EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62016CA0251
Case C-251/16: Judgment of the Court (Fourth Chamber) of 22 November 2017 (request for a preliminary ruling from the Supreme Court — Ireland) — Edward Cussens, John Jennings, Vincent Kingston v T.G. Brosnan (Reference for a preliminary ruling — Common system of value added tax (VAT) — Sixth Directive 77/388/EEC — Article 4(3)(a) and Article 13B(g) — Exemption of the supply of buildings, and of the land on which they stand, other than as described in Article 4(3)(a) — Principle that abusive practices are prohibited — Applicability in the absence of national provisions transposing that principle — Principles of legal certainty and of the protection of legitimate expectations)
Byla C-251/16: 2017 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Edward Cussens, John Jennings, Vincent Kingston / T. G. Brosnan (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema (PVM) — Šeštoji direktyva 77/388/EEB — 4 straipsnio 3 dalies a punktas ir 13 straipsnio B dalies g punktas — Kitų nei 4 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų pastatų ir žemės, kurioje jie pastatyti, tiekimo neapmokestinimas — Draudimo piktnaudžiauti principas — Taikymas nesant šį principą perkeliančių nacionalinių nuostatų — Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai)
Byla C-251/16: 2017 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Edward Cussens, John Jennings, Vincent Kingston / T. G. Brosnan (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema (PVM) — Šeštoji direktyva 77/388/EEB — 4 straipsnio 3 dalies a punktas ir 13 straipsnio B dalies g punktas — Kitų nei 4 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų pastatų ir žemės, kurioje jie pastatyti, tiekimo neapmokestinimas — Draudimo piktnaudžiauti principas — Taikymas nesant šį principą perkeliančių nacionalinių nuostatų — Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai)
OL C 22, 2018 1 22, p. 10–11
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
22.1.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 22/10 |
2017 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Edward Cussens, John Jennings, Vincent Kingston / T. G. Brosnan
(Byla C-251/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema (PVM) - Šeštoji direktyva 77/388/EEB - 4 straipsnio 3 dalies a punktas ir 13 straipsnio B dalies g punktas - Kitų nei 4 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų pastatų ir žemės, kurioje jie pastatyti, tiekimo neapmokestinimas - Draudimo piktnaudžiauti principas - Taikymas nesant šį principą perkeliančių nacionalinių nuostatų - Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai))
(2018/C 022/12)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Supreme Court
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantai: Edward Cussens, John Jennings, Vincent Kingston
Kita apeliacinio proceso šalis: T. G. Brosnan
Rezoliucinė dalis
|
1. |
Draudimo piktnaudžiauti principas turi būti aiškinamas taip, kad, nepaisant nacionalinės priemonės, kuria šis principas įgyvendinamas vidaus teisinėje sistemoje, jis gali būti tiesiogiai taikomas siekiant atsisakyti neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu nekilnojamojo turto pardavimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, įvykdyto prieš paskelbiant 2006 m. vasario 21 d. Sprendimą Halifax ir kt. (C-255/02, EU:C:2006:121), ir tai nėra draudžiama pagal teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. |
|
2. |
1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, jei pagrindinėje byloje nagrinėjamus sandorius reikėtų iš naujo apibrėžti pagal draudimo piktnaudžiauti principą, tie iš šių sandorių, kurie nebuvo sudaryti piktnaudžiaujant, gali būti apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu remiantis reikšmingomis tokį apmokestinimą numatančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis. |
|
3. |
Draudimo piktnaudžiauti principas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant, remiantis 2006 m. vasario 21 d. Sprendimo Halifax ir kt. (C-255/02, EU:C:2006:121) 75 punktu, nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą, reikia atskirai atsižvelgti į nuomos sutarčių, galiojusių prieš įvykdant pagrindinėje byloje aptariamo nekilnojamojo turto pardavimą, tikslą. |
|
4. |
Draudimo piktnaudžiauti principas turi būti aiškinamas taip, kad nekilnojamojo turto tiekimu, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, gali būti įgyjamas mokestinis pranašumas, prieštaraujantis reikšmingų Šeštosios direktyvos 77/388/EEB nuostatų tikslui, jeigu šio nekilnojamojo turto savininkas ar nuomininkas, prieš tai, kai šis turtas buvo parduotas tretiesiems pirkėjams, dar nebuvo juo faktiškai pasinaudojęs. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taip yra pagrindinėje byloje. |
|
5. |
Draudimo piktnaudžiauti principas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas esant situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, kuri susijusi su galimu nekilnojamojo turto tiekimo neapmokestinimu pridėtinės vertės mokesčiu. |