2010 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Estijos Respubliką

(Byla C-227/10)

()

2010/C 209/24

Proceso kalba: estų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Oliver, J. B. Laignelot ir advokato A. Salumets,

Atsakovė: Estijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Neišsamus Direktyvos 2 straipsnio a punkto pirmos įtraukos perkėlimas

Komisija tvirtina, kad nors keskkonnamõju hindamise ja keskkonnajuhtimise seadus (Poveikio aplinkai vertinimo ir aplinkos administravimo įstatymas, toliau — KeHJS) 31 straipsnyje įtvirtintas platesnis apibrėžimas nei tas, kuris pateiktas direktyvos 2 straipsnio a punkto antroje įtraukoje, vis dėlto jis yra siauresnis nei tas, kuris pateiktas to paties teksto pirmoje įtraukoje, nes neapima planų ir programų (galinčių daryti poveikį aplinkai), kurie yra parengti valdžios institucijos, tačiau įgyvendinami ne teisės aktu. Taigi pagal nacionalinę Estijos teisę gali būti, kad planams ir programoms, kurių reikalaujama pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas (net jei Estijos įstatyme nėra tokios direktyvoje numatytos sąlygos), netaikoma pareiga įvertinti jų poveikį aplinkai.

Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies perkėlimo trūkumai

Komisija mano, kad KeHJS 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga paskelbti plano (programos) projektą arba tik pradinę koncepciją neatitinka direktyvos. Komisija mano, kad paprastai pradinė strateginio planavimo dokumento koncepcija būna suformuluota pernelyg bendrai ir jos nepakanka, kad būtų galima išsamiai nustatyti ir įvertinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Neišsamus direktyvos 6 straipsnio 3 dalies perkėlimas

Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta pareiga paskirti valdžios institucijas, kurios gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo poveikiu aplinkai. Apie tai kalbama ir direktyvos 3 straipsnio 6 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse. KeHJS 36 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 4 dalyje nurodytos tos pačios valdžios institucijos (Socialinių reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, vietos valdžios aplinkos tarnyba arba organas), su kuriomis reikia konsultuotis, tačiau pagal Estijos įstatymą nereikalaujama konsultuotis su jokia kita valdžios institucija. Tai reiškia, kad nėra bendros pareigos konsultuotis su visomis valdžios institucijomis, kurios dėl savo konkrečios su aplinkos apsauga susijusios atsakomybės gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo pasekmėmis aplinkai. Taip pat iš KeHJS straipsnių nėra aišku, su kuriomis kitomis valdžios institucijomis, be tų, kurios išvardytos, reikia konsultuotis. Anot Komisijos, Estijos įstatymas nėra aiškus ir laisvė pasirinkti apibrėžiant valdžios institucijas pagal direktyvos 6 straipsnio 3 dalį yra per didelė. Gali būti, kad esama ir kitų valdžios institucijų, kurios gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo poveikiu aplinkai. Nors Estijos įstatyme numatyta, kad prireikus reikia konsultuotis su kitomis valdžios institucijomis, gali būti, kad su jomis nebus konsultuojamasi, net jei jos gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo poveikiu aplinkai, kadangi šiuo atveju su jomis konsultuotis neprivaloma.

(1)  OL L 197, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157.