–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir A. Kasalická,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos Y. G. Marinova ir M. Wilderspin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243), išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Neli Valcheva, gyvenančios Bulgarijoje, ir jos buvusio žento Georgios Babanarakis, gyvenančio Graikijoje, ginčą dėl N. Valcheva teisės bendrauti su anūku.

3

Reglamento Nr. 2201/2003 2, 5 ir 12 konstatuojamosiose dalyse įtvirtinta:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su:

2.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos bylos konkrečiai gali būti susijusios su:

<…>“

5

Minėto reglamento 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 1 ir 7–10 punktuose numatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

6

To paties reglamento 8 straipsnio „Bendroji jurisdikcija“ 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.“

7

Semeen kodeks (Šeimos kodeksas) 128 straipsnio redakcijoje, paskelbtoje 2016 m. rugsėjo 20 d.Darzhaven vestnik Nr. 74 (toliau – Šeimos kodeksas), dėl „bendravimo su šeimos nariais“ numatyta:

„(1)   Seneliai vaiko gyvenamosios vietos Rayonen sad (apylinkės teismas) gali prašyti nustatyti teisės bendrauti su juo įgyvendinimo sąlygas, jei tai atitinka vaiko interesus. Vaikas taip pat turi tokią teisę.

(2)   Teismas atitinkamai taiko 59 straipsnio 8 ir 9 dalis.

(3)   Jeigu vienas iš tėvų, kuriam teismas suteikė teisę bendrauti, laikinai jos negali įgyvendinti, nes yra išvykęs, ar dėl ligos, šią teisę gali įgyvendinti vaiko seneliai.“

8

Šeimos kodekso 59 straipsnyje nurodyta:

„(1)   Santuokos nutraukimo atveju sutuoktiniai bendru susitarimu sprendžia klausimus dėl santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų globos ir auklėjimo pastarųjų interesais. Teismas patvirtina susitarimą pagal 49 straipsnio 5 dalį.

(2)   Nepavykus pasiekti 1 dalyje nurodyto susitarimo, teismas ex officio nusprendžia, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas ir kuriam iš tėvų suteikiama globos teisė, taip pat nustato šios teisės įgyvendinimo priemones, teisės bendrauti su tėvais įgyvendinimo sąlygas ir prievolę išlaikyti.

<…>

(7)   Išimtiniais atvejais, jei to reikia dėl vaikų interesų, teismas gali nuspręsti, kad jie gyvens su seneliais arba kitų giminaičių ar artimųjų šeimoje, jei šie sutinka. Jei tai neįmanoma, vaikas paskiriamas į socialinės rūpybos administracijos pasirinktą šeimą ar specializuotą įstaigą arba rezidentinio tipo socialinę tarnybą. Visais atvejais teismas nustato tinkamą tėvų bendravimo su vaiku tvarką.

(8)   Prireikus, siekdamas užtikrinti sprendimo vykdymą pagal 2 ir 7 dalis, teismas gali nustatyti tinkamas apsaugos priemones, susijusias su:

(9)   Jei pasikeičia aplinkybės, teismas vieno iš tėvų prašymu, Socialinės pagalbos direkcijos reikalavimu arba savo iniciatyva gali pakeisti anksčiau patvirtintas priemones ir nustatyti naujas.“

9

Zakon za litsata i semeystvoto (Asmenų ir šeimos įstatymas) 4 straipsnio redakcijoje, paskelbtoje 2002 m. gruodžio 29 d.Darzhaven vestnik Nr. 120, numatyta:

„Asmenys nuo 14 metų, kol jiems sukanka 18 metų, yra nepilnamečiai.

Tokie asmenys sandorius sudaro, turėdami tėvų ar rūpintojų sutikimą, tačiau jie gali patys sudaryti smulkius buitinius sandorius ir turi teisę disponuoti savarankiškai uždirbtomis pajamomis ir turtu.“

10

N. Valcheva yra Ch. Babanarakis, gimusio 2002 m. balandžio 8 d. M. Koleva (N. Valcheva dukra) ir G. Babanarakis santuokoje, močiutė. Graikijos teismas šią santuoką nutraukė ir Ch. Babanarakis globos teisę suteikė jo tėvui. Šis teismas nustatė motinos bendravimo su vaiku tvarką, be kita ko, ryšius internetu ir telefonu, taip pat asmeninius susitikimus Graikijoje po kelias valandas kartą per mėnesį.

11

Nurodžiusi, kad neturėjo galimybės palaikyti pilnaverčių ryšių su anūku ir kad jos kreipimasis dėl pagalbos į Graikijos valdžios institucijas buvo nesėkmingas, N. Valcheva, remdamasi Šeimos kodekso 128 straipsniu, kreipėsi į Bulgarijos pirmosios instancijos teismą su prašymu, kad būtų nustatyta jos bendravimo su nepilnamečiu anūku tvarka. Ji prašė suteikti jai teisę nuolat matytis su anūku tam tikrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, kad jis galėtų pas ją viešėti dvi ar tris savaites per atostogas du kartus per metus.

12

Minėtas pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti N. Valcheva pareikšto ieškinio. Apeliacinis teismas, į kurį ji kreipėsi, remdamasis Reglamentu Nr. 2201/2003, patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jis nusprendė, kad šis reglamentas taikomas byloms, susijusioms su platesnio šeimos narių rato, įskaitant senelius, teise bendrauti su vaiku, ir kad pagal šio reglamento 8 straipsnį jurisdikciją nagrinėti ieškinį turi tos valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai į juos kreipiamasi, teismai, t. y. Graikijos teismai.

13

N. Valcheva pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šis teismas nurodė, kad iš principo pritaria apeliacinio teismo pozicijai, tačiau pridūrė, kad siekiant nustatyti jurisdikciją turintį teismą reikia nustatyti, ar Reglamentas Nr. 2201/2003 taikomas senelių bendravimo teisei.

14

Būtent tokiomis aplinkybėmis Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas, Bulgarija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamento [Nr. 2201/2003] 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2 straipsnio 10 punkte pavartotą sąvoką „bendravimo teisės“ reikia aiškinti kaip taikomą ne tik tėvų ir vaikų santykiams, bet ir santykiams su kitais artimaisiais, būtent su seneliais?“

15

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar vaiko senelių teisė bendrauti su juo patenka į Reglamento Nr. 2201/2003 taikymo sritį, kad nustatytų, ar jurisdikciją turinčio teismo paskyrimas nagrinėti ieškinį dėl šios bendravimo teisės, kaip antai pateiktą N. Valcheva, turi būti vykdomas remiantis šiuo reglamentu, ar tarptautinės privatinės teisės taisyklėmis.

16

Pirmuoju atveju paprastai, taip pat pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnį, jurisdikciją turi tos valstybės narės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion. Šiuo atveju atsižvelgiant į nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktą informaciją jurisdikciją turi Graikijos teismai.

17

Antruoju atveju nacionaliniai teismai, šiuo atveju Bulgarijos teismai, turi patikrinti, ar turi jurisdikciją pagal tarptautinės privatinės teisės normas.

18

Reglamente Nr. 2201/2003 konkrečiai nenurodyta, ar jo 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta sąvoka „bendravimo teisės“ apima senelių bendravimo teisę.

19

Iš Reglamento Nr. 2201/2003 turinio, struktūros ir tikslo aišku, kad ši sąvoka turi būti aiškinama savarankiškai atsižvelgiant, be kita ko, į šio reglamento parengiamuosius dokumentus ir kitus Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus.

20

Dėl Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 10 punkto formuluotės darytina išvada, kad teisė bendrauti apibrėžta plačiai, kaip apimanti, be kita ko, teisę ribotam laikui nuvežti vaiką kitur, negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

21

Šioje apibrėžtyje nėra jokių apribojimų dėl asmenų, galinčių pasinaudoti bendravimo teise.

22

Siekiant nustatyti, ar seneliai yra vieni iš šioje apibrėžtyje nurodytų asmenų, reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą taikymo sritį; pagal tą punktą reglamentas taikomas tėvų pareigų skyrimui, naudojimuisi jomis, perdavimui, apribojimui ar atėmimui.

23

Be to, bendravimo teisės sąvoka paminėta Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2 straipsnio 7 punkte.

24

Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkte pažymima, kad su tėvų pareigomis susijusios bylos, be kita ko, yra susijusios su globos teise ir bendravimo teise.

25

Dėl minėto reglamento 2 straipsnio 7 punkto reikia pažymėti, kad jame tėvų pareigų sąvoka apibrėžiama taip: visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Jos apima, be kita ko, globos teisę ir bendravimo teisę.

26

Atsižvelgiant į šias nuostatas, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 2201/2003 aiškiai nenurodyta, kad senelių paprašyta teisė bendrauti su anūkais patenka į šio reglamento taikymo sritį.

27

Be to, reikia atsižvelgti į Reglamentu Nr. 2201/2003 siekiamą tikslą.

28

Kaip matyti iš šio reglamento preambulės, juo siekiama sukurti teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu grindžiamą teisminę erdvę nustatant jurisdikcijos nustatymo ir teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo taisykles.

29

Šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis taikomas „visiems“ sprendimams dėl tėvų pareigų.

30

Pagal to paties reglamento 2 konstatuojamąją dalį bendravimo teisė nustatyta kaip prioritetas.

31

Iš 2001 m. kovo 27 d. Komisijos darbinio dokumento dėl sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, tarpusavio pripažinimo [COM(2001) 166 final] matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas kėlė klausimą, kokie asmenys gali vykdyti tėvų pareigas arba naudotis bendravimo teise. Jis svarstė kelis variantus, konkrečiai kalbant, apsiriboti asmenimis, susijusiais su vienu iš vaiko tėvų, ir, atvirkščiai, neapsiriboti jokiais konkrečiais asmenimis. Šiame dokumente paminėti, be kita ko, seneliai ir padaryta nuoroda į Europos Tarybos parengtą Konvencijos dėl teisės bendrauti su vaikais projektą, kuriame pripažįstama vaikų teisė bendrauti ne tik su tėvais, bet ir su kitais asmenimis, su kuriais juos sieja šeimos ryšiai, pavyzdžiui, su seneliais. Galiausiai, Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko variantą, pagal kurį jokiomis nuostatomis neturi būti ribojamas asmenų, galinčių vykdyti tėvų pareigas arba naudotis bendravimo teise, ratas.

32

Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 65 punkte, atsižvelgiant į su Reglamentu Nr. 2201/2003 susijusius parengiamuosius dokumentus darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo išplėsti šio 2000 m. gegužės 29 d. Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (OL L 160, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 2430), kuris buvo taikomas tik tėvų ginčams, taikymo sritį ir ketino į ją įtraukti visus sprendimus dėl tėvų pareigų, įskaitant ir bendravimo teisę, neatsižvelgdamas į asmenis, kurie gali ją įgyvendinti, ir nepašalindamas senelių.

33

Iš tokios analizės matyti, kad bendravimo teisės sąvoka, numatyta Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2 straipsnio 7 ir 10 punktuose, turi būti aiškinama kaip apimanti ne tik tėvų teisę bendrauti su vaikais, bet ir kitų asmenų (visų pirma jo senelių), su kuriais vaikui svarbu palaikyti asmeninius ryšius, teisę, nesvarbu, ar jie turi tėvų pareigų.

34

Taigi Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 dalies b punktas apima senelių prašymą suteikti jiems teisę bendrauti su anūkais, todėl jis patenka į šio reglamento taikymo sritį.

35

Taip pat reikia pažymėti, kad jei teisė bendrauti nebūtų susijusi su visais šiais asmenimis, klausimus dėl šios teisės būtų galėjęs spręsti ne tik pagal Reglamentą Nr. 2201/2003 paskirtas teismas, bet ir kiti teismai, manantys, jog turi jurisdikciją pagal tarptautinę privatinę teisę. Būtų priimami tarpusavyje nesuderinami ar net prieštaringi sprendimai, nes vaiko artimajam suteikta bendravimo teisė galėtų daryti neigiamą poveikį tėvų pareigų turėtojui suteiktai bendravimo teisei.

36

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 56 punkte, bendravimo teisės suteikimas kitam nei tėvai asmeniui gali daryti neigiamą poveikį tėvų teisėms ir pareigoms, konkrečiai šiuo atveju – tėvo globos teisei ir motinos bendravimo teisei. Taigi tam, kad būtų išvengta tarpusavyje nesuderinamų priemonių priėmimo ir atsižvelgta į svarbesnį vaiko interesą, sprendimą dėl bendravimo teisės turi priimti tas pats, t. y. vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, teismas.

37

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2 straipsnio 7 ir 10 punktuose vartojama sąvoka „bendravimo teisės“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima senelių teisę bendrauti su anūkais.

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. lapkričio 27 d. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2 straipsnio 7 ir 10 punktuose vartojama sąvoka „bendravimo teisės“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima senelių teisę bendrauti su anūkais.