(1)

puslaidininkiais grindžiami visi skaitmeniniai įtaisai ir Sąjungos skaitmeninė pertvarka: nuo išmaniųjų telefonų ir automobilių iki ypatingos svarbos taikmenų bei infrastruktūros objektų sveikatos, energetikos, ryšių ir automatizavimo srityse ir daugumos kitų pramonės sektorių. Kadangi puslaidininkiai yra itin svarbūs skaitmeninei ekonomikai, jie yra galingi perėjimą prie darnesnio vystymosi ir žaliosios ekonomikos įgalinantys veiksniai, tokiu būdu padedantys siekti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ tikslų. Nors puslaidininkiai yra būtini dabartinės ekonomikos ir visuomenės, taip pat gynybos ir saugumo veikimui, Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais jų tiekimo sutrikimais, kurių pasekmės yra reikšmingos. Esami sutrikimai atskleidė ilgalaikį pažeidžiamumą šioje srityje, visų pirma didelę priklausomybę nuo lustų gamybos ir projektavimo trečiosiose valstybėse. Už stiprios pramoninės, konkurencingos ir tvarios bazės išlaikymą Sąjungoje skatinant inovacijas, kurios apimtų visų rūšių lustus, pirmiausia yra atsakingos valstybės narės;

(2)

reikėtų nustatyti Sąjungos atsparumo puslaidininkių technologijų srityje didinimo sistemą ir taip sustiprinti Sąjungos puslaidininkių ekosistemą mažinant priklausomybę, didinant skaitmeninį suverenumą, skatinant investicijas, stiprinant Sąjungos puslaidininkių tiekimo grandinės pajėgumus, saugumą, gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir gerinant valstybių narių, Komisijos ir tarptautinių strateginių partnerių bendradarbiavimą;

(3)

šia sistema siekiama dviejų bendrųjų tikslų. Pirmasis tikslas – užtikrinti Sąjungos konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui būtinas sąlygas ir užtikrinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių, atsirandančių dėl sparčių inovacijų ciklų ir tvarumo poreikio, ir Sąjungos lygiu sustiprinti visos puslaidininkių ekosistemą, kurioje būtų sutelktos žinios, patirtis, ištekliai ir bendri pranašumai. Antrasis tikslas, atskiras ir papildantis pirmąjį, – pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą Sąjungos teisinę sistemą, skirtą Sąjungos ilgalaikiam atsparumui ir jos gebėjimui diegti inovacijas ir užtikrinti tiekimo saugumą puslaidininkių technologijų srityje didinti, kad būtų padidintas tvirtumas reaguojant į sutrikimus;

(4)

būtina imtis priemonių pajėgumams didinti ir Sąjungos puslaidininkių ekosistemai stiprinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnio 3 dalį. Tos priemonės nereikštų, kad turėtų būti derinami nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai. Šiuo požiūriu Sąjunga turėtų didinti puslaidininkių technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumą ir atsparumą, kartu stiprindama jos puslaidininkių ekosistemos inovacinį pajėgumą visoje Sąjungoje, mažindama priklausomybę nuo riboto trečiųjų valstybių bendrovių ir geografinių vietovių skaičiaus ir stiprindama gebėjimą projektuoti ir gaminti, integruoti, pakartotinai naudoti ir perdirbti pažangius puslaidininkius. Įgyvendinant šiuo reglamentu sukurtą Europos lustų iniciatyvą (toliau – Iniciatyva) tie tikslai turėtų būti remiami mažinant atotrūkį tarp Sąjungos pažangių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų ir jų tvaraus naudojimo pramonės reikmėms. Iniciatyva turėtų būti skatinamas pajėgumų stiprinimas, kad būtų sudarytos sąlygos integruoti projektavimą, gamybą ir sistemas į naujos kartos puslaidininkių technologijas, stiprinamas pagrindinių subjektų bendradarbiavimas visoje Sąjungoje, ir ja turėtų būti stiprinamos Sąjungos puslaidininkių tiekimo ir vertės kūrimo grandinės, pasitarnaujant pagrindiniams pramonės sektoriams ir kuriamos naujos rinkos;

(5)

dėl puslaidininkių universalumo jų trūkumas pastaruoju metu tiesiogiai arba netiesiogiai neigiamai paveikė įmones visoje Sąjungoje ir sukėlė didelių neigiamų ekonominių padarinių. Dėl ekonominio ir socialinio poveikio didėjo visuomenės ir ekonominės veiklos vykdytojų sąmoningumas, o dėl to atsirado spaudimas valstybėms narėms spręsti strateginės priklausomybės puslaidininkių srityje klausimą. Be to, puslaidininkių sektoriui būdinga tarpusavio priklausomybė visoje vertės kūrimo grandinėje, kurioje nė viena geografinė vietovė nedominuoja visuose vertės kūrimo grandinės etapuose. Šis tarpvalstybinis pobūdis dar labiau išryškėja žvelgiant į puslaidininkinių gaminių, kaip galutinės grandies sektorių veiklos skatinimo veiksnio, pobūdį. Nors puslaidininkių gamyba gali būti sutelkta kai kuriuose regionuose, naudojimo sektoriai yra išsibarstę visoje Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, puslaidininkių tiekimo saugumo ir puslaidininkių ekosistemos atsparumo klausimai geriausiai gali būti sprendžiami Sąjungos derinamaisiais teisės aktais, kurių pagrindas yra SESV 114 straipsnis. Būtina sukurti bendrą nuoseklią reguliavimo sistemą, kuria būtų suderintos tam tikros veiklos vykdytojams taikomos sąlygos vykdyti konkrečius projektus, kuriais prisidedama prie tiekimo saugumo ir Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumo. Be to, turėtų būti sukurtas koordinuotas stebėsenos, strateginės analizės ir krizių prevencijos bei reagavimo į jas mechanizmas, siekiant spręsti tiekimo trūkumo problemą ir užkirsti kelią vidaus rinkos vientisumui kylančioms kliūtims, išvengiant skirtingo valstybių narių atsako;

(6)

Sąjungos ypatingos svarbos infrastruktūrai ir saugumui, taip pat jos technologinei lyderystei stiprinti reikia tiek pažangiausių, tiek brandžių lustų, visų pirma ateities iššūkiams pritaikytuose strateginiuose sektoriuose;

(7)

tų tikslų įgyvendinimas turėtų būti remiamas taikant valdymo mechanizmą. Sąjungos lygmeniu šiuo reglamentu turėtų būti įsteigta Europos puslaidininkių taryba, kurią sudaro valstybių narių atstovai ir kuriai pirmininkauja Komisija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygas sklandžiam, veiksmingam ir suderintam šio reglamento įgyvendinimui, bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija. Europos puslaidininkių taryba turėtų teikti konsultacijas ir padėti Komisijai konkrečiais klausimais, įskaitant nuoseklų šio reglamento įgyvendinimą, palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keistis informacija su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Europos puslaidininkių taryba taip pat turėtų konsultuoti Komisiją dėl tarptautinio bendradarbiavimo puslaidininkių srityje. Europos puslaidininkių taryba turėtų rengti atskirus posėdžius savo užduotims pagal įvairius šio reglamento skyrius vykdyti. Įvairiuose posėdžiuose gali dalyvauti skirtingos sudėties aukšto lygio atstovų grupės, o Komisija gali sudaryti pogrupius;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad puslaidininkių tiekimo grandinė yra pasaulinio pobūdžio, tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra svarbus elementas siekiant Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumo. Veiksmai, kurių imamasi pagal šį reglamentą, taip pat turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai, kaip kompetencijos centrui, atlikti svarbesnį vaidmenį geriau veikiančioje pasaulinėje tarpusavyje priklausomoje puslaidininkių ekosistemoje. Tuo tikslu Europos puslaidininkių taryba turėtų konsultuoti Komisiją klausimais, susijusiais su tų pastangų koordinavimu, taip pat Sąjungos ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimo pasaulinėje puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje stiprinimu, ir, kai aktualu, išnagrinėti Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljanso ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomones;

(9)

laikydamosi tarptautinių įsipareigojimų ir taikytinų procedūrinių reikalavimų, Sąjunga ir valstybės narės galėtų palaikyti ryšius, be kita ko, diplomatinius, su tarptautiniais strateginiais partneriais, turinčiais pranašumų puslaidininkių pramonėje, kad būtų ieškoma sprendimų, kaip padidinti tiekimo saugumą ir kaip pašalinti būsimus puslaidininkių tiekimo grandinės sutrikimus, pavyzdžiui, atsirandančius dėl trečiųjų valstybių eksporto apribojimų, ir identifikuoti galimybes gauti žaliavų ir tarpinių produktų. Kai tikslinga, tai gali apimti veiksmų koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, investicijų ir prekybos susitarimų sudarymą ar kitas diplomatines pastangas, laikantis taikytinų procedūrinių reikalavimų, arba ryšių su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais palaikymą;

(10)

siekdama vykdyti įsipareigojimą patenkinti darbo jėgos poreikius visoje puslaidininkių tiekimo grandinėje, Komisija turėtų užtikrinti sinergijas su esamomis Sąjungos programomis, taip pat turėtų padėti valstybėms narėms rengti iniciatyvas su tarptautiniais strateginiais partneriais, kuriomis prisidedama prie keitimosi akademinėmis žiniomis, ir skatinti jas tai daryti;

(11)

Sąjungos tikslas yra aiškus – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis vadovaujantis Sąjungos interesais, abipuse nauda, tarptautinius įsipareigojimais ir, kiek įmanoma, abipusiškumu. Vis dėlto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, neteisėtas komercinių paslapčių atskleidimas arba informacijos apie didesnės rizikos besiformuojančias technologijas puslaidininkių sektoriuje nutekinimas galėtų pakenkti Sąjungos saugumo interesams. Atsižvelgdama į tai, Komisija svarsto konkrečius pasiūlymus, kaip sustiprinti Sąjungos investicijų ir eksporto kontrolės sistemas. Be to, Sąjunga ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti su strateginiais partneriais, kad sustiprintų bendrą lyderystę technologijų ir pramonės srityse, laikydamosi taikytinų procedūrinių reikalavimų;

(12)

puslaidininkių sektoriui būdingos labai didelės plėtros ir inovacijų sąnaudos, taip pat labai didelės pažangiausių bandymo ir validavimo įrenginių, skirtų pramoninei gamybai remti, statybos sąnaudos. Tai daro tiesioginį poveikį Sąjungos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui, taip pat tiekimo saugumui ir Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumui. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą dėl pastarojo meto trūkumo Sąjungoje ir visame pasaulyje, taip pat į sparčią technologijų iššūkių ir inovacijų ciklų, darančių poveikį puslaidininkių vertės kūrimo grandinei, raidą, būtina padidinti Sąjungos turimus pranašumus, taip padidinant jos konkurencingumą, atsparumą ir mokslinių tyrimų bei inovacinį pajėgumą, sukuriant Iniciatyvą;

(13)

už stiprios Sąjungos pramoninės, konkurencingos, tvarios ir novatoriškos bazės išlaikymą pirmiausia yra atsakingos valstybės narės. Tačiau dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų iššūkių puslaidininkių sektoriuje pobūdžio ir masto veiksmų reikia imtis bendradarbiaujant Sąjungos lygmeniu;

(14)

siekiant aprūpinti Sąjungą puslaidininkių technologijų mokslinių tyrimų ir inovaciniais pajėgumais, kurių reikia, kad jos mokslinių tyrimų ir pramonės investicijos išliktų pirmaujančios, ir panaikinti dabartinį atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei plėtros ir gamybos, Sąjunga ir valstybės narės turėtų geriau koordinuoti savo pastangas ir bendrai investuoti. Atsižvelgiant į dabartinius Sąjungos puslaidininkių ekosistemos iššūkius, reikia sukurti didelio masto pajėgumus ir valstybės narės turi dėti kolektyvines pastangas, Sąjungai remiant didelio masto pajėgumų kūrimą ir diegimą. Tos kolektyvinės pastangos apima finansinius išteklius, atitinkančius Iniciatyvos užmojį remti inovacinių pajėgumų ir plataus masto skaitmeninės infrastruktūros plėtojimą ir platų prieinamumą, įskaitant virtualią projektavimo platformą, bandomąsias linijas, įskaitant kvantiniams lustams skirtas linijas, ir žinių, įgūdžių bei kompetencijų sklaidą visos puslaidininkių ekosistemos naudai. Kad tai pasiektų, Sąjunga ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus. Šiuo atžvilgiu puslaidininkiniai įtaisai ir gamybos procesai suteikia reikšmingų galimybių sumažinti pramonės sektorių poveikį aplinkai, visų pirma su anglies dioksidu susijusį poveikį, taip prisidedant prie, pavyzdžiui, 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikato „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (4), ir 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikato „Planas „REPowerEU““ užmojų. Iniciatyva per visus komponentus ir veiksmus turėtų kuo labiau paskleisti ir padidinti puslaidininkių technologijų, kaip galingų darnią pertvarką įgalinančių veiksnių, taikymo naudą, kuri gali paskatinti kurti naujus produktus ir veiksmingiau, efektyviau, švariau ir tvariau naudoti išteklius, įskaitant energiją ir medžiagas, būtinas puslaidininkių gamybai ir naudojimui per visą jų gyvavimo ciklą;

(15)

siekiant įgyvendinti bendrąjį tikslą ir įveikti dabartinės puslaidininkių ekosistemos pasiūlos ir paklausos iššūkius, Iniciatyva turėtų apimti penkis veiklos tikslus. Pirma, siekiant sustiprinti Sąjungos projektavimo pajėgumus, Iniciatyva turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama sukurti virtualią projektavimo platformą, kuri būtų prieinama visoje Sąjungoje. Virtualaus dizaino platforma turėtų sujungti projektavimo įmonių bendruomenes, startuolius, MVĮ ir intelektinės nuosavybės ir priemonių tiekėjus, taip pat mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, kad būtų teikiami virtualūs prototipų sprendimai, grindžiami bendrai kuriama technologija;

(16)

antra, siekiant suteikti pagrindą tiekimo saugumo ir Sąjungos puslaidininkių ekosistemos stiprinimui, Iniciatyva turėtų būti remiamas esamų pažangių bandomųjų linijų stiprinimas ir naujų pažangių bandomųjų linijų plėtojimas, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti ir diegti pažangiausias puslaidininkių technologijas ir naujos kartos puslaidininkių technologijas. Bandomosiose linijose pramonei turėtų būti numatyta galimybė išbandyti, eksperimentuoti ir validuoti puslaidininkių technologijas ir sistemų projektavimo koncepcijas aukštesniu technologinės parengties lygiu, viršijančiu 3 lygį, bet nesiekiančiu 8 lygio, kartu kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai. Sąjungos investicijos kartu su valstybių narių ir privačiojo sektoriaus investicijomis į bandomąsias linijas yra būtinos siekiant įveikti esamą struktūrinį iššūkį ir rinkos nepakankamumo klausimą, kai tokių įrenginių Sąjungoje nėra ir tai mažina Sąjungos inovacijų potencialą ir konkurencingumą pasaulyje;

(17)

trečia, siekiant paspartinti inovacinį kvantinių lustų ir susijusių puslaidininkių technologijų, įskaitant puslaidininkine medžiaga grindžiamas arba su fotonika integruotas technologijas, skatinančių puslaidininkių sektoriaus plėtrą, kūrimą, Iniciatyva turėtų būti remiami veiksmai, be kita ko, susiję su kvantinių lustų projektavimo bibliotekomis, kvantinių lustų gamybos bandomosiomis linijomis ir įrenginiais, skirtais bandomosiose linijose pagamintiems kvantiniams lustams išbandyti ir validuoti;

(18)

ketvirta, siekiant skatinti puslaidininkių technologijų naudojimą, suteikti prieigą prie projektavimo ir bandomųjų linijų įrenginių ir šalinti įgūdžių spragas visoje Sąjungoje, Iniciatyva valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė įsteigti bent vieną puslaidininkių kompetencijos centrą kiekvienoje valstybėje narėje, tobulinant esamus centrus arba kuriant naujus įrenginius. Prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamos infrastruktūros, pvz., bandomųjų ir bandymų įrenginių, taip pat prie kompetencijos centrų, turėtų būti galima įvairiausiems naudotojams ir turėtų būti skaidriai bei nediskriminuojant ir rinkos sąlygomis (arba remiantis sąnaudomis pridėjus pagrįstą maržą) suteikta didelėms įmonėms, o MVĮ ir akademiniai institutai turi galėti pasinaudoti lengvatine prieiga arba mažesnėmis kainomis. Tokia prieiga, įskaitant prieigą tarptautiniams mokslinių tyrimų ir prekybos partneriams, gali paskatinti platesnį praktinių žinių ir kompetencijos tarpusavio panaudojimą ir naudą, kartu prisidedant prie sąnaudų padengimo;

(19)

penkta, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos investicijų banko grupe ir kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, pavyzdžiui, nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, turėtų sukurti specialią puslaidininkių investicinės priemonės paramą, kaip dalį investicijų rėmimo veiklos, bendrai vadinamos Lustų fondu, kurią teikiant būtų siūlomi ir nuosavo kapitalo, ir skolos sprendimai, įskaitant derinimo priemonę, finansuojamą iš „InvestEU“ fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (5). Lustų fondo veikla turėtų būti remiamas dinamiškos ir atsparios puslaidininkių ekosistemos kūrimas suteikiant daugiau galimybių gauti lėšų startuolių ir MVĮ augimui remti, taip pat investicijoms visoje vertės kūrimo grandinėje, be kita ko, kitoms puslaidininkių vertės kūrimo grandinių įmonėms. Šiuo atžvilgiu turėtų būti teikiama parama ir aiškios gairės, visų pirma MVĮ, siekiant padėti joms paraiškų teikimo procese. Atsižvelgiant į tai, iš Europos inovacijų tarybos tikimasi teikti tolesnę tikslinę paramą dotacijomis ir investicijomis į nuosavą kapitalą didelės rizikos rinką formuojančių inovacijų kūrėjams;

(20)

siekiant pašalinti dabartinių fragmentiškų viešųjų ir privačiųjų investicijų pastangų trūkumus, palengvinti integraciją, tarpusavio sąveiką ir investicijų grąžą pagal vykdomas programas, taip pat siekti bendros strateginės Sąjungos vizijos dėl puslaidininkių, kaip priemonės įgyvendinti Sąjungos ir valstybių narių užmojus užtikrinti pirmaujantį vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, Iniciatyva turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos geresniam esamų finansavimo programų koordinavimui ir glaudesnei jų sinergijai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, geresniam veiksmų koordinavimui ir bendradarbiavimui su pramonės ir pagrindiniais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir papildomoms bendroms investicijoms su valstybėmis narėmis. Įgyvendinant Iniciatyvą siekiama sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir trečiųjų valstybių, susijusių su esamomis Sąjungos programomis, taip pat privačiojo sektoriaus išteklius. Todėl Iniciatyvos sėkmė gali būti grindžiama tik bendromis valstybių narių ir Sąjungos pastangomis remti tiek dideles kapitalo sąnaudas, tiek platų virtualių projektavimo, bandymų ir bandomųjų išteklių prieinamumą, taip pat žinių, įgūdžių ir kompetencijų sklaidą. Kai tinkama, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų ypatumus, Iniciatyvos tikslai, visų pirma Lustų fondo veikla, taip pat turėtų būti remiami pasitelkiant derinimo priemonę, finansuojamą iš „InvestEU“ fondo;

(21)

pagal Iniciatyvą teikiama parama turėtų būti proporcingai ir ekonomiškai efektyviai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms, kurios kyla dėl puslaidininkių ekosistemos didelio imlumo kapitalui, didelės rizikos ir sudėtingo pobūdžio, spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų visoje Sąjungoje suteikti aiškią pridėtinę vertę;

(22)

pirminis Iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas Lustų bendrajai įmonei, įsteigtai Tarybos reglamentu (ES) 2021/2085 (6) (toliau – Lustų bendroji įmonė);

(23)

Iniciatyva turėtų būti grindžiama tvirta žinių baze ir didinti sinergijas su veiksmais, kuriuos šiuo metu remia Sąjunga ir valstybės narės, pasitelkdamos programas ir veiksmus, susijusius su puslaidininkių moksliniais tyrimais ir inovacijomis ir tiekimo grandinės dalių plėtojimu, visų pirma bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (7) (toliau – programa „Europos horizontas“), ir Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (8), siekiant ne vėliau kaip 2030 m. sustiprinti Sąjungą kaip puslaidininkių technologijos ir jos taikmenų srities pasaulinio masto veikėją, kuriai tektų vis didesnė pasaulinės gamybos dalis, vadovaujantis 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatu „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Be to, tikimasi mobilizuoti privačiąsias investicijas, kad būtų papildytas Iniciatyvos finansavimas, taip padedant siekti jos tikslų. Papildant šią veiklą, pagal Iniciatyvą būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljansą;

(24)

siekiant sudaryti sąlygas Sąjungos ir valstybių narių programų sinergijoms, Lustų bendrosios įmonės darbo programose pagal Iniciatyvą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2085 17 straipsnio 2 dalies k punktu ir 137 straipsnio aa punktu, veiksmai, kuriais remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos puslaidininkių srityje, turėtų būti aiškiai atskirti nuo veiksmų, kuriais siekiama plėtoti tiekimo grandinės dalis, kad būtų užtikrintas tinkamas viešųjų ir privačiųjų subjektų dalyvavimas;

(25)

siekiant palengvinti konkrečių pagal Iniciatyvą remiamų veiksmų, pavyzdžiui, virtualios projektavimo platformos ar bandomųjų linijų, įgyvendinimą, kaip galimybę būtina numatyti naują teisinę priemonę – Europos lustų infrastruktūros konsorciumą (toliau – ECIC). ECIC turėtų turėti juridinio asmens statusą. Tai reiškia, kad pareiškėjas dėl konkrečių veiksmų finansavimo pagal Iniciatyvą gali būti pats ECIC, o ne atskiri jį sudarantys subjektai. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) 2021/2085 134 straipsnio 3 dalį, darbo programoje numatyti kvietimai teikti pasiūlymus pagal Iniciatyvą yra atviri įvairių teisinių formų bendradarbiavimui ir kitiems dalyviams, o pasiūlymų finansuoti atranka grindžiama konkrečia teisine bendradarbiavimo forma. Pagrindinis ECIC tikslas turėtų būti skatinti veiksmingą ir struktūrinį teisės subjektų, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, pramonę ir valstybes nares, bendradarbiavimą. ECIC veikloje turėtų dalyvauti bent trys nariai, t. y. valstybės narės arba viešieji ar privatieji teisės subjektai iš bent trijų valstybių narių arba jų derinys, siekiant užtikrinti platų atstovavimą iš visos Sąjungos. ECIC, turėdamas juridinio asmens statusą, turėtų pakankamą autonomiją nustatyti savo narystę, valdymą, finansavimą, biudžetą ir finansinių ir nepiniginių įnašų iš jos narių pareikalavimo tvarką, taip pat koordinavimą, intelektinės nuosavybės valdymą ir darbo metodus. ECIC nariai turėtų turėti galimybę visiškai lanksčiai nuspręsti dėl taikytinos teisės, registruotos buveinės ir balsavimo teisių. ECIC darbo planą įgyvendinančių viešųjų ir privačiųjų teisės subjektų atranka turėtų būti sąžininga, skaidri ir atvira. Siekiant užtikrinti sąžiningas ir lygias dalyvavimo galimybes, visą savo gyvavimo laikotarpį ECIC turėtų būti atviras naujiems nariams, t. y. valstybėms narėms arba viešiesiems ar privatiesiems teisės subjektai. Visų pirma valstybės narės turėtų galėti bet kuriuo metu prisijungti prie ECIC kaip visateisės narės arba stebėtojos, o kiti viešieji ar privatieji teisės subjektai turėtų galėti bet kuriuo metu prisijungti prie ECIC sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis, nurodytomis ECIC įstatuose. Lustų bendrosios įmonės viešojo sektoriaus institucijų taryba turėtų turėti galėti patikrinti ECIC atvirumą ir, prireikus, rekomenduoti imtis tam tikrų taisomųjų priemonių. Tai, kad steigiamas ECIC, neturėtų reikšti, kad faktiškai steigiama nauja Sąjungos įstaiga. Steigimu turėtų būti pašalinta Sąjungos priemonių rinkinio spraga, kad siekiant įgyvendinti konkrečius pagal Iniciatyvą remiamus veiksmus būtų galima derinti finansavimą iš valstybių narių, Sąjungos biudžeto ir privačiųjų investicijų. Komisija neturėtų tiesiogiai būti ECIC nare;

(26)

ECIC, tarp kurio narių nėra privačiųjų subjektų, turi būti pripažintas tarptautine organizacija, kaip tai suprantama Tarybos direktyvos 2006/112/EB (9) 143 straipsnio 1 dalies g punkte ir 151 straipsnio 1 dalies b punkte, ir tarptautine organizacija, kaip tai suprantama Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 (10) 11 straipsnio 1 dalies b punkte. ECIC, tarp kurio narių yra privačiųjų subjektų, neturėtų būti pripažintas tokia tarptautine organizacija;

(27)

Sąjungoje mokslinių tyrimų ir plėtros srityje vis dažniau susiduriama su praktika, kuria siekiama neteisėtai pasisavinti konfidencialią informaciją, komercines paslaptis ir saugomus duomenis, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės vagystėmis, priverstiniu technologijų perdavimu ir pramoniniu šnipinėjimu. Siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui Sąjungos interesams ir Iniciatyvos tikslams, būtina laikytis požiūrio, kuriuo būtų užtikrinta, kad būtų apsaugota prieiga prie neskelbtinos informacijos ar rezultatų, įskaitant duomenis ir praktinę patirtį, ir jų naudojimas, rezultatų saugumas ir jų nuosavybės teisių perdavimas, taip pat intelektinės nuosavybės teisių saugomas turinys, sukurtas vykdant pagal Iniciatyvą remiamus veiksmus arba juos įvykdžius. Siekiant užtikrinti tą apsaugą, visi pagal Iniciatyvą remiami ir pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą finansuojami veiksmai turėtų atitikti atitinkamas tų programų nuostatas, pavyzdžiui, dėl subjektų, įsisteigusių programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, dalyvavimo, dotacijų susitarimų, nuosavybės ir apsaugos, saugumo, naudojimo ir sklaidos, perdavimo ir licencijavimo bei prieigos teisių. Įgyvendinant tas programas galima nustatyti konkrečias nuostatas, visų pirma susijusias su perdavimų ir licencijavimo apribojimais pagal Reglamento (ES) 2021/695 40 straipsnio 4 dalį ir teisės subjektų, įsisteigusių konkrečiose asocijuotosiose ar kitose trečiosiose valstybėse, dalyvavimo apribojimus dėl Sąjungos ir jos valstybių narių strateginio turto, interesų, autonomijos ar saugumo priežasčių, laikantis Reglamento (ES) 2021/695 22 straipsnio 5 dalies ir Reglamento (ES) 2021/694 12 straipsnio 6 dalies. Be to, neskelbtinos informacijos tvarkymui, saugumui, konfidencialumui, komercinių paslapčių ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugai turėtų būti taikoma Sąjungos teisė, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas (ES) 2016/943 (11) ir 2004/48/EB (12), ir nacionalinė teisė. Komisija ir valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/452 (13), gali apsaugoti technologijų perdavimus dėl priežasčių, susijusių su Sąjungos ir nacionalinio saugumo interesais, kiek tai susiję su investicijomis į įrenginius, patenkančius į šio reglamento taikymo sritį;

(28)

siekiant palengvinti prieigą prie techninių ekspertinių žinių ir užtikrinti žinių sklaidą visoje Sąjungoje, taip pat remti įvairias įgūdžių iniciatyvas, turėtų būti sukurtas kompetencijos centrų tinklas. Tuo tikslu Lustų bendroji įmonė turėtų nustatyti kompetencijos centrų steigimo procedūrą, įskaitant atrankos kriterijus, taip pat pateikti išsamią informaciją apie šiame reglamente nurodytų užduočių ir funkcijų įgyvendinimą. Tinklą sudarančius kompetencijos centrus turėtų atrinkti Lustų bendroji įmonė ir jie turėtų turėti didelę bendrą autonomiją nustatyti savo organizacinę struktūrą, sudėtį ir darbo metodus. Tačiau jų organizacinė struktūra, sudėtis ir darbo metodai turėtų atitikti šio reglamento ir Iniciatyvos tikslus ir padėti juos įgyvendinti;

(29)

kompetencijos centrai turėtų padėti išlaikyti Sąjungos lyderystę lustų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų bei projektavimo pajėgumų srityse, daugiausia dėmesio skirdami mokslinių tyrimų, plėtros, inovacijų ir projektavimo skatinimui, kartu daug dėmesio skirdami gamybai. Siekiant to tikslo būtina skatinti žmogiškąjį potencialą ir įgūdžius pasitelkiant švietimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse iki podoktorantūros lygmens studijų. Visų pirma, kompetencijos centrai turėtų teikti paslaugas puslaidininkių srities suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant startuolius ir MVĮ. Pavyzdžiui, bus palengvinta prieiga prie bandomųjų linijų ir virtualios projektavimo platformos, rengiami mokymai ir ugdomi įgūdžiai, padedama rasti investuotojų, naudojamasi esamais vietos gebėjimais arba užmezgami ryšiai atitinkamose vertikaliose rinkose. Paslaugos turėtų būti teikiamos atvirai, skaidriai ir nediskriminuojant. Kiekvienas kompetencijos centras turėtų prisijungti prie Europos puslaidininkių kompetencijos centrų tinklo ir būti jo dalimi, taip pat veikti kaip prieigos prie kitų tinklo mazgų punktas. Šiuo atžvilgiu reikėtų kuo labiau padidinti sinergijas su esamomis panašiomis struktūromis, pavyzdžiui, Europos skaitmeninių inovacijų centrais, įsteigtais pagal Skaitmeninės Europos programą. Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų jau esamą į puslaidininkius orientuotą Europos skaitmeninių inovacijų centrą paskirti kompetencijos centru šio reglamento tikslais, su sąlyga, kad nebus pažeistas dvigubo finansavimo draudimas;

(30)

lustų projektavimas yra itin svarbus gebėjimas įgyvendinant inovacijas ir diegiant funkcijas elektroniniuose sprendimuose, pritaikytuose skirtingoms taikymo sritims ir puslaidininkių naudotojų poreikiams. Iš esmės projektavimas yra puslaidininkių vertės kūrimo grandinės pagrindas, todėl nepaprastai svarbu remti projektavimo pajėgumų plėtrą Sąjungoje. Siekdama pripažinti esminį projektavimo centrų vaidmenį ir jų indėlį į Europos kompetenciją pažangiojo lustų projektavimo srityje teikiant paslaugas arba stiprinant projektavimo įgūdžius ir gebėjimus Sąjungoje, Komisija turėtų galėti suteikti ženklą „projektavimo kompetencijos centras“. Atsižvelgiant į projektavimo kompetencijos centrų svarbą sudarant sąlygas atspariai puslaidininkių ekosistemai, jie turėtų būti laikomi atitinkančiais viešąjį interesą. Siekdamos padėti padidinti Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumą, valstybės narės turėtų galėti proporcingai taikyti paramos priemones, jei tokie projektavimo kompetencijos centrai yra MVĮ. Tai nedaro poveikio Komisijos kompetencijai valstybės pagalbos srityje pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, kai aktualu, ir 2022 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatui „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema“ (toliau – Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema). Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai, kuri dėl rinkos nepakankamumo nebūtų vykdoma be viešosios paramos. Šiuo atžvilgiu, remdamosi Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistema, valstybės narės, laikydamosi tam tikrų sąlygų, galėtų teikti reikiamas paskatas įmonėms ir mokslinių tyrimų bendruomenei vykdyti šią svarbią veiklą ir diegti šias svarbias investicijas šioje srityje. Pagal Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistemą vidutinių įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros projektams galėtų būti leidžiamas didžiausias pagalbos intensyvumas iki 80 %, o atitinkamiems mažųjų įmonių projektams – iki 90 %. Be to, siekiant kuo didesnės sinergijos, pagal Iniciatyvą įsteigti kompetencijos centrai, daugiausia dėmesio skiriantys pažangiausiam lustų projektavimui, turėtų galėti teikti paraiškas gauti projektavimo kompetencijos centro ženklą. Tuo pat metu valstybės narės galėtų paskirti projektavimo kompetencijos centrą jų kompetencijos centro kandidatu;

(31)

siekiant skatinti būtinų gamybos ir susijusių projektavimo pajėgumų nustatymą ir taip užtikrinti tiekimo saugumą bei didinti Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumą, gali būti tikslinga teikti viešąją paramą, su sąlyga, kad dėl to nebūtų iškraipoma vidaus rinka. Todėl būtina suderinti tam tikras veiklos vykdytojams taikomas sąlygas Sąjungos lygmeniu vykdyti konkrečius projektus, kuriais padedama siekti šio reglamento tikslų, ir atskirti dviejų rūšių įrenginius, t. y. integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas. Skiriamasis kriterijus, pagal kurį tam tikrą įrenginį būtų galima laikyti vienos arba kitos rūšies įrenginiu, turėtų būti verslo modelis. Atvirosios ES gamyklos siūlo gamybos pajėgumus kitoms įmonėms. Integruotos gamybos įrenginiai gamina produktus savo komerciniais tikslais ir į savo verslo modelį galėtų įtraukti ne tik gamybą, bet ir kitus tiekimo grandinės etapus, pavyzdžiui, projektuoti ir parduoti produktus;

(32)

integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų teikti pajėgumus puslaidininkių gamybos srityje arba įrangos ar pagrindinių tokios įrangos komponentų, daugiausia naudojamų gaminant puslaidininkius, gamybos srityje, kurie Sąjungoje yra pirmieji tokio pobūdžio, ir padėti užtikrinti tiekimo saugumą ir puslaidininkių ekosistemos atsparumą vidaus rinkoje. Kriterijus, pagal kurį įrenginys laikomas pirmuoju tokio pobūdžio įrenginiu, yra tai, kad jis vidaus rinkai pateiktų gamybos procesų arba galutinio produkto inovacinį elementą, kuris galėtų būti grindžiamas naujais arba esamais technologijų mazgais. Aktualūs inovaciniai elementai galėtų būti susiję su technologijos mazgu ar pagrindo medžiaga arba metodais, kuriais didinama skaičiavimo galia arba gerinami kiti našumo aspektai, energijos vartojimo efektyvumas, saugumo, saugos ar patikimumo lygis, taip pat su naujų funkcijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, atmintinės talpos ar kt., integravimu. Inovacijų pavyzdžiai taip pat yra skirtingų procesų integravimas, dėl kurio padidėja veiksmingumas, arba integravimo į korpusą ir surinkimo automatizavimas. Kalbant apie naudą aplinkai, inovaciniai elementai apima naudojamo energijos, vandens ar cheminių medžiagų kiekio kiekybiškai įvertinamą sumažinimą arba perdirbamumo gerinimą. Tie inovaciniai elementai galėtų būti taikomi tiek brandiems, tiek pažangiausiems technologijų mazgams. Tokie inovaciniai įrenginiai Sąjungoje dar neturėtų būti dideliu mastu prieinami ir dar neturėtų būti įsipareigota juos statyti Sąjungoje. Pavyzdžiui, panašios inovacijos mokslinių tyrimų ir plėtros arba nedidelio masto gamybos srityje nebūtinai reikštų, kad vėliau įrenginio jau nebebūtų galima laikyti pirmuoju tokio pobūdžio įrenginiu. Įrengus naują arba iš esmės atnaujintą įrenginį, jis galėtų būti laikomas pirmuoju tokio pobūdžio įrenginiu;

(33)

kai atvirosios ES gamyklos gamybos pajėgumai siūlomi įmonėms, nesusijusioms su įrenginio operatoriumi, atviroji ES gamykla turėtų nustatyti, įgyvendinti ir išlaikyti tinkamą ir veiksmingą funkcijų atskyrimą, kad būtų užkirstas kelias keitimuisi konfidencialia informacija tarp vidaus ir išorės gamybos. Tai turėtų būti taikoma bet kokiai informacijai, gautai projektuojant ir vykdant pradinio arba baigiamojo apdorojimo gamybos procesus;

(34)

kad įrenginį būtų galima laikyti integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla, jo sukūrimas turėtų turėti aiškų teigiamą poveikį, kurio išorinis poveikis būtų jaučiamos už atitinkamos įmonės ar valstybės narės ribų Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir puslaidininkių ekosistemos atsparumą ir prisidėti prie Sąjungos dvejopos ekologinės ir skaitmeninės pertvarkų. Tam, kad įrenginį būtų galima laikyti integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla, gali būti atsižvelgiama į įvairią veiklą, kuria siekiama sukurti teigiamą išorinį poveikį. Tai gali būti, pavyzdžiui, prieigos prie gamybos įrenginių suteikimas už rinkos mokestį; proceso projektavimo rinkinių suteikimas mažesnėms projektavimo įmonėms arba virtualiai projektavimo platformai; mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos rezultatų sklaida; bendras mokslinių tyrimų vykdymas kartu su Europos universitetais ir mokslinių tyrimų institutais; bendradarbiavimas su nacionalinėmis institucijomis arba švietimo ir profesinio mokymo įstaigomis siekiant prisidėti prie įgūdžių ugdymo; prisidėjimas prie Sąjungos masto mokslinių tyrimų projektų arba specialios paramos galimybių sudarymas startuoliams ir MVĮ. Poveikis kelioms valstybėms narėms, be kita ko, sanglaudos tikslų atžvilgiu, turėtų būti laikomas vienu iš rodiklių, rodančių aiškų teigiamą integruotos gamybos įrenginio ir atvirosios ES gamyklos poveikį puslaidininkių vertės kūrimo grandinei Sąjungoje;

(35)

svarbu, kad integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms nebūtų ekstrateritoriškai taikomi trečiųjų valstybių nustatytos su viešąja paslauga susijusios pareigos, kurios galėtų pakenkti jų gebėjimui naudotis infrastruktūra, programine įranga, paslaugomis, įrenginiais, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktinėmis žiniomis, reikalingais šiame reglamente numatytai pareigai dėl pirmenybinių užsakymų vykdyti, kurios vykdymą jie turėtų užtikrinti;

(36)

atsižvelgiant į sparčią puslaidininkių technologijų plėtrą ir siekiant sustiprinti būsimą Sąjungos pramonės konkurencingumą, integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų Sąjungoje investuoti į nuolatines inovacijas, kad būtų pasiekta konkreti puslaidininkių technologijų pažanga arba parengtos naujos kartos technologijos. Atsižvelgiant į tai, integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų turėti galimybę išbandyti naujus aspektus ir su jais eksperimentuoti, suteikiant jiems lengvatinę prieigą prie bandomųjų linijų, įrengtų pagal Iniciatyvą – ji turėtų būtų suteikta skubos tvarka tvarkant paraiškas dėl galimybės naudotis jų paslaugomis. Tokia lengvatinė prieiga neturėtų nei panaikinti veiksmingos kitų suinteresuotų įmonių, visų pirmą startuolių ir MVI, prieigos sąžiningomis sąlygomis prie bandomųjų linijų, nei užkirsti tokiai prieigai kelio;

(37)

atsižvelgiant į kvalifikuotos ir reikiamus įgūdžius turinčios darbo jėgos svarbą siekiant šio reglamento tikslų, integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų remti Sąjungos talentų bazę plėtodami ir diegdami švietimą ir įgūdžių ugdymą ir didindami kvalifikuotos ir reikiamus įgūdžius turinčios darbo jėgos rezervą;

(38)

kad būtų galima taikyti vienodą ir skaidrią procedūrą dėl integruotos gamybos įrenginio arba atvirosios ES gamyklos statuso gavimo, sprendimą suteikti šį statusą turėtų priimti Komisija, gavusi atskiros įmonės arba kelių įmonių konsorciumo paraišką. Statuso gavimas turėtų būti galimas tiek įrengiant naują puslaidininkių gamybos įrenginį, tiek gerokai padidinant esamo puslaidininkių gamybos įrenginio mastą arba tokį įrenginį inovatyviai transformuojant. Siekdama atsižvelgti į tai, kaip svarbu koordinuotai ir bendradarbiaujant įgyvendinti planuojamą priemonę, Komisija, atlikdama vertinimą, turėtų atsižvelgti į vienos ar daugiau valstybių narių, kuriose pareiškėjas ketina įrengti savo įrenginius, pasirengimą remti tokių įrenginių įrengimą. Be to, vertindama verslo plano gyvybingumą Komisija galėtų atsižvelgti į bendrą pareiškėjo reputaciją;

(39)

atsižvelgdama į teises, suteikiamas pripažinus įrenginį integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla, Komisija turėtų stebėti, ar įrenginiai, kuriems suteiktas tas statusas, ir toliau atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Jei taip nebėra, Komisija turėtų turėti teisę iš naujo išnagrinėti statusą ir, prireikus, jį panaikinti kartu su atitinkamai su šiuo statusu susijusiomis teisėmis Bet koks sprendimas panaikinti statusą turėtų būti priimamas tik pasikonsultavus su Europos puslaidininkių taryba ir turėtų būti tinkamai pagrįstas. Atitinkamai, integruotos gamybos įrenginį arba atvirąją ES gamyklą eksploatuojančiai įmonei turėtų būti suteikta galimybė proaktyviai prašyti peržiūrėti statuso galiojimo arba įgyvendinimo planų trukmę, jei nenumatytos išorinės aplinkybės, pavyzdžiui, dideli sutrikimai, turintys tiesioginį ekonominį poveikį pripažintam įrenginiui, galėtų turėti įtakos jo gebėjimui tenkinti kriterijus. Siekiant atsižvelgti į tai, kad dauguma teisių suteikiamos įsisteigimo laikotarpiu, įrenginiams ir toliau turėtų būti taikoma pareiga vykdyti pirmenybinius užsakymus tol, kol statuso galiojimas nėra pasibaigęs, net ir tuo atveju, jei statusas panaikinamas;

(40)

atsižvelgiant į integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų svarbą užtikrinant tiekimo saugumą ir sudarant sąlygas atspariai puslaidininkių ekosistemai, jie turėtų būti laikomi atitinkančiais viešąjį interesą. Puslaidininkių tiekimo saugumo užtikrinimas svarbus ir skaitmenizacijai, kuri sudaro sąlygas daugelio kitų sektorių žaliajai pertvarkai. Siekdamos pritraukti investicijų į Sąjungos puslaidininkių sektorių ir prisidėti prie puslaidininkių tiekimo saugumo ir Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumo, valstybės narės gali taikyti paramos priemones, įskaitant paskatas, ir numatyti administracinę paramą vykdant nacionalines integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų leidimų išdavimo procedūras. Tai nedaro poveikio Komisijos kompetencijai valstybės pagalbos srityje pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, kai aktualu. Siekdama užtikrinti tinkamą ir veiksmingą valstybės pagalbos taisyklių taikymą, jau 2022 m. vasario 8 d. komunikate „Europos lustų aktas“ Komisija pripažino, kad kiekvieną valstybės pagalbos, teikiamos pažangiems puslaidininkių gamybos įrenginiams, atvejį reikia vertinti atskirai, kad būtų užtikrintas Sąjungos tiekimo saugumas ir tiekimo grandinės atsparumas, kartu darant didelį teigiamą poveikį visai ekonomikai. Be to, siekiant paspartinti sprendimų priėmimo procesą, integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų pripažinimo ir, kai taikytina, leidimo teikti valstybės pagalbą procedūros bus vykdomos lygiagrečiai. Valstybės narės turėtų remti integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų įrengimą pagal Sąjungos teisę. Taikydamos paramos priemones integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms, valstybės narės turėtų galėti apsvarstyti galimybę nustatyti nediskriminacinius reikalavimus, susijusius su intelektine apsauga bei saugumu, įskaitant kibernetinį saugumą, ir konfidencialumu, ir galėtų rekomenduoti rizikos mažinimo priemones, skirtas mažinti konkrečią riziką, susijusią su trečiųjų valstybių subjektų vykdomu kišimusi, priverstiniu technologijų perdavimu ir intelektinės nuosavybės vagystėmis;

(41)

siekdamos paskatinti kurti būtinus susijusius projektavimo pajėgumus, valstybės narės gali teikti paramą tokiai veiklai pagal Sutarties 107 ir 108 straipsniais grindžiamas valstybės pagalbos taisykles, be kita ko, pagal Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms sistemą arba Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014 (14);

(42)

būtina integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas įrengti kuo greičiau ir kartu kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Dėl tos priežasties valstybės narės turėtų kuo greičiau nagrinėti paraiškas, susijusias su integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų planavimu, statyba ir eksploatavimu. Siekiant palengvinti ir koordinuoti leidimų išdavimo procesus, valstybės narės turėtų galėti paskirti instituciją, kuri galėtų paskirti koordinatorių, kuris veiktų kaip projekto vienas bendras kontaktinis punktas. Be to, kai būtina leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (16), šių įrenginių sukūrimas ir eksploatavimas gali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, kaip tai suprantama tose direktyvose, jeigu tenkinamos visos kitos tose nuostatose nustatytos sąlygos. Tai nedaro poveikio kitos Sąjungos aplinkos teisės taikymui ar įgyvendinimui;

(43)

inovatyvios aukštųjų technologijų įmonės vis dažniau susiduria su praktika, kuria siekiama neteisėtai pasisavinti konfidencialią informaciją, komercines paslaptis ir saugomus duomenis, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės vagystėmis, neleistinu kopijavimu, priverstiniu technologijų perdavimu, ekonominiu šnipinėjimu arba konfidencialumo reikalavimų pažeidimu, kylančia iš Sąjungos vidaus ir visų pirma iš už jos ribų. Pastarojo meto pokyčiai, pavyzdžiui, vis didesnis naudojimasis užsakomosiomis paslaugomis, ilgesnės pasaulinės vertės kūrimo grandinės bei aktyvesnis informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, prisideda prie tos praktikos keliamos rizikos didinimo. Dėl neteisėto konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių ir saugomų duomenų gavimo, naudojimo ar atskleidimo sumažėja galimybė gauti pradininko grąžą iš savo su inovacijomis susijusių pastangų. Siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių ir saugomų duomenų apsaugą, šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis Sąjungos ir tarptautinės duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugos ir užtikrinimo sistemos, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB (17), direktyvas 2004/48/EB bei (ES) 2016/943 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 (18). Siekdamos toliau šalinti pagrindinę tiekimo grandinės riziką, valstybės narės gali pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2022/2555 (19) numatyta galimybe atlikti koordinuotus ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimus, kurie buvo atlikti, pvz., 5G tinklų atveju pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/534 (20), siekiant identifikuoti kiekvieno sektoriaus atitinkamas grėsmes ir pažeidžiamumą ir nustatyti priemones, rizikos mažinimo planus ir geriausią praktiką, kad būtų kovojama su ypatingos svarbos priklausomybe, galimais pavieniais nepakankamumo taškais, grėsmėmis, pažeidžiamumu ir kita su tiekimo grandine susijusia rizika;

(44)

vidaus rinkai būtų labai naudingi bendri žaliųjų, tvariai gaminamų, patikimų ir saugių lustų standartai. Būsimi išmanieji prietaisai, sistemos ir junglumo platformos turės pasikliauti pažangiais puslaidininkių lustais ir atitikti ekologiškumo, patikimumo ir kibernetinio saugumo reikalavimus, kurie iš esmės priklausys nuo pagrindinės technologijos savybių. Tuo tikslu Sąjunga turėtų parengti etalonines sertifikavimo procedūras ir reikalauti, kad pramonė kartu parengtų tokias procedūras konkretiems sektoriams ir technologijoms, galintiems turėti didelį socialinį poveikį;

(45)

atsižvelgdama į tai, Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba ir tinkamai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, turėtų identifikuoti sektorius ir produktus, kurie priklauso nuo puslaidininkių technologijų arba kuriuose jos plačiai naudojamos ir kuriems reikia sertifikuotų žaliųjų, patikimų ir saugių lustų. Identifikavus tokius sektorius ir produktus galėtų būti paskatinta taikyti Europos ir tarptautinius rizikos valdymo standartus;

(46)

atsižvelgiant į puslaidininkių tiekimo grandinės sudėtingumą ir trūkumo ateityje riziką, šiame reglamente turėtų būti numatytos priemonės siekiant laikytis suderinto požiūrio į puslaidininkių sektoriaus strateginę analizę bei stebėseną ir į veiksmingą bei proporcingą galimų rinkos sutrikimų šalinimą;

(47)

puslaidininkių sektoriaus strateginės analizės tikslas turėtų būti pateikti Sąjungos stiprybių ir silpnybių pasauliniuose puslaidininkių sektoriuose analizę, siekiant pagrįsti priemones, kuriomis užtikrinamas tiekimo saugumas ir Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumas. Tuo tikslu atliekant strateginę analizę turėtų būti nustatyti tokie veiksniai kaip pagrindiniai produktai ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektai vidaus rinkoje, kurie priklauso nuo puslaidininkių pasiūlos, pagrindiniai naudotojų pramonės sektoriai ir jų esami bei numatomi poreikiai, pagrindiniai Sąjungos puslaidininkių tiekimo grandinės segmentai, technologinės charakteristikos, priklausomybė nuo trečiųjų valstybių technologijų ir tiekėjų, taip pat Sąjungos puslaidininkių sektoriaus kliūtys, esami ir numatomi įgūdžių ir apsirūpinimo kvalifikuota darbo jėga poreikiai ir, kai tinkama, galimas neatidėliotinų priemonių rinkinyje numatytų priemonių poveikis. Strateginė analizė turėtų būti grindžiama viešai prieinamais ir komerciniais tikslais prieinamais duomenimis ir, jei reikia, duomenimis, gautais pateikus prašymus įmonėms savanoriškai pateikti informaciją, pasikonsultavus su Europos puslaidininkių taryba;

(48)

siekdama prognozuoti būsimus įvairių puslaidininkių vertės kūrimo grandinės etapų Sąjungoje ir prekybos Sąjungoje sutrikimus ir jiems pasiruošti, Komisija turėtų, padedama Europos puslaidininkių tarybos ir strateginės analizės rezultatų pagrindu, nustatyti ankstyvojo perspėjimo rodiklius ir parengti jų sąrašą. Tokie rodikliai galėtų apimti netipišką užsakymo įvykdymo laikotarpio padidėjimą, puslaidininkiams gaminti reikalingų žaliavų, tarpinių produktų ir žmogiškojo kapitalo arba tinkamos gamybos įrangos prieinamumą, prognozuojamą puslaidininkių paklausą Sąjungos ir pasaulio rinkose, kainų šuolius, viršijančius įprastus kainų svyravimus, avarijų, išpuolių, gaivalinių nelaimių ar kitų rimtų įvykių poveikį, prekybos politikos, tarifų, eksporto apribojimų, prekybos kliūčių ir kitų su prekyba susijusių priemonių poveikį ir verslo uždarymo, veiklos perkėlimo į kitas šalis ar pagrindinių rinkos dalyvių įsigijimo poveikį. Komisijos vykdoma stebėsenos veikla turėtų būti sutelkta į šiuos ankstyvojo perspėjimo rodiklius;

(49)

dėl sudėtingų, greitai besivystančių ir tarpusavyje susijusių puslaidininkių vertės kūrimo grandinių su įvairiais subjektais būtinas suderintas požiūris į stebėseną, kad būtų padidintas gebėjimas sumažinti riziką, galinčią neigiamai paveikti puslaidininkių tiekimą, ir būtų pagerintas supratimas apie puslaidininkių vertės kūrimo grandinės dinamiką. Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, turėtų stebėti puslaidininkių vertės kūrimo grandinę, daugiausia dėmesio skirdama ankstyvojo perspėjimo rodikliams ir nustatydama geriausią rizikos mažinimo ir didesnio skaidrumo užtikrinimo puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje praktiką, tokiu būdu, kad įmonėms, visų pirma MVĮ, nebūtų užkrauta pernelyg didelė administracinė našta;

(50)

siekdama kuo labiau sumažinti į stebėseną reaguojančių įmonių naštą ir užtikrinti, kad gautą informaciją būtų galima prasmingai kaupti, Komisija turėtų numatyti standartizuotas ir saugias informacijos rinkimo priemones. Šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad visa surinkta informacija būtų tvarkoma konfidencialiai, užtikrinant verslo slaptumą ir kibernetinį saugumą;

(51)

svarbios išvados, įskaitant atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir pramonės asociacijų pateiktą informaciją, turėtų būti pateikiamos Europos puslaidininkių tarybai, kad būtų galima reguliariai keistis informacija ir įtraukti tą informaciją į puslaidininkių vertės kūrimo grandinių stebėsenos apžvalgą;

(52)

kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti tą stebėsenos veiklą, nacionalinės valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų sudaryti visų atitinkamų puslaidininkių tiekimo grandinėje veikiančių įmonių, įsisteigusių jų nacionalinėje teritorijoje, kontaktų sąrašą. Pagal tą sąrašą turėtų būti galima identifikuoti tinkamus prašymų savanoriškai pateikti informaciją respondentus. Neturėtų būti nereikalaujama, kad tas sąrašas būtų išsamus. Sąrašas turėtų būti tvarkomas visapusiškai laikantis taikomų konfidencialumo taisyklių;

(53)

turint tinkamų žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių būtų galima veiksmingai įgyvendinti šiame reglamente nustatytas užduotis ir tai padėtų siekti jame nustatytų tikslų. Todėl, nedarant poveikio biudžeto procedūrai ir Komisijos administraciniam savarankiškumui, ji turėtų optimaliai naudoti išteklius, kad būtų užtikrinta, jog ji galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas ir naudotis savo įgaliojimais pagal šį reglamentą;

(54)

kai kurios puslaidininkių paslaugas teikiančios įmonės arba puslaidininkių prekes tiekiančios įmonės laikomos būtinomis veiksmingai puslaidininkių tiekimo grandinei Sąjungos puslaidininkių ekosistemoje dėl Sąjungos įmonių, kurios priklauso nuo jų gaminių, skaičiaus, Sąjungos ar pasaulinės jų užimamos rinkos dalies, jų svarbos užtikrinant pakankamą tiekimo lygį arba galimo jų produktų tiekimo ar paslaugų teikimo sutrikimo poveikio. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų nustatyti tuos pagrindinius rinkos dalyvius savo teritorijose;

(55)

pagal Reglamento (ES) 2019/452 4 straipsnį nustatydamos, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija gali atsižvelgti į jos galimą poveikį ypatingos svarbos technologijoms ir dvejopo naudojimo prekėms, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 (21) 2 straipsnio 1 punkte, įskaitant puslaidininkius;

(56)

vykdydamos stebėseną valstybės narės turėtų konkrečiai apsvarstyti pagrindinių rinkos dalyvių vykdomos veiklos sąžiningumą. Atitinkama valstybė narė į tokius klausimus galėtų atkreipti Europos puslaidininkių tarybos dėmesį;

(57)

kad būtų galima numatyti potencialų trūkumą, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų įspėti Komisiją, jei sužino apie didelių puslaidininkių tiekimo sutrikimų riziką arba turi konkrečios ir patikimos informacijos apie kokį nors kitą aktualų rizikos veiksnį ar beįvyksiantį įvykį. Siekdama užtikrinti suderintą požiūrį, Komisija, sužinojusi apie didelių puslaidininkių tiekimo sutrikimų riziką arba gavusi konkrečios ir patikimos informacijos apie kokį nors kitą aktualų rizikos veiksnį ar beįvyksiantį įvykį (gavusi įspėjimą arba gavusi informacijos iš tarptautinių partnerių), turėtų sušaukti neeilinį Europos puslaidininkių tarybos posėdį, kuriame būtų aptartas sutrikimų rimtumas ir galimas krizės padėties aktyvavimo procedūros inicijavimas, ir tai, ar gali būti tikslinga, būtina ir proporcinga, kad valstybės narės, kaip prevencinę priemonę, vykdytų koordinuotus bendrus viešuosius pirkimus, taip pat ar gali būti tikslinga, būtina ir proporcinga pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų nustatytos, parengtos ir galbūt koordinuojamos tokios prevencinės priemonės. Vesdamos tą dialogą, Europos puslaidininkių taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje nuomones. Komisija turėtų konsultuotis ir bendradarbiauti su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, kad kartu pašalintų tiekimo grandinės sutrikimus, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir nedarydama poveikio procedūriniams reikalavimams;

(58)

puslaidininkių krizės padėtis turėtų būti skelbiama turint konkrečių, rimtų ir patikimų tokios krizės įrodymų. Puslaidininkių krizė įvyksta, jei esama didelių puslaidininkių tiekimo sutrikimų arba iškilus rimtoms prekybos puslaidininkiais Sąjungoje kliūtims, dėl kurių labai trūksta puslaidininkių, tarpinių produktų arba žaliavų ar perdirbtų medžiagų, ir toks didelis trūkumas trukdo tiekti, remontuoti ir prižiūrėti ypatingos svarbos sektoriuose naudojamų pagrindinių produktų, pavyzdžiui, medicinos ir diagnostikos įrangos, tokiu mastu, kiek tai padarytų didelį žalingą poveikį ypatingos svarbos sektorių veikimui dėl trūkumo poveikio Sąjungos visuomenei, ekonomikai ir saugumui;

(59)

siekiant užtikrinti lankstų ir veiksmingą atsaką į tokią puslaidininkių krizę, kai Komisija sužino apie galimą puslaidininkių krizę, ji turėtų įvertinti, ar tenkinamos sąlygos krizės padėčiai aktyvuoti. Jei atlikus šį vertinimą gaunama konkrečių, rimtų ir patikimų puslaidininkių krizės įrodymų, Komisija turėtų galėti, atsižvelgdama į Europos puslaidininkių tarybos nuomonę, pateikti Tarybai pasiūlymą aktyvuoti krizės padėtį iš anksto nustatytam ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Komisija, atsižvelgdama į Europos puslaidininkių tarybos nuomonę, turėtų įvertinti poreikį pratęsti krizės padėties trukmę arba krizės padėtį nutraukti anksčiau ir tokią procedūrą inicijuoti, jei tokia būtinybė būtų nustatyta;

(60)

dėl opaus krizės padėties aktyvavimo ir galimų priemonių, kurių gali būti imtasi į tai reaguojant, pobūdžio, įskaitant didelį poveikį, kurį tokios priemonės galėtų padaryti privačioms įmonėms Sąjungoje, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą dėl krizės padėties aktyvavimo, jos trukmės pratęsimo ir nutraukimo puslaidininkių krizės atveju;

(61)

krizės laikotarpiu būtinas glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir visų nacionalinių priemonių, kurių imamasi dėl puslaidininkių tiekimo grandinės, koordinavimas, siekiant pašalinti sutrikimus užtikrinant būtiną nuoseklumą, atsparumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Europos puslaidininkių taryba prireikus turėtų šaukti neeilinius posėdžius. Visos priemonės, kurių imamasi, turėtų būti taikomos tik krizės padėties laikotarpiu;

(62)

kad Sąjunga galėtų greitai, veiksmingai ir koordinuotai reaguoti į puslaidininkių krizę, būtina Komisijai ir valstybėms narėms per Europos puslaidininkių tarybą laiku pateikti naujausią informaciją apie susiklosčiusią veiklos padėtį, taip pat užtikrinti, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas puslaidininkių tiekimas paveiktiems ypatingos svarbos sektoriams. Aktyvavus krizės padėtį, turėtų būti nustatytos ir įgyvendintos tinkamos, veiksmingos ir proporcingos priemonės, nedarant poveikio galimam tolesniam tarptautiniam bendradarbiavimui su atitinkamais partneriais siekiant sušvelninti kintančią krizinę situaciją. Kai tikslinga, Komisija turėtų prašyti informacijos iš puslaidininkių tiekimo grandinės įmonių. Be to, Komisija turėtų galėti, kai būtina ir proporcinga, reikalauti, kad integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos priimtų kilus krizei svarbių produktų gamybos užsakymą ir teiktų jam pirmenybę, taip pat veikti kaip centrinė perkančioji organizacija, kai ją įgalioja valstybės narės. Komisija turėtų taikyti priemones tik tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams. Europos puslaidininkių taryba taip pat gali vertinti tinkamas ir veiksmingas priemones ir dėl jų konsultuoti. Be to, Europos puslaidininkių taryba gali konsultuoti dėl būtinybės nustatyti apsaugos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/479 (22). Visų neatidėliotinų priemonių naudojimas turėtų būti proporcingas ir apsiriboti tuo, kas būtina puslaidininkių krizei įveikti, jei tai atitinka Sąjungos interesus. Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie priemones, kurių imtasi, ir apie pagrindines priežastis. Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, gali pateikti tolesnes gaires dėl neatidėliotinų priemonių įgyvendinimo ir naudojimo;

(63)

kai kurie sektoriai yra itin svarbūs tinkamam vidaus rinkos veikimui. Šio reglamento tikslais tie ypatingos svarbos sektoriai turėtų būti išvardyti šio reglamento priede. Į tą sąrašą turėtų būti įtraukti tik Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2557 (23)2023 m. rugsėjo 19 d. galiojančios redakcijos priede išvardyti sektoriai ir subsektoriai, į jį įtraukiant gynybos ir saugumo sektorius atsižvelgiant į jų svarbą užtikrinant gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas. Tam tikros priemonės turėtų būti taikomos tik siekiant užtikrinti tiekimą ypatingos svarbos sektoriams. Komisija gali taikyti neatidėliotinas priemones tik tam tikriems iš tų sektorių arba tam tikroms jų dalims, kai puslaidininkių krizė sutrikdė arba gali sutrikdyti jų veikimą;

(64)

prašymų, kad Sąjungoje įsisteigusios puslaidininkių tiekimo grandinės įmonės pateiktų informaciją krizės padėties metu, tikslas – sudaryti sąlygas tiksliai įvertinti puslaidininkių krizę arba nustatyti ir parengti galimas poveikio švelninimo arba neatidėliotinas priemones Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu. Tokia informacija gali apimti gamybos gebą, gamybos pajėgumus ir pagrindinius esamus sutrikimus bei kliūtis. Tie aspektai galėtų apimti tipines ir faktines turimas kilus krizei svarbių produktų atsargas Sąjungoje esančiuose gamybos įrenginiuose, taip pat trečiosiose valstybėse esančiuose įrenginiuose, kuriuos įmonė eksploatuoja ar su kuriais ji sudaro sutartis arba iš kurių perka tiekiamas prekes; tipinį ir dabartinį faktinį vidutinį labiausiai paplitusių gaminamų produktų užsakymo įvykdymo laikotarpį; numatomą kiekvieno Sąjungos gamybos įrenginio gamybos apimtį per ateinančius tris mėnesius arba priežastis, trukdančias išnaudoti gamybos pajėgumus. Tokia informacija turėtų apimti tik tai, kas būtina puslaidininkių krizės pobūdžiui arba galimoms poveikio švelninimo ar neatidėliotinoms priemonėms Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu įvertinti. Prašymai pateikti informaciją neturėtų reikšti, kad turėtų būti teikiama informacija, kurios atskleidimas prieštarauja valstybių narių nacionalinio saugumo interesams. Konkreti informacija, kurios reikia prašyti, gali būti parengta remiantis išankstinėmis nuomonėmis, gautomis iš reprezentatyvaus skaičiaus atitinkamų įmonių, kurios būtų teikiamos kaip savanoriškos konsultacijos, bendradarbiaujant su Europos puslaidininkių taryba. Visi prašymai turėtų būti proporcingi, juose turėtų būti atsižvelgiama į teisėtus įmonės tikslus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia norint pateikti duomenis, taip pat turėtų būti nustatyti tinkami prašomos informacijos pateikimo terminai. Turėtų būti reikalaujama, kad įmonės patenkintų prašymą ir kad joms galėtų būti taikomos sankcijos, jei jos neįvykdo prašymo arba pateikia neteisingą informaciją. Bet kokia gauta informacija turėtų būti naudojama tik šio reglamento tikslais ir jai turėtų būti taikomos konfidencialumo taisyklės. Siekiant užtikrinti visapusišką valstybių narių, kuriose yra įmonės gamykla, įsitraukimą, Komisija turėtų nedelsdama perduoti informacijos prašymo kopiją nacionalinei kompetentingai institucijai ir, jei nacionalinė kompetentinga institucija to prašo, pasidalyti su kompetentinga nacionaline institucija gauta informacija saugiomis priemonėmis. Jeigu įmonė gavo prašymą pateikti su jos puslaidininkių veikla susijusią informaciją iš trečiosios valstybės, ji turėtų apie tai informuoti Komisiją, kad Komisija galėtų įvertinti, ar Komisijos informacijos prašymas yra pagrįstas;

(65)

kaip kraštutinę priemonę, siekdama užtikrinti, kad ypatingos svarbos sektoriai galėtų toliau veikti krizės laikotarpiu, ir tik tada, kai tai būtina ir proporcinga tam tikslui pasiekti, Komisija galėtų pareikalauti, kad integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos priimtų kilus krizei svarbių produktų užsakymus ir teiktų jiems pirmenybę. Galimi pirmenybinių užsakymų naudos gavėjai turėtų būti ypatingos svarbos sektorių subjektai arba ypatingos svarbos sektoriams produktus tiekiančios įmonės, kurių veikla dėl trūkumo yra sutrikdyta arba yra pavojus, kad ji gali būti sutrikdyta. Siekiant užtikrinti, kad pirmenybiniai užsakymai būtų naudojami tik tada, kai tai būtina, jie turėtų būti teikiami tik tiems naudos gavėjams, kurie, įgyvendinę rizikos mažinimo priemones, negalėjo išvengti trūkumo, pavyzdžiui, vykdydami viešųjų pirkimų praktiką, ir negalėjo sušvelninti trūkumo poveikio kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudodami turimas atsargas. Ta pareiga gali būti taikoma ir tiems puslaidininkių gamybos įrenginiams, kurie, gaudami viešąją paramą, sutiko su tokia galimybe, jei tokia viešąja parama siekiama puoselėti gebėjimą didinti gamybos pajėgumus. Sprendimas dėl pirmenybinio užsakymo turėtų būti priimamas atsižvelgiant į visas taikytinas Sąjungos teisines pareigas, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes. Pareigai įvykdyti pirmenybinį užsakymą turėtų būti taikoma pirmenybė bet kokios vykdymo pareigos pagal privatinę ar viešąją teisę atžvilgiu, kartu atsižvelgiant į teisėtus įmonių tikslus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia norint kaip nors pakeisti gamybos seką. Teikiant kiekvieną pirmenybinį užsakymą turėtų būti nustatoma sąžininga ir pagrįsta kaina. Tokia kaina gali būti apskaičiuojama remiantis vidutinėmis pastarųjų metų rinkos kainomis, o bet koks padidinimas turėtų būti pagrįstas, pavyzdžiui, atsižvelgiant į infliaciją ar padidėjusias energijos kainas. Jei įmonės nesilaiko pareigos vykdyti pirmenybinius užsakymus, joms gali būti taikomos sankcijos;

(66)

pirmenybinį užsakymą vykdančių įrenginių atveju, Komisijai, padedamai Europos puslaidininkių tarybos, ir valstybėms narėms gali būti naudinga keistis geriausiais su tų užsakymų vykdymu susijusiais praktikos, įskaitant geriausią administracinę praktiką, pavyzdžiais;

(67)

turėtų būti reikalaujama, kad atitinkama įmonė priimtų pirmenybinį užsakymą ir teiktų jam pirmenybę. Siekiant užtikrinti, kad pirmenybiniai užsakymai būtų suderinti su įrenginio pajėgumais ir gamybos portfeliu, Komisija turėtų suteikti atitinkamam įrenginiui galimybę būti išklausytam dėl pirmenybinio užsakymo įgyvendinamumo ir išsamios informacijos apie jį. Komisija pirmenybinio užsakymo neturėtų pateikti, jei dėl nepakankamos gamybos gebos ar gamybos pajėgumų arba dėl techninių priežasčių, arba dėl to, kad įrenginys netiekia atitinkamo produkto ar neteikia atitinkamos paslaugos, arba dėl to, kad įmonei tai užkrautų nepagrįstai didelę ekonominę naštą ir sukeltų ypatingų sunkumų, įskaitant didelę riziką veiklos tęstinumui, įrenginys negali įvykdyti užsakymo, net jei jam teikiama pirmenybė;

(68)

siekiant užtikrinti skaidrią ir aiškią pirmenybinių užsakymų įgyvendinimo sistemą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos praktinės ir veiklos priemonės. Tame įgyvendinimo akte turėtų būti numatytos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad pirmenybiniai užsakymai būtų įgyvendinami laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, pavyzdžiui, mechanizmas, kuriuo būtų atsižvelgiama į esamus užsakymus, ir mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinama, kad pirmenybinių užsakymų kiekis neviršytų to, kas būtina;

(69)

išimtinėmis aplinkybėmis, kai įmonė, veikianti Sąjungos puslaidininkių tiekimo grandinėje, gauna trečiosios valstybės prašymą dėl pirmenybinio užsakymo, ji turėtų informuoti Komisiją apie tokį prašymą, kad būtų galima įvertinti, ar daromas didelis poveikis tiekimo ypatingos svarbos sektoriams saugumui ir ar konkretaus atvejo aplinkybėmis tenkinami kiti būtinumo, proporcingumo ir teisėtumo reikalavimai, Komisija taip pat turėtų nustatyti pareigą vykdyti pirmenybinį užsakymą;

(70)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti tiekimo saugumą ypatingos svarbos sektoriams, kurie atlieka gyvybiškai svarbias visuomenei funkcijas, pareigos vykdyti pirmenybinį užsakymą vykdymas neturėtų reikšti atsakomybės trečiosioms šalims už žalą dėl bet kokio sutartinių pareigų pažeidimo, kuris gali atsirasti dėl būtinų laikinų atitinkamo gamintojo veiklos procesų pakeitimų, tik tiek, kiek sutartinių pareigų pažeidimas buvo būtinas, kad būtų laikomasi privalomo pirmenybės teikimo. Įmonės, kurioms gali būti skirtas pirmenybinis užsakymas, turėtų numatyti šią galimybę savo komercinių sutarčių sąlygose. Nedarant poveikio kitų nuostatų taikymui, šis atleidimas nuo atsakomybės neturi įtakos atsakomybei už gaminius su trūkumais, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 85/374/EEB (24);

(71)

pareiga teikti pirmenybę tam tikrų produktų gamybai atsižvelgiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnyje numatytos laisvės užsiimti verslu bei laisvės sudaryti sutartis ir Chartijos 17 straipsnyje numatytos teisės į nuosavybę esmę ir nedaro joms neproporcingo poveikio. Bet koks šių teisių apribojimas pagal šį reglamentą, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, bus numatytas teisės aktuose, jį nustatant bus atsižvelgiama į tų teisių ir laisvių esmę ir laikomasi proporcingumo principo;

(72)

kai aktyvuojama krizės padėtis, dvi ar daugiau valstybių narių galėtų įgalioti Komisiją sumuoti paklausą ir veikti jų vardu viešojo intereso viešųjų pirkimų srityje pagal galiojančias Sąjungos taisykles ir procedūras, panaudojant jos perkamąją galią kaip svertą. Bendras pirkimas turėtų būti pasitelkiamas tik puslaidininkių tiekimo grandinės sutrikimams krizės metu šalinti. Komisija galėtų būti įgaliojama sudaryti susitarimus dėl kilus krizei svarbių produktų pirkimo tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams. Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, turėtų įvertinti kiekvieno prašymo naudingumą, būtinumą ir proporcingumą. Jei ji ketina neatsižvelgti į prašymą, ji turėtų apie tai pranešti atitinkamoms valstybėms narėms bei Europos puslaidininkių tarybai ir nurodyti priežastis. Procedūros detalės turėtų būti nustatomos Komisijos ir dalyvaujančių valstybių narių susitarime, į kurį įtraukiamos ir bendro pirkimo mechanizmo taikymo ir prisiimtinų įsipareigojimų priežastys. Tokiame susitarime gali būti nurodomas sudarytinų sutarčių skaičius ir bendro pirkimo sąlygos, pavyzdžiui, kainos, pristatymo terminai, kiekiai ir sutikimo arba atsisakymo dalyvauti nuostatos. Po bendro pirkimo gali būti pasirašyta viena sutartis, apimanti visų valstybių narių poreikius, arba kelios sutartys, kiekviena apimanti vienos ar daugiau valstybių narių poreikius. Be to, dalyvaujančios valstybės narės turėtų turėti teisę paskirti atstovus, kurie teiktų rekomendacijas ir patarimus vykstant viešųjų pirkimų procedūroms ir derantis dėl pirkimo susitarimų. Įsigytų produktų diegimas, naudojimas ar perpardavimas ir toliau turėtų likti dalyvaujančių valstybių narių žinioje;

(73)

puslaidininkių trūkumo krizės metu gali prireikti, kad Sąjunga apsvarstytų apsaugos priemones. Kad padėtų Komisijai įvertinti, ar padėtis rinkoje yra tokia, kad labai trūksta pagrindinių produktų pagal Reglamentą (ES) 2015/479, Europos puslaidininkių taryba turėtų turėti galimybę dėl to pareikšti savo nuomonę;

(74)

nedarant poveikio šiam reglamentui, Europos puslaidininkių tarybai turėtų būti taikoma ekspertų grupių institucinė struktūra, įskaitant subjekto ir jo pogrupių skaidrumo taisykles. Europos puslaidininkių taryba turėtų teikti konsultacijas ir padėti Komisijai konkrečiais klausimais. Tais klausimais turėtų būti numatyta galimybė Lustų bendrosios įmonės viešojo sektoriaus institucijų tarybai teikti konsultacijas dėl Iniciatyvos; keistis informacija apie integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų veikimą; aptarti konkrečius sektorius ir technologijas ir pasirengti identifikuoti tuos sektorius ir technologijas, kurie gali turėti didelį socialinį poveikį ir svarbą saugumui, kai reikia sertifikuoti patikimus produktus, ir spręsti koordinuotos stebėsenos ir reagavimo į krizes klausimus. Be to, Europos puslaidininkių taryba turėtų užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Europos puslaidininkių taryba taip pat turėtų keistis nuomonėmis su Komisija apie geriausius būdus užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių, konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių apsaugą ir vykdymą, tinkamai dalyvaujant puslaidininkių sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams. Europos puslaidininkių taryba turėtų padėti Komisijai vykdant tarptautinį bendradarbiavimą laikantis tarptautinių įsipareigojimų. Ji turėtų veikti kaip diskusijų forumas, kuriame aptariama, be kita ko, kaip stiprinti bendradarbiavimą pasaulinėje puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų pagal Sutartis. Šiuo tikslu Europos puslaidininkių taryba turėtų atsižvelgti į Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljanso ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomones. Be to, Europos puslaidininkių taryba turėtų koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ir keistis informacija su kitomis Sąjungos reagavimo į krizes ir pasirengimo krizėms struktūromis, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir suderintas Sąjungos požiūris į reagavimo į puslaidininkių krizes ir pasirengimo joms priemones;

(75)

Europos puslaidininkių tarybai turėtų pirmininkauti Komisijos atstovas. Kiekviena valstybė narė į Europos puslaidininkių tarybą turėtų paskirti bent vieną aukšto lygio atstovą. Valstybės narės taip pat galėtų paskirti skirtingus atstovus įvairioms Europos puslaidininkių tarybos užduotims, pavyzdžiui, priklausomai nuo to, kuri šio reglamento dalis aptariama Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose. Siekdamas gauti svarbių patarimų dėl Europos puslaidininkių tarybos veiklos ir sudaryti sąlygas tinkamam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui, pirmininkas turėtų turėti galimybę įsteigti pogrupius ir turėtų turėti teisę nustatyti darbo tvarką kviesdamas ekspertus ir stebėtojus dalyvauti posėdžiuose ad hoc pagrindu arba kviesti suinteresuotuosius subjektus, visų pirma Sąjungos puslaidininkių pramonės interesams atstovaujančias organizacijas, pavyzdžiui, Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljansą, stebėtojų teisėmis dalyvauti pogrupių veikloje;

(76)

Europos puslaidininkių taryba turėtų rengti atskirus posėdžius užduotims, kurios susijusios su Iniciatyva, ir užduotims, kurios susijusios su tiekimo saugumu ir atsparumu, taip pat stebėsena ir reagavimu į krizes, vykdyti. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti veiksmingą ir efektyvų bendradarbiavimą Europos puslaidininkių taryboje. Pirmininkas turėtų galėti padėti Europos puslaidininkių tarybai ir kitoms Sąjungos organams, įstaigoms, agentūroms ir ekspertų bei patariamosioms grupėms keistis informacija. Atsižvelgdamas į puslaidininkių tiekimo kitiems sektoriams svarbą ir dėl to atsirandantį koordinavimo poreikį, pirmininkas turėtų užtikrinti, kad kitos Sąjungos institucijos ir organai stebėtojų teisėmis dalyvautų Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose, kai tai aktualu ir tikslinga atsižvelgiant į stebėsenos ir reagavimo į krizes mechanizmą, nustatytą pagal šį reglamentą. Siekiant tęsti darbą įgyvendinus Komisijos rekomendaciją (ES) 2022/210 (25), Europos puslaidininkių taryba turėtų vykdyti Europos puslaidininkių ekspertų grupės užduotis. Kai Europos puslaidininkių taryba pradės savo veiklą, ši ekspertų grupė turėtų nustoti veikti;

(77)

labai svarbus vaidmuo taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą tenka valstybėms narėms. Šiuo atžvilgiu kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už šio reglamento veiksmingą įgyvendinimą, ir užtikrinti, kad tos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų ir išteklių. Valstybės narės galėtų paskirti esamą instituciją ar institucijas. Norint padidinti organizavimo efektyvumą valstybėse narėse ir įsteigti oficialų kontaktinį punktą visuomenei ir kitiems Sąjungos ir valstybių narių lygmens partneriams, įskaitant Komisiją ir Europos puslaidininkių tarybą, kiekviena valstybė narė vienoje iš institucijų, kurią ji pagal šį reglamentą paskyrė kompetentinga institucija, turėtų paskirti vieną bendrą nacionalinį kontaktinį punktą, atsakingą už klausimų, susijusių su šiuo reglamentu, koordinavimą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis;

(78)

siekdamos užtikrinti patikimą ir konstruktyvų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, visos šalys, dalyvaujančios taikant šį reglamentą, turėtų laikytis informacijos ir duomenų, gautų vykdant jų užduotis, konfidencialumo, kad visų pirma būtų apsaugotos intelektinės nuosavybės teisės, neskelbtina verslo informacija ir komercinės paslaptys. Visa informacija, gauta pripažinimo integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla paraiškoje, prašymų pateikti informaciją arba pareigų pranešti pagal šį reglamentą kontekste, turėtų būti naudojama tik šio reglamento tikslais ir jai turėtų būti taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį pagal SESV 339 straipsnį, taip pat Komisijos vidaus taisykles dėl saugaus duomenų tvarkymo, visų pirma Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/443 (26). Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, dirbantys prižiūrint šioms institucijoms, taip pat kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai turėtų užtikrinti informacijos, gautos vykdant jų užduotis ir veiklą, konfidencialumą. Tai taip pat turėtų būti taikoma šiuo reglamentu įsteigtai Europos puslaidininkių tarybai ir Puslaidininkių komitetui. Kai tikslinga, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta praktinė konfidencialios informacijos tvarkymo renkant informaciją tvarka;

(79)

šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas skiriant baudas ir periodines baudas. Tuo tikslu dėl pareigų pateikti prašomą informaciją ir pranešti pagal šį reglamentą nevykdymo turėtų būti nustatytos tinkamo dydžio baudos, atsižvelgiant į skirtingą šių dviejų pareigų nevykdymo sunkumo lygį ir nustatant kitokias viršutines ribas MVĮ. Be to, dėl pareigos priimti ir vykdyti pirmenybinius užsakymus nevykdymo turėtų būti nustatytos periodinės baudos, kurios turėtų būti proporcingos ir atspindėti kainų lygį rinkoje per paskiausias 90 dienų, nustatant kitokias viršutines ribas MVĮ. Turėtų būti taikomi ne tik baudų vykdymo užtikrinimo senaties terminai, bet ir baudų ir periodinių baudų skyrimo senaties terminai. Be to, Komisija atitinkamai įmonei arba įmonėms atstovaujančioms organizacijoms turėtų suteikti teisę būti išklausytoms;

(80)

siekiant atsižvelgti į technologinius ir rinkos pokyčius, užtikrinti veiksmingą Iniciatyvos įgyvendinimą bei vertinimą ir nustatyti išsamias taisykles dėl kompetencijos centro ženklo, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, siekiant iš dalies pakeisti šį Reglamentą dėl pagal Iniciatyvą remiamų veiksmų atsižvelgiant į jo tikslus ir dėl išmatuojamųjų Iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių ir ataskaitų teikimo dėl jos tikslų pasiekimo, taip pat siekiant papildyti šį reglamentą nustatant paraiškų dėl projektavimo kompetencijos centro ženklo teikimo procedūrą, jo suteikimo, stebėsenos ir panaikinimo reikalavimus ir sąlygas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (27). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(81)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kiek tai susiję su ECIC atranka, kad būtų pasiekti Iniciatyvos tikslai, praktinių ir veiklos priemonių, susijusių su pirmenybinių užsakymų veikimu nustatymu ir konfidencialios informacijos tvarkymo praktinės tvarkos nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (28);

(82)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti sistemą, skirtą puslaidininkių ekosistemai Sąjungos lygmeniu stiprinti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(83)

kad būtų sudarytos sąlygos kuo greičiau pradėti šio reglamento įgyvendinimą siekiant įgyvendinti jo tikslus, jis turėtų įsigalioti skubos tvarka,