12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/82

1.1

EESRK labai palankiai vertina tai, kad pagrindinis dėmesys skiriamas Europos pramonei – gamybai ir paslaugoms - ir tai rodo Komisijos 2012 m. spalio mėn. atnaujintas komunikatas dėl pramonės politikos, įskaitant priedus, kuriuose pateikiama pramonės politikos ir trūkumų valstybėse narėse analizė. Daugelis aspektų atitinka EESRK (1) požiūrį. Tikras įrodymas bus šios politikos įgyvendinimas.

1.2

Pramonės politika, viena iš septynių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, turėtų būti ES augimo iniciatyvos, apie kurią daug kalbama, tačiau dėl kurios imamasi per mažai veiksmingų priemonių, dalis. Reikia teisingo požiūrio ir nuoseklaus metodo. Politinis poveikis yra akivaizdus. EESRK ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą skubiai pateikti (nuoseklių!) iniciatyvų ir transversalios politikos, kuri padėtų atremti didžiulį pramonės gamybos didinimo Europoje iššūkį.

1.3

Europos Vadovų Taryba turėtų imtis vadovaujamo vaidmens sudarant pramonės politikos darbotvarkę. Komisija turėtų aktyviai dalyvauti šiame procese. Reikia kryptingo ir bendro Tarybų (konkurencijos, mokslinių tyrimų, aplinkos ir socialinių reikalų), Komisijos ir EP dėmesio planuojant ir skatinant šiuolaikišką politiką Europoje.

1.4

Tam, kad taptų pagrindine Europos strategija, pramonės politikos sprendimai, susiję su veiksmais, planais ir terminais turi būti plačiai viešinami, o šiuo metu to tikrai nėra.

1.5

Be to, ES reikia optimalios 27 nacionalinių ir ES pramonės politikos konvergencijos Europoje – kol kas, kaip rodo platus tyrimų spektras, tokios konvergencijos nėra. Įvairovė yra privalumas, tačiau susiskaldymas yra žalingas. Reikėtų spręsti geopolitinio disbalanso problemas.

1.6

Geresnės pagrindinės sąlygos pirmiausia reiškia sukurtą ES vidaus rinką socialinės rinkos ekonomikos sąlygomis, tai užtikrinant tiksliais vertinimais, reguliavimu ir įgyvendinimu visoje Sąjungoje. Vidaus rinką reikia stiprinti viešosiomis investicijomis į tarpvalstybines jungtis - kelius, vandens kelius, uostus, oro uostus ir geležinkelius.

1.7

Kadangi darbo ES neturi jau daugiau kaip 26 milijonai žmonių, augimas lėtas, o biudžetai mažinami, pramonei ir inovacijoms reikia stimuliuojančių perspektyvų ir sąlygų. Reikia rasti tinkamą fiskalinio konsolidavimo (taupymo priemonių), nacionalinių reformų programų ir pramonės politikos pusiausvyrą, kad būtų galima generuoti investicijas, kurti darbo vietas ir stiprinti pasitikėjimą.

1.8

Bet kuri ES iniciatyva turėtų sustiprinti Europos, kaip konkurentės ir partnerės, pozicijas pasaulinėje dinamikoje. Jeigu norime pasiekti labai plataus užmojo tikslą iki 2020 m. 20 proc. pramonės taptų gamybos pramone, reikia didelių investicijų ir reikšmingų politikos pokyčių. Taip pat labai reikia didinti našumą.

1.9

Pažangios sąlygos pramonei tikrai neapsiriboja techninėmis priemonėmis ir jų koregavimu. Pažangios sąlygos siejasi su visa pramonės aplinka, visų pirma reikalinga nuosekli ir prognozuojama ilgalaikė klimato ir energetikos politika, kuri remtų konkurencingą pramonės bazę. Sąlygos turėtų padėti pasiekti puikius rezultatus ir būti palankios naujai atsirandančioms pramonės šakoms.

1.10

ES politika turėtų derėti su tikslais ir skirta konkrečiam sektoriui, turėtų būti grindžiama „iš apačios į viršų“ vertinimais, kurie padėtų optimaliai spręsti techninių ir ekonominių pajėgumų klausimą bei iššūkius. Šiais principais turėtų būti vadovaujamasi ir įgyvendinant pavyzdinę tausaus išteklių naudojimo iniciatyvą, kurios tikslas - didinti žaliavų vartojimo efektyvumą ir kartu skatinti inovacijas bei didinti Europos įmonių atsparumą.

1.11

Pramonės politika daro stiprų socialinį poveikį, kadangi ji veikia visus visuomenės sluoksnius: regionus ir savivaldybes, įmones, darbo jėgą sparčiai besikeičiančiose darbo vietose (skaitmenizacija ir robotizacija, su paslaugomis susijusi gamyba, IRT), švietimo sektorių ir universitetus, vartotojus ir piliečius. Pramonės politika neatsiejama ir nuo restruktūrizacijos bei įžvalgų. Ji turėtų suteikti šiuolaikišką išsilavinimą, profesinį mokymą ir informaciją bei skatinti technologijas, inovacijas, kūrybingumą ir verslumą. Be to, reikia nuspėti demografinius pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti.

1.12

Didelių tikslų turintys regionai skatina pramonės veiksmingumą. ES ir valstybės narės turėtų skatinti tokių regionų savarankiškumą, taip pat specializavimąsi ir atitinkamus mokslinius tyrimus, kvalifikacijas ir klasterius. Šioje srityje galima labai daug pasiekti.

1.13

Reikėtų akcentuoti iniciatyvas ir projektus bei valstybių ir regionų sėkmės pavyzdžius, kurie gali sustiprinti žmonių ir socialinės bei ekonominės veiklos vykdytojų pasitikėjimą. Reikėtų intensyvinti ES ir valstybių narių partnerystės susitarimus bei valstybių narių ir regionų tinklaveiką. Kasmetinis „Europos semestras“ suteikia daugybę nuolatinės stebėsenos galimybių.

1.14

ES pramonės politika turėtų būti pagrįsta bendra ES ir valstybių narių vizija ir kompetencijomis ir turėtų būti bendros vizijos, kompetencijų ir veiksmų procesas, kuriame ūkio subjektai ir profesinės sąjungos dalyvautų kaip lygiaverčiai partneriai. Lygiai taip pat, kur tinkama, turėtų dalyvauti ir kiti suinteresuotieji subjektai, tokie kaip švietimo sektorius, universitetai (mokslo tiriamasis darbas), organizacijos, vartotojai ir kt.

1.15

Nepaisant didelių ekonominių rezultatų skirtumų tarp valstybių narių, visos jos turėtų pasinaudoti geriausia praktika ir padedančiais požiūriais bei metodais.

1.16

EESRK reguliariai pateikia pasiūlymų dėl sektorių ir pramonės politikos (žr. priedą). Šioje nuomonėje pirmenybė teikiama svarbių klausimų nuoseklumui ir veiksmingam valdymui, kurį užtikrina koordinavimas ir reguliavimas.

2.1

Komisijos analizėje teigiama, kad „išlaidos darbo jėgai tampa mažėjančia bendrų gamybos sąnaudų dalimi“ (2). Našumas yra svarbus veiksnys. Tam tikra gamyba grįžta į Europą, tačiau stiprėja konkurencija tokiose srityse kaip ekonomikos infrastruktūros gerinimas BRICS šalyse, euro vertės didėjimas, energijos kainos, o tai skatina investuoti užsienyje.

2.2

Be to, inovacinės veiklos rezultatų ir specializacijos technologijų srityje Europa atsilieka nuo JAV ir Japonijos. Europa daugiau nei JAV dalyvauja vidutinių aukštųjų ir vidutinių žemųjų technologijų sektoriuje, tačiau tradicinis dviejų žemynų atotrūkis aukštųjų technologijų segmente pastaraisiais metais pastebimai padidėjo.

2.3

Baltųjų Rūmų ir Kongreso pasiryžimą atgaivinti gamybą atspindi nacionalinė konkurencijos strategiją 2014–2018 m. (3). Vienas iš svarbių aspektų yra gamybos vaidmuo ir vertė JAV ekonomikai, saugumui ir pirmavimui pasaulyje.

2.4

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė stiprina technologinę ir novatorišką infrastruktūrą. Šiame procese tiesiogiai dalyvauja JAV gynybos, energetikos ir prekybos ministerijos, taip pat Nacionalinis mokslo fondas ir NASA, suteikdamos postūmį daugybei nacionalinių mokslinių tyrimų institutų ir universitetų.

2.5

Tai didelė permaina valstybėje, kurioje dar visai neseniai buvo propaguojama poindustrinė ekonomika. Stiprėjanti Kinijos ir kitų šalių konkurencija privertė suklusti. Suvokimas keičiasi. Prognozuojama, jog Kinija iki 2030 m. taps ekonomiškai stipriausia valstybe pasaulyje, nors JAV ir išlaikys lyderės pozicijas, o Japonija ir Europa liks toli užnugaryje (4).

2.6

Naujas naftos išteklių, ypač skalūnų dujų žvalgymas, padės JAV tapti nepriklausomomis nuo energijos tiekėjų. Skalūnų dujų žvalgyba laikoma revoliucija energetikos sektoriuje, paskatinsiančia pramonės renesansą JAV ir geopolitines slinktis. Tačiau dar reikia spręsti aplinkosaugines ir sveikatos problemas (5).

2.7

Toliau tęsiasi Kinijos, Brazilijos ir Indijos pakilimas. Rusija taip pat nesnaudžia. Joms ant kulnų sparčiai lipa kitos Azijos ir Pietų Amerikos valstybės. Daugelį metų augimo rodikliai besivystančiose pasaulio šalyse, ypač Azijoje, buvo daug aukštesni už vidurkį. Naujai sukurtos švietimo sistemos parengia didžiulį skaičių gerą išsilavinimą įgijusių ir aukštos kvalifikacijos technikų ir inžinierių. Tuo pat metu steigiami didžiuliai mokslinių tyrimų institutai. Visur gerėja prekių ir inovacinių procesų kokybė. Neatsilieka ir transporto priemonės bei paslaugų infrastruktūra.

2.8

Kinijoje formuojasi mišri valstybinio kapitalizmo ir laisvos rinkos mechanizmų sistema (6). Ši sistema glaudžiai susijusi su susiklosčiusia nacionaline kultūra ir (politinėmis) tradicijomis. Vis dėlto gerovės kūrimas Kinijoje nesiderina su demokratija ir žmogaus bei darbuotojų teisėmis. Aplinkos ir sveikatos sąlygos dar nepakankamai išvystytos, nors gamybos kokybė gerėja. Neigiami reiškiniai tikrai nėra vaizduotės padarinys. Tačiau tenka pripažinti, kad išliks kapitalistinės valstybės intervencijos priemonės tam tikrose nacionalines ambicijas atitinkančiose gamybos srityse. Nepriklausomi turto fondai gali investuoti panašia tiek išorės, tiek vidaus kryptimi.

2.9

Kai kuriose šalyse valdymo struktūra yra geriau organizuota nei ES, nes jose yra vienas sprendimus priimantis centras, bendra strategija ir suderinti viešojo sektoriaus tikslai.

2.10

Tam tikruose Afrikos regionuose šiuo metu taip pat vyksta spartaus vystymosi procesas. Kinija daug investuoja, nekreipdama dėmesio į poveikį visuomenei.

2.11

Pasaulinis kontekstas ir geopolitinės sąlygos nuolat keičiasi. Visuomenės ir politikų nuomonės formavimui didžiausią įtaką daro duomenys. EESRK rekomenduoja kartą per metus pateikti ES rezultatų suvestinę, kurioje būtų pateikiami duomenys apie socialinius, ekonominius ir technologinius poslinkius bei užimtumą atitinkamose pasaulio dalyse.

2.12

Komisijos atlikta išsami visos Europos ir atskirų šalių tendencijų analizė rodo, kad visoje Europoje geriau suprantama, kad reikalinga gamybos pramonė.

2.13

Šalyse padėtis smarkiai skiriasi, pavyzdžiui, Vokietijai tenka beveik 30 proc. Europos gamybos pramonės, tuo tarpu kitoms šalims (tiek didesnėms, tiek mažesnėms) – tenka gerokai mažesnė arba labai maža dalis. Kai kuriose valstybėse narėse investicijos į pramonę per pastaruosius 20 metų smarkiai sumažėjo. Vienais atvejais taip atsitiko dėl didelio masto restruktūrizacijos, kitais atvejais – dėl tam tikro aplaidumo (7).

2.14

Akivaizdu, kad įvairių valstybių narių sąlygų gerinimo priemonės nėra vienodai sėkmingos. Darbo vietų skaičius pramonėje vis mažėja. Be to, nuo 2008 m. dabartinės krizės sąlygomis Europos gamybos pramonėje prarasta daugiau kaip 4 milijonų darbo vietų.

2.15

Nėra jokių požymių, kad valstybės narės tartųsi dėl politikos ir priemonių arba geriausios praktikos. Nacionalines pramonės ir inovacijų politikos koncepcijas pirmiausia lemia nacionalinės tradicijos ir procedūros, nacionalinės sistemos ir santykiai tarp viešojo ir privataus sektorių (įmonių, mokslinių tyrimų institutų, universitetų, profesinių sąjungų ir kitų subjektų).

2.16

Todėl daugelis politikos priemonių ir joms numatytas finansavimas pirmiausia orientuotas į pačią valstybę narę, o tai nėra palanku vidaus rinkai nei tarptautiniams tarpsektoriniams projektams.

2.17

Nors kai kurios šalys pasiekia labai gerų rezultatų, nepageidaujama vidaus rinkos fragmentacija (kaip teisingai tai pastebi Komisija) trukdo potencialiems augimo veiksniams.

2.18

Kūrybinė įvairovė yra didelis Europos privalumas, tačiau ji visiems europiečiams bus naudinga tik tada, kai bus siekiama bendrų tikslų. Reikėtų pasiekti optimalią kūrybinės įvairovės valstybėse narėse ir skaidrios bei įtikinamos konvergencijos pusiausvyrą.

2.19

Kaip rodo JAV pavyzdys, ši konvergencija bus itin naudinga kontinentiniams augimo potencialą turinčių MVĮ tinklams.

3.1

Vidaus rinkai reikia naujo stimulo. Nors užslėptas protekcionizmas stiprėja ir tebejaučiama pakartotinės nacionalizacijos ir fragmentacijos grėsmė, ES pavyko išsaugoti nepaliestą vidaus rinką ir atvirų rinkų principą, nors įgyvendinimas tebėra silpna vieta.

3.2

Pirmiausia reikėtų vadovautis strategija „Europa 2020“, numatančia bendras ES ir valstybių narių kompetencijos sritis. Atsižvelgiant į valstybių narių pasirinktą kursą ir metodus ši strategija suteikia priemonių, kurios leis pasinaudoti Europos masto vaiksmų teikiamais privalumais. Iki šiol sistemingai nepakankamai atsižvelgiama į galimą tokio tikslinio valdymo naudą.

3.3

Taip pat skubiai reikia apčiuopiamų rezultatų pritaikant sėkmingus novatoriškus ir leidžiančius kurti darbo vietas procesus besikeičiančiantiems gamybos, komercializacijos ir paslaugų modeliams.

3.4

Būtina iš anksto apgalvoti restruktūrizaciją. Tai padės užsitikrinti palaikymą permainoms, bus sudarytos sąlygos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ar jų perkvalifikavimui ir padės sumažinti mažų garantijų darbo vietų skaičių (8).

3.5

2010 m. priimtas Komisijos komunikatas jau generuoja iniciatyvas, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, konkurencingumo atsparumą, pramonės inovacijas, išteklių vartojimo efektyvumą, įgūdžius ir švietimą, prieigą prie finansavimo, pramonės ir paslaugų sveikumą ir mažina skiriamąją ribą tarp jų, taip pat padeda geriau suvokti tarptautinių investicijų ir technologijų perkėlimo sudėtingumą.

3.6

Stebėtina, kad dar visai neseniai valstybės narės retai kada vykdė skaidrius tarpusavio vertinimus. Reikėtų išplėsti Komisijai suteiktą stebėtojos vaidmenį.

3.7

Tokie tarpusavio vertinimai padėtų nustatyti pasenusias pramonės ir sprendimų priėmimo struktūras. Jie padėtų paspartinti modernizaciją taikant sėkmingus metodus ir galėtų būti viešojo ir privataus sektorių aukščiausio laipsnio Europos konvergencijos rodikliais.

3.8

Komisijos tarnybų darbo dokumentuose pateikiamos su pramonės vystymusi susijusios rekomendacijos individualioms šalims (9). Šios rekomendacijos turi geriau atsispindėti NRP. Šį klausimą valstybės narės ir Komisija aptarė per Europos semestrą.

3.9

Tačiau būtų didelė klaida visą šį darbą patikėti vienai Komisijai. Tai pirmaeilė užduotis kompetentingoms pačių valstybių narių žinyboms, kurios atsako už ES nereglamentuojamą politiką ar priemones. Be to, šios žinybos taip pat turi užtikrinti, kad ES teisės aktai įgyvendinami teisingai.

3.10

Euro zonoje vykdomą finansų politiką reikia įgyvendinti kruoščiai koordinuojant Europos institucijų ir nacionalinės valdžios veiksmus. Nėra priežasties, kodėl nebūtų galima, remiantis bendra vizija, pasiekti panašaus koordinavimo stiprinant pagrindines sąlygas pramonei, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui.

3.11

Komisijos tarnybų darbo dokumentai taip pat gali padėti valstybėms narėms dvišaliu ar trišaliu pagrindu atlikti tarpusavio vertinimus su pramone susijusiose srityse, tokiose kaip įgūdžiai ir švietimas, technologijos ir inovacijos, administracinė našta, mokesčių politika ir valstybės pagalba. Kiekviena šalis gali lengvai padaryti išvadas, kokia politika būtų pageidaujama šalies viduje atsižvelgiant į bendrą Europos perspektyvą. Bet kuriuo atveju nacionalinėse programose turėtų būti numatytas rimtas taikomų priemonių įvertinimas.

3.12

Kadangi šias tendencijas turi remti visa visuomenė, labai svarbu, kad verslo asociacijos ir profesinės sąjungos galėtų veikti kaip visavertės proceso partnerės. Tai pasakytina ir apie kitus suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, švietimo sektorių, nevyriausybines organizacijas, vartotojus ir kt. Konsensuso paieškos atsiperka. Labai naudingas socialinis dialogas nacionaliniu ir regionų lygmeniu, taip pat sektoriuose ir įmonėse.

4.2.1

Pramonės inovacijoms reikia stiprios Europos technologijų bazės, kurią dar labiau stiprintų tarpvalstybinis mokslinių tyrimų institutų ir universitetų bendradarbiavimas, taikomųjų technologijų ir verslo veiklos koordinavimas.

4.2.2

Didelio poveikio technologijos ir kitos horizontaliosios technologijos nepaprastai svarbios ES ir nacionalinėms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programoms. Šios technologijos bus naudingos įvairiai tolesnei veiklai, taip pat viešajai politikai, pavyzdžiui, susijusiai su infrastruktūra ir tvariu vystymusi. Būtina ES viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo ir konsultavimosi, pirmiausia per ES technologijų platformas, struktūra. Viešieji pirkimai taip pat turėtų generuoti paskatas pažangioms inovacijoms.

4.2.3

Technologijos – ateities mūšio laukas. Skatindamos tarptautinius (pavyzdinius) projektus, Komisija ir Mokslinių tyrimų taryba turėtų pirmosios rodyti pavyzdį, kaip stiprinti vidaus rinką technologijų ir tarpvalstybiniams projektams. Sėkmingi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei Europos patentai turėtų sustiprinti novatoriškas investicijas ir kokybiškas darbo vietas.

4.2.4

EESRK pabrėžia, kad moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei tarpvalstybiniams projektams skiriami ES finansiniai ištekliai yra nepaprastai svarbūs. „Horizontas 2020“ turėtų derėti su sparčiai vystoma kitų šalių veikla. Nors Europos pozicijos tebėra tvirtos, ji pirmauja ne taip užtikrintai kaip iki šiol. Programos „Horizontas 2020“ biudžeto mažinimas duos neigiamų rezultatų.

4.2.5

Akivaizdu, kad pagrindinį vaidmenį atlieka aukštojo mokslo įstaigos ir susijusi mokslinių tyrimų veikla inovacijų srityje. Prireikus būtų galima koreguoti programas ir valdymą.

4.2.6

Pageidautina kasmet gauti informacijos apie viešąsias ir privačias investicijas į svarbiausias technologijas.

4.2.7

Inovacijos daro poveikį daugeliui sričių. Tai nauja dinamika versle ir darbo vietoje: keičiami vyraujantys gamybos būdai, restruktūrizuojamos pasenusios operacijos, kuriamos vertės grandinės ir nauji sektoriai, mažėja skirtumai tarp pramonės ir paslaugų. Inovacijos – visuomenės modernizacija ir kūrybingumas. Būtent tai yra inovacijos.

4.2.8

Komisija pabrėžia, kad reikia technologijų ir inovacijų visose jos tarnybose ir tai turi būti horizontalusis prioritetas. Pageidautina, kad šį požiūrį perimtų ir valstybių narių administracijos įstaigos.

4.3.1

Technologijos, inovacijos, pertvarkyti gamybos procesai, pramonės ir paslaugų integravimas, nauji visuomenės reikalavimai ir pažangiausi sektoriai reikalauja, kad tinkami įgūdžiai ir kvalifikacijos nuo viršūnių iki apačios taptų prioritetine sritimi.

4.3.2

Gyvybiškai svarbu, kad visų lygmenų švietimo sistemos būtų nuolat modernizuojamos. ES, o taip pat nacionaliniu bei regionų lygmeniu dėmesys švietimui, mokslui ir profesiniam mokymui pastaraisiais metais pastebimai didėjo. Švietimas yra vienas pagrindinių reikalavimų ir turi būti prieinamas visiems.

4.3.3

Bet kokiai ES augimo iniciatyvai reikia nuolatinio viso švietimo spektro dėmesio. Atsižvelgiant į didelius valstybių narių skirtumus būtų labai naudinga keistis gerąja patirtimi, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo problemą.

4.3.4

Svarbus vaidmuo tenka suinteresuotiesiems subjektams. Kiekviename lygmenyje – įmonės (įskaitant darbo tarybas), vietos, regionų, nacionaliniu ir ES – turi vykti socialinis dialogas, kurio metu būtų sprendžiami švietimo, pameistrystės, dualinio profesinio mokymosi ir aukštesniojo profesinio mokymosi (visą gyvenimą) klausimai siekiant pagerinti kompetencijas ir galimybes įsidarbinti bei patenkinti darbo rinkos poreikius. Tarpvalstybinis kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimas turėtų tapti taisykle tarptautiniam judumui skatinti.

4.3.5

Atsižvelgiant į EBPO tyrimus Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus atlikti valstybių narių švietimo sistemų ir jų rezultatų tarpusavio vertinimus. Tai duotų naudingos medžiagos tobulėjimui, jeigu jis reikalingas, kaip atsitinka daugelyje kitų sričių.

4.3.6

Versle ir visuomenėje reikalingų kompetencijų lygis pamažu auga. Techninis išsilavinimas ir apdirbamojo sektoriaus paslaugos – prioritetai pradedant žemesnės pakopos kvalifikacijomis ir baigiant aukštuoju išsilavinimu. Labai svarbų vaidmenį atlieka techninės pakraipos vidurinės mokyklos ir profesinio rengimo ir mokymo sistemos.

4.3.7

Aukštojo mokslo srityje reikėtų spręsti struktūrines mokslininkų, inžinierių ir matematikų – tiek studentų, tiek ir mokslininkų – trūkumo problemas, mažinti paklausos ir pasiūlos atotrūkį darbo rinkoje.

4.3.8

Kiekvienas darbuotojas turėtų turėti teisę į profesinį rengimą. Tai ypač svarbu konkrečią specializaciją turintiems MVĮ darbuotojams ir amatininkams bei amatų įmonėms.

4.3.9

Ilgalaikio užimtumo, grindžiamo šiuolaikiškomis darbo, sveikatos ir saugos sąlygomis pramonėje kūrimas yra nepaprastai svarbus norint suformuoti reikalingą požiūrį į pramonės modernizacijos procesus. Didesnis konkurencingumas turėtų būti neatsiejamas nuo tinkamų darbo sąlygų ir darbuotojų teisių.

4.3.10

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES visuomenės senėjimo poveikiui darbo jėgos pasiūlai pramonėje. Pagal tai turi būti pritaikytos senėjančių darbuotojų darbo sąlygos, taip pat profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą struktūra ir pajėgumai.

4.4.1

Prieiga prie finansavimo tebėra silpna vieta. Pramonės sektorius daug nukentėjo nuo bankų krizės. Bankai nenoriai duoda kreditus. Krizė tapo pretekstu renacionalizuoti veiklą. Jau ir taip įprastą nenorą rizikuoti sustiprina dar griežtesnės tarptautinės nuosavam kapitalui taikomos taisyklės, ir, turbūt, ES finansinės taisyklės. Laimei, „Bazelis III“ taisyklės, kurios stabdo skolinimą, laipsniškai bus taikomos vis lanksčiau.

4.4.2

MVĮ reikia tinkamesnės finansų inžinerijos ir naujų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, draudimo bendrovių ir pensijų fondų. Vienas svarbiausių tikslų – paskirstyti riziką arba ją išskaidyti, be kita ko, per garantijų sistemas ar vyriausybinius fondus. Patrauklių perspektyvų turėtų atverti minios finansavimas (angl. crowdfunding).

4.4.3

Lygiagrečiai reikia didinti privatų arba nebankinį finansavimą. Reikėtų pabrėžti privačias iniciatyvas valstybėse narėse. Daug pasako atotrūkis nuo JAV: 2/3 JAV investicijų finansuoja ne finansų sektorius, Europoje – tik 1/3. ES ir valstybių narių teisės aktai turėtų skatinti pereiti prie privataus finansavimo ir privataus akcinio kapitalo, pirmiausia inovacijoms remti.

4.4.4

Subsidiarumas reiškia didelę mokesčių politikos, taip pat subsidijų ir paskolų sistemų įvairovę visoje Europoje. EESRK siūlo Komisijai siekiant tikros priemonių konvergencijos atlikti nacionalinių priemonių įvertinimą ir tarpusavio vertinimą.

4.4.5

EIB ir Komisija šiuo metu kuria naujos kartos visos ES priemones, kurios turės didesnę įtaką ir sverti poveikį nei subsidijos. ES fondų atsparumas rizikai bei EIB finansavimo pajėgumai turėtų atverti įvairių galimybių kurti ir įgyvendinti pramonei skirtas finansines priemones.

4.4.6

EIB ir Komisijos koordinuojami apyvartiniai fondai, kurių lėšos bus panaudotos programoje „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programoje COSME, daugiametėje programoje ir regioninėje politikoje privalo duoti didinamąjį poveikį užtikrinančių rezultatų. Reikėtų aiškiai nurodyti, kas už ką atsakingas. EESRK pabrėžia, kad reikia tvirto ir gerai tvarkomo ES biudžeto, derinamo su sėkmingai pertvarkytomis nacionalinėmis kreditų priemonėmis. Reikia plėsti projektų obligacijas ir žaliąsias paskolas.

4.4.7

Dabartinės ES taisyklės yra pernelyg griežtos ir biurokratiškos. EESRK pakartoja, kad ES priemonės turi būti pritaikytos rinkai ir lengvai įgyvendinamos. Jos turi būti lanksčios, kad galėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų, ir prieinamos tiek novatoriškoms įmonėms, tiek ir nedideliems ir neaiškiai matomiems mikroekonomikos projektams. Reikia rasti naują patikimo priemonių valdymo ir rinkos poreikių pusiausvyrą.

4.5.1

Tvarus vystymasis ir efektyvus išteklių naudojimas vis dažniau įtraukiami į įmonių strategijas ir taikomi tiek tiekimo, tiek vartojimo operacijoms, nors valstybių narių praktika labai skiriasi. Tvaraus verslo modeliai didina Europos įmonių atsparumą pasaulyje. Viešieji ir privatūs subjektai turi pasikliauti vieni kitais.

4.5.2

Labai svarbūs klimato kaitos ir išmetamo CO2 klausimai. Atsižvelgdamas į nuolatinį anglies dioksido ir investicijų nutekėjimo pavojų, EESRK prašo pakartotinai įvertinti ES politiką, įsitikinant, ar ji gali būti tvaraus perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pagrindu.

4.5.3

Išlaidų veiksmingumas ir techninių galimybių studija siekiant išsaugoti įmonių konkurencingumą yra būtinos išankstinės tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ES sąlygos. Tik tada bus užtikrinta aplinkosaugos tikslų ir pramoninės veiklos sinergija.

4.5.4

Technologijų skatinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir taupiai išteklius naudojančios ekonomikos turėtų vykti laikantis socialinio teisingumo visų darbo jėgos kartų atžvilgiu.

4.5.5

Visuomenės senėjimas reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės sudarys didesnę dalį vartotojų, todėl pramonė turi priderinti gamybą prie kitokio vartojimo modelio. Tai suteikia ir naujų verslo galimybių, ir erdvės inovacijoms, pavyzdžiui, funkcionaliojo maisto gamybos ir būsto bei transporto pritaikymo, taip pat naujų technologijų sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse.

4.5.6

ES programos ir reguliavimo nuostatos turėtų paskatinti ir tvarias inovacijas, atitinkančias, be kitų dalykų, pavyzdinę tausaus išteklių naudojimo iniciatyvą. Turint omenyje didžiulius pramonės interesus, labai svarbu visoje ES užtikrinti palyginamas, stabilias ir nuspėjamas aplinkosaugos sąlygas. Reikėtų tinkamai įvertinti ekologinio projektavimo (10) veiksmingumą ir žaliavų naudojimo pramonėje absoliučių viršutinių ribų įvedimą.

Pernelyg didelis reguliavimas taip pat kenkia inovacijoms ir investicijoms, dėl jo ES gali parasti dalį turimos rinkos. Komisija ir Taryba turėtų apsaugoti pagrindinę Europos (energijai imlią) pramonę ir pašalinti konkurenciją iškreipiančius veiksnius, visų pirma daug energijai imliose pramonės šakose.

4.6.1

Paslaugos sudaro 70 proc. Europos ekonomikos, paslaugų srityje dirba didžiausia dalis darbo jėgos. Paslaugos neatsiejamai susijusios su pramonės procesais ir stiprina jų pagrindą. Tačiau Paslaugų direktyvos įgyvendinimas iki šiol vyksta netolygiai. Be to, verslo paslaugos daugumoje ES vietų yra nepakankamai išvystytos.

4.6.2

Trūksta ir integruotos paslaugų rinkos, nors tai akivaizdi, bet ignoruojama problema, o tai daro neigiamą poveikį tiek Europos vidaus prekybai, tiek našumui. Abiejose srityse pirmauja JAV, kadangi JAV paslaugų rinka yra daug labiau integruota. Paslaugų rinkoje vis dar ryški „pirmenybės savo šaliai“ tendencija, kurią stiprina kliūtys tarpvalstybinėms paslaugoms. Kuo mažiau prekiaujama, tuo mažesnė ir konkurencija: ES paslaugų rinkos iš esmės tebėra nacionalinės, o tai trukdo našumui augti  (11).

4.6.3

Šis žemas išsivystymo lygis yra kliūtis IRT sektoriaus Europoje konkurencingumui, trukdo novatoriškoms iniciatyvoms ir trukdo augti našumui. Todėl ES turėtų užtikrinti, kad paslaugos būtų vystomos laikantis laisvosios rinkos principų ir skatinti verslo paslaugas bei atitinkamą darbo vietų kūrimą visoje Europoje.

4.7.1

Nusiskundimai dėl administracinių kliūčių – įprastas dalykas. Vis dėlto pernelyg retai į juos atsižvelgiama ir atliekamas sistemingas nacionalinės kilmės taisyklių ir reglamentų pakartotinis vertinimas, nors būtų labai pageidautina, kad ir jų atžvilgiu būtų atliekamas toks pat poveikio vertinimas, kokį Komisija taiko savo politikos priemonėms. Paprastai valstybės narės veiksmų nekoordinuoja. Administracinės kliūtys ir trukdžiai neleidžia įgyvendinti daugelio pastangų steigti naują įmonę ir skatinti MVĮ.

4.7.2

Šioje srityje stiprėja užslėptas protekcionizmas. EESRK tvirtina, kad reikia nuolatinių ir skaidrių vertinimų. Komisiją reikėtų įgalioti atlikti jų atžvilgiu tyrimus. Tarpusavio vertinimai turėtų būti aptarti Taryboje. Taryba turėtų nustatyti tikslus ir terminus.

4.8.1

Yra daug įvairių MVĮ rūšių, kurias tarpusavyje dažnai sunku palyginti. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, MVĮ jaučia didelį spaudimą. Kituose – jos perima veiklą iš didesnių bendrovių per užsakomąsias paslaugas, vertės grandines ir pan. Paprastai tokios įmonės yra pagrindinės inovatyvių produktų ir paslaugų kūrėjos. Dėl savo inovacijų diegimo potencialo ir sėkmės rinkoje MVĮ privalo būti aiškiai integruotos į ES pramonės politiką ir turi būti akcentuojamos kaip tos politikos varomoji jėga.

4.8.2

Dėl savo dinamikos, sąveikos vertės grandinėse ir lankstumo MVĮ dažnai pirmosios randa tinkamų sprendimų ir atsinaujinimo būdų. Jos taip pat yra vertingas naujų darbo vietų šaltinis. Turėtų būti remiamos MVĮ pastangos mažinti ribotų išteklių ir energijos naudojimą. Tai galiausiai sumažins jų sąnaudas ir sudarys galimybę pasiekti geresnių veiklos rezultatų ir sukurti daugiau darbo vietų.

4.8.3

Europai reikia jaunų verslininkų. Švietimo sistemoje reikėtų daugiau dėmesio skirti verslumo ugdymui, įskaitant „verslaus universiteto“ reiškinį. EESRK teigiamai vertina Komisijos verslumo veiksmų planą.

4.8.4

Naujai steigiamų įmonių (angl. start-ups) skaičius auga. Tačiau palyginus su JAV pernelyg mažai nedidelių bendrovių pasiekia brandaus augimo lygį. Tai susiję ne tik su netinkamomis finansinėmis sąlygomis, bet ir su nacionalinėmis kliūtimis Europos rinkoje.

4.9.1

Skirtinga nacionalinė energetikos politika lemia tai, kad Sąjungoje energijos išteklių vartojimo struktūros politika yra fragmentiška, o tai daro įtaką energijos kainoms, technologijoms, santykiams su trečiosiomis šalimis ir vidaus rinkai. EESRK tvirtina, jog būtina bendra energetikos politika. Atsižvelgiant į didelę energetikos įtaką ekonomikai, rimtos pramonės politikos negalima suformuoti be tam tikrų bendrų Europos principų.

4.9.2

Taryba negali toliau atidėlioti strateginės diskusijos dėl ilgalaikių energetikos perspektyvų ir atitinkamos politikos, t. y. dėl pageidaujamo energijos rūšių derinimo ES, apimant iškastines žaliavas, branduolinę energija ir atsinaujinančiųjų šaltinių energiją. Aplinkos, sveikatos ir saugos sąlygos taip pat yra darbotvarkės dalis.

4.9.3

Sprendimus dabar reikia priimti kuo skubiau dar ir todėl, kad skalūnų dujų vystymas JAV iš esmės pastaruoju metu keičia padėtį pasaulio energetikos sektoriuje.

4.9.4

ES energijos kainos yra daug aukštesnės negu pagrindinių prekybos partnerių šalyse. JAV dujų kaina tėra 20 proc. Europos dujų kainos. Tai daro didžiulį poveikį chemijos pramonei ir plieno sektoriui bei gali paveikti tolesnius pramonės grandinės etapus. Poveikis investicijoms Europoje ir būtinybė ES bei valstybėms narėms bendrai ieškoti sprendimo iškelia opių klausimų, į kuriuos būtina veiksmingai atsakyti.

4.9.5

Pramonė prisideda prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Tačiau dėl didelių energijos kainų nepaprastai svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp konkurencingumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo proceso, kuris gali apimti mokesčių mažinimą bei sąnaudų veiksmingumo didinimo paramos sistemas.

4.10.1

Išorės santykiai – platesnis dalykas, negu oficialūs susitarimai, tokie kaip PPO. Vystydamos pramonės politikos išorės dimensiją ES ir valstybės narės turėtų rasti bendrą nuomonę apie tai, kaip spręsti sudėtingas problemas, pavyzdžiui, kaip užtikrinti vienodas veiklos sąlygas pasaulyje. Kadangi atviros rinkos reiškia abipusiškumą, ES turėtų rimtai imtis šalinti konkrečius iškraipymus, kenkiančius Europos pramonės interesams.

4.10.2

Netrikdomas energijos tiekimas būtinas tiek dėl ekonominių, tiek dėl saugumo priežasčių. Šiai problemai reikia juo labiau bendro Europos požiūrio, turint omeny, kad dabartiniu metu JAV energijos kainos yra žemos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti medžiagoms, kurios yra būtinos pramoniniams procesams.

4.10.3

Tarptautiniai aplinkos, klimato ir socialiniai standartai ar atitinkami sektorių susitarimai turi lemiamos reikšmės siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas pasaulyje. Jie turi sudaryti sąlygas gamybos vertės grandinėms Europoje išsaugoti.

4.10.4

EESRK pabrėžia, kad būtina apsaugoti intelektinės nuosavybės teises. Reikia užtikrinti prieigą prie viešųjų pirkimų užsienyje.

4.10.5

Labai reikalingos gerai suderėtos ir subalansuotos laisvosios prekybos sutartys, ypač su JAV. Būtina atidžiai stebėti padėtį.