1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomi mašinų, susijusių gaminių ir iš dalies sukomplektuotų mašinų projektavimui ir konstrukcijai keliami sveikatos ir saugos reikalavimai, taikomi siekiant sudaryti sąlygas juos tiekti rinkai arba pradėti naudoti, kartu užtikrinant aukštą žmonių, visų pirma vartotojų ir profesionalių naudotojų, sveikatos apsaugos ir saugos ir, kai tinkama, naminių gyvūnų, turto bei, kai taikytina, aplinkos apsaugos lygį. Juo taip pat nustatomos į šio reglamento taikymo sritį patenkančių gaminių laisvo judėjimo Sąjungoje taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

mašina: a) sąranka, kurioje įtaisyta arba numatoma įtaisyti kita nei tiesiogiai naudojama žmogaus ar gyvūno fizinė jėga varomoji sistema ir kuri yra sudaryta iš sujungtų dalių ar komponentų, iš kurių bent vienas juda ir kurie yra sujungti konkrečiam tikslui; b) a punkte nurodyta sąranka, kurioje trūksta tik tų komponentų, kurie yra skirti jai prijungti jos veikimo vietoje ar prie energijos ir judėjimo šaltinių; c) a ir b punktuose nurodyta sąranka, paruošta įrengti ir galinti veikti kaip tokia tik tada, jei ji yra įrengta ant transporto priemonės arba pastate ar statinyje; d) a, b ir c punktuose nurodytų mašinų arba iš dalies sukomplektuotų mašinų sąrankos, kurios tam pačiam tikslui pasiekti yra išdėstytos ir valdomos taip, kad veiktų kaip nedaloma visuma; e) susijusių dalių ar komponentų, iš kurių bent vienas juda ir kurie yra sujungti, sąranka, skirta kroviniams kelti, ir kurios vienintelis energijos šaltinis yra tiesiogiai naudojama žmogaus fizinė jėga; f) a–e punktuose nurodyta sąranka, į kurią tereikia įdiegti konkrečiam gamintojo numatytam tikslui skirtą programinę įrangą

2)	sukeičiamoji įranga – įtaisas, kuris, pradėjus naudoti mašiną arba žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių, yra operatoriaus įtaisomas į tą mašiną arba žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių, kad pakeistų jų funkciją ar jiems priskirtų naują funkciją, jei tas įtaisas nėra įrankis;

3)

saugos komponentas – fizinis ar skaitmeninis į šio reglamento taikymo sritį patenkančio gaminio komponentas, įskaitant programinę įrangą, kuris yra suprojektuotas ar skirtas saugos funkcijai atlikti ir kuris nepriklausomai pateikiamas rinkai, kurio gedimas ar triktis kelia pavojų žmonių saugai, tačiau kuris nėra būtinas tam gaminiui veikti arba kuris gali būti pakeistas įprastais komponentais, kad tas gaminys veiktų;

4)	saugos funkcija – rizikai pašalinti arba, jei tai neįmanoma, jai sumažinti skirtos apsaugos priemonės funkcija, kuriai nesuveikus ta rizika galėtų padidėti;

5)

kėlimo reikmuo – prie kėlimo mašinų neprijungtas laikyti krovinį leidžiantis komponentas arba įranga, esantys tarp mašinos ir krovinio arba ant paties krovinio, arba kurie skirti tam, kad sudarytų neatsiejamą krovinio dalį, ir yra nepriklausomai pateikiami rinkai, įskaitant stropus ir jų komponentus;

6)	grandinės – grandinės, suprojektuotos ir sukonstruotos kėlimo tikslams kaip kėlimo mašinų ar kėlimo reikmenų dalis;

7)	lynai – lynai, suprojektuoti ir sukonstruoti kėlimo tikslams kaip kėlimo mašinų ar kėlimo reikmenų dalis;

8)	austinis diržas – austinis diržas, suprojektuotas ir sukonstruotas kėlimo tikslams kaip kėlimo mašinų ar kėlimo reikmenų dalis;

9)

nuimamas mechaninės pavaros įtaisas – nuimamas komponentas, skirtas galiai perduoti iš savaeigės mašinos ar traktoriaus kitai mašinai ar susijusiam gaminiui, sujungiant juos pirmoje fiksuotoje atramoje; tais atvejais, kai įtaisas pateikiamas rinkai kartu su apsaugu, įtaisas ir apsaugas laikomi vienu gaminiu;

10)	iš dalies sukomplektuota mašina – sąranka, kuri dar nėra mašina, nes ji negali veikti viena pagal konkrečią paskirtį, ir kuri yra skirta tik įtaisyti į mašiną arba būti sujungta su mašina arba su kita iš dalies sukomplektuota mašina ar įranga, taip sudarant mašiną;

11)	tiekimas rinkai – į šio reglamento taikymo sritį patenkančio gaminio, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba neatlygintinai;

12)	pateikimas rinkai – į šio reglamento taikymo sritį patenkančio gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

13)	pradėjimas naudoti – mašinos ar susijusių gaminių naudojimas pagal paskirtį Sąjungos rinkoje pirmą kartą;

14)

esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai – III priede išdėstytos privalomos nuostatos, susijusios su į šio reglamento taikymo sritį patenkančių gaminių projektavimu ir konstravimu, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos ir saugos ir, kai tinkama, naminių gyvūnų ir turto bei, kai taikytina, aplinkos apsaugos lygį;

15)	Sąjungos derinamieji teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

16)

esminis modifikavimas – mašinos ar susijusio gaminio modifikavimas naudojant fizines ar skaitmenines priemones po to, kai ta mašina ar susijęs gaminys pateikiama (-as) rinkai ar pradedama (-as) naudoti, kurio gamintojas nenumatė ar nesuplanavo, kuriuo, sukeliant naują pavojų ar padidinant esamą riziką, daromas poveikis tos mašinos ar susijusio gaminio saugai, ir dėl to reikia: a) į tą mašiną ar susijusį gaminį įtaisyti apsaugus arba apsauginius įtaisus, dėl kurių naudojimo būtina modifikuoti esamą saugos kontrolės sistemą, arba b) įdiegti papildomas apsaugos priemones tos mašinos ar susijusio gaminio stabilumui arba mechaniniam stiprumui užtikrinti;

17)

naudojimo instrukcijos – gamintojo pateikiama informacija, kai mašina ar susijęs gaminys pateikiama (-as) rinkai arba pradedama (-as) naudoti, skirta informuoti mašinos ar susijusio gaminio naudotoją apie numatytą ir tinkamą mašinos ar susijusio gaminio naudojimą, taip pat informacija apie visas atsargumo priemones, kurių reikia imtis naudojant ar įrengiant mašiną ar susijusį gaminį, įskaitant informaciją apie saugumo aspektus ir tai, kaip tą mašiną ar susijusį gaminį naudoti saugiai, ir užtikrinti, kad jie būtų tinkami naudoti visą jų gyvavimo laiką;

18)

gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris: a) gamina į šio reglamento taikymo sritį patenkančius gaminius arba kuris suprojektavo ar pagamino tuos gaminius ir juos parduoda savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą, arba b) gamina į šio reglamento taikymo sritį patenkančius gaminius ir juos pradeda naudoti savo reikmėms;

19)	įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu nurodytoms užduotims atlikti;

20)	importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia į šio reglamento taikymo sritį patenkantį gaminį iš trečiosios valstybės Sąjungos rinkai;

21)	platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai į šio reglamento taikymo sritį patenkantį gaminį, išskyrus gamintoją ir importuotoją;

22)	ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ar platintojas;

23)	techninės specifikacijos – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti į šio reglamento taikymo sritį patenkantis gaminys;

24)	darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

25)	CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad mašina ar susijęs gaminys atitinka taikomus reikalavimus, nustatytus derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuose numatytas ženklinimas šiuo ženklu;

26)	akreditavimas – akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

27)	nacionalinė akreditacijos įstaiga – nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

28)	atitikties vertinimas – procesas, kuriuo nustatoma, ar įvykdyti šiame reglamente nustatyti su mašinomis ar susijusiais gaminiais susiję taikytini esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai;

29)	atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir tikrinimą;

30)	notifikuotoji įstaiga – atitikties vertinimo įstaiga, notifikuota pagal šį reglamentą;

31)	rinkos priežiūros institucija – rinkos priežiūros institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 4 punkte;

32)	atšaukimas – priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžintas jau naudotojui patiektas į šio reglamento taikymo sritį patenkantis gaminys;

33)	pašalinimas – priemonė (gaminio atžvilgiu), kuria siekiama užkirsti kelią tiekimo grandinėje esantį į šio reglamento taikymo sritį patenkantį gaminį tiekti rinkai;

34)

gyvavimo laikas – laikotarpis nuo mašinos ar susijusio gaminio pateikimo rinkai arba naudojimo pradžios momento iki jo išmetimo momento, įskaitant faktinį laiką, kai mašina ar susijęs gaminys gali būti naudojama (-as), ir gamintojo numatytus vežimo, surinkimo, išardymo, išjungimo, pavertimo atliekomis arba kitokio fizinio ar skaitmeninio modifikavimo etapus;

35)	išeities kodas – aktuali įdiegta į šio reglamento taikymo sritį patenkančio gaminio programinės įrangos versija, užrašyta programavimo kalba taip, kad ji būtų nedviprasmiška ir suprantama žmonėms;

36)	profesionalus naudotojas – fizinis asmuo, kuris naudoja arba eksploatuoja mašiną ar susijusį gaminį vykdydamas savo profesinę veiklą ar atlikdamas darbą.

4 straipsnis

Laisvas judėjimas

5 straipsnis

Žmonių apsauga mašinų ar susijusių gaminių įrengimo ar naudojimo metu

Valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, siekiant užtikrinti žmonių, įskaitant darbuotojus, apsaugą mašinų ar susijusių gaminių įrengimo ar naudojimo metu, su sąlyga, kad tokios taisyklės nenumato galimybės mašiną ar susijusį gaminį modifikuoti tokiu būdu, kuris būtų nesuderinamas su šiuo reglamentu.

6 straipsnis

I priede išvardytų mašinų ir susijusių gaminių, kuriems taikomos atitinkamos atitikties vertinimo procedūros, kategorijos

7 straipsnis

Saugos komponentai

8 straipsnis

Į šio reglamento taikymo sritį patenkantiems gaminiams keliami esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai

Mašinos ar susiję gaminiai tiekiami rinkai arba pradedami naudoti tik tuomet, jei tinkamai įrengti, techniškai prižiūrimi ir naudojami pagal numatytą paskirtį arba sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, jie atitinka III priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus.

Iš dalies sukomplektuotos mašinos tiekiamos rinkai tik tuo atveju, jei jos atitinka III priede nustatytus atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus.

9 straipsnis

Specifiniai Sąjungos derinamieji teisės aktai

Kai tam tikro į šio reglamento taikymo sritį patenkančio gaminio rizikai, kuriai taikomi III priede nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, visiškai ar iš dalies taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kurie yra labiau specifiniai nei šis reglamentas, šis reglamentas netaikomas tam gaminiui tokia apimtimi, kokia tą riziką reglamentuoja tie specifiniai Sąjungos teisės aktai.

10 straipsnis

Mašinų ir susijusių gaminių gamintojų pareigos

11 straipsnis

Iš dalies sukomplektuotų mašinų gamintojų pareigos

12 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

13 straipsnis

Mašinų ir susijusių gaminių importuotojų pareigos

14 straipsnis

Iš dalies sukomplektuotų mašinų importuotojų pareigos

15 straipsnis

Mašinų ir susijusių gaminių platintojų pareigos

16 straipsnis

Iš dalies sukomplektuotų mašinų platintojų pareigos

17 straipsnis

Atvejai, kuriais importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų pareigos

Šio reglamento tikslais importuotojas ar platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos gamintojo pareigos, kai tas importuotojas ar platintojas į šio reglamento taikymo sritį patenkantį gaminį pateikia rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba jau rinkai pateiktą gaminį modifikuoja taip, kad tai galėtų daryti poveikį jo atitikčiai taikytiniems reikalavimams.

18 straipsnis

Kiti atvejai, kuriais taikomos gamintojų pareigos

Šio reglamento tikslais fizinis arba juridinis asmuo, kuris atlieka mašinos ar susijusio gaminio esminį modifikavimą, laikomas gamintoju ir jam taikomos 10 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos tos mašinos ar susijusio gaminio atžvilgiu arba, jei esminis modifikavimas daro poveikį tik mašinos ar susijusio gaminio, kuris yra mašinų sąrankos dalis, saugai, – tos paveiktos mašinos ar susijusio gaminio atžvilgiu, kaip tai įrodyta atlikus rizikos vertinimą.

Nedarant poveikio kitoms 10 straipsnyje nustatytoms pareigoms, esminį modifikavimą atliekantis asmuo visų pirma užtikrina ir prisiimdamas visą atsakomybę pareiškia, kad atitinkama mašina ar susijęs gaminys atitinka taikytinus šio reglamento reikalavimus, ir taiko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, kaip numatyta šio reglamento 25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Neprofesionalus naudotojas, kuris savo mašinos ar susijusio gaminio esminį modifikavimą atlieka savo reikmėms, šio reglamento tikslais nelaikomas gamintoju ir jam netaikomos 10 straipsnyje nustatytos gamintojo pareigos.

19 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

20 straipsnis

Į šio reglamento taikymo sritį patenkančių gaminių atitikties prezumpcija

21 straipsnis

Mašinų ir susijusių gaminių ES atitikties deklaracija

22 straipsnis

Iš dalies sukomplektuotų mašinų ES įmontavimo deklaracija

23 straipsnis

Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai

Ženklinimui CE ženklu taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje nustatyti bendrieji principai.

24 straipsnis

Mašinų ir susijusių gaminių ženklinimo CE ženklu taisyklės

25 straipsnis

Mašinų ir susijusių gaminių atitikties vertinimo procedūros

26 straipsnis

Notifikavimas

Valstybės narės notifikuoja Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įstaigas, įgaliotas atlikti trečiųjų šalių atitikties vertinimo užduotis pagal šį reglamentą.

27 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

28 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

29 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga pateikti informaciją

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo ir jų notifikavimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie bet kokius tų procedūrų pakeitimus.

Komisija tą informaciją paskelbia viešai.

30 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

31 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prezumpcija

Jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 30 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek tuos reikalavimus apima taikytini darnieji standartai.

32 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų galimybė pasitelkti subrangovus ir patronuojamąsias įstaigas

33 straipsnis

Notifikavimo paraiška

34 straipsnis

Notifikavimo procedūra

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

36 straipsnis

Notifikavimų pakeitimai

37 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

39 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Notifikuotoji įstaiga užtikrina, kad būtų nustatyta skaidri ir prieinama jos priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

40 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

41 straipsnis

Keitimasis patirtimi

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojamas už notifikavimo politiką atsakingų valstybių narių nacionalinių institucijų keitimasis patirtimi.

42 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina, kad pagal šį reglamentą notifikuotų įstaigų veikla būtų tinkamai koordinuojama ir kad tos įstaigos tinkamai bendradarbiautų sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje.

Notifikuotosios įstaigos tiesiogiai arba per paskirtus atstovus dalyvauja tos grupės darbe.

43 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu taikoma procedūra dėl į šio reglamento taikymo sritį patenkančių gaminių, keliančių riziką

44 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

45 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys į šio reglamento taikymo sritį patenkantys gaminiai, kurie kelia riziką

46 straipsnis

Oficiali neatitiktis

47 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

48 straipsnis

Komiteto procedūra

49 straipsnis

Konfidencialumas

50 straipsnis

Sankcijos

51 straipsnis

Panaikinimas

52 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

53 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2027 m. sausio 14 d.

Tačiau šie straipsniai taikomi nuo šių datų:

a)	26–42 straipsniai – nuo 2024 m. sausio 14 d.;

b)	50 straipsnio 1 dalis – nuo 2023 m. spalio 14 d.;

c)	6 straipsnio 7 dalis ir 48 bei 52 straipsniai – nuo 2023 m. liepos 13 d.;

d)	6 straipsnio 2–6 dalys, 8 ir 11 dalys, 47 straipsnis ir 53 straipsnio 3 dalis – nuo 2024 m. liepos 14 d.

I PRIEDAS

MAŠINŲ AR SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KATEGORIJOS, KURIOMS TAIKOMA VIENA IŠ 25 STRAIPSNIO 2 ir 3 DALYSE NURODYTŲ PROCEDŪRŲ

A DALIS

Mašinų ar susijusių gaminių kategorijos, kurioms taikoma 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra:

1.	Nuimamieji mechaninių pavarų įtaisai, įskaitant jų apsaugus.

2.	Apsaugai nuimamiesiems mechaninių pavarų įtaisams.

3.	Keltuvai transporto priemonių aptarnavimui.

4.	Nešiojamosios tvirtinimo šoviniais ir kitos smūginės mašinos.

5.	Saugos komponentai, kurių saugos funkcijas užtikrina visiškai arba iš dalies savaime besivystanti elgsena pasitelkiant mašinų mokymosi metodus.

6.	Mašinos, kuriose įdiegtos sistemos, kurių saugos funkcijas užtikrina visiškai arba iš dalies savaime besivystanti elgsena pasitelkiant mašinų mokymosi metodus, ir kurios nebuvo pateiktos rinkai atskirai – tik tų sistemų atžvilgiu.

B DALIS

Mašinų ar susijusių gaminių kategorijos, kurioms taikoma viena iš 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų procedūrų:

1.

Šių tipų diskiniai pjūklai (vienapjūkliai arba daugiapjūkliai) medienai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms arba mėsai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms apdoroti: 1.1. pjovimo mašinos su pjovimo metu fiksuotu (-ais) diskiniu (-iais) pjūklu (-ais), turinčios nejudantį stalą ar laikiklį, su ruošinių rankiniu padavimu arba išmontuojamu varikliniu padavimu; 1.2. pjovimo mašinos su pjovimo metu fiksuotu (-ais) diskiniu (-iais) pjūklu (-ais), turinčios rankinio valdymo grįžtamai slenkamojo judesio pjovimo stalą arba vežimėlį; 1.3. pjovimo mašinos su pjovimo metu fiksuotu (-ais) diskiniu (-iais) pjūklu (-ais), turinčios įmontuotą mechaninį ruošinių padavimo įtaisą su rankiniu pakrovimu ir (arba) nukrovimu; 1.4. pjovimo mašinos su pjovimo metu mechaniškai judančiu (-iais) diskiniu (-iais) pjūklu (-ais), su rankiniu pakrovimu ir (arba) nukrovimu.

2.	Rankinio padavimo medienos paviršių obliavimo mašinos.

3.	Vienapusės reismusinės staklės, turinčios įmontuotą mechaninį padavimo įtaisą, su rankiniu pakrovimu ir (arba) nukrovimu medienai apdoroti.

4.

Toliau nurodytų tipų juostiniai pjūklai medienai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms arba mėsai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms apdoroti, su jų rankiniu pakrovimu ir (arba) nukrovimu: 4.1. pjovimo mašinos su pjovimo metu fiksuotu (-ais) pjūklu (-ais), turinčios nejudantį ar grįžtamai slenkamojo judesio stalą ar laikiklį apdorojamam daiktui; 4.2. pjovimo mašinos su pjūklu (-ais), sumontuotu (-ais) ant grįžtamai slenkamojo judesio vežimėlio.

5.	1–4 punktuose ir 7 punkte nurodytų tipų sujungtosios mašinos medienai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms apdoroti.

6.	Rankinio padavimo dygiavimo mašinos medienai apdoroti su keliais įrankių laikikliais.

7.	Rankinio padavimo vertikaliojo suklio frezavimo mašinos medienai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms apdoroti.

8.	Nešiojamieji grandininiai pjūklai medienai apdoroti.

9.	Presai, įskaitant ir lankstymo presus, šaltajam metalų apdorojimui su rankiniu pakrovimu arba nukrovimu, kurių judančių darbinių dalių eiga gali viršyti 6 mm, o greitis gali viršyti 30 mm/s.

10.	Įpurškiamojo arba suspaudžiamojo plastikų formavimo mašinos su rankiniu pakrovimu arba nukrovimu.

11.	Įpurškiamojo arba suspaudžiamojo gumos formavimo mašinos su rankiniu pakrovimu arba nukrovimu.

12.	Toliau nurodytų tipų po žeme dirbančios mašinos: 12.1. lokomotyvai ir vagonai-stabdikliai; 12.2. hidraulinės stogo atramos.

13.	Rankomis kraunami buitinių atliekų surinkimo sunkvežimiai su presavimo mechanizmu.

14.	Žmonių arba žmonių ir krovinių kėlimo įrenginiai, susiję su pavojumi nukristi iš didesnio kaip 3 m. aukščio.

15.	Apsauginiai įtaisai žmonių buvimui aptikti.

16.	Mechaniškai valdomi judamieji blokavimo apsaugai, skirti naudoti kaip techninės apsaugos priemonės šios dalies 9, 10 ir 11 punktuose nurodytose mašinose.

17.	Loginiai elementai saugos funkcijoms užtikrinti.

18.	Virtimo apsauginė konstrukcija (ROPS).

19.	Apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcija (FOPS).

II PRIEDAS

PAVYZDINIS SAUGOS KOMPONENTŲ SĄRAŠAS

1.

Apsaugai nuimamiesiems mechaninių pavarų įtaisams.

2.

Apsauginiai įtaisai žmonių buvimui aptikti.

3.

Mechaniškai valdomi judamieji blokavimo apsaugai, skirti naudoti kaip techninės apsaugos priemonės I priedo B dalies 9, 10 ir 11 punktuose nurodytose mašinose.

4.

Loginiai elementai saugos funkcijoms užtikrinti.

5.

Vožtuvai, skirti pavojingiems mašinų judesiams valdyti, su papildomomis priemonėmis gedimui aptikti.

6.

Mašinų emisijos produktų pašalinimo sistemos.

7.

Apsaugai ir apsauginiai įtaisai, skirti asmenims apsaugoti nuo judamųjų dalių, veikiančių vykstant mašinos procesui.

8.

Kontrolės prietaisai krovimui ir judėjimui kėlimo mašinose valdyti.

9.

Sulaikymo sistemos, skirtos žmonėms savo sėdėjimo vietose išlaikyti.

10.

Avarinio stabdymo įtaisai.

11.

Iškrovos sistemos potencialiai pavojingų elektrostatinių krūvių kaupimuisi išvengti.

12.

III priedo 1.5.7, 3.4.7 ir 4.1.2.6 punktuose nurodyti energijos ribotuvai ir mažinimo įtaisai.

13.

Sistemos ir įtaisai triukšmo ir vibracijos skleidimui mažinti.

14.

Virtimo apsauginė konstrukcija (ROPS).

15.

Apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcija (FOPS).

16.

Dvirankio valdymo prietaisai.

17.

Mašinų, skirtų žmonėms kelti ir (arba) nuleisti tarp skirtingų aikštelių, komponentai: a) aikštelių durų blokavimo įtaisai; b) įtaisai, neleidžiantys krovinį gabenančiam įrenginiui kristi arba nevaldomai judėti į viršų; c) viršgreičio ribojimo įtaisai; d) energiją kaupiantys buferiai, nelinijiniai arba su grįžtamojo judesio slopinimu; e) energiją išsklaidantys buferiai; f) saugos įtaisai, įtaisyti ant hidraulinių galios grandinių kėliklių ir naudojami apsaugai nuo kritimo; g) apsauginiai jungikliai, turintys elektroninių komponentų.

18.

Programinė įranga saugos funkcijoms užtikrinti.

19.

Saugos komponentai, kurių saugos funkcijas užtikrina visiškai arba iš dalies savaime besivystanti elgsena pasitelkiant mašinų mokymosi metodus.

20.

Filtravimo sistemos, skirtos įtaisyti į mašinų kabinas, siekiant apsaugoti operatorius arba kitus asmenis nuo pavojingų medžiagų ir cheminių medžiagų, įskaitant augalų apsaugos produktus, ir tokių filtravimo sistemų filtrai.

III PRIEDAS

ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU MAŠINŲ AR SUSIJUSIŲ GAMINIŲ PROJEKTAVIMU AR GAMINIMU

A DALIS

Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	pavojus – potencialus sužeidimo ar pakenkimo sveikatai šaltinis;

b)	pavojinga zona – bet kuri zona mašinoje ar susijusiame gaminyje arba aplink ją ar jį, kurioje kyla rizika asmens sveikatai arba saugai;

c)	poveikį patiriantis asmuo – bet kuris asmuo, visiškai arba iš dalies esantis pavojingoje zonoje;

d)	operatorius – asmuo arba asmenys, įrengiantys, naudojantys, reguliuojantys, prižiūrintys, valantys, taisantys arba perkeliantys mašiną ar susijusį gaminį;

e)	rizika – sužalojimo ar pakenkimo sveikatai atsiradimo tikimybės ir masto derinys, galintis kilti esant pavojingai situacijai;

f)	apsaugas – mašinos ar susijusio gaminio dalis, specialiai naudojama suteikti apsaugą naudojant fizinį užtvarą;

g)	apsauginis įtaisas – įtaisas (išskyrus apsaugus), kuris pats vienas ar kartu su apsaugu mažina riziką;

h)	numatytasis naudojimas – mašinos ar susijusio gaminio naudojimas pagal informaciją, pateiktą naudojimo instrukcijose;

i)	pagrįstai numanomas netinkamas naudojimas – mašinos ar susijusio gaminio naudojimas kitaip nei numatyta naudojimo instrukcijoje dėl lengvai nuspėjamos žmogaus elgsenos.

B DALIS

Bendrieji principai

1.

Mašinos ar susijusio gaminio gamintojas užtikrina, kad rizikos vertinimas būtų atliekamas siekiant nustatyti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kurie taikomi mašinai ar susijusiam gaminiui. Tada mašina ar susijęs gaminys projektuojamas ir gaminamas taip, kad būtų pašalintas pavojus ar, jei to padaryti neįmanoma, būtų sumažinta visa susijusi rizika, atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus. Atlikdamas pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo kartotinius veiksmus gamintojas: a) nustato mašinos ar susijusio gaminio numatytojo naudojimo ir pagrįstai numanomo netinkamo naudojimo ribas; b) nustato pavojus, kuriuos gali sukelti mašina ar susijęs gaminys, ir susijusias pavojingas situacijas; c) apskaičiuoja riziką, atsižvelgdamas į galimo sužeidimo ar pakenkimo sveikatai sunkumą bei jo atsiradimo tikimybę; d) įvertina riziką, siekdamas nustatyti, ar riziką reikia mažinti atsižvelgiant į šio reglamento tikslą; e) pašalina pavojus ar sumažina riziką, susijusią su šiais pavojais, taikydamas apsaugos priemones 1.1.2 punkto b papunktyje nustatyta pirmumo tvarka. Rizikos vertinimas ir rizikos mažinimas apima pavojus, kurie gali kilti per mašinos ar susijusio gaminio gyvavimo ciklą, numatomus mašinos ar susijusio gaminio pateikimo rinkai metu dėl jo numatyto visiškos ar dalinės savaime besivystančios elgsenos ar loginių elementų vystymosi, jei mašina ar susijęs gaminys suprojektuotas veikti esant kintamiems autonomijos lygiams. Rizikos vertinimas ir rizikos mažinimas apima riziką, kylančią dėl sąveikos tarp mašinų tam pačiam tikslui pasiekti, išdėstytų ir valdomų taip, kad jos veiktų kaip viena visuma, taip gaunant mašiną, kaip tai apibrėžta 3 straipsnio 1 punkto d papunktyje.

2.

Pareigos, nustatytos esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais, taikomos tik tada, kai atitinkamas pavojus siejamas su atitinkama mašina ar atitinkamu susijusiu gaminiu ją ar jį naudojant gamintojo numatytomis sąlygomis arba iš anksto numanomų neįprastų situacijų atvejais. Tačiau visais atvejais taikomi 1.1.2 punkte nustatyti saugos integravimo principai, 1.7.3 punkte nurodytos pareigos dėl mašinų ar susijusių gaminių ženklinimo ir 1.7.4 punkte nurodytos naudojimo instrukcijos.

3.

Šiame priede nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai yra privalomi. Tačiau, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangos lygį, gali būti neįmanoma įgyvendinti jais nustatytų tikslų. Tokiu atveju mašina ar susijęs gaminys projektuojama (-as) ir gaminama (-as) taip, kad tų tikslų būtų galima siekti kuo geriau.

4.

Šis priedas padalytas į šešis skyrius. Pirmasis skyrius yra bendrojo turinio ir taikomas visoms mašinoms ar susijusiems gaminiams. Kituose skyriuose atsižvelgiama į tam tikrų tipų specifiškesnius pavojus. Vis dėlto, siekiant įsitikinti, kad yra laikomasi visų atitinkamų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, būtina išnagrinėti visą šį priedą. Projektuojant mašiną ar susijusį gaminį, turi būti atsižvelgiama į pirmojo skyriaus ir vieno ar daugiau kitų skyrių reikalavimus, priklausomai nuo pagal šių bendrųjų principų 1 punktą atlikto rizikos vertinimo rezultatų. Esminiai aplinkos apsaugai skirti sveikatos ir saugos reikalavimai taikomi tik 2.4 punkte nurodytoms mašinoms ar susijusiems gaminiams.

5.

Šie bendrieji principai taikomi rizikos vertinimui, kurį atlieka iš dalies sukomplektuotų mašinų gamintojas.

1.   ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI

1.1.   Bendrosios pastabos

1.1.1.   Taikomumas

Esminiais sveikatos ir saugos reikalavimais nustatytos pareigos taikomos iš dalies sukomplektuotoms mašinoms, tiek, kiek tie reikalavimai yra aktualūs.

Atitinkami reikalavimai, susiję su iš dalies sukomplektuotomis mašinomis, neapima reikalavimų, kurie gali būti įvykdyti tik iš dalies sukomplektuotų mašinų įmontavimo metu. Tačiau visais atvejais taikomi 1.1.2 punkte nustatyti saugos integravimo principai.

1.1.2.   Saugos integravimo principai

a)

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad atitiktų savo funkciją ir galėtų būti valdomi, reguliuojami ir prižiūrimi nekeliant žmonėms rizikos, kai šie veiksmai atliekami ne tik gamintojo numatytomis sąlygomis, bet taip pat atsižvelgiant į pagrįstai numanomą netinkamą jų naudojimą. Apsaugos priemonių tikslas yra siekti, kad būtų išvengta rizikos per visą numatytą mašinos ar susijusio gaminio gyvavimo laiką, įskaitant transportavimo, surinkimo, išardymo, padarymo nenaudojamu ir pavertimo į atliekas etapus.

b)

Gamintojas privalo, rinkdamasis tinkamiausius būdus, toliau nurodyta eilės tvarka taikyti šiuos principus: i) pašalinti pavojus arba, jei tai neįmanoma, kuo labiau sumažinti riziką (iš esmės saugios mašinos ar susijusio gaminio projektavimas ir gaminimas); ii) imtis visų būtinų apsaugos priemonių dėl rizikos, kurios neįmanoma pašalinti; iii) informuoti naudotojus apie likutinę riziką dėl priimtų apsaugos priemonių trūkumų, nurodyti, ar reikalingas koks nors konkretus mokymas, ir nurodyti, ar reikia teikti asmenines apsaugos priemones.

c)

Gamintojas, projektuodamas bei gamindamas mašiną ar susijusį gaminį ir rengdamas naudojimo instrukcijas, numato ne tik mašinos ar susijusio gaminio numatytąjį naudojimą, bet taip pat ir pagrįstai numanomą netinkamą jo naudojimą. Mašina ar susijęs gaminys projektuojama (-as) ir gaminama (-as) taip, kad jos (jo) nebūtų galima naudoti neįprastos situacijos atveju, jei toks naudojimas keltų riziką. Kai tinkama, naudojimo instrukcijose naudotojo dėmesys turi būti atkreiptas į būdus, kurie, kaip rodo patirtis, gali pasitaikyti ir kuriais mašina ar susijęs gaminys neturėtų būti naudojama (-as).

d)	Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų atsižvelgta į operatoriui taikomus suvaržymus dėl būtino arba numatomo asmeninių apsaugos priemonių naudojimo.

e)

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad naudotojas galėtų, kai įmanoma, išbandyti saugos funkcijas. Mašina ar susijęs gaminys turi būti teikiama (-as) kartu su visa specialia įranga ir priedais, ir, kai tinkama, jai (jam) bandyti, reguliuoti, prižiūrėti bei saugiai naudoti būtinu specialiųjų funkcijų bandymo procedūrų aprašymu.

1.1.3.   Medžiagos ir produktai

Medžiagos, naudojamos mašinoms ar susijusiems gaminiams gaminti, arba produktai, naudojami ar sukuriami tokios gamybos metu, neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai arba saugai. Visų pirma, jei naudojami skysčiai, mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų išvengta rizikos dėl skysčių pripylimo, naudojimo, regeneravimo ar išleidimo.

1.1.4.   Apšvietimas

Mašinos ar susiję gaminiai turi būti tiekiami kartu su įrengtu apšvietimu, tinkamu susijusiems veiksmams atlikti, jei jo nebuvimas gali kelti riziką, nepaisant įprasto aplinkos apšvietimo intensyvumo.

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad dėl apšvietimo neatsirastų dirbti trukdančių šešėlių, nebūtų erzinančio akinimo ir ant judamųjų dalių nebūtų šviesos sukeltų pavojingų stroboskopinių reiškinių.

Vidinės dalys, kurias reikia dažnai apžiūrėti ir reguliuoti, bei priežiūros zonos turi būti tinkamai apšviestos.

1.1.5.   Mašinos ar susijusio gaminio projektavimas jo tvarkymui palengvinti

Mašiną ar susijusį gaminį arba kiekvieną jo komponentą:

a)	turi būti įmanoma saugiai tvarkyti ir transportuoti;

b)	jie turi būti supakuoti arba suprojektuoti taip, kad būtų galima juos sandėliuoti saugiai ir nepažeidžiant.

Mašinos ar susijusio gaminio ar jų komponentų transportavimo pagal instrukcijas metu neturi būti jokios galimybės mašinai ar susijusiam gaminiui ar jų komponentams staigiai pajudėti arba kilti pavojui dėl jų nestabilumo.

Jei dėl mašinos ar susijusio gaminio arba įvairių jų komponentų masės, matmenų arba formos negalima jų gabenti rankomis, mašina ar susijęs gaminys arba kiekvienas jų komponentas:

a)	turi turėti kėlimo įtaisui skirtus reikmenis, arba

b)	turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima tokius reikmenis pritvirtinti, arba

c)	turi būti tokios formos, kad būtų galima lengvai pritvirtinti standartinį kėlimo įtaisą.

Jei mašiną ar susijusį gaminį arba vieną iš jo komponentų reikia kelti rankomis, jis turi:

a)	būti lengvai pakeliamas, arba

b)	būti įrengtas taip, kad būtų galima jį saugiai paimti ir nešti.

Įrankiams ir (arba) mašinos ar susijusio gaminio dalims kelti, jei jie ir nesunkūs, bet gali būti pavojingi, numatomos specialiosios kėlimo priemonės.

1.1.6.   Ergonomika

Esant numatytoms naudojimo sąlygoms, operatoriaus patiriamas diskomfortas, nuovargis bei fizinė ir psichologinė įtampa šalinama arba kiek įmanoma sumažinama, atsižvelgiant bent į šiuos ergonomikos principus:

a)	atsižvelgiama į operatoriaus fizinio sudėjimo, jėgos ir ištvermės įvairovę;

b)	vengiama sudėtingų darbo padėčių ar judesių ir naudoti rankų jėgos įtempimo, viršijančio operatoriaus pajėgumą;

c)	paliekama pakankamai erdvės operatoriaus kūno dalių judesiams;

d)	vengiama mašinos nustatomo darbo tempo;

e)	vengiama stebėjimo, reikalaujančio ilgalaikio susikaupimo;

f)	žmogaus ir mašinos sąsaja pritaikoma numatomoms operatorių savybėms, įskaitant mašiną ar susijusį gaminį su numatyta visiškai ar iš dalies savaime besivystanti elgsena, ar loginiais elementais, suprojektuotais veikti kintamais autonomijos lygiais;

g)

prireikus, mašinos ar susijusio gaminio su numatyta visiškai ar iš dalies savaime besivystanti elgsena ar loginiais elementais, suprojektuotais veikti kintamais autonomijos lygiais, pritaikymas tinkamu ir reikiamu būdu atsakyti žmonėms (pavyzdžiui, naudojant žodžius ar be žodžių gestais, veido išraiška ar kūno judesiais) ir pranešti apie planuojamus veiksmus (pavyzdžiui, ką jis ruošiasi daryti ir kodėl) operatoriams suprantamu būdu.

1.1.7.   Darbo vieta

Darbo vieta projektuojama ir sukuriama taip, kad būtų išvengta bet kokios rizikos dėl išmetamųjų dujų ar deguonies trūkumo.

Jei mašiną ar susijusį gaminį numatyta naudoti pavojingoje aplinkoje, keliančioje riziką operatoriaus sveikatai ir saugai, arba jei pati mašina ar susijęs gaminys sukuria pavojingą aplinką, imamasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių geras operatoriaus darbo sąlygas ir apsaugą nuo visų iš anksto numanomų pavojų.

Kai tinkama, darbo vietoje įrengiama tinkama kabina, suprojektuota, pagaminta ar įrengta taip, kad atitiktų pirmiau išdėstytus reikalavimus. Išėjimas turi užtikrinti greitą evakuaciją. Be to, jei taikoma, kita nei įprasto išėjimo kryptimi įrengiamas avarinis išėjimas.

1.1.8.   Sėdynė

Kai tinkama ir kai tai leidžia darbo sąlygos, darbo vietos, sudarančios neatskiriamą mašinos ar susijusio gaminio dalį, suprojektuojamos taip, kad jose būtų galima įmontuoti sėdynes.

Jei numatoma, kad operatorius darbo metu sėdės, o darbo vieta yra neatskiriama mašinos ar susijusio gaminio dalis, sėdynė pateikiama su mašina ar susijusiu gaminiu.

Operatoriaus sėdynė užtikrina jo stabilią padėtį. Be to, sėdynę ir jos atstumą iki valdymo įtaisų turi būti įmanoma pritaikyti operatoriui.

Jei mašiną ar susijusį gaminį veikia vibracija, sėdynė projektuojama ir gaminama taip, kad operatoriui perduodama vibracija būtų sumažinta iki žemiausio pagrįstai įmanomo lygio. Sėdynės tvirtinamieji elementai turi išlaikyti visas galimas apkrovas. Jei po operatoriaus kojomis nėra grindų, įrengiamos pėdų atramos, padengtos neslidžiąja medžiaga.

1.1.9.   Apsauga nuo sugadinimo

Mašina ar susijęs gaminys projektuojama (-as) ir gaminama (-as) taip, kad prie jos (jo) prijungus kitą įtaisą per paties jungiamo įtaiso elementą arba per nuotolinį įtaisą, kuris palaiko ryšį su mašina ar susijusiu gaminiu, nekiltų pavojinga situacija.

Techninės įrangos komponentas, perduodantis signalą ar duomenis, būtinus prijungimui ar prieigai prie programinės įrangos, kuris yra labai svarbus tam, kad mašina ar susijęs gaminys atitiktų atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, projektuojama (-as) taip, kad būtų tinkamai apsaugotas nuo atsitiktinio ar tyčinio sugadinimo. Mašina ar susijęs gaminys renka įrodymus apie teisėtą ar neteisėtą intervenciją į tą techninės įrangos komponentą, susijusį su prisijungimu ar prieiga prie programinės įrangos, kuri yra labai svarbi mašinos ar susijusio gaminio atitikčiai.

Programinė įranga ir duomenys, kurie yra labai svarbūs tam, kad mašina ar susijęs gaminys atitiktų atitinkamus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, identifikuojami kaip tokie ir tinkamai apsaugomi nuo atsitiktinio ar tyčinio sugadinimo.

Mašina ar susijęs gaminys identifikuoja įdiegtą programinę įrangą, kuri yra būtina jos (jo) saugiam veikimui, ir gali visą laiką pateikti tą informaciją lengvai prieinama forma.

Mašina ar susijęs gaminys renka įrodymus apie teisėtą ar neteisėtą prieigą prie mašinoje ar susijusiame gaminyje įdiegtos programinės įrangos arba apie programinės įrangos ar jos konfigūracijos modifikavimą.

1.2.   Valdymo sistemos

1.2.1.   Valdymo sistemų sauga ir patikimumas

Valdymo sistemos projektuojamos ir gaminamos taip, kad apsaugotų nuo pavojingų situacijų susidarymo.

Valdymo sistemos projektuojamos ir gaminamos taip, kad:

a)	jos galėtų atlaikyti, kai tinkama, atsižvelgiant į aplinkybes ir riziką, numatomus veikimo įtempius ir numatomus bei nenumatomus išorinius veiksnius, įskaitant pagrįstai numatomus piktavališkus trečiųjų šalių bandymus, dėl kurių gali susidaryti pavojinga situacija;

b)	valdymo sistemos techninės įrangos ar loginių elementų gedimas nesukeltų pavojingų situacijų;

c)	valdymo sistemos loginių elementų klaidos nesukeltų pavojingų situacijų;

d)

saugos funkcijų ribos būtų nustatomos gamintojui atliekant rizikos vertinimą, ir neleidžiami jokie mašinos ar susijusio gaminio sukurtų arba operatorių daromų nustatymų ar taisyklių modifikavimai, be kita ko, mašinos ar susijusio gaminio mokymosi etapo metu, kai tokie modifikavimai gali sukelti pavojingas situacijas;

e)	pagrįstai numanomos žmogaus klaidos darbo metu nesukurtų pavojingų situacijų;

f)

duomenų, gautų dėl intervencijos, ir saugos programinės įrangos versijų, įkeltų po to, kai mašina ar susijęs gaminys buvo pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti, atsekamumo žurnalas būtų prieinamas penkerius metus po tokio įkėlimo vien tik tam, kad būtų galima įrodyti mašinos ar susijusio gaminio atitiktį šiam priedui, esant pagrįstam kompetentingos nacionalinės institucijos prašymui.

Mašinų ar susijusių gaminių su numatyta visiškai ar iš dalies savaime besivystanti elgsena ar loginiais elementais, suprojektuotais veikti kintamais autonomijos lygiais, valdymo sistemos projektuojamos ir gaminamos taip, kad:

a)	jos neverstų mašinos ar susijusio gaminio atlikti veiksmų, viršijančių jos (jo) nustatytą užduotį ir judėjimo erdvę;

b)

būtų galima registruoti programine įranga grįstų saugos sistemų, užtikrinančių saugos funkcijas, įskaitant saugos komponentus, duomenis apie su sauga susijusį sprendimų priėmimo procesą po to, kai mašina ar susijęs gaminys pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti, ir kad tie duomenys būtų saugomi vienus metus po jų surinkimo vien tik tam, kad būtų galima įrodyti mašinos ar susijusio gaminio atitiktį šiam priedui, esant pagrįstam kompetentingos nacionalinės institucijos prašymui;

c)	visą laiką būtų galima atlikti mašinos ar susijusio gaminio koregavimą, siekiant išlaikyti jam būdingą saugą.

Ypatingas dėmesys skiriamas šiems klausimams:

a)	kad mašina ar susijęs gaminys nepradėtų netikėtai veikti;

b)	kad mašinos ar susijusio gaminio parametrai nekistų nevaldomai, jei toks pakeitimas gali sukurti pavojingas situacijas;

c)	kad būtų vengiama mašinos ar susijusio gaminio ar operatorių daromų nustatymų ar taisyklių modifikavimų, įskaitant mašinos ar susijusio gaminio mokymosi etapo metu, jei tokie modifikavimai gali sukurti pavojingas situacijas;

d)	nebūtų trukdoma mašinos ar susijusio gaminio sustabdymui, jei stabdymo komanda jau yra duota;

e)	jokia mašinos ar susijusio gaminio judamoji dalis ar mašinos ar susijusio gaminio laikomas ruošinys neturi nukristi arba būti išmestas;

f)	nebūtų trukdomas automatinis arba rankinis judamųjų dalių, kad ir kokios jos būtų, stabdymas;

g)	apsauginiai įtaisai liktų visiškai veiksmingi arba duotų stabdymo komandą;

h)	su sauga susijusios valdymo sistemos dalys būtų nuosekliai taikomos visai mašinų ar susijusių gaminių arba iš dalies sukomplektuotų mašinų arba jų derinio sąrankai.

Jei valdymo įtaisas belaidis, ryšio ar jungties gedimas ar jungties triktis neturi sukelti pavojingos situacijos.

1.2.2.   Valdymo įtaisai

Valdymo įtaisai turi būti:

a)	aiškiai matomi ir atpažįstami, kai tinkama, naudojant piktogramą;

b)	įrengti taip, kad būtų saugiai valdomi, nedvejojant ar neprarandant laiko ir vienareikšmiškai;

c)	suprojektuoti taip, kad valdymo įtaiso judesys atitiktų jo veikimą;

d)	išdėstyti ne pavojingose zonose, išskyrus tam tikrus valdymo įtaisus, kurie turi būti tose zonose, pavyzdžiui, avarinio stabdymo įtaisą ar mokomąjį pultą;

e)	išdėstyti taip, kad juos naudojant nekiltų jokios papildomos rizikos;

f)	suprojektuoti arba apsaugoti taip, kad norimas, susijęs su pavojumi tikslas būtų pasiektas tik atlikus tyčinį veiksmą;

g)	pagaminti taip, kad galėtų išlaikyti numanomas jėgas, ypatingą dėmesį skiriant avarinio stabdymo įtaisams, kuriuos gali veikti ypač didelės jėgos.

Kai suprojektuoti ir pagaminti valdymo įtaisai yra skirti kelioms skirtingoms funkcijoms atlikti, t. y. kai nėra vienareikšmio atitikmens, atliekamas veiksmas turi būti aiškiai rodomas ir, jei reikia, turi būti patvirtintas.

Valdymo įtaisai įrengiami taip, kad jų išdėstymas, eiga ir pasipriešinimas valdymo veiksmui būtų suderinti su atliekamu veiksmu, atsižvelgiant į ergonomikos principus.

Mašinos ar susiję gaminiai turi turėti indikatorius, kurių reikia jiems saugiai veikti. Operatorius turi matyti jų rodmenis iš valdymo padėties.

Iš kiekvienos valdymo padėties operatorius turi turėti galimybę įsitikinti, kad pavojingose zonose nėra žmonių, arba valdymo sistema projektuojama ir gaminama taip, kad paleidimas būtų negalimas kam nors esant pavojingoje zonoje.

Jei tokių galimybių nėra, prieš paleidžiant mašiną ar susijusį gaminį duodamas įspėjamasis garsinis ir (arba) regimasis signalas. Poveikį patiriantiems asmenims paliekama laiko išeiti iš pavojingos zonos arba mašinos paleidimas sulaikomas.

Jei būtina, turi būti priemonės, kurios užtikrintų, kad mašina ar susijęs gaminys būtų valdoma (-as) tik iš valdymo padėčių, įrengtų vienoje ar daugiau iš anksto numatytų zonų ar vietų.

Jei yra daugiau nei viena valdymo padėtis, valdymo sistema projektuojama taip, kad naudojant vieną iš jų, nebūtų įmanoma naudotis kitomis, išskyrus stabdymo valdymo įtaisus ir avarinio stabdymo įtaisus.

Jei mašina ar susijęs gaminys turi dvi ar daugiau darbo vietų, kiekvienoje vietoje turi būti visi būtini valdymo įtaisai, kad operatoriai vienas kitam netrukdytų ar nesudarytų pavojingos situacijos.

1.2.3.   Paleidimas

Paleisti mašiną ar susijusį gaminį turi būti įmanoma tik sąmoningai įjungus tam skirtą valdymo įtaisą.

To paties reikalaujama:

a)	pakartotinai paleidžiant dėl kokios nors priežasties sustabdytą mašiną ar susijusį gaminį;

b)	atliekant svarbius darbo sąlygų pakeitimus.

Tačiau pakartotinai paleisti mašiną ar susijusį gaminį arba pakeisti jos (jo) darbo sąlygas galima sąmoningai įjungus kitą, nei tam tikslui skirtą valdymo įtaisą, jei tai nesudarys pavojingos situacijos.

Jei mašina ar susijęs gaminys veikia automatiniu režimu, ją (jį) paleisti, pakartotinai paleisti po sustabdymo ar pakeisti jos (jo) darbo sąlygas gali būti įmanoma be įsikišimo, jei dėl to nesukuriama pavojinga situacija.

Jei mašina ar susijęs gaminys turi keletą paleidimo valdymo įtaisų, o operatoriai gali sukelti pavojų vienas kitam, turi būti įrengti papildomi įtaisai tokiai rizikai pašalinti. Jei dėl saugos reikalaujama, kad paleidimas ir (arba) stabdymas būtų atliekami tam tikra seka, turi būti įtaisai, kurie užtikrintų šių veiksmų atlikimą tinkama tvarka.

1.2.4.   Stabdymas

1.2.4.1.   Normalus stabdymas

Mašinoje ar susijusiame gaminyje turi būti valdymo įtaisas, kuris leistų mašinų gaminį saugiai ir visiškai sustabdyti.

Kiekviename darbo pulte turi būti valdymo įtaisas, kuris, priklausomai nuo esamų pavojų, sustabdytų tam tikras arba visas mašinos ar susijusio gaminio funkcijas taip, kad mašina ar susijęs gaminys taptų saugus.

Mašinos ar susijusio gaminio stabdymo valdymo įtaisas turi turėti pirmenybę prieš paleidimo valdymo įtaisą.

Kai tik mašina ar susijęs gaminys arba jos (jo) pavojingos funkcijos sustabdomos, turi būti nutraukiamas energijos tiekimas susijusiems paleidikliams.

1.2.4.2.   Darbinis stabdys

Jei dėl darbo priežasčių reikia turėti stabdymo valdymo įtaisą, kuris nenutraukia energijos tiekimo paleidikliams, stabdymo būsena turi būti stebima ir palaikoma.

1.2.4.3.   Avarinis stabdymas

Mašina ar susijęs gaminys turi turėti vieną arba daugiau avarinio stabdymo įtaisų, kad būtų galima išvengti esamo arba gresiančio pavojaus.

Taikomos šios išimtys:

a)	mašina ar susijęs gaminys, kurioje (-iame) avarinio stabdymo įtaisas nesumažintų rizikos, nes jis nesutrumpintų stabdymo trukmės arba nebūtų galima imtis specialių priemonių rizikai šalinti;

b)	nešiojamosios rankinės arba rankomis valdomos mašinos ar susiję gaminiai.

Įtaisas turi:

a)	turėti aiškiai atpažįstamus, aiškiai matomus ir greitai pasiekiamus valdymo įtaisus;

b)	kiek įmanoma greičiau sustabdyti pavojingą procesą, nesukeliant papildomos rizikos;

c)	prireikus įjungti arba leisti įjungti tam tikros techninės apsaugos priemonės judėjimą.

Kai po stabdymo komandos avarinis stabdymo įtaisas nustoja aktyviai veikti, ta komanda išlaikoma, fiksavus avarinio stabdymo įtaisą tol, kol fiksatorius išjungiamas tam tikru veiksmu; neturi būti įmanoma fiksuoti įtaiso, neįjungiant stabdymo komandos; turi būti įmanoma išjungti įtaisą tik atitinkamu veiksmu, o įtaiso išjungimas neturi iš naujo paleisti mašinos ar susijusio gaminio, bet tik leisti vėl ją (jį) paleisti.

Avarinio stabdymo funkcija turi būti prieinama ir veikti visą laiką, nepriklausomai nuo darbo režimo.

Avarinio stabdymo įtaisai turi papildyti kitas technines apsaugos priemones, o ne jas pakeisti.

1.2.4.4.   Mašinų ar susijusių gaminių sąranka

Tuo atveju, kai mašina ar susijęs gaminys arba mašinos ar susijusio gaminio dalys suprojektuotos dirbti kartu, mašina ar susijęs gaminys turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad stabdymo valdymo įtaisai, įskaitant avarinio stabdymo įtaisą, sustabdytų ne tik pačią mašiną ar patį susijusį gaminį, bet ir visą susijusią įrangą, jei jos tolesnis veikimas gali būti pavojingas.

1.2.5.   Valdymo ar darbo režimo parinkimas

Pasirinktas valdymo ar darbo režimas turi pirmumą prieš visus kitus valdymo ar darbo režimus, išskyrus avarinį stabdymą.

Jei mašina ar susijęs gaminys suprojektuota(-as) ir pagaminta (-as) taip, kad gali veikti ne vienu, bet keliais valdymo ar darbo režimais, kuriems reikia skirtingų apsaugos priemonių ir (arba) darbo procedūrų, mašina ar susijęs gaminys turi turėti darbo režimo perjungiklį, kurį būtų galima fiksuoti kiekvienoje iš tų padėčių. Kiekviena perjungiklio padėtis turi būti aiškiai nustatoma ir atitikti vieną darbo arba valdymo režimą.

Vietoj perjungiklio galima naudoti kitą pasirinkimo būdą, kuris tam tikroms operatorių kategorijoms neleistų naudotis tam tikromis mašinos ar susijusio gaminio funkcijomis.

Jei tam tikriems veiksmams atlikti mašina ar susijęs gaminys turi gebėti veikti su pastumtais į šalį ar nuimtais apsaugais ir (arba) išjungtu apsauginiu įtaisu, valdymo ar darbo režimo perjungiklis vienu metu turi:

a)	išjungti visus kitus valdymo ar darbo režimus;

b)	leisti pavojingoms funkcijoms veikti valdant jas tik palaikomojo veiksmo valdymo įtaisais;

c)	leisti pavojingoms funkcijoms veikti tik sumažintos rizikos sąlygomis ir užkertant kelią pavojams dėl susijusių sekų;

d)	neleisti pavojingoms funkcijoms veikti atliekant tyčinį ar netyčinį veiksmą su mašinos ar susijusio gaminio jutikliais.

Jei šių keturių sąlygų negalima įvykdyti vienu metu, valdymo ar darbo režimo perjungiklis turi įjungti kitas apsaugos priemones, suprojektuotas ir pagamintas tam, kad užtikrintų saugią darbo zoną.

Be to, operatoriui turi būti įmanoma iš reguliavimo vietos valdyti dalių, su kuriomis jis dirba, veikimą.

1.2.6.   Elektros maitinimo arba ryšių tinklo jungties gedimas

Dėl elektros maitinimo mašinoms nutrūkimo, įjungimo po pertraukos ar dėl kitokio pobūdžio elektros mitinimo svyravimų arba ryšio tinklo jungties su mašinos ar susijusio gaminio gedimo neturi atsirasti pavojingų situacijų.

Ypatingas dėmesys yra skiriamas šiems dalykams:

a)	mašina ar susijęs gaminys neturi pradėti netikėtai veikti;

b)	mašinų parametrai neturi kisti nevaldomai, jei dėl tokio kitimo gali atsirasti pavojingų situacijų;

c)	neturi būti trukdoma mašinos ar susijusio gaminio sustabdymui, jei stabdymo komanda jau yra duota;

d)	jokia mašinos ar susijusio gaminio judamoji dalis ar mašinos ar susijusio gaminio laikomas ruošinys neturi nukristi arba būti išmestas;

e)	neturi būti trukdomas automatinis arba rankinis judamųjų dalių, kad ir kokios jos būtų, stabdymas;

f)	apsauginiai įtaisai turi likti visiškai veiksmingi arba duoti stabdymo komandą.

1.3.   Apsauga nuo mechaninių rizikos veiksnių

1.3.1.   Stabilumo netekimo rizika

Mašina ar susijęs gaminys ir jos (jo) komponentai bei jungiamosios detalės turi būti pakankamai stabilūs, kad būtų išvengta nuvirtimo, kritimo ar nevaldomo mašinos ar susijusio gaminio judėjimo jos (jo) transportavimo, surinkimo, išardymo metu arba atliekant bet kokius kitus veiksmus, susijusius su mašina ar susijusiu gaminiu.

Jei pačios mašinos ar paties susijusio gaminio forma ar numatytas jos (jo) įrengimo būdas neužtikrina pakankamo stabilumo, turi būti įmontuotos atitinkamos inkaravimo priemonės ir jos nurodomos naudojimo instrukcijose.

1.3.2.   Lūžimo rizika veikimo metu

Įvairios mašinų ar susijusių gaminių dalys ir jų sujungimai turi išlaikyti įtempius, kurie juos veikia naudojimo metu.

Medžiagų ilgaamžiškumas turi atitikti gamintojo numatytą darbo pobūdį, ypač jų nuovargio, senėjimo, korozijos ir dilimo reiškinius.

Naudojimo instrukcijose turi būti nurodytas su sauga susijusių tikrinimų ir reikiamos techninės priežiūros tipas bei dažnumas. Kai tinkama, jose turi būti nurodytos susidėvinčios dalys ir jų keitimo kriterijai.

Jei, nepaisant naudojamų priemonių, lūžimo ar suirimo rizika išlieka, susijusios dalys įrengiamos, išdėstomos ar apsaugomos taip, kad jų nuolaužos būtų sulaikytos, išvengiant pavojingų situacijų.

Ir kieti, ir lankstūs skysčių tiekimo vamzdžiai, ypač tie, kuriuos veikia aukštas slėgis, turi išlaikyti numatomus vidinius ir išorinius įtempius bei turi būti gerai pritvirtinti ar apsaugoti, siekiant užtikrinti, kad jų trūkimas nekeltų rizikos.

Jei apdirbamoji medžiaga į įrankį tiekiama automatiškai, siekiant išvengti rizikos žmonėms, laikomasi šių sąlygų:

a)	kai ruošinys susiliečia su įrankiu, pastarasis turi būti pasiekęs savo įprastą darbinę būseną;

b)	kai įrankis paleidžiamas ir (arba) stabdomas (tyčia arba netyčia), ruošinio padavimas ir įrankio veikimas turi būti koordinuoti.

1.3.3.   Rizika dėl krintančių ar išmetamų daiktų

Turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta rizikos dėl krintančių ar išmestų daiktų.

1.3.4.   Rizika dėl paviršių, briaunų ir kampų

Kiek tai įmanoma pagal paskirtį, prieinamos mašinos ar susijusio gaminio dalys neturi turėti aštrių briaunų, aštrių kampų ir šiurkščių paviršių, kurie galėtų sužeisti.

1.3.5.   Rizika, susijusi su sudėtinėmis mašinomis ar sudėtiniais susijusiais gaminiais

Mašina ar susijęs gaminys, numatyta (-as) atlikti keletą skirtingų veiksmų, kai tarp veiksmų ruošiniai perkeliami rankomis (sudėtinė mašina ar sudėtinis susijęs gaminys), projektuojama (-as) ir gaminama (-as) taip, kad kiekvieną elementą būtų galima naudoti atskirai, kad kiti elementai negalėtų kelti rizikos poveikį patiriantiems asmenims.

Šiam tikslui turi būti galima atskirai paleisti ir sustabdyti kiekvieną neapsaugotą elementą.

1.3.6.   Rizika, susijusi su darbo sąlygų pakeitimais

Jei mašina ar susijęs gaminys atlieka veiksmus įvairiomis naudojimo sąlygomis, ji (jis) projektuojama (-as) ir gaminama (-as) taip, kad tokių sąlygų parinkimas ir reguliavimas galėtų būti vykdomas saugiai ir patikimai.

1.3.7.   Rizika, susijusi su judamosiomis dalimis

Mašinos ar susijusio gaminio judamosios dalys projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų išvengta sąlyčio, dėl kurio galėtų įvykti nelaimingi atsitikimai, rizikos arba, jei rizika išlieka, jos privalo turėti apsaugus arba apsauginius įtaisus.

Imamasi visų reikiamų priemonių, kad judamosios dalys atsitiktinai neužsikirstų. Jei nepaisant naudojamų atsargumo priemonių užsikirtimo tikimybė išlieka, įrengiami specialūs apsauginiai įtaisai ar įrankiai, jei reikia, įrangai saugiai atblokuoti.

Naudojimo instrukcijose ir, jei įmanoma, ženklu ant pačios mašinos ar paties susijusio gaminio identifikuojami šie specialūs apsauginiai įtaisai ir nurodomas jų naudojimo būdas.

Pavojingas situacijas sudarančio sąlyčio ir psichologinės įtampos dėl sąveikos su mašina rizikos prevencija pritaikoma atsižvelgiant į:

a)	žmogaus ir mašinos buvimą kartu vienoje erdvėje be tiesioginio bendradarbiavimo;

b)	žmogaus ir mašinos sąveiką.

1.3.8.   Apsaugos nuo judamųjų dalių keliamos rizikos parinkimas

Apsaugai ar apsauginiai įtaisai, suprojektuoti apsaugoti nuo judamųjų dalių keliamos rizikos, parenkami atsižvelgiant į rizikos tipą. Toliau pateikiamos gairės pasirinkimui palengvinti.

1.3.8.1.   Judamosios pavaros dalys

Apsaugai, suprojektuoti žmonėms apsaugoti nuo pavojų, kuriuos kelia judamosios pavaros dalys, turi būti:

a)	tvirtinamieji apsaugai, kaip nurodyta 1.4.2.1 punkte, arba

b)	judamieji blokavimo apsaugai, kaip nurodyta 1.4.2.2 punkte.

Judamieji blokavimo apsaugai naudojami, jei numatoma dažna prieiga.

1.3.8.2.   Judamosios dalys, susijusios su procesu

Apsaugai ar apsauginiai įtaisai, suprojektuoti žmonėms apsaugoti nuo pavojų, kuriuos kelia tiesiogiai su procesu susijusios judamosios dalys, turi būti:

a)	tvirtinamieji apsaugai, kaip nurodyta 1.4.2.1 punkte, arba

b)	judamieji blokavimo apsaugai, kaip nurodyta 1.4.2.2 punkte, arba

c)	apsauginiai įtaisai, kaip nurodyta 1.4.3 punkte, arba

d)	pirmiau nurodytų priemonių derinys.

Tačiau, kai dėl veiksmų, kuriuose turi dalyvauti operatorius, tam tikrų tiesiogiai procese dalyvaujančių judamųjų dalių negalima padaryti visiškai nepasiekiamų, tos dalys privalo turėti:

a)	tvirtinamuosius arba judamuosius blokavimo apsaugus, kurie neleistų patekti prie darbui nenaudojamų tų dalių vietų, ir

b)	reguliuojamuosius apsaugus, nurodytus 1.4.2.3 punkte, ribojančius prieigą prie tų judamųjų dalių vietų, prie kurių prieiga yra būtina.

1.3.9.   Rizika dėl nevaldomo judėjimo

Jei mašinos ar susijusio gaminio dalis sustabdoma, bet koks slinkis iš stabdymo padėties dėl įvairių priežasčių, išskyrus veiksmus su valdymo įtaisais, neturi būti leidžiamas, arba neturi kelti rizikos.

1.4.   Būtinosios apsaugų ir apsauginių įtaisų charakteristikos

1.4.1.   Bendrieji reikalavimai

Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi:

a)	būti tvirtos konstrukcijos;

b)	patikimai įtvirtinti vietoje;

c)	nekelti jokio papildomo pavojaus;

d)	nebūti lengvai apeinami arba padaromi neveikiančiais;

e)	būti įrengti reikiamu atstumu nuo pavojingos zonos;

f)	kiek įmanoma mažiau trukdyti stebėti gamybos procesą, ir

g)	leisti atlikti pagrindinius įrankių įrengimo ir (arba) keitimo bei techninės priežiūros darbus paliekant prieigą tik į tą vietą, kurioje turi būti atliekamas darbas, jei įmanoma, nenuimant apsaugo arba neišjungiant apsauginio įtaiso.

Be to, jei įmanoma, apsaugai turi saugoti nuo medžiagų arba daiktų išmetimo arba kritimo bei mašinos ar susijusio gaminio išmetamų teršalų.

1.4.2.   Apsaugams keliami specialieji reikalavimai

1.4.2.1.   Tvirtinamieji apsaugai

Tvirtinamiesiems apsaugams tvirtinti naudojamą sistemą turi būti įmanoma atidaryti arba nuimti tik įrankiais.

Kai apsaugai nuimami, jų tvirtinimo sistema turi likti pritvirtinta prie apsaugų arba mašinos ar susijusio gaminio.

Jei įmanoma, apsaugai neturi likti vietoje be tvirtinimo detalių.

1.4.2.2.   Judamieji blokavimo apsaugai

Judamieji blokavimo apsaugai turi:

a)	kai jie atidaryti, likti pritvirtinti, kiek tai įmanoma, prie mašinos ar susijusio gaminio;

b)	būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima reguliuoti tik tyčiniu veiksmu.

Judamieji blokavimo apsaugai turi būti susieti su blokavimo įtaisu, kuris:

a)	neleidžia paleisti pavojingų mašinos ar susijusio gaminio funkcijų, jei tie apsaugai neuždaryti, ir

b)	duoda stabdymo komandą, kai tie apsaugai yra neuždaryti.

Jei operatorius gali pasiekti pavojingą zoną anksčiau, nei pašalinama mašinos ar susijusio gaminio pavojingų funkcijų keliama rizika, judamieji apsaugai turi būti susieti su apsaugo užraktu ir papildomai su blokavimo įtaisu, kuris:

a)	neleidžia paleisti pavojingų mašinos ar susijusio gaminio funkcijų tol, kol apsaugas neuždarytas ir neužrakintas, ir

b)	apsaugą laiko uždarytą ir užrakintą tol, kol pavojingos mašinos ar susijusio gaminio funkcijos nebekelia sužeidimo rizikos.

Judamieji blokavimo apsaugai projektuojami taip, kad, jei jų nebūtų arba sugestų bent vienas jų komponentas, pavojingos mašinos ar susijusio gaminio funkcijos nebūtų paleistos arba būtų stabdomos.

1.4.2.3.   Priėjimą ribojantys reguliuojamieji apsaugai

Reguliuojamieji apsaugai, ribojantys priėjimą prie darbui būtinų judamųjų dalių, turi būti:

a)	reguliuojami rankomis arba automatiškai, atsižvelgiant į darbo pobūdį, ir

b)	lengvai reguliuojami be įrankių.

1.4.3.   Apsauginiams įtaisams keliami specialieji reikalavimai

Apsauginiai įtaisai projektuojami ir įjungiami į valdymo sistemą taip, kad:

a)	judamosios dalys negalėtų pradėti judėti, jei jas gali pasiekti operatorius;

b)	žmonės negalėtų pasiekti judamųjų dalių, kai jos juda, ir

c)	dėl vieno iš judamųjų dalių komponento nebuvimo arba gedimo jos nebūtų paleistos arba būtų stabdomos.

Apsauginius įtaisus įmanoma reguliuoti tik atliekant tyčinį veiksmą.

1.5.   Rizika dėl kitų priežasčių

1.5.1.   Elektros tiekimas

Jei mašinos ar susiję gaminiai vartoja elektros energiją, jie projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad būtų išvengta arba būtų galima išvengti visų su elektra susijusių pavojų.

Direktyvoje 2014/35/ES nustatyti saugos tikslai taikomi mašinoms ar susijusiems gaminiams. Tačiau su mašinų ar susijusių gaminių atitikties vertinimu, pateikimu rinkai arba pradėjimu naudoti susijusios pareigos dėl elektros keliamo pavojaus reglamentuojamos tik šiuo reglamentu.

1.5.2.   Statinė elektra

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų išvengta potencialiai pavojingų statinės elektros krūvių arba būtų apribotas jų atsiradimas, ir (arba) jis turėtų iškrovos sistemą.

1.5.3.   Kitos, nei elektros, energijos tiekimas

Jei mašinos ar susiję gaminiai maitinami ne elektros, bet kitokio energijos šaltinio, jie projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad būtų išvengta visos galimos rizikos, susijusios su tokiais energijos šaltiniais.

1.5.4.   Montavimo klaidos

Klaidų, kurios, tikėtina, būtų padarytos montuojant arba permontuojant tam tikras dalis ir kurios galėtų būti rizikos šaltiniu, tikimybė pašalinama atitinkamai suprojektuojant ir sukonstruojant tokias dalis, arba, jei tai nebuvo padaryta, pateikiant informaciją ant pačių dalių ar jų korpusų. Tokia pati informacija turi būti pateikta ant judamųjų dalių ar jų korpusų, jei rizikai išvengti būtina žinoti jų judėjimo kryptį.

Jei būtina, visa kita papildoma informacija pateikiama naudojimo instrukcijose.

Tokie galimos rizikos šaltiniai kaip klaidingos jungtys turi būti pašalinti projektuojant, o jei šio reikalavimo negalima įvykdyti – pateikiant apie tai informaciją ant dalių, kurios yra sujungiamos, ir, kai tinkama, ant sujungimo priemonių.

1.5.5.   Ribinės temperatūros

Turi būti imamasi visų priemonių pašalinti bet kokią sužalojimo riziką, atsirandančią dėl sąlyčio su mašinos ar susijusio gaminio dalimis ar medžiagomis, kurių temperatūra labai aukšta arba labai žema, arba dėl šių dalių artumo.

Būtinų priemonių taip pat imamasi, kad būtų išvengta ar apsaugota nuo labai karštų ir labai šaltų medžiagų išmetimo rizikos.

1.5.6.   Gaisras

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų išvengta gaisro arba perkaitimo rizikos, kylančios dėl pačios mašinos ar paties susijusio gaminio arba mašinos ar susijusio gaminio gaminamų ar naudojamų dujų, skysčių, dulkių, garų arba kitų cheminių medžiagų.

1.5.7.   Sprogimas

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų išvengta bet kokios sprogimo rizikos, kylančios dėl pačios mašinos ar paties susijusio gaminio arba mašinos ar susijusio gaminio gaminamų ar naudojamų dujų, skysčių, dulkių, garų arba kitų cheminių medžiagų.

Mašinos ar susiję gaminiai turi atitikti specifinių Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatas, esant sprogimo rizikai dėl jų naudojimo potencialiai sprogioje aplinkoje.

1.5.8.   Triukšmas

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad rizika dėl ore skleidžiamo triukšmo būtų sumažinta iki mažiausio lygio, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti triukšmą mažinančias priemones, ypač šaltinio vietoje.

Skleidžiamo triukšmo lygis gali būti įvertintas atsižvelgiant į palyginamuosius panašių mašinų ar susijusių gaminių skleidžiamo triukšmo duomenis.

1.5.9.   Vibracija

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad rizika dėl mašinos ar susijusio gaminio sukeliamos vibracijos būtų sumažinta iki žemiausio lygio, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti vibraciją mažinančias priemones, ypač šaltinio vietoje.

Vibracijos lygis gali būti įvertintas atsižvelgiant į palyginamuosius panašių mašinų ar susijusių gaminių vibracijos duomenis.

1.5.10.   Spinduliuotė

Nepageidaujama mašinų ar susijusių gaminių skleidžiama spinduliuotė pašalinama arba sumažinama iki tokio lygio, kuris nedaro neigiamo poveikio žmonėms.

Funkcinė jonizuojančioji spinduliuotė sumažinama iki žemiausio lygio, kurio pakanka tinkamam mašinos ar susijusio gaminio veikimui jo reguliavimo, naudojimo ir valymo metu. Jei yra rizika, imamasi visų būtinų apsaugos priemonių.

Funkcinė nejonizuojančioji spinduliuotė reguliavimo, eksploatavimo ir valymo metu sumažinama iki žmonėms neigiamo poveikio nedarančio lygio.

1.5.11.   Išorinė spinduliuotė

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad išorinė spinduliuotė netrukdytų jų veikimui.

1.5.12.   Lazerio skleidžiama spinduliuotė

Jei naudojama lazerinė įranga, atsižvelgiama į šiuos dalykus:

a)	lazerinė mašinų ar susijusių gaminių įranga projektuojama ir gaminama taip, kad būtų išvengta bet kokios atsitiktinės spinduliuotės;

b)	lazerinė mašinų ar susijusių gaminių įranga apsaugoma taip, kad tiesioginė, atspindėtoji ar išsklaidytoji ir antrinė spinduliuotė nebūtų kenksminga sveikatai;

c)	mašinų ar susijusių gaminių lazerinei įrangai stebėti ar reguliuoti skirta optinė įranga turi būti tokia, kad lazerio spinduliuotė nekeltų rizikos sveikatai.

1.5.13.   Pavojingų medžiagų ir cheminių medžiagų išskyrimas

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų galima išvengti rizikos, susijusios su jų gaminamų pavojingų medžiagų ir cheminių medžiagų įkvėpimu, nurijimu, patekimu ant odos, į akis ir ant gleivinės bei prasiskverbimu pro odą.

Jei rizikos negalima pašalinti, mašina ar susijęs gaminys įrengiama (-as) taip, kad pavojingas medžiagas ir chemines medžiagas būtų galima sulaikyti, surinkti, išsiurbti, nusodinti purškiant vandenį, filtruoti arba apdoroti kitu tokiu pat efektyviu būdu.

Kai mašinai ar susijusiam gaminiui dirbant įprastu režimu procesas nėra visiškai uždaras, sulaikymo ir (arba) surinkimo, filtravimo ar atskyrimo ir išsiurbimo įtaisai išdėstomi taip, kad jų veikimas būtų kiek įmanoma veiksmingesnis.

1.5.14.   Įtraukimo į mašiną rizika

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami, gaminami arba juose įrengiamos priemonės, apsaugančios nuo žmogaus patekimo į juos, arba, jei tai neįmanoma, pagalbai iškviesti skirtos priemonės.

1.5.15.   Slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizika

Mašinos ar susijusio gaminio dalys, kuriomis žmonės yra priversti judėti arba ant jų stovėti, projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų išvengta slydimo, užkliuvimo ar griuvimo ant dalių arba nuo jų.

Kai tinkama, šios dalys turi būti su ranktūriais, kurie tvirtinami pagal naudotoją ir kurie suteikia jam galimybę išlaikyti pusiausvyrą.

1.5.16.   Žaibas

Mašinose ar susijusiuose gaminiuose, kuriuos naudojimo metu būtina apsaugoti nuo žaibo, įrengiama sistema, užtikrinanti elektrinio krūvio nukreipimą į žemę.

1.6.   Techninė priežiūra

1.6.1.   Mašinų ar susijusių gaminių techninė priežiūra

Reguliavimo ir techninės priežiūros vietos turi būti už pavojingų zonų išorinių ribų. Turi būti sudaryta galimybė atlikti sustabdytos mašinos ar sustabdyto susijusio gaminio reguliavimo, techninės priežiūros, remonto, valymo ir aptarnavimo veiksmus.

Jei dėl techninių priežasčių vienos ar daugiau iš pirmiau nurodytų sąlygų negalima įvykdyti, imamasi priemonių užtikrinti, kad šiuos veiksmus būtų galima atlikti saugiai (žr. 1.2.5 punktą).

Automatizuotose mašinose ir, jei būtina, kitose mašinose ar susijusiuose gaminiuose turi būti jungiamasis įtaisas gedimų diagnostikos įrangai prijungti.

Automatizuotos mašinos ar susijusio gaminio komponentai, kuriuos reikia dažnai keisti, turi būti lengvai ir saugiai nuimami bei pakeičiami. Prieiga prie šių komponentų turi būti tokia, kad šiuos veiksmus būtų galima atlikti naudojant būtinas technines priemones pagal nurodytą darbo metodą.

1.6.2.   Prieiga prie darbo ir aptarnavimo vietų

Mašinos ar susiję gaminiai turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad būtų galima saugiai patekti į tas vietas, į kurias reikia įeiti mašinos ar susijusio gaminio naudojimo, reguliavimo, techninės priežiūros ir valymo metu.

Jei tai mašinos ar susiję gaminiai, į kurias (-iuos) žmonės turi patekti jose (juose) dirbti, reguliuoti, prižiūrėti arba valyti, mašinos prieigų matmenys nustatomi ir pritaikomi naudoti gelbėjimo įrangą taip, kad būtų įmanoma skubiai išgelbėti žmones.

1.6.3.   Energijos šaltinio atjungimas

Mašinos ar susiję gaminiai turi turėti priemonę jiems atjungti nuo visų energijos šaltinių. Tokie atjungimo įtaisai turi būti aiškiai pažymėti. Turi būti galima juos užrakinti, jei jungiant iš naujo gali būti keliama rizika žmonėms. Atjungimo įtaisus turi būti įmanoma užrakinti, jei operatorius iš visų savo buvimo vietų negali patikrinti, ar energijos tiekimas vis dar atjungtas.

Tuo atveju, kai mašinoms ar susijusiems gaminiams elektros energija tiekiama per kištukinę jungtį, pakanka tik šį kištuką ištraukti, jei operatorius iš visų savo buvimo vietų gali matyti, kad kištukas yra ištrauktas.

Energiją atjungus, turi būti galima visą mašinos ar susijusio gaminio grandinėse likusią ar sukauptą energiją tiesiog išsklaidyti, nesukeliant rizikos žmonėms.

Taikoma pirmesnėse pastraipose nustatytų reikalavimų išimtis: tam tikros elektros grandinės gali likti sujungtos su savo energijos šaltiniais, kad, pavyzdžiui, laikytų detale, saugotų informaciją, apšviestų mašinų gaminio vidų ir kt. Šiuo atveju imamasi visų specialiųjų priemonių operatoriaus saugai užtikrinti.

1.6.4.   Operatoriaus dalyvavimas

Mašina ar susijęs gaminys turi būti projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad operatoriui reikėtų kuo mažiau dalyvauti mašinos darbe. Jei operatoriaus dalyvavimo išvengti negalima, atliekamas veiksmas turi būti lengvas ir saugus.

1.6.5.   Vidinių dalių valymas

Mašina ar susijęs gaminys turi būti projektuojami ir gaminami taip, kad jų vidines dalis, kuriose buvo pavojingų cheminių medžiagų ar mišinių, būtų galima išvalyti be patekimo į jų vidų; iš išorės taip pat turi būti įmanoma jas atblokuoti, jei reikia. Jei neįmanoma išvengti patekimo į mašiną ar susijusį gaminį, jie projektuojami ir gaminami taip, kad būtų galima juos saugiai valyti.

1.7.   Informacija

1.7.1.   Informacija ir įspėjimai ant mašinos ar susijusio gaminio

Pageidautina, kad informacija ir įspėjimai ant mašinos ar susijusio gaminio būtų pateikti lengvai suprantamais simboliais ar piktogramomis.

Visa rašytinė ar žodinė informacija ir įspėjimai turi būti pateikiami naudotojams lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė.

1.7.1.1.   Informacija ir informavimo įtaisai

Informacija, kuri reikalinga mašinai ar susijusiam gaminiui valdyti, turi būti nedviprasmiška ir lengvai suprantama. Jos neturi būti per daug, kad operatorius nebūtų perkraunamas.

Vaizdo rodymo įtaisai arba kitos komunikacijos tarp operatoriaus ir mašinos ar susijusio gaminio interaktyviosios priemonės turi būti lengvai suprantamos ir lengvai naudojamos.

1.7.1.2.   Įspėjamieji įtaisai

Jei dėl galimo neprižiūrimo mašinos ar susijusio gaminio trikties gali kilti pavojus žmonių sveikatai ir saugai, mašina ar susijęs gaminys turi būti įrengtas taip, kad kaip įspėjimą duotų atitinkamą garsinį arba šviesos signalą.

Jei mašina ar susijęs gaminys turi įspėjamuosius įtaisus, jie turi būti nedviprasmiški ir lengvai suvokiami. Operatorius turi turėti galimybę kiekvienu momentu patikrinti tokių įspėjamųjų įtaisų veikimą.

Turi būti laikomasi specifinių Sąjungos teisės aktų reikalavimų, susijusių su spalvomis ir saugos signalais.

1.7.2.   Įspėjimas apie liekamąją riziką

Jei, nepaisant būdingos saugios konstrukcijos priemonių bei panaudojus technines apsaugos priemones ir papildomas apsaugos priemones, rizika lieka, turi būti numatyti būtini įspėjimai, įskaitant įspėjamuosius įtaisus.

1.7.3.   Mašinų ar susijusių gaminių ženklinimas

Be 10 ir 24 straipsniuose nustatytų ženklinimo reikalavimų, mašinos ar susiję gaminiai turi būti matomai, įskaitomai ir neištrinamai paženklinti.

Mašinos ar susiję gaminiai, kuriems taikomi šio priedo 2–6 skyriai, taip pat ženklinami pagal tuose skyriuose nustatytus papildomus reikalavimus.

Be to, mašina ar susijęs gaminys, suprojektuoti ir pagaminti naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, turi būti atitinkamai paženklinti.

Ant mašinų ar susijusių gaminių taip pat turi būti pateikta su jų tipu susijusi ir saugaus naudojimo informacija. Tokiai informacijai taikomi 1.7.1 punkto reikalavimai.

Jei mašinos ar susijusio gaminio dalį naudojimo metu reikia kelti kėlimo įrenginiu, jų masė pažymima įskaitomai, neištrinamai ir nedviprasmiškai.

1.7.4.   Naudojimo instrukcijos

Be 10 straipsnio 7 dalyje nustatytų pareigų, naudojimo instrukcijos rengiamos toliau nustatyta tvarka.

Nukrypstant nuo 10 straipsnio 7 dalies, techninės priežiūros instrukcijos, skirtos naudoti specialistams, turintiems gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo įgaliojimus, gali būti parengtos tik viena šiems specialistams suprantama Sąjungos oficialiąja kalba.

1.7.4.1.   Bendrieji naudojimo instrukcijų rengimo principai

a)	Naudojimo instrukcijų turinys apima ne tik informaciją apie mašinos ar susijusio gaminio numatytąjį naudojimą, bet taip pat atsižvelgiama į pagrįstai numanomą netinkamą jos (jo) naudojimą.

b)	Jei mašinos ar susiję gaminiai skirti naudoti neprofesionaliems operatoriams, naudojimo instrukcijos formuluojamos ir išdėstomos atsižvelgiant į bendrojo išsilavinimo ir nuovokumo lygį, kurio būtų galima tikėtis iš tokių operatorių.

1.7.4.2.   Naudojimo instrukcijų turinys

1.

Naudojimo instrukcijose pateikiama, jei reikia, bent ši informacija: a) gamintojo ir, jei taikoma, jo įgaliotojo atstovo prekybinis pavadinimas ir visas adresas; b) mašinos ar susijusio gaminio pavadinimas, nurodytas ant pačios mašinos ar paties susijusio gaminio, išskyrus serijos numerį (žr. 1.7.3 punktą); c) ES atitikties deklaracija arba interneto adresas ar kompiuterio skaitomas kodas, kuriuos naudojant galima susipažinti su ES atitikties deklaracija, laikantis 10 straipsnio 8 dalies; d) bendrasis mašinos ar susijusio gaminio aprašymas; e) brėžiniai, schemos, aprašymai ir paaiškinimai, kurių reikia mašinai ar susijusiam gaminiui naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir jo tinkamam veikimui patikrinti; f) darbo vietos (-ų), kurią (-ias) galėtų užimti operatoriai, aprašymas; g) mašinos ar susijusio gaminio numatytojo naudojimo sąlygų aprašymas; h) įspėjimai dėl būdų, kurie, kaip rodo patirtis, gali pasitaikyti ir kuriais mašina ar susijęs gaminys neturi būti naudojamas; i) surinkimo, montavimo ir sujungimo instrukcijos, įskaitant brėžinius, schemas ir prijungimo priemones, važiuoklės arba įrenginio, ant kurio turi būti įrengta mašina ar įrengtas susijęs gaminys, žymuo; j) įrengimo ir surinkimo instrukcijos triukšmui ir vibracijai sumažinti; k) mašinos ar susijusio gaminio atidavimo naudoti ir naudojimo instrukcijos, jei reikia, operatorių mokymo instrukcijos; l) informacija apie likutinę riziką, kuri išlieka nepaisant būdingos saugios konstrukcijos priemonių bei panaudojus technines apsaugos priemones ir papildomas apsaugos priemones; m) instrukcijos apie apsaugos priemones, kurių turi imtis naudotojas, įskaitant, kai tinkama, numatytas asmenines apsaugos priemones; n) įrankių, kurie gali būti prijungti prie mašinos ar susijusio gaminio, pagrindinės charakteristikos; o) sąlygos, kurioms esant mašinos ar susijęs gaminys atitinka stabilumui keliamus reikalavimus naudojimo, gabenimo, surinkimo, išardymo pasibaigus naudojimo trukmei, bandymo ar numanomų gedimų metu; p) instrukcijos, kurios turi užtikrinti, kad gabenimo, kėlimo ir laikymo veiksmai būtų atliekami saugiai, nurodant mašinos ar susijusio gaminio ir įvairių jos (jo) dalių, jei jas dažnai reikia gabenti atskirai, mases; q) veikimo metodas nelaimingo atsitikimo ar gedimo atveju; jei yra užsikirtimo tikimybė, veikimo būdas įrangai saugiai atblokuoti; r) reguliavimo ir techninės priežiūros darbų, kuriuos turėtų atlikti naudotojas, taip pat prevencinių priežiūros priemonių, kurių turėtų būti laikomasi atsižvelgiant į mašinos ar susijusio gaminio konstrukciją ir naudojimą, aprašymas; s) instrukcijos, skirtos saugiai atlikti reguliavimą ir techninę priežiūrą, įskaitant apsaugos priemones, kurių reikia imtis šių veiksmų metu; t) naudojamų atsarginių dalių, jei jos turi įtakos operatorių sveikatai ir saugai, specifikacijos; u) toliau nurodyta informacija apie ore skleidžiamą triukšmą: i) svertinis skleidžiamo garso slėgio lygis darbo vietose, jei jis viršija 70 dB (A); jei šis lygis neviršija 70 dB (A), tai turi būti nurodyta; ii) pikinis momentinis C svertinis garso slėgio lygis darbo vietose, jei jis viršija 63 Pa (130 dB, kai sąlyginis garso slėgio slenkstis 20 μPa); iii) mašinos ar susijusio gaminio skleidžiamas A svertinis garso galios lygis, jei A svertinis skleidžiamo garso slėgio lygis darbo vietose viršija 80 dB (A). Šios vertės turi būti faktiškai išmatuotos atitinkamos mašinos ar susijusio gaminio vertės arba nustatytos atlikus techniškai palyginamos mašinos ar palyginamo susijusio gaminio, kuris yra tipinis gaminamos mašinos ar gaminamo susijusio gaminio atžvilgiu, matavimus. Jei mašina ar susijęs gaminys yra labai didelė (-is), vietoje A svertinio garso galios lygio galima nurodyti A svertinį skleidžiamo garso slėgio lygį tam tikrose vietose aplink mašiną ar susijusį gaminį. Jei darniųjų standartų arba pagal 20 straipsnio 3 dalį Komisijos priimtų bendrųjų specifikacijų negalima taikyti, garso lygis matuojamas taikant mašinai ar susijusiam gaminiui tinkamiausią metodą. Pateikiant skleidžiamo garso vertes, nurodoma abipusė šių verčių neapibrėžtis. Aprašomos mašinos ar susijusio gaminio darbo sąlygos matavimo metu ir taikomi matavimo metodai. Jei darbo vieta (-os) yra nenustatyta (-os) arba negali būti nustatyta (-os), A svertiniai garso slėgio lygiai matuojami 1 metro atstumu nuo mašinos ar susijusio gaminio paviršiaus ir 1,6 metro aukštyje nuo grindų arba prieigos platformos. Nurodoma didžiausiojo garso slėgio padėtis ir jo vertė. Dėl mašinų ar susijusių gaminių triukšmo mažinimo naudojimo instrukcijose tam tikrais atvejais nurodomi, kai tinkama, įrangos tinkamo surinkimo ir įrengimo būdai (taip pat žr. 1.7.4.2 punkto 1 dalies j papunktį). Jei specifiniuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti kiti reikalavimai, keliami garso slėgio lygių ar garso galios lygių matavimui, taikomi tie teisės aktai, o atitinkamos šio skirsnio nuostatos netaikomos; v) informacija apie būtinas atsargumo priemones, prietaisus ir priemones, reikalingas nedelsiant ir švelniai gelbėti asmenis; w) jei mašinos ar susiję gaminiai gali skleisti nejonizuojančiąją spinduliuotę, galinčią pakenkti žmonėms, ypač asmenims, kuriems implantuotos aktyvios ar neaktyvios medicinos priemonės, informacija apie operatorių ir poveikį patiriančius asmenis veikiančią spinduliuotę; x) jei pagal mašinų ar susijusių gaminių konstrukciją iš mašinos ar susijusio gaminio gali būti pavojingų cheminių medžiagų išlakos, sugavimo, filtravimo ar išleidimo įtaiso charakteristikos, jei toks įtaisas netiekiamas kartu su mašina ar susijusiu gaminiu, ir kuris nors iš šių dalykų: i) iš mašinos ar susijusio gaminio išmetamų pavojingų medžiagų ir cheminių medžiagų srautas, ii) iš mašinos ar susijusio gaminio išmetamų arba su mašina ar susijusiu gaminiu naudojamų pavojingų medžiagų arba cheminių medžiagų koncentracija aplink mašiną ar susijusį gaminį, iii) sugavimo arba filtravimo įtaiso efektyvumas ir sąlygos, kurių reikia laikytis šiam efektyvumui užtikrinti laikui bėgant. Pirmoje pastraipoje nurodytos vertės yra faktiškai išmatuotos atitinkamos mašinos ar susijusio gaminio vertės arba jos nustatytos atlikus techniškai palyginamos mašinos ar palyginamo susijusio gaminio, atitinkančios (-o) mokslo ir technikos pažangos lygį, matavimus.

1.7.5.   Reklaminė literatūra

Reklaminė literatūra, kurioje aprašyta mašina ar susijęs gaminys, neturi prieštarauti naudojimo instrukcijoms dėl sveikatos ir saugos aspektų. Reklaminėje literatūroje, kurioje aprašytos mašinos ar susijusio gaminio eksploatacinės charakteristikos, turi būti pateikta ta pati informacija apie išlakas, kaip ir naudojimo instrukcijose.

2.   TAM TIKROMS MAŠINŲ IR SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KATEGORIJOMS KELIAMI PAPILDOMI ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI

Mašinos ir susiję gaminiai, skirti maisto produktams, mašinos ir susiję gaminiai, skirti kosmetikos ar farmacijos produktams, nešiojamosios rankinės arba rankinio valdymo mašinos ir susiję gaminiai, nešiojamosios tvirtinimo ir kitos smūginės mašinos ir susiję gaminiai, medienos ir panašias fizines savybes turinčių medžiagų apdirbimo mašinos ir susiję gaminiai, ir augalų apsaugos produktų skleidimo mašinos ir susiję gaminiai turi atitikti visus šiame skyriuje nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. Bendrųjų principų 4 punktą).

2.1.   Mašinos ir susiję gaminiai, skirti maisto produktams, ir mašinos ir susiję gaminiai, skirti kosmetikos ar farmacijos produktams

2.1.1.   Bendroji informacija

Mašinos ar susiję gaminiai, skirti naudoti su maisto ar kosmetikos ir farmacijos produktais, projektuojami ir gaminami taip, kad būtų išvengta infekcijos, ligų ar užkrėtimo rizikos.

Turi būti laikomasi šių reikalavimų:

a)

medžiagos, kurios liečiasi arba yra skirtos liestis su maisto produktais, ar vandeniu, skirtu žmonėms vartoti, ar kosmetikos ar farmacijos produktais, turi atitikti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas sąlygas; mašina ar susijęs gaminys projektuojami ir gaminami taip, kad tas medžiagas būtų galima nuvalyti prieš kiekvieną naudojimą; jei tai neįmanoma, naudojamos vienkartinio naudojimo dalys;

b)

visi kiti nei vienkartinio naudojimo dalių su maistu ar vandeniu, skirtu žmonėms vartoti, kosmetikos ar farmacijos produktais besiliečiantys paviršiai turi būti: i) lygūs, be jokių griovelių ar įtrūkimų, kuriuose galėtų kauptis organinės medžiagos; tas pats taikoma ir jų jungtims; ii) pagaminti taip, kad sąrankose būtų kuo mažiau iškyšų, briaunų ar įdubų; iii) lengvai valomi ir dezinfekuojami, jei reikia, nuėmus lengvai išardomas dalis; vidinių paviršių kreivumo spindulys turi būti pakankamas, kad juos būtų galima kruopščiai išvalyti;

c)	iš maisto, kosmetikos ir farmacijos produktų, taip pat valymo, dezinfekavimo ir skalavimo priemonių išsiskiriantys skysčiai, dujos ir aerozoliai iš mašinos ar susijusio gaminio turi būti visiškai pašalinami (jei įmanoma, esant „valymo“ padėčiai);

d)	mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad į tas vietas, kurių negalima išvalyti, negalėtų patekti jokios medžiagos ir gyviai, ypač vabzdžiai, ir ten nesikauptų jokios organinės medžiagos;

e)

mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad jokios sveikatai pavojingos pagalbinės medžiagos, įskaitant naudojamus tepalus, negalėtų liestis su maisto produktais arba žmonėms vartoti skirtu vandeniu, kosmetikos ir farmacijos produktais; jei būtina, mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų galima nuolat tikrinti atitiktį šiam reikalavimui.

2.1.2.   Naudojimo instrukcijos

Maisto produktams skirtų mašinų ar susijusių gaminių ir kosmetikos ar farmacijos produktams skirtų mašinų ar susijusių gaminių naudojimo instrukcijose nurodomi rekomenduojami preparatai ir metodai, skirti mašinai valyti, dezinfekuoti ir skalauti ne tik lengvai prieinamose vietose, bet ir tose vietose, kurių pasiekti neįmanoma ar nepatartina.

2.2.   Nešiojamosios rankinės ar rankinio valdymo mašinos ar susiję gaminiai

2.2.1.   Bendroji informacija

Nešiojamosios rankinės ar rankinio valdymo mašinos ar susiję gaminiai turi:

a)	priklausomai nuo mašinos ar susijusio gaminio tipo, turėti pakankamų matmenų atraminį paviršių ir pakankamai rankenų bei atitinkamo dydžio atramų, išdėstytų taip, kad užtikrintų mašinos ar susijusio gaminio stabilumą numatytomis darbo sąlygomis;

b)	išskyrus atvejus, jei tai techniškai neįmanoma, arba jei yra nepriklausomas valdymo įtaisas, rankenose, kurių negalima visiškai saugiai paleisti, turi būti rankinio paleidimo ir stabdymo valdymo įtaisai, išdėstyti taip, kad operatorius galėtų juos valdyti nepaleisdamas rankenų;

c)	būti suprojektuotos taip, kad nebūtų netikėto įjungimo ar veikimo, operatoriui paleidus rankenas, rizikos; jei tai techniškai neįmanoma, turi būti imamasi lygiaverčių priemonių;

d)	jei reikia, turi būti įmanoma stebėti pavojingą zoną ir apdirbamosios medžiagos bei įrankio sąlytį;

e)

turėti įtaisą arba prijungtą ištraukimo sistemą su išėjimo atvamzdžiu arba lygiavertę sistemą pavojingų cheminių medžiagų išlakoms sugauti ar sumažinti; šis reikalavimas netaikomas, jei dėl jo kyla naujas pavojus arba kai pagrindinė mašinos ar susijusio gaminio funkcija yra pavojingų cheminių medžiagų naudojimas, ir vidaus degimo variklių išlakų atvejams;

f)	turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nešiojamų mašinų ar susijusių gaminių rankenos sudarytų galimybę nesudėtingai užvesti ir sustabdyti įrenginį.

2.2.1.1.   Naudojimo instrukcijos

Naudojimo instrukcijose pateikiama ši informacija apie vibraciją, išreikštą pagreičiu (m/s2) ir perduodamą nešiojamosiomis rankinėmis ar rankinio valdymo mašinomis ar susijusiais gaminiais:

a)	nuolatinių plaštakos ir rankos sistemą veikiančių virpesių suminė vibracijos vertė;

b)	pagreičio dėl pakartotinių smūginių virpesių, kurie veikia plaštakos ir rankos sistema, vidutinė pikinės amplitudės vertė;

c)	abiejų matavimų neapibrėžtis.

Pirmoje pastraipoje nurodytos vertės yra faktiškai išmatuotos konkrečios mašinos ar susijusio gaminio vertės arba jos nustatytos atsižvelgiant į techniškai palyginamos mašinos ar susijusio gaminio, atitinkančio mokslo ir technikos pažangos lygį, matavimus.

Jei darniųjų standartų arba pagal 20 straipsnio 3 dalį Komisijos priimtų bendrųjų specifikacijų negalima taikyti, vibracijos duomenys matuojami mašinai ar susijusiam gaminiui taikant tinkamiausią matavimo kodeksą.

Nurodomos darbo sąlygos matavimų metu ir taikyti matavimo metodai arba pateikiama nuoroda į taikytą darnųjį standartą.

2.2.2.   Nešiojamosios tvirtinimo ir kitos smūginės mašinos ar susiję gaminiai

2.2.2.1.   Bendroji informacija

Nešiojamosios tvirtinimo ir kitos smūginės mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad:

a)	energija smūgiuojamam elementui būtų perduodama tarpiniu komponentu, neatsiskiriančiu nuo įtaiso;

b)	paleidimo įtaisas neleistų smūgiuoti tol, kol mašina ar susijęs gaminys nenustatomas teisingai ir remiasi į pagrindo medžiagą reikiamu spaudimu;

c)	būtų apsaugoti nuo atsitiktinio paleidimo; jei būtina, nustatoma atitinkama paleidimo ir valdymo įtaisų veiksmų seka smūgiavimui pradėti;

d)	būtų apsaugoti nuo atsitiktinio paleidimo tvarkymo metu arba nuo smūgio;

e)	užtaisymo ir išėmimo veiksmai galėtų būti atliekami lengvai ir saugiai.

Jei būtina, prie įtaiso būtų įmanoma pritvirtinti apsaugą (-us) nuo skeveldrų, o atitinkamą (-us) apsaugą (-us) pateikia mašinos ar susijusio gaminio gamintojas.

2.2.2.2.   Naudojimo instrukcijos

Naudojimo instrukcijose pateikiama būtina informacija apie:

a)	priedus ir sukeičiamąją įrangą, kuri gali būti naudojama su mašina ar susijusiu gaminiu;

b)	tinkamus tvirtinimo arba kitus mašinos ar susijusio gaminio darbe naudojamus smūgiuojamuosius elementus;

c)	kai tinkama, tinkamus naudoti šovinius.

2.3.   Medienos ir panašias fizines savybes turinčių medžiagų apdirbimo mašinos ar susiję gaminiai

Medienos ir panašias fizines savybes turinčių medžiagų apdirbimo mašinos ar susiję gaminiai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	mašinos ar susiję gaminiai projektuojami, gaminami ar įrengiami taip, kad apdirbamąjį ruošinį būtų galima saugiai padėti ir kreipti; jei ruošinys ant darbastalio laikomas rankomis, darbastalis turi būti pakankamai stabilus ir netrukdyti ruošiniui judėti;

b)	jei mašinos ar susiję gaminiai galėtų būti naudojami ruošinių arba jų dalių išmetimo rizikos sąlygomis, jie projektuojamos, gaminami arba įrengiami taip, kad tokio išmetimo būtų išvengta, o jei tai neįmanoma, išmetimas nesukeltų rizikos operatoriui ir (arba) poveikį patiriantiems asmenims;

c)	mašina ar susijęs gaminys turi turėti automatinį stabdį, kuris sustabdo įrankį per gana trumpą laiką, jei atsiranda sąlyčio su lėtėjančiu įrankiu rizika;

d)	jei įrankis įtaisytas nevisiškai automatizuotoje mašinoje ar susijusiame gaminyje, ta mašina ar susijęs gaminys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų pašalinta arba sumažinta atsitiktinio sužeidimo rizika.

2.4.   Augalų apsaugos produktų skleidimo mašinos ar susiję gaminiai

2.4.1.   2.4 skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

Augalų apsaugos produktų skleidimo mašinos ar susiję gaminiai – mašinos ar susiję gaminiai, specialiai skirti augalų apsaugos produktų, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (1) 2 straipsnio 1 dalyje, skleidimui.

2.4.2.   Bendroji informacija

Augalų apsaugos produktų skleidimo mašinų ar susijusių gaminių gamintojas užtikrina, kad būtų atliekamas augalų apsaugos produktų keliamo nenumatyto poveikio aplinkai vertinimas pagal rizikos vertinimo ir rizikos mažinimo procesą, nurodytą Bendrųjų principų 1 punkte.

Atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodyto rizikos vertinimo rezultatus, augalų apsaugos produktų skleidimo mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad juos būtų galima naudoti, reguliuoti ir prižiūrėti, nedarant augalų apsaugos produktų nenumatyto poveikio aplinkai.

Visais atvejais neturi būti nuotėkio.

2.4.3.   Valdymo įtaisai ir stebėsena

Iš darbo vietų turi būti įmanoma lengvai ir tiksliai valdyti, stebėti ir nedelsiant sustabdyti augalų apsaugos produktų skleidimą.

2.4.4.   Užpildymas ir ištuštinimas

Mašina ar susijęs gaminys projektuojami ir gaminami taip, kad juos būtų lengva užpildyti reikiamu augalų apsaugos produktų kiekiu, jų neišlaistant, ir užtikrinti patogų ir visišką ištuštinimą, išvengiant augalų apsaugos produktų išsipylimo ir vandens šaltinių užteršimo tokių veiksmų atlikimo metu.

2.4.5.   Augalų apsaugos produktų skleidimas

2.4.5.1.   Paskleidimo norma

Mašinoje ar susijusiame gaminyje įrengiamos patogaus, tikslaus ir patikimo paskleidimo normos reguliavimo priemonės.

2.4.5.2.   Augalų apsaugos produktų pasiskirstymas, nusėdimas ir nunešimas

Mašina ar susijęs gaminys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų užtikrintas augalų apsaugos produktų nusėdimas tikslinėse zonose siekiant sumažinti patekimą į kitas zonas ir išvengti augalų apsaugos produktų nunešimo į aplinką. Kai tinkama, užtikrinamas tolygus paskirstymas ir vienodas nusėdimas.

2.4.5.3.   Bandymai

Gamintojas atlieka arba paveda atlikti reikiamus kiekvieno tipo atitinkamų mašinų ar susijusių gaminių bandymus, kad būtų galima patikrinti, ar mašinos ar susijusio gaminio atitinkamos dalys atitinka 2.4.5.1 ir 2.4.5.2 punktuose nustatytus reikalavimus.

2.4.5.4.   Nuostoliai sustabdymo metu

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų išvengta nuostolių sustojus skleisti augalų apsaugos produktus.

2.4.6.   Priežiūra

2.4.6.1.   Valymas

Mašina ar susijęs gaminys projektuojami ir gaminami taip, kad juos būtų galima lengvai ir kruopščiai išvalyti neteršiant aplinkos.

2.4.6.2.   Aptarnavimas

Mašina ar susijęs gaminys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų lengva pakeisti susidėvėjusias dalis neteršiant aplinkos.

2.4.7.   Patikrinimai

Prie mašinos ar susijusio gaminio galima lengvai prijungti reikalingus matavimo prietaisus mašinos ar susijusio gaminio tinkamam veikimui patikrinti.

2.4.8.   Purkštukų, koštuvų ir filtrų ženklinimas

Purkštukai, koštuvai ir filtrai ženklinami taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti jų tipą ir dydį.

2.4.9.   Naudojamo augalų apsaugos produkto pavadinimo nurodymas

Kai tinkama, mašinoje ar susijusiame gaminyje įrengiamas specialus laikiklis, ant kurio operatorius gali padėti naudojamo augalų apsaugos produkto pavadinimą

2.4.10.   Naudojimo instrukcijos

Naudojimo instrukcijose pateikiama ši informacija:

a)	atsargumo priemonės, kurių reikia imtis atliekant maišymo, užpildymo, skleidimo, tuštinimo, valymo, aptarnavimo ir transportavimo veiksmus, kad būtų išvengta aplinkos užteršimo;

b)

išsamios naudojimo įvairioje numatomoje darbo aplinkoje sąlygos, įskaitant ir tai, kaip tinkamai paruošti bei sureguliuoti mašinas, kad būtų užtikrintas augalų apsaugos produktų nusėdimas tikslinėse zonose ir būtų sumažintas patekimas į kitas zonas, kad būtų išvengta pasklidimo į aplinką ir, kai tinkama, kad būtų užtikrintas augalų apsaugos produktų tolygus pasiskirstymas ir vienodas nusėdimas;

c)	purkštukų, filtrų ir koštuvų, kurie gali būti naudojami su mašina ar susijusiu gaminiu, tipų ir dydžių asortimentas;

d)	galinčių dėvėtis dalių, kurios daro įtakos tinkamam mašinos ar susijusio gaminio veikimui, pvz., purkštukų, koštuvų ir filtrų tikrinimo dažnumas ir jų keitimo kriterijai ir būdai;

e)	kalibravimo, kasdienės priežiūros, paruošimo žiemai ir kitų tikrinimų, reikalingų tinkamam mašinos ar susijusio gaminio veikimui užtikrinti, nuoroda;

f)	augalų apsaugos produktų, kurie gali sukelti netinkamą mašinos ar susijusio gaminio veikimą, rūšys;

g)	nurodymas, kad operatorius turėtų vis atnaujinti naudojamo augalų apsaugos produkto pavadinimą, patalpintą ant specialaus 2.4.9 punkte nurodyto laikiklio;

h)	specialiosios įrangos ar reikmenų prijungimas bei naudojimas ir būtinos atsargumo priemonės;

i)	nurodymas, kad mašinai ar susijusiam gaminiui gali būti taikomi nacionaliniai reikalavimai dėl paskirtų įstaigų atliekamo reguliaraus patikrinimo, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB (2);

j)	mašinos ar susijusio gaminio elementai, kurie tikrinami, siekiant užtikrinti tinkamą jos (jo) veikimą;

k)	reikiamų matavimo prietaisų prijungimo instrukcijos.

3.   PAPILDOMI ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI RIZIKAI DĖL MAŠINŲ AR SUSIJUSIŲ GAMINIŲ MOBILUMO KOMPENSUOTI

Mašinos ar susiję gaminiai, kurie kelia riziką dėl savo mobilumo, turi atitikti visus šiame skyriuje išdėstytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. Bendrųjų principų 4 punktą).

3.1.   Bendroji informacija

3.1.1.   Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

mašinos ar susiję gaminiai, kurie kelia riziką dėl savo mobilumo, yra: i) mašinos ar susiję gaminiai, kurių veikimui reikalingas mobilumas darbo metu arba nuolatinis arba pusiau nuolatinis judėjimas tarp nuolatinių darbo vietų sekos, arba ii) mašinos ar susiję gaminiai, kurie veikia vienoje vietoje, tačiau kurie gali būti įrengti taip, kad galėtų būti lengviau perkelti iš vienos vietos į kitą;

b)	vairuotojas – už mašinos ar susijusio gaminio judėjimą atsakingas operatorius, kuris gali važiuoti mašina arba kuris gali eiti pėsčias, lydėdamas mašiną, arba kreipti mašiną nuotolinio valdymo įtaisu;

c)	autonominė mobilioji mašina – autonominį režimą turinti mobilioji mašina, kurios visos pagrindinės mobiliųjų mašinų saugos funkcijos užtikrinamos jos važiavimo ir darbo veiksmų zonoje, nesant nuolatinės mašinos ir operatoriaus sąveikos;

d)	prižiūrėtojas – asmuo, atsakingas už autonominių mobiliųjų mašinų priežiūrą;

e)	priežiūros funkcija – nuotolinis ir nenuolatinis autonominių mobiliųjų mašinų stebėjimas įtaisu, leidžiančiu priimti informaciją ar įspėjimus ir duoti ribotus nurodymus šiai mašinai.

3.2.   Darbo vietos

3.2.1.   Vairavimo vieta

Matomumas iš vairavimo vietos turi būti toks, kad vairuotojas galėtų valdyti mašiną ar susijusį gaminį bei jos darbo įrankius pagrįstai numatomomis jų naudojimo sąlygomis visiškai užtikrindamas savo bei kitų poveikį patiriančių asmenų saugą. Jei būtina, numatomi atitinkami įtaisai nepakankamo tiesioginio matomumo rizikai pašalinti.

Mašina ar susijęs gaminys, kuriais vežamas vairuotojas, projektuojama (-as) ir gaminama (-as) taip, kad vairavimo vietoje esančiam vairuotojui nebūtų jokios rizikos atsitiktinai paliesti ratus ir vikšrus.

Mašinose važiuojančių vairuotojų vairavimo vieta projektuojama ir gaminama taip, kad būtų galima įrengti vairuotojo kabiną, jei tai nekelia rizikos ir jai yra pakankamai vietos. Kabinoje yra vairuotojui reikalingoms naudojimo instrukcijoms skirta vieta.

3.2.2.   Sėdynė

Jei yra operatorių ar kitų mašina važiuojančių žmonių traiškymo tarp mašinos dalių ir aplinkinių daiktų, mašinai nuvirtus ant šono arba apvirtus, rizika, ypač mašinų, kuriose yra įrengta 3.4.3 arba 3.4.4 punkte nurodyta apsauginė konstrukcija:

a)

mašina projektuojama su sulaikymo sistema, išlaikančia žmones savo vietose arba apsauginėje konstrukcijoje, kuri nevaržytų veiksmams atlikti būtinų judesių arba sėdynių pakabos konstrukcijos sukeltų judesių konstrukcijos atžvilgiu, arba joje įrengiama tokia sulaikymo sistema; kai yra didelė rizika, kad mašina nuvirs ant šono arba apvirs, o jos sulaikymo sistema nenaudojama, mašinai neturi būti įmanoma judėti; tokios sulaikymo sistemos įrengiamos paisant ergonomikos principų ir neturi būti įrengiamos, jei didina riziką;

b)	vairavimo vietoje yra duodamas vaizdinis ir garsinis signalas, įspėjantis vairuotoją, kai jis yra vairavimo vietoje ir nesinaudoja sulaikymo sistema.

3.2.3.   Kitų asmenų vietos

Jei pagal naudojimo sąlygas numatoma, kad mašinose, be vairuotojo, kartais ar nuolat bus vežami arba su jomis dirbs ir kiti asmenys, įrengiamos atitinkamos vietos, kuriose jie būtų saugiai vežami arba dirbtų.

3.2.1 punkto antra ir trečia pastraipos taip pat taikomos vietoms, numatytoms kitiems nei vairuotojas asmenims.

3.2.4.   Priežiūros funkcija

Kai reikia, autonominės mobiliosios mašinos ar susiję gaminiai turi turėti autonominiam režimui būdingą priežiūros funkciją. Ši funkcija leidžia prižiūrėtojui nuotoliniu būdu gauti informaciją iš mašinos. Priežiūros funkcija leidžia atlikti tik tuos veiksmus, kuriais siekiama sustabdyti mašiną ar susijusį gaminį ir ją (jį) paleisti nuotoliniu būdu arba perkelti ją (jį) į saugią padėtį ir saugią būklę, kad nekiltų kita rizika. Mašina projektuojama ir gaminama taip, kad būtų galima atlikti tuos veiksmus tik tada, kai prižiūrėtojas tiesiogiai ar netiesiogiai mato mašinos judėjimą ir darbo zoną, o apsauginiai įtaisai veikia.

Informacija, kurią prižiūrėtojas gauna iš mašinos, kai įjungta priežiūros funkcija, turi sudaryti prižiūrėtojui galimybę išsamiai ir tiksliai matyti mašinos darbą, judėjimą ir saugų padėties nustatymą jos važiavimo ir darbo zonoje.

Ta informacija įspėja prižiūrėtoją apie esamas arba galinčias susidaryti nenumatytas ar pavojingas situacijas, kai reikalingas prižiūrėtojo dalyvavimas.

Jei priežiūros funkcija neaktyvi, mašina neturi galėti veikti.

3.3.   Valdymo sistemos

Jei būtina, imamasi veiksmų siekiant užkirsti kelią valdymo įtaisų naudojimui be leidimo.

Nuotolinių valdymo įtaisų atveju ant kiekvieno valdymo įtaiso aiškiai nurodoma tuo valdymo įtaisu valdoma mašina ar susijęs gaminys.

Nuotolinio valdymo sistema projektuojama ir gaminama taip, kad valdytų tik:

a)	konkrečią mašiną ar susijusį gaminį;

b)	konkrečias funkcijas.

Nuotolinio valdymo mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad reaguotų tik į jiems numatytų valdymo įtaisų signalus.

Autonominių mobiliųjų mašinų ar susijusių gaminių valdymo sistema projektuojama taip, kad pati atliktų saugos funkcijas, kaip nustatyta šiame punkte, net jei veiksmus atlikti nurodoma naudojant nuotolinės priežiūros funkciją.

3.3.1.   Valdymo įtaisai

Vairuotojas gali įjungti visus valdymo įtaisus, skirtus mašinai ar susijusiam gaminiui valdyti iš vairavimo vietos, išskyrus tas funkcijas, kurios gali būti saugiai įjungtos tik kitur esančiais valdymo įtaisais. Visų pirma, šioms funkcijoms priskiriamos funkcijos, už kurias yra atsakingi kiti nei vairuotojas operatoriai, arba tos, kurias vairuotojas saugiai valdyti gali tik palikęs vairavimo vietą.

Jei yra pedalai, jie projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad vairuotojas galėtų saugiai valdyti esant kiek įmanoma mažesnei netinkamo valdymo rizikai. Pedalų paviršiai yra neslidūs ir lengvai valomi.

Jei valdymo įtaisų veikimas gali kelti pavojų, ypač pavojingą judėjimą, mašinų valdymo įtaisai, išskyrus iš anksto nustatytų padėčių įtaisus, grįžta į neutraliąją padėtį, kai tik operatorius juos atleidžia.

Ratinių mašinų vairavimo sistema projektuojama ir gaminama taip, kad būtų mažesnė vairo ar vairalazdės judesių, kurie atsiranda dėl smūgių į vairuojamuosius ratus, jėga.

Visi diferencialui blokuoti skirti valdymo įtaisai projektuojami ir įtaisomi taip, kad diferencialas būtų atblokuotas mašinai judant.

1.2.2 punkto šešta pastraipa dėl garsinio ir (arba) regimojo įspėjamųjų signalų taikoma tik krypties keitimo atveju.

3.3.2.   Paleidimas ir (arba) judėjimas

Savaeigės mašinos su vairavimo vieta gali judėti tik tada, jei vairuotojas yra prie valdymo įtaisų.

Jei darbui atlikti mašinoje yra įrengti įtaisai (pvz., stabilizatoriai, krano strėlės ir kt.), viršijantys jos normalius gabaritus, vairuotojas turi turėti priemones, kuriomis prieš pajudant mašinai galėtų lengvai patikrinti, ar tokių įtaisų padėtis nekliudo mašinai saugiai judėti.

Šis reikalavimas taikomas ir toms dalims, kurios turi būti tam tikroje padėtyje, o jei reikia, ir užrakintos tam, kad judėjimas būtų saugus.

Jei dėl to nėra kitokios rizikos, mašinų judėjimas turi priklausyti nuo pirmiau nurodytų dalių saugios padėties nustatymo.

Variklio paleidimo metu negali būti netyčinio mašinos judėjimo.

Autonominių mobiliųjų mašinų judėjimo atveju atsižvelgiama į riziką, susijusią su zona, kurioje numatoma judėti ir dirbti.

3.3.3.   Važiavimo funkcija

Nedarant poveikio kelių eismo taisyklių reikalavimams, savaeigės mašinos ir jų priekabos turi atitikti lėtėjimo, sustojimo, stabdymo ir stovėjimo reikalavimus taip, kad visomis numatytomis darbo, apkrovos, greičio, kelio dangos ir nuolydžio sąlygomis būtų užtikrinta sauga.

Vairuotojas turi turėti galimybę pagrindiniu įtaisu sulėtinti savaeigių mašinų judėjimą ir jas sustabdyti. Jei taip reikia dėl saugos sumetimų, sugedus pagrindiniam įtaisui arba nustojus tiekti energiją, reikalingą pagrindiniam įtaisui įjungti, turi būti avarinis įtaisas su visiškai nepriklausomu ir lengvai pasiekiamu valdymo įtaisu judėjimui lėtinti ir stabdyti.

Jei reikia saugai užtikrinti, įrengiamas stovėjimo įtaisas, neleidžiantis stovinčiai mašinai pajudėti iš vietos. Šis įtaisas gali būti sujungtas su vienu iš antroje pastraipoje nurodytu įtaisu, jei jis yra grynai mechaninis.

Nuotolinio valdymo mašinose turi būti įtaisai, kurie nedelsiant automatiškai stabdo veiksmą ir apsaugo nuo galimai pavojingo veiksmo šiose situacijose:

a)	jei vairuotojas nebegali valdyti;

b)	jei gaunamas stabdymo signalas;

c)	jei nustatoma su sauga susijusios sistemos dalies triktis;

d)	jei per nustatytą laiką negaunamas patvirtinimo signalas.

1.2.4 punktas netaikomas važiavimo funkcijai.

Autonominės mobiliosios mašinos ar susiję gaminiai turi atitikti vieną arba abi iš toliau nurodytų sąlygų, jei tai reikalinga atsižvelgiant į rizikos vertinimą:

i)	jie juda ir dirba uždaroje zonoje, turinčioje įrengtą periferinę apsaugos sistemą, kurią sudaro apsaugai ar apsauginiai įtaisai;

ii)	jie turi įtaisus, skirtus aptikti šalia mašinų gaminių esančius žmones, naminius gyvūnus ar kitas kliūtis, jei tos kliūtys galėtų kelti riziką žmonių ar naminių gyvūnų sveikatai ir saugai arba saugiam mašinos ar susijusio gaminio darbui.

Mašinos ar susijusio gaminio, sujungtų su viena arba daugiau priekabų ar velkama įranga, įskaitant autonominę mobiliąją mašiną ar susijusį gaminį, sujungtus su viena arba daugiau priekabų ar velkama įranga, judėjimas neturi kelti rizikos žmonėms, naminiams gyvūnams ar bet kokiai kitai kliūčiai tokios mašinos ar susijusio gaminio ir priekabų ar velkamos įrangos pavojingoje zonoje.

3.3.4.   Pėsčiojo valdomų mašinų judėjimas

Pėsčiojo valdoma savaeigė mašina gali judėti tik vairuotojui atliekant susijusio valdymo įtaiso palaikomąjį veiksmą. Visų pirma, ji neturi pradėti judėti variklio paleidimo metu. Pėsčiojo valdomos mašinos valdymo sistema projektuojama taip, kad dėl nenumatyto mašinos judėjimo vairuotojo link kiek įmanoma būtų sumažinta rizika, visų pirma dėl:

a)	traiškymo;

b)	sužeidimo besisukančiais įrankiais.

Mašinos važiavimo greitis suderinamas su vairuotojo ėjimo greičiu.

Jei mašinoje gali būti įrengtas sukamasis įrankis, neturi būti įmanoma įjungti šio įrankio esant įjungtai atbulinei pavarai, išskyrus atvejį, kai mašina juda varoma to įrankio. Pastaruoju atveju atbulinės eigos greitis turi būti toks, kad nekeltų pavojaus vairuotojui.

3.3.5.   Valdymo grandinės gedimas

Dėl energijos tiekimo vairo stiprintuvui, jei toks yra, nutrūkimo mašiną turi būti įmanoma vairuoti visą jos stabdymo trukmę.

Autonominių mobiliųjų mašinų vairo sistemos gedimas neturi daryti įtakos mašinų saugai.

3.4.   Apsauga nuo mechaninių rizikos veiksnių

3.4.1.   Nevaldomas judėjimas

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami, gaminami ir, kai tinkama, užkeliami ant judamojo pagrindo taip, kad judėjimo metu nevaldomi sunkio centro padėties svyravimai neturėtų įtakos mašinos ar susijusio gaminio stabilumui arba nesukeltų per didelės jų konstrukcijos deformacijos.

3.4.2.   Judamosios pavaros dalys

Nukrypstant nuo 1.3.8.1 punkto, variklių atveju, judamieji apsaugai, neleidžiantys patekti prie judamųjų dalių variklio skyriuje, gali būti be blokavimo įtaisų, jei jiems atidaryti reikia įrankio ar rakto arba valdymo įtaiso, esančio vairavimo vietoje, jei pastaroji yra visiškai uždaroje kabinoje su užraktu, neleidžiančiu patekti į ją pašaliniams asmenims.

3.4.3.   Nuvirtimas ant šono ir apvirtimas

Jei yra rizika, kad savaeigės mašinos su jose važiuojančiu vairuotoju, operatoriumi (-iais) ar kitu (-ais) asmeniu (-imis) gali nuvirsti ant šono arba apvirsti, įrengiama atitinkama apsauginė konstrukcija, jei ji nedidina rizikos.

Ši konstrukcija turi būti tokia, kad, mašinai nuvirtus ant šono arba apvirtus, ji užtikrintų pakankamą ribotos deformacijos erdvę vežamam (-iems) asmeniui (-ims).

Gamintojas atlieka arba paveda atlikti atitinkamus kiekvieno tipo susijusios konstrukcijos bandymus, kad būtų galima patikrinti, ar konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytą reikalavimą.

3.4.4.   Krintantys daiktai

Jei yra rizika, kad ant savaeigių mašinų su jose važiuojančiu vairuotoju, operatoriumi (-iais) ar kitu (-ais) asmeniu (-imis) gali kristi daiktai ar medžiagos, mašinos projektuojamos ir gaminamos atsižvelgiant į šią riziką ir, jei yra vietos, jose įtaisoma atitinkama apsauginė konstrukcija.

Ši konstrukcija turi būti tokia, kad, jei kristų daiktai ar medžiagos, ji užtikrintų pakankamą ribotos deformacijos erdvę vežamam (-iems) asmeniui (-ims).

Gamintojas atlieka arba paveda atlikti atitinkamus kiekvieno tipo susijusios konstrukcijos bandymus, kad būtų galima patikrinti, ar konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytą reikalavimą.

3.4.5.   Prieigos priemonės

Rankenos ir laipteliai projektuojami, gaminami ir įtaisomi taip, kad operatoriai naudotųsi jais instinktyviai ir nenaudotų valdymo įtaisų prieigai palengvinti.

3.4.6.   Vilkimo įtaisai

Visos velkančiosios ar velkamosios mašinos turi turėti vilkimo ar prikabinimo įtaisus, suprojektuotus, pagamintus ir įtaisytus taip, kad būtų užtikrintas patogus ir patikimas sujungimas ir atjungimas bei užkirsta galimybė atsitiktiniam atsijungimui naudojimo metu.

Tiek, kiek to reikia dėl standžios vilkties apkrovos, vilkimo įtaisai tokiose mašinose turi turėti tokias atramas, kurių atraminiai paviršiai atitiktų apkrovos dydį ir pagrindą.

3.4.7.   Jėgos perdavimas iš savaeigės mašinos (ar traktoriaus) į priimančiąją mašiną

Savaeigę mašiną (ar traktorių) su priimančiosios mašinos pirmąja fiksuota atrama jungiantys nuimamieji mechaninių pavarų įtaisai projektuojami ir gaminami taip, kad visos darbo metu judančios dalys būtų apsaugotos per visą jų ilgį.

Savaeigės mašinos (ar traktoriaus) pusėje vieta, prie kurios pritvirtinamas nuimamasis mechaninės pavaros įtaisas, apsaugoma arba nejudančiu ir prijungtu prie savaeigės mašinos (arba traktoriaus) apsaugu, arba bet kokiu kitu tokią pat apsauginę funkciją atliekančiu įtaisu.

Tą apsaugą turi būti galima atidaryti, siekiant patekti prie nuimamojo pavaros įtaiso. Uždarius apsaugą, turi likti pakankamai vietos, kad mašinai (ar traktoriui) judant, pavaros velenas negadintų apsaugo.

Priimančios mašinos pusėje įstatomas velenas turi būti uždengtas prie mašinos pritvirtintu apsauginiu gaubtu.

Sukimo momento ribotuvai ar laisvosios eigos movos prie transmisijos su universaliaisiais lankstais gali būti tvirtinami tik varomosios mašinos pusėje. Nuimamasis mechaninės pavaros įtaisas turi būti atitinkamai pažymėtas.

Visos priimančios mašinos, kurių veikimas reikalauja, kad nuimamasis mechaninės pavaros įtaisas būtų prijungtas prie savaeigės mašinos (ar traktoriaus), turi tokią nuimamojo mechaninės pavaros įtaiso tvirtinamąją sistemą, kad, kai mašinos yra atjungtos, nei šis įtaisas, nei jo apsaugai nebūtų sugadinti dėl sąlyčio su žeme ar mašinos dalimi.

Išorinės apsaugo dalys projektuojamos, gaminamos ir įrengiamos taip, kad nesisuktų kartu su nuimamuoju mechaninės pavaros įtaisu. Apsaugas pavaros veleną turi dengti iki pat jo vidinių žiočių galo, jei naudojami paprastieji universalieji lankstai, ir mažiausiai iki išorinio lanksto arba lankstų centro, jei naudojami plačiakampiai universalieji lankstai.

Jei patekimo į darbo vietą priemonė yra prie nuimamojo mechaninių pavarų įtaiso, ji projektuojama ir gaminama taip, kad veleno apsaugai nebūtų naudojami kaip laipteliai, nebent jie būtų specialiai tam suprojektuoti ir pagaminti.

3.5.   Apsauga nuo kitų rizikos veiksnių

3.5.1.   Baterijos

Baterijos korpusas projektuojamas ir gaminamas taip, kad, nuvirtus ant šono arba apvirtus, elektrolitas neužtikštų ant operatoriaus ir kad būtų išvengta garų kaupimosi operatorių buvimo vietose.

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad bateriją būtų galima atjungti specialiu tam tikslui numatytu lengvai pasiekiamu įtaisu.

Mobiliųjų mašinų ar susijusių gaminių, įskaitant autonomines mobiliąsias mašinas ar susijusius gaminius, automatinio įkrovimo baterijos projektuojamos taip, kad būtų išvengta 1.3.8.2 ir 1.5.1 punktuose nurodytų pavojų, įskaitant mašinos ar susijusio gaminio sąlyčio ar susidūrimo su žmogumi arba kita mašina ar kitu susijusiu gaminiu riziką, kai mašina ar susijęs gaminys savarankiškai juda į įkrovimo stotį.

3.5.2.   Gaisras

Priklausomai nuo gamintojo numatomų pavojų, mašinos, atsižvelgiant į matmenis, turi:

a)	vietos įrengti lengvai pasiekiamiems gesintuvams, arba

b)	įmontuotą gesinimo sistemą.

3.5.3.   Pavojingų cheminių medžiagų išlakos

1.5.13 punkto antra ir trečia pastraipos netaikomos mašinoms, kurių pagrindinė funkcija – pavojingų cheminių medžiagų skleidimas. Tačiau turi būti pašalinta rizika operatoriui būti veikiamam tokių pavojingų išlakų.

Mobilioje mašinoje su joje važiuojančiu vairuotoju, kurios pagrindinė funkcija yra pavojingų cheminių medžiagų skleidimas, įrengiamos filtravimo kameros arba lygiavertės saugos priemonės.

3.5.4.   Sąlyčio su įtampingosiomis elektros oro linijomis rizika

Priklausomai nuo jų aukščio, mobiliosios mašinos ar susiję gaminiai, prireikus, projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad būtų išvengta sąlyčio su įtampingąja elektros oro linija rizikos arba elektros lanko susidarymo tarp bet kurios mašinos dalies arba mašiną vairuojančio operatoriaus ir įtampingosios elektros oro linijos rizikos.

Jei neįmanoma visiškai išvengti mašiną valdančių asmenų sąlyčio su įtampingąja elektros oro linija susidarymo rizikos, mobiliosios mašinos ar susiję gaminiai projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad būtų išvengta visų elektrinių pavojų.

3.6.   Informacija ir nurodymai

3.6.1.   Ženklai, signalai ir įspėjimai

Visos mašinos ar susiję gaminiai privalo turėti ženklus ir (arba) lenteles su instrukcijomis dėl naudojimo, reguliavimo ir techninės priežiūros, jei būtina, žmonių sveikatai ir saugai užtikrinti. Jie (jos) parenkami (-os), projektuojami (-os) ir gaminami (-os) taip, kad būtų aiškiai matomi (-os)ir neištrinami (-os).

Nedarant poveikio kelių eismo taisyklių reikalavimams, mašinos ar susiję gaminiai, kuriais vežamas vairuotojas, turi turėti šią įrangą:

a)	garsinį įspėjamąjį įtaisą žmonėms įspėti;

b)	numatytas naudojimo sąlygas atitinkančią šviesos signalų sistemą; šis reikalavimas netaikomas mašinoms ar susijusiems gaminiams, skirtiems dirbti tik po žeme ir naudojantiems ne elektros energiją;

c)	jei būtina, tarp mašinos ar susijusio gaminio ir priekabos turi būti atitinkama jungtis signalams valdyti.

Nuotolinio valdymo mašinos ar susiję gaminiai, kurie, dirbdami įprastomis sąlygomis, kelia žmonėms susidūrimo ar traiškymo riziką, turi turėti tinkamą priemonę, signalizuojančią apie mašinos judėjimą, arba priemonę žmonėms apsaugoti nuo tokios rizikos. Tokie patys reikalavimai taikomi mašinoms ar susijusiems gaminiams, kurie naudojimo metu nuolat kartoja judėjimą į priekį ir atgal išilgai vienos ašies, jei vairuotojas tiesiogiai nemato zonos už mašinos galo.

Mašinų ar susijusių gaminių konstrukcija turi būti tokia, kad įspėjimo ir signalizavimo įtaisai negalėtų būti netyčia atjungti. Jei tai svarbu saugai, tokie įtaisai turi turėti priemonę patikrinti, ar jie tinkamai veikia, o jų gedimas turi būti rodomas operatoriui.

Jei mašinų ar jų darbo įrankių judėjimas yra ypač pavojingas, ant mašinų turi būti ženklai, įspėjantys, kad negalima artintis prie veikiančių mašinų; šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi iš pakankamo atstumo, užtikrinančio netoliese atsidūrusių asmenų saugą.

3.6.2.   Ženklinimas

1)

Ant visų mašinų ar susijusių gaminių pateikiama ši įskaitoma ir neištrinama informacija: a) nominalioji galia, išreikšta kilovatais (kW); b) įprastinės konfigūracijos mašinos masė kilogramais (kg).

2)

Be to, kai tinkama, ant visų mašinų ar susijusių gaminių pateikiama ši įskaitoma ir neištrinama informacija: a) didžiausia traukiamoji jėga, numatyta sukabinimo kabliui niutonais (N); b) didžiausioji vertikalioji apkrova, numatyta sukabinimo kabliui niutonais (N).

3.6.3.   Naudojimo instrukcijos

3.6.3.1.   Vibracija

Naudojimo instrukcijose pateikiama ši informacija apie vibraciją, išreikštą pagreičiu (m/s2) ir mašinos ar susijusio gaminio perduodama plaštakos ir rankos sistemai arba visam kūnui:

a)	nuolatinių plaštakos ir rankos sistemą veikiančių virpesių suminė vibracijos vertė;

b)	pagreičio dėl pakartotinių smūginių virpesių, kurie veikia plaštakos ir rankos sistema, vidutinė pikinės amplitudės vertė;

c)	didžiausia visą kūną veikianti svertinio pagreičio vidutinė kvadratinė vertė, jei ji didesnė kaip 0,5 m/s2; jei ši vertė neviršija 0,5 m/s2, tai turi būti nurodyta;

d)	matavimų neapibrėžtis.

Šios vertės turi būti faktiškai išmatuotos konkrečios mašinos ar susijusio gaminio vertės arba nustatytos atlikus techniškai palyginamų mašinų ar susijusių gaminių, kurie yra tipiniai gaminamų mašinų ar susijusių gaminių atžvilgiu, matavimus.

Jei darniųjų standartų arba pagal 20 straipsnio 3 dalį Komisijos priimtų bendrųjų specifikacijų negalima taikyti, vibracija matuojama atitinkamai mašinai ar susijusiam gaminiui taikant tinkamiausią matavimo kodą.

Aprašomi taikyti matavimo kodai ir darbo sąlygos matavimo metu.

3.6.3.2.   Įvairiapusiškas naudojimas

Mašinos ar susijusio gaminio, naudojamo įvairiems tikslams priklausomai nuo naudojamos įrangos, naudojimo instrukcijose ir sukeičiamosios įrangos naudojimo instrukcijose pateikiama informacija, būtina saugiai surinkti ir naudoti pagrindinę mašiną ar susijusį gaminį bei sukeičiamąją įrangą, kuri gali būti įrengta.

3.6.3.3.   Autonominės mobiliosios mašinos ar susiję gaminiai

Autonominių mobiliųjų mašinų ar susijusių gaminių naudojimo instrukcijose nurodomos jų numatomo judėjimo kelio, darbo zonų ir pavojingų zonų charakteristikos.

4.   PAPILDOMI ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI RIZIKAI DĖL KĖLIMO VEIKSMŲ KOMPENSUOTI

Mašinos ar susiję gaminiai, kurie kelia pavojų atliekant kėlimo veiksmus, turi atitikti visus šiame skyriuje išdėstytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. Bendrųjų principų 4 punktą).

4.1.   Bendroji informacija

4.1.1.   4.1 skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	kėlimo veiksmas – iš daiktų ir (arba) žmonių susidedančių vienetinių apkrovų, kurių buvimo lygį tam tikru metu reikia keisti, judėjimas;

b)	valdomas krovinys – toks krovinys, kuris visą kelia juda naudojant fiksuotos padėties standžiąsias ar lanksčiąsias kreipes;

c)	darbinis koeficientas – gamintojo garantuotos apkrovos, kurią gali išlaikyti komponentas, ir ant komponento pažymėtos didžiausiosios darbinės apkrovos aritmetinis santykis;

d)	bandymo koeficientas – apkrovos, naudotos atliekant statinius ar dinaminius mašinos ar susijusio gaminio arba kėlimo reikmens bandymus, ir ant tos mašinos ar susijusio gaminio arba kėlimo reikmens pažymėtos didžiausiosios darbinės apkrovos aritmetinis santykis;

e)

statinis bandymas – toks bandymas, kai mašina ar susijęs gaminys arba kėlimo reikmuo iš pradžių apžiūrimi ir veikiami jėga, atitinkančia didžiausią darbinę apkrovą, padauginta iš atitinkamo statinio bandymo koeficiento, o paskui dar apžiūrimi nurodytą apkrovą nuėmus, kad būtų įsitikinta, ar nėra pažeidimų;

f)	dinaminis bandymas – toks bandymas, kai mašina ar susijęs gaminys dirba esant visoms galimoms konfigūracijoms visa didžiausia darbine apkrova, padauginta iš atitinkamo dinaminio bandymo koeficiento, atsižvelgiant į kėlimo mašinos dinaminę elgseną, siekiant patikrinti, ar ji tinkamai veikia;

g)	gabenimo talpa – mašinos ar susijusio gaminio dalis, ant kurios arba kurioje keliami žmonės ir (arba) kroviniai.

4.1.2.   Apsauga nuo mechaninių rizikos veiksnių

4.1.2.1.   Rizika dėl stabilumo stokos

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad būtų užtikrintas 1.3.1 punkte reikalaujamas stabilumas naudojimo ir nenaudojimo metu, taip pat visuose mašinų gabenimo, surinkimo ir išmontavimo etapuose, iš anksto numatyto komponentų gedimo atveju, taip pat, kai atliekami naudojimo instrukcijose numatyti bandymai. Todėl gamintojas taiko atitinkamus tikrinimo metodus.

4.1.2.2.   Kreipėmis ir bėgių keliais važiuojančios mašinos ar susiję gaminiai

Mašinos ar susiję gaminiai turi turėti įtaisus, veikiančius ant kreipių ar bėgių kelių, kad būtų išvengta nuvažiavimo nuo bėgių.

Jei, nepaisant tokių įtaisų, nuvažiavimo nuo bėgių arba bėgių ar važiuoklės gedimo rizika išlieka, įrengiami įtaisai, kurie neleidžia įrangai, komponentui ar kroviniui nukristi, o pačiai mašinai – apvirsti.

4.1.2.3.   Mechaninis stipris

Mašinos ar susiję gaminiai, įskaitant kėlimo reikmenis ir jų komponentus, turi gebėti išlaikyti visą gyvavimo laiką juos veikiančius įtempius naudojimo ir, jei taikoma, nenaudojimo metu visomis numatytomis įrengimo bei darbo sąlygomis ir esant visoms reikiamoms konfigūracijoms, atsižvelgiant, kai tinkama, į atmosferos veiksnius ir žmonių naudojamą jėgą. Šio reikalavimo taip pat turi būti laikomasi gabenant, surenkant ir išmontuojant mašinas.

Mašinos ar susiję gaminiai, įskaitant kėlimo reikmenis, projektuojami ir gaminami taip, kad numatytojo naudojimo ir visomis pagrįstai numanomo netinkamo naudojimo sąlygomis būtų išvengta gedimų dėl nuovargio ir susidėvėjimo.

Naudojamos medžiagos parenkamos pagal gamintojo numatomą darbo aplinką, ypatingą dėmesį atkreipiant į koroziją, dilimą, atsparumą smūgiams, ribines temperatūras, nuovargį, trapumą, spinduliuotę ir senėjimą.

Mašinos ar susiję gaminiai, įskaitant kėlimo reikmenis, projektuojami ir gaminami taip, kad galėtų išlaikyti statinio bandymo perkrovas be liekamųjų deformacijų ar akivaizdžių defektų. Skaičiuojant stiprį atsižvelgiama į statinio bandymo koeficiento, pasirinkto reikiamam saugos lygiui užtikrinti, vertę. Tas koeficientas paprastai yra toks:

a)	rankinės pavaros mašinų ar susijusių gaminių, įskaitant kėlimo reikmenis: 1,5;

b)	kitų mašinų ar susijusių gaminių: 1,25.

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad nebūtų gedimų, kai dinaminiams bandymams atlikti naudojama didžiausia darbinė apkrova, padauginta iš dinaminio bandymo koeficiento. Šis dinaminio bandymo koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis: paprastai šis koeficientas yra lygus 1,1. Paprastai bandymai atliekami esant gamintojo nurodytiems nominaliesiems greičiams. Jei mašinos ar susijusio gaminio valdymo grandinė leidžia vienu metu atlikti keletą judesių, bandymai atliekami nepalankiausiomis sąlygomis, paprastai derinant susijusius judesius.

4.1.2.4.   Skridiniai, būgnai, krumpliaračiai, lynai ir grandinės

Skridinių, būgnų ar krumpliaračių skersmuo turi atitikti lynų ar grandinių, su kuriomis jie gali būti naudojami, matmenis.

Būgnai ir krumpliaračiai projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad jų grandines ar lynus būtų galima vynioti jiems nenukrentant.

Lynai, tiesiogiai naudojami kroviniui kelti ar laikyti, turi būti be jokių sandūrų, išskyrus galines. Tačiau lynų sandūros gali būti įrenginiuose, kuriuose pagal konstrukciją lynus numatoma reguliariai modifikuoti atsižvelgiant į naudojimo reikmes.

Ištisinių lynų ir jų antgalių darbinis koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis. Paprastai šis koeficientas yra lygus 5.

Kėlimo grandinių darbinis koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis. Paprastai šis koeficientas yra lygus 4.

Siekiant patikrinti, ar yra pasiektas reikiamas darbinis koeficientas, gamintojas privalo atlikti arba paveda atlikti reikiamus kiekvieno tipo kroviniams tiesiogiai kelti naudojamos grandinės, lyno ir lyno antgalių bandymus.

4.1.2.5.   Kėlimo reikmenys ir jų komponentai

Kėlimo reikmenys ir jų komponentai rūšiuojami dėl jų nuovargio ir senėjimo procesų per tam tikrą darbo ciklų skaičių, atsižvelgiant į jų numatytą naudojimo trukmę pagal konkrečiam naudojimo atvejui nustatytas darbo sąlygas.

Be to:

a)	vielinio lyno ir lyno antgalio derinio darbinis koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis; paprastai šis koeficientas yra lygus 5. Lynai turi būti be jokių sandūrų arba kilpų, išskyrus lynų galuose;

b)	jei naudojamos grandinės su suvirintomis grandimis, pastarosios turi būti trumpagrandės. Grandinių darbinis koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis; paprastai šis koeficientas yra lygus 4;

c)

tekstilinių lynų, stropų ar austinių diržų darbinis koeficientas priklauso nuo medžiagos, gamybos būdo, matmenų ir naudojimo. Šis koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis; paprastai jis yra lygus 7, jei jų gamybai naudojamos medžiagos yra labai geros kokybės, o gamybos būdas atitinka jų numatytąjį naudojimą. Jei taip nėra, paprastai nustatomas didesnis koeficientas, kad būtų galima užtikrinti lygiavertį saugos lygį. Tekstiliniai lynai, stropai ir austiniai diržai negali turėti jokių mazgų, jungčių arba sandūrų, išskyrus tuos, kurie yra diržo galuose; šis reikalavimas netaikomas žiediniam stropui;

d)	visų stropų ar su stropais naudojamų metalinių komponentų darbinis koeficientas pasirenkamas taip, kad būtų užtikrintas reikiamas saugos lygis; paprastai šis koeficientas yra lygus 4;

e)	daugiašakio stropo didžiausia darbinė apkrova nustatoma pagal silpniausio stropo darbinį koeficientą, stropų skaičių ir mažinimo faktorių, priklausantį nuo stropų konfigūracijos;

f)	siekiant patikrinti, ar yra pasiektas reikiamas darbinis koeficientas, gamintojas atlieka arba paveda atlikti kiekvieno a–d punktuose nurodyto tipo komponento reikiamus bandymus.

4.1.2.6.   Judėjimo valdymas

Judėjimui valdyti skirti įtaisai turi veikti taip, kad mašinos ar susiję gaminiai, ant kurių jie įtaisyti, būtų saugūs.

a)	Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami arba turi tokius įtaisus, kad jų komponentų judėjimo amplitudė neviršytų nustatytų ribų. Prieš paleidžiant tokius įtaisus, kai tinkama, privalo būti įjungiamas įspėjamasis signalas;

b)	Jei toje pačioje vietoje vienu metu manevruoja kelios fiksuotos arba ant bėgių įrengtos mašinos ar susiję gaminiai ir kyla rizika susidurti, tokios mašinos projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų galima įrengti tokios rizikos išvengti padedančias sistemas;

c)	Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip, kad kroviniai negalėtų pavojingai slinkti ar laisvai ir netikėtai kristi, net kai iš dalies ar visiškai nutraukiamas energijos tiekimas arba kai operatorius nebevaldo mašinos;

d)	Įprastomis darbo sąlygomis nėra galimybės nuleisti krovinį naudojant vien tik frikcinius stabdžius, išskyrus tokias mašinas ar susijusius gaminius, pagal kurių numatytas funkcijas jie turi veikti tokiu būdu;

e)	Krovinius laikantys įtaisai projektuojami ir gaminami taip, kad krovinys netikėtai nenukristų.

4.1.2.7.   Krovinių judėjimas veiksmų atlikimo metu

Mašinų darbo vieta įrengiama taip, kad kuo geriau būtų matomos judamųjų dalių trajektorijos, siekiant išvengti galimų susidūrimų su žmonėmis, įranga ar kitomis tuo pačiu metu manevruojančiomis ir tokį pavojų sukelti galinčiomis mašinomis.

Valdomus krovinius keliančios mašinos projektuojamos ir gaminamos taip, kad judantis krovinys, gabenimo talpa ar atsvaras, jei toks yra, nesužeistų žmonių.

4.1.2.8.   Stacionariose aikštelėse sustojančios mašinos

4.1.2.8.1.   Gabenimo talpos judėjimas

Stacionariose aikštelėse sustojančių mašinų gabenimo talpų judėjimas pakeliui į aikštelę ir joje kreipiamas standžiai. Žirklinio pakėlimo sistemos taip pat laikomos standžiai kreipiamomis.

4.1.2.8.2.   Patekimas į gabenimo talpą

Jei žmonės gali patekti į gabenimo talpą, mašinos projektuojamos ir gaminamos taip, kad patekimo metu gabenimo talpa nejudėtų, ypač jos pakrovimo ar iškrovimo metu.

Mašinos projektuojamos ir gaminamos taip, kad gabenimo talpos ir aptarnaujamos aikštelės lygio skirtumas nekeltų rizikos suklupti.

4.1.2.8.3.   Rizika dėl sąlyčio su judančia gabenimo talpa

Jei reikia atitikti 4.1.2.7 punkto antroje pastraipoje nustatytą reikalavimą, į važiavimo zoną neturi būti įmanoma patekti įprasto darbo metu.

Jei tikrinimo ar techninės priežiūros metu yra rizika, kad po gabenimo talpa ar ant jos esantis žmogus gali būti prispaustas tarp šios gabenimo talpos ir nejudamųjų dalių, numatoma pakankamai laisvos vietos, naudojant saugumo saleles arba įrengiant gabenimo talpos judėjimą blokuojančią mechaninę įrangą.

4.1.2.8.4.   Rizika, kurią kelia iš gabenimo talpos krintantys kroviniai

Jei yra rizika, kad iš gabenimo talpos gali iškristi krovinys, mašina projektuojama ir gaminama taip, kad tokios rizikos būtų išvengta.

4.1.2.8.5.   Aikštelės

Neturi būti aikštelėse esančių žmonių susidūrimo su judančia gabenimo talpa ar kitomis judamosiomis dalimis rizikos.

Jei yra rizika, kad, kai gabenimo talpos nėra sustojimo aikštelėse, žmogus gali įkristi į važiavimo zoną, įtaisomi apsaugai šiai rizikai pašalinti. Tokie apsaugai neturi atsidaryti eigos zonos kryptimi. Juose turi būti įrengtas gabenimo talpos padėties valdomas apsaugo blokavimo įtaisas, apsaugantis:

a)	nuo pavojingo gabenimo talpos judėjimo tol, kol apsaugai yra uždaryti ir užrakinti;

b)	nuo pavojingo apsaugo atidarymo tol, kol gabenimo talpa nesustoja atitinkamoje aikštelėje.

4.1.3.   Tinkamumas pagal paskirtį

Prieš pateikiant kėlimo mašinas ar susijusius gaminius, įskaitant kėlimo reikmenis, rinkai arba prieš pradedant juos naudoti pirmą kartą, gamintojas turi užtikrinti, imdamasis atitinkamų priemonių, kad parengtos darbui mašinos ar susiję gaminiai, įskaitant kėlimo reikmenis, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra rankinio ar mechaninio valdymo, galėtų saugiai atlikti nurodytas funkcijas.

Statiniai ir dinaminiai bandymai, nurodyti 4.1.2.3 punkte, atliekami su visomis naudoti paruoštomis kėlimo mašinomis ar susijusiais gaminiais.

Jei nėra galimybės mašinas ar susijusius gaminius surinkti gamintojo patalpose, gamintojas imasi atitinkamų priemonių mašinų naudojimo vietoje. Priešingu atveju priemonių galima imtis gamintojo patalpose arba naudojimo vietoje.

4.2.   Mašinoms ar susijusiems gaminiams, kurių energijos šaltinis nėra rankų jėga, taikomi reikalavimai

4.2.1.   Judėjimo valdymas

Palaikantysis valdymo įtaisas naudojamas mašinų ar susijusių gaminių arba jų įrangos judėjimui valdyti. Tačiau daliniams arba visiems judesiams atlikti, kai nėra jokio keliamo krovinio arba mašinų ar susijusių gaminių susidūrimo rizikos, šie įtaisai gali būti pakeisti valdymo įtaisais, automatiškai nustatančiais sustojimus iš anksto pasirinktuose lygiuose, operatoriui nevaldant palaikančiojo valdymo įtaiso.

4.2.2.   Apkrovimo valdymas

Mašinos ar susiję gaminiai, kurių didžiausia darbinė apkrova yra ne mažesnė kaip 1 000 kg arba kurių virtimo momentas ne mažesnis kaip 40 000 Nm, turi turėti įtaisus, kurie įspėtų vairuotoją ir apsaugotų nuo pavojingo judėjimo:

a)	dėl perkrovos, kai viršijama didžiausioji darbinė apkrova arba didžiausiasis darbinis momentas, arba

b)	viršijamas virtimo momentas.

4.2.3.   Lynais valdomi įrenginiai

Lyninės gabenimo talpos, traktoriai ar traktorių važiuoklės turi būti įtempti atsvarais arba turi turėti įtaisą, nuolat reguliuojantį įtempimą.

4.3.   Informacija ir ženklai

4.3.1.   Grandinės, lynai ir austiniai diržai

Kiekviena kėlimo grandinės, lyno ar austinio diržo atkarpa, kuri nėra sąrankos dalis, ženklinama, o jei tai neįmanoma, turi plokštelę ar nenuimamą žiedą, ant kurių būtų nurodytas gamintojo pavadinimas bei adresas ir susijusio sertifikato žymuo.

Pirmiau nurodytame sertifikate pateikiama bent ši informacija:

a)	gamintojo pavadinimas bei adresas;

b)	grandinės ar lyno aprašas, kuriame nurodyta: i) nominalieji matmenys; ii) konstrukcija; iii) medžiaga, iš kurios pagaminta, ir iv) taikytas medžiagos specialusis metalurginio apdorojimo būdas;

c)	taikytas bandymo metodas;

d)	didžiausioji grandinės arba lyno apkrova naudojimo metu. Gali būti pateikiamas verčių intervalas, atsižvelgiant į numatomus taikymo atvejus.

4.3.2.   Kėlimo reikmenys

Ant kėlimo reikmenų pateikiami šie duomenys:

a)	medžiagos identifikavimo duomenys, kai tokia informacija reikalinga saugiam naudojimui;

b)	didžiausia darbinė apkrova.

Tuo atveju, kai kėlimo reikmenų praktiškai neįmanoma paženklinti, pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pateikiama ant plokštelės ar kitos lygiavertės priemonės, gerai pritvirtintos prie kėlimo reikmens.

Ta informacija turi būti lengvai įskaitoma ir pateikta tokioje vietoje, kurioje ji neišnyktų kėlimo reikmenims nusidėvint ir kurioje nebūtų pakenkta reikmens stipriui.

4.3.3.   Kėlimo mašinos ir susiję gaminiai

Ant kėlimo mašinos ar susijusio gaminio turi būti aiškiai pažymėta didžiausioji darbinė apkrova. Šis žymėjimas turi būti aiškiai įskaitomas, nenutrinamas ir nekoduotas.

Jei didžiausioji darbinė apkrova priklauso nuo kėlimo mašinos ar susijusio gaminio konfigūracijos, kiekvienoje darbo vietoje yra keliamosios galios plokštelė, kurioje geriausia diagramų forma ar lentelių pavidalu pateikiamos kiekvienos konfigūracijos leidžiamos darbinės apkrovos.

Tik kroviniams kelti skirtos mašinos ar susiję gaminiai, turintys gabenimo talpą, į kurią gali patekti žmonės, turi turėti aiškų ir nenutrinamą įspėjimo ženklą, draudžiantį kelti žmones. Šis įspėjimo ženklas turi būti matomas kiekvienoje vietoje, kurioje galima patekti į gabenimo talpą.

4.4.   Naudojimo instrukcijos

4.4.1.   Kėlimo reikmenys

Prie kiekvieno kėlimo reikmens ar kiekvienos nedalomos parduodamų reikmenų siuntos pridedamos instrukcijos, kuriose pateikiama bent ši informacija:

a)	numatytasis naudojimas;

b)	naudojimo ribos (ypač tų kėlimo reikmenų, pavyzdžiui, magnetinių ar vakuuminių padėklų, kurie nevisiškai atitinka 4.1.2.6 punkto e papunkčio reikalavimus);

c)	surinkimo, naudojimo ir techninės priežiūros instrukcijos;

d)	naudotas statinio bandymo koeficientas.

4.4.2.   Kėlimo mašinos ar susiję gaminiai

Prie kėlimo mašinų ar susijusių gaminių pridedamos naudojimo instrukcijas, kuriose pateikiama ši informacija:

a)

kėlimo mašinos ar susijusio gaminio techninės charakteristikos, visų pirma: i) didžiausia darbinė apkrova ir, kai tinkama, 4.3.3 punkto antroje pastraipoje aprašytos kėlimo galios plokštelės arba lentelės kopija; ii) atramas ar inkaravimo įtaisus veikiančios jėgos ir, kai tinkama, bėgių kelių charakteristikos; iii) kai tinkama, balasto apibūdinimas ir jo įrengimo priemonės;

b)	darbo žurnalo, jei jis nepateikiamas kartu su kėlimo mašina, turinys;

c)	naudojimo patarimai, ypač kaip operatoriui kompensuoti krovinio tiesioginio matomumo stygių;

d)	kai tinkama, gamintojo atliktų bandymų išsami ataskaita, kurioje aprašomi atlikti statiniai ir dinaminiai bandymai;

e)	kėlimo mašinoms ar susijusiems gaminiams, kurie nėra surenkami gamintojo patalpose tokia forma, kokia jie turi būti naudojami, būtinos instrukcijos, kaip atlikti 4.1.3 punkte nurodytas priemones prieš pradedant juos naudoti.

5.   POŽEMINIAMS DARBAMS SKIRTOMS MAŠINOMS AR SUSIJUSIEMS GAMINIAMS TAIKOMI PAPILDOMI ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI

Požeminiams darbams skirtos mašinos ar susiję gaminiai turi atitikti visus šiame skyriuje nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. Bendrųjų principų 4 punktą).

5.1.   Rizika dėl stabilumo stokos

Energiją naudojančios stogo atramos projektuojamos ir gaminamos taip, kad kėlimo metu būtų išlaikoma nurodyta judėjimo kryptis ir kad jos neslystų prieš tai arba tuo metu, kai jas pradeda veikti apkrova, ir po to, kai apkrova pašalinama. Jos turi turėti atskiros hidraulinės atramos viršutinių plokščių inkaravimo įtaisus.

5.2.   Judėjimas

Energiją naudojančios stogo atramos turi užtikrinti netrukdomą žmonių judėjimą.

5.3.   Valdymo įtaisai

Bėgiais judančių mašinų akceleratoriaus ir stabdžių valdymo įtaisai turi būti rankiniai. Tačiau paleidimo įtaisai gali būti valdomi pėda.

Energiją naudojančių stogo atramų valdymo įtaisai projektuojami ir išdėstomi taip, kad perkėlimo veiksmo metu operatoriai toje vietoje būtų apsaugoti atrama. Valdymo įtaisai apsaugomi nuo atsitiktinio atjungimo.

5.4.   Stabdymas

Savaeigėse bėgiais judančiose požeminių darbų mašinose turi būti paleidimo įtaisas, veikiantis mašinos judėjimą valdančią grandinę taip, kad judėjimas būtų sustabdomas, jei vairuotojas nebevaldo judėjimo.

5.5.   Gaisras

Jei mašinose ar susijusiuose gaminiuose yra labai degių dalių, jos privalo atitikti 3.5.2 punkto b papunkčio reikalavimą.

Požeminių darbų mašinų ar susijusių gaminių stabdymo sistema projektuojama ir gaminama taip, kad nekibirkščiuotų ar nesukeltų gaisro.

Požeminių darbų mašinos ar susiję gaminiai su vidaus degimo varikliais privalo turėti tik tokius variklius, kuriuose naudojamas kuras su žemu garavimo slėgiu ir kuriuose negali atsirasti jokia elektros kibirkštis.

5.6.   Išmetamieji teršalai

Vidaus degimo variklių išmetamieji teršalai neturi būti išleidžiami aukštyn.

6.   DĖL ŽMONIŲ KĖLIMO YPATINGĄ RIZIKĄ KELIANČIOMS MAŠINOMS AR SUSIJUSIEMS GAMINIAMS TAIKOMI PAPILDOMI ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI

Dėl žmonių kėlimo ypatingą riziką keliančios mašinos ar susiję gaminiai turi atitikti visus šiame skyriuje nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (žr. Bendrųjų principų 4 punktą).

6.1.   Bendroji informacija

6.1.1.   Mechaninis stipris

Gabenimo talpa, įskaitant esamus liukus, projektuojama ir gaminama taip, kad jos erdvės ir stiprio pakaktų didžiausiajam leidžiamam asmenų skaičiui gabenti ir atitiktų didžiausiąją darbinę apkrovą.

4.1.2.4 ir 4.1.2.5 punktuose nurodytų komponentų darbiniai koeficientai yra nepakankami žmonių kėlimo mašinoms ar susijusiems gaminiams, todėl jie paprastai dvigubinami. Žmonėms arba žmonėms ir kroviniams kelti skirtos mašinos ar susiję gaminiai turi turėti gabenimo talpos pakabinimo ar atramos sistemą, suprojektuotą ir pagamintą taip, kad užtikrintų reikiamą bendrąjį saugos lygį ir pašalintų gabenimo talpos kritimo riziką.

Jei gabenimo talpai pakabinti naudojami lynai arba grandinės, paprastai turi būti bent du nepriklausomi lynai ar grandinės, kurių kiekviena turi savo inkaravimo įtaisą.

6.1.2.   Ne žmogaus jėga varomų mašinų ar susijusių gaminių apkrovimo valdymas

Nepriklausomai nuo didžiausiosios darbinės apkrovos ir virtimo momento, taikomi 4.2.2 punkto reikalavimai, jei gamintojas negali įrodyti, kad nėra perkrovos arba virtimo rizikos.

6.2.   Valdymo įtaisai

Jei pagal saugos reikalavimus nereikia kitų sprendimų, gabenimo talpa paprastai projektuojama ir gaminama taip, kad joje būdami žmonės galėtų valdyti judėjimą aukštyn ir žemyn, ir, jei reikia, kitokį gabenimo talpos judėjimą.

Veikimo metu šie valdymo įtaisai turi pirmumą prieš kitus tą patį judėjimą valdančius įtaisus, išskyrus avarinio stabdymo įtaisą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti judėjimo valdymo įtaisai turi būti palaikančiojo valdymo tipo, išskyrus atvejus, kai gabenimo talpa yra visiškai uždara. Jei nėra jokios žmonių arba daiktų ant gabenimo talpos susidūrimo arba kritimo rizikos ir nėra jokios kitos rizikos dėl gabenimo talpos judėjimo aukštyn ir žemyn, vietoj palaikančiojo valdymo įtaisų gali būti naudojami valdymo įtaisai, kurie leistų automatiškai sustoti iš anksto pasirinktose padėtyse.

6.3.   Rizika gabenimo talpoje ar ant jos esantiems žmonėms

6.3.1.   Gabenimo talpos judėjimo keliama rizika

Mašinos ar susiję gaminiai žmonėms kelti projektuojami, gaminami ir įrengiami taip, kad gabenimo talpos greitėjimas arba lėtėjimas nekeltų rizikos žmonėms.

6.3.2.   Žmonių iškritimo iš gabenimo talpos rizika

Gabenimo talpa neturi pasvirti tiek, kad iškiltų rizika joje esantiems žmonėms iškristi, įskaitant tuos atvejus, kai mašina ar susijęs gaminys ir gabenimo talpa juda.

Jei gabenimo talpa suprojektuota kaip darbo vieta, imamasi priemonių, kad būtų užtikrintas jos stabilumas ir išvengta pavojingo judėjimo.

Jei 1.5.15 punkte nurodytų priemonių nepakanka, gabenimo talpos turi turėti leidžiamų gabenti žmonių skaičiui pakankamą tinkamų inkaravimo taškų skaičių. Inkaravimo įtaisų vietos turi būti pakankamai tvirtos, kad jas būtų galima naudoti asmeninėms apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonėms.

Grindų ar lubų liukai ar šoninės durys projektuojami ir gaminami taip, kad jų nebūtų galima atidaryti netyčia, ir atsidaro į tą pusę, kurioje nėra rizikos žmonėms iškristi joms netikėtai atsidarius.

6.3.3.   Ant gabenimo talpos galinčių nukristi daiktų keliama rizika

Jei yra rizika, kad ant gabenimo talpos gali nukristi daiktų ir taip kilti pavojus žmonėms, gabenimo talpa turi turėti apsauginį stogą.

6.4.   Stacionarias aikšteles aptarnaujančios mašinos ar susiję gaminiai

6.4.1.   Rizika gabenimo talpoje ar ant jos esantiems žmonėms

Gabenimo talpa projektuojama ir gaminama taip, kad nebūtų jokios rizikos gabenimo talpoje ar ant jos esantiems žmonėms ir (arba) daiktams susidurti su pritvirtintomis ar judančiomis dalimis. Jei būtina, kad būtų įvykdytas šis reikalavimas, pati gabenimo talpa visiškai uždaroma durimis, turinčiomis blokavimo įtaisą, kuris apsaugo nuo gabenimo talpos pavojingo judėjimo, jei durys būtų neuždarytos. Durys lieka uždarytos, jei gabenimo talpa sustoja tarp aikštelių, jei yra rizika iškristi iš gabenimo talpos.

Mašinos ar susiję gaminiai projektuojami ir gaminami taip ir, jei reikia, turi turėti tokius įtaisus, kad gabenimo talpa negalėtų nevaldomai pajudėti į viršų ar apačią. Šie įtaisai turi sustabdyti gabenimo talpą, jai pasiekus didžiausią darbinę apkrovą ir didžiausią leidžiamą greitį.

Stabdymo veiksmas neturi sukelti žmonėms kenksmingo lėtėjimo, nepriklausomai nuo apkrovos sąlygų.

6.4.2.   Valdymo įtaisai aikštelėse

Kiti nei avarinio valdymo įtaisai aikštelėse neturi pradėti gabenimo talpos judėjimo, kai:

a)	veikia gabenimo talpoje esantys valdymo įtaisai;

b)	gabenimo talpa nėra aikštelėje.

6.4.3.   Patekimas į gabenimo talpą

Aikštelėse ir ant gabenimo talpos esantys apsaugai projektuojami ir gaminami taip, kad užtikrintų saugų patekimą į gabenimo talpą ir išėjimą iš jos, atsižvelgiant į numatytą kelti krovinių ir asmenų ribą.

6.5.   Ženklinimas

Gabenimo talpoje turi būti pateikta saugai užtikrinti būtina informacija, įskaitant informaciją apie:

a)	gabenimo talpa kelti leidžiamą žmonių skaičių;

b)	didžiausią darbinę apkrovą.

---

(1)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).