Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52017IR6047

Europos regionų komiteto nuomonė „Plačiajuosčio ryšio plėtros skatinimas Europoje“

COR 2017/06047

OL C 247, 2018 7 13, p. 7–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

13.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/7

Europos regionų komiteto nuomonė „Plačiajuosčio ryšio plėtros skatinimas Europoje“

(2018/C 247/02)

Pranešėjas

Mart Võrklaev (EE/ALDE), Rae savivaldybės meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Pasaulio banko duomenimis (1), spartus skaitmeninių technologijų augimas pasaulyje paskatino dideles visuomenines permainas, ir internetas tapo esminiu infrastruktūros elementu, mažinančiu dalijimosi informacija išlaidas ir skatinančiu inovacijas, kurios savo ruožtu užtikrina geresnį žmonių, įmonių ir valstybės tarpusavio junglumą;

2.

 palankiai vertina bendros plačiajuosčio ryšio platformos darbą kartu su Europos Komisija siekiant geresnio bendradarbiavimo, geresnio skaitmeninio junglumo reglamentavimo ir įgyvendinimo Europoje ir, žinoma, geresnio jo finansavimo;

3.

 suvokia, kad 2015 m. duomenimis, fiksuotasis plačiajuostis ryšys aprėpė ir veikė 97 % namų ūkių (vidutinis naudojimosi rodiklis buvo 72 %), o belaidžio ryšio technologijomis grindžiamos paslaugos išplitusios dar plačiau. Vis dėlto galimybės naudotis fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu ir jo įperkamumas valstybių narių kaimo ir miesto vietovėse skiriasi;

4.

 atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis 7-ąja sanglaudos ataskaita, reikia daugiau investicijų, nes nors pagrindinis plačiajuostis ryšys prieinamas visiems namų ūkiams ES, tačiau daug spartesniais naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklais gali naudotis tik 40 % kaimo vietovių gyventojų, palyginti su 90 % miesto gyventojų;

5.

 pažymi, kad lėtas interneto ryšys ir nedidelė skverbtis kaimo vietovėse bei specifinės problemos retai gyvenamose vietovėse ir atokiausiuose ES regionuose gali neleisti pasiekti plataus užmojo 2020–2025 m. ES tikslų. Europos Komisijos teigimu, šių tikslų įgyvendinimas ES kasmet duotų apie 146,5 mlrd. EUR ir kartu būtų galima sukurti iki 2,4 mln. naujų darbo vietų;

6.

 pritaria Didžiojo dvidešimtuko nuomonei (2), kad pastangomis įveikti skaitmeninę atskirtį galiausiai siekiama įtraukiu būdu visiems piliečiams suteikti galimybę vienodomis sąlygomis naudotis skaitmenine plėtra, kurios pranašumams priskiriami tiek didesnis veiksmingumas, tiek socialinis ir ekonominis dalyvavimas, tiek ir didesnės galimybės dalyvauti naujojoje ekonomikoje. Skaitmeninė atskirtis yra dvimatė: galimybė naudotis geru plačiajuosčio interneto ryšiu ir galimybė bei motyvacija naudotis interneto paslaugomis;

7.

 atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES vystymosi labui svarbu išspręsti vadinamosios paskutinės mylios problemą ir jai išspręsti būtinos lanksčios priemonės;

8.

 atkreipia dėmesį į galimą svarbų IRT infrastruktūros ir plačiajuosčio ryšio vaidmenį, susijusį su gebėjimų stiprinimu kaimo vietovėse, kuriose dėl gyventojų sumažėjimo vyksta struktūriniai pokyčiai, nes masinis gyventojų išvykimas iš kaimo ir kaimo vietovių marginalizacija yra auganti visos Europos problema;

Junglumo problemos ir galimi sprendimai

9.

 mano, kad turi būti atremtas ne vienas didelis iššūkis, pavyzdžiui:

—

ribotas itin didelės spartos junglumas fiksuotojo ir judriojo ryšio infrastruktūrai visoje ES,

—

pavojai, kad nepakaks pajėgumų reaguoti į greitus rinkos ir technologijų pokyčius, pavyzdžiui, „daiktų interneto“ išpopuliarėjimą,

—

administracinės kliūtys dėl perteklinio reguliavimo ir nepakankamo nuoseklumo, įskaitant valstybės pagalbos taisykles;

10.

 nuogąstauja dėl junglumo tam tikrose vietovėse poreikio, o tai rodo mokyklų mokymo programų ir suaugusiems skirtų e. mokymosi programų svarbą. Plačiajuostis ryšys ne tik susijęs su finansavimo problemomis, bet ir infrastruktūros kūrimo ir naudojimo poreikiu. Visoms viešosioms įstaigoms, mokykloms ir švietimo įstaigoms reikalingas spartus plačiajuostis ryšys;

11.

 konstatuoja, kad kai kuriose šalyse ir regionuose problemų gali kilti dėl menkų techninių žinių ir informacijos apie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros finansavimo galimybes, taip pat vadinamąją geriausią praktiką, stygiaus;

12.

 ypač palankiai vertina kompetentingų plačiajuosčio ryšio kompetencijos centrų (Broadband Competence Offices) steigimą ir įvairių Europos Komisijos generalinių direktoratų bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo – tai turėtų atsispindėti ir būsimame ES biudžete;

13.

 mano, kad svarbu visose valstybėse narėse įsteigti kompetencijos centrus, kurie sudarytų bendrą bendradarbiavimo tinklą, ir kad regionai bei vietos institucijos, prieš pradėdamos ieškoti sprendimų, susisiektų su šiais centrais; reikia iš anksto pradėti konsultacijas ir ieškoti optimalių sprendimų atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius ypatumus;

14.

 palankiai vertina penkių punktų priemonių rinkinį ES kaimo vietovėms, užtikrinsiantį pažangą siekiant geresnės plačiajuosčio ryšio aprėpties;

15.

 atidžiai stebi, kaip išnaudojamas deklaracijoje „Korkas 2.0“„Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“ pateiktos pažangiojo kaimo koncepcijos potencialas. Ši koncepcija apima investicijas į IRT sektorių siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti prieigą prie viešųjų paslaugų ir infrastruktūros kartu atsižvelgiant į teritorinius ypatumus;

16.

 palankiai vertina prieigos prie tinklo nuostatose šiuo požiūriu skiriamą didesnį dėmesį proporcingam reguliavimui ir infrastruktūros konkurencijai siekiant skatinti investicijas ir pagrindinį dėmesį rinka grindžiamiems bendriems sprendimams, kuriais skatinama toliau plėsti infrastruktūrą vietovėse ir regionuose, kur verslo požiūriu nėra lengva tai padaryti. Svarbu, kad prieigos reguliavimas padėtų išvengti skaitmeninės atskirties diegiant itin aukšto pralaidumo tinklus ir stiprintų teritorinę sanglaudą;

17.

 mano, kad konkurencijos požiūriu tiek fiksuotojo ryšio, tiek ir 5G rinkoje būtina atskirti paslaugas ir tinklus sekant energetikos sektoriaus pavyzdžiu (atsiejimas). Pavyzdžiui, ne vienoje ES valstybėje narėje (Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir t. t.) telekomunikacijos paslaugos buvo visiškai atskirtos nuo tinklo eksploatacijos. RK mano, kad šviesolaidiniai tinklai turėtų priklausyti toms telekomunikacijų įmonėms, kurių verslo modelis būtų grindžiamas lygiateise visų paslaugų teikėjų prieiga prie tinklo. Tokiu būdu rinkoje būtų daug paslaugų teikėjų, vartotojai galėtų rinktis paslaugas atsižvelgdami į geriausią kainos ir paslaugos santykį, be to, būtų užtikrinta ilgalaikė šios srities plėtra;

18.

 mano, kad tokiu atveju visiems suteikiamos vienodos galimybės vystyti 5G tinklus – neturėtų būti jokios priklausomybės nuo bazinės rinkoje vyraujančių telekomunikacijų įmonių infrastruktūros. Taigi, ES turėtų remti būtent atvirųjų tinklų plėtrą ir šia kryptimi orientuoti valstybes nares, kad visi nauji ir esami šviesolaidiniai tinklai būtų nepriklausomi nuo operatorių;

19.

 pabrėžia, kad atsižvelgiant į rinkos analizę svarbu atlikti tikslesnius geografinius tyrimus dėl esamos infrastruktūros ir ateityje planuojamų projektų, skirtų nustatyti vietoves, kuriose reikia išplėsti tinklą. Kadangi tokios vietovės paprastai yra retai gyvenamuose ir mažiau palankiuose gyventi regionuose, tinkamai nustačius šias vietoves padidės viešojo finansavimo veiksmingumas;

20.

 pasisako už teisės aktų taikymą valstybėse narėse, kad būtų galima kuo lanksčiau naudotis esama infrastruktūra (elektros energijos tinklai, elektros stulpai ir pan.) plečiant plačiajuosčio ryšio tinklą ir tokiu būdu kuriant naują plačiajuosčio ryšio struktūrą sutaupyti lėšų ir laiko;

21.

 pabrėžia, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu 14 mlrd. EUR iš ESI fondų numatyta plačiajuosčio ryšio struktūros kūrimui;

22.

 pritaria raginimui stiprinant sanglaudos politiką skatinti plačiajuosčio ryšio plėtrą ir, be kita ko, užtikrinti, kad ši politika galėtų atsverti didžiausio rinkos nepakankamumo atvejus retai gyvenamose kaimo vietovėse ES. Tai neatima galimybės didinti finansavimo priemonių (pavyzdžiui, finansavimą paskolomis) bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir kitais plėtros bankais;

23.

 pritaria Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos strateginių investicijų fondo vaidmens sustiprinimui finansuojant finansines priemones ir derinimo priemones (kai derinamos dotacijos ir finansinės priemonės), kad būtų galima reaguoti į mažesnio masto rinkos nepakankamumo atvejus, pavyzdžiui, trūkstant nuosavo kapitalo smulkesniems projektams, įgyvendinamiems perspektyvesnėse vietovėse. Toks papildomas įsikišimas užtikrintų aukštos kokybės plačiajuostį ryšį visuose ES regionuose;

24.

 rekomenduoja kaip bendradarbiavimo priemonę naudoti bendrą plačiajuosčio ryšio platformą ir į šios platformos veiklą taip pat įtraukti REGIO generalinį direktoratą;

25.

 remia pastangas skatinti dalyvauti ES programose ir plėtoti naujas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės koncepcijas investicijoms į plačiajuosčio ryšio plėtrą;

26.

 pakartoja savo raginimą, kad vietovėse, kuriose stambios įmonės nesuinteresuotos investuoti, o mažoms įmonėms sunku atitikti reikalavimus, reikia parengti supaprastintus modelius, kad mažoms įmonėms būtų lengviau investuoti ir būtų rastas sprendimas šioms tinkamo ryšio neturinčioms vietovėms, arba projektai plačiajuosčiam ryšiui plėsti turi būti pripažinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (3);

27.

 šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu supaprastinti procedūras, nes technologijos vystomos greičiau, nei sukuriamos atitinkamos struktūros;

28.

 mano, kad iš tikrųjų veiksmingus plačiajuosčio ryšio vystymo planus galima parengti tik bendru telekomunikacijų įmonių, valstybių ir vietos bei regionų valdžios institucijų sutarimu, taip užtikrinant, kad bus atsižvelgta į visų valstybių, miestų ir regionų interesus. Šalyse, kuriose buvo pasiektas toks susitarimas (Švedija, Jungtinė Karalystė ir kt.), plačiajuosčio ryšio plėtra labiau pažengusi. Jei nebus pasiektas susitarimas, plačiajuosčio ryšio aprėptis už aglomeracijų ribų gali likti nepakankama;

29.

 palankiai vertina puikią Europos investicijų banko iniciatyvą sukurti Plačiajuosčio ryšio fondą ir ragina ją skubiai įgyvendinti; tikisi, kad tai prisidės prie visų pirma mažų projektų finansavimo ir „baltųjų taškų“ pašalinimo;

30.

 primena RK rekomendacijas aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais po 2020 m., kuriose pabrėžta, kad reikia suderinti ESI fondams taikomas valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisykles su centralizuotai valdomoms programoms taikomomis taisyklėmis. RK patvirtina savo raginimą įvertinti, ar keletui arba visoms ESI fondų išlaidoms būtų galima netaikyti valstybės pagalbos procedūros laikotarpiu po 2020 m. Todėl RK palankiai vertina tai, kad aukšto lygio darbo grupė atsižvelgė į jo rekomendacijas dėl bendrų apibrėžčių poreikio siekiant palyginti ir derinti įvairius fondus (4);

31.

 pabrėžia, kad valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės turėtų būti suderintos atsižvelgiant į skirtingus plačiajuosčio ryšio plėtros finansavimui skirtus ES išteklius, ir yra susirūpinęs dėl atmestų išankstinių pranešimų skaičiaus, dėl kurių sulėtėja investicijos arba jos iš viso nevyksta ir kurioms tenka atsakomybė už lėtą plačiajuosčio ryšio plėtrą šiose vietovėse;

32.

 kaip ir savo rekomendacijose, skirtose minėtai aukšto lygio grupei supaprastinimo klausimais, palankiai vertina tai, kad nagrinėjama galimybė taip pat taikyti diferencijuoto požiūrio principą. Toks požiūris turėtų padėti gerokai sumažinti administracinę naštą ir leisti geriau atsižvelgti į įgyvendinimo ypatumus atitinkamuose regionuose, taigi, sudaryti palankesnes sąlygas vieta grindžiamam požiūriui ir skatinti plačiajuosčio ryšio plėtrai skirtas investicijas;

33.

 rekomenduoja kuo greičiau diegti spartųjį plačiajuostį ryšį plačiu mastu siekiant sukurti prielaidas gigabitinei visuomenei, kuo geriau pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis ir taip prisidėti prie visų valstybių narių vystymosi šioje srityje. Šiam tikslui pasiekti reikalingi skirtingi sprendimai, nes kiekvieno atskiro namo prijungimas prie šviesolaidinio tinklo gali būti brangus ir užimti daug laiko, ypač retai gyvenamose vietovėse;

34.

 be laidinių jungčių išsibarsčiusiose gyvenvietėse ir sunkiai prieinamose vietovėse reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, kokių galimybių gali suteikti judrusis plačiajuostis ryšys, palydovinis plačiajuostis ryšys ir viešųjų bevielio interneto tinklų kūrimas viešosiose erdvėse ir viešosiose įstaigose, pavyzdžiui, iniciatyva „WIFI4EU“. Taikant alternatyvius sprendimus paspartinama tinklo plėtra ir kartu sutaupoma lėšų, tačiau reikia veikti apdairiai ir sistemingai, kad sprendimai atitiktų poreikius ir technologijas būtų galima naudoti ilgą laiką;

35.

 pabrėžia, kad svarbu spręsti problemas, susijusias su radijo spektro valdymu, kurias kelia 5G komunikacijos tinklų plėtra, nes 5G technologijai būtini didelio pajėgumo tinklai visoje ES. Labai svarbu rasti bendrą vėliau naudojamų licencijų (naudojimo licencijų) paskirstymo metodą aukštesniems dažniams (arba radijo dažniams), kuris galėtų užtikrinti didesnį bendro spektro naudojimo teisinės sistemos patikimumą ir didesnį lankstumą, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingus suderintų dažnio juostų poreikius nacionaliniu arba regionų lygmeniu;

36.

 pritaria pagrindinėms Europos elektroninių ryšių kodekso priemonėms, pavyzdžiui, naujoms nuostatoms, skirtoms itin sparčių tinklų, galinčių užtikrinti gigabito per sekundę spartą, diegimui visoje Europoje, teisinės sistemos taikymo srities išplėtimui siekiant į ją įtraukti komunikacines priemones, vadinamąsias virštinklines paslaugas, ir galutinių naudotojų aprūpinimui įperkamu funkciniu interneto ryšiu;

37.

 palankiai vertina Europos Komisijos konkursą „Europos plačiajuosčio ryšio apdovanojimai“, kuris padeda skleisti plačiajuosčio ryšio aprėpties geriausios praktikos pavyzdžius ir alternatyvius sprendimus.

2018 m. kovo 22 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1)  „World Development Report 2016: Digital dividends“.

(2)  „Digital infrastructure: Overcoming the Digital Divide in Emerging Economies“, G20 Insights, 2017 m. balandžio mėn.

(3)  COR-2016-02880.

(4)  COR-2017-04842-00-00-PAC-TRA (LT).

Top