12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/5

1.1

EESRK palankiai vertina pastarojo dešimtmečio Serbijos vyriausybių pastangas reformuoti šalies ekonomiką ir institucijas. Komitetas Serbijos stojimą į ES vertina kaip galimybę toliau stiprinti ir veiksmingai įgyvendinti pradėtas reformas. EESRK pabrėžia pilietinės visuomenės dalyvavimo Serbijos teisės aktų derinimo su ES acquis procese svarbą. Komitetas ragina Serbijos Vyriausybę ir ES institucijas labiau remti pilietinės visuomenės organizacijas (toliau – PVO) ir įtraukti jas į Serbijos pasirengimo narystei veiklą.

1.2

Komitetas palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Serbija ne vėliau kaip 2014 m. sausio mėn. EESRK sveikina Belgradą ir Prištiną pasirašius Pirmąjį susitarimą dėl santykių normalizavimo principų (2013 m. balandžio 19 d., Briuselis) ir jo įgyvendinimo planą, kuris buvo priimtas gegužės mėn. Dabar abi susitarimo šalys turi jį įgyvendinti, o ES – joms padėti. EESRK pabrėžia, kad į susitarimo įgyvendinimą turi būti įtrauktos PVO, nes jos gali atlikti lemiamą vaidmenį susitaikymo procese.

1.3

EESRK ragina Serbijos valdžios institucijas rengti daugiau viešų klausymų ir konsultacijų su PVO tiek ankstyvais politikos formavimo etapais, tiek įgyvendinimo etapu. EESRK pabrėžia, kad svarbu paskatinti jas dalyvauti įgyvendinant reformas tokiose pagrindinėse srityse, kaip teisinė valstybė, regionų bendradarbiavimas ir susitaikymas, socialinis ir ekonominis vystymasis, aplinka, žemės ūkis, mažumų teisės ir kova su diskriminacija.

1.4

EESRK rekomenduoja Vyriausybei ypatingą dėmesį skirti kovai su prekyba žmonėmis, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Komitetas taip pat primygtinai ragina Vyriausybę pripažinti, kad būtinas žmogaus teisių gynėjų ir aktyvių PVO narių, prisidedančių prie kovos su organizuotu nusikalstamumu, saugumas, ir jį garantuoti.

1.5

EESRK pažymi, kad nors įtraukesnės visuomenės skatinimo srityje ir padaryta didelė pažanga, dar daug reikia nuveikti norint išugdyti visuomenę, kurioje visi būtų lygūs nepaisant lyties, lytinės orientacijos, kilmės ar religijos. EESRK prašo Vyriausybės negaišti ir pradėti įgyvendinti kovos su diskriminacija strategiją, kuri buvo priimta 2013 m. birželio mėn. EESRK rekomenduoja, kad Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su PVO, vykdytų šios strategijos įgyvendinimo stebėseną ir įtrauktų šį klausimą į savo metines pažangos ataskaitas.

1.6

Komitetas palankiai vertina tai, kad į Stojimo į ES koordinavimo tarnybos Ministro Pirmininko ekspertų grupę buvo įtrauktas Bendradarbiavimo su pilietine visuomene biuras (toliau – BPVB). Be to, Komitetas palankiai vertina tai, kad Ministro Pirmininko ES integracijos tarybos veikloje dalyvauja PVO, įskaitant socialinių partnerių atstovus. Tai gera praktika ir ja turėtų būti remiamasi – turėtų būti svarstoma galimybė įtraukti PVO, įskaitant socialinių partnerių atstovus, į Serbijos stojimo į ES derybinę grupę. Bet kuriuo atveju, reikia dažnai rengti konsultacijas su PVO pačiais įvairiausiais klausimais, siekiant išsiaiškinti bendrą nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais klausimais. Svarbu, kad PVO ekspertai būtų kviečiami dalyvauti įvairiuose minėtos Koordinavimo tarnybos ekspertų grupės pogrupiuose.

1.7

EESRK ragina EK teikti daugiau paramos pagal II-ąją pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA II) PVO (įskaitant socialinius partnerius) gebėjimams stiprinti ir siekti didinti paramą partnerystėms – ne tik tarp PVO, bet ir tarp PVO ir valdžios institucijų. Reikėtų skirti daugiau lėšų pagal Pilietinės visuomenės priemonę ir jomis finansuoti daugiau projektų, kuriuos vykdo ir socialiniai partneriai. Siekiant įtraukti PVO į ES integracijos procesą, jų gebėjimų stiprinimas turėtų būti laikomas prioritetine sritimi, todėl turėtų būti paprastinama projektų atrankos bei įgyvendinimo tvarka ir teikiama bei perskirstoma institucijų parama. Tačiau reikia ne tik finansinės paramos, bet ir paramos pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų dialogo gerinimo mechanizmams.

1.8

EESRK ragina ES delegaciją Serbijoje ir toliau leisti didesnėms PVO skirtas lėšas perskirstyti mažesnėms PVO, nes taip šiomis lėšomis galės pasinaudoti daugiau PVO.

1.9

Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas turėtų likti vienu pagrindinių pilietinės visuomenės ugdymo strategijos veiksmų, o kartu reikėtų tobulinti PVO vykdomiems ES projektams skiriamo bendro finansavimo lėšų planavimo ir išmokėjimo mechanizmus bei didinti šį bendrą finansavimą.

1.10

EESRK ragina Serbijos Vyriausybę labiau stengtis įdiegti pilietinės visuomenės formavimuisi ir tvarumui palankią institucinę ir teisės aktų sistemą. EESRK rekomenduoja svarstyti galimybę priimti „procento įstatymą“, pagal kurį piliečiai galėtų dalį savo sumokėto pajamų mokesčio skirti PVO – taip būtų skatinama individualioji parama (remiantis Vidurio ir Rytų Europos šalių pavyzdžiu), taip pat įvesti mokestines lengvatas už asmenų ir įmonių teikiamą paramą.

1.11

EESRK rekomenduoja persvarstyti priimtą naują Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame sukurtos kliūtys PVO dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Šiame įstatyme nustatytas reikalavimas pateikti finansinių garantijų, o jų PVO neturi. Tai gali trukdyti joms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ne tik socialinių, bet ir sveikatos bei švietimo paslaugų srityse.

1.12

EESRK ragina Serbijos Vyriausybę parengti ir įgyvendinti išsamią kovos su šešėline ekonomika strategiją. Taip pagerėtų šalies finansinė padėtis, būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai ir sudarytos palankesnės ekonominės sąlygos, kartu būtų užtikrinta didesnė pagarba darbuotojų socialinėms teisėms. Be to, tai padėtų susigrąžinti pasitikėjimą institucijomis ir užtikrinti, kad būtų labiau laikomasi teisinės valstybės principo.

1.13

EESRK pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus kuo labiau pasinaudoti esamomis institucijomis, visų pirma Socialinių reikalų ir ekonomikos taryba (toliau – SRET). Komitetas ragina Vyriausybę toliau palaikyti SRET ir sistemingiau su ja konsultuotis dėl politikos visose srityse, kuriose darbdaviai ir darbuotojai turi teisėtų interesų. EESRK mano, kad socialinis dialogas turėtų būti reguliarus ir struktūruotas, o ne vykti tik iškilus poreikiui, ir kad jis turėtų būti veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatą.

1.14

Komitetas prašo, kad socialinio dialogo skatinimas būtų įtrauktas į pagrindinius ES institucijų prioritetus Serbijos atžvilgiu ir kad todėl į šį klausimą būtų atsižvelgta visose EK programose, kuriose ši šalis gali dalyvauti. Tam reikės aktyvesnio SRET dalyvavimo; be to, ji turėtų oficialiai dalyvauti ir su ja turėtų būti oficialiai konsultuojamasi kiekvienu derybų dėl stojimo etapu, ji taip pat turėtų dalyvauti vykdant ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos sutarties įgyvendinimo stebėseną. SRET turėtų turėti galimybę teikti pastabas ir nuomonę ES institucijoms, vertinančioms Serbijos pažangą stojimo į ES srityje.

1.15

EESRK mano, kad socialinis dialogas turėtų būti toliau skatinamas ir vykdomas regionų ir vietos lygmenimis, tam pasinaudojant SRET regioninėmis struktūromis. Be to, šį dialogą reikia sistemingiau vykdyti sektorių lygmeniu, ypač privačiajame sektoriuje. Pasirašius kuo daugiau sektorinių kolektyvinių sutarčių ir užtikrinus jų vykdymą būtų stabilizuoti darbo santykiai Serbijoje. Vietos ir nacionalinės valdžios institucijoms reikėtų nuolat priminti apie socialinio dialogo naudą ir svarbą.

1.16

EESRK pažymi, kad buvo įkurta trišalė darbo grupė, kuriai pavesta peržiūrėti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant įstatymus dėl streikų, profesinių sąjungų įregistravimo ir atstovavimo socialiniams partneriams. EESRK ragina Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) ir EK padėti jai atlikti šį darbą, kad Serbijos teisės aktai ir praktika visapusiškai atitiktų tarptautinius ir Europos standartus.

1.17

EESRK mano, kad socialinių parnerių gebėjimų aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge stiprinimas turėtų būti įtrauktas į ES pagalbos programų prioritetus. Reikia padėti stiprinti jų gebėjimus veiksmingai dalyvauti sprendžiant visus ekonominius, socialinius ir teisinius klausimus, taip pat dalyvauti derybose dėl stojimo į ES. Reikėtų stiprinti ir jų organizacines struktūras, vidinę komunikaciją bei gebėjimą tenkinti savo narių poreikius.

1.18

EESRK pažymi, kad Serbijoje pagrindinės darbuotojų teisės vis dar nuolat pažeidžiamos ir kad kovos su tokiais pažeidimais ir sankcijų už juos taikymo mechanizmai nėra pakankamai veiksmingi. Komitetas ragina Serbijos Vyriausybę peržiūrėti Taikaus darbo ginčų sprendimo agentūros veikimą. EESRK siūlo svarstyti galimybę steigti specializuotus teismus darbo ginčams spręsti. Be to, Komitetas prašo EK į savo metines ataskaitas įtraukti skyrių apie profesinių sąjungų teises ir pagrindines darbuotojų teises, glaudžiai konsultuojantis su nacionalinėmis ir Europos profesinėmis sąjungomis bei TDO.

1.19

Svarbų vaidmenį visame Balkanų regione atlieka Serbijos moterys verslininkės, kurios turi ir veiksmingus tinklus. Jau formuojasi darnus regioninis požiūris, siekiant toliau plėtoti moterų verslumą vietos lygmeniu. EESRK rekomenduoja didinti Europos, regioninę ir nacionalinę paramą, kad ekonominė ir socialinė nauda būtų juntama daug greičiau. Be to, reikia pripažinti ekonominę ir socialinę būtinybę remti moterų verslumą Serbijoje.

1.20

EESRK rekomenduoja, kad būtų įkurtas EESRK ir Serbijos PVO vienijantis ES ir Serbijos pilietinės visuomenės jungtinis konsultacinis komitetas (JKK). Šis jungtinis pilietinės visuomenės organas turėtų būti įkurtas, kai tik bus oficialiai pradėtos derybos dėl Serbijos stojimo į ES. Įkūrus JKK abiejų pusių PVO galėtų plėtoti nuodugnesnį dialogą ir teikti pastabas politinio lygmens valdžios institucijoms dėl narystės Europos Sąjungoje derybų skyrių.

2.1

Pastarąjį dešimtmetį Serbija dėjo daug pastangų ir vykdė savo institucijų, teisės sistemos ir ekonomikos reguliavimo reformas, kad atitiktų tarptautinius ir Europos standartus ir paskatintų atviros ir našios rinkos ekonomikos formavimąsi.

2.2

2008 m. pasirašiusi ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos sutartį (toliau – SAS), Serbijos Vyriausybė aiškiai parodė norą siekti narystės ES; šios sutarties pasirašymas davė naują postūmį reformoms. 2010 m. įsigaliojo Laikinasis susitarimas dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų (SAS dalis).

2.3

2012 m. darbą pradėjusi nauja Vyriausybė patvirtino Serbijos sprendimą stoti į ES. Ji ėmėsi praktinių veiksmų ir tęsė pradėtas reformas, daugiausiai dėmesio skirdama kovai su korupcija, teisinės valstybės stiprinimui, mažumų teisių apsaugai ir ekonomikos atgaivinimui. Ji taip pat ėmėsi priemonių gerinti regionų bendradarbiavimą.

2.4

2012 m. gruodžio mėn. Taryba paprašė EK iki 2013 m. pavasario parengti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta Belgrado pažanga vykdant dialogą su Priština ir įgyvendinant stojimui į ES būtinas reformas. Remdamasi šia ataskaita, kurioje pateikiamos teigiamos rekomendacijos, Europos Vadovų Taryba 2013 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą, kad Serbija patenkino sąlygas, kad su ja būtų galima pradėti derybas dėl narystės ES.

2.5

2013 m. balandžio 19 d., per dešimtą ES vadovaujamų derybų raundą Belgradas ir Priština pasiekė galutinį susitarimą dėl Serbijos valdomos šiaurinės Kosovo dalies ateities ir pasirašė Pirmąjį susitarimą dėl santykių normalizavimo principų. Gegužės mėn. abi šalys priėmė Įgyvendinimo planą. Abi susitarimo šalys, padedamos ES, sudarė jo įgyvendinimo komitetą.

3.1

Serbija – pereinamojo laikotarpio šalis. Dalis valstybinių įmonių privatizuota, tačiau didelę ekonomikos dalį vis dar sudaro valstybinės įmonės, kurių daugelį reikia skubiai pertvarkyti. Šalyje labai išaugęs nedarbo lygis (2012 m. duomenimis – 24 proc. darbo jėgos). Jaunimas stengiasi emigruoti. Visuomenė senėja. Didelė dalis gyventojų tebedirba žemės ūkyje ir gyvena kaime, kur investicijų trūkumas stabdo veiksmingą vystymąsi. Plačiai paplitusi neoficiali ekonomika – dėl to nukenčia visa ekonomika, silpnėja valstybės biudžetas, darbuotojai neturi jokios socialinės apsaugos. Korupcija, kartais susijusi su organizuotu nusikalstamumu, ne tik trukdo ekonomikos augimui, bet ir neleidžia stiprinti institucijų. Be to, reikia skubiai reformuoti teismų sistemą, nes kitaip nebus įmanoma užtikrinti tikros asmenų ir organizacijų teisių apsaugos.

3.2

EESRK savo nuomonėje dėl ES ir Serbijos santykių ir pilietinės visuomenės vaidmens (2008 m. gegužės 29 d.) įvardijo šias problemas, tačiau kartu pabrėžė ir valdžios institucijų pastangas įgyvendinti būtinas reformas. Buvo priimta daug naujų teisės aktų, įkurta naujų institucijų, visų pirma tų, kurios atsakingos už dialogo su socialiniais partneriais ir kitomis PVO organizavimą, oficialiai pripažintos mažumų teisės. Nors šis procesas dar nebaigtas, dabar svarbiausia visus šiuos institucinius ir teisinius pokyčius įgyvendinti praktiškai.

3.3

Serbija ratifikavo 77 Europos Tarybos sutartis ir konvencijas, įskaitant pagrindines konvencijas – dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, dėl tautinių mažumų apsaugos, konvenciją prieš kankinimą, dėl vaikų apsaugos, veiksmų prieš korupciją programą ir Europos socialinę chartiją. Dar aštuonios konvencijos pasirašytos, bet neratifikuotos, įskaitant Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos ir kovos su juo. Iš tarptautinių susitarimų Serbija ratifikavo 75 TDO konvencijas (73 jau įsigaliojusios).

3.4

Kaip pabrėžė Europos Tarybos žmogaus teisių komisijos narys (1), daugelio šių konvencijų vykdymas dar nėra tinkamai užtikrinamas, todėl tam reikia papildomų veiksmų. Europos Tarybos komisijos narys pabrėžė be žinios dingusių žmonių ir per karą priverstinai perkeltų asmenų, didelės romų diskriminacijos, smurto prieš moteris ir paplitusios ksenofobijos problemas.

3.5

Nors 2011 m. spalio mėn. Vyriausybė ir priėmė Žiniasklaidos strategiją, į žurnalistus nukreipto smurto ir grasinimų problema tebeegzistuoja. Žiniasklaidai daromas ekonominis ir politinis spaudimas, todėl kyla grėsmė žiniasklaidos ir žurnalistų darbo nepriklausomumui. Be to, profesinių sąjungų nariai vis dar persekiojami ir atleidžiami už tai, kad priklauso profesinei sąjungai.

3.6

EESRK mano, kad tolesnis reformų proceso stiprinimas, teismų sistemos reforma ir pilietinių, socialinių bei žmogaus teisių įtvirtinimas Serbijai yra akivaizdūs prioritetai. ES santykiai su Serbija turėtų būti aiškiai orientuoti į šiuos aspektus. Šis klausimas labai svarbus ir PVO, todėl visais įmanomais būdais reikia skatinti jas būti aktyvias.

4.1.

Susirinkimų ir asociacijų laisvė įtvirtinta konstitucijoje ir visuotinai pripažinta. Tačiau asociacijų laisvei pavojų kelia gausėjantys agresyvių nacionalistinių grupuočių grasinimai.

4.2.

Serbijos pilietinė visuomenė daugiausia susibūrusi miestuose; be to, skirtinguose regionuose jos aktyvumo lygis skiriasi. Kaimo vietovėse pilietinės visuomenės labai nedaug ir jos gebėjimai nedideli. Reikia toliau remti ir skatinti kaimo ir (arba) mažesnių miestų visuomenę burtis į asociacijas, stiprinti PVO gebėjimus ir skatinti jų tinklaveiką.

4.3.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemės ūkiui, žemės ūkio interesų grupių kūrimuisi, žemės ūkio subjektų dalyvavimui socialiniame dialoge. Žemės ūkis Serbijoje užima svarbią vietą – apie ketvirtadalis visų dirbančių gyventojų verčiasi ūkininkavimu, todėl žemės ūkis yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių. Žemės ūkis ir žemės ūkio politika bus labai svarbi būsimame stojimo į ES procese; kita vertus, prisiderinimas prie ES teisės aktų reikalavimų bus ypatingas iššūkis Serbijos žemės ūkiui.

4.4.

Gerai organizuotos ir struktūruotos interesų grupės galėtų ne tik padėti paremti žemė ūkio interesus, bet ir suteikti naudingos paramos artėjančiame integracijos procese, jau vien tuo, kad galėtų padėti parengti ir įgyvendinti specialiai žemės ūkiui, kaimo vietovėms ir ten gyvenantiems žmonėms skirtas paramos programas.

4.5.

Šiuo metu jau veikia keletas PVO partnerysčių ir koalicijų, tačiau jų ištekliai ir parama per maži, kad jos galėtų būti aktyvesnės ir įtakingesnės. Kalbant apie PVO ir valdžios institucijų partnerystę, tokie pasiteisinę mechanizmai, kaip SECO (2) ir KOCD (3), galėtų tapti gerąja praktika, jei tik į jų indėlį būtų atsižvelgta ir jiems toliau būtų teikiamas sistemingas finansavimas ir parama.

4.6.

Didžiausios kliūtys PVO tvarumui – nepakankama ir aiškiais prioritetais nepagrįsta valstybės parama, neišvystyta verslo teikiamos paramos sistema, nepakankama privačių asmenų teikiama parama, tarptautinių paramos teikėjų pasitraukimas, nepakankamas bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis ir apskritai per maža politikos formuotojų atskaitomybė. Reikia imtis priemonių ir remti PVO narystės plėtrą. Dėl riboto narių skaičiaus PVO negali susikurti gero įvaizdžio ir užsikrinti pripažinimo, o viešasis finansavimas vis dar nėra tinkamai reglamentuotas visais lygmenimis. Daugumos PVO, išskyrus keliolika stiprių PVO, kurių dauguma veikia Belgrade, įtaka socialinei ir politinei darbotvarkei silpna.

4.7.

EESRK teigiamai vertina pastangas tobulinti asociacijų ir fondų teisinę bazę, įskaitant Asociacijų įstatymą (2009 m. spalio mėn.), Labdaros ir kitų fondų įstatymą (2010 m. lapkričio mėn.), Savanorystės įstatymą (2010 m. gegužės mėn.) ir Supaprastintą apskaitos tvarką mažoms asociacijoms ir fondams (dar nepriimta). Buvo priimti ir kiti svarbūs įstatymai, pavyzdžiui, Socialinės rūpybos įstatymas (2011 m.), tačiau jie dar neįgyvendinti. EESRK pritaria įstatymuose numatytos sistemos kūrimui, nes ji galėtų užtikrinti vienodas galimybes PVO naudotis socialinių paslaugų teikimui remti skiriamais viešaisiais ištekliais.

4.8.

EESRK teigiamai vertina Vyriausybės darbo tvarkos taisyklių 41 straipsnio dėl viešųjų klausymų pataisas, kuriomis nustatyti kriterijai, kada privaloma rengti viešuosius klausymus, ir numatyti pagrįsti terminai; pagal šias pataisas tokie klausymai bus veikiau norma, negu išimtis. EESRK pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad šis mechanizmas būtų tinkamai įgyvendintas. Prioritetas turėtų būti teikiamas valdžios institucijų informavimui apie bendradarbiavimo su PVO naudą tiek ankstyvuoju etapu – valstybės politikos formavimo, tiek vėliau – jos įgyvendinimo etapu. Be to, reikia svarstyti PVO atstovų skyrimo į įvairias nacionalinio ir vietos lygmens viešąsias institucijas procedūras, atsižvelgiant į kai kuriuos kaimyninių šalių geriausios praktikos pavyzdžius ir PVO siūlymus.

4.9.

2011 m. veiklą pradėjo Bendradarbiavo su pilietine visuomene biuras (BPVB). 2013–2014 m. veiksmų plane nustatyti pagrindiniai siektini tikslai:

4.10.

EESRK teigiamai vertina BPVB pastangas didinti pilietinės visuomenės organizacijoms skiriamo finansavimo iš valstybės biudžeto skaidrumą, t. y. tai, kad BPVB skelbia Metinę asociacijoms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms iš Serbijos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų lėšų suvestinę. Tačiau BPVB reikia suteikti daugiau galių, kad jam visų lygmenų valdžios institucijos noriau teiktų informaciją, taip siekiant užtikrinti, kad surinkti duomenys būtų išsamūs ir būtų kasmet skelbiami. Todėl EESRK teigiamai vertina ES delegacijos paramą BPVB, teikiamą pagal trejų metų techninės pagalbos programą, kuri pradėta įgyventi 2012 m. gruodžio mėn. (4)

4.11.

2011 m. duomenys rodo, kad bendro finansavimo programoms ir projektams buvo numatyta ir faktiškai išmokėta mažai lėšų, net ir tais atvejais, kai buvo užsitikrinta ir paramos teikėjų parama, nepaisant to, jog pilietinės visuomenės organizacijoms tokio finansavimo labai reikia.

5.1.

Socialinis dialogas būtinas ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai, kurios Serbijai reikia. 2008 m. buvo pasirašyta Visuotinė kolektyvinė sutartis. 2011 m. balandžio mėn. Serbijos Respublikos socialinių reikalų ir ekonomikos taryba patvirtino naują Socialinį–ekonominį susitarimą, kurį pasirašė socialinių partnerių vadovai ir Ministras Pirmininkas ir kuriuo susitarimo šalys prisiėmė svarbių įsipareigojimų. Susitarime pripažinta, kad socialinis dialogas yra būtina sąlyga norint įgyvendinti bendrus vystymosi tikslus, sėkmingai įveikti ekonomikos krizės sukeltas problemas ir užtikrinti Serbijoje ekonominę ir socialinę pažangą. 2012 m. SRET pasirašė susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio. Sektorių lygmeniu 2011 ir 2012 m. buvo pasirašytos keturios sektorinės kolektyvinės sutartys – žemės ūkio, statybų, chemijos ir metalo pramonės sektoriuose. Darbo ministras išplėtė šių kolektyvinių sutarčių taikymą – jos taikomos visiems valstybės darbdaviams. Kolektyvinės sutartys taikomos ir didžiajai daliai viešojo sektoriaus – sveikatos priežiūros, vietos ir nacionalinio lygmens valdžios institucijų, švietimo įstaigų ir policijos darbuotojams.

5.2.

SRET teisiškai įkurta 2005 m.; ji yra institucinė platforma trišalėms deryboms. Be to, šiuo metu įkurta 18 vietos lygmens socialinių reikalų ir ekonomikos tarybų, nors visu pajėgumu dirba tik mažiau nei pusė jų – daugiausia dėl regionų valdžios institucijų valios trūkumo. SRET veiklą vykdyti trukdo nemažai problemų, kurių didžiausia – finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Visgi jai pavyko sudaryti keletą nuolatinių darbo grupių – dėl ekonomikos klausimų, teisės aktų, kolektyvinių sutarčių ir profesinės sveikatos bei darbo saugos. Dabar socialinių partnerių atstovai reguliariai dalyvauja SRET posėdžiuose, kitaip nei Vyriausybė, kuriai dažnai atstovauja jos pareigūnai. Kai 2012 m. rugsėjo mėn. Taryba buvo atkurta, jų dalyvavimas pagerėjo. Dabar net Ministras Pirmininkas yra SRET narys, tačiau SRET vis dar kyla problemų dėl posėdžių organizavimo.

5.3.

Tačiau nors socialiniu dialogu buvo pasiekta rezultatų, jis turi būti toliau stiprinamas ir plečiamas. Socialiniai partneriai silpni, ypač privačiajame sektoriuje. Pasirašytos kolektyvinės sutartys ne visada yra vykdomos, o socialinis dialogas toli gražu neaprėpia visų sričių. Nacionaliniu lygmeniu su SRET nėra sistemingai konsultuojamasi visais jos kompetencijai priklausančiais klausimais arba konsultacijos yra visiškai formalios, o Vyriausybė pernelyg dažnai nepaiso jos rekomendacijų. Vienintelė teigiama išimtis – tai Darbo ministerija, kuris visus įstatymų ir strategijų projektus teikia Tarybai, kad ši pateiktų nuomonę. Be to, neseniai ji pasiūlė sudaryti trišalę darbo grupę darbo teisės pataisoms rengti. Buvo tobulinami ir su švietimu susiję teisės aktai, iš kurių tris įstatymų projektus Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Tarybai nuomonei pateikti. Nepaisant šių teigiamų ženklų, su SRET iš esmės nėra konsultuojamasi dėl bendros ekonominės politikos ir priemonių, nors jos turi tiesioginio poveikio įmonių ir darbuotojų veiklai.

5.4.

2005 m. įkurta Taikaus ginčų sprendimo agentūra, kuriai pavesta nagrinėti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus. Jos pagrindinė veikla – individualios bylos, kuriose ginčo sprendėjas gali priimti privalomą vykdyti sprendimą ir turi tokias pačias teisines priemones, kokias turi teismas. Tačiau praktiškai, regis, Agentūrai nepavyko įsitvirtinti kaip alternatyvai, tad dėl daugumos ginčų vis dar kreipiamasi į teismus, kurie garsėja nepakeliamu darbo krūviu. Spręsdama kolektyvinius ginčus Agentūra veikia kaip tarpininkas, tad negali priversti ginčo šalių susitarti, o tik mėgina abi šalis įtikinti priimti siūlomą taikų susitarimą.

5.5.

2013 m. Vyriausybė turėtų su TDO pasirašyti Deramo darbo programą. Ši programa kartu su ES finansavimu ir programomis turėtų padėti peržiūrėti įvairius socialinės srities teisės aktų ir procedūrų aspektus ir suderinti juos su tarptautiniais standartais bei sustiprinti socialinių partnerių gebėjimus, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti socialiniame dialoge.

5.6.

Labai svarbu, kad socialiniai partneriai būtų aktyviau įtraukti į Vyriausybės ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką, jau vien dėl to, kad tai padėtų pasirengti deryboms dėl stojimo į ES. Jie turėtų būti įtraukti ir į parengiamuosius darbus, skirtus užtikrinti, kad Serbija atitiktų reikalavimus Europos socialinio fondo ir kitų ES fondų finansavimui gauti. Tik taip Serbijos socialiniai partneriai galės veiksmingai vykdyti savo būsimas funkcijas ES dalyvaujamosios demokratijos forumuose.

6.1.

Serbijos darbdavių asociacija (toliau – SDA) – pagrindinė nacionalinė darbdavių interesų grupė. Ji Socialinių reikalų ir ekonomikos taryboje atstovauja Serbijos verslininkams. Tačiau dauguma didžiausių Serbijoje veikiančių įmonių ir kitų organizacijų, pavyzdžiui, Mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija, nėra SDA nariai, todėl SDA kaip socialinio dialogo dalyvės legitimumas silpnas.

6.2.

Anksčiau Serbijos prekybos ir pramonės rūmai, kuri yra didžiausia verslo asociacija, nedalyvavo SRET veikloje, nes buvo taikoma privalomos narystės sistema. Tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. Serbijoje įsigaliojo savanoriškos narystės sistema, tad dabar Rūmai tvirtai pasiryžę prisidėti prie socialinio dialogo, ypač profesinio mokymo, užsienio prekybos skatinimo ir regioninio vystymosi srityse. Jie palaiko Serbijos darbdavių asociacijos pozicijos Socialinių reikalų ir ekonomikos taryboje stiprinimą, norėdami, kad būtų atstovaujama kuo daugiau darbdavių interesų per efektyvų konsultavimosi su visomis darbdavių asociacijomis procesą.

6.3.

Atsižvelgiant į tai, kad šalyje didelis nedarbo lygis, darbdaviai turėtų turėti didesnės įtakos kuriant verslui palankias sąlygas. Turėtų būti skatinamas verslumas ir sudaromos sąlygos sparčiau steigtis naujoms įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms, nes jos yra vienas didžiausių naujų darbo vietų šaltinis Europoje. Geresnes sąlygas verslui sudaryti trukdo šios pagrindinės kliūtys: nepakankamas teisinės bazės skaidrumas ir nuspėjamumas, nepatraukli mokesčių sistema, įskaitant kai kuriuos parafiskalinius mokesčius, galimybės gauti finansavimą, verslo įregistravimo procedūros, su užsienio prekyba susijęs administravimas, ir kt. Bendras Serbijos verslo bendruomenės įvertinimas – ji nepakankamai aktyviai dalyvauja teisėkūros ir jos poveikio, ypač poveikio MVĮ, vertinimo procesuose.

6.4.

Profesinės sąjungos padrikos ir silpnos. Daugelis jų priklauso kuriai nors iš dviejų didžiausių Serbijoje veikiančių konfederacijų: Serbijos autonominių profesinių sąjungų konfederacijai („SSSS“) arba Nepriklausomai profesinių sąjungų konfederacijai („Nezavisnost“). Be jų šalyje veikia dar dvi konfederacijos: Serbijos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų asociacija („ASNA“) ir Laisvų profesinių sąjungų konferencija („KSSS“), kurios tvirtina, kad yra reprezentatyvios. Pagal šiuo metu svarstomą naują reprezentatyvumo įstatymą tokį teiginį reikia patikrinti. Be to, Darbo ministerijos duomenimis, šalies įmonėse veikia apie 2 000 profesinių sąjungų organizacijų, kurios nepriklauso jokiai nacionalinei konfederacijai. Visos darbuotojų organizacijos turėtų būti aktyviau įtrauktos į darbuotojams aktualių sprendimų priėmimą socialinės partnerystės pagrindais. Norint sustiprinti socialinį dialogą, būtina stiprinti Serbijos profesines sąjungas.

6.5.

Pereinamojo laikotarpio sunkumai ir ekonomikos krizė išryškino profesinių sąjungų susiskaidymą ir silpnumą. Sudėtinga profesinių sąjungų įregistravimo tvarka ir tai, kad vadovai nenori, kad jų įmonėje vyktų socialinis dialogas, o kartais ir persekioja už tai, trukdo normaliai vystytis atstovavimo darbuotojų interesams sistemai ir silpnina socialinį dialogą. Tačiau pastaraisiais metais abi atstovaujamosios konfederacijos – SSSS ir Nezavisnost – pradėjo veiksmingai bendradarbiauti ir tai yra pagirtina.