkamos valstybės narės pastangomis pasiekti 21c straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus, atsižvelgiant į priemones, įtrauktas į jau priimtą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, taip pat į kitas nacionaliniu ir Sąjungos mastu finansuojamas papildančias ar papildomas priemones siekiant 21c straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų.

Reitingai

A – dideliu mastu;
B – vidutiniu mastu;
C – menku mastu.

2.13.

21c straipsnyje nurodytos priemonės turėtų būti tarpvalstybinio ar daugiašalio pobūdžio arba poveikio priemonės.

Vertindama pagal šį kriterijų, Komisija atsižvelgia į šiuos elementus:

Taikymo sritis

— 
įgyvendinant numatomas priemones nacionaliniu lygmeniu turėtų būti padedama užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje, įskaitant Komisijos naujausiame poreikių vertinime nustatytų uždavinių sprendimą, laikantis 21c straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų ir atsižvelgiant į finansinį įnašą, kurį atitinkama valstybė narė gali gauti, bei jos geografinę padėtį;
arba
— 
įgyvendinant numatomas priemones turėtų būti padedama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos poreikį.

Reitingai

A – dideliu mastu;
B – vidutiniu mastu;
C – menku mastu

▼B

3.

Finansinio įnašo nustatymas

Pagal 20 straipsnį Komisijos pasiūlyme nustatomas finansinis įnašas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, įvertintus pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu ji taiko šiuos kriterijus:

a) 

jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi didžiausiam finansiniam įnašui, apskaičiuotam tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus didžiausio finansinio įnašo visai sumai, apskaičiuotai tai valstybei narei pagal 11 straipsnį;

b) 

jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano numatytų visų išlaidų sumai;

c) 

jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

▼C1

Įgyvendinant šią dalį taikoma tokia formulė:

— 
dėl a punkto: jeigu Ci ≥ MFCi, i valstybė narė gauna MFCi
— 
dėl b punkto: jeigu Ci < MFCi, i valstybė narė gauna Ci

Čia:

— 
i – atitinkama valstybė narė,
— 
MFC – didžiausias finansinis įnašas atitinkamai valstybei narei,
— 
C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma.

▼B

Atlikus vertinimą ir atsižvelgus į reitingus:

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus,

jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:

▼M1

— 
2.2, 2.3, 2.5, 2.6 ir 2.12 kriterijų – A

▼B

kitų kriterijų:

— 
visi A

arba

— 
B nėra daugiau nei A ir nėra C.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka vertinimo kriterijus,

jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:

▼M1

— 
2.2, 2.3, 2.5, 2.6 ir 2.12 kriterijų – ne A

▼B

kitų kriterijų:

— 
daugiau B nei A

arba

— 
bent vienas C.




VI PRIEDAS

Veiksmų klimato srityje metodika

Priemonės intervencinių priemonių rūšių matmenys ir kodai



 

INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS

Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas

Paramos siekiant aplinkos tikslų skaičiavimo koeficientas

001

Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

0 %

0 %

002

Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

0 %

0 %

002a1

Investicijos į didelių įmonių (1), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

0 %

0 %

003

Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą

0 %

0 %

004

Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

005

Investicijos į MVĮ (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

005a1

Investicijos į didelių įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

006

Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą

0 %

0 %

007

Labai mažų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos)

0 %

0 %

008

MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką

0 %

0 %

008a1

Didelių įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką

0 %

0 %

009

Viešųjų mokslinių tyrimų centrų, aukštojo mokslo įstaigų ir kompetencijos centrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos)

0 %

0 %

010

MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

0 %

0 %

010a1

Didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

0 %

0 %

010b

MVĮ arba didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B), atitinkantis išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2)

40 %

0 %

011

Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos

0 %

0 %

011a

Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos, atitinkančios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2)

40 %

0 %

012

Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai

0 %

0 %

013

E. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai užtikrinti)

0 %

0 %

014

MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas)

0 %

0 %

015

MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas, įskaitant gamybines investicijas

0 %

0 %

015a

Parama didelėms įmonėms naudojant finansines priemones, įskaitant gamybines investicijas

0 %

0 %

016

Pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų gebėjimų ugdymas

0 %

0 %

017

MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas)

0 %

0 %

018

Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams

0 %

0 %

019

Parama inovacijų grupėms, be kita ko, tarp įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo tinklų, kurie visų pirma naudingi MVĮ

0 %

0 %

020

Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos)

0 %

0 %

021

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

0 %

0 %

022

Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai bei prisitaikymui prie jos, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

100 %

40 %

023

Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių žiedinei ekonomikai, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas

40 %

100 %

024

MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės

40 %

40 %

024a

Didelių įmonių efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės

40 %

40 %

024b

MVĮ arba didelių įmonių efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (3)

100 %

40 %

025

Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės

40 %

40 %

025a

Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (4)

100%

40%

025b

Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba (5)

40 %

40 %

026

Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės

40 %

40 %

026a

Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (6)

100 %

40 %

027

Parama įmonėms, teikiančioms paslaugas, kuriomis prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai, įskaitant informuotumo didinimo priemones

100 %

40 %

028

Atsinaujinančioji energija: vėjo energija

100 %

40 %

029

Atsinaujinančioji energija: saulės energija

100 %

40 %

030

Atsinaujinančioji energija: biomasės energija (7)

40 %

40 %

030a

Atsinaujinančioji energija: biomasė, kurią naudojant itin sumažinamas išmetamas ŠESD kiekis (8)

100 %

40 %

031

Atsinaujinančioji energija: jūrų energija

100 %

40 %

032

Kita atsinaujinančioji energija (įskaitant geoterminę energiją)

100 %

40 %

033

Pažangios energijos sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir susijęs kaupimas

100 %

40 %

034

Didelio naudingumo kogeneracija, centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas

40 %

40 %

034a0

Didelio naudingumo kogeneracija, efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, kai per gyvavimo ciklą išskiriamas mažas teršalų kiekis (9)

100 %

40 %

034a1

Anglis naudojančių šildymo sistemų pakeitimas dujinio šildymo sistemomis klimato kaitos švelninimo tikslais

0 %

0 %

034a2

Gamtinių dujų, kuriomis pakeičiamos anglys, skirstymas ir transportavimas

0 %

0 %

035

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus)

100 %

100 %

036

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: gaisrai (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus)

100 %

100 %

037

Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: kita, pvz., audros ir sausros (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus)

100 %

100 %

038

Su klimatu nesusijusių gamtinių pavojų (pvz., žemės drebėjimų) ir su žmogaus veikla susijusios rizikos (pvz., technologinių avarijų) prevencija ir valdymas, įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus

0 %

100 %

039

Žmonėms vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, kaupimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas)

0 %

100 %

039a

Žmonėms vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas), atitinkantis efektyvumo kriterijus (10)

40 %

100 %

040

Vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas (įskaitant upių baseinų valdymą, specialias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pakartotinį naudojimą, nuotėkio mažinimą)

40 %

100 %

041

Nuotekų surinkimas ir valymas

0 %

100 %

041a

Nuotekų surinkimas ir valymas, atitinkantis energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (11)

40 %

100 %

042

Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės

40 %

100 %

042a

Namų ūkių atliekų tvarkymas: galutinių atliekų apdorojimas

0 %

100 %

044

Komercinių, pramonės atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės

40 %

100 %

044a

Komercinių, pramonės atliekų tvarkymas: galutinės ir pavojingos atliekos

0 %

100 %

045

Skatinimas perdirbtąsias medžiagas naudoti kaip žaliavą

0 %

100 %

045a

Perdirbtųjų medžiagų kaip žaliavos naudojimas, atitinkantis efektyvumo kriterijus (12)

100 %

100 %

046

Pramoninių vietovių ir užterštos žemės valymas

0 %

100 %

046a

Pramoninių vietovių ir užterštos žemės valymas, atitinkantis efektyvumo kriterijus (13)

40 %

100 %

047

Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti

40 %

40 %

047a

Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui didelėse įmonėse užtikrinti

40 %

40 %

048

Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės

40 %

100 %

049

„Natura 2000“ teritorijų apsauga, atkūrimas ir tausus naudojimas

40 %

100 %

050

Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros

40 %

100 %

051

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas)

0 %

0 %

052

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose efektyvumui)

0 %

0 %

053

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje privačiuose namuose ir verslo patalpose efektyvumui)

0 %

0 %

054

IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki bazinės stoties, skirtos pažangiam belaidžiam ryšiui užtikrinti, efektyvumui)

0 %

0 %

055

IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą)

0 %

0 %

055a

IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą), atitinkanti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2)

40 %

0 %

056

Naujai nutiesti ar atnaujinti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas (14)

0 %

0 %

057

Naujai nutiesti ar atnaujinti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas

0 %

0 %

058

Naujai nutiesti ar atnaujinti TEN-T kelių tinklo antriniai jungiamieji keliai ir mazgai

0 %

0 %

059

Naujai nutiesti ar atnaujinti kiti nacionaliniai, regioniniai ir vietos prieigos keliai

0 %

0 %

060

Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas

0 %

0 %

061

Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas

0 %

0 %

062

Kiti rekonstruoti ar modernizuoti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai)

0 %

0 %

063

Transporto skaitmeninimas: keliai

0 %

0 %

063a

Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: keliai

40 %

0 %

064

Naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas

100 %

40 %

065

Naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas

100 %

40 %

066

Kiti naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai

40 %

40 %

066a

Kiti naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – elektrifikuoti / netaršūs (15)

100 %

40 %

067

Rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas

100 %

40 %

068

Rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas

100 %

40 %

069

Kiti rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai

40 %

40 %

069a

Kiti rekonstruoti arba modernizuoti geležinkeliai – elektrifikuoti / netaršūs (15)

100 %

40 %

070

Transporto skaitmeninimas: geležinkeliai

40 %

0 %

071

Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

40 %

40 %

072

Mobilūs geležinkelio objektai

0 %

40 %

072a

Mobilūs geležinkelio objektai – netaršūs / elektrifikuoti (16)

100 %

40 %

073

Švaraus miesto transporto infrastruktūra (17)

100 %

40 %

074

Švaraus miesto transporto riedmenys (18)

100 %

40 %

075

Dviračių infrastruktūra

100 %

100 %

076

Miesto transporto skaitmeninimas

0 %

0 %

076a

Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: miesto transportas

40 %

0 %

077

Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (19)

100 %

40 %

078

Daugiarūšis vežimas (TEN-T)

40 %

40 %

079

Daugiarūšis transportas (ne miesto)

40 %

40 %

080

Jūrų uostai (TEN-T)

0 %

0 %

080a

Jūrų uostai (TEN-T), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

40 %

0 %

081

Kiti jūrų uostai

0 %

0 %

081a

Kiti jūrų uostai, išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

40 %

0 %

082

Vidaus vandens keliai ir uostai (TEN-T)

0 %

0 %

082a

Vidaus vandenų keliai ir uostai (TEN-T), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

40 %

0 %

083

Vidaus vandens keliai ir uostai (regioniniai ir vietos)

0 %

0 %

083a0

Vidaus vandenų keliai ir uostai (regioniniai ir vietos), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti

40 %

0 %

083a1

Esamų oro uostų saugumas, sauga ir oro eismo vadybos sistemos

0 %

0 %

084

Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai

0 %

0 %

084a

Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: kiti transporto mazgai

40 %

0 %

085

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra

0 %

0 %

086

Pradinio ir vidurinio ugdymo infrastruktūra

0 %

0 %

087

Tretinio mokslo infrastruktūra

0 %

0 %

088

Profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo infrastruktūra

0 %

0 %

089

Būstų infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą

0 %

0 %

090

Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims, nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą)

0 %

0 %

091

Kita socialinė infrastruktūra, kuria padedama siekti socialinės įtraukties bendruomenėje

0 %

0 %

092

Sveikatos priežiūros infrastruktūra

0 %

0 %

093

Sveikatos priežiūros įranga

0 %

0 %

094

Sveikatos priežiūros mobilieji ištekliai

0 %

0 %

095

Sveikatos priežiūros skaitmeninimas

0 %

0 %

096

Laikino priėmimo infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą

0 %

0 %

097

Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės įsidarbinti

0 %

0 %

098

Priemonės, kuriomis gerinamos ilgalaikių bedarbių galimybės įsidarbinti

0 %

0 %

099

Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai

0 %

0 %

100

Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui

0 %

0 %

101

Parama socialinei ekonomikai ir socialinėms įmonėms

0 %

0 %

102

Priemonės, kuriomis modernizuojamos ir stiprinamos darbo rinkos institucijos ir paslaugos siekiant įvertinti ir numatyti bei užtikrinti laiku pagal poreikius pritaikytą pagalbą

0 %

0 %

103

Parama darbo rinkos poreikių tenkinimui ir pokyčiams

0 %

0 %

104

Parama darbuotojų judumui

0 %

0 %

105

Priemonės, skirtos moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti ir segregacijai pagal lytis darbo rinkoje mažinti

0 %

0 %

106

Priemonės, kuriomis skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros ir išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis

0 %

0 %

107

Priemonės, kuriomis skatinama sveika ir gerai pritaikyta darbo aplinka, siekiant mažinti sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą

0 %

0 %

108

Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui

0 %

0 %

109

Parama darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymui prie pokyčių

0 %

0 %

110

Priemonės, kuriomis skatinama vyresnių žmonių sveikata ir aktyvumas

0 %

0 %

111

Parama ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

112

Parama pradiniam ir viduriniam ugdymui (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

113

Parama tretiniam mokslui (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

114

Parama suaugusiųjų švietimui (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

115

Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje

0 %

0 %

116

Būdai integruoti palankių sąlygų neturinčius asmenis ir grąžinti juos į darbo rinką

0 %

0 %

117

Priemonės, skirtos marginalizuotų grupių, tokių kaip romai, galimybėms gauti išsilavinimą ir darbą pagerinti ir jų socialinei įtraukčiai skatinti

0 %

0 %

118

Parama pilietinei visuomenei, dirbančiai su marginalizuotomis bendruomenėmis, tokiomis kaip romai

0 %

0 %

119

Konkretūs veiksmai, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą darbo rinkoje

0 %

0 %

120

Trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos priemonės

0 %

0 %

121

Priemonės, kuriomis gerinamos lygios galimybės laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis

0 %

0 %

122

Priemonės, kuriomis gerinamas šeima ir bendruomene grindžiamų priežiūros paslaugų teikimas

0 %

0 %

123

Priemonės, kuriomis gerinamas sveikatos priežiūros sistemų prieinamumas, efektyvumas ir atsparumas (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

124

Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis ilgalaike priežiūra (išskyrus infrastruktūrą)

0 %

0 %

125

Priemonės, kuriomis modernizuojamos socialinės apsaugos sistemos, įskaitant galimybių gauti socialinę apsaugą skatinimą

0 %

0 %

126

Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinės integracijos skatinimas

0 %

0 %

127

Materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant papildomas priemones

0 %

0 %

128

Viešųjų turizmo išteklių ir turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas

0 %

0 %

129

Kultūros paveldo ir kultūros srities paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas

0 %

0 %

130

Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo, išskyrus tinklo „Natura 2000“ teritorijas, apsauga, plėtojimas ir skatinimas

0 %

100 %

131

Viešųjų erdvių fizinis atnaujinimas ir saugumas

0 %

0 %

131a

Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą

0 %

0 %

132

Programų įgyvendinimo institucijų ir įstaigų, susijusių su fondų paramos įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimas

0 %

0 %

133

Bendradarbiavimo su partneriais valstybėje narėje ir už jos ribų stiprinimas

0 %

0 %

134

Kryžminis finansavimas iš ERPF (parama ESF tipo veiksmams, būtiniems iš ERPF remiamai veiksmo daliai įgyvendinti ir su ja tiesiogiai susijusiems)

0 %

0 %

135

Viešojo sektoriaus institucijų ir suinteresuotųjų šalių institucinių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektus ir iniciatyvas tarpvalstybiniu, tarptautiniu, jūrų ir tarpregioniniu lygmenimis

0 %

0 %

135a

INTERREG: sienų kirtimo valdymas ir judumo bei migracijos valdymas

0 %

0 %

136

Atokiausi regionai: visų papildomų išlaidų, patirtų dėl prieigos trūkumo ir teritorinio susiskaldymo, kompensavimas

0 %

0 %

137

Atokiausi regionai: konkretūs veiksmai, skirti papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl su rinkos dydžiu susijusių veiksnių, kompensuoti

0 %

0 %

138

Atokiausi regionai: parama, skirta papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl klimato sąlygų ir pagalbos teikimo sunkumų, kompensuoti

40 %

40 %

139

Atokiausi regionai: oro uostai

0 %

0 %

140

Informavimas ir komunikacija

0 %

0 %

141

Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

0 %

0 %

142

Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

0 %

0 %

143

Valstybių narių institucijų, paramos gavėjų ir susijusių partnerių gebėjimų stiprinimas

0 %

0 %

01

Pagalba plėtojant žaliuosius įgūdžius ir kuriant žaliąsias darbo vietas bei žaliąją ekonomiką

100 %

 

(1)   

Didelės įmonės yra visos įmonės, kurios nėra MVĮ, įskaitant mažas vidutinės kapitalizacijos įmones.

(2)   

Jei šia priemone siekiama, kad vykdant veiklą būtų apdorojami arba renkami duomenys siekiant sudaryti sąlygas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip pasiekti didelį įrodytą per eksploatavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą. Jei, siekiant šios priemonės tikslo, duomenų centrai turi laikytis Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekso.

(3)   

a) Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) jei šiomis priemonėmis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

(4)   

Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos. Pastatų renovacija taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.

(5)   

Jei šių priemonių tikslas yra susijęs su naujų pastatų, kurių pirminės energijos paklausa yra bent 20 proc. mažesnė nei reikalauja energijos beveik nevartojantis pastatas (pagal nacionalines taisykles), statyba. Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.

(6)   

Jei šia priemone siekiama a) vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Pastatų renovacija taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.

(7)   

Jei šios priemonės tikslas susijęs su elektros arba šilumos gamyba iš biomasės pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(8)   

Jei šios priemonės tikslas susijęs su elektros arba šilumos gamyba iš biomasės pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, ir jei šia priemone siekiama bent 80 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę. Jei šios priemonės tikslas yra susijęs su biodegalų gamyba naudojant biomasę (išskyrus maistinius ir pašarinius augalus), kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001, ir jei šia priemone siekiama bent 65 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 V priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę.

(9)   

Didelio naudingumo kogeneracijos atveju – jei šia priemone siekiama, kad per gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis būtų mažesnis nei 100gCO2e/kWh arba šiluma / vėsuma būtų gaminama iš atliekinės šilumos. Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo atveju – jei susijusi infrastruktūra atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1) arba jei esama infrastruktūra atnaujinama, kad atitiktų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį, arba projektas yra pažangi bandomoji sistema (kontrolės ir energijos valdymo sistemos, daiktų internetas) ar dėl jo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje taikomas žemesnės temperatūros režimas.

(10)   

Jeigu priemone siekiama, kad suprojektuotos sistemos vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) būtų <= 1,5 ir – sistemos atnaujinimo atveju – kad vidutinis energijos suvartojimas būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažintas daugiau kaip 20 proc.

(11)   

Jeigu priemone siekiama, kad suprojektuotos visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančios nuotekų sistemos grynasis energijos suvartojimas būtų nulinis arba – visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančią nuotekų sistemos renovacijos atveju – kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų bent 10 proc. (tik energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, o ne esminiais pokyčiais ar apkrovos pokyčiais).

(12)   

Jei priemone siekiama ne mažiau kaip 50 proc. (pagal svorį) atskirai surinktų nepavojingų atliekų apdorojus paversti antrinėmis žaliavomis.

(13)   

Jei priemone siekiama pramonines vietoves ir užterštą žemę paversti natūraliu anglies dioksido absorbentu.

(14)   

Kiek tai susiję su 56–62 intervencinių priemonių sritimis, 73, 74 ir 77 intervencinių priemonių sritys gali būti naudojamos priemonių, susijusių su alternatyviesiems degalams skirtais intervenciniais veiksmais, elementams, įskaitant elektrifikuotų transporto priemonių įkrovimą arba viešąjį transportą.

(15)   

Jeigu priemonės tikslas susijęs su elektrifikuota geležinkelio kelio įranga ir atitinkamais posistemiais ar yra parengtas elektrifikacijos planas, arba ji per 10 metų laikotarpį bus pritaikyta traukiniams, kurių pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis yra nulinis.

(16)   

Taip pat taikoma elektriniams šilumvežiams.

(17)   

Švaraus miesto transporto infrastruktūra – tai infrastruktūra, sudaranti sąlygas eksploatuoti netaršius riedmenis.

(18)   

Švaraus miesto transporto riedmenys – tai netaršūs riedmenys.

(19)   

Jei priemonės tikslas atitinka Direktyvą (ES) 2018/2001.




VII PRIEDAS

Skaitmeninių žymenų metodika pagal Priemonę

Skaitmeninių žymenų metodika:

Intervencinių priemonių lentelė



Kodas

Intervencinių priemonių sritis ir intervencinių priemonių rūšis (1)

Paramos skaitmeninei pertvarkai skaičiavimo koeficientas

 

1 intervencinių priemonių sritis: junglumas

DESI 1 matmuo: junglumas

 

051

Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas) (2)

100 %

052

Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose efektyvumui)

100 %

053

Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje privačiuose namuose ir verslo patalpose efektyvumui)

100 %

054

Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki bazinės stoties, skirtos pažangiam belaidžiam ryšiui užtikrinti, efektyvumui) (3)

100 %

054a

5G tinklo aprėptis, įskaitant nepertraukiamą junglumo užtikrinimą transporto maršrutuose; gigabitinis junglumas (tinklai, kuriais užtikrinama bent 1 Gbps simetrinė atsisiuntimo ir išsiuntimo sparta) socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, pvz., mokykloms, transporto mazgams ir pagrindiniams viešųjų paslaugų teikėjams

100 %

054b

Plačios teritorinės aprėpties judriojo ryšio duomenų junglumas

100 %

 

2 intervencinių priemonių sritis: su skaitmenine sritimi susijusios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą

DESI: „ES IRT sektorius ir jo mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatai“

 

009a

Investicijos į su skaitmenine sritimi susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą (įskaitant mokslinių tyrimų kompetencijos centrus, pramoninius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, galimybių studijas, ilgalaikio arba nematerialiojo turto įsigijimą su skaitmenine sritimi susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai vykdyti)

100 %

 

3 intervencinių priemonių sritis: žmogiškasis kapitalas

DESI 2 matmuo: žmogiškasis kapitalas

 

012

Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai (4)

100 %

016

Pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų įgūdžių ugdymas

40 %

108

Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui (5)

100 %

099

Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai

40 %

100

Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui

40 %

 

4 intervencinių priemonių sritis: e. valdžia, skaitmeninės viešosios paslaugos ir vietos skaitmeninės ekosistemos

DESI 5 matmuo: skaitmeninės viešosios paslaugos

 

011

Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos (6)

100 %

011a

Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos, atitinkančios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7)

100 %

011b

Europos skaitmeninės tapatybės sistemos diegimas viešojo ir privačiojo sektorių reikmėms

100 %

013

e. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai užtikrinti)

100 %

095

Sveikatos priežiūros skaitmeninimas

100 %

063

Transporto skaitmeninimas: keliai

100 %

063a

Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: keliai

100 %

070

Transporto skaitmeninimas: geležinkeliai

100 %

071

Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

100 %

076

Miesto transporto skaitmeninimas

100 %

076a

Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: miesto transportas

100 %

084

Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai

100 %

084a

Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: kiti transporto mazgai

100 %

033

Pažangios energijos sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir susijęs kaupimas

40 %

011c

Teisingumo sistemų skaitmeninimas

100 %

 

5 intervencinių priemonių sritis: įmonių skaitmeninimas

DESI 4 matmuo: skaitmeninių technologijų integravimas

 

010

MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

100 %

010a

Didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B)

100 %

010b

MVĮ arba didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B), atitinkantis išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7)

100 %

014

MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas) (8)

40 %

015

MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas, įskaitant gamybines investicijas (8)

40 %

017

MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas) (8)

40 %

018

Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams (8)

40 %

019

Parama inovacijų grupėms, be kita ko, tarp įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo tinklų, kurie visų pirma naudingi MVĮ (8) (9)

40 %

020

Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos) (8)

40 %

021

Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas (8)

40 %

021a

Parama skaitmeninio turinio kūrimui ir platinimui

100 %

 

6 intervencinių priemonių sritis: investicijos į skaitmeninius pajėgumus ir pažangiųjų technologijų diegimą

DESI 4 matmuo: skaitmeninių technologijų integravimas ir ad hoc duomenų rinkimas

 

055

Kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą)

100 %

055a

Kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą), atitinkanti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7)

100 %

021b

Itin specializuotų paramos paslaugų ir priemonių, skirtų viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms, kūrimas (nacionaliniai našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kibernetiniai centrai, dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo objektai, blokų grandinė, daiktų internetas ir kt.)

100 %

021c

Investicijos į pažangias technologijas, pvz.: našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus / kvantinio ryšio pajėgumus (įskaitant kvantinį šifravimą); mikroelektronikos projektavimą, gamybą ir integravimą į sistemas; naujos kartos Europos duomenis, debesiją ir tinklo paribio pajėgumus (infrastruktūrą, platformas ir paslaugas); virtualią ir papildytąją realybę, giliąsias technologijas ir kitas pažangias skaitmenines technologijas. Investicijos į skaitmeninės tiekimo grandinės saugumą

100 %

021d

Viešojo ir privačiojo sektorių naudotojams skirtų kibernetinio saugumo technologijų, priemonių ir paramos priemonių kūrimas ir diegimas

100 %

 

7 intervencinių priemonių sritis: skaitmeninio sektoriaus žalinimas

 

027a

Investicijos į technologijas, įgūdžius, infrastruktūrą ir sprendimus, kuriais gerinamas energijos vartojimo efektyvumas ir užtikrinamas duomenų centrų ir tinklų poveikio klimatui neutralumas

100 %

(1)   

Šioje lentelėje pateiktas intervencinių priemonių aprašas nedaro poveikio konkurencijos taisyklių laikymuisi, visų pirma siekiant užtikrinti, kad intervencinės priemonės neišstumtų privačių investicijų.

(2)   

Įskaitant jūrinius kabelius valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių.

(3)   

Įskaitant 5G ir 6G tinklus.

(4)   

Įskaitant priemones, kuriomis siekiama remti švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninimą (įskaitant investicijas į informacinių technologijų ir ryšių infrastruktūrą), be kita ko, skirtas profesiniam rengimui ir mokymui bei suaugusiųjų mokymui.

(5)   

Tai nurodo visų lygmenų skaitmeninius įgūdžius ir apima itin specializuotas švietimo programas, skirtas skaitmeninės srities specialistams rengti (t. y. į technologijas orientuotas programas), mokytojų rengimą, skaitmeninio turinio kūrimą švietimo tikslais ir atitinkamus organizacinius gebėjimus. Tai taip pat apima priemones ir programas, kuriomis siekiama gerinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

(6)   

Įskaitant pažangiųjų technologijų (pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto) naudojimą viešųjų paslaugų teikimo, sprendimų priėmimo bei skaitmeninių viešųjų paslaugų ir infrastruktūros (regioninės, nacionalinės ir tarpvalstybinės) sąveikumo užtikrinimo tikslais.

(7)   

Jei šia priemone siekiama, kad vykdant veiklą būtų apdorojami arba renkami duomenys siekiant sudaryti sąlygas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip pasiekti didelį įrodytą per eksploatavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą. Jei, siekiant šios priemonės tikslo, duomenų centrai turi laikytis Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekso.

(8)   

40 proc. skaitmeninis koeficientas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai intervencinės priemonės turėtų būti sutelktos į elementus, tiesiogiai susijusius su verslo skaitmeninimu, įskaitant, pavyzdžiui, skaitmeninius produktus, IRT išteklius ir t. t.

(9)   

Įskaitant socialinės ekonomikos subjektus.



( 1 )  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

( 2 )  2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

( 3 )  2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/795, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP) ir iš dalies keičiami Direktyva 2003/87/EB bei reglamentai (ES) 2021/1058, (ES) 2021/1056, (ES) 2021/1057, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) 2021/1060, (ES) 2021/523, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697 ir (ES) 2021/241 (OL L, 2024/795, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/795/oj).

( 4 )  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).

( 5 )  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

( 6 )  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

( 7 )  2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (OL L 357, 2021 10 8, p. 1).

( 8 )  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

( 9 ) Visi reglamente naudojami duomenys gauti iš Eurostato. Ankstesnių duomenų galutinis terminas – 2020 m. gegužės mėn.

( 10 ) Visi šiame reglamente naudojami duomenys gauti iš Eurostato. Ankstesnių laikotarpių duomenų, naudojamų taikant šiame priede nurodytą paskirstymo raktą, galutinis terminas – 2022 m. rugsėjo 20 d. Iškastinis kuras apima: kietąjį iškastinį kurą, pagamintas dujas, durpes ir durpių produktus, degiuosius skalūnus ir bitumingąjį smėlį, naftą ir naftos produktus (išskyrus dalį, kurią sudaro biodegalai), gamtines dujas ir neatsinaujinančiąsias atliekas.

Top