30.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 83/65

(1)

Pernai Graikijos makroekonominė ir biudžeto padėtis itin suprastėjo, o Graikijos viešųjų finansų būklė dėl ekonominio nuosmukio pablogėjo kur kas daugiau, nei buvo galima tikėtis. Šios aplinkybės iš esmės susidarė dėl nacionalinių veiksnių, išsivysčiusių per ilgesnį laikotarpį, ir nulėmė Graikijos ekonomikos grynojo skolinimo pozicijos suprastėjimą bei didelį ir nuolatinį išorės disbalansą, rodantį nemažą prarastą konkurencingumą ir smarkiai suprastėjusią fiskalinę būklę.

(2)

Prastus ekonominius ir fiskalinius rezultatus iš dalies nulėmė nacionalinė politika, susijusi su fiskalinės politikos vykdymu, viešojo administravimo veiksmingumu ir struktūrinių reformų stoka (Graikijos rodikliai yra prasti, palyginti su tarptautiniais standartais).

(3)

Dabartinė padėtis kelia didžiulius iššūkius ilgalaikiam Graikijos ūkio tvarumui, o ekonominė ir fiskalinė padėtis gali neigiamai paveikti kitas euro zonos nares, kaip matyti iš kintančio tam tikrų valstybių narių vyriausybės obligacijų pelningumo. Dabartinė padėtis taip pat kelia grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui.

(4)

Atlikdamos įvairių rūšių daugiašalę priežiūrą, Taryba ir Komisija yra ne kartą atkreipusios dėmesį į ilgesnio laikotarpio Graikijos ekonomikos struktūrines problemas. Ši priežiūra – tai biudžeto priežiūra pagal Stabilumo ir augimo paktą bei Lisabonos strategiją, kurioje numatytos bendrosios ekonominės politikos gairės (1), sudarančios bendrąją Sąjungos ir euro zonos struktūrinės reformos atskaitos sistemą. Tai rekomendacijos valstybėms narėms laikytis vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir imtis veiksmingų priemonių perviršiniam biudžeto deficitui nedelsiant ištaisyti, taip pat siekti ištaisyti einamosios sąskaitos deficitą įgyvendinant struktūrines reformas, stiprinant išorės konkurencingumą ir ištaisymui užtikrinti pasitelkiant fiskalinę politiką.

(5)

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į dideles Graikijos ekonomikos struktūrines problemas, susijusias su fiskaliniais, darbo ir produktų rinkų klausimais, Taryba savo 2009 m. birželio 25 d. rekomendacijoje (2) pažymėjo, kad Graikijai „būtina labiau stengtis išspręsti Graikijos ūkio makroekonominio disbalanso ir struktūrinių trūkumų problemas“, ir pateikė konkrečias rekomendacijas Graikijai, tarp jų – tęsti fiskalinį konsolidavimą, stiprinti konkurenciją laisvųjų profesijų sektoriuje, įgyvendinti reformas, skatinančias investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, veiksmingiau panaudoti struktūrinių fondų lėšas, reformuoti viešąjį administravimą ir imtis įvairių darbo rinkos priemonių taikant integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą. Kartu Taryba rekomendavo Graikijai, kaip euro zonos narei, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir gerinti jų kokybę, modernizuoti viešąjį administravimą bei įgyvendinti bendruosius Sąjungos darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus.

(6)

Tačiau Graikijos ekonominė ir biudžeto politika neatitinka nei šiai šaliai pagal bendrąsias ekonominės politikos gaires pateiktos specialios rekomendacijos, nei euro zonai priklausančioms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų, išdėstytų 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių valstybėms narėms ir Bendrijai.

(7)

2010 m. sausio 15 d. Graikija pateikė 2010 m. atnaujintą stabilumo programą, kurioje nustatyti biudžeto srities tikslai iki 2013 m. ir kuri turi būti traktuojama kartu su 2010 m. biudžetu, Graikijos parlamento patvirtintu 2009 m. gruodžio 23 d; remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (3) 5 straipsnio 3 dalimi, Taryba nuomonę dėl 2010 m. atnaujintos Graikijos stabilumo programos pateikė 2010 m. vasario 16 d. Taryba 2010 m. vasario 16 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 9 dalį taip pat priėmė sprendimą, kuriuo Graikija įspėjama, kad imtųsi deficito mažinimo priemonių, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti (4) (toliau – 2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimas).

(8)

Tam, kad ekonominė politika būtų deramai koordinuojama euro zonoje, reikia laiku taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnyje numatytas priemones. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija gali įspėti atitinkamą valstybę narę ir gali rekomenduoti Tarybai priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Atsižvelgiant į padėties rimtumą ir siekiant užtikrinti suderinamumą su 2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimu, reikėtų, kad Taryba priimtų reikalingą rekomendaciją. Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.

(9)

Nors makroekonominės sąlygos 2009 m. pablogėjo labiau, nei tikėjosi valdžios institucijos, viešųjų finansų būklė suprastėjo kur kas daugiau, nei buvo galima tikėtis dėl stipresnio nei prognozuota nuosmukio. Pablogėjimą iš esmės nulėmė Graikijos Vyriausybės vykdoma biudžeto politika. Šiuo metu vertinama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. sudarė 12,75 % BVP, palyginti su 3,75 % BVP siektinu rodikliu, nustatytu 2009 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje.

(10)

Graikijos parlamentas 2009 m. gruodžio 23 d. patvirtino 2010 m. biudžetą, kuriame nustatytas siektinas 9,1 % BVP deficito rodiklis 2010 m. Tuo metu Graikijos valdžios institucijos paskelbė apie ketinimą fiskalinį koregavimą paspartinti jau 2010 m., nustatant 2010 m. biudžeto tikslą – 8,7 % BVP. 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje patvirtintas patikslintas 8,7 % BVP biudžeto tikslas 2010 m.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis viešosioms išlaidoms gerokai viršija Sąjungos vidurkį, daugiausia dėl labai didelio numatomo išlaidų pensijoms augimo, palyginti su visu BVP, artimiausiais dešimtmečiais. Turimi rodikliai, kaip matoma iš Komisijos tarnybų 2009 m. tvarumo ataskaitos, rodo labai didelę riziką viešųjų finansų tvarumui, kurią reikia mažinti ne tik konsoliduojant biudžetą, bet ir reformuojant pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas. Graikijos pensijų sistema susiduria su keliomis problemomis, įskaitant faktą, kad ji yra taikoma fragmentiškai. Nors vidutinis Graikijos pajamų atkūrimo koeficientas yra vienas didžiausių Sąjungoje (tai neigiamai veikia paskatas dirbti, kaip matyti visų pirma iš mažo vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygio), Graikijos senyvi gyventojai yra vieni skurdžiausių. Taip pat yra problemų, susijusių su ankstyvo išėjimo į pensiją sistemomis, sudarančiomis alternatyvias, tačiau brangias, išėjimo į pensiją galimybes. Taip pat reikia reformuoti sveikatos priežiūros sistemą, visų pirma žymiai pagerinant jos veiksmingumą ir valdymą, dėl kurių nepakankamumo periodiškai viršijamas biudžetas. Darbo rinkos reformomis turėtų būti skatinama darbo jėgos pasiūla, taip didinant įnašų šaltinį.

(12)

Graikija turėtų atkurti prarastą konkurencingumą ir sumažinti didelį išorės disbalansą. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, Graikija turėtų siekti ištaisyti einamosios sąskaitos deficitą „įgyvendindama struktūrines reformas, stiprindama išorinį konkurencingumą ir […] ištaisymui pasitelkdama fiskalinę politiką“. Šiuo tikslu Graikijos valdžios institucijos turėtų įgyvendinti ilgalaikes priemones einamosioms pirminėms išlaidoms, įskaitant darbo užmokesčio išlaidoms viešajame sektoriuje, kontroliuoti ir skubiai įgyvendinti struktūrines darbo ir produktų rinkų reformas. Graikijos valdžios institucijos visų pirma turėtų užtikrinti, kad fiskalinio konsolidavimo priemonės taip pat būtų nukreiptos viešųjų finansų kokybei didinti vykdydamos visapusišką reformų programą ir nedelsiant įgyvendindamos tolesnės mokesčių administravimo reformos politiką.

(13)

Įvairūs rodikliai ir analizės patvirtina, kad per pastaruosius dešimt metų Graikija sparčiai ir nuolat praranda kainų konkurencingumą. Tą paaiškina darbo užmokesčio augimas, kuris yra spartesnis nei produktyvumo augimas. Palyginti su darbo užmokesčiu privačiajame sektoriuje, darbo užmokestis Graikijos viešajame sektoriuje auga sparčiau nei kitose euro zonos šalyse ir turi įtakos bendroms deryboms dėl darbo užmokesčio, todėl viešasis sektorius turi imtis pagrindinio vaidmens padedant mažinti darbo užmokestį. Be to, kai kurie Graikijos kolektyvinių derybų sistemos ypatumai (pvz., tarpinis derėjimosi lygmuo) taip pat gali paaiškinti nevienodą darbo užmokesčio ir produktyvumo augimą, todėl jie turi būti koreguojami suderinus su socialiniais partneriais. Žvelgiant į ateitį, derybų dėl darbo užmokesčio sistema turi skatinti darbo užmokesčio pokyčius, kurie tiksliau atspindėtų konkurencingumo, našumo pokyčius ir vietinės darbo rinkos sąlygas.

(14)

Viešasis administravimas yra pagrindinė efektyvumo didinimo Graikijoje kliūtis. Dauguma atvejų lyginant tarptautiniu mastu Graikijos viešasis sektorius vertinamas prastai ir manoma, kad daugelis problemų kyla dėl nepakankamų administracinių gebėjimų ir efektyvumo stokos. Valdžios institucijos yra įsipareigojusios gerinti viešąjį administravimą. Šie įsipareigojimai turėtų būti įgyvendinti sumažinant darbuotojų skaičių, gerinant žmogiškųjų išteklių valdymą viešojo sektoriaus subjektuose, mažinant sąnaudas, didinant skaidrumą, didinant teisinį tikrumą ir veiksmingai įgyvendinant politikos kryptis.

(15)

Graikija turi daug galimybių gerinti verslo aplinką ir produktų rinkos veikimą. Įmonės susiduria su painiomis, sunkiomis ir ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Laisvųjų profesijų sektorius yra griežtai reguliuojamas, o konkurencijos kliūtys yra vienos didžiausių Sąjungoje. Be to, tinklų pramonės šakų (pvz., energetikos) liberalizavimas atsilieka nuo Sąjungos vidurkio, kaip ir rinkų transporto sektoriuje, ypač geležinkelių, atvėrimas. Įgyvendinus reformas šiose srityse galėtų padidėti privačios investicijos ir užimtumas, o poveikis viešiesiems finansams būtų nedidelis. Produktų rinkų reformos taip pat galėtų padėti įgyvendinti darbo rinkos reformas sumažindamos spaudimą didinti išlaidas.

(16)

Graikijos darbo rinką taip pat reikia reformuoti pagal bendruosius darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, kaip Taryba pažymėjo 2009 m. rekomendacijose dėl užimtumo politikos įgyvendinimo. Ypatingą dėmesį reikia skirti jauniems asmenims, įvertinant sunkumus, su kuriais jie susiduria ieškodami oficialaus darbo. Yra daug galimybių remti darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, įskaitant švietimo ir mokymo politikos gerinimą, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumo gerinimą, pasinaudojant taip pat ir Europos socialinio fondo parama. Taip pat egzistuoja poreikis liberalizuoti teisės aktus dėl atleidimo iš darbo. Be to, politika turėtų skatinti aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje. Šių rekomendacijų įgyvendinimas yra itin svarbus Graikijos ūkiui. Todėl reikėtų tinkamai atsižvelgti į ekonomikos srityje įgyvendintų struktūrinių priemonių poveikį užimtumui.

(17)

Tikėtina, kad greitesnis ir efektyvesnis Sąjungos struktūrinių ir sanglaudos lėšų įsisavinimas nulems pastangų atkurti konkurencingumą ir viešųjų finansų tvarumą sėkmę. Palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, lėšų įsisavinimo tempas mažesnis. Padedama Komisijos ir siekdama imtis priemonių įsisavinimo pajėgumui bei veiksmų programų struktūrai pagerinti, Graikija galėtų finansuoti pagrindines viešąsias investicijas, kurios būtų palankios ilgalaikiam augimo potencialui ir kartu sudarytų sąlygas tęsti biudžeto konsolidavimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas administracinės reformos ir skaitmeninės konvergencijos veiksmų programoms, nes jos prisideda prie esminių viešojo administravimo reformų, kurios sudaro reformų strategijos, išdėstytos 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje, esmę. Pavyzdžiui, pagal šias veiksmų programas skirtas Sąjungos struktūrinės paramos lėšas būtų galima nukreipti į viešąjį sektorių vykdant sveikatos priežiūros sistemos, valstybinių įdarbinimo tarnybų, mokymosi visą gyvenimą, kovos su nedeklaruotu darbu reformas, taip pat efektyvių reguliavimo kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo gebėjimų kūrimą.

(18)

Graikijos bankai atrodo gana patikimi pelningumo ir kapitalo pakankamumo atžvilgiu. Bankų sektoriaus atsparumas patvirtintas plačiai atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Be to, Graikijos bankai yra išdavę nedaug neveiksnių paskolų (maždaug 7,2 % paskolų portfelio), o paskolų ir indėlių santykis santykinai žemas. Tačiau Graikijos bankų sektorius yra susidūręs su sunkumais vertinant likvidumą didmeninėse rinkose, todėl yra itin priklausomas nuo Eurosistemos skolinimo. Apibendrinant, nors Graikijos bankų sistema apskritai yra patikima ir nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjo mažiau nei kai kurios kitos valstybės narės, vargu, ar jai pavyks išlikti apsaugotai nuo Graikijos viešųjų finansų sunkumų. Be to, nerimą kelia ekonominių ir finansinių problemų kai kuriose kaimyninėse Graikijos šalyse poveikis.

(19)

Atsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikį Graikijos ekonomikai, dėl numanomo rizikos perkainojimo įsiskolinimo našta tampa dar sunkesnė ir auga valdžios sektoriaus skolos rizikos priemokos,

1.

Atsižvelgdama į savo viešųjų finansų ir viso ūkio institucinius trūkumus, Graikija turėtų parengti ir kuo greičiau 2010 m. pradėti įgyvendinti ryžtingų ir visapusiškų struktūrinių reformų paketą, apimantį daugiau nei 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje nustatytos priemonės. Siūlomoms reformoms turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs tvarkaraščiai bei jų laikomasi vykdant reformas. Konkrečiau, atsižvelgdama į derybų dėl darbo užmokesčio sistemos efektyvumo užtikrinimo svarbą ir bendro darbo užmokesčio mažinimo poreikį dėl prarandamo konkurencingumo, Graikija turėtų:

2.

Atsižvelgdama į neatidėliotiną būtinybę reformuoti pensijų sistemą ir turėdama omenyje ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo problemas, Graikija turėtų:

3.

Sveikatos priežiūros srityje reformos akcentai turėtų būti šie:

4.

Reikia didinti viešojo administravimo veiksmingumą. Šiuo tikslu Graikija turėtų:

5.

Kitas prioritetas, kuriam dėmesį skirti reikia jau 2010 m., susijęs su produktų rinkos veikimo ir verslo aplinkos gerinimu. Šiuo tikslu Graikija turėtų:

6.

Siekdama užtikrinti produktyvumo ir užimtumo augimą, Graikija turėtų:

7.

Turėdama omenyje uždavinį didinti produktyvumą, įskaitant prioritetinių viešųjų investicijų strategijų įgyvendinimą, Graikija turėtų imtis visų priemonių, būtinų Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo veiksmingumui ir spartai didinti. Tą darant ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiam ir veiksmingam administracinės reformos ir skaitmeninės konvergencijos veiksmų programų įgyvendinimui, nes jos prisideda prie esminių viešojo administravimo reformų, kurios sudaro reformų strategijos, išdėstytos 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje, esmę.

8.

Graikija raginama apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir struktūrinių priemonių, nustatytų 2010 m. sausio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje, įgyvendinimo tvarkaraštį pranešti ketvirtinėse ataskaitose, numatytose 2010 m. vasario 16 d. Tarybos sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje.