23.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/84

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1672/2006/EB, nustatantį Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – PROGRESS

(COM(2009) 340 galutinis — 2009/0091 (COD))

2009/C 318/16

Pagrindinė pranešėja Gabriela BISCHOFF

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 152 straipsniu, 2009 m. liepos 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras 2009 m. liepos 14 d. pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui organizuoti darbą šiuo klausimu.

Remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 20 straipsniu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 456-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. (2009 m. spalio 1 d. posėdis), pagrindine pranešėja paskyrė Gabriela BISCHOFF ir priėmė šią nuomonę vieningai.

1.   Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

EESRK pabrėžia, kad Progress programa yra svarbi siekiant stiprinti socialinę Europą, kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, mažinti skurdą ir didinti socialinę sanglaudą. Kartu su Europos socialiniu fondu (ESF) ji yra viena pagrindinių Socialinės politikos darbotvarkės finansavimo priemonių. Be to, pagrindinė Progress programos užduotis yra padėti toliau vystyti socialinį aspektą.

1.2	EESRK palankiai vertina tai, kad visos jėgos nukreipiamos krizei įveikti ir, atsižvelgiant į tai, peržiūrimos visos biudžeto eilutės, kad būtų sudarytos galimybės valdyti krizę, o svarbiausia užtikrinti užimtumą ir kurti naujas darbo vietas.

1.3

Veiksmingos pagalbos ir konsultacijų pirmiausia reikia bedarbiams ir socialiai remtinoms grupėms, jei jie nori pradėti dirbti savarankiškai. Šiuo tikslu galima pasinaudoti Europos socialiniu fondu (ESF). Todėl Komitetas rekomenduoja nuodugniau ištirti Europos socialinio fondo ir mikrolėšų skyrimo priemonės Progress sąsajas ir taip užtikrinti, kad būtų parengti tikslinėms grupėms skirti pasiūlymai, numatytos kredito galimybės ir išvengta pasikartojimo.

1.4	Kaip išdėstyta EESRK nuomonėje INT/494, EESRK iš esmės remia idėją mikrokreditus palankiomis sąlygomis teikti socialinės ekonomikos mikroįmonėms, jeigu jos įdarbins bedarbius arba socialiai remtinus asmenis. Tačiau ši koncepcija turėtų būti tiksliau apibrėžta.

1.5

Vis dėlto Komitetas abejoja, ar lėšų perskyrimas ir su tuo susijęs kasmet po 25 mln. eurų sumažinimas neturės didelio poveikio Progress programos veiksmingumui ir aprėpčiai 2010–2013 m., taip pat tolesniam programos vystymui ir strateginei krypčiai. Todėl Komisijos prašoma tiksliau nurodyti, kokios bus pasekmės ir išnagrinėti alternatyvas. Be to, turėtų būti nurodytas galimas poveikis kitoms biudžeto eilutėms ir programoms, visų pirma ESF, atskiroms biudžeto eilutėms, pavyzdžiui, skirtoms socialiniam dialogui.

1.6

Kadangi Komitetas abejoja, ar biudžeto lėšų perskyrimas nesumažins Progress programos veiksmingumo Europos socialinės ir užimtumo politikos srityje, prašo Komisijos pagrįsti teiginį, kad Progress tikslus galima lengviau pasiekti numatytomis perskirti lėšomis, nei iki šiol taikyta tvarka. Taip pat būtina nurodyti, kaip galima užtikrinti tolesnį socialinės Europos vystymą, visų pirma atsižvelgiant į Lisabonos strategijos po 2010 m. vystymą, informavimą apie ją ir įgyvendinimą.

1.7

Be to, Komitetas rekomenduoja tiksliau nurodyti, kaip reikėtų pasiekti veiksmingesnio Progress įgyvendinimo ir strategiškesnio planavimo bei tikslingesnių priemonių ir paaiškinti, kokiose srityse ir kokias priemones būtų galima sutaupyti nepakenkiant programos tikslams ir strateginei krypčiai likusį jos taikymo laiką.

1.8	EESRK taip pat prašo informuoti, kokios rinkos ekonomikos paskatos bus numatytos, kad bankų sektorius iš tiesų veiksmingai atliktų jam patikėtą kreditų teikimo užduotį.

2.   Įžanga ir Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1   Remdamasi Komisijos komunikatu „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (1) ir nuomonėmis, išdėstytomis 2009 m. gegužės 7 d. aukščiausiojo lygio susitikime užimtumo klausimais, Komisija 2009 m. birželio 3 d. komunikate „Bendras įsipareigojimas užimtumo srityje“ (2) pasiūlė keletą prioritetinių veiksmų:

—	geriau išnaudoti sutrumpinto darbo laiko galimybės,

—	geriau planuoti ir valdyti restruktūrizavimą,

—	skatinti darbo vietų kūrimą,

—	teikti paramą jaunimui.

2.1.1   Rekomenduojama, kad valstybės narės, kartu su socialiniais partneriais ir Europos socialinio fondo (ESF) parama, padėtų bedarbiams ir jaunimui steigti tvarias įmones, pavyzdžiui, rengiant jiems verslo vadybos mokymus ir suteikiant pradinį kapitalą (3).

2.1.2   Turėtų būti panaudojamos visos esamos biudžeto eilutės, visų pirma Europos socialinio fondo lėšos, krizei įveikti. ESF finansinė parama pirmiausia turi būti skiriama verslumo ir savarankiško darbo skatinimui, pavyzdžiui, įmonių kūrimui arba kredito sąnaudų mažinimui.

2.1.2.1

Be to, komunikate Komisija siūlo naują ES mikrolėšų skyrimo priemonę užimtumui skatinti, kad būtų sudaryta nauja galimybė bedarbiams, o svarbiausia socialiai remtinoms grupėms ir jaunimui, steigti įmones.

2.1.2.2

Be ESF finansinės paramos palūkanoms kompensuoti, mikroįmonių steigėjams turėtų būti teikiamos konsultavimo, mokymo, gebėjimų ugdymo paslaugos (4).

2.2   Galiausiai, 2009 m. liepos 2 d. Komisija pasiūlė naują užimtumo ir socialinės įtraukties mikrolėšų skyrimo priemonę Progress (5), kuri turėtų padėti bedarbiams ir socialiai remtinoms grupėms steigti mikroįmones ir vystyti socialinę ekonomiką. Todėl Komisija siūlo perskirti 100 mln. eurų iš turimo Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos Progress biudžeto šiai naujai mikroįmonių finansavimo priemonei.

2.3   Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programa Progress (2007–2013 m.) yra finansinė priemonė, kuri turėtų padėti įgyvendinti ES užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių tikslus. Tai apima ir jų tolesnį vystymą. Be to, Progress padeda konkrečiai formuoti ir įgyvendinti Europos socialinę darbotvarkę. Viena programos užduočių – stiprinti paramą valstybių narių veiksmams ir pastangoms kurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei solidaresnę visuomenę (6).

2.3.1

Iki šiol Progress lėšomis buvo finansuojama: — tyrimai ir politinės konsultacijos, — Bendrijos teisės aktų ir strategijų įgyvendinimo stebėsena, — įvairių subjektų pasikeitimas strategijomis, — valstybių narių keitimosi patirtimi sistemos.

2.3.2

Pagal strategijos pagrindų principus Progress apima tokią veiklą (7): — teisininkų ir politinių veikėjų tolesnis mokymas ir stažuotės, — tikslios stebėsenos ir vertinimo ataskaitos dėl ES teisės aktų ir politikos įgyvendinimo ir jos poveikio, — gerosios praktikos nustatymas ir skleidimas, — informavimo ir komunikacinė veikla, suinteresuotųjų subjektų tinklų kūrimas ir renginiai, — tinkamos statistikos priemonės, metodai ir rodikliai, — atitinkamos politinės konsultacijos, moksliniai tyrimai ir analizė, — parama nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir tinklams.

2.3.3

Progress programa pakeitė daugelį ankstesnių Bendrijos programų taip siekiant sinergijos, o sujungus programas – užtikrinti daugiau skaidrumo ir nuoseklumo.

2.4   EESRK 2005 m. pateiktoje nuomonėje 2005 SOC/188 aiškiai pritarė ES Komisijos pasiūlymui. Progress ateityje, kartu su Europos socialiniu fondu (ESF), bus viena pagrindinių Socialinės politikos darbotvarkės finansavimo priemonių.

2.4.1

Tačiau toje pačioje nuomonėje EESRK ragino Progress skirti pakankamai biudžeto lėšų ir išreiškė abejonę, ar užteks ES Komisijos pasiūlytų finansavimo. Be to turėtų būti užtikrinta, kad skelbiamas administravimo supaprastinimas leistų ne tik geresnį techninio programos valdymą, bet taip pat atitinkamai prisidėtų parengiant jos turinį tikslinėms grupėms.

2.4.2

Be to, Komitetas siūlė skatinti ne tik susijusius ES–NVO tinklus, bet ir nacionalinių pilietinės visuomenės subjektų keitimąsi nuomonėmis.

2.5   Pagal 2006 m. tarpinstitucinį susitarimą ir dėl Europos Parlamento spaudimo Progress programos lėšos buvo padidintos 114 mln. eurų. Todėl programos pradinis bendras biudžetas buvo 743 250 000 eurų septynerių metų laikotarpiui (2007–2013 m.) ir atitinkamai suplanuotas. Šis biudžetas turėtų būti naudojamas skatinti permainas ar modernizaciją šiose penkiose Progress srityse: užimtumas, socialinė įtrauktis ir socialinė apsauga, darbo sąlygos, nediskriminavimas ir lyčių lygybė.

2.6   Progress skirta 27 ES valstybėms narėms, ES šalims kandidatėms ir ELPA bei EEE šalims. Valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos, viešosios įdarbinimo agentūros ir nacionalinės statistikos institucijos yra tikslinės grupės. Gali dalyvauti ir universitetai, mokslinių tyrimų institutai, socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos.

2.6.1

Po paskelbto viešo konkurso arba kvietimo teikti pasiūlymus Komisija atrenka projektus, kurie turėtų būti skiriama finansinė parama.

2.7   Komisija mano, kad dalies biudžeto lėšų perskyrimas nepakenks Progress programos tikslams.

2.7.1

100 mln. eurų turi būti skirti naujai užimtumo ir socialinės įtraukties mikrolėšų skyrimo priemonei Progress, o tai reiškia, kad likusį Progress įgyvendinimo laiką 2010–2013 m. kasmet teks 25 mln. eurų mažiau (8).

2.7.2

Todėl Komisija siūlo Sprendimo Nr. 1672/2006/EB, nustatančio programą Progress, 17 straipsnio 1 dalį pakeisti taip: — „Šiame sprendime nurodytai Bendrijos veiklai nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti skirtas finansinis paketas yra 643 250 000 eurų“ (9).

3.   Bendrosios pastabos

3.1   EESRK iš esmės pritaria visų Europos programų peržiūrėjimui, kad nustatytų, kaip jos gali prisidėti prie krizės įveikimo ir visų pirma užimtumo užtikrinimo ir darbo vietų kūrimo.

3.1.1

Labiausiai socialiai remtinoms grupėms, pavyzdžiui, bedarbiams, jaunimui, vienišoms motinoms, imigrantams arba moterims, reikia veiksmingos pagalbos. Tačiau nepakanka vien tik suteikti kreditus, jiems prieš steigiant įmonę kur kas labiau reikia specialių konsultacijų, kvalifikacijos ir paramos, visų pirma geram verslo planui parengti. Reikėtų išanalizuoti sąsajas su ESF parama, kad būtų įvertinta galima verslo idėjos rizika ir galimybės.

3.2   Iš esmės, rengiant Progress mikrolėšų skyrimo priemonę reikia aiškiau skirti tikslines grupes:

a)	esamos socialinės ekonomikos mikroįmonės,

b)	pavieniai pareiškėjai.

3.3   Kaip išdėstyta EESRK nuomonėje INT/494, EESRK iš esmės remia idėją palankiomis sąlygomis teikti mikrokreditus taip pat ir socialinės ekonomikos mikroįmonėms, jeigu jos užtikrins arba sukurs naujas darbo vietas. Tačiau Komitetas abejoja, ar lėšų perskyrimas ir su tuo susijęs lėšų sumažinimas Progress programai neturės didelio poveikio Progress programos veiksmingumui ir aprėpčiai (10). Visų pirma abejotina, ar pavyks tinkamai atlikti Progress užduotį – teikti paramą socialinės Europos vystymui – taip pat atsižvelgiant ir į strategiją po Lisabonos strategijos. Todėl Komisijos prašoma išanalizuoti šį aspektą kuo greičiau. Nepakanka, kaip ex-ante įvertinime (11), Progress biudžeto eilučių tinkamumą pagrįsti tik tuo, kad lėšas reikia imti iš vienos egzistuojančių biudžeto eilučių.

3.3.1

Galiausiai esama kitų, iš dalies daug didesnės apimties biudžeto eilučių ir programų, visų pirma ESF, kuris jau leidžia valstybėms narėms naudotis lėšomis mikrokreditams, tačiau iki šiol valstybės narės tuo nesinaudojo.

3.3.2

Taip pat reikėtų nurodyti galimą poveikį nepriklausomoms biudžeto eilutėms, pavyzdžiui, skirtoms socialiniam dialogui.

3.4   Apskritai lieka neaišku, kokios paskatos suteikiamos bankininkystės sektoriui, kad jis, be kita ko, galėtų imtis konkrečios kreditų išdavimo funkcijos. Lėšų skyrimas tik iš Progress programos, kad būtų finansuojama viena priemonė, neduoda jokios papildomos naudos Progress tikslams siekti. Komitetas ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamas rinkos ekonomines paskatas, kad būtų galima kurti mikrokreditų rinką pirmiau minėtoms tikslinėms grupėms.

3.5   Be to, Komisija turėtų paaiškinti, ar programa, skirta mikrolėšų skyrimo priemonėms, negalėtų būti finansuojama iš kitų biudžeto asignavimų arba programų. Tik tada galima kalbėti apie papildomą finansavimą užimtumui ir socialinei integracijai skatinti. Europa dėl krizės susidurs su dideliais sunkumais, didėjančiu nedarbu, mažėjančiomis pajamomis iš mokesčių ir dideliu biudžeto deficitu. Progress turi taip pat svariai prisidėti šioje srityje. Todėl reikia užtikrinti, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas šiems tikslams pasiekti.

3.6   Jeigu naujoji mikrolėšų skyrimo priemonė bus finansuojama perskiriant Progress lėšas, būtina konkrečiau nustatyti, kokios veiklos arba produktų turi būti atsisakyta arba sumažinta, atsižvelgiant į tai, kad Progress metinis biudžetas kasmet sumažės 25 mln. eurų. Toks sumažinimas, kuris sieks šiek tiek daugiau kaip 13 proc. programos įgyvendinimo laikotarpiu (2007-2013 m.), iš esmės sudaro kur kas didesnę santykinę dalį, nes 100 mln. eurų suma bus paimta ir perskirstyta iš likusio 2010-2013 m. biudžeto. Negalima leisti, pavyzdžiui, sumažinti paramos, kuri skirta Europos NVO tinklams. Kaip ir Progress strategijos atveju, finansavimo suma, skirta NVO ir tinklams, yra Progress veiklos rodiklis.

3.6.1

2009 m. strategijoje pabrėžia ketinimą padidinti investicijas į šią sritį ir padidinti nacionalinių ir europinių tinklų pajėgumą dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant politiką ES ir valstybių narių lygiu ir daryti poveikį šiems procesams (12).

3.7   Kartu Komitetas nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis neturi būti mažinamas finansavimas abipusiam mokymuisi (abipusis mokymasis/tarpusavio vertinimai) - esminei atvirojo koordinavimo metodo daliai. Šios priemonės turėtų būti toliau vystomos, kad būtų galima geriau valdyti krizę, iš dalies aktyviau dalyvaujant socialiniams partneriams ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms.

3.8   Komitetas yra įsitikinęs, kad beatodairiškas Progress sričių sumažinimas gali pakenkti programos tikslams ir jos poveikiui. Todėl jis rekomenduoja, kad, jeigu bus sukurta nauja mikrolėšų skyrimo priemonė iš PROGRESS lėšų, turėtų būti sušauktas PROGRESS programos komitetas ir pilietinei visuomenei dalyvaujant aptartas biudžeto sumažinimo klausimas.

3.9   Neramina tai, kad iki Progress programos įgyvendinimo pabaigos reikia suderinti su nauja strategija, pasibaigus galioti Lisabonos strategijai, apie tai paskleisti informaciją ir įgyvendinti įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus. Šiam tikslui pasiekti prireiks nemažai Progress lėšų. Todėl 2009 m. Progress darbo plane jau yra numatytos priemonės. Nuo 2010 m. turi būti skirta dar daugiau Progress lėšų.

---

(1)  COM(2009) 114, 2009 m. kovo 4 d.

(2)  COM(2009) 257.

(3)  COM(2009) 257, p. 7.

(4)  Plg. ten pat, p. 14.

(5)  COM(2009) 333 ir COM(2009) 340.

(6)  plg. Europos Komisija „Užtikrinti, kad Progress duos rezultatų – strateginiai Progress, ES užimtumo ir socialinio solidarumo programos (2007–2013 m.), įgyvendinimo pagrindai“, p. 5.

(7)  Plg. ten pat, p. 9.

(8)  Pagal atnaujintą Komisijos finansų ataskaitą 2009 m. pabaigoje bus išnaudota daugiau nei 280 mln. eurų viso 745 mln. eurų biudžeto, t. y., iš likusios sumos bus atimta ir perskirta 100 mln. eurų.

(9)  COM(2009) 340.

(10)  Komisijos pasiūlymo ex-ante vertinime Komisija nurodo, kad nors ir pageidautina skirti daugiau nei 100 mln. eurų lėšų naujoms mikrolėšų skyrimo priemonėms, didesnis nei 100 mln. eurų lėšų perskyrimas turėtų neigiamą poveikį Progress programos tikslams ir prioritetams. Tačiau šis teiginys nepagrįstas, kodėl taip būtų tik dėl didesnės nei 100 mln. eurų sumos.

(11)  „Vienintelė reali galimybė būtų perskirti lėšas iš esamos biudžeto eilutės. Progress biudžeto eilutė, atrodo, yra šiuo atžvilgiu labiausiai tinkama“. SEC(2009) 907, p. 12.

(12)  Europos Komisija: Užtikrinti, kad Progress duos rezultatų – strateginiai Progress, ES užimtumo ir socialinio solidarumo programos (2007–2013 m.), įgyvendinimo pagrindai, p. 18.

---