52013PC0853

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pasiūlymo aplinkybės

Teikdama šį pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001[1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 1211/2010[2], Komisija siekia pritaikyti reglamento priedus, kad būtų atsižvelgta į per pastaruosius trejus metus Moldovos Respublikos padarytą pažangą vedant dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo ir ši šalis būtų perkelta iš reglamento I priedo (trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, sąrašas) į II priedą (trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašas); šis perkėlimas atitinka Europos Sąjungos politinį įsipareigojimą, įtrauktą į 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą Bendrą deklaraciją, kuriuo pabrėžiama piliečių judumo ir vizų liberalizavimo saugioje aplinkoje svarba. ES įsipareigojusi laipsniškai siekti visapusiško ilgalaikio vizų režimo liberalizavimo su šalimis partnerėmis, su sąlyga, kad bus sudarytos gerai valdomo, saugaus judumo sąlygos. Bendroje deklaracijoje, paskelbtoje 2009 m. gruodžio 21 d. ES ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimo tarybos posėdyje, susitarta pradėti dialogą, kad būtų išnagrinėtos būsimo bevizio režimo, taikytino Moldovos piliečių kelionėms į ES, sąlygos.

Pasiūlymo bendrosios aplinkybės ir pagrindas

2001 m., remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 62 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu, Taryba priėmė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas (vadinamasis neigiamas sąrašas), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas (vadinamasis teigiamas sąrašas), sąrašus. EB sutarties 61 straipsnyje nurodyta, kad šie sąrašai yra viena iš gretutinių priemonių, kurios yra tiesiogiai susijusios su laisvu asmenų judėjimu laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Kaip teigiama Reglamento Nr. 539/2001 5 konstatuojamojoje dalyje „nustatant tas trečiąsias šalis, kurių piliečiams yra taikomi vizų reikalavimai, ir tas šalis, kurių piliečiams jie netaikomi, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir įvertinamas pagal įvairius kriterijus, kurie, inter alia, siejami su nelegalia imigracija, viešąja politika ir saugumu bei su Europos Sąjungos išoriniais santykiais su trečiosiomis šalimis, o taip pat atsižvelgiama į dalyvavimą regioninės ir tarpusavio sąveikos reikšmę“. Atsižvelgiant į viešosios tvarkos ir neteisėtos imigracijos kriterijus, taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į atitinkamos trečiosios šalies išduotų kelionės dokumentų saugumą.

Kadangi šie Reglamente (EB) Nr. 539/2001 išdėstyti kriterijai, susiję su trečiosiomis šalimis, ilgainiui gali keistis, reikėtų atitinkamai peržiūrėti neigiamo ir teigiamo sąrašų sudėtį.

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 paskutinį kartą buvo iš dalies keistas 2010 m. (du kartus): kai pasibaigus vizų režimo liberalizavimo dialogams su Vakarų Balkanų šalimis Albanija bei Bosnija ir Hercegovina perkeltos į II priedą ir kai dėl reguliarios šalių sąrašų peržiūros į II priedą perkeltas Taivanas. 2012 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė[3] atlikti dar vieną reguliarią šalių sąrašų peržiūrą. Dėl šio pasiūlymo šiuo metu vyksta derybos. Kitą reguliarią peržiūrą numatyta atlikti 2014 m. pradžioje. Jos metu ketinama atsižvelgti į vizų režimo liberalizavimo ekonominį poveikį, kaip Komisija paskelbė 2012 m. lapkričio mėn. komunikate dėl vizų ir augimo[4].

Šiuo reglamento atnaujinimu siekiama užtikrinti, kad trečiųjų šalių sąrašų sudėtis atitiktų reglamento 5 konstatuojamoje dalyje išdėstytus kriterijus atsižvelgiant į vizų režimo liberalizavimo dialogo su Moldovos Respublika pažangą.

2.           Pasiūlymo aplinkybės

2010 m. kovo 2 d. pasibaigus aiškinamosioms deryboms Kišiniove, 2010 m. birželio 15 d. per ES ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimo tarybos susitikimą Liuksemburge oficialiai pradėtas vizų dialogas. 2010 m. rugsėjo mėn. į Moldovos Respubliką vyko ekspertai, kurie atliko išsamią spragų analizę, kurioje pateiktas išsamus padėties vertinimas pagal kiekvieną vizų dialogo klausimų derybinį skyrių (dokumentų saugumas, įskaitant biometrinius duomenis; neteisėta imigracija, įskaitant readmisiją; viešoji tvarka ir saugumas; išorės santykiai ir pagrindinės teisės). Analizė pateikta Tarybai 2010 m. spalio mėn. darbo grupės lygmeniu. Remiantis 2010 m. spalio 25 d. (Užsienio reikalų) Tarybos išvadomis dėl Moldovos Respublikos ir Rytų partnerystės aptartas Moldovos Respublikai skirtas vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas (VRLVP), kurį Taryba patvirtino 2010 m. gruodžio 16 d.

Moldovos vyriausybė priėmė Nacionalinį veiksmų planą su pastabomis 2011 m. vasario 17 d. ir jį pristatė 2011 m. vasario 18 d. vyresniųjų pareigūnų susitikime.

Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo pirmoji pažangos ataskaita[5] pateikta 2011 m. rugsėjo 16 d.

Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo antroji pažangos ataskaita[6] paskelbta 2012 m. vasario 9 d. 2012 m. vasario 27 d. įvyko aukšto rango pareigūnų susitikimas, kuriame pristatyta antroji pažangos ataskaita ir aptarti tolesni proceso etapai.

Moldovos Respublikos vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano įgyvendinimo trečioji pažangos ataskaita[7] paskelbta 2012 m. birželio 22 d. Šioje trečiojoje (paskutinėje) pirmojo VRLVP etapo pažangos ataskaitoje pateiktas apibendrintas Komisijos vertinimas, kokią pažangą Moldovos Respublika padarė tenkindama pirmojo VRLVP etapo kriterijus dėl teisėkūros, politikos ir institucinės sistemos parengimo.

2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisija paskelbė būsimo vizų režimo liberalizavimo į ES keliaujantiems Moldovos piliečiams galimo migracijos ir saugumo poveikio platesnį vertinimą, kurį ji parengė drauge su atitinkamomis ES agentūromis ir suinteresuotaisiais subjektais[8].

2012 m. lapkričio 19 d. Taryba, vadovaudamasi Komisijos vertinimu, priėmė išvadas, kad Moldovos Respublika patenkino visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano pirmojo etapo kriterijus. Sukurtos būtinos teisėkūros, politikos ir institucinės sistemos. Po to pradėtas antrojo etapo kriterijų vertinimas.

2013 m. sausio 28 d. surengtame vyresniųjų pareigūnų posėdyje pristatyti antrojo etapo tikslai ir kitų vertinimo vizitų parengiamieji darbai. 2013 m. vasario 18 – kovo 15 d. surengti vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano 1, 2, 3 ir 4 derybinių skyrių vertinimo vizitai. Per šiuos vertinimo vizitus atliktas kaip niekad plataus masto ir išsamus vertinimas, trukęs 4 savaites; jį atliekant dalyvavo 12 ekspertų iš ES valstybių narių, lydimų Komisijos ir EIVT pareigūnų. Šių ekspertų vizitų tikslas – įvertinti, kiek tenkinami antrojo vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano etapo kriterijai ir kiek įgyvendinta Europos ir tarptautinius standartus atitinkanti teisėkūros, politikos ir institucinė sistema. Ekspertų ataskaitos baigtos rengti 2013 m. gegužės mėn. 2013 m. birželio 21 d. paskelbtoje ketvirtojoje pažangos ataskaitoje[9] apžvelgta teisėkūros ir institucinės sistemos kūrimo padėtis, institucijų veikimas ir tarpinstitucinio koordinavimo lygis.

2013 m. lapkričio 15 d. priimtoje penktojoje pažangos ataskaitoje[10] kalbama apie tai, kiek įgyvendintos ketvirtojoje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, ir apie bendrą vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano antrojo etapo kriterijų tenkinimą. Itin daug dėmesio skirta tam, kad įvykdytos reformos ir pasiekti rezultatai būtų tvarūs – to siekiama, be kita ko, tinkamai skiriant darbuotojus, pajėgumus ir finansavimą. Taip pat vertinama, kiek Moldovos Respublika įvykdė 2012 m. rugpjūčio mėn. poveikio vertinimo ataskaitoje jai pateiktas rekomendacijas. Ataskaitoje Komisija padarė išvadą, kad Moldovos Respublika patenkino visus kriterijus, nustatytus VRLVP antrojo etapo keturiuose derybiniuose skyriuose, ir kad Moldovos Respublika skyrė tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad užtikrintų reformų tvarumą.

Po to, kai 2010 m. birželio mėn. buvo užmegztas ES ir Moldovos Respublikos dialogas vizų klausimais ir 2011 m. sausio mėn. Moldovos valdžios institucijos buvo supažindintos su Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planu, Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Moldovos Respublikos pažangos, padarytos įgyvendinant antrojo VRLVP etapo keturiuose derybiniuose skyriuose nustatytus kriterijus, ataskaitas.

Šio intensyvaus su VRLVP susijusios ataskaitos rengimo laikotarpiu Komisija toliau stebėjo Moldovos Respublikos pažangą susijusiose VRLVP srityse:

· per ES ir Moldovos Respublikos vizų dialogo vyresniųjų pareigūnų susitikimą;

· ES ir Moldovos Respublikos jungtiniame 3-iajame pakomitetyje;

· per ES ir Moldovos Respublikos judumo partnerystės vyresniųjų pareigūnų susitikimą;

· per ES ir Moldovos Respublikos dialogą žmogaus teisių srityje;

· ES ir Moldovos Respublikos jungtiniame readmisijos komitete; ir

· ES ir Moldovos Respublikos jungtiniame vizų režimo supaprastinimo komitete.

Kiekviename iš šių komitetų ir dialogų reguliariai svarstoma ES ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimo pažanga. Per paskutinius ES ir Moldovos Respublikos jungtinių vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos komitetų posėdžius, kurie 2013 m. birželio 12 d. įvyko Briuselyje dalyvaujant valstybėms narėms, Komisija pažymėjo, kad abu susitarimai apskritai įgyvendinami labai gerai.

Pirmasis ES ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. Jame numatyta, kad visiems Moldovos Respublikos piliečiams (toliau – Moldovos piliečiai) sumažintas vizos mokestis, pagreitintos išdavimo procedūros, o tam tikrų kategorijų Moldovos piliečiams panaikintas vizų reikalavimas, numatyta plačiau išduoti ilgalaikes daugkartines vizas ir supaprastinti patvirtinamųjų dokumentų, kuriais įrodomas kelionės tikslas, reikalavimus. Juo taip pat panaikintas vizų reikalavimas diplomatinių pasų turėtojams.

2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo atnaujintas vizų režimo supaprastinimo susitarimas su Moldovos Respublika. Šiuo nauju susitarimu Moldovos piliečiams sudaromos papildomos supaprastintos sąlygos ir suteikiama apčiuopiamos naudos: visų pirma, 1) pirminiame susitarime nustatytos supaprastintos sąlygos taikomos ir kitų kategorijų vizų prašytojams, 2) konsulams paliekama mažiau galimybių veikti savo nuožiūra išduodant ilgalaikes daugkartines vizas tam tikrų kategorijų bona fide keliautojams, 3) nustatyta aiški teisinė valstybių narių bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais sistema ir 4) vizų reikalavimas netaikomas biometrinių tarnybinių pasų turėtojams.

2008 m. rugsėjo mėn. Kišiniove oficialiai užmegzta judumo partnerystė su Moldovos Respublika. Joje dalyvaujančios 15 valstybių narių (Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Vengrija ir Vokietija) ir dvi ES agentūros (FRONTEX ir Europos mokymo fondas) dirbo drauge, kad sukurtų nuoseklų bendradarbiavimo su šalimi partnere metodą. Yra daug įvairių iniciatyvų, įgyvendintų plėtojant partnerystę, kurios visiškai atitinka keturis Visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) aspektus: stiprinti teisėtą migraciją ir palengvinti judumą, užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir prekybai žmonėmis ir su jomis kovoti, kuo labiau didinti migracijos bei judumo vystomąjį poveikį ir skatinti tarptautinę apsaugą.

Padnestrės klausimo sprendimas nėra vizų režimo liberalizavimo pagal VRLVP sąlyga. Be to, VRLVP nėra nuorodos į teritorinį taikymą. Vizų režimo liberalizavimu galės pasinaudoti piliečiai, turintys Moldovos Respublikos biometrinius pasus.

Šis pasiūlymas atitinka minėtų procesų rezultatus: be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai su Moldovos Respublika įgyvendinti patenkinamai, Komisija siūlo perkelti Moldovos Respubliką, kuri patenkino visus VRLVP kriterijus, iš neigiamo sąrašo į teigiamą, su sąlyga, kad vizų reikalavimas nebus taikomas tik biometrinių pasų, išduotų laikantis TCAO standartų, turėtojams.

3.           Tolesni veiksmai

ES ir Moldovos Respublikos vizų dialogas buvo svarbi ir itin efektyvi priemonė, kuri labai padėjo siekti pažangos vykdant plataus užmojo sudėtingas reformas teisingumo ir vidaus reikalų srityje, taip pat kitose srityse, kaip antai teisinės valstybės ir teismų reformos, įskaitant tinkamą politinių partijų finansavimą, politinės neliečiamybės peržiūrą ir administracinį modernizavimą. Pastarųjų trejų metų Moldovos Respublikos padaryta pažanga visų keturių VRLVP derybinių skyrių srityse yra nuosekli ir efektyvi. Ji įrodo kelių iš eilės Moldovos vyriausybių ir visų valstybės institucijų įsipareigojimus ir nuolatines pastangas siekti, kad VRLVP kriterijų įvykdymas būtų didžiausias nacionalinis prioritetas.

Svarbu prisiminti, kad kelių svarbių VRLVP nurodytų sričių reformos buvo įvykdytos 2013 m. pirmoje pusėje, nepaisant kelis mėnesius trukusios nestabilios politinės padėties, – tai rodo, kad valdymo lygis yra tinkamas, o viešasis administravimas – brandus.

Netrukus įsigaliosiančiais ES vizų taisyklių pakeitimais nustatomas naujas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas, kuris padeda išlaikyti vizų liberalizavimo proceso tvarumą ir, kaip kraštutinė priemonė, užtikrina, kad dėl bevizių kelionių nebūtų pažeidimų ar piktnaudžiavimo.

Komisijos nuomone, nuo praėjusio liepos mėn. Moldovos Respublika padarė būtiną pažangą, kad užtikrintų efektyvų ir tvarų reformų, kurias ji turėjo įvykdyti, kad patenkintų VRLVP kriterijus, įgyvendinimą. Įvykdyti visi veiksmai, paminėti 4-ojoje VRLVP pažangos ataskaitoje. Teisėkūros ir politikos sistemos veikimas, institucinių bei organizacinių principų sukūrimas ir visų keturių derybinių skyrių procedūrų įgyvendinimas atitinka susijusius Europos ir tarptautinius standartus.

Remdamasi šiuo vertinimu ir atsižvelgdama į nuolatinio stebėjimo ir ataskaitų teikimo, vykdomų nuo ES ir Moldovos Respublikos vizų dialogo pradžios, rezultatus Komisija mano, kad Moldovos Respublika patenkino visus kriterijus, nustatytus VRLVP antrojo etapo keturiuose derybiniuose skyriuose. Todėl, atsižvelgdama į bendrus ES ir Moldovos Respublikos santykius ir jų dinamiką, Komisija teikia būtiną teisėkūros pasiūlymą iš dalies pakeisti EB reglamentą 539/2001, laikydamasi pagal VRLVP suderintos metodikos[11].

Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu išnagrinėti turimus statistinius duomenis. Remiantis galiojančių leidimų gyventi duomenimis, 2012 m. pabaigoje ES teisėtai gyveno apie 230 000 moldavų[12]. Iš statistinių duomenų matyti, kad per pastaruosius metus Moldovos piliečių neteisėtos migracijos rizika sumažėjo: nuo 2008 m., kai buvo sulaikyta 6 830 neteisėtų Moldovos imigrantų, sulaikytų imigrantų skaičius nuolat mažėjo – 2012 m. sulaikyta 3 070 asmenų, t. y. skaičius sumažėjo 55 proc. Prieglobsčio prašymų per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo perpus (-48 proc.): 2012 m. Moldovos piliečiai pateikė 435 prieglobsčio prašymus, palyginti su 837 prašymais 2008 m. Grąžintų asmenų santykis, palyginti su išduotų grąžinimo sprendimų skaičiumi, gerėja – 2012 m. jis siekė 73 proc., palyginti su 50 proc. per pastaruosius ketverius metus. Galiausiai, nors prašymų išduoti trumpalaikes Šengeno vizas skaičius per pastaruosius trejus metus išliko nepakitęs (jis svyruoja tarp 50 000 ir 55 000), atsisakymų išduoti vizą skaičius labai sumažėjo – nuo 11,4 proc. 2010 m. iki 6,5 proc. 2012 m. Visi šie duomenys liudija, kad Moldovos piliečių keliama migracinė rizika smarkiai sumažėjo. ES vizų taisyklių pakeitimais į Reglamentą 539/2001 bus įtrauktas naujas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas, kuris padeda išlaikyti vizų liberalizavimo proceso tvarumą ir, kaip kraštutinė priemonė, užtikrina, kad dėl bevizių kelionių nebūtų pažeidimų ar piktnaudžiavimo.

Komisija taip pat aktyviai stebės, kaip Moldovos Respublika nuolat įgyvendina visus kriterijus, nustatytus VRLVP keturiuose derybiniuose skyriuose, naudodama esamas partnerystės ir bendradarbiavimo struktūras bei dialogus ir prireikus ad hoc pažangos stebejimo mechanizmus.

Panaikinus vizų režimą Vakarų Balkanų šalims nėra priežasčių, dėl kurių vizų režimo panaikinimas Moldovos Respublikai turėtų priklausyti nuo vizų režimo panaikinimo susitarimo pasirašymo su ES, atsižvelgiant į tai, kad Moldovos Respublika jau panaikino vizų reikalavimą visiems ES piliečiams ir kad, jeigu beviziu režimu būtų piktnaudžiaujama, sustabdymo mechanizmas būtų veiksmingas sprendimas.

4.           Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

Konsultuotasi su valstybėmis narėmis.

5.           Poveikio vertinimas

Nereikalingas.

6.           Teisinis pagrindas

Atsižvelgiant į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), šiuo pasiūlymu plėtojama bendra vizų politika pagal SESV 77 straipsnio 2 dalies a punktą.

7.           Proporcingumo ir subsidiarumo principai

Reglamente (EB) Nr. 539/2001 nustatomi trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas (neigiamas sąrašas), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas (teigiamas sąrašas), sąrašai.

Sprendimas keisti sąrašus, iš neigiamo sąrašo perkelti šalis į teigiamą sąrašą arba atvirkščiai, priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai pagal SESV 77 straipsnio 2 dalies a punktą.

8.           Pasirinkta priemonė

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 turi būti iš dalies keičiamas reglamentu.

9.           Poveikis biudžetui

Siūlomu pakeitimu Europos Sąjungos biudžetui poveikio nedaroma.

2013/0415 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001[13] I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti jame išdėstytus kriterijus. Dėl trečiųjų šalių padėties, susijusios su šiais kriterijais, pasikeitimo tos trečiosios šalys turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą;

(2)       laikydamasi 2009 m. gegužės 7 d. Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintos Bendros deklaracijos ir atsižvelgdama į tai, kad Moldovos Respublikos įvykdė vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą, Komisija mano, kad Moldovos Respublika patenkino visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nustatytus kriterijus;

(3)       patenkinusi visus kriterijus, Moldovos Respublika turėtų būti perkelta į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. Bevizis režimas turėtų būti taikomas biometrinių pasų, išduotų Moldovos Respublikos laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) standartų, turėtojams;

(4)       Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[14], priklausančios 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą[15] 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai.

(5)       Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[16], priklausančios Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB[17] 3 straipsniu;

(6)       Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis[18], priklausančios 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2011/350/ES[19] 3 straipsniu;

(7)       šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis[20] nuostatas, nedalyvauja, todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(8)       šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[21]; todėl Airija nedalyvauja jį priimant, jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(9)       Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kol valstybė įstos į Šengeno erdvę, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje;

(10)     Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(11)     Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 iš dalies keičiamas taip:

1. I priedo 1 dalyje nuoroda į Moldovą išbraukiama.

2. II priedo 1 dalyje įterpiama:

„Moldovos Respublika*

______________

*        Bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų, išduotų laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO) standartų, turėtojams.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

[2]               OL L 339, 2010 12 22, p. 6.

[3]               COM(2012) 650 final.

[4]               COM(2012) 649 final.

[5]               SEC(2011) 1075 galutinis.

[6]               SWD(2012)12 final.

[7]               COM(2012) 348 final.

[8]               COM(2012) 443 final.

[9]               COM(2013) 459 final.

[10]             Dar nepaskelbta. Nuoroda bus įkelta vėliau.

[11]             (*) Dėl penktosios pažangos ataskaitos teksto dabar vyksta tarnybų tarpusavio konsultacijos. Jeigu išvadų formuluotės pasikeistų, reikėtų atitinkamai pakeisti tekstą.

[12]             Šiame skyriuje pateikti duomenys apima visas ES šalis, išskyrus JK, Airiją ir Kroatiją; jie taip pat apima Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino duomenis. Visi duomenys pateikti Eurostato, išskyrus duomenis dėl prašymų ir atsisakymų išduoti vizą, kuriuos renka Vidaus reikalų generalinis direktoratas.

[13]             2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

[14]             OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[15]             OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[16]             OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

[17]             OL L 53, 2008 2 27, p. 1.

[18]             OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

[19]             OL L 160, 2011 6 18, p. 19.

[20]             OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[21]             OL L 64, 2002 3 7, p. 20.