(1)

2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose palankiai įvertintas pasirengimas kitos kartos Vyriausybinio palydovinio ryšio sukūrimui, glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms, Komisijai ir Europos kosmoso agentūrai (EKA). Vyriausybinis palydovinis ryšys taip pat įvardytas kaip vienas iš elementų 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje. Vyriausybiniu palydoviniu ryšiu siekiama prisidėti prie ES atsako į hibridines grėsmes ir remti ES jūrų saugumo strategiją ir ES Arkties politiką;

(2)

2019 m. kovo 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžta, kad Sąjunga turi labiau išplėtoti konkurencingą, saugią, integracinę ir etišką skaitmeninę ekonomiką, kurioje būtų užtikrintas pasaulinio lygio sujungiamumas;

(3)

2021 m. vasario 22 d. Komisijos komunikate „Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planas“ nurodoma, kad juo siekiama visiems Europoje suteikti prieigą prie didelės spartos ryšio ir užtikrinti atsparią junglumo sistemą, leisiančią Europai neprarasti ryšio, kad ir kas atsitiktų;

(4)

2022 m. kovo 21 d. Tarybos priimtame Saugumo ir gynybos strateginiame kelrodyje pripažįstama, kad Sąjungos ir jos valstybių narių kosmoso infrastruktūra prisideda prie atsparumo ir per ją teikiamos svarbios paslaugos, kurios pakeičia arba papildo telekomunikacijų antžeminę infrastruktūrą. Todėl jame raginama, kad Sąjunga dirbtų prie pasiūlymo dėl Sąjungos kosmoso technologijomis grindžiamos pasaulinės saugių ryšių sistemos;

(5)

vienas iš Sąjungos kosmoso programos, sudarytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (2), komponentų yra GOVSATCOM, kurio tikslas – užtikrinti ilgalaikį patikimų, saugių, plėstinų ir ekonomiškai efektyvių palydovinio ryšio paslaugų prieinamumą GOVSATCOM naudotojams. Reglamente (ES) 2021/696 numatyta, kad pirmajame GOVSATCOM komponento etape (maždaug iki 2025 m.) bus sutelkiami esami pajėgumai ir jais dalijamasi per GOVSATCOM centrą.

Tomis sąlygomis Komisija turi pirkti GOVSATCOM pajėgumus iš valstybių narių, kurios turi nacionalinių sistemų ir kosmoso pajėgumų, taip pat iš komercinių palydovinių ryšių ar paslaugų teikėjų, atsižvelgdama į esminius Sąjungos saugumo interesus. Tuo pirmuoju etapu GOVSATCOM paslaugos turi būti diegiamos taikant laipsnišką požiūrį, atsižvelgiant į GOVSATCOM centro infrastruktūros pajėgumų masto didinimą. Tas požiūris taip pat grindžiamas prielaida, kad jei pirmajame etape atlikus išsamią būsimos pasiūlos ir paklausos analizę paaiškėtų, jog jo nepakanka kintančiai paklausai patenkinti, reikės pereiti prie antrojo etapo ir sukurti papildomą specialią kosmoso infrastruktūrą arba pajėgumus bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, pavyzdžiui, su Sąjungos palydovų operatoriais;

(6)

2017 m. kovo 22 d. Tarybos Politinis ir saugumo komitetas patvirtino dokumentą „Aukšto lygio civilinių ir karinių naudotojų poreikis naudoti Vyriausybinį palydovinį ryšį (GOVSATCOM)“, kurį parengė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir su kuriuo buvo sujungti karinių naudotojų reikalavimai, nustatyti Europos gynybos agentūros 2013 m. patvirtintame bendrame personalo tiksle, ir Komisijos surinkti civilinių naudotojų poreikiai. Vėlesnės Komisijos analizės parodė, kad šiuo metu siūlomos Sąjungos palydovinio ryšio paslaugos, grindžiamos valstybių narių, turinčių nacionalines sistemas, pajėgumais ir privačiojo sektoriaus pajėgumais, negali patenkinti tam tikrų naujų valdžios sektoriaus paklausos poreikių, kurie vis dažniau reikalauja didesnio saugumo sprendimų, mažos delsos ir pasaulinės aprėpties. Tie poreikiai turėtų būti stebimi ir reguliariai iš naujo įvertinami;

(7)

pastarojo meto technikos pažanga sudarė sąlygas atsirasti negeostacionariosios orbitos (NGSO) ryšių konsteliacijoms ir palaipsniui teikti galimybes naudotis didelės spartos ir mažos delsos ryšio paslaugomis. Todėl esama galimybių kuriant ir įdiegiant papildomą infrastruktūrą patenkinti kintančius valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikius, nes šiuo metu Sąjungoje esama Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje rezervuotų toms reikiamoms paslaugoms teikti būtinų dažnių. Jais nepasinaudojus, tie rezervuoti dažniai nustos galioti ir bus paskirti kitiems subjektams. Kadangi dažniai ir orbitinės pozicijos yra vis labiau trūkstamas išteklius, Komisija, vykdydama atvirą ir skaidrų procesą kartu su valstybėmis narėmis, turėtų pasinaudoti šia galimybe ir su dažnių rezervavimus teikiančiomis valstybėmis narėmis sudaryti specialius licencijavimo susitarimus dėl Vyriausybine infrastruktūra grindžiamų valdžios sektoriaus paslaugų teikimo. Privatusis sektorius yra atsakingas už teisių, susijusių su komercinių paslaugų teikimui reikalingų dažnių rezervavimais, įgijimą;

(8)

vis didėja Sąjungos Vyriausybinių subjektų poreikis saugaus ir patikimo kosmoso technologijomis grindžiamo palydovinio ryšio paslaugoms, visų pirma todėl, kad jos yra praktiškiausias sprendimas, tinkamas tais atvejais, kai nėra antžeminio ryšio sistemų arba kai to ryšio veikimas sutrikdomas arba jis yra nepatikimas. Įperkama ir ekonomiškai efektyvi prieiga prie palydovinio ryšio taip pat yra būtina vietovėse, kuriose nėra Žemės infrastruktūros, be kita ko, virš vandenynų, oro erdvėje, atokiose teritorijose ir tose vietovėse, kuriose Žemės infrastruktūrai gresia rimtas atjungimo pavojus arba kuriose ja negalima pasikliauti susidarius krizinėms situacijoms. Palydoviniu ryšiu galima padidinti bendrą ryšių tinklų atsparumą, pavyzdžiui, pasiūlant alternatyvą fizinių ar kibernetinių išpuolių prieš Žemės vietos infrastruktūrą, avarijų arba gaivalinių ar žmogaus sukeltų katastrofų atvejais;

(9)

Sąjunga turėtų užtikrinti, kad kintantys valdžios sektoriaus poreikiai ir reikalavimai būtų tenkinami taikant atsparaus, globalaus, saugaus, apsaugoto, nenutrūkstamo, garantuoto ir lankstaus palydovinio ryšio sprendimus, grindžiamus Sąjungos technologine ir pramonine baze, kad būtų didinamas valstybių narių ir Sąjungos institucijų veiklos atsparumas;

(10)

todėl svarbu sukurti naują programą, t. y. Sąjungos saugaus junglumo programą (toliau – Programa), kad būtų numatyta valdžios sektoriaus naudojimui skirta Sąjungos palydovinė daugiaorbitinė ryšių infrastruktūra, kartu integruojant ir papildant esamus ir būsimus nacionalinius bei Europos pajėgumus pagal GOVSATCOM komponentą ir toliau vystant Europos kvantinio ryšio infrastruktūros (EuroQCI) iniciatyvą bei laipsniškai ją integruojant į saugaus junglumo sistemą;

(11)

Programa turėtų atitikti naujus valdžios sektoriaus didesnio saugumo sprendimų, mažesnės delsos ir globalios aprėpties poreikius. Pagal ją turėtų būti užtikrinama nepertraukiama pasaulinio masto prieiga prie saugių, nepriklausomų, patikimų ir ekonomiškai efektyvių Vyriausybinių palydovinių ryšių paslaugų ir galimybė ilgą laiką ja naudotis, prisidedant prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo ir apsaugos, informuotumo apie padėtį, išorės veiksmų ir krizių valdymo bei stiprinant taikomąsias programas, kurios yra nepaprastai svarbios Sąjungos bei valstybių narių ekonomikai, saugumui ir gynybai, naudojantis specialia Vyriausybine infrastruktūra, apimančia ir papildančia GOVSATCOM pajėgumus. Be to, pagal Programą prioritetas turėtų būti teikiamas valdžios sektoriaus paslaugų teikimui ir sudaroma galimybė Europos privačiajam sektoriui, atsižvelgiant į rinkos tyrimą, įskaitant konsultacijas su valdžios sektoriaus įgaliotaisiais naudotojais, teikti komercines paslaugas naudojantis komercine infrastruktūra;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/2481 (3) nustatyti įvairūs tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama skatinti atsparios, saugios, našios ir tvarios skaitmeninės infrastruktūros plėtojimą Sąjungoje, įskaitant Komisijos ir valstybių narių skaitmeninį tikslą - ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti gigabitinį junglumą visiems. Programa turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje ir visame pasaulyje, piliečiams ir įmonėms, suteikiant, be kita ko, prieigą prie įperkamo sparčiojo plačiajuosčio ryšio (bet tuo neapsiribojant), kuris gali padėti pašalinti ne ryšio zonas ir padidinti sanglaudą visoje Sąjungoje, įskaitant atokiausius jos regionus, kaimo, periferines, atokias ir izoliuotas vietoves bei salas. Palydovinės paslaugos šiuo metu negali pakeisti antžeminių tinklų veikimo, bet gali panaikinti skaitmeninę atskirtį ir net prisidėti, kai taikytina, prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972 (4) bendrųjų tikslų;

(13)

todėl Programa turėtų apimti apibrėžimą, projektavimą, kūrimą, patvirtinimą ir susijusią diegimo veiklą, siekiant įrengti pirmųjų valdžios sektoriaus paslaugų teikimui reikalingą pradinę kosmoso ir antžeminę infrastruktūrą. Programoje taip pat turėtų būti numatyta laipsniško diegimo veikla, kuria būtų siekiama užbaigti kurti kosmoso ir antžeminę infrastruktūrą, reikalingą pažangioms valdžios sektoriaus paslaugoms teikti, kurios šiuo metu nėra prieinamos ir yra nepasiekiamos esamomis naujausiomis Europos palydovinio ryšio paslaugomis. Be to, Programa turėtų būti skatinama vystyti naudotojų terminalus, galinčius naudotis patobulintomis ryšio paslaugomis. Eksploatavimo veikla turėtų būti pradėta kuo greičiau, siekiant pradėti teikti pirmąsias valdžios sektoriaus paslaugas ne vėliau kaip 2024 m., kad kuo greičiau būtų patenkinti valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikiai. Programoje taip pat turėtų būti numatyta veikla, kuria siekiama užbaigti kurti ir kosmoso, ir antžeminę infrastruktūrą, reikalingą visiškam operaciniam pajėgumui pasiekti ne vėliau kaip 2027 m. Eksploatavimo veikla turėtų apimti valdžios sektoriaus paslaugų teikimą, kosmoso ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir nuolatinį tobulinimą ją įdiegus, taip pat naujos kartos valdžios sektoriaus paslaugų kūrimą;

(14)

2019 m. birželio mėn. valstybės narės pasirašė deklaraciją dėl Europos kvantinio ryšio infrastruktūros (EuroQCI) (toliau – Deklaracija), kuria jos sutarė bendradarbiauti su Komisija padedant EKA, kad būtų sukurta visą Sąjungą apimanti kvantinio ryšio infrastruktūra. Remiantis Deklaracija, EuroQCI tikslas – įdiegti saugią sertifikuotą ištisinio kvantinio ryšio infrastruktūrą, kurią naudojant būtų sudaromos sąlygos perduoti ir saugoti informaciją ir duomenis ir galėtų būti susieti ypatingos svarbos viešieji ryšių įrenginiai visoje Sąjungoje. Programa padės siekti Deklaracijos tikslų, sukuriant į Programos Vyriausybinę infrastruktūrą integruotą EuroQCI kosmoso ir antžeminę infrastruktūrą, taip pat sukuriant ir įdiegiant EuroQCI Žemės infrastruktūrą, kuri bus valstybių narių nuosavybė. Pagal Programą EuroQCI kosmoso, antžeminė ir Žemės infrastruktūra turėtų būti kuriama dviem pagrindiniais etapais: preliminariu patvirtinimo etapu, kuris gali apimti kelių skirtingų technologijų ir ryšio protokolų kūrimą bei patvirtinimą, ir visapusiško įdiegimo etapu, apimančiu tinkamus sprendimus, susijusius su tarppalydoviniu junglumu ir duomenų perdavimu tarp palydovų, antžeminės ir Žemės infrastruktūros;

(15)

viena iš pagrindinių EuroQCI funkcijų bus sudaryti sąlygas kvantiniam kriptografinių raktų paskirstymui (QKD). Iki šiol QKD technologija ir produktai nėra pakankamai brandūs, kad juos būtų galima naudoti ES įslaptintai informacijai (ESĮI) apsaugoti. Pagrindinius klausimus, susijusius su QKD saugumu, pvz., QKD protokolų standartizavimo, šalutinio kanalo analizės ir vertinimo metodikos klausimus, dar reikia išspręsti. Todėl Programa turėtų būti remiama EuroQCI ir turėtų būti sudarytos sąlygos į infrastruktūrą įtraukti patvirtintas kriptografines priemones, kai jos bus prieinamos;

(16)

siekiant apsaugoti ESĮI pakankamai saugiai, pirminiai kovos su kvantinės kompiuterijos keliamomis grėsmėmis sprendimai turėtų būti konvencinių sprendimų, postkvantinės kriptografijos ir galbūt QKD derinimas taikant hibridinius metodus. Todėl tokie metodai Programoje turėtų būti naudojami siekiant užtikrinti tiek pažangiausią kriptografiją, tiek raktų paskirstymą;

(17)

siekiant išplėsti Sąjungos palydovinio ryšio pajėgumus, Programos infrastruktūra turėtų būti grindžiama GOVSATCOM komponento tikslais sukurta infrastruktūra, ją integruoti ir papildyti. Visų pirma Programos antžeminė infrastruktūra turėtų būti grindžiama GOVSATCOM centrais, pagal naudotojų poreikius laipsniškai plečiamais naudojant kitus antžeminio segmento įrenginius, įskaitant valstybių narių, norinčių prisidėti papildomai, įrenginius, remiantis eksploataciniais ir saugumo reikalavimais;

(18)

Programa turėtų gerinti saugų junglumą strateginės svarbos geografinėse teritorijose, pavyzdžiui, Afrikoje ir Arktyje, taip pat Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno regionuose. Pagal Programą teikiamos paslaugos taip pat turėtų prisidėti prie geopolitinio atsparumo, jomis užtikrinant papildomą junglumą, atitinkantį politikos tikslus tuose regionuose ir 2021 m. gruodžio 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Global Gateway“;

(19)

nedarant poveikio ryšių paslaugoms, Programos tikslais sukurtuose palydovuose galėtų būti įrengta posistemių, įskaitant naudinguosius krovinius, kurie galėtų leisti padidinti Sąjungos kosmoso programos komponentų pajėgumus ir paslaugas, taip sudarant sąlygas plėtoti papildomas ne ryšių paslaugas, dėl kurių turi būti nuspręsta atitinkamos sudėties Programos komiteto posėdyje, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/696, ir tai turi būti įgyvendinta šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Deramai nustačius naudą Sąjungos kosmoso programos komponentams, atsižvelgiant į naudotojų poreikius ir biudžeto apribojimus, tuos posistemius būtų galima išplėtoti siekiant pasiūlyti alternatyvių padėties nustatymo, navigacijos ir laiko matavimo paslaugų, papildančių GALILEO, užtikrinti mažesnę delsą siunčiant pranešimus per Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), pasiūlyti kosmoso technologijomis grindžiamus kosmoso stebėjimo jutiklius ir padėti stiprinti esamus programos „Copernicus“ pajėgumus, visų pirma dėl ekstremaliųjų situacijų ir civilinės saugos paslaugų. Be to, tie posistemiai galėtų teikti ne ryšių paslaugas valstybėms narėms su sąlyga, kad tai neturės poveikio Programos saugumui ir biudžetui;

(20)

atsižvelgiant į antžeminės Vyriausybinės infrastruktūros svarbą Programai ir jos poveikį Programos saugumui, tokios infrastruktūros vietą turėtų nustatyti Komisija, laikydamasi bendrųjų saugumo reikalavimų ir atlikus atvirą bei skaidrų procesą, kad būtų užtikrintas subalansuotas paskirstymas tarp valstybių narių. Diegiant Programos antžeminę Vyriausybinę infrastruktūrą, kurioje taip pat integruojama pagal GOVSATCOM komponentą sukurta infrastruktūra, galėtų dalyvauti Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (toliau – Agentūra) arba, kai tinkama ir jos kompetencijos srityje, EKA;

(21)

siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą ir valdžios sektoriaus paslaugų saugumą ir vientisumą labai svarbu, kad Programos kosmoso įrenginiai būtų paleidžiami iš Sąjungos teritorijos. Išimtinėmis, deramai pagrįstomis aplinkybėmis tokie paleidimai turėtų būti galimi iš trečiosios valstybės teritorijos. Be sunkiųjų ir vidutinių paleidimo įrenginių, maži ir labai maži paleidimo įrenginiai galėtų suteikti papildomo lankstumo, kad kosmoso įrenginius būtų galima įdiegti sparčiai;

(22)

svarbu, kad Sąjungai priklausytų visas materialusis ir nematerialusis turtas, susijęs su Vyriausybine infrastruktūra, kuriama pagal Programą, išskyrus EuroQCI Žemės infrastruktūrą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, įskaitant jos 17 straipsnį. Nepaisant to, kad tas turtas priklauso Sąjungai, Sąjunga turėtų galėti, vadovaudamasi šiuo reglamentu ir, kai manoma, kad tai tikslinga, įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, leisti juo naudotis trečiosioms šalims arba jį perleisti;

(23)

Sąjungos masto iniciatyvos, pavyzdžiui, saugaus junglumo iniciatyva, formuojamos plačiai dalyvaujant novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), startuoliams ir didelėms įmonėms iš kosmoso sektoriaus pradinės ir galutinės grandies visoje Sąjungoje. Pastaraisiais metais kai kurie kosmoso sektoriaus subjektai metė iššūkį kosmoso sektoriui – visų pirma startuoliai ir MVĮ, kurie sukūrė novatoriškų, į rinką orientuotų kosmoso technologijų ir taikomųjų programų, kartais taikydami skirtingus verslo modelius. Siekiant užtikrinti Sąjungos kosmoso ekosistemos konkurencingumą, Programa turėtų būti skatinama, kad, visų pirma į rinką orientuotas naujas kosmoso technologijas ir taikomąsias programas kuriančios MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonės ir startuoliai kuo aktyviau naudotų novatoriškas ir perversmines technologijas, taip pat Europos kosmoso ekosistemos, įskaitant naująją kosmoso industriją, sukurtus naujus verslo modelius, įtraukiant visą kosmoso vertės grandinę, apimančią pradinės ir galutinės grandies segmentus;

(24)

labai svarbu skatinti privačiojo sektoriaus investicijas tinkamais viešaisiais pirkimais ir paslaugų sutarčių agregavimu, taip sumažinant netikrumą ir užtikrinant ilgalaikį viešojo sektoriaus poreikių paslaugų srityje matomumą ir nuspėjamumą. Siekiant užtikrinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą ateityje, pagal Programą taip pat turėtų būti prisidedama prie aukšto lygio įgūdžių plėtojimo su kosmosu susijusiose srityse ir remiama švietimo ir mokymo veikla, taip pat skatinamos lygios galimybės, lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas, kad būtų visapusiškai išnaudotas Sąjungos piliečių potencialas toje srityje;

(25)

vadovaujantis 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatytais tikslais, turėtų būti kuo labiau sumažintas Programos poveikis aplinkai. Nors iš pačių naudojamų kosmoso įrenginių šiltnamio efektą sukeliančios dujos neišmetamos, jų gamyba ir su jais susiję antžeminiai įrenginiai daro poveikį aplinkai. Turėtų būti patvirtintos priemonės tam poveikiui sušvelninti. Tuo tikslu į Programoje nurodytus viešuosius pirkimus turėtų būti įtraukti principai ir priemonės dėl tvarumo, pavyzdžiui, nuostatos, skirtos kuo labiau sumažinti ir kompensuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamų kuriant, statant ir diegiant infrastruktūrą, ir priemonės, skirtos užkirsti kelią šviesinei taršai, pavyzdžiui, poveikiui astronominiams stebėjimams iš antžeminių įrenginių;

(26)

atsižvelgiant į tai, kad orbitoje daugėja erdvėlaivių ir kosminių šiukšlių, naujoji Europos palydovų konsteliacija taip pat turėtų atitikti kosmoso tvarumo kriterijus ir būti vienu iš kosmoso eismo valdymo bei kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) gerosios praktikos pavyzdžių, kad būtų sumažintas susidarančių kosminių šiukšlių kiekis, užkirstas kelias gedimams ir susidūrimams orbitoje, taip pat numatytos tinkamos priemonės dėl erdvėlaivių gyvavimo ciklo pabaigos. Reaguojant į teisėtą susirūpinimą dėl kosmoso aplinkos apsaugos, kuris šiuo metu aptariamas tarptautiniuose forumuose, kaip antai Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komitete, itin svarbu, kad Sąjunga pademonstruotų pirmaujantį vaidmenį užtikrinant tvarumą kosminėje erdvėje. Pagal Programą sudaromomis sutartimis turėtų būti užtikrinta, kad diegiama technologija sudarytų galimybes tvarumo, taip pat efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo srityse taikyti aukščiausius įmanomus standartus;

(27)

valdžios sektoriaus paslaugų eksploataciniai reikalavimai turėtų būti grindžiami valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikių vertinimu, kartu atsižvelgiant į dabartinės rinkos pasiūlos pajėgumus. Vertinant tuos reikalavimus, turėtų būti kuo labiau naudojamasi dabartiniais rinkos pajėgumais. Remiantis tais eksploataciniais reikalavimais, derinamais su bendraisiais saugumo reikalavimais ir kintančia valdžios sektoriaus paslaugų paklausa, turėtų būti parengtas valdžios sektoriaus paslaugų portfelis. Tame paslaugų portfelyje turėtų būti nustatytos pagrindinės teiktinos paslaugos. Jame taip pat turėtų būti nustatytos paslaugų, kuriomis papildomas pagal Reglamento (ES) 2021/696 sistemą nustatytas GOVSATCOM paslaugų portfelis, kategorijos. Komisija turėtų užtikrinti GOVSATCOM komponento ir Programos eksploatacinių ir saugumo reikalavimų tarpusavio nuoseklumą ir darną. Siekiant išlaikyti geriausią įmanomą paklausos ir teikiamų paslaugų suderinimą, valdžios sektoriaus paslaugų portfelis turėtų būti nustatytas 2023 m. ir jį turėtų būti galima reguliariai atnaujinti, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, remiantis tais eksploataciniais ir saugumo reikalavimais;

(28)

palydoviniai ryšiai yra ribotas išteklius, kurį riboja palydoviniai pajėgumai, dažnis ir geografinė aprėptis. Todėl, siekiant ekonominio efektyvumo ir išnaudoti masto ekonomiją, Programa turėtų būti optimizuojamas valdžios sektoriaus paslaugų pasiūlos ir paklausos suderinimas ir vengiama perteklinių pajėgumų. Kadangi tiek paklausa, tiek potenciali pasiūla laikui bėgant keičiasi, Komisija turėtų stebėti poreikius, kad galėtų pakoreguoti valdžios sektoriaus paslaugų portfelį, kai tai tampa būtina;

(29)

valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT, taip pat Sąjungos agentūros ir organai turėtų galėti tapti Programos dalyvėmis, jei jie nuspręstų suteikti leidimą valdžios sektoriaus paslaugų naudotojams arba galimybę naudotis pajėgumais, stotimis ar objektais. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą, ar suteikti leidimą nacionaliniams valdžios sektoriaus paslaugų naudotojams, priima valstybės narės, jos neturėtų būti įpareigotos prisidėti prie Programos arba teikti prieglobą Programos infrastruktūrai;

(30)

kiekvienas Programos dalyvis turėtų paskirti kompetentingą saugaus junglumo instituciją, kuri stebėtų, ar naudotojai ir kiti Programoje kokį nors vaidmenį atliekantys nacionaliniai subjektai laikosi taikytinų taisyklių ir saugumo procedūrų, nustatytų bendruosiuose saugumo reikalavimuose. Programos dalyviai tokios institucijos funkcijas gali pavesti esamai institucijai;

(31)

šiame reglamente nustatomas visam Programos laikotarpiui skirtas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (5), 18 punkte;

(32)

Programos tikslai dera su kitų Sąjungos programų, visų pirma programos „Europos horizontas“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (6) ir Tarybos sprendimu (ES) 2021/764 (7), Skaitmeninės Europos programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (8), Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (9), Europos infrastruktūros tinklų priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1153 (10), ir visų pirma Sąjungos kosmoso programos, tikslais ir juos papildo;

(33)

tam tikra programos „Europos horizontas“ veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ komponentų dalis bus skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, susijusiai su saugaus junglumo sistemos kūrimu ir patvirtinimu, be kita ko, galimoms technologijoms, kurios būtų sukurtos plėtojant kosmoso ekosistemą, įskaitant naująją kosmoso industriją. Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“ tam tikra „Globalios Europos“ lėšų dalis bus skirta veiklai, susijusiai su saugaus junglumo sistemos eksploatavimu ir paslaugų teikimu pasauliniu mastu, kuri leis tarptautiniams partneriams pasiūlyti įvairių paslaugų. Tam tikra Sąjungos kosmoso programos GOVSATCOM komponento dalis bus skirta veiklai, susijusiai su GOVSATCOM centro, kuris bus saugaus junglumo sistemos antžeminės infrastruktūros dalis, kūrimu. Pagal šias programas skiriamas finansavimas turėtų būti įgyvendinamas laikantis šių programų taisyklių;

(34)

dėl neišvengiamo Programos poveikio Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, ją įgyvendinant taip pat siekiama tikslų ir laikomasi principų, kurių siekiama ir laikomasi įgyvendinant Europos gynybos fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/697 (11). Todėl dalis finansavimo iš Europos gynybos fondo turėtų būti skiriama pagal Programą vykdomai veiklai, visų pirma veiklai, susijusiai su jos infrastruktūros diegimu, finansuoti;

(35)

siekiant pasirūpinti, kad Programa būtų įgyvendinama sėkmingai, svarbu užtikrinti, kad būtų prieinami pakankami ištekliai. Valstybės narės turėtų turėti galimybę prisidėti savo technine kompetencija, praktine patirtimi ir pagalba, visų pirma saugos ir saugumo srityse, arba (kai tikslinga ir įmanoma) suteikdamos Programai galimybę naudotis jų teritorijoje esančiais duomenimis, informacija, paslaugomis ir infrastruktūra. Remiantis atitinkamais susitarimais, pagal Programą turėtų būti galima gauti papildomus finansinius įnašus arba nepiniginius įnašus iš trečiųjų šalių, įskaitant Sąjungos agentūras ir organus, valstybes nares, Programoje dalyvaujančias trečiąsias valstybes arba tarptautines organizacijas;

(36)

Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(37)

pagal Finansinio reglamento 191 straipsnio 3 dalį tos pačios išlaidos jokiomis aplinkybėmis negali būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto du kartus;

(38)

Komisija turėtų galėti, prireikus ir kiek tai būtina, naudotis tam tikrų išorės subjektų technine pagalba ta apimtimi, kuria išsaugomi Sąjungos saugumo interesai. Kiti Programos viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai, vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis, taip pat turėtų galėti naudotis ta pačia technine pagalba;

(39)

pagal Programą sudarytos viešosios sutartys dėl pagal Programą finansuojamos veiklos turėtų atitikti Sąjungos taisykles. Todėl Sąjunga taip pat turėtų būti atsakinga už tikslų, kurių turi būti siekiama viešųjų pirkimų srityje, nustatymą;

(40)

Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų sudarant viešąsias sutartis pagal Programą kyla netikrumas ir rizika – tiek, kiek tos sutartys yra susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios su viešosiomis sutartimis susijusios priemonės. Todėl turėtų būti numatyta galimybė nustatyti minimalų subrangos lygį. Pastaruoju atveju, kai įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama startuoliams ir MVĮ, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas jų tarpvalstybiniam dalyvavimui;

(41)

norint pasiekti Programos tikslus, svarbu turėti galimybę, kai tinkama, naudotis kosmoso srityje veikiančių Sąjungos viešųjų ir privačiųjų subjektų teikiamais pajėgumais ir tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis. Dėl tos priežasties reikia numatyti galimybę naudoti visas atitinkamas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir Finansiniame reglamente numatytas priemones ir valdymo metodus, taip pat taikyti bendrų viešųjų pirkimų procedūras;

(42)

viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas yra tinkamiausia sistema siekiant užtikrinti, kad būtų galima siekti Programos tikslų. Juo turėtų būti sudarytos sąlygos remtis esama Sąjungos palydovinio ryšio technologine ir pramonine baze, įskaitant privačiuosius įrenginius, ir teikti patikimas bei novatoriškas valdžios sektoriaus paslaugas, o privatieji partneriai įgalinti papildyti Programos infrastruktūrą papildomais pajėgumais teikti komercines paslaugas rinkos sąlygomis, skiriant savo papildomų investicijų. Be to, tokia sistema turėtų būti optimizuotos diegimo ir veiklos išlaidos dalijantis Vyriausybinėms ir komercinėms infrastruktūroms bendrų komponentų kūrimo ir diegimo išlaidomis, taip pat veiklos išlaidomis sudarant sąlygas dideliam pajėgumų suabipusinimui. Ja taip pat turėtų būti skatinamos inovacijos Europos kosmoso ekosistemoje, įskaitant naująjį kosmosą, sudarant sąlygas viešiesiems ir privatiesiems partneriams dalytis mokslinių tyrimų ir plėtros rizika;

(43)

įgyvendinant Programą, koncesijos sutartys, prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo sutartys arba mišriosios sutartys turėtų būti sudaromos laikantis pagrindinių principų. Siekiant užtikrinti, kad rangovai prisiimtų atsakomybę už bet kokio įsipareigojimų neįvykdymo, už kurį jie yra atsakingi, pasekmes, tokiose sutartyse turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip viešojo ir privačiojo sektorių partneriai dalijasi užduotis ir atsakomybę, be kita ko, aiškiai nustatyta, kaip tarp jų paskirstoma rizika. Sutartimis turėtų būti užtikrinama, kad rangovai negautų kompensacijos permokos už valdžios sektoriaus paslaugų teikimą, sudaromos sąlygos teikti komercines paslaugas, kurias turi nustatyti privatusis sektorius, ir tinkamai užtikrinama, kad valdžios sektoriaus įgaliotųjų naudotojų poreikiai būtų prioritetas. Sutartimis turėtų būti užtikrinama, kad teikiant paslaugas, kurioms naudojama komercinė infrastruktūra, būtų apsaugoti esminiai Sąjungos interesai ir Programos bendrieji ir konkretūs tikslai. Todėl svarbu, kad būtų nustatytos priemonės, skirtos užtikrinti, kad tie esminiai interesai ir tikslai būtų apsaugoti. Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė imtis būtinų priemonių paslaugų tęstinumui užtikrinti tuo atveju, kai rangovas negali įvykdyti savo įsipareigojimų.

Sutartyse turėtų būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias, inter alia, interesų konfliktams ir potencialiam konkurencijos iškraipymui, kylančiam iš komercinių paslaugų teikimo, nederamai diskriminacijai ar bet kokiems kitiems paslėptiems netiesioginiams pranašumams. Tokios apsaugos priemonės gali apimti valdžios sektoriaus ir komercinių paslaugų teikimo apskaitos atskyrimą, be kita ko, nuo vertikaliai integruoto operatoriaus struktūriškai ir teisiškai atskirto subjekto įsteigimą valdžios sektoriaus paslaugoms teikti, ir atvirą, sąžiningą, pagrįstą bei nediskriminacinę prieigą prie komercinėms paslaugoms teikti būtinos infrastruktūros. Todėl komercinės paslaugos turėtų būti prieinamos esamiems Žemės paslaugų teikėjams skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Sutartimis turėtų būti skatinamas startuolių ir MVĮ dalyvavimas visoje vertės grandinėje ir visose valstybėse narėse;

(44)

svarbus Programos tikslas – užtikrinti Sąjungos ir valstybių narių saugumą ir didinti itin svarbių technologijų ir vertės grandinių atsparumą, kartu išsaugant atvirą ekonomiką. Siekiant to tikslo konkrečiais atvejais reikia nustatyti tinkamumo ir dalyvavimo sąlygas, kad būtų užtikrinta Sąjungos operacinių sistemų integralumo, saugumo ir atsparumo apsauga. Tai neturėtų pakenkti konkurencingumo ir išlaidų efektyvumo būtinybei;

(45)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(46)

siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, būtina reikalauti, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(47)

siekiant optimizuoti Programos veiksmingumą ir poveikį, reikėtų imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama saugaus junglumo sistemos architektūroje naudoti ir plėtoti atviruosius standartus, atvirojo kodo technologijas ir sąveikumą. Atviresnė tos sistemos koncepcija galėtų sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti geresnę sinergiją su kitais Sąjungos kosmoso programos komponentais arba nacionalinėmis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, optimizuoti sąnaudas išvengiant tos pačios technologijos kūrimo dubliavimo, padidinti patikimumą, skatinti inovacijas ir padėti pasinaudoti plačios konkurencijos teikiamais privalumais;

(48)

patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų atsakomybę ir užduotis, kad būtų išvengta bereikalingo veiklos dubliavimo, sumažintas išlaidų viršijimas ir vėlavimai. Visi valdymo srities subjektai savo kompetencijos srityje ir paisydami savo atsakomybės turėtų remti Programos tikslų įgyvendinimą;

(49)

valstybės narės jau seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi šiai sričiai skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei organus. Todėl jos gali svariai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo. Jos galėtų bendradarbiauti su Sąjunga, kad propaguotų Programos paslaugas bei taikomąsias programas ir užtikrintų atitinkamų nacionalinių iniciatyvų ir Programos tarpusavio darną. Komisija galėtų sutelkti valstybių narių turimas priemones, pasinaudoti jų teikiama pagalba ir, laikantis abipusiai sutartų sąlygų, ji galėtų valstybėms narėms pavesti su Programos įgyvendinimu susijusias užduotis. Kai aktualu, valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai derėtų su Programa ir ją papildytų. Be to, valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta jų teritorijoje esančios antžeminės infrastruktūros apsauga. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę užtikrinti, kad tinkamu lygmeniu būtų galima naudotis dažniais, kurių reikia Programai, ir jie būtų tinkamai apsaugoti, siekiant sudaryti sąlygas visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikomąsias programas, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES (18). Programai suteikti dažniai neturėtų daryti finansinio poveikio Programai;

(50)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 17 straipsnį Komisijos, kaip Sąjungos bendrojo intereso propaguotojos, atsakomybė yra įgyvendinti Programą ir prisiimti bendrą atsakomybę bei skatinti Programos naudojimą. Siekiant optimizuoti įvairių suinteresuotųjų subjektų išteklius ir kompetenciją, Komisija turėtų turėti galimybę pagrįstomis aplinkybėmis tam tikras užduotis pavesti kitiems subjektams. Komisija turėtų nustatyti pagrindinius techninius ir eksploatacinius reikalavimus, būtinus sistemoms įgyvendinti ir paslaugų raidai užtikrinti. Ji turėtų tai daryti pasikonsultavusi su valstybių narių ekspertais, taip pat naudotojais ir kitais atitinkamais viešojo arba privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais. Galiausiai, vadovaujantis SESV 4 straipsnio 3 dalimi, dėl Sąjungos naudojimosi savo kompetencija neužkertamas kelias valstybėms narėms naudotis savo atitinkama kompetencija. Tačiau, siekiant tinkamai panaudoti Sąjungos lėšas, tikslinga, kad Komisija kuo geriau užtikrintų pagal Programą vykdomos veiklos nuoseklumą su valstybių narių veikla, nesukeldama bereikalingo pastangų dubliavimo;

(51)

Finansinio reglamento 154 straipsnyje nustatyta, kad, remdamasi ex ante vertinimo rezultatais, Komisija turi galėti pasikliauti asmenų ar subjektų, kuriems pavesta įgyvendinti Sąjungos lėšas, sistemomis ir procedūromis. Prireikus atitinkamame susitarime dėl įnašo turėtų būti apibrėžti konkretūs tų sistemų ir procedūrų koregavimai (priežiūros priemonės), taip pat esamoms sutartims taikoma tvarka;

(52)

atsižvelgiant į pasaulinę Programos aprėptį, jai būdingas stiprus tarptautinis aspektas. Tarptautiniai partneriai, jų Vyriausybės ir piliečiai gaus įvairių įgyvendinant Programą teikiamų paslaugų, o tai bus naudinga vykdant Sąjungos ir valstybių narių tarptautinį bendradarbiavimą su tais partneriais. Su Programa susijusiais klausimais Komisija galėtų savo kompetencijos srityje ir Sąjungos vardu koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu;

(53)

remiantis Agentūros pastaraisiais metais sukaupta ekspertine patirtimi valdymo, eksploatavimo ir paslaugų teikimo srityse, susijusiose su Sąjungos kosmoso programos GALILEO ir EGNOS komponentais, ji yra tinkamiausia įstaiga, prižiūrint Komisijai, vykdyti užduotis, susijusias su Vyriausybinės infrastruktūros eksploatavimu ir valdžios sektoriaus paslaugų teikimu. Todėl ji turėtų toliau tuo tikslu vystyti atitinkamus pajėgumus. Tuomet Agentūrai turėtų būti pavesta teikti valdžios sektoriaus paslaugas ir jai turėtų būti galima pavesti visą Vyriausybinės infrastruktūros eksploatacijos valdymą arba jo dalį;

(54)

kiek tai susiję su saugumu, ir atsižvelgiant į Agentūros patirtį šioje srityje, jos saugumo akreditavimo valdyba turėtų būti atsakinga už valdžios sektoriaus paslaugų ir infrastruktūros saugumo akreditavimo užtikrinimą. Be to, atsižvelgiant į Agentūros operacinę parengtį, visų pirma susijusią su pakankamais žmogiškųjų išteklių lygiais, Agentūra turėtų vykdyti jai Komisijos pavestas užduotis. Kai įmanoma, Agentūra turėtų pasinaudoti savo ekspertinėmis žiniomis, pavyzdžiui, vykdydama Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (EGNSS) veiklą. Agentūrai pavedant užduotis, turėtų būti užtikrinami pakankami žmogiškieji, administraciniai ir finansiniai ištekliai, kad Agentūra galėtų visapusiškai vykdyti savo užduotis ir misijas;

(55)

siekiant užtikrinti Vyriausybinės infrastruktūros veikimą ir palengvinti valdžios sektoriaus paslaugų teikimą, Agentūrai turėtų būti leidžiama sudarant susitarimus dėl įnašo pavesti konkrečią veiklą kitiems subjektams atitinkamose jų kompetencijos srityse, laikantis Finansiniame reglamente nustatytų Komisijai taikomų netiesioginio valdymo sąlygų;

(56)

EKA yra tarptautinė organizacija, turinti daug ekspertinių žinių kosmoso, įskaitant palydovinį ryšį, srityje, todėl ji yra svarbi įvairių Sąjungos kosmoso politikos aspektų įgyvendinimo partnerė. Tuo atžvilgiu EKA turėtų turėti galimybę teikti Komisijai ekspertines žinias, be kita ko, rengiant Programos specifikacijas ir įgyvendinant jos techninius aspektus. Tuo tikslu EKA turėtų būti pavesta vykdyti Programos plėtojimo ir patvirtinimo veiklos priežiūrą ir teikti paramą vertinant sutartis, sudarytas įgyvendinant Programą;

(57)

atsižvelgiant į su kosmosu susijusios veiklos svarbą Sąjungos ekonomikai ir Sąjungos piliečių gyvenimui, vienas iš pagrindinių Programos prioritetų turėtų būti aukšto saugumo lygio užtikrinimas ir išlaikymas, visų pirma siekiant apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių interesus, įskaitant su įslaptinta ir neskelbtina neįslaptinta informacija susijusius interesus;

(58)

atsižvelgiant į konkrečias EIVT ekspertines žinias ir jos nuolatinius ryšius su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, EIVT turėtų galėti padėti Komisijai vykdyti tam tikras su Programos saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje, laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES (19);

(59)

nedarant poveikio išimtinei valstybių narių atsakomybei nacionalinio saugumo srityje, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir valstybių narių teisei ginti savo esminius saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį, siekiant užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą turėtų būti nustatytas specialus saugumo valdymas. Tas valdymas turėtų būti grindžiamas trimis pagrindiniais principais. Pirma, privalu užtikrinti, kad būtų kuo labiau atsižvelgiama į didelę išskirtinę valstybių narių patirtį saugumo srityje. Antra, siekiant išvengti interesų konfliktų ir bet kokių saugumo taisyklių taikymo trūkumų, veiklos funkcijos turėtų būti atskirtos nuo saugumo akreditavimo funkcijų. Trečia, už visos Programos infrastruktūros arba jos dalies valdymą atsakingas subjektas taip pat yra tinkamiausias subjektas valdyti jam pavestų užduočių saugumą. Programos saugumas būtų grindžiamas patirtimi, įgyta pastaraisiais metais įgyvendinant Sąjungos kosmoso programą. Patikimam saugumo valdymui užtikrinti taip pat reikia tinkamai paskirstyti įvairių subjektų funkcijas. Kadangi už Programą yra atsakinga Komisija, nedarydama poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, ji, kartu su valstybėmis narėmis, turėtų nustatyti Programai taikomus bendruosius saugumo reikalavimus. Visų pirma įslaptintos informacijos srityje nustatant Programos saugumo valdymą turėtų būtų atsižvelgta į Tarybos ir valstybių narių atitinkamus vaidmenis ir kompetencijos sritis vertinant ir tvirtinant ESĮI apsaugai skirtas šifravimo priemones;

(60)

užtikrinant paslaugų tęstinumą ir sistemos operacijas, yra labai svarbios Programos antžeminės ir kosmoso infrastruktūros kibernetinio saugumo ir fizinio saugumo priemonės, taip pat jos fizinis pertekliškumas. Todėl nustatant bendruosius saugumo reikalavimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į poreikį apsaugoti sistemą ir jos paslaugas nuo kibernetinių išpuolių ir grėsmių palydovams, be kita ko, naudojantis naujomis technologijomis ir remiant reagavimą į tokius kibernetinius išpuolius bei atsigavimą po jų;

(61)

kai tinkama, atlikusi rizikos ir grėsmių analizę, Komisija turėtų nustatyti saugumo stebėsenos struktūrą. Ta saugumo stebėsenos struktūra turėtų būti subjektas, vykdantis nurodymus, parengtus pagal Tarybos sprendimo (BUSP) 2021/698 (20) taikymo sritį;

(62)

nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, kiekvienas savo atitinkamoje kompetencijos srityje, turėtų užtikrinti Programos saugumą pagal šį reglamentą ir, kai aktualu, pagal Sprendimą (BUSP) 2021/698;

(63)

pagal Programą teikiamomis valdžios sektoriaus paslaugomis naudosis Sąjungos valdžios sektoriaus subjektai, vykdydami saugumo, gynybos ir saugos požiūriu kritines misijas bei operacijas, taip pat saugodami ypatingos svarbos infrastruktūrą. Todėl tokioms paslaugoms ir infrastruktūrai turėtų būti taikomas saugumo akreditavimas;

(64)

būtina, kad saugumo akreditavimo veikla būtų vykdoma remiantis kolektyvine atsakomybe už Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, stengiantis pasiekti bendrą sutarimą ir įtraukiant visus, kuriems saugumo klausimas yra svarbus, ir kad būtų įdiegta nuolatinė rizikos stebėsenos procedūra. Taip pat būtina, kad techninio saugumo akreditavimo veiklą vykdytų specialistai, turintys tinkamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą;

(65)

pagal ES sutarties 17 straipsnį Komisija yra atsakinga už programų, kurios pagal Finansiniame reglamente nustatytas taisykles, taikant netiesioginį valdymą, gali būti perdeleguojamos trečiosioms šalims, valdymą. Tomis aplinkybėmis būtina, jog Komisija užtikrintų, kad užduotimis, kurias, taikant netiesioginį valdymą, atlieka trečiosios šalys įgyvendindamos Programą, nebūtų kenkiama Programos saugumui, visų pirma kiek tai susiję su įslaptintos informacijos kontrole. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai Komisija paveda EKA vykdyti užduotis pagal Programą, atitinkamais susitarimais dėl įnašo turi būti užtikrinama, kad EKA surinkta įslaptinta informacija būtų laikoma ESĮI pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES (21) ir Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 (22) ir parengta vadovaujant Komisijai;

(66)

Programos valdžios sektoriaus paslaugomis Sąjungos ir valstybių narių subjektai galėtų naudotis vykdydami saugumo ir saugos požiūriu kritines misijas ir operacijas. Todėl, siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių esminius saugumo interesus, reikia imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas būtinas nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių (trečiųjų valstybių ir trečiųjų valstybių subjektų) lygis, apimant visus Programos elementus. Tokios priemonės galėtų apimti kosmoso ir antžemines technologijas komponentų, posistemių ar sistemų lygmenimis, gamybos pramonės sektorius, kosmoso sistemų savininkus bei operatorius ir antžeminių sistemų komponentų fizinę vietą;

(67)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, taip pat Europos kaimynystės politikos šalims ir kitoms trečiosioms valstybėms gali būti leidžiama dalyvauti Programoje tik pagal susitarimą, kuris turi būti sudarytas pagal SESV 218 straipsnį;

(68)

pagal Tarybos sprendimą (ES) 2021/1764 (23) užjūrio šalyse ar teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai laikomi atitinkančiais reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria yra susijusi atitinkama užjūrio šalis ar teritorija;

(69)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (24) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis. Atliekant Programos vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos kosmoso programos vertinimo, susijusio su GOVSATCOM komponentu, atlikto pagal Reglamentą (ES) 2021/696, išvadas;

(70)

siekiant užtikrinti nuolatinį rodiklių, skirtų Programos veiklos pažangos ataskaitai pateikti, taip pat Programos stebėsenos ir vertinimo sistemų tinkamumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti šio reglamento priedą, kiek tai susiję su rodikliais, papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo ir papildyti šį reglamentą patikslinant Programos kosmoso įrenginių duomenų bazės charakteristikas, taip pat jos tvarkymo ir atnaujinimo metodiką bei procesus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(71)

vadovaujantis patikimo viešojo valdymo interesais ir atsižvelgiant į Programos ir GOVSATCOM komponento sinergiją, pagal Reglamentą (ES) 2021/696 įsteigtas GOVSATCOM klausimų sudėtimi posėdžiaujantis Programos komitetas taip pat turėtų būti komitetu Programos tikslais. Klausimais, susijusiais su Programos saugumu, Programos komitetas turėtų posėdžiauti specialia saugumo klausimų sudėtimi;

(72)

kadangi siekiant patikimo viešojo valdymo reikia užtikrinti vienodą Programos valdymą, spartesnį sprendimų priėmimą ir vienodas galimybes gauti informaciją, subjektų, kuriems pavestos su šia Programa susijusios užduotys, atstovams galėtų būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti Programos komiteto, įsteigto taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (25), darbe. Dėl tų pačių priežasčių trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų, kurios yra sudariusios su Sąjunga tarptautinį susitarimą dėl Programos, atstovams galėtų būti leista dalyvauti Programos komiteto darbe, laikantis saugumo apribojimų ir tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Subjektų, kuriems pavestos su Programa susijusios užduotys, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturėtų turėti teisės dalyvauti Programos komiteto balsavimo procedūrose. Stebėtojų ir ad hoc dalyvių dalyvavimo sąlygos turėtų būti išdėstytos Programos komiteto darbo tvarkos taisyklėse;

(73)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su išsamių taisyklių dėl valdžios sektoriaus paslaugų teikimo nustatymu, valdžios sektoriaus paslaugų eksploatacinių reikalavimų patvirtinimu, valdžios sektoriaus paslaugų portfelio sudarymu, sprendimų dėl įnašų, susijusių su susitarimais dėl įnašo ir darbo programų priėmimu, taip pat papildomų reikalavimų dėl trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų dalyvavimo Programoje nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(74)

Vyriausybine infrastruktūra grindžiamos valdžios sektoriaus paslaugos valdžios sektoriaus įgaliotiesiems naudotojams paprastai turėtų būti teikiamos nemokamai. Tačiau tų paslaugų teikimo pajėgumai yra riboti. Jei atlikusi analizę Komisija padarys išvadą, kad trūksta pajėgumų, jai turėtų būti leidžiama tinkamai pagrįstais atvejais, kai paklausa viršija prieigos pajėgumus, priimti kainodaros politiką, kuri būtų tų išsamių taisyklių dėl paslaugų teikimo dalis, kad paslaugų pasiūla atitiktų paklausą. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su tokios kainodaros politikos priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(75)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su priemonių, reikalingų antžeminei Vyriausybinei infrastruktūrai priklausančių centrų vietos nustatymu, patvirtinimu. Parinkdama tokias vietas Komisija turėtų turėti galimybę atsižvelgti į eksploatacinius ir saugumo reikalavimus, taip pat į esamą infrastruktūrą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(76)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bendrųjų saugumo reikalavimų nustatymo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Valstybės narės turėtų turėti galimybę maksimaliai kontroliuoti Programos bendrųjų saugumo reikalavimų laikymąsi. Kai Komisija priima įgyvendinimo aktus Programos saugumo srityje, jai turėtų padėti specialia saugumo klausimų sudėtimi posėdžiaujantis Programos komitetas. Atsižvelgiant į opų saugumo klausimų pobūdį, Programos komiteto pirmininkas (-ė) turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau Programos komiteto narių. Tais atvejais, kai Programos komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi Programos bendrieji saugumo reikalavimai, neturėtų priimti. Jei saugumo klausimų sudėtimi posėdžiaujančio Programos komiteto dalyvavimas yra numatytas kitais atvejais, toks dalyvavimas turėtų vykti laikantis Programos komiteto darbo tvarkos taisyklių;

(77)

Programa papildoma esama Sąjungos kosmoso programa, integruojant ir išplečiant pastarosios tikslus ir veiksmus, kad būtų sukurta saugi kosminio junglumo sistema Sąjungai. Į tai turėtų būti atsižvelgta atliekant Programos vertinimą;

(78)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo, kuriam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(79)

Programa turėtų būti nustatyta penkerių metų laikotarpiui siekiant suderinti jos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (26) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme;

(80)

kad būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau pradėti šio reglamento įgyvendinimą siekiant įgyvendinti jos tikslus, jis turėtų įsigalioti skubos tvarka,