Byla C‑428/15

Child and Family Agency

prieš

J. D.

(Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose — Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 — 15 straipsnis — Bylos perdavimas kitos valstybės narės teismui — Taikymo sritis — Taikymo sąlygos — Tinkamesnis teismas — Vaiko interesai“

Santrauka – 2016 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – Taikymo sritis – Viešąja teise grindžiamas valstybės narės kompetentingos institucijos pareikštas ieškinys dėl vaiko apsaugos, kuriuo siekiama, kad būtų priimtos su tėvų pareigomis susijusios apsaugos priemonės – Kitos valstybės narės teismo prisiimama jurisdikcija, su sąlyga, kad atitinkama šios kitos valstybės narės institucija inicijuos kitą nei pradėtasis pirmojoje valstybėje narėje procesą – Įtraukimas

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 ir 2 dalys, 2 straipsnio 7 punktas, 8 ir 15 straipsniai)

2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Pareiga atsižvelgti į vaiko interesus – Apimtis

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 12 ir 33 konstatuojamosios dalys bei 15 straipsnis)

3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – Pareiga aiškinti siaurai

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis)

4. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – „Tinkamesnio“ teismo ir „vaiko interesų“ sąvokos – Vertinimo kriterijai

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 ir 3 dalys)

5. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas Nr. 2201/2003 – Jurisdikcija bylose dėl tėvų pareigų – Bylos perdavimas tinkamesniam ją nagrinėti teismui – Įgyvendinimo sąlygos – Draudimas kompetentingam teismui atsižvelgti į tokio perdavimo poveikį atitinkamų asmenų, išskyrus vaiką, dėl kurio kilo ginčas, laisvo judėjimo teisei ar priežastį, dėl kurios šio vaiko motina pasinaudojo šia teise

   (Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalis)

1.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 15 straipsnis turi būti aiškinamas kaip taikomas viešąja teise grindžiamam valstybės narės kompetentingos institucijos pareikštam ieškiniui dėl vaiko apsaugos, kuriuo prašoma priimti su tėvų pareigomis susijusias priemones, kai kitos valstybės narės teismui prisiėmus jurisdikciją tos kitos valstybės narės institucija turi inicijuoti kitą nei pradėtasis pirmojoje valstybėje narėje teismo procesą pagal savo vidaus teisę ir galbūt dėl kitų faktinių aplinkybių.

   Iš tiesų Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnis yra šio reglamento II skyriaus 2 skirsnyje, kuriame įtvirtintos visos jurisdikcijos taisyklės bylose dėl tėvų pareigų. Atsižvelgiant į šio II skyriaus 2 skirsnio struktūrą ir 15 straipsnio užimamą vietą, reikia pažymėti, kad šio straipsnio dalykinė taikymo sritis sutampa su visų šiame skyriuje numatytų jurisdikcijos taisyklių, visų pirma šio reglamento 8 straipsnio, dalykine taikymo sritimi. Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnio 1 ir 2 dalių bet kuriuo atveju matyti, kad šios jurisdikcijos taisyklės taikomos „civilinėms byloms“, susijusioms su šio reglamento 2 straipsnio 7 punkte apibrėžtų tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Vis dėlto Reglamente Nr. 2201/2003 numatytos jurisdikcijos taisyklės tėvų pareigų srityje turėjo būti aiškinamos, atsižvelgiant į šio reglamento 5 konstatuojamąją dalį, taip, kad jos taikomos bylose dėl tėvų pareigų, kuriose siekiama priimti vaiko apsaugos priemones, taip pat ir tose, kurios pagal valstybės narės teisę priskiriamos prie viešosios teisės.

   Be to, kadangi nacionalinė procesinė norma, pagal kurią kitos valstybės narės teismui prisiėmus jurisdikciją būtina, kad atitinkama šios valstybės narės institucija inicijuotų kitą nei pradėtasis pirmojoje valstybėje narėje procesą, gali būti taikoma tik po to, kai įprastai jurisdikciją turintis šios pirmosios valstybės narės teismas priima sprendimą, kuriuo prašo perduoti bylą kitos valstybės narės teismui pagal Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalį, ir po to, kai šis kitas teismas priima sprendimą prisiimti jurisdikciją pagal tos paties straipsnio 5 dalį, ji negali būti laikoma šių sprendimų priėmimo kliūtimi.

   (žr. 29–32, 36, 38 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Kaip matyti iš Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 12 konstatuojamosios dalies, šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės, susijusios su tėvų pareigomis, suformuluotos kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus. Reikalavimas, kad bylos perdavimas kitos valstybės narės teismui, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 15 straipsnį, turi labiausiai atitikti vaiko interesus, atspindi pagrindinį principą, kuriuo rėmėsi teisės aktų leidėjas, rengdamas šį reglamentą, ir kuriuo turi būti remiamasi jį taikant su tėvų pareigomis susijusiose bylose. Reglamento Nr. 2201/2003 atveju atsižvelgiant į tai, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, siekiama, kaip matyti iš šio reglamento 33 konstatuojamosios dalies, užtikrinti pagarbą pagrindinėms vaiko teisėms.

   (žr. 42–44 punktus)

3.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 15 straipsnio 1 dalyje numatyta perdavimo kitos valstybės narės teismui taisyklė yra specialios jurisdikcijos taisyklė, kuria nukrypstama nuo šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios jurisdikcijos taisyklės, todėl turi būti aiškinama siaurai. Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės teismas, kuris įprastai turi jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą, tam, kad galėtų prašyti perduoti ją kitos valstybės narės teismui, turi paneigti iš šio reglamento išplaukiančią tvirtą prielaidą dėl jo paties jurisdikcijos.

   (žr. 48, 49 punktus)

4.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 15 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog, pirma, tam, kad galėtų nuspręsti, jog kitos valstybės narės, su kuria vaiką sieja konkretus ryšys, teismas yra tinkamesnis, jurisdikciją turintis valstybės narės teismas turi įsitikinti, kad bylos perdavimas tokiam teismui gali suteikti realios ir konkrečios pridėtinės vertės nagrinėjant šią bylą, atsižvelgiant, be kita ko, į procesines normas, taikomas toje kitoje valstybėje narėje, ir, antra, tam, kad galėtų nuspręsti, jog toks perdavimas labiausiai atitinka vaiko interesus, jurisdikciją turintis valstybės narės teismas turi, be kita ko, įsitikinti, kad šis perdavimas nepakenks vaiko padėčiai.

   Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnio 1 dalį, kai valstybės narės teismas siekia perduoti su tėvų pareigomis susijusią bylą, ji turi būti perduodama tik kitos valstybės narės, su kuria vaiką sieja konkretus ryšys, teismui. Siekiant įrodyti tokį ryšį konkrečioje byloje, reikia atsižvelgti į sąlygas, išsamiai išvardytas minėto reglamento 15 straipsnio 3 dalies a–e punktuose. Visos šios sąlygos rodo – jei ne akivaizdžiai, tai bent iš esmės – jog būtinas ryšys tarp atitinkamo vaiko, dėl kurio pradėta byla, ir kitos valstybės narės nei ta, kurios teismas įprastai turi jurisdikciją ją nagrinėti, pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto tai, kad vaiką ir kitą valstybę narę sieja konkretus ryšys, kuris svarbus atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nebūtinai savaime leidžia iš anksto pateikti atsakymą, be kita ko, į klausimą, ar šios kitos valstybės narės teismas yra tinkamesnis nagrinėti bylą nei jurisdikciją turintis teismas, ir, jei taip, ar bylos perdavimas pastarajam teismui labiausiai atitinka vaiko interesus.

   Siekdamas nustatyti, ar kitoje valstybėje narėje, su kuria vaiką sieja konkretus ryšys, yra bylą nagrinėti tinkamesnis teismas, jurisdikciją turintis teismas gali atsižvelgti, be kita ko, į kitos valstybės narės procesines normas, kaip antai taikomas renkant įrodymus, būtinus bylai nagrinėti. Tačiau jurisdikciją turintis teismas, atlikdamas tokį vertinimą, neturėtų atsižvelgti į šios kitos valstybės narės materialinę teisę, kurią, tikėtina, taikytų pastarosios valstybės teismas, jei byla jam būtų perduota.

   Be to, kiek tai susiję su reikalavimu, kad perdavimas turi labiausiai atitikti vaiko interesus, reikia pažymėti, kad jurisdikciją turintis teismas turi įvertinti galimą neigiamą poveikį, kurį toks perdavimas galėtų turėti vaiko, dėl kurio pradėta byla, emociniams, šeiminiams ir socialiniams santykiams ar materialinei jo padėčiai.

   (žr. 50–52, 55–59, 61 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

5.  Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 15 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, taikydamas šią nuostatą konkrečioje su tėvų pareigomis susijusioje byloje, neturi atsižvelgti nei į galimo šios bylos perdavimo kitos valstybės narės teismui poveikį atitinkamų asmenų, išskyrus vaiką, dėl kurio kilo ginčas, laisvo judėjimo teisei, nei į priežastį, dėl kurios šio vaiko motina pasinaudojo šia teise dar prieš kreipimąsi į šį teismą, nebent tokie aspektai galėtų pakenkti tokio vaiko padėčiai.

   (žr. 67 punktą, rezoliucinės dalies 3 punktą)