52013SC0128

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA

pridedamas prie

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 78/660/EB ir 83/349/EEB dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, pasiūlymo

1.           Įžanga

Nefinansine informacija paprastai laikoma aplinkos, socialinė ir valdymo informacija. Tai ir informacija apie įvairovę, nes valdybos sudėtis yra neatsiejamas bendrovių valdymo elementas. Tokia informacija gali būti pateikta kaip pareiškimas metinėse ataskaitose, atskira valdymo ataskaita, atskira ataskaita, interneto svetainėje ir pan.

Oficialus aplinkos, socialinės ir valdymo informacijos atskleidimas ES šiuo metu reglamentuojamas apskaitos direktyvomis[1] (toliau – AD). Tačiau „Bendrosios rinkos akte“[2] buvo pabrėžtas poreikis gerinti skaidrumą šioje srityje ir jis neseniai pakartotas Įmonių socialinės atsakomybės komunikate[3]. Poveikio vertinime svarstoma, kaip vykdant platesnio pobūdžio įmonių valdymo ir įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų kompleksą, kuriuo siekiama sukurti itin konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, būtų galima pagerinti ES bendrovių nefinansinės informacijos atskleidimą.

2.           Problemos apibūdinimas

Komisijos tarnybos nustatė dvi pagrindines problemas: 1) nepakankamą nefinansinės informacijos skaidrumą ir 2) įvairovės stoką valdybose.

2.1.        Nepakankamas nefinansinės informacijos skaidrumas

Nors galima pastebėti teigiamų poslinkių, dauguma didelių ES bendrovių netinkamai atsiliepia į augančius suinteresuotųjų šalių (įskaitant investuotojus, akcininkus, darbuotojus ir pilietinės visuomenės organizacijas) reikalavimus skaidriai atskleisti nefinansinę informaciją. Išskirti konkretūs su informacijos kiekiu ir kokybe susiję klausimai.

– Kiekis: manoma, kad tik maždaug 2 500 iš visų 42 000 ES didelių bendrovių kasmet oficialiai atskleidžia nefinansinę informaciją.

– Kokybė: atskleidžiama informacija dažnai nėra pakankamai reikšminga arba nėra pakankamai subalansuota, tiksli ir pateikta laiku. Konkretūs informacijos trūkumai siejami su reikšmingais politikos krypčių ir rizikos valdymo aspektais, taip pat konkrečiose teminėse srityse (žmogaus teisių, korupcijos).

Nustatyta, kad pagrindinės šios problemos priežastys yra rinkos ir reguliavimo nepakankamumas:

Rinkos nepakankamumas: rinkos paskatos yra nepakankamos ar netolygios. Bendrovės vis labiau spaudžiamos tapti skaidresnėmis, tačiau su nefinansinės informacijos atskleidimu susijusi nauda dažnai suvokiama kaip ilgojo laikotarpio ir abejotina, o trumpojo laikotarpio sąnaudos yra santykinai aukštos ir lengvai įvertinamos. Todėl teikdamos ataskaitas bendrovės neatsižvelgia į galimai aktualius šalutinius poveikius.

Reguliavimo nepakankamumas: dauguma nuomonę pareiškusių suinteresuotųjų šalių teigė, kad apskaitos direktyvose nustatyti reikalavimai nėra aiškūs ir neužtikrina teisinio tikrumo. Kai kurių valstybių narių teisės aktuose jau reikalaujama daugiau už tą įpareigojimą[4], tačiau nacionaliniai reikalavimai gerokai skiriasi, todėl vidaus rinkoje kyla sunkumų bendroves palyginti pagal tuos pačius kriterijus.

2.2.        Antra problema – nepakankama įvairovė valdybose

Valdybose, kurių nariai turi panašų išsilavinimą ir profesinę patirtį, yra tos pačios pilietybės, amžiaus ir lyties, gali vyrauti siauras grupinis mąstymas. Kai maža požiūrių, vertybių ir kompetencijų įvairovė, valdybos posėdžiuose gali kilti mažiau diskusijų, idėjų ir iššūkių. Tai gali daryti neigiamą poveikį valdybos gebėjimui kritiškai vertinti ir prižiūrėti vadovybės sprendimus. Dėl duomenų nenuoseklumo sunku tiksliai įvertinti problemos mastą, tačiau panašu, kad Europos bendrovių valdybose įvairovė veikiau kukli.

Rinkos nepakankamumas: menką įvairovės lygį valdybose pirmiausia lemia tai, kad rinka nepakankamai skatina bendroves padėtį keisti. Šioje srityje netinkama valdybos narių įdarbinimo praktika prisideda prie to, kad visą laiką renkami panašaus profilio nariai. Problemą aštrina nepakankamas valdybos įvairovės skaidrumo lygis. Bendrovių teikiama informacija neatskleidžia, koks valdybos požiūris į įvairovę atrankos procese, kokie numatomi tikslai ar kaip jie buvo pasiekti.

Reguliavimo nepakankamumas: atitinkamas reguliavimas ne iki galo ištaisė rinkos nepakankamumą. ES lygmeniu nėra būtent įvairovei valdybose skirtų taisyklių, ir nors kai kurios valstybės narės priėmė tam tikras nuostatas (t. y. siekdamos, kad būtų daugiau įvairovės lyties aspektu), jų principai gerokai skiriasi.

Tokios problemos daro tolesnę žalą konkrečioms suinteresuotųjų šalių grupėms (t. y. bendrovėms, investuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, viešosioms institucijoms). Jos daro neigiamą poveikį rezultatams (netinkamai atsižvelgiama į bendrovių nefinansines grėsmes ir šalutinius poveikius); atskaitomybei (nes bendrovės negali būti laikomos visiškai atskaitingomis visuomenei); finansų rinkų efektyvumui (nes norėdami priimti sprendimus investuotojai negali sukaupti svarbios informacijos).

2.3.        Kaip problemos būtų sprendžiamos nesiėmus veiksmų?

Pasaulyje keliomis iniciatyvomis bendrovėms sukurtos neprivalomos rekomendacinės gairės[5]. Tačiau, kitaip nei finansinės informacijos atveju, šiuo metu nėra visuotinai pripažintos organizacijos, kuri nustatytų nefinansinės informacijos atskleidimo standartus. Su įvairove susijusios iniciatyvos taip pat išskaidytos ir per ilgą laiką pasiekti rezultatai yra kuklūs. Reikia imtis veiksmų, nes artimiausiu metu nė viena iš esamų iniciatyvų neturėtų atnešti svarių sprendimų nurodytoms problemoms.

2.4.        Subsidiarumas

Nefinansinė informacija iš dalies jau reguliuojama ES lygmeniu. Tačiau valstybių narių pasirinkti nevienodi modeliai galėtų lemti dar didesnius skirtumus vidaus rinkoje, o su tvarumu susijusi informacija yra iš esmės tarpvalstybinio pobūdžio. Vykdomos iniciatyvos įvairovės klausimais labai suskaidytos. Jei ES nesiims veiksmų, daugelyje valstybių narių artimiausiais metais nebus jokios pažangos arba ji bus labai lėta. Todėl ES lygmeniu reikia imtis koordinuotų veiksmų. Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo leidžiama imtis veiksmų, kuriais būtų sprendžiamos nurodytosios problemos[6].

3.           Tikslai

Pasiūlymo bendras politikos tikslas yra padėti išnaudoti bendrosios rinkos potencialą tam, kad tvariai augtų ekonomika ir būtų kuriamos darbo vietos. Didesnis skaidrumas laikomas svarbiu veiksniu, padėsiančiu bendrovėms pasiekti geresnių rezultatų, ir manoma, kad jis padidins piliečių pasitikėjimą verslu ir rinkomis; skaidrumas taip pat padės efektyviau paskirstyti kapitalą. Praktiškai pasiūlymo tikslai būtų:

(1) padidinti informacijos kiekį (t. y. ataskaitas teikiančių bendrovių skaičių);

(2) padidinti atskleidžiamos informacijos kokybę ir

(3) padidinti įvairovę valdybose.

4.           Politikos galimybės

4.1.        Nefinansinės informacijos skaidrumas

Siekdamos nurodytųjų tikslų Komisijos tarnybos svarstė keletą politikos galimybių, kurios pirmiausia būtų paremtos atskleidimo forma, turiniu ir sąsajomis, taip pat reikalavimo pobūdžiu. Tai tokios politikos galimybės:

(0)        politikos nekeisti;

(1) reikalauti nefinansinio pareiškimo metinėje ataskaitoje. Pagal šią galimybę būtų sugriežtinta galiojanti nuostata – būtų įvesti mažiausi atskleidžiamos informacijos turinio reikalavimai[7];

(2) išsami ataskaita. Pagal tokį variantą bendrovės privalėtų pateikti informaciją atskiroje ataskaitoje pagal tarptautines sistemas. Atsižvelgiant į galimą administracinę naštą svarstytos įvairios reikalavimų rūšys:

(a) privalomi;

(b) ataskaita arba paaiškinimas;

(c) savanoriški. Pagal šį variantą išsamios ataskaitos nereikėtų teikti bendrovėms, kurios pasirenka teikti kitais atskleidimo reikalavimais numatytą išsamią ataskaitą, jei ta ataskaita atitinka konkrečias sąlygas[8];

(3) nustatomas privalomas ES ataskaitų teikimo standartas.

Toliau pateikiamoje lentelėje apžvelgiama politikos galimybių analizė.

1 lentelė. Politikos galimybių įvertinimas

|| Veiksmingumas || Našumas (atitikties sąnaudos) || Konkurencingumas || Derėjimas su ES teise

Kiekis || Kokybė

0. Nieko nekeisti || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

1. Reikalauti atskleidimo metinėje ataskaitoje || + || + || + || + ||  +

2. Išsami ataskaita || a) Privaloma || + || ++ || -- || +/? || +

b) Ataskaita arba paaiškinimas || +/? || + || - || +/? || +

c) Savanoriškai || ? || + || + || + || +

3. Nustatomas privalomas ES standartas. || ++ || + || -- || ? || +

Poveikio dydis, palyginti su bazinio lygio scenarijumi (pirminė būklė pažymėta 0): ++ labai teigiamas, + teigiamas, – – labai neigiamas, – neigiamas, ≈ nežymus ir (arba) neutralus, ? – neaiškus, NA – netaikoma (Komisijos tarnybų analizė).

4.2.        Įvairovės valdybose didinimas

Komisijos tarnybos svarstė keletą politikos galimybių:

(0) politikos nekeisti;

(1) reikalauti, kad bendrovės atskleistų įvairovės valdybose politiką įvairiais atžvilgiais, įskaitant amžių, lytį, pilietybę, išsilavinimą ir profesinę patirtį, valdymo ataskaitoje, kuri turėtų būti įtraukiama į metinę ataskaitą;

(2) įpareigoti bendroves atsižvelgti į įvairovę kaip į vieną iš valdybos nario atrankos kriterijų;

(3) nustatyti bendrovėms saistantį įpareigojimą patvirtinti įvairovės valdybose politiką[9].

Reikėtų pabrėžti, kad kvotų įvedimo galimybė nebuvo svarstoma, nes tai yra atskiros Komisijos iniciatyvos dalykas.

4 lentelė. Politikos galimybių įvertinimas

|| Veiksmingumas || Našumas (reikalavimų laikymosi išlaidos) || Konkurencingumas || Derėjimas su ES teise || Numatomos sąnaudos vienai bendrovei

0. Politikos nekeisti || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

1. Atskleisti vidaus įvairovės politiką metinėje ataskaitoje || + || + || + || ++ || 600–1000 EUR

2. Įvairovė turi būti vienu iš valdybos sudarymo kriterijų || +/? || -/? || +/? || +/? || ? Galimos sąnaudos, susijusios su atlygiu personalo specialistams

3. Reikalavimas nustatyti politiką įvairovės klausimais || + || - || - || -/? || ? Sąnaudos, susijusios su atlygiu personalo specialistams ir galimu valdybos narių skaičiaus padidėjimu

Poveikio dydis, palyginti su bazinio lygio scenarijumi (pirminė būklė pažymėta 0): ++ labai teigiamas; + teigiamas; – – labai neigiamas; – neigiamas; ≈ nežymus ir (arba) neutralus; ? – neaiškus; NA – netaikoma

4.3.        Priimtiniausia politikos galimybė

Kalbant apie nefinansinės informacijos skaidrumą, palyginus plataus pobūdžio politikos variantus, geriausias variantas yra 1 ir 2c variantų derinys. Bendrovės būtų įpareigotos atskleisti reikšmingą informaciją kaip pareiškimą savo metinėje ataskaitoje. Nuo tos pareigos būtų atleistos bendrovės, linkstančios savanoriškai parengti išsamią nefinansinę ataskaitą, jei tokia ataskaita atitiktų konkrečias sąlygas.

Naujas reikalavimas būtų keliamas tik didelėms biržinėms ir nebiržinėms bendrovėms su daugiau nei 500 darbuotojų. Apskaičiuota, kad jis būtų taikomas maždaug 18 000 bendrovių. Įmonių grupei priklausančios patronuojamosios bendrovės būtų atleistos nuo reikalavimo, jeigu atitinkama informacija būtų įtraukta į patronuojančiosios bendrovės konsoliduotąją ataskaitą. Tikimasi, kad tokia politika lemtų patenkinamą skaidrumo padidėjimą, o drauge administracinė našta liktų maža.

Kalbant apie įvairovę, priimtinausias yra pirmas variantas. Valdymo ataskaitoje bendrovės turėtų pateikti informaciją apie įvairovės politiką, įskaitant aspektus, susijusius su amžiumi, lytimi, pilietybe, išsilavinimu ir profesine patirtimi. Ataskaitoje būtų pateikiama tos politikos tikslai, jų įgyvendinimas ir pasiekti rezultatai. Bendrovės, kurios neturi įvairovės politikos, būtų tiktai įpareigotos paaiškinti, kodėl taip yra. Šis variantas padidintų skaidrumą ir taip paskatintų bendroves pasigilinti į šį klausimą ir labiau atsižvelgti į didesnės įvairovės poreikį valdyboje, o drauge suteiktų pakankamai lankstumo.

Siekiant užtikrinti darną su galiojančiais valdymo ataskaitos reikalavimais ir išvengti papildomos administracinės naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, informacijos apie įvairovės valdybose politiką būtų reikalaujama tik iš didelių biržinių bendrovių.

5.           Pagrindinio priimtiniausios politikos galimybės poveikio analizė

5.1.        Didesnis skaidrumas

Apskritai, priimtinausi variantai užtikrintų didesnį informacijos kiekį, palyginti su bazinio lygio scenarijumi. Kalbant apie nefinansinės informacijos atskleidimą, rėmimasis tarptautinėmis sistemomis lemtų šiokį tokį atskleidžiamos informacijos kokybės ir palyginamumo pagerėjimą. Jei bendrovės nuspręstų savanoriškai pateikti nefinansinę ataskaitą, atskleidžiamos informacijos išsamumo lygis neabejotinai padidėtų. Kalbant apie įvairovę, nuostata sudarytų sąlygas (dažnai pirmą kartą) gauti informacijos apie visapusišką įvairovės rodiklių rinkinį.

5.2.        Geresni bendrovių rezultatai

Dėl pasiūlymo pobūdžio daugeliu atvejų naudą kiekybiškai išreikšti sunku. Vis dėlto saikingomis sąnaudomis padidindamas skaidrumą pasiūlymas padarytų bendrą teigiamą poveikį bendrovių veiklos rezultatams, nes būtų geriau įvertinamos ir valdomos nefinansinės grėsmės ir galimybės. Geresni nefinansiniai rezultatai savo ruožtu siejasi su mažesnėmis kapitalo sąnaudomis; geresniu išteklių (įskaitant žmogiškuosius) valdymu; vartotojų ištikimybe ir geresniu valdymu.

Be to, skaidrumas paskatintų didesnę įvairovę valdybose ir tikėtina, kad tai padėtų valdybai geriau prižiūrėti vadovus ir apskritai pagerintų sprendimų priėmimo procesus.

5.3.        Didesnė atskaitomybė

Reikšminga nefinansinė informacija galėtų būti reguliariai skelbiama viešai ir ja naudodamosi pilietinės visuomenės organizacijos bei vietos bendruomenės galėtų vertinti su bendrovės veikla susijusį poveikį ir grėsmes. Skaidresnė atskaitomybės praktika taip pat galėtų paskatinti bendroves didinti ir gerinti įmonių socialinės atsakomybės rezultatus arba paskatinti jas pirmą kartą suformuoti įmonių socialinės atsakomybės politiką; šitaip gerėtų bendrovių įvaizdis visuomenėje. Galimas vartotojų pasitikėjimo augimas taip pat galėtų teigiamai paveikti paklausą.

5.4.        Didesnis kapitalo rinkų efektyvumas

Artimiausioje perspektyvoje siūloma politika atsilieptų į augantį rinkos reikalavimą teikti labiau palyginamą ir tikslią informaciją, kuri leistų investuotojams plėtoti visapusiškesnius vertinimo modelius. Ilgalaikėje perspektyvoje ji galėtų investuotojus pastūmėti dar labiau atsižvelgti į tvarumo argumentus ir visus rezultatų aspektus. Kalbant apie įvairovę, siūloma politika investuotojams sudarytų sąlygas sprendimus, susijusius su bendrovės valdymo praktika, priimti labiau remiantis informacija.

5.5.        Administracinės naštos didėjimas

Nauji atskleidimo reikalavimai kainuotų brangiau negu tas atvejis, kai nebūtų imtasi jokių veiksmų. Papildomos sąnaudos gali būti susijusios su parengimu, skelbimu, specialiu personalo apmokymu ir duomenų rinkimu. Apskaičiuota, kad siūlomo atskleidimo sąnaudos būtų nuo 600 iki 4 300 EUR per metus vienai bendrovei, o bendros sąnaudos svyruotų nuo 10,5 iki 75,25 mln. EUR. Bendrovėms, kurios rinktųsi teikti išsamią ataskaitą savanoriškai, galėtų tekti didesnės sąnaudos, tačiau jos būtų atleistos nuo atskleidimo įpareigojimo[10].

Apskaičiuota, kad įvairovės politikos atskleidimo sąnaudos būtų nuo 600 iki 1000 EUR, taigi bendros sąnaudos būtų nuo 3,6 iki 6 mln. EUR. Kadangi į priimtinausią variantą neįtrauktos biržinės mažosios ir vidutinės įmonės, jo poveikis būtų ribotas.

Pagal siūlomą politiką nebūtų įvesta naujų tikrinimo reikalavimų. Pasiūlymo nulemtas audito sąnaudų padidėjimas veikiausiai būtų nežymus.

5.6.        Kitas poveikis

5.6.1.     Socialinis poveikis

Priemonė galėtų paskatinti valdybas verslo strategijose labiau atsižvelgti į socialinius klausimus. Didesnis skaidrumas taip pat galėtų padėti gerinti darbdavių ir darbuotojų santykius ir prisidėti prie grėsmių ir sąnaudų, susijusių su darbo santykių konfliktais, mažinimo. Didesnis skaidrumas įvairovės klausimais aukščiausiu bendrovės sprendimų priėmimo lygmeniu galėtų skatinti didesnę įvairovę visuose organizacijos lygmenyse. Įvairesnė valdyba galėtų geriau atspindėti suinteresuotųjų šalių įvairovę.

5.6.2.     Poveikis aplinkai

Reikalavimas atskleisti reikšmingą informaciją, susijusią su aplinkos politika ir rizikos valdymo aspektais, veikiausiai paskatintų geriau valdyti išteklius ir sustiprintų vidinį sąmoningumą tvarumo klausimais.

5.6.3.     Poveikis pagrindinėms teisėms

Numatoma, kad priimtiniausi variantai teigiamai paveiks pagrindines teises, nes paskatins ES bendroves reguliariai persvarstyti savo politiką ir vidaus procedūras įvairių aspektų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į didesnį visuomenės dėmesį.

5.6.4.     Kitas ekonominis poveikis

Priemonė neturės esminio poveikio nei viešųjų institucijų biudžetui, nei kokio nors poveikio ES biudžetui.

5.6.5.     Trečiosios šalys ir tarptautiniai aspektai

Siūloma politika suteiktų Europos Sąjungai lyderės pozicijas pasauliniu mastu. Ji derėtų su kitomis trečiųjų šalių iniciatyvomis ir galbūt paskatintų jų tolesnę plėtotę. Nenumatoma ir negauta ženklų, kad būtų svaraus poveikio prekybos su trečiosiomis šalimis srautams.

6.           Stebėjimas ir vertinimas

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija visą įgyvendinimo laikotarpį stebės persvarstytos direktyvos įgyvendinimą. Laikantis subsidiarumo principo, rinkti atitinkamą informaciją pirmiausia turėtų valstybės narės per atitinkamas agentūras arba vertybinių popierių rinkų reguliavimo institucijas. Siekiant įsitikinti, kiek pasireiškia numatytas poveikis, bus atliktas priimtiniausios politikos poveikio įvertinimas.

[1]               Direktyvos 78/660 ir 83/349.

[2]               „Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“, COM(2011) 206.

[3]               „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“, COM(2011) 681.

[4]               Įskaitant Jungtinę Karalystę, Švediją, Ispaniją, Daniją ir Prancūziją.

[5]               Kaip antai JT pasaulinis susitarimas, EBPO tarptautinio verslo įmonių gairės, Tarptautinės darbo organizacijos trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių principų, ISO 26000, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinai principai ir Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva.

[6]               Žr. SESV 8, 10 ir 11 straipsnius.

[7]               Socialinės, žmogaus teisės, antikorupcijos klausimai būtų susieti su dabartinėmis temomis (aplinka ir darbuotojai). Šiose srityse atskleidžiama informacija apimtų: i) politiką, ii) rezultatus ir iii) rizikos valdymą ir turėtų būti teikiama remiantis egzistuojančiomis tarptautinėmis sistemomis. Bendrovės, kurios neturi konkrečios politikos, turėtų bent paaiškinti, kodėl taip yra.

[8]               i) joje yra reikiamas turinys, ii) joje yra nuorodos į tarptautines sistemas ir iii) ji pridedama prie metinės ataskaitos.

[9]               Bendrovės turėtų nustatyti tos politikos turinį, nustatyti planinius rodiklius ir įvertinti jų siekimo rezultatus.

[10]             Apskaičiuota, kad tokios sąnaudos svyruotų nuo 33 000 iki 604 000 EUR ir labiausiai priklausytų nuo bendrovės ir jos veiklos dydžio ir sudėtingumo.