(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB (3) nustatytas reikalavimas, kad vartotojų gaminiai turi būti saugūs, ir kad valstybių narių rinkos priežiūros institucijos privalo imtis veiksmų dėl pavojingų gaminių, taip pat keistis informacija tuo tikslu naudodamosi Sąjungos skubaus pasikeitimo informacija sistema (toliau – RAPEX);

(2)

Direktyvą 2001/95/EB reikia peržiūrėti ir atnaujinti, atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su naujomis technologijomis ir pardavimu internetu, siekiant užtikrinti, kad ji derėtų su Sąjungos derinamųjų teisės aktų ir standartizacijos teisės aktų pokyčiais, kad būtų užtikrintas geresnis gaminių atšaukimo dėl saugos veikimas, taip pat, kad maisto produktus imituojančių gaminių, iki šiol reglamentuotų Tarybos direktyva 87/357/EEB (4), sistema būtų aiškesnė. Siekiant aiškumo, direktyvos 2001/95/EB ir 87/357/EEB turėtų būti panaikintos ir pakeistos šiuo reglamentu;

(3)

reglamentas yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, pagal kurias valstybės narės į nacionalinę teisę negali perkelti skirtingų nuostatų. Pasirinkus reglamentą, o ne direktyvą, taip pat galima lengviau įgyvendinti tikslą užtikrinti suderinamumą su gaminių, kurie patenka į Sąjungos derinamųjų teisės aktų taikymo sritį, rinkos priežiūros teisės aktų sistema; šioje srityje taikytina teisinė priemonė taip pat yra reglamentas, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 (5). Galiausiai, tokiu pasirinkimu reguliavimo našta bus dar labiau sumažinta nuosekliai taikant gaminių saugos taisykles visoje Sąjungoje;

(4)

šio reglamento tikslas – prisidėti prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo. Visų pirma, juo turėtų būti siekiama užtikrinti vartotojų sveikatą bei saugą ir vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su vartotojams skirtais gaminiais;

(5)

šiuo reglamentu turėtų būti siekiama apsaugoti vartotojus ir užtikrinti jų saugą, o tai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisinės sistemos principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Pavojingi gaminiai gali sukelti labai neigiamas pasekmes vartotojams ir piliečiams. Visi vartotojai, įskaitant pažeidžiamiausius vartotojus, kaip antai vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ar asmenys su negalia, turi teisę į saugius gaminius. Vartotojai turėtų turėti pakankamai priemonių pasinaudoti ta teise, o valstybės narės turėtų turėti atitinkamas priemones, kad galėtų užtikrinti šio reglamento vykdymą;

(6)

nors rengiami konkretiems sektoriams skirti Sąjungos derinamieji teisės aktai, kuriais reglamentuojami konkrečių gaminių ar konkrečių kategorijų gaminių saugos aspektai, praktiškai yra neįmanoma priimti Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojami visi esami arba galbūt dar tik pasirodysiantys vartojimo gaminiai. Todėl reikia nustatyti plačią horizontalaus pobūdžio teisės aktų sistemą, kad būtų pašalintos spragos ir būtų papildytos esamų ar būsimų konkretiems sektoriams skirtų Sąjungos derinamųjų teisės aktų nuostatos ir būtų užtikrinta vartotojų apsauga, kurios kitaip tie teisės aktai neužtikrintų, visų pirma, siekiant užtikrinti aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, kaip reikalaujama SESV 114 ir 169 straipsniais;

(7)

tuo pat metu gaminių, kuriems taikomi konkretiems sektoriams skirti Sąjungos derinamieji teisės aktai, atžvilgiu įvairių šio reglamento dalių taikymo sritis turėtų būti aiškiai apibrėžta, kad būtų išvengta nuostatų dubliavimosi ir užtikrinta aiški teisinė sistema;

(8)

nors kai kurios šio reglamento nuostatos, pavyzdžiui, susijusios su didžiąja dalimi ekonominės veiklos vykdytojų pareigų, neturėtų būti taikomos gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, tam tikros kitos šio reglamento nuostatos papildo Sąjungos derinamuosius teisės aktus, todėl jos turėtų būti taikomos tokiems gaminiams. Visų pirma, bendrasis gaminių saugos reikalavimas ir susijusios nuostatos turėtų būti taikomi vartojimo gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, kai tam tikrų rūšių rizikai nėra taikomi tie Sąjungos derinamieji teisės aktai. Šio reglamento nuostatos dėl elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigų, ekonominės veiklos vykdytojų pareigų nelaimingų atsitikimų atvejais, vartotojų teisės gauti informaciją ir teisių gynimo priemonių, taip pat nuostatos dėl vartotojų gaminių atšaukimo dėl saugos, turėtų būti taikomos gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai ta apimtimi, kuria tokiuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų, kuriomis būtų siekiama to paties tikslo. Be to, RAPEX jau yra naudojama Sąjungos derinamųjų teisės aktų tikslais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1020 20 straipsnyje; todėl šio reglamento nuostatos, kurios reglamentuoja SAFEty Gate ir jos veikimą, turėtų būti taikomos gaminiams, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai;

(9)

gaminiams, sukurtiems tik profesionaliam naudojimui, bet paskui patekusiems į vartotojų rinką, turėtų būti taikomas šis reglamentas, nes jie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, kai jie yra naudojami pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis;

(10)

prieš pateikiant rinkai vaistus atliekamas jų vertinimas, įskaitant konkrečią rizikos ir naudos analizę. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas tiems gaminiams;

(11)

Sąjungos teisėje maisto produktų, pašarų ir susijusiose srityse nustatyta specifinė sistema, kuria užtikrinama ja reglamentuojamų gaminių sauga. Iš tiesų maisto produktams ir pašarams taikoma specifinė teisinė sistema, visų pirma, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (6). Be to, maisto produktai ir pašarai reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 (7), kuriuo užtikrinamas suderintas požiūris į oficialią kontrolę, skirtą patikrinti, ar laikomasi pašarų ir maisto srities teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas maisto produktams ir pašarams, išskyrus medžiagas ir gaminius, skirtus liestis su maisto produktais, kiek tai susiję su rizika, kuriai netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 (8) arba kiti konkretiems maisto produktams skirti teisės aktai, kurie taikomi tik cheminio ir biologinio pobūdžio su maistu susijusiai rizikai;

(12)

gyviems augalams taikoma specifinė teisinė sistema, visų pirma, numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/2031 (9), kuria, siekiant užtikrinti vartotojų saugą, atsižvelgiama į tų produktų ypatumus;

(13)

šalutiniai gyvūniniai produktai yra gyvūninės kilmės medžiagos, kurių žmonės nevartoja. Tiems produktams, pavyzdžiui, pašarams, taikoma specifinė teisinė sistema, visų pirma, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (10);

(14)

augalų apsaugos produktams, taip pat vadinamiems pesticidais, taikomos konkrečios jų autorizacijai nacionaliniu lygmeniu skirtos nuostatos, grindžiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 (11), todėl šis reglamentas taip pat neturėtų būti jiems taikomas;

(15)

orlaiviams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 (12) 2 straipsnio 3 dalies d punkte, taikoma valstybių narių reguliavimo kontrolė, atsižvelgiant į jų keliamą ribotą riziką civilinės aviacijos saugai. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas tiems orlaiviams;

(16)

šiame reglamente nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi naudotiems gaminiams arba taisomiems, atnaujintiems ar perdirbtiems gaminiams, kurie, vykdant komercinę veiklą, vėl patenka į tiekimo grandinę, išskyrus tuos gaminius, kurių atitikties pažangiausiems saugos standartams vartotojas pagrįstai negali tikėtis, pavyzdžiui, gaminius, kurie rinkai aiškiai pateikiami kaip taisytini ar atnaujintini arba kurie buvo tiekiami rinkai kaip kolekcionuojami istorinės reikšmės daiktai;

(17)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas paslaugoms. Tačiau siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir saugą, gaminiai, kurie vartotojams tiekiami ar siūlomi teikiamų paslaugų srityje, įskaitant gaminius, su kuriais vartotojai susiduria tiesiogiai, kai jiems teikiamos paslaugos, turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Tačiau į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti įrenginiai, kuriais vartotojai važiuoja ar keliauja, jei tokius įrenginius tiesiogiai eksploatuoja paslaugos teikėjas teikdamas transporto paslaugą, nes jie turėtų būti vertinami kartu su teikiamos paslaugos sauga;

(18)

antikvariniai daiktai, kaip antai meno kūriniai ar kolekciniai daiktai, yra konkrečių kategorijų gaminiai, kurių atveju negalima reikalauti, kad jie atitiktų šiame reglamente nustatytus saugos reikalavimus, todėl jie neturėtų būti įtraukti į jo taikymo sritį. Tačiau siekiant išvengti, kad kiti gaminiai nebūtų klaidingai laikomi priklausančiais toms kategorijoms, būtina atsižvelgti į tai, kad meno kūriniai yra gaminiai, sukurti tik meno tikslais, kad kolekciniai daiktai yra tikrai reti ir turi istorinę ar mokslinę vertę, pateisinančią jų rinkimą ir išsaugojimą, ir kad antikvariniai daiktai, jeigu jie dar nėra meno kūriniai ar kolekciniai daiktai arba nei viena nei kita, turėtų būti ypač seni. Vertinant, ar gaminys yra antikvarinis daiktas, kaip antai meno kūrinys ar kolekcinis daiktas, galima atsižvelgti į Tarybos direktyvos 2006/112/EB (13) IX priedą;

(19)

Pasaulio sveikatos organizacija terminą „sveikata“ apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną, o ne vien kaip ligos ar negalios nebuvimą;

(20)

nuotolinė prekyba, įskaitant pardavimą internetu, taip pat turėtų būti įtraukta į šio reglamento taikymo sritį. Pardavimui internetu nuosekliai ir stabiliai augant, atsirado naujų verslo modelių, naujų problemų, susijusių su gaminių sauga, ir naujų dalyvių rinkoje, kaip antai elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų;

(21)

tuo atveju, kai gaminys siūlomas pirkti internetu ar kitomis nuotolinės prekybos priemonėmis, jis turėtų būti laikomas patiektu rinkai, jeigu pasiūlymas pirkti skirtas vartotojams Sąjungoje. Laikantis taikomų Sąjungos taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės, siekiant nustatyti, ar pasiūlymas yra skirtas vartotojams Sąjungoje, turėtų būti atliekama kiekvieno konkretaus atvejo analizė. Pasiūlymas pirkti turėtų būti laikomas skirtu vartotojams Sąjungoje, jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas bet kokiomis priemonėmis nukreipia savo veiklą į valstybę narę. Atliekant kiekvieno konkretaus atvejo analizę, turėtų būti atsižvelgta į svarbius veiksnius, pavyzdžiui, geografines vietoves, į kurias gali būti siunčiamas gaminys, kalbas, kuriomis teikiamas pasiūlymas ar užsakymas, mokėjimo būdus, valstybės narės naudojamą valiutą arba vienoje iš valstybių narių įregistruotą domeno vardą. Pardavimo internetu atveju nepakanka vien to, kad ekonominės veiklos vykdytojų ar elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų sąsaja yra prieinama valstybėje narėje, kurioje vartotojas yra įsisteigęs arba kurioje yra jo gyvenamoji vieta;

(22)

pagal šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą ekonominės veiklos vykdytojai turėtų privalėti pateikti rinkai tik saugius gaminius. Toks aukštas saugos lygis, visų pirma, turėtų būti pasiektas projektuojant gaminį ir jo savybėmis, atsižvelgiant į gaminio paskirtį, numatomą naudojimą ir naudojimo sąlygas. Likusi rizika, jeigu tokia yra, turėtų būti sumažinta taikant tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, perspėjimus ir instrukcijas;

(23)

gaminio sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visus svarbius gaminio aspektus, visų pirma, į jo savybes, pavyzdžiui, fizines, mechanines ir chemines savybes, ir jo pateikimą, taip pat į konkrečius tam tikrų kategorijų vartotojų, kurie, tikėtina, naudos gaminius, ypač vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų su negalia, poreikius ir jiems dėl gaminio kylančią riziką. Ta rizika taip pat gali apimti pavojų aplinkai tiek, kiek gaminys kelia pavojų vartotojų sveikatai ir saugai. Atliekant tą vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į skaitmeniniais ryšiais susietų produktų keliamą pavojų sveikatai, įskaitant pavojų psichikos sveikatai, ypač pažeidžiamų vartotojų, visų pirma, vaikų. Todėl, vertindami skaitmeniniais ryšiais susietųjų produktų, kurie gali turėti poveikį vaikams, saugą, gamintojai turėtų užtikrinti, kad jų rinkai tiekiami produktai atitiktų aukščiausius saugos, saugumo ir pritaikytosios privatumo apsaugos standartus, atsižvelgiant į vaikų interesus. Be to, jeigu būtina pateikti konkrečią informaciją, kad gaminių sauga būtų užtikrinta tam tikros kategorijos asmenims, vertinant gaminių saugą taip pat turėtų būti atsižvelgta į tos informacijos pateikimą ir jos prieinamumą. Visų gaminių sauga turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar yra poreikis gaminių saugą išlaikyti visą jų naudojimo laiką;

(24)

su kitais daiktais susiejami daiktai arba neįmontuoti daiktai, kurie daro poveikį kito daikto veikimui, gali kelti pavojų gaminio saugai. Į tą aspektą turėtų būti tinkamai atsižvelgta, nes jis gali kelti riziką. Ryšiai ir tarpusavio priklausomybė, kuriuos daiktas gali turėti su atskirai gaminamais ir parduodamais daiktais, neturėtų kenkti jo saugai;

(25)

naujos technologijos galėtų kelti naują riziką vartotojų sveikatai ir saugai arba keisti esamos rizikos pasireiškimo būdą, pavyzdžiui, neteisėta išorinė prieiga prie gaminio arba jo savybių keitimas. Naujos technologijos galėtų iš esmės pakeisti originalų gaminį, pavyzdžiui, atnaujinant programinę įrangą, todėl, jeigu tas esminis pakeitimas galėtų daryti poveikį gaminio saugai, turėtų būti atliekamas naujas rizikos vertinimas;

(26)

konkrečios kibernetinės rizikos, darančios poveikį vartotojų saugai, taip pat protokolų ir sertifikavimo klausimus galima spręsti sektoriams skirtais teisės aktais. Tačiau turėtų būti užtikrinta, kad tais atvejais, kai tokie sektoriams skirti teisės aktai netaikomi, atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai, projektuodami gaminius, ir nacionalinės institucijos, tuos gaminius vertindamos, atsižvelgtų į su naujomis technologijomis susijusią riziką siekiant užtikrinti, kad atlikus gaminio pakeitimus jis netaptų nesaugus;

(27)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai ir nuosekliai taikyti šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, svarbu naudotis Europos standartais, reglamentuojančiais tam tikrus gaminius ir riziką. Europos standartai, kurių nuorodos buvo paskelbtos pagal Direktyvą 2001/95/EB, ir toliau turėtų leisti preziumuoti atitiktį šiame reglamente nustatytam bendrajam saugos reikalavimui. Komisijos pagal Direktyvą 2001/95/EB pateikti standartizacijos prašymai turėtų būti laikomi pagal šį reglamentą pateiktais standartizacijos prašymais. Jei tas pats standartas apima skirtingas rizikas ar rizikos kategorijas, gaminio atitiktimi standarto daliai, apimančiai atitinkamą riziką ar rizikos kategoriją, paties gaminio sauga preziumuojama tiek, kiek tai susiję su atitinkama rizika ar rizikos kategorija;

(28)

jei Komisija nustato, kad reikalingas Europos standartas, užtikrinantis tam tikrų gaminių atitiktį šiame reglamente nustatytam bendrajam saugos reikalavimui, ji turėtų taikyti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (14) nuostatas prašydama vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti standarto projektą arba nurodyti, kuris iš standartų būtų tinkamas, siekiant užtikrinti, kad jį atitinkantys gaminiai būtų preziumuojami esančiais saugiais;

(29)

gaminiai galėtų kelti įvairią riziką skirtingoms lytims ir standartizavimo veikloje į tai reikia atsižvelgti, kad nebūtų neatitikimų saugos srityje, taigi ir lyčių nelygybės saugos srityje. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos deklaracijoje dėl į lyčių lygybę orientuotų standartų apibrėžiami keli veiksmai, kuriuos nacionalinės standartizacijos institucijos ir standartus rengiančios organizacijos turėtų įtraukti į savo lyčių lygybės veiksmų planą, skirtą į lyčių lygybę orientuotų standartų ir kitų standartų rengimui, kad būtų sukurti lyčių požiūriu subalansuoti, reprezentatyvūs ir įtraukūs standartai;

(30)

atliekant Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 pritaikymą kartu turėtų būti nustatyta ir konkreti konkrečiųjų saugos reikalavimų priėmimo procedūra, padedant šiame reglamente numatytam specialiajam komitetui;

(31)

nesant Europos standartų, valstybės narės, kurioje gaminys buvo tiekiamas rinkai, nacionalinė teisė, kurioje nustatyti sveikatos ir saugos reikalavimai, turėtų atitikti Sąjungos teisę, visų pirma, SESV 34 ir 36 straipsnius;

(32)

ekonominės veiklos vykdytojams, atsižvelgiant į jų atitinkamą vaidmenį tiekimo grandinėje, turėtų būti taikomos proporcingos su gaminių sauga susijusios pareigos, kad būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų sveikatos apsauga ir sauga, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog jie rinkai tiektų tik saugius ir šį reglamentą atitinkančius gaminius. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno ekonominės veiklos vykdytojo funkcijas tiekimo ir platinimo procese. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su tikrinimu, ar gamintojas ir, kai aktualu, importuotojas laikėsi savo pareigų, iš platintojo turėtų būti reikalaujama atlikti tik faktinius patikrinimus, o ne vertinti jų pateiktą informaciją. Gaminio bei ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimo informaciją ir instrukcijas bei saugos informaciją ekonominės veiklos vykdytojai galėtų papildomai pateikti skaitmenine forma, naudodami elektroninius sprendimus, pavyzdžiui, QR kodą arba duomenų matricos kodą;

(33)

gamintojai taip pat turėtų parengti rinkai pateikiamų gaminių techninius dokumentus, kuriuose turėtų būti pateikta būtina informacija, kad būtų įrodyta, jog tie gaminiai yra saugus. Techniniai dokumentai turėtų būti grindžiami gamintojo atlikta vidaus rizikos analize. Techniniuose dokumentuose pateiktinos informacijos kiekis turėtų būti proporcingas gaminio sudėtingumui ir gamintojo nustatytai galimai rizikai. Visų pirma, gamintojai turėtų pateikti bendrą gaminio aprašymą ir jo saugai įvertinti būtinus elementus. Sudėtinių gaminių ar galimai pavojingų gaminių atveju pateiktinoje informacijoje gaminį gali reikėti aprašyti išsamiau. Tokiais atvejais taip pat turėtų būti įtraukta tos rizikos analizė ir techninės priemonės, priimtos tam, kad būtų sumažinta ar pašalinta rizika. Jei gaminys atitinka Europos standartus ar kitus elementus, taikomus siekiant įvykdyti šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą, taip pat turėtų būti pateiktas atitinkamų Europos standartų ar kitų elementų sąrašas;

(34)

bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris gaminį rinkai pateikia savo vardu ar su savo prekių ženklu arba kuris gaminį iš esmės pakeičia taip, kad toks pokytis galėtų daryti poveikį šiame reglamente nustatytų reikalavimų atitikčiai, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(35)

gaminio pakeitimas naudojant fizines ar skaitmenines priemones galėtų paveikti gaminio pobūdį ir jo savybes taip, kaip nebuvo numatyta pradiniame gaminio rizikos vertinime, o tai galėtų kelti pavojų gaminio saugai. Todėl toks pakeitimas turėtų būti laikomas esminiu pakeitimu ir, jei jo neatliko vartotojas ar jo vardu veikiantis asmuo, gaminys turėtų būti laikomas nauju kito gamintojo gaminiu. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatyto bendrojo saugos reikalavimo, tą esminį pakeitimą atliekantis asmuo turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų būti taikomos tos pačios pareigos. Tas reikalavimas turėtų būti taikomas tik pakeistai gaminio daliai, jei pakeitimas nedaro poveikio visam gaminiui. Siekiant išvengti nereikalingos ir neproporcingos naštos, esminį pakeitimą atliekantis asmuo neprivalo pakartoti bandymų ir rengti naujų dokumentų, susijusių su gaminio aspektais, kuriems pakeitimas nedaro poveikio. Esminį pakeitimą atlikęs asmuo turėtų įrodyti, kad tas pakeitimas nedaro poveikio visam gaminiui;

(36)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti vidaus atitikties procedūras, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojai savo organizacijos viduje užtikrina veiksmingą ir greitą savo pareigų vykdymą, taip pat sąlygas, reikalingas laiku reaguoti pavojingo gaminio atveju;

(37)

siekiant užkirsti kelią pavojingų gaminių pateikimui rinkai, ekonominės veiklos vykdytojai į savo gamybos ar prekybos veiklą turėtų privalėti įtraukti vidaus procesus, kuriais užtikrinama atitiktis atitinkamiems šio reglamento reikalavimams. Tokius vidaus procesus turėtų nustatyti patys ekonominės veiklos vykdytojai, atsižvelgdami į savo vaidmenį tiekimo grandinėje ir atitinkamų gaminių rūšį, ir jie gali būti grindžiami, pavyzdžiui, organizacinėmis procedūromis, gairėmis, standartais ar ad hoc vadovo paskyrimu. Už tokių vidaus procesų nustatymą ir formatą ir toliau turėtų būti atsakingi tik atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai;

(38)

labai svarbu, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai bendradarbiautų su rinkos priežiūros institucijomis, kad būtų pašalinta ar sumažinta rizika, susijusi su atitinkamais rinkai patiektais gaminiais. Tačiau rinkos priežiūros institucijų jiems pateikti prašymai turėtų būti pritaikyti prie jų atliekamo vaidmens tiekimo grandinėje ir jų atitinkamų teisinių pareigų;

(39)

už Sąjungos ribų įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų vykdoma tiesioginė prekyba internetu apsunkina rinkos priežiūros institucijų darbą kovojant su pavojingais gaminiais Sąjungoje, nes daugeliu atvejų ekonominės veiklos vykdytojai nėra įsisteigę Sąjungoje ir neturi joje savo teisinio atstovo. Todėl yra būtina užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus ir priemones, kad galėtų veiksmingai spręsti pavojingų gaminių pardavimo internetu problemą. Veiksmingam šio reglamento vykdymui užtikrinti Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnio 1, 2 bei 3 dalyse nustatyta pareiga turėtų būti taikoma gaminiams, kurie nepatenka į Sąjungos derinamųjų teisės aktų taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas būtų įsisteigęs Sąjungoje, kuriam būtų pavestos su tokiais gaminiais susijusios užduotys, kuris palaikytų ryšį su rinkos priežiūros institucijomis, kai tinkama, dėl galimos su gaminiu susijusios rizikos, ir laiku atliktų konkrečias užduotis siekdamas užtikrinti gaminių saugą. Tos konkrečios užduotys turėtų apimti reguliarias patikras, susijusias su techniniais dokumentais, informacija apie gaminį ir gamintoją, instrukcijomis ir saugos informacija;

(40)

Sąjungoje įsisteigusio ir už gaminius, patenkančius į šio reglamento taikymo sritį, atsakingo ekonominės veiklos vykdytojo kontaktinė informacija turėtų būti pateikta kartu su gaminiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti patikrinimus visoje tiekimo grandinėje;

(41)

kad ekonominės veiklos vykdytojai, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), įskaitant labai mažas įmones, galėtų vykdyti naujas šiuo reglamentu nustatytas pareigas, Komisija jiems turėtų pateikti praktines ir pritaikytas gaires, pavyzdžiui, sukurti tiesioginį kanalą, kuriuo būtų galima susisiekti su ekspertais, jei kiltų klausimų, atsižvelgiant į poreikį supaprastinti ir riboti jiems kylančią administracinę naštą;

(42)

užtikrinus gaminių identifikavimą ir informacijos apie gamintoją ir kitus atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus teikimą visoje tiekimo grandinėje, sudaromos sąlygos identifikuoti ekonominės veiklos vykdytojus ir, kai taikytina, imtis pavojingiems gaminiams taikomų veiksmingų ir proporcingų taisomųjų veiksmų, kaip antai konkrečių gaminių atšaukimas. Taigi gaminių identifikavimas ir informacijos apie gamintoją ir kitus atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus teikimas užtikrina, kad vartotojai, įskaitant asmenis su negalia, ir rinkos priežiūros institucijos gaus tikslią informaciją apie pavojingus gaminius, o tai didina pasitikėjimą rinka ir leidžia išvengti nereikalingų prekybos sutrikimų. Todėl ant gaminių turėtų būti pateikta informacija, pagal kurią juos būtų galima identifikuoti, taip pat identifikuoti gamintoją ir, kai taikytina, importuotoją bei kitus atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus. Tokie reikalavimai galėtų būti sugriežtinti tam tikriems gaminiams, kurie gali kelti didelį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, taikant duomenų rinkimo ir saugojimo sistemą, pagal kurią būtų galima ne tik identifikuoti gaminį, bet ir jo sudedamąsias dalis arba jo tiekimo grandinėje dalyvaujančius ekonominės veiklos vykdytojus. Tai neturėtų daryti poveikio informacijos teikimo reikalavimams, nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES (15), kurie yra susiję su pagrindinėmis prekių savybėmis, tiek, kiek tai yra tinkama prekių laikmenos ir pobūdžio atžvilgiu. Atvaizdas suprantamas kaip nuotrauka, iliustracija ar kitas piktografinis elementas, iš kurio galima lengvai identifikuoti gaminį ar potencialų gaminį;

(43)

užtikrinus, kad gamintojai praneštų apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius dėl jų rinkai patiekto gaminio, pagerės rinkos priežiūros institucijų turima informacija ir bus galima geriau identifikuoti potencialiai pavojingas gaminių kategorijas. Taisyklės dėl ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybės už gaminius su trūkumais yra nustatytos konkrečiomis Sąjungos teisės nuostatomis, todėl toks pranešimas ir duomenų rinkimas neturėtų būti laikomas atsakomybės už gaminį su trūkumais pagal atitinkamą Sąjungos ar nacionalinę teisę pripažinimu ar patvirtinimu;

(44)

siekiant anksti nustatyti naują, kylančią riziką ir kitas su gaminių sauga susijusias rinkos tendencijas, visos suinteresuotosios šalys, įskaitant vartotojų ar verslo organizacijas, turėtų būti skatinamos pateikti jų turimą informaciją rinkos priežiūros institucijoms ir Komisijai, kad būtų galima nustatyti ir tirti šio reglamento pažeidimus;

(45)

elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai, sudarydami sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams pasiekti didesnį vartotojų skaičių, vaidina svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje, taigi ir gaminių saugos sistemoje;

(46)

pagal naujus sudėtingus verslo modelius, susijusius su pardavimu internetu, tas pats subjektas gali teikti įvairias paslaugas. Atsižvelgiant į su konkrečiu gaminiu susijusių paslaugų pobūdį, tas pats subjektas pagal šį reglamentą gali priklausyti skirtingoms verslo modelių kategorijoms. Kai subjektas teikia tik su tam tikru gaminiu susijusias elektronines tarpininkavimo paslaugas, jis būtų laikomas tik to gaminio elektroninės prekyvietės paslaugos teikėju. Tuo atveju, kai tas pats subjektas teikia ir elektroninės prekyvietės paslaugas, skirtas konkretaus gaminio pardavimui, ir veikia kaip ekonominės veiklos vykdytojas pagal šį reglamentą, jis taip pat būtų laikomas atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju. Todėl tokiu atveju aptariamas subjektas turėtų laikytis atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui taikomų pareigų. Pavyzdžiui, jeigu elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas taip pat platina gaminį, tuomet dėl platinamo gaminio pardavimo jis būtų laikomas platintoju. Panašiai, jeigu atitinkamas subjektas parduoda savo prekių ženklu pažymėtus gaminius, jis veikia kaip gamintojas ir todėl turi laikytis gamintojams taikomų reikalavimų. Be to, kai kurie subjektai gali būti laikomi realizavimo paslaugų teikėjais, jeigu jie siūlo realizavimo paslaugas. Todėl tokius atvejus reikėtų vertinti atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį;

(47)

atsižvelgiant į svarbų elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų vaidmenį – tarpininkavimą prekybininkams parduodant gaminius vartotojams, – tokie dalyviai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės kovojant su pavojingų gaminių pardavimu internetu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB (16) numatoma bendra elektroninės prekybos sistema ir tam tikros interneto platformų pareigos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2065 (17) reglamentuojama tarpininkavimo paslaugų internetu teikėjų atsakomybė ir atskaitomybė dėl neteisėto turinio, įskaitant pavojingus gaminius. Tas reglamentas taikomas nedarant poveikio Sąjungos teisėje dėl vartotojų apsaugos ir gaminių saugos nustatytoms taisyklėms. Atitinkamai, remiantis tame reglamente numatyta horizontalia teisine sistema ir atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 4 dalies f punktą, turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, būtini siekiant veiksmingai kovoti su pavojingų gaminių pardavimu internetu. Ta apimtimi, kuria šiame reglamente patikslinami su gaminių sauga susiję reikalavimai, kurių turi laikytis elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai, siekdami užtikrinti tam tikrų Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatų laikymąsi, tie reikalavimai neturėtų daryti poveikio Reglamento (ES) 2022/2065, kuris toliau taikomas tiems elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams, taikymui;

(48)

2018 m. pirmą kartą pasirašytame Įsipareigojime užtikrinti produktų saugą, prie kurio nuo to laiko prisijungė daugybė elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų, numatomi savanoriški įsipareigojimai dėl gaminių saugos. Įsipareigojimo užtikrinti produktų saugą vaidmuo didinant vartotojų apsaugą nuo internetu parduodamų pavojingų gaminių pasitvirtino. Siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą išvengiant žalos jų gyvybei, sveikatai bei saugai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai raginami prisiimti tuos savanoriškus įsipareigojimus, kad būtų užkirstas kelias pakartotiniam jau pašalintų pavojingų gaminių įtraukimui į sąrašus. Naudojant technologijas bei skaitmeninius procesus ir tobulinant įspėjimo sistemas, visų pirma, portalą SAFEty Gate, galima automatiškai identifikuoti pavojingus gaminius, apie kuriuos pranešta, ir apie juos pranešti, taip pat atlikti automatizuotas atsitiktines patikras portale SAFEty Gate;

(49)

elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų veikti deramai rūpestingai jų elektroninėse sąsajose esančio turinio, susijusio su gaminių sauga atžvilgiu, vykdydamos šiuo reglamentu nustatytas konkrečias pareigas. Todėl šiuo reglamentu visiems elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams turėtų būti nustatytos deramo stropumo pareigos, susijusios su jų elektroninėse sąsajose esančiu turiniu, kuris susijęs su gaminių sauga;

(50)

be to, siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų užsiregistruoti portale SAFEty Gate ir jame nurodyti informaciją apie savo bendrąjį kontaktinį punktą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos perduoti informaciją gaminių saugos klausimais. Komisija turėtų užtikrinti, kad registracija būtų paprasta ir patogi naudoti. Pagal šį reglamentą numatytas bendrasis kontaktinis punktas gali sutapti su kontaktiniu centru, numatytu pagal Reglamento (ES) 2022/2065 11 straipsnį, nekeliant pavojaus tikslui greitai ir konkrečiai spręsti su gaminių sauga susijusius klausimus;

(51)

elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų paskirti bendrą kontaktinį punktą vartotojams. Tas bendrasis kontaktinis punktas turėtų veikti kaip vienas langelis vartotojų pranešimams gaminių saugos klausimais, kuriuos vėliau būtų galima nukreipti į tinkamą elektroninės prekyvietės paslaugų skyrių. Tai neturėtų užkirsti kelio papildomų su konkrečiomis paslaugomis susijusių kontaktinių punktų steigimui vartotojams. Šiame reglamente numatytas bendrasis kontaktinis punktas galėtų sutapti su kontaktiniu centru, numatytu pagal Reglamento (ES) 2022/2065 12 straipsnį;

(52)

kad elektroninės prekyvietės galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku ir veiksmingai laikomasi valdžios institucijų nurodymų, tvarkomi kitų trečiųjų šalių pranešimai ir, gavus prašymą, bendradarbiaujama su rinkos priežiūros institucijomis taisomųjų veiksmų kontekste, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų turėti vidaus mechanizmą, skirtą su gaminių sauga susijusiems klausimams spręsti;

(53)

Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnio 4 dalimi rinkos priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai, kai nėra kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima pašalinti didelį pavojų, reikalauti iš elektroninės sąsajos pašalinti turinį, kuriame nurodyti susiję gaminiai, arba reikalauti pateikti aiškų perspėjimą galutiniams paslaugų gavėjams, kai jie jungiasi prie elektroninės sąsajos. Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsnio 4 dalimi rinkos priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimai taip pat turėtų būti taikomi šiam reglamentui. Siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą pagal šį reglamentą ir išvengti pavojingų gaminių Sąjungos rinkoje, tie įgaliojimai turėtų būti taikomi visais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga, taip pat mažesnį nei rimtą pavojų keliantiems gaminiams. Labai svarbu, kad elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai tokius nurodymus vykdytų skubos tvarka. Todėl tuo atžvilgiu šiame reglamente turėtų būti nustatomi privalomi terminai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) 2022/2065 9 straipsnio;

(54)

nurodymuose, kuriuose taip pat reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas iš savo elektroninės sąsajos pašalintų visą identišką turinį, susijusį su nurodyme nurodytu pavojingo gaminio pasiūlymu, turėtų būti nustatyti elementai, pagal kuriuos būtų nustatomi identiški pasiūlymai ir elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas galėtų juos pašalinti, remdamasis prekiautojų pateikta informacija ta apimtimi, kuria nebūtų reikalaujama, kad elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas atliktų nepriklausomą to turinio vertinimą;

(55)

jei skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate pateiktoje informacijoje nėra nurodyto tikslaus universaliojo ištekliaus adreso (URL) ir, prireikus, papildomos informacijos, pagal kurią būtų galima nustatyti turinį, susijusį su pavojingo gaminio pasiūlymu, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai vis tiek turėtų atsižvelgti į perduotą informaciją, pavyzdžiui, produktų identifikatorius, jei jie pateikti, ir kitą gaminių atsekamumui naudojamą informaciją, taikydami bet kokias priemones, kurias elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai priima savo iniciatyva ir kuriomis siekiama, prireikus, aptikti jų elektroninėje sąsajoje siūlomus tokius pavojingus gaminius, juos nustatyti, pašalinti ar panaikinti prieigą prie jų. Vis dėlto portalas SAFEty Gate turėtų būti modernizuotas ir atnaujintas, kad elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams būtų lengviau aptikti nesaugius gaminius, ir tuo tikslu turėtų būti galima įgyvendinti šio reglamento nuostatas dėl turinio, susijusio su pavojingo gaminio pasiūlymu, pašalinimo iš elektroninių sąsajų naudojantis pranešimų sistema, sukurta ir išplėtota portale SAFEty Gate;

(56)

šiuo reglamentu elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams nustatytos pareigos neturėtų būti bendra pareiga stebėti informaciją, kurią jos perduoda ar saugo, ir jomis iš elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų neturėtų būti reikalaujama aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, rodančių neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, pavojingų gaminių pardavimą internetu. Nepaisant to, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai, siekdami būti atleistais nuo atsakomybės už prieglobos paslaugų teikimą pagal Direktyvą 2000/31/EB ir Reglamentą (ES) 2022/2065, turėtų skubiai pašalinti su pavojingo gaminio pasiūlymu susijusį turinį iš savo elektroninių sąsajų po to kai faktiškai sužino apie neteisėtą turinį, susijusį su pavojingo gaminio pasiūlymu, arba, ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju, buvo apie jį informuoti, visų pirma, tais atvejais, kai elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas buvo informuotas apie faktus ar aplinkybes, kuriais remdamasis rūpestingas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų nustatyti atitinkamą neteisėtumą. Elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnį gavę pranešimų dėl turinio, susijusio su pavojingo gaminio pasiūlymu, turėtų juos tvarkyti per šiame reglamente nustatytus papildomus terminus. Be to, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai, prieš pateikdami gaminius savo sąsajoje, raginami patikrinti produktus portale SAFEty Gate;

(57)

Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio tikslais, kiek tai susiję su internetu parduodamų gaminių sauga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų suteikti patikimų pranešėjų statusą, visų pirma, vartotojų organizacijoms bei vartotojų interesus atstovaujančioms asociacijoms, ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, jiems pateikus prašymą, jei įvykdytos tame straipsnyje nustatytos sąlygos;

(58)

gaminių atsekamumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą pavojingų gaminių rinkos priežiūrą ir taisomuosius veiksmus. Nuo pavojingų gaminių vartotojai taip pat turėtų būti vienodai apsaugoti pardavimo ne internetu ir internetu kanaluose, be kita ko, perkant gaminius elektroninėse prekyvietėse. Remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatomis dėl prekiautojų atsekamumo, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai neturėtų savo platformose įtraukti į sąrašą tų konkrečiai siūlomų gaminių, apie kuriuos parduodantys prekiautojai nepateikia visos informacijos, susijusios su gaminių sauga ir atsekamumu, kaip nurodyta šiame reglamente. Tokia informacija turėtų būti pateikiama kartu su į sąrašą įtrauktais gaminiais, kad vartotojai turėtų prieigą prie tos pačios informacijos elektroniniuose ir neelektroniniuose kanaluose. Tačiau elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai neturėtų būti atsakingi už pačios informacijos išsamumo, teisingumo ir tikslumo tikrinimą, nes pareiga užtikrinti gaminių atsekamumą tenka atitinkamam prekiautojui;

(59)

taip pat svarbu, kad elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai gaminių saugos klausimais glaudžiai bendradarbiautų su rinkos priežiūros institucijomis, prekiautojais ir atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais. Reglamento (ES) 2019/1020 7 straipsnio 2 dalimi informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyta pareiga bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis dėl gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas. Todėl ta pareiga turėtų būti taikoma visiems vartojimo gaminiams. Pavyzdžiui, rinkos priežiūros institucijos nuolat tobulina technologines priemones, kurias jos naudoja vykdydamos skaitmeninės rinkos priežiūrą, kad nustatytų internetu parduodamus pavojingus gaminius. Kad tos priemonės veiktų, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų suteikti prieigą prie savo sąsajų. Be to, gaminių saugos tikslais rinkos priežiūros institucijos, gavusios pagrįstą prašymą, taip pat turėtų turėti galimybę perimti duomenis iš elektroninės sąsajos, jei elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai ar internetu prekiaujantys pardavėjai susiduria su techninėmis kliūtimis. Elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai taip pat turėtų bendradarbiauti gaminių atšaukimo ir pranešimų apie nelaimingus atsitikimus klausimais;

(60)

teisinė sistema, skirta gaminių, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai ir įtvirtinta Reglamente (ES) 2019/1020, rinkos priežiūrai, ir teisinė sistema, skirta gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkos priežiūrai, turėtų būti kiek galima labiau suderintos. Todėl rinkos priežiūros veiklos, pareigų, įgaliojimų, priemonių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo srityse būtina suderinti abu nuostatų rinkinius. Tuo tikslu Reglamento (ES) 2019/1020 10 straipsnis, 11 straipsnio 1–7 dalys, 12–15 straipsniai, 16 straipsnio 1–5 dalys, 18 bei 19 straipsniai ir 21–24 straipsniai taip pat turėtų būti taikomi gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas;

(61)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (18) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) gaminiams iš trečiųjų valstybių, skirtiems tiekti Sąjungos rinkai arba skirtiems asmeniniam naudojimui ar vartojimui Sąjungos muitų teritorijoje, taikoma muitinės procedūra „išleidimas į laisvą apyvartą“. Ta procedūra siekiama užbaigti nustatytus prekių importo formalumus, įskaitant taikytinų Sąjungos teisės nuostatų vykdymo užtikrinimą, kad tos prekės galėtų būti tiekiamos Sąjungos rinkai kaip bet kuris Sąjungoje pagamintas gaminys. Kiek tai susiję su vartotojų sauga, reikalaujama, kad tie gaminiai atitiktų šį reglamentą, visų pirma, šiame reglamente nustatytą bendrąjį saugos reikalavimą;

(62)

Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyrius, kuriuo nustatomos į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės taisyklės, jau yra tiesiogiai taikomas gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas. Už tą kontrolę atsakingos institucijos ją turėtų atlikti remdamosi rizikos analize, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 ir 47 straipsniuose, įgyvendinančiuose teisės aktuose ir atitinkamose rekomendacijose. Todėl šiuo reglamentu nekeičiamas Reglamento (ES) 2019/1020 VII skyrius ir tai, kaip institucijos, atsakingos už gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką, kontrolę, organizuoja ir vykdo savo veiklą;

(63)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokioms priemonėms, kurių jų kompetentingos institucijos imasi pagal šį reglamentą, būtų taikomos veiksmingos teisių gynimo teisme priemonės pagal Chartijos 47 straipsnį;

(64)

nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė tradicinę rinkos priežiūros veiklą, kuria daugiausia dėmesio skiriama gaminių saugai, papildyti rinkos priežiūros veikla, kuria daugiausia dėmesio skiriama vidaus atitikties procedūroms, kurias nustato ekonominės veiklos vykdytojai siekiant užtikrinti gaminių saugą. Rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti reikalauti, kad gamintojas nurodytų, kurie kiti gaminiai, pagaminti taikant tą pačią procedūrą arba kurių sudėtyje yra tų pačių sudedamųjų dalių, laikomų keliančiomis pavojų, ar kurie priklauso tai pačiai gamybos partijai, yra veikiami tos pačios rizikos;

(65)

valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos turėtų pakankamai ekspertinių žinių ir išteklių visai jų vykdymo užtikrinimo veiklai;

(66)

turėtų būti nustatytas valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija apie šio reglamento taikymą, grindžiamas rezultatų rodikliais, kuriuos turint būtų galima įvertinti Sąjungos gaminių saugos teisės aktų veiksmingumą;

(67)

turėtų būti veiksmingai, greitai ir tiksliai keičiamasi informacija apie pavojingus gaminius, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, susijusių su tais gaminiais, ir taip būtų apsaugota vartotojų sveikata ir užtikrinta jų sauga;

(68)

RAPEX turėtų būti modernizuota, kad būtų galima visoje Sąjungoje imtis veiksmingesnių taisomųjų veiksmų dėl gaminių, kurie kelia riziką, peržengiančią kurios nors vienos valstybės narės teritorijos ribas. Siekiant didesnio aiškumo ir geriau informuoti vartotojus, tikslinga sutrumpintą pavadinimą RAPEX pakeisti į SAFEty Gate. SAFEty Gate sudaro trys elementai: pirma, skubių įspėjimų apie pavojingus ne maisto gaminius sistema, kurią įgyvendinant nacionalinės institucijos ir Komisija gali keistis informacija apie tokius gaminius (toliau – skubių įspėjimų sistema SAFEty Gate); antra, interneto portalas, skirtas visuomenei informuoti ir sudaryti jai sąlygas pateikti skundus (toliau – portalas SAFEty Gate), ir, trečia, interneto portalas, kuria įmonėms sudaromos sąlygos vykdyti savo pareigą informuoti institucijas ir vartotojus apie pavojingus gaminius ir nelaimingus atsitikimus (toliau – SAFEty Business Gateway). Turėtų būti sąsajų tarp skirtingų SAFEty Gate elementų. Skubių įspėjimų sistema SAFEty Gate yra vidaus sistema, per kurią institucijos ir Komisija keičiasi informacija apie priemones, susijusias su pavojingais gaminiais, ir kurioje gali būti konfidencialios informacijos. Įspėjimų išrašas turėtų būti skelbiamas portale SAFEty Gate, kad visuomenė būtų informuota apie pavojingus gaminius. SAFEty Business Gateway – interneto portalas, per kurį įmonės informuoja valstybių narių rinkos priežiūros institucijas apie pavojingus gaminius ir nelaimingus atsitikimus. Komisija turėtų parengti techninį sprendimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad SAFEty Business Gateway įmonių įvesta informacija, kuria siekiama įspėti vartotojus, galėtų būti nepagrįstai nedelsiant pateikta vartotojams portale SAFEty Gate. Be to, Komisija turėtų parengti sąveikią sąsają, kad elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai galėtų lengvai, greitai ir patikimai susieti savo sąsajas su portalu SAFEty Gate;

(69)

valstybės narės skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate turėtų pranešti apie privalomus ir savanoriškus taisomuosius veiksmus, kuriais užkertamas kelias galimam gaminio pardavimui, jis apribojamas arba jam nustatomos konkrečios sąlygos dėl didelio pavojaus vartotojų sveikatai ir saugai arba gaminių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2019/1020, atveju taip pat kitiems atitinkamiems galutinių naudotojų viešiesiems interesams;

(70)

pagal Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnį valstybių narių institucijos turi pranešti apie priemones, kurių imtasi dėl gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas ir kurie kelia mažesnį nei rimtą pavojų, naudodamos tame straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą, o apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi dėl gaminių, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie kelia mažesnį nei rimtą pavojų, taip pat galėtų būti pranešta skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate. Valstybės narės ir Komisija turėtų visuomenei teikti informaciją apie gaminių keliamą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai. Vartotojams ir įmonėms būtų naudinga, jei visa informacija apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi dėl didelį pavojų keliančių gaminių, būtų pateikta skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate, nes taip svarbi informacija apie pavojingus gaminius visuomenei būtų prieinama portale SAFEty Gate. Svarbu užtikrinti, kad visa ta informacija būtų prieinama vartotojo gyvenamosios valstybės narės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir kad ji būtų pateikta raštu aiškiai ir suprantamai. Todėl valstybės narės raginamos skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate pranešti apie visus taisomuosius veiksmus, taikomus gaminiams, keliantiems pavojų vartotojų sveikatai ir saugai;

(71)

jei informacija turi būti pateikta informacinėje ir komunikacijos sistemoje laikantis Reglamento (ES) 2019/1020, tokie pranešimai gali būti pateikti arba tiesiogiai skubių įspėjimų sistemoje SAFEty Gate, arba suformuoti iš Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje numatytoje rinkos priežiūros informacinėje ir komunikacijos sistemoje pateiktos informacijos. Tuo tikslu Komisija turėtų techniškai prižiūrėti ir toliau plėtoti sąsają, sukurtą informacijai tarp tos informacinės ir komunikacijos sistemos ir skubių įspėjimų sistemos SAFEty Gate perduoti, kad būtų išvengta dvigubo duomenų įvedimo ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam perdavimui;

(72)

Komisija turėtų techniškai prižiūrėti ir toliau plėtoti SAFEty Business Gateway interneto portalą, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo pareigą informuoti rinkos priežiūros institucijas ir vartotojus apie pavojingus gaminius, kuriuos jie patiekė rinkai. Juo ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos greitai ir veiksmingai keistis informacija ir ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos teikti informaciją vartotojams;

(73)

kai kuriais atvejais, siekiant išvengti didelio pavojaus gali tekti imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, nes atitinkamos valstybės narės taikomomis priemonėmis arba bet kuria kita Sąjungos teisėje numatyta procedūra neįmanoma tinkamai suvaldyti rizikos. Tai, visų pirma, galėtų būti taikoma tais atvejais, kai atsiranda nauja rizika arba pažeidžiamiems vartotojams kyla pavojus. Dėl tos priežasties Komisija turėtų galėti patvirtinti priemones savo iniciatyva arba valstybių narių prašymu. Tokios priemonės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į padėties rimtumą ir skubumą. Be to, būtina numatyti tinkamą mechanizmą, pagal kurį Komisija galėtų priimti nedelsiant taikytinas laikinąsias priemones;

(74)

su gaminiu susijusios rizikos ir jos lygio nustatymas grindžiamas atitinkamų subjektų atliktu rizikos vertinimu. Valstybėms narėms atlikus tokius rizikos vertinimus, nustatytas rizikos egzistavimas ar jos lygis gali skirtis. Tai galėtų kelti pavojų tinkamam vidaus rinkos veikimui ir vienodų sąlygų taikymui tiek vartotojams, tiek ekonominės veiklos vykdytojams. Todėl turėtų būti nustatytas mechanizmas, kad Komisija galėtų ginčytinu klausimu pateikti savo nuomonę;

(75)

Komisija turėtų periodiškai rengti mechanizmo pagal 29 straipsnį taikymo ataskaitą, kuri turėtų būti pateikta pagal šį reglamentą numatytam už gaminių saugą atsakingų valstybių narių institucijų Europos tinklui (toliau – Vartotojų saugos tinklas). Toje ataskaitoje turėtų būti nurodyti pagrindiniai valstybių narių taikomi rizikos vertinimo kriterijai ir jų poveikis vidaus rinkai bei vienodam vartotojų apsaugos lygiui, kad valstybės narės ir Komisija galėtų suderinti rizikos vertinimo požiūrius ir kriterijus;

(76)

Vartotojų saugos tinklas stiprina valstybių narių bendradarbiavimą gaminių saugos užtikrinimo srityje. Visų pirma, juo sudaromos palankesnės sąlygos keitimuisi informacija, bendros rinkos priežiūros veiklos organizavimui ir keitimuisi ekspertinėmis žiniomis bei geriausios praktikos pavyzdžiais. Jis taip pat turėtų prisidėti prie duomenų apie gaminių saugą rinkimo metodologijos derinimo, taip pat prie regioninių, sektorinių, nacionalinių ir Europos informacinių sistemų, skirtų gaminių saugai, sąveikos didinimo. Vartotojų saugos tinklui turėtų būti tinkamai atstovaujama ir jis turėtų dalyvauti Sąjungos gaminių atitikties tinklo, numatyto Reglamente (ES) 2019/1020, koordinavimo ir bendradarbiavimo veikloje, kai būtina koordinuoti veiklą, kuriai taikomi abu reglamentai, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas;

(77)

siekiant rinkos priežiūros teisinės sistemos darnos ir tuo pačiu metu užtikrinti veiksmingą Vartotojų saugos tinklo ir Sąjungos gaminių atitikties tinklo, skirto sudaryti sąlygas valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ir Komisijos struktūriniam koordinavimui ir bendradarbiavimui, numatytam Reglamentu (ES) 2019/1020, bendradarbiavimą, būtina Vartotojų saugos tinklą susieti su Sąjungos gaminių atitikties tinklu, kai vykdoma Reglamento (ES) 2019/1020 11, 12, 13 ir 21 straipsniuose nurodyta veikla;

(78)

rinkos priežiūros institucijos turėtų vykdyti bendrą veiklą kartu su kitomis institucijomis arba ekonominės veiklos vykdytojams ar vartotojams atstovaujančiomis organizacijomis, siekdamos skatinti gaminių saugą ir identifikuoti pavojingus gaminius, įskaitant tuos, kurie siūlomi pirkti internetu. Tai darydamos rinkos priežiūros institucijos ir Komisija atitinkamai turėtų užtikrinti, kad gaminių bei gamintojų pasirinkimu ir vykdoma veikla nebūtų sudarytos sąlygos iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį šalių objektyvumui, nepriklausomumui ir nešališkumui. Rinkos priežiūros institucijos turėtų kuo greičiau viešai paskelbti susitarimus dėl bendros veiklos, su sąlyga, kad toks paskelbimas nepakenks vykdytinos veiklos veiksmingumui;

(79)

Komisija turėtų reguliariai organizuoti bendrą veiklą, kuri apima rinkos priežiūros institucijų atliekamus internetu ar ne internetu siūlomų gaminių, kuriuos rinkos priežiūros institucijos įsigijo neatskleisdamos savo tapatybės, patikrinimus, visų pirma, tų gaminių, apie kuriuos dažniausiai pranešama SAFEty Gate;

(80)

vienalaikiai koordinuojami kontrolės veiksmai (toliau – vienalaikiai patikrinimai) yra konkretūs vykdymo užtikrinimo veiksmai, kuriais būtų galima dar labiau padidinti gaminių saugą, todėl jie turėtų būti atliekami siekiant nustatyti šio reglamento pažeidimus internete ir ne internete. Visų pirma, vienalaikiai patikrinimai turėtų būti vykdomi, kai iš rinkos tendencijų, vartotojų skundų ar kitų nuorodų matyti, kad tam tikri gaminiai ar tam tikros gaminių kategorijos dažnai kelia didelį pavojų;

(81)

paprastai turėtų būti užtikrinta visuomenės galimybė gauti institucijų turimą informaciją apie gaminių saugą. Tačiau, teikiant informaciją apie gaminių saugą visuomenei, SESV 339 straipsnyje nurodyta profesinė paslaptis turėtų būti apsaugota tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su poreikiu užtikrinti rinkos priežiūros veiksmų ir apsaugos priemonių veiksmingumą;

(82)

skundai yra svarbūs didinant nacionalinių institucijų informuotumą apie su pavojingais gaminiais susijusios priežiūros ir kontrolės veiklos saugą ir veiksmingumą. Todėl valstybės narės vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, pavyzdžiui, vartotojų asociacijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams, turėtų suteikti galimybę teikti tokius skundus;

(83)

naudojantis skubių įspėjimų sistemos SAFEty Gate viešąja sąsaja, portalu SAFEty Gate, plačioji visuomenė, įskaitant vartotojus, ekonominės veiklos vykdytojus ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjus, gali būti informuojama apie taisomuosius veiksmus, kurių imtasi Sąjungos rinkoje esančių pavojingų gaminių atžvilgiu. Atskiroje portalo SAFEty Gate dalyje vartotojams suteikiama galimybė informuoti Komisiją apie rinkoje aptiktus pavojų vartotojų sveikatai ir saugai keliančius gaminius. Kai tinkama, Komisija turėtų imtis tinkamų tolesnių veiksmų, visų pirma, perduodama tokią informaciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. SAFEty Gate duomenų bazė ir interneto svetainė turėtų būti lengvai prieinamos asmenims su negalia;

(84)

patikrinusi iš vartotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių gautos informacijos tikslumą, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų. Visų pirma, Komisija turėtų perduoti informaciją atitinkamoms valstybėms narėms, kad kompetentinga rinkos priežiūros institucija galėtų imtis tinkamų ir reikiamų veiksmų. Svarbu, kad vartotojai ir kitos suinteresuotosios šalys būtų tinkamai informuojami apie Komisijos veiksmus;

(85)

paaiškėjus, kad vartotojams jau parduotas gaminys yra pavojingas, jį gali tekti atšaukti, kad Sąjungoje būtų apsaugoti vartotojai. Vartotojai gali nežinoti, kad jų įsigytas gaminys buvo atšauktas. Todėl, siekiant padidinti atšaukimo veiksmingumą, svarbu gerinti atitinkamų vartotojų pasiekiamumą. Tiesioginis kontaktas yra veiksmingiausias būdas didinti vartotojų informuotumą apie atšaukimus ir skatinti juos imtis veiksmų. Be to, šiam komunikacijos kanalui pirmenybę teikia visos vartotojų grupės. Siekiant užtikrinti vartotojų saugą, svarbu, kad jie būtų informuojami greitai ir patikimu būdu. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai ir, kai taikytina, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų naudoti turimus klientų duomenis, kad informuotų vartotojus apie atšaukimus ir perspėjimus dėl saugos, susijusius su jų įsigytais gaminiais. Todėl reikia nustatyti teisinę pareigą reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai naudotų bet kokius jau turimus klientų duomenis, kad informuotų vartotojus apie atšaukimus ir perspėjimus dėl saugos. Tuo atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad esamose klientų lojalumo programose ir gaminių registravimo sistemose būtų numatyta galimybė tiesiogiai susisiekti su klientais atšaukimo arba jiems poveikį darančio perspėjimo dėl saugos atveju, ir kurias taikant klientų, įsigijusių gaminį, prašoma savanoriškai pateikti gamintojui tam tikrą informaciją, kaip antai vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją, gaminio modelį ar serijos numerį. Vien tai, kad atšaukimai yra skirti vartotojams, neturėtų trukdyti ekonominės veiklos vykdytojams ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams informuoti visus klientus apie gaminio atšaukimo pranešimą ar siūlyti teisių gynimo priemones kitiems galutiniams naudotojams. Ekonominės veiklos vykdytojai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų būti skatinami imtis tokių veiksmų, ypač dėl to, kad labai mažos ir mažosios įmonės veikia kaip vartotojai;

(86)

vartotojai turėtų būti skatinami registruoti produktus, kad gautų informaciją apie atšaukimus ir perspėjimus dėl saugos. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nurodyta, kad kai kurių konkrečių gaminių ar konkrečių kategorijų gaminių atveju vartotojai visada turėtų turėti galimybę registruoti įsigytą gaminį, kad jiems būtų tiesiogiai pranešama apie su tuo gaminiu susijusį atšaukimą ar perspėjimą dėl saugos. Nustatant konkrečius gaminius ar konkrečias gaminių kategorijas, kuriems taikomas tas reikalavimas, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamų gaminių ar gaminių kategorijų gyvavimo ciklą, taip pat į gaminių keliamą riziką, atšaukimo dažnumą ir gaminių naudotojų kategoriją, visų pirma, pažeidžiamus vartotojus;

(87)

trečdalis vartotojų pavojingus gaminius naudoja net gavę pranešimą apie atšaukimą, visų pirma, todėl, kad pranešimai apie atšaukimą yra pernelyg sudėtingi, arba kilusi rizika juose sumažinama. Todėl pranešimas apie atšaukimą turėtų būti aiškus, skaidrus ir jame turėtų būti aiškiai aprašytas kylantis pavojus, vengiant bet kokių sąvokų, frazių ar kitų elementų, kurie gali sumažinti vartotojų rizikos suvokimą. Vartotojai taip pat turėtų turėti galimybę prireikus gauti daugiau informacijos nemokamu telefono numeriu arba naudojant kitą interaktyvią priemonę;

(88)

siekiant skatinti vartotojus reaguoti į atšaukimus, taip pat svarbu užtikrinti, kad veiksmai, kurių vartotojai turi imtis, būtų kuo paprastesni ir kad siūlomos teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos, nemokamos ir savalaikės. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/771 (19) vartotojams numatytos sutartinės teisių gynimo priemonės dėl fizinių prekių neatitikties, egzistavusios jų pristatymo metu ir paaiškėjusios per valstybių narių pagal tos direktyvos 10 straipsnio 3 dalį nustatytą atsakomybės laikotarpį. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/770 (20) 14 straipsnis taip pat taikomas fizinei laikmenai, pavyzdžiui, skaitmeniniams vaizdo diskams (DVD), kompaktiniams diskams (CD), USB atmintinėms ir atminties kortelėms, kurie naudojami skaitmeniniam turiniui įrašyti. Vis dėlto tais atvejais, kai pavojingi gaminiai atšaukiami iš rinkos, pateisinama taikyti konkretų taisyklių rinkinį, kuris neturėtų daryti poveikio sutartyse numatytoms teisių gynimo priemonėms, nes jų tikslai skiriasi. Sutartinėmis teisių gynimo priemonėmis siekiama ištaisyti prekių neatitiktį sutarčiai, o atšaukimo atveju teisių gynimo priemonės užtikrina pavojingų gaminių pašalinimą iš rinkos ir tinkamą teisių gynimo priemonę vartotojui. Todėl tarp dviejų galimų teisių gynimo priemonių rinkinių yra didelių skirtumų: pirma, jei gaminys atšaukiamas pagal šį reglamentą, neturėtų būti jokių laiko apribojimų teisių gynimo priemonėms taikyti; antra, vartotojas turėtų turėti teisę reikalauti, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas, nebūtinai prekiautojas, pasiūlytų teisių gynimo priemonių. Be to, atšaukimo atveju vartotojas neturėtų privalėti įrodyti, kad gaminys yra pavojingas;

(89)

atsižvelgiant į skirtingus teisių gynimo priemonių, numatytų tuo atveju, kai atšaukiamas pavojingas gaminys, ir teisių gynimo priemonių dėl prekių neatitikties sutarčiai tikslus, vartotojai turėtų naudotis atitinkamai situacijai tinkamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas gauna pranešimą apie atšaukimą, kuriame aprašomos vartotojo teisių gynimo priemonės, vartotojas turėtų elgtis pagal pranešime apie atšaukimą pateiktus nurodymus. Vis dėlto iš jo neturėtų būti atimta galimybė reikalauti, kad pardavėjas taikytų teisių gynimo priemones dėl pavojingų prekių neatitikties sutarčiai;

(90)

vartotojas, po atšaukimo pasinaudojęs teisių gynimo priemone, nebeturi teisės naudotis teisių gynimo priemone dėl prekės neatitikties sutarčiai remiantis tuo, kad prekė buvo pavojingas gaminys, nes tos neatitikties jau nebėra. Panašiai, jei vartotojas pasinaudoja vartotojo teisėmis į teisių gynimo priemones pagal Direktyvą (ES) 2019/770 ar Direktyvą (ES) 2019/771, jis nebeturi teisės į teisių gynimo priemonę pagal šį reglamentą dėl to paties saugos klausimo. Tačiau, jeigu neįvykdomi kiti tos pačios prekės atitikties reikalavimai, pardavėjas išlieka atsakingas už prekės neatitiktį sutarčiai, net jeigu vartotojui buvo suteikta teisių gynimo priemonė po to, kai buvo atšauktas pavojingas produktas;

(91)

ekonominės veiklos vykdytojai, inicijuojantys gaminio atšaukimą, vartotojams turėtų pasiūlyti bent dvi iš šių galimybių: taisyti, pakeisti arba tinkamai kompensuoti atšaukto gaminio vertę, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma ar neproporcinga. Vartotojams suteikus galimybę pasirinkti teisių gynimo priemonę, galima padidinti atšaukimo veiksmingumą. Be to, turėtų būti skatinamos paskatos motyvuoti vartotojus dalyvauti atšaukime, pavyzdžiui, nuolaidos ar kuponai, kad būtų didinamas atšaukimo veiksmingumas. Gaminio taisymas turėtų būti laikomas galima teisių gynimo priemone tik tuo atveju, jeigu galima užtikrinti pataisyto gaminio saugą. Grąžinamoji suma turėtų būti bent lygi vartotojo sumokėtai kainai, nedarant poveikio papildomai kompensacijai, kaip numatyta nacionalinėje teisėje. Jei nėra sumokėtos kainos įrodymo, vis tiek turėtų būti išmokėta tinkama atšaukto gaminio vertės grąžinamoji suma. Skaitmeninio turinio, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2019/770 2 straipsnio 1 dalyje, fizinės laikmenos atšaukimo atveju grąžinamoji suma turėtų apimti vartotojo visas pagal sutartį sumokėtas sumas, kaip numatyta tos direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje. Jokia teisių gynimo priemonė neturėtų daryti poveikio vartotojų teisei į žalos atlyginimą pagal nacionalinę teisę;

(92)

teisių gynimo priemonės, siūlomos gaminių saugos atšaukimo atveju, neturėtų užkrauti pernelyg didelės naštos vartotojams ir neturėtų kelti jiems pavojaus. Jeigu teisių gynimo priemonė apima dar ir atšaukto gaminio šalinimą, toks šalinimas turėtų būti vykdomas tinkamai atsižvelgiant į Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatytus aplinkos apsaugos ir tvarumo tikslus. Be to, vartotojų atliekamas taisymas turėtų būti laikomas galima teisių gynimo priemone tik tuo atveju, jeigu vartotojas gaminį gali lengvai ir saugiai pataisyti, pavyzdžiui, pakeisdamas bateriją ar nukirpdamas pernelyg ilgą vaikiško drabužio raištelį, kai tai numatyta pranešime apie atšaukimą. Be to, vartotojo atliekamas taisymas neturėtų daryti poveikio vartotojų teisėms pagal direktyvas (ES) 2019/770 ir (ES) 2019/771. Todėl tokiais atvejais ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų įpareigoti vartotojų taisyti pavojingą gaminį;

(93)

šiuo reglamentu ekonominės veiklos vykdytojai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai taip pat turėtų būti skatinami sudaryti savanoriškus susitarimo memorandumus su kompetentingomis institucijomis, Komisija arba vartotojams ar ekonominės veiklos vykdytojams atstovaujančiomis organizacijomis, kad jie prisiimtų su gaminių sauga susijusius savanoriškus įsipareigojimus, viršijančius Sąjungos teisėje nustatytas teisines pareigas;

(94)

vartotojams turėtų būti suteikta teisė ginti savo teises, susijusias su ekonominės veiklos vykdytojams ar elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą nustatytomis pareigomis, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 (21). Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad Direktyva (ES) 2020/1828 taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams dėl šio reglamento pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams. Todėl tos direktyvos I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tas dalinis pakeitimas būtų atspindėtas jų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse, patvirtintose pagal tą direktyvą, nors nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių patvirtinimas tuo atžvilgiu nėra tos direktyvos taikytinumo tiems atstovaujamiesiems ieškiniams sąlyga. Tos direktyvos taikytinumas atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl ekonominės veiklos vykdytojų ar elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų padarytų šio reglamento nuostatų pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala kolektyviniams vartotojų interesams, turėtų prasidėti nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Iki tos dienos vartotojai turėtų galėti remtis Direktyvos (ES) 2020/1828 taikytinumu pagal tos direktyvos I priedo 8 punktą;

(95)

Sąjunga turėtų galėti bendradarbiauti ir keistis su gaminių sauga susijusia informacija su trečiųjų valstybių reguliavimo institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis pagal Sąjungos ir trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų sudarytus susitarimus arba Komisijos ir trečiųjų valstybių institucijų ar tarptautinių organizacijų sudarytus susitarimus, taip pat siekiant užkirsti kelią pavojingų gaminių apyvartai rinkoje. Toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija turėtų atitikti Sąjungos konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos taisykles. Asmens duomenys turėtų būti perduodami tik tada, kai toks perdavimas yra būtinas vieninteliu tikslu – siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ar užtikrinti jų saugą;

(96)

sistemingas Komisijos ir trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų keitimasis informacija apie vartojimo gaminių saugą ir prevencines, ribojamąsias bei taisomąsias priemones turėtų būti grindžiamas abipusiškumo principu, o tai reiškia lygiavertį, bet nebūtinai identišką keitimąsi informacija abipusės naudos tikslais. Keitimasis informacija su trečiąja valstybe, gaminančia Sąjungos rinkai skirtas prekes, galėtų apimti tai, kad Komisija iš skubių įspėjimų sistemos SAFEty Gate tai trečiajai valstybei siunčia atrinktą informaciją apie tos trečiosios valstybės kilmės gaminius. Mainais ta trečioji valstybė gali siųsti informaciją apie tolesnes priemones, kurių imtasi remiantis gautais pranešimais. Toks bendradarbiavimas galėtų padėti siekti tikslo sustabdyti pavojingus gaminius jų ištakose ir neleisti jiems patekti į Sąjungos rinką;

(97)

kad ekonominės veiklos vykdytojams ir, kai taikytina, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams būtų daromas didelis atgrasomasis poveikis, siekiant užkirsti kelią pavojingų gaminių pateikimui rinkai, sankcijos turėtų būti tinkamos atsižvelgiant į pažeidimo rūšį, galimą naudą ekonominės veiklos vykdytojui ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui ir vartotojo patirtos žalos rūšį bei sunkumą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(98)

skiriant sankcijas turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į aptariamo pažeidimo pobūdį, sunkumą bei trukmę. Sankcijų skyrimas turėtų būti proporcingas ir jis turėtų atitikti Sąjungos ir nacionalinės teisę, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Chartijos principus;

(99)

siekiant išlaikyti aukštą vartotojų sveikatos ir saugos lygį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gaminių, kurie gali kelti didelį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, identifikavimo bei atsekamumo ir skubių įspėjimų sistemos SAFEty Gate veikimo, visų pirma, nustatyti keitimosi informacija apie priemones, apie kurias pranešama naudojantis skubių įspėjimų sistema SAFEty Gate, būdus bei procedūras ir rizikos lygio vertinimo kriterijus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (22) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(100)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti konkrečius saugos reikalavimus, nustatyti rezultatų rodiklius, kuriais remdamosi valstybės narės turi perduoti su šio reglamento įgyvendinimu susijusius duomenis; nustatyti bendrųjų nacionalinių kontaktinių punktų užduotis ir funkcijas; imtis priemonių, kiek tai susiję su Sąjungos veiksmais dėl didelį pavojų keliančių gaminių; nustatyti būdus, kuriais vartotojai siunčia informaciją per portalą SAFEty Gate; nustatyti portalo SAFEty Gate sąveikiosios sąsajos įgyvendinimo tvarką; nustatyti gaminių registravimo reikalavimus gaminių saugos atšaukimo tikslais, ir priimti pranešimo apie atšaukimą šabloną. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23);

(101)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su vartotojų sveikata ir sauga, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(102)

Komisija turėtų atlikti šiame reglamentą nustatytų sankcijų įgyvendinimo vertinimą, kiek tai susiję su jų veiksmingumu ir atgrasomuoju poveikiu, ir, kai tinkama, priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijusį su jų vykdymo užtikrinimu;

(103)

tam tikros Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų atsižvelgta į šio reglamento ypatumus, visų pirma, į poreikį nustatyti konkrečius saugos reikalavimus pagal šį reglamentą prieš pateikiant prašymą Europos standartizacijos organizacijai;

(104)

dėl Direktyvos 87/357/EEB, kuri taikoma vartojimo gaminiams, kurie nors ir nėra maisto produktai, tačiau yra į juos panašūs ir gali būti su jais supainioti taip, kad vartotojai, ypač vaikai, juos gali įsidėti į burną, čiulpti ar nuryti, ir dėl to gali, pavyzdžiui, paspringti, apsinuodyti, pradurti ar užkimšti virškinamąjį traktą, yra pateikta prieštaringų išaiškinimų. Be to, ta direktyva buvo priimta, kai vartojimo gaminių saugai skirtos teisės aktų sistemos taikymo sritis buvo labai ribota. Dėl tų priežasčių Direktyva 87/357/EEB turėtų būti panaikinta ir pakeista šiuo reglamentu, visų pirma, šio reglamento nuostatomis, kuriomis užtikrinama, kad atlikus rizikos vertinimą gaminiai, kurie juos įsidėjus į burną, čiulpiant ar nurijus, gali būti kenksmingi ir kurie dėl savo formos, kvapo, spalvos, išvaizdos, pakuotės, ženklinimo, apimties, dydžio ar kitų savybių gali būti palaikyti maisto produktais, turėtų būtų laikomi pavojingais. Atlikdamos savo vertinimą, rinkos priežiūros institucijos turėtų atsižvelgti, inter alia, į tai, kad, kaip tai nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nebūtina objektyviais ir pagrįstais duomenimis įrodyti, kad maisto produktus imituojančių produktų dėjimas į burną, čiulpimas ar nurijimas gali kelti pavojų, pavyzdžiui, uždusimo, apsinuodijimo arba virškinamojo trakto pradūrimo ar užkimšimo pavojų. Vis dėlto kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar tokie gaminiai yra pavojingi, ir pagrįsti tą vertinimą;

(105)

siekiant ekonominės veiklos vykdytojams ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie šio reglamento reikalavimų, įskaitant informacijos teikimo reikalavimus, būtina numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį po šio reglamento įsigaliojimo dienos, per kurį rinkai vis dar būtų galima pateikti gaminius, kuriems taikoma Direktyva 2001/95/EB ir kurie atitinka tą direktyvą. Todėl valstybės narės neturėtų trukdyti tiekti rinkai tokius gaminius, įskaitant pasiūlymus pirkti;

(106)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimą kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl to, kad valstybių narių kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti bei imtis nuoseklių veiksmų ir kad turi būti sukurtas greito ir veiksmingo keitimosi informacija apie pavojingus gaminius Sąjungoje mechanizmas, o dėl problemos egzistavimo Sąjungos lygmeniu to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(107)

kai šio reglamento tikslais būtina tvarkyti asmens duomenis, toks tvarkymas turėtų būti atliekamas laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos. Asmens duomenų tvarkymui pagal šį reglamentą taikomi reglamentai (ES) 2016/679 (24) bei (ES) 2018/1725 (25) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (26), priklausomai nuo to, kas taikytina. Vartotojams portale SAFEty Gate pranešant apie gaminį, turėtų būti saugomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini pranešti apie pavojingą gaminį, ir ne ilgiau kaip penkerius metus po to, kai tokie duomenys buvo įvesti. Gamintojai ir importuotojai vartotojų skundų registrą turėtų tvarkyti tik tol, kol tai būtina pagal šį reglamentą. Gamintojai ir importuotojai, kai jie yra fiziniai asmenys, turėtų atskleisti savo vardus ir pavardes, siekiant užtikrinti, kad vartotojas galėtų identifikuoti gaminį atsekamumo tikslais;

(108)

remiantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsniu buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,