15.2.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 43/73

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“

(COM(2010) 612 galutinis)

2012/C 43/17

Pranešėja Evelyne PICHENOT

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. lapkričio 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“

COM(2010) 612 galutinis.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. lapkričio 22 d. priėmė savo nuomonę.

476-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. gruodžio 7–8 d. (2011 m. gruodžio 7 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 185 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos Komisija naują komunikatą paskelbė 2010 m. pabaigoje, kai tarptautinėje prekyboje vyko esminės permainos, atskyrusios dabartinį procesą nuo ankstesnio globalizacijos etapo. Su strategija „Europa 2020“ (1) susijusiomis ES prekybos politikos priemonėmis, turėtų būti siekiama, kad vykdant prekybą būtų prisidedama prie ilgalaikio augimo, kuris dėl patirtos krizės šiuo metu yra nepakankamas, kartu kad būtų užtikrinamas socialinės rinkos ekonomikos tvarumas ir remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

1.2   Komitetas su susidomėjimu pažymi, kad ši komunikate „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“ (2) išdėstyta „peržiūrėta prekybos politika“ yra tam tikras etapas ir suteikia daugiau aiškumo šiems su Sąjungos strategija „Europa 2020“ susijusiems prekybos prioritetams:

—	prekybos atvėrimas atsižvelgiant į geografinį prekybos perkėlimą į Aziją,

—	svarbus ryšys su žaliavų ir energijos tiekimo užtikrinimu,

—	itin didelės kliūtys prekybai ir investicijoms (netarifinės ar reguliavimo), įskaitant galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose,

—	abipusiškumo reikalavimas vykstant daugiašalėms ar dvišalėms deryboms su strateginiais ekonominiais Sąjungos partneriais, įskaitant su intelektine nuosavybe susijusius aspektus,

—	prekybos apsaugos mechanizmų taikymas.

1.3   Komitetas mano, kad reikėtų išaiškinti su keletu klausimų, visų pirma su subsidijomis ir valstybės pagalba, susijusius esamus teisės aktus ir kad Europos Sąjungai reikėtų puoselėti savo vertybes bei standartus prireikus pritaikant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Ginčų sprendimo institucijos mechanizmus, kad teismų praktika geriau atitiktų sąžiningos konkurencijos viziją (tai ypač pasakytina apie sparčiai augančios ekonomikos šalis).

1.4   Dėl dažniau vykstančių dvišalių derybų ir su jomis susijusių sunkumų ES neturėtų sumažinti savo socialinių ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Į šiuodu derybų aspektus turi būti taip pat plačiai atsižvelgiama kaip ir į ekonominį aspektą. Todėl Komitetas ypatingą dėmesį skiria tvariam vystymuisi skirto skyriaus turiniui ir stebėsenai. Jis pabrėžia, kad šio skyriaus rengimas yra glaudžiai susijęs su poveikio vertinimų kokybe ir tinkamomis pagalbinėmis priemonėmis.

1.5   EESRK rekomenduoja JTO parengti pasaulinę chartiją, kurioje būtų nustatytos su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) minimalia socialine apsauga susijusios būtiniausios teisės ir kuri galėtų būti pridėta prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų apžvalgos, kurią numatyta parengti 2015 metais. Ši chartija nuosekliai derėtų su prekybos ir vystymosi srityje prisiimtais įsipareigojimais. Visų pirma turi būti pripažintos TDO stebėtojos teisės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir ji turi būti laipsniškai įtraukta į prekybos politikos peržiūros mechanizmą.

1.6   EESRK prašo daugiau dėmesio skirti vystomajam bendradarbiavimui, visuotiniam solidarumui ir diskusijai dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Komitetas siūlo 2015 metus paskelbti „vystymosi ir bendradarbiavimo metais“ (pavadinimas gali keistis). Kadangi ES ir jos valstybės narės taip pat pasiryžusios iki 2015 m. pasiekti šiuos tikslus, Komitetas siūlo pasinaudoti šių Europos metų teikiama galimybe geriau informuoti kiekvieną pilietį, pilietinę visuomenę, nacionalinį ir Europos lygmenį ir paskatinti prisiimti bendrą atsakomybę už jau nustatytų ir naujų tikslų, kurie bus nustatyti po 2015 m., įgyvendinimą.

1.7   Tarptautinė prekyba yra viena iš pasaulinio lygmens aprūpinimo maistu problemų ir kartu vienas iš šios problemos sprendimo variantų. Tarptautinės prekybos taisyklės turi padėti užtikrinti visų pirma mažiausiai pažengusių šalių aprūpinimą maistu, suteikti joms galimybę laisvai patekti į išsivysčiusių ir sparčiai augančios ekonomikos šalių rinkas laikantis specialiojo ir diferencinio režimo.

1.8   Siekdama vystyti ekologišką ekonomiką globalizuotoje konkurencinėje aplinkoje ir išsaugoti pirmaujančią poziciją šioje srityje, Europa dėl savo pačios ir su klimato kaita susijusių interesų turėtų toliau siekti aukštų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Komitetas siūlo atlikti poveikio (konkurencingumui, užimtumui, aplinkai) vertinimus ir organizuoti viešas diskusijas, kad būtų pasirengta perėjimams 2020–2050 m. laikotarpiu ir suteikta stabilumo ūkinės veiklos vykdytojų ir piliečių planams.

1.9   Ilgalaikėje perspektyvoje Sąjunga turėtų prisidėti prie PPO (kuri sukurta tam, kad užtikrintų daugiašalę globalizacijos valdyseną vadovaujantis pradiniu 1948 m. Havanos chartijoje apibrėžtu Tarptautinės prekybos organizacijos (TPO) projektu) reformos ir aiškiai įtraukti užimtumo ir investicijų klausimus.

1.10   Komitetas pabrėžia vis svarbesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant ir prižiūrint ES prekybos susitarimus, visų pirma tvaraus vystymosi skyrius, kaip neseniai sudaryto laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Korėja atveju. EESRK ketina aktyviai prisidėti taikant šiame susitarime ir būsimuose prekybos susitarimuose išdėstytas nuostatas. Jis siūlosi dalyvauti stebėsenos mechanizme ir kaupti Europos pilietinės visuomenės, apimančios visus suinteresuotuosius subjektus, pastabas dėl metinės ataskaitos. Be to, Komitetas mano galįs atlikti tarpininko vaidmenį vykdant bendrą darbą su šalies partnerės pilietine visuomene, kad būtų labiau atsižvelgiama į konkrečias šių susitarimų pasekmes. EESRK nuomone, nedelsiant pradėjus taikyti pirmųjų susitarimų stebėsenos mechanizmus, būtų suteiktas didelis postūmis persvarstytos prekybos politikos vystymui. Tai padėtų užtikrinti šalių partnerių tarpusavio pasitikėjimą ir paskatintų pilietinę visuomenę dalyvauti vykstančiose derybose dėl prekybos.

2.   Numatyti pagrindines globalizacijos permainas

2.1   Teisinga ir atvira tarptautinė prekyba yra bendra viešoji gėrybė, kurią reikia saugoti ir stiprinti. Kiekviena šalis ar šalių sąjunga turi padėti sukurti tvarų šios gėrybės reglamentavimą, pagrįstą abipusės naudos, proporcingos kiekvienos šalies padarytoms nuolaidoms, principu. Toks yra ES įsipareigojimo liberalizuoti prekybą daugiašalėje sistemoje, kurį šiuo metu prisiėmusi PPO, pagrindas. Todėl EESRK nuo 2006 m. remia Sąjungos prekybos politiką (3).

2.2   Europos Komisija naują komunikatą paskelbė 2010 m. pabaigoje, kai tarptautinėje prekyboje vyko esminės permainos, atskyrusios dabartinį procesą nuo ankstesnio globalizacijos etapo. ES prekybos politikos, kaip strategijos „Europa 2020“ dalies, uždavinys – užtikrinti, kad vykdant prekybą būtų prisidedama prie ilgalaikio augimo ir socialinės rinkos ekonomikos tvarumo, kartu būtų remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

2.3   Analizuodamas dabartines globalizacijos permainas, Komitetas išskiria penkias pagrindines dešimtmečio tendencijas, kurios turėtų būti orientyras tiek PPO, tiek Prekybos generalinio direktorato organizuojamose pilietinės visuomenės diskusijose, ir į kurias atsižvelgiant ES prekybos politikai turėtų būti suteikiamas labiau strateginis ir ilgalaikiškesnis pobūdis.

—

Konkurencijos srities išplėtimas. Naujosios technologijos – pradedant technologijomis, susijusiomis su informavimu ar transportu, baigiant ekologiškomis ateities technologijomis – keičia gerovės kūrimo sąlygas, pridėtinės vertės paskirstymą ir išryškina šalių konkurenciją. Šios technologijos skatina prekių, paslaugų ir gamybos veiksnių, visų pirma kapitalo (4), judėjimą ir tokiu būdu didina tarptautinei konkurencijai atvirų ekonomikos ir socialinių sektorių skaičių.

—

Žinios ir inovacijos toliau išlieka varomąja augimo jėga, bet jos šiuo metu iš esmės keičia iš tradicinių teorijų perimtą tarptautinės prekybos sąvoką. Šalys nebekeičia vyno į liną, kaip tai darydavo David Rikardo laikais. Maždaug prieš dešimtmetį šalys pradėjo specializuotis prisiimdamos užduočių, kurioms atlikti, palyginti su konkurentais, turi daugiau privalumų darbuotojų požiūriu, kartais už socialinio ir mokesčių dempingo kainą. „Užduočių prekyba“ pamažu keičia pramoninių prekių prekybą, kuri dominuoja šiuo metu. Paslaugų dalis prekyboje (20 proc.) vis didėja ir labiau atspindi šalių nacionalinio turto užimamą dalį (70 proc. Europos BVP).

—

Konkuruoja vis daugiau veiklos sričių ir ekonominės veiklos vykdytojų, tai skatina inovacijas, didina ekonomikos galimybes, o kartu ir bendrą veiksmingumą. Tačiau didėja ir nelygybė šalyse. Skiriasi mobilių ir nemobilių, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų, turinčių kapitalą ir turinčių tik savo darbo jėgą, dirbančių prekėms ir paslaugoms atviruose sektoriuose ir kitų sektorių darbuotojų galimybės ir atlyginimai.

—

Tarptautinė prekyba perkeliant veiklą ir išteklius atsižvelgiant į sąnaudas ir kainas veikia kaip padidinamasis stiklas: išryškina šalies privalumus ir kartu pabrėžia jos trūkumus. Taigi, prekybos politikos negalima kurti neatsižvelgiant į kitas Europos Sąjungos politikos sritis: perėjimo ir prisitaikymo prie darbo rinkos politikos, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politikos, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos, bendrosios rinkos politikos bei vystymosi ir bendradarbiavimo politikos.

—

Pasaulyje, kuris iš naujo atranda savo ypatumus, tiekimo saugumo klausimas  (5) iškyla greta labiau įprasto prieigos prie išorės rinkų stabilumo klausimo. Toliau daromas spaudimas dėl energijos ir maisto išteklių ir didėjanti konkurencija dėl prieigos prie gamtinių išteklių tampa svarbiausiais prekybos ir saugumo politikos veiksniais.

3.   Atviros ir teisingą perėjimą atitinkančios prekybos sistemos persvarstymo gairės

3.1   Daryti įtaką būsimai PPO reformai

3.1.1   Pagrindiniai su globalizacija susiję pokyčiai ir jų poveikis Europos Sąjungai yra ne tik prekybos politikos objektas, bet ir iššūkiai visai Sąjungai. Todėl Europos Sąjunga turėtų imtis perspektyvinių veiksmų ir pradėti viešas diskusijas dėl teisingo perėjimo sąlygų. EESRK pripažįsta Europos Vadovų Tarybos svarstymų grupės dėl ES ateities iki 2030 m. indėlį (6) apibrėžiant ir persvarstant „strateginę koncepciją“ ir ilgalaikius Sąjungos išorės veiksmų prioritetus.

3.1.2   Europa turi sukurti tokią prekybos politiką, kuri veiktų kaip svertas ateityje vykdant PPO reformą. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui įsteigti „svarbių asmenų iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių grupę, kuri turės parengti rekomendacijas dėl Europos požiūrio į būsimą darbotvarkę ir PPO veiklą pasibaigus Dohos deryboms“. Komitetas norėtų prisidėti prie šių veiksmų ir tikisi sulaukti prašymo parengti tiriamąją nuomonę šia tema.

3.1.3   EESRK nuomone, Sąjunga turi užsibrėžti ilgalaikę perspektyvą padėti kurti naują PPO įvaizdį, persvarstyti daugiašalio bendradarbiavimo modelį atsižvelgiant į pirminę koncepciją. Tarptautinė prekybos organizacija (TPO), kaip apibūdinta 1948 m. Havanos chartijoje, turėjo būti daugiašalė organizacija, sprendžianti visus be išimties su tarptautine prekyba susijusius klausimus, įskaitant užimtumą ir investicijas.

3.1.4   Į aklavietę patekus Dohos derybų raundui ir vėluojant deryboms dėl ekonominės partnerystės susitarimų, Europa turi persvarstyti vystymosi ir prekybos sąsajas. EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę įvertinti iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ ir ekonominės partnerystės susitarimų rezultatus, kadangi jie yra būtini norint atlikti mūsų prekybos ir vystymosi strategijos reformą. Prekybos politika turi būti suprantama kaip visuma ir Komitetas džiaugiasi papildomu darbu, kuris buvo atliktas rengiant dabartinį komunikatą dėl BLS reformos ir būsimą komunikatą dėl prekybos ir vystymosi.

3.2   Pirmenybę teikti apsirūpinimo maistu saugumui

3.2.1   Įvairiose nuomonėse (7) Komitetas pateikė galimų variantų labiau strateginei prekybos politikos vizijai kurti. Be to, pasibaigus 2011 m. gegužės mėn. surengtai konferencijai apsirūpinimo maistu klausimu, EESRK pateikė rekomendacijų, papildančių G20 darbą. Komitetas mano, kad tarptautinė prekyba yra vienas iš lemiamų veiksnių siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir teisės į maistą taikymą. Šios konferencijos išvadose (8) aiškiai nurodomas prekybos poveikis apsirūpinimui maistu ir vystymuisi.

3.2.2   Užtikrinti, kad tarptautinės prekybos taisyklės palengvintų aprūpinimą maistu

3.2.3   Siekti, kad vykdant su prekyba susijusias reformas ir vykstant deryboms dėl prekybos būtų deramai atsižvelgiama į būtinybę prisidėti prie nepakankamo maisto tiekimo pažeidžiamiausiems besivystančių šalių gyventojams ir maisto stygiaus problemos sprendimo.

3.2.4   Iš esmės sumažinti nacionalinę pagalbą, kuri lemia prekybos iškraipymus, ir panaikinti eksporto subsidijas:

—	geriau apibrėžti, kada ir kaip būtų galima taikyti eksporto ribojimo priemones, ir kartu tobulinti konsultavimosi ir pranešimo procesą, įvertinti visų pirma neigiamas tokių priemonių pasekmes kitų šalių apsirūpinimo maistu saugumui,

—	pašalinti kliūtis humanitarinės pagalbos maistu eksportui, pervežimui ir importui pagalbą gaunančiose ir kaimyninėse šalyse.

3.2.5   Dėti pastangas, kad besivystančios šalys gautų daugiau naudos iš prekybos reguliavimo:

—

leisti besivystančioms šalims ir jas paskatinti pakankamai pasinaudoti nuostatomis dėl specialių ir diferencijuotų sąlygų ir taip padėti joms apsaugoti savo maisto produktų rinkas. Ypač svarbu daugiašalėse, regionų ir dvišalėse struktūrose sudaryti šioms šalims galimybę pasinaudoti apsaugos priemonėmis, kurios leistų imtis veiksmų smarkiai išaugus importui, dėl kurio kyla pavojus vietos maisto produktų gamybai;

—

užtikrinti besivystančių šalių žemės ūkio produktams daugiau galimybių patekti į išsivysčiusių šalių rinkas. Kitos išsivysčiusios šalys turėtų sekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir įvesti sistemą, panašią į iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ sistemą. Be to, reikėtų iš esmės sumažinti perdirbtiems produktams iš trečiųjų šalių taikomus muitų tarifus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vietos perdirbimo infrastruktūrai kurti;

—

pasirūpinti, kad iniciatyvai „Pagalba prekybai“ būtų skirta papildomai išteklių ir taip padidintos besivystančių šalių galimybės dalyvauti tarptautinėje prekyboje maisto produktais ir gauti iš jos pelno. Be to, reikėtų sustiprinti techninę pagalbą siekiant padėti besivystančioms šalims laikytis žemės ūkį ir maisto produktų sektorių reglamentuojančių teisės aktų ir standartų;

—	propaguojant regionines ekonomines grupes skatinti regioninę integraciją, taip pat Pietų šalių savitarpio prekybą ir bendradarbiavimą. Tarptautinė bendruomenė ir ES, šioje srityje turinti vertingos patirties, turėtų remti šį procesą.

3.2.6   Komitetas pageidauja, kad Komisija atsižvelgtų į šiuos pasiūlymus rengdama komunikatą dėl prekybos ir vystymosi.

3.2.7   Siekdamas akcentuoti šias rekomendacijas ir atkreipti didesnį dėmesį į vystomąjį bendradarbiavimą, visuotinį solidarumą ir diskusijas dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, Komitetas siūlo 2015 metus paskelbti „vystymosi ir bendradarbiavimo metais“ (pavadinimas gali keistis). Kadangi ES ir jos valstybės narės taip pat pasiryžusios iki 2015 m. pasiekti šiuos tikslus, Komitetas siūlo pasinaudoti šių Europos metų teikiama galimybe geriau informuoti kiekvieną pilietį, pilietinę visuomenę, nacionalinį ir Europos lygmenį ir paskatinti prisiimti bendrą atsakomybę už jau nustatytų ir naujų tikslų, kurie bus nustatyti po 2015 m., įgyvendinimą.

4.   Kurti veiksmingas sąžiningesnės konkurencijos priemones

4.1   Pasaulinė valdysena nepajėgia užpildyti rimtų spragų konkurencijos srityje. Pasaulio prekybos organizacijoje konkurencijai ir toliau skiriamas nepakankamas dėmesys ir tai yra nepatenkinama. Aktualiausios yra privačių monopolijų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, netarifinių kliūčių, susijusių su privačiomis iniciatyvomis (taisyklės ir standartai), problemos, bet jos nepriklauso PPO kompetencijai. Komercinė teisė dempingo, dotacijų ir valstybės pagalbos srityje toliau lieka Ginčų sprendimo institucijos teismų praktikos žinioje.

4.2   Kadangi Sąjunga negali viena pati užpildyti pasaulinės valdysenos spragų, ji turi dėti pastangas, kad būtų išaiškinta galiojanti teisė ir diegti savo vertybes bei standartus kuriant priemones, apsaugančias ir užtikrinančias sąžiningą konkurenciją:

—	bendradarbiaujant su PPO sekretoriatu, atlikti nuodugnesnį eksporto konkurencijos sąlygų vertinimą vadovaujantis prekybos politikos peržiūros mechanizmu,

—	skatinti kasmet rengti kliūčių prekybai ir investicijoms ataskaitą,

—

remti įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama įtraukti vadinamuosius Singapūro klausimus (investicijos, viešieji pirkimai, konkurencija) į naująją daugiašalę darbotvarkę, ir reikalauti geresnių sąlygų prekybai, visų pirma dar kartą pabrėžti būtinybę sudaryti daugiašalį susitarimą dėl viešųjų pirkimų, prireikus pasinaudoti „masalo“ (pavyzdžiui, technologijų perdavimas) arba „botago“ (ribota prieiga prie Bendrijos viešųjų pirkimų) politika,

—

riboti konkurencijos iškraipymus tarp ES valstybių narių jų nacionalinėms įmonėms siekiant užkariauti išorės rinkas šiuo tikslu pasitelkiant suderintą politiką ir eksporto skatinimo, draudimo ir kredito priemones bei pamažu įtraukiant prekybos rūmus ir jų atstovybes trečiosiose šalyse, stiprinti ir kurti Europos paramos MVĮ trečiosiose šalyse centrus (angl. European Business Centre  (9)) ir visiškai užtikrinti patekimo į rinkas grupių (angl. Market access teams  (10)) veikimą šiuo požiūriu suteikiant ES veiksmingas priemones,

—	užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi įgyvendinant PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių (TRIPS), susitarimą dėl kovos su prekių klastojimu ir dvišalius susitarimus,

—	iš karto, kai tik prireikia, naudoti PPO Ginčų sprendimo institucijos mechanizmus siekiant padėti kurti teismų praktiką, kuri atitiktų Sąjungos viziją ir vertybes.

5.   Siekti, kad parama prekybai suteiktų veiksmingumo visaapimančiai strategijai, ir skatinti socialinį prekybos aspektą

5.1   Socialinis globalizacijos aspektas yra labai svarbus klausimas ir sprendimo reikės ieškoti daugiašalių organizacijų, visų pirma PPO derybose. Tarptautinei darbo organizacijai būtina nedelsiant suteikti stebėtojos statusą Pasaulio prekybos organizacijoje, ir ES turi toliau stengtis įtikinti tam atkakliai prieštaraujančias šalis. Be to, TDO galėtų būti laipsniškai įtraukta į PPO narių prekybos politikos peržiūros mechanizmo darbą ir įnešti savo indėlį dėl susijusių šalių socialinės politikos.

5.2   EESRK teigia, kad Europa turi vertingos patirties atsižvelgti į prekybos socialinį aspektą ir tai gali būti konkretus tarptautinio lygmens kriterijus, neleidžiantis pasiduoti kritikai dėl paslėpto protekcionizmo. Taigi Komitetas nuolat siekia, kad į visus prekybos susitarimus būtų įtrauktas tvaraus vystymosi skyrius, apimantis socialinį aspektą, kad socialiniams reikalams skirtoje dalyje būtų atsižvelgiama į pagrindines TDO konvencijas, vadovaujamasi kompleksinės paramos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą patirtimi ir kad veiktų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas.

5.3   Prie šių pastarojo meto pokyčių galima pridurti atliktus poveikio vertinimus, kurie taikant persvarstytą metodiką padėtų geriau numatyti pasekmes užimtumui ir tinkamiau parengti papildomas priemones (11). EESRK ypatingą dėmesį skiria ES pasirašytuose prekybos susitarimuose numatytų priežiūros komitetų, kurie turėtų užtikrinti šių susitarimų socialinio ir aplinkos aspektų priežiūrą, sukūrimui.

5.4   Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau laikytis savo finansinio įsipareigojimo propaguoti ir įgyvendinti aštuonias pagrindines TDO konvencijas ir aiškiai suprasti, kad šios priemonės tikslas nėra nedelsiant išspręsti konkurencingumo ir užimtumo problemas Europoje. Be to, atidžiai stebint, kaip įgyvendinama TDO prisiimta iniciatyva sukurti minimalią socialinę apsaugą ir remti tinkamo darbo programas, atveriamos naujos galimybės susieti prekybą ir užimtumą. EESRK tikisi, kad G20 kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku imsis nagrinėti galimus universalios minimalios socialinės apsaugos finansavimo būdus.

5.5   Sąjunga, atlikdama poveikio vertinimus, turi deramai atsižvelgti į sektorių socialinius dialogus, kad galėtų apibrėžti komercinius sprendimus atitinkančias prisitaikymo priemonės. Jai taip pat reikia Lisabonos sutarties horizontaliosios socialinės apsaugos sąlygos (12) pasekmes aiškiai perkelti į prekybos politiką. Per derybas dėl kitų finansinių perspektyvų Europos socialinis fondas turi būti išsaugotas ir orientuotas į pramonės pertvarkymo klausimus, susijusius su perėjimu ir restruktūrizavimu. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių lėšų gavimo sąlygos turi būti supaprastintos, kad kriterijus atitiktų kuo daugiau nuo permainų nukentėjusių dirbančiųjų ne tik pramonės, bet ir žemės ūkio sektoriuje. Šis fondas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir socialiniam eksperimentavimui.

5.6   EESRK rekomenduoja į susitarimų tvaraus vystymosi skyrių įtraukti su žmogaus teisėmis susijusius aspektus, o susitarimų papildomas priemones derinti su Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone. Geresnis Jungtinių Tautų pagrindinių principų taikymas padės geriau įgyvendinti su konkrečiais žmogaus teisių klausimais susijusius Sąjungos tikslus. Kaip nurodyta komunikate dėl įmonių socialinės atsakomybės (13) (2011 m. spalio mėn.), šie principai yra svarbiausias prekybos ir vystymosi iššūkis.

6.   Laikytis aplinkosaugos įsipareigojimų vykdant prekybos politiką

6.1   Dohos raundo derybos dėl ekologinių prekių ir paslaugų gali padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus palengvinti prieigą prie aplinkai žalos nedarančių prekių ir technologijų. Tačiau didelei produktų grupei, visų pirma iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos atveju, sudaromos nedidelio arba vidutinio sunkumo tarifinės kliūtys, o netarifinės kliūtys tebėra rimtas barjeras jų platinimui. EESRK remia naują Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti greitą bendrą susitarimą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl prekybos ekologinėmis prekėmis ir paslaugomis, apimantį tarifinius ir netarifinius apsaugos aspektus.

6.2   Siekdama vystyti ekologišką ekonomiką globalizuotoje konkurencinėje aplinkoje ir išsaugoti pirmaujančią poziciją šioje srityje, Europa dėl savo pačios ir su klimato kaita susijusių interesų turėtų toliau siekti aukštų tikslų iki 2050 m. 80 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tarpinis tikslas, pavyzdžiui, galėtų būti 2020–2030 m. laikotarpiu šį kiekį sumažinti 40 proc. Komitetas siūlo atlikti poveikio (konkurencingumui, užimtumui, aplinkai) vertinimus ir organizuoti viešas diskusijas, kad būtų pasirengta perėjimams 2020–2050 m. laikotarpiu ir suteikta stabilumo ūkinės veiklos vykdytojų ir piliečių planams.

6.3   Tokiam tarpiniam tikslui pasiekti turėtų būti parengtos reglamentuojamosios ir mokestinės priemonės, kuriomis būtų skatinamos didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir ekologiškų technologijų plėtrą. „Anglies dioksido sureguliavimo“ priemonių taikymas prie sienų turėtų griežtai apsiriboti nedaugeliu atvejų, kai prarandamas konkurencingumas ir nustatomas anglies dioksido nutekėjimas, be to, turi būti laikomasi PPO taisyklių ir vadovaujamasi Komisijos analize (14).

6.4   Kadangi pasaulinės prekybos apyvartiniais taršos CO2 leidimais rinkos kūrimo projektai rengiami lėtai ir vangiai, ES valstybės narės dar keletą metų bus vienos iš nedaugelio šalių, nustatančių CO2 kainą. Atsižvelgdamas į tai, kad ateityje kelete Europos sektorių, kurie dalyvauja prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje, iškils CO2 nutekėjimo rizika, Komitetas rekomenduoja be Komisijos numatytų nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų gerokai padidinti ilgalaikes investicijas, skirtas plėtoti į aplinką mažai CO2 išmetančią ekonomiką, sukurti aiškų ir pastovų pagrindą, kuris skatintų inovacijas, mokslinius tyrimus ir ekologiškų technologijų, kurios vis dar nepatenka į rinką, vystymą.

6.5   EESRK pritaria, kad transporto srityje priimtiems pasauliniams tikslams, nustatytiems Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija: oro transporto išmetamų teršalų kiekį sumažinti 10 proc., o jūrų transporto – 20 proc. Sprendimas bendromis pastangomis mažinti išmetamų teršalų kiekį apima ir transporto sektorių, kadangi aviacijos sektorius nuo 2012 m. bus laipsniškai įtrauktas į ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą. Europos iniciatyva nustatyti energijos vartojimo efektyvumo tikslus jūrų transporto srityje prisidėtų prie šio bendro siekio įgyvendinimo.

6.6   Dėl tvarumo poveikio vertinimo (TPV) EESRK pakartoja savo ankstesnėje nuomonėje (15) išdėstytas rekomendacijas persvarstyti dabartinį mechanizmą. Visų pirma reikia geriau informuoti apie prekybos politikos poveikį aplinkai glaudžiau susiejant daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų sekretoriatus.

6.7   Jei taisyklių ir ekologiškumo bei tvarumo nurodymo etiketėse klausimas ir toliau turi būti decentralizuotai sprendžiamas atskiruose ES sektoriuose, labai svarbu sukurti bendrą anglies dioksido kiekio apskaičiavimo ir nustatymo sistemą; už šios sistemos sukūrimą turi būti atsakinga Komisija arba atitinkama agentūra.

---

(1)  Žr. Komisijos komunikato „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ 3.3 punktą „Mūsų išorės politikos priemonių taikymas“, COM(2010) 2020, 2010 3 3.

(2)  Prekyba, augimas ir tarptautinė arena, COM(2010) 612.

(3)  EESRK nuomonė OL C 211, 2008 08 19, p. 82; OL C 318, 2011 10 29. p. 150; OL C 255, 2010 09 22, p. 1.

(4)  OL C 318, 2011 10 29, p. 150.

(5)  OL C 132, 2011 05 03, p. 15; OL C 54, 2011 02 19, p. 20.Nuomonė CESE 1622/2010 Tiekimo saugumas Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto sektoriuose, A. Krauze.

(6)  Projektas „ „Europa 2030“. Iššūkiai ir galimybės“, 2010 m. gegužės 9 d. Herman Van Rompuy pateikta ataskaita http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/lt_web.pdf

(7)  OL C 318, 2011 10 29, p. 150, OL C 248, 2011 08 25, p. 55, OL C 218, 2011 07 23, p. 25, OL C 21, 2011 01 21, p. 15, OL C 255, 2010 09 22, p. 1, OL C 128, 2010 09 18, p. 41, OL C 211, 2008 08 19, p. 82.

(8)  http://www.eesc.europa.eu/resources/docs/food-for-everyone-conclusions-en.pdf

(9)  Kinijoje, Tailande, Indijoje ir Vietname.

(10)  OL C 218, 2011 07 23, p. 25.

(11)  OL C 218, 2011 07 23, p. 19.

(12)  EESRK nuomonė Sanglaudos ir ES koordinavimo socialinėje srityje stiprinimas (dar nepaskelbta OL).

(13)  EESRK nuomonė Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija (dar nepaskelbta OL).

(14)  Prekyba – klestėjimo variklis (tik anglų k.), SEC(2010)269, http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2010/november/tradoc_146940.pdf

(15)  OL C 218, 2011 07 23, p. 19.

---