30.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/50

—

pripažinti, kad šis ieškinys dėl panaikinimo pareikštas tinkamai ir yra priimtinas remiantis SESV 263 straipsnio nuostatomis ir SESV 264 straipsnio taikymo tikslais,

—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimą C (2016) 5054 tiek, kiek jame nustatyta, kad skunde aprašyta priemonė nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,

—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2016 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimą (2016) 5054 tiek, kiek jame nustatyta, kad jei skunde aprašyta priemonė būtų valstybės pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės patirtas išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas nemotyvavimu. Ieškovė teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nurodyta, kad net jeigu priemonė būtų valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nors ši išvada yra nemotyvuota.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida. Ieškovė teigia, kad sprendime yra vertinimo klaida, kiek tai susiję su pagalbos priemonės poveikiu konkurencijai ir valstybių narių prekybai, nes priežastys, kurios nulėmė Komisijos teiginį, kad aptariamos pagalbos priemonės poveikis valstybės narių prekybai yra visiškai hipotetinis ar preziumuojamas ir kad jei toks poveikis iš tikrųjų egzistuotų, jis būtų tik mažareikšmis, yra netvirtos ir iš tikrųjų užtikrina analogiškų vienkartinių pagalbos priemonių paplitimą ne tik Tomaro regione, bet ir visoje šalyje, o tai sukelia pasekmes, susijusias su atgrasomuoju poveikiu, kuris daromas nacionalinėms investicijoms ir investicijoms iš kitų valstybių narių.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija: i) kruopščiai ir objektyviai neišnagrinėjo, ar aptariama pagalba gali turėti įtakos valstybių narių prekybai, ii) neatsižvelgė į tai, kad nėra ribos ar procentinės dalies, kurios neviršijus būtų galima a priori teigti, kad įtaka valstybių narių prekybai nedaroma, iii) neatsižvelgė į tai, kad poveikis valstybių narių prekybai nepriklauso nuo teikiamų paslaugų vietinio ar regioninio pobūdžio arba nuo aptariamos veiklos srities svarbos, iv) nepakankamai pabrėžė, kad tuo atveju, kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina įmonės poziciją palyginti su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis, reikia pripažinti, jog įmonės gavėjos konkurentėmis esančios įmonės turės mažiau palankias sąlygas finansuoti naujas investicijas aptariamoje valstybėje.