PROJEKTAS

PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS IR UKRAINOS SUSITARIMĄ DĖL VIZŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMO ĮSTEIGTO JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/2014

… m. … … d.

dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (toliau – Susitarimas), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi Susitarimas įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įgyvendinimo bendrosios gairės pateiktos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2009 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR UKRAINOS SUSITARIMO DĖL VIZŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMO ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS GAIRĖS

Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. ir kuris iš dalies pakeistas 2012 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu, įsigaliojusiu 2013 m. liepos 1 d. (toliau – Susitarimas), tikslas – abipusiškumo pagrindu supaprastinti vizų išdavimo Ukrainos piliečiams, kai numatomo buvimo trukmė – ne ilgesnė kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tvarką.

Siekiant supaprastinti vizų išdavimo Ukrainos piliečiams tvarką, Susitarime abipusiškumo pagrindu nustatytos teisiškai privalomos teisės ir prievolės.

Šiomis gairėmis, kurias priėmė Susitarimo 12 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas), siekiama užtikrinti, kad valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos teisingai ir darniai įgyvendintų Susitarimo nuostatas. Šios gairės nėra Susitarimo dalis, todėl jos nėra teisiškai privalomos. Vis dėlto diplomatinio ir konsulinio korpuso darbuotojams primygtinai rekomenduojama nuosekliai jomis vadovautis įgyvendinant Susitarimo nuostatas.

Ketinama šias gaires atnaujinti, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Susitarimą; už jų atnaujinimą atsakingas Jungtinis komitetas. 2009 m. lapkričio 25 d. jungtinio komiteto priimtos gairės buvo pritaikytos remiantis Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (toliau – iš dalies keičiantis Susitarimas), ir naujais Sąjungos teisės aktais, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (1) (toliau – Vizų kodeksas).

I.   BENDRIEJI KLAUSIMAI

1.1.   Tikslas ir taikymo sritis.

Susitarimo 1 straipsnyje nurodyta: „Šiuo Susitarimu siekiama supaprastinti vizų ne ilgesniam kaip 90 dienų buvimui per 180 dienų laikotarpį išdavimo tvarką Ukrainos piliečiams.“

Susitarimas taikomas visiems Ukrainos piliečiams, teikiantiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena.

Susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Vėl nustatyti vizos reikalavimą Ukraina gali tik visų valstybių narių visiems ar tam tikrų kategorijų piliečiams, o ne atskirų valstybių narių visiems ar tam tikrų kategorijų piliečiams. Jei Ukraina vėl nustatytų vizos reikalavimą ES piliečiams ar tam tikroms ES piliečių kategorijoms, Ukrainos piliečiams pagal šį Susitarimą taikomos tokios pačios lengvatos automatiškai abipusiškumo principu būtų taikomos ir atitinkamiems ES piliečiams.“

Atsižvelgiant į Ukrainos Vyriausybės priimtus sprendimus, atitinkamai nuo 2005 m. gegužės 1 d. arba nuo 2008 m. sausio 1 d., ES piliečiai, vykstantys į Ukrainą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui arba vykstantys tranzitu per Ukrainos teritoriją, atleidžiami nuo vizos reikalavimo. Ši nuostata nedaro poveikio Ukrainos Vyriausybės teisei iš dalies keisti tuos sprendimus.

1.2.   Susitarimo taikymo sritis.

Susitarimo 2 straipsnyje nurodyta:

Nedarant poveikio jo 10 straipsniui (kuriuo nuo vizos reikalavimo atleisti Ukrainos diplomatinių pasų ir biometrinių tarnybinių pasų turėtojai), Susitarimas neturi įtakos galiojančioms vizos reikalavimo ir jo netaikymo taisyklėms. Pavyzdžiui, Tarybos reglamento Nr. 539/2001 (2) 4 straipsniu valstybėms narėms leidžiama numatyti vizos reikalavimo išimtis civilinio oro ir jūrų transporto įguloms.

Visiems į šio Susitarimo taikymo sritį nepatenkantiems klausimams, kaip antai atsisakymui išduoti vizą, kelionės dokumentų pripažinimui, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir atsisakymui leisti atvykti bei išsiuntimo priemonėms, ir toliau bus taikomos Šengeno taisyklės ir, kai tinkama, nacionalinės teisės aktai. Tai taip pat taikoma Šengeno taisyklėms, pagal kurias nustatoma už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atsakinga Šengeno valstybė narė. Todėl Ukrainos piliečiai turėtų ir toliau prašymą išduoti vizą teikti valstybės narės, kuri yra pagrindinis jų kelionės tikslas, konsulatui; jeigu nėra pagrindinės kelionės tikslo šalies, asmuo prašymą turėtų pateikti valstybės narės, į kurią Šengeno erdvėje atvykstama pirmiausia, konsulatui.

NET jeigu tenkinamos Susitarime numatytos sąlygos, pavyzdžiui, prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia jo 4 straipsnyje nurodytoms kategorijoms nustatytą kelionės tikslą patvirtinantį dokumentą, gali būti atsisakyta išduoti vizą, jeigu netenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglemento (EB) Nr. 562/2006 (3) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento, dėl jo paskelbtas perspėjimas SIS, asmuo laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir kt.

Ir toliau galima lanksčiai taikyti vizų išdavimo sąlygas, kaip numatyta Vizų kodekse. Pavyzdžiui, daugkartinės ilgalaikės vizos, galiojančios iki penkerių metų, gali būti išduotos asmenims, kurie nepriklauso Susitarimo 5 straipsnyje minimoms asmenų kategorijoms, jeigu tenkinamos Vizų kodekse numatytos sąlygos (plg. Vizų kodekso 24 straipsnio 2 dalį). Taip pat bus toliau taikomos Vizų kodekso nuostatos, kuriomis leidžiama neimti vizos mokesčio arba jį sumažinti (plg. II skyriaus 2.1.1 punktą).

1.3.   Vizų rūšys, kurios patenka į Susitarimo taikymo sritį.

Susitarimo 3 straipsnio d punkte viza apibrėžiama kaip „valstybės narės išduotas leidimas arba tokios valstybės priimtas sprendimas, reikalingas:

—	įvažiuoti numatytam buvimui į valstybę narę arba kelias valstybes nares, iš viso ne ilgiau kaip 90 dienų,

—	įvažiuoti siekiant vykti tranzitu per tos valstybės narės arba kelių valstybių narių teritoriją.“

Į Susitarimo taikymo sritį patenka šios vizų rūšys:

—	C kategorijos vizos (trumpalaikės vizos).

Susitarime numatyta supaprastinta tvarka taikoma ir vienodoms vizoms, galiojančioms visoje valstybių narių teritorijoje, ir riboto teritorinio galiojimo (RTG) vizoms.

1.4.   Viza nustatyto leidžiamo buvimo trukmės apskaičiavimas, visų pirma šešių mėnesių laikotarpio nustatymo būdas.

Neseniai pakeitus Šengeno sienų kodeksą iš naujo apibrėžta trumpalaikio buvimo sąvoka. Dabartinė apibrėžtis suformuluota taip: „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį“.

Atvykimo diena bus laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo diena – paskutine buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Sąvoka „bet kuris“ reiškia, kad taikomas „slenkantis“ 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per praėjusį 180 dienų laikotarpį, siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per 180 dienų laikotarpį reikalavimas. Tai reiškia, kad nebūnant šalyje nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį leidžiamas naujas iki 90 dienų buvimo laikotarpis.

Apibrėžtis įsigaliojo 2013 m. spalio 18 d. Skaičiuoklę galima rasti interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/borders-and-visas/border-crossing/index_en.htm.

Toliau pateikiamas buvimo trukmės apskaičiavimo pagal naująją apibrėžtį pavyzdys:

Asmuo, turintis daugkartinę vizą vieniems metams (2014 04 18–2015 04 18), pirmą kartą į šalį atvyksta 2014 04 19 ir joje būna 3 dienas. Tuomet jis dar kartą atvyksta 2014 06 18 ir būna 86 dienas. Kokia yra padėtis konkrečiomis datomis? Kada šiam asmeniui bus vėl leista atvykti?

2014 09 11: per pastarąsias 180 dienų (2014 03 16–2014 09 11) asmuo buvo 3 dienas (2014 04 19–21) ir dar 86 dienas (2014 06 18–2014 09 11), t. y. 89 dienas, tai reiškia, kad leistino buvimo trukmė neviršyta. Asmuo šalyje gali būti dar 1 dieną.

Nuo 2014 10 16: asmuo gali atvykti ir būti dar 3 dienas (2014 10 16 buvimo nuo 2014 04 19 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 10 17 buvimo nuo 2014 04 20 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį, ir pan.).

Nuo 2014 12 15: asmuo gali atvykti ir būti dar 86 dienas (2014 12 15 buvimo nuo 2014 06 18 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 12 16 buvimo nuo 2014 06 19 laikotarpis nebeaktualus ir pan.).

1.5.   Padėtis, susijusi su valstybėmis narėmis, kurios taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas, valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja vykdant ES bendrąją vizų politiką, ir asocijuotosiomis šalimis.

Valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija), 2007 m. (Bulgarija ir Rumunija) ir 2013 m. (Kroatija), Susitarimas privalomas nuo jo įsigaliojimo dienos.

Tik Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas. Šios šalys ir toliau išduos nacionalines vizas, galiojančias tik jų teritorijoje. Toms valstybėms narėms visiškai įgyvendinus Šengeno acquis, jos ir toliau taikys Susitarimą.

Visiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį, nacionalinė teisė bus taikoma iki tos dienos, kai tos valstybės narės visiškai įgyvendins Šengeno acquis. Nuo tos dienos klausimams, kurie nereglamentuojami Susitarimu, galios Šengeno taisyklės ir (arba) nacionalinė teisė.

Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui ir Rumunijai leidžiama pripažinti leidimus gyventi, D kategorijos vizas ir Šengeno valstybių bei asocijuotųjų šalių išduotas trumpalaikes vizas trumpalaikiam buvimui jų teritorijoje.

Pagal Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 21 straipsnį visos Šengeno valstybės turi pripažinti, kad viena kitos išduotos ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi galioja trumpalaikiam buvimui viena kitos teritorijoje. Šengeno erdvei priklausančios valstybės narės ir asocijuotosios šalys abipusiai pripažįsta viena kitos išduotus leidimus gyventi, D kategorijos vizas bei trumpalaikes vizas, reikalingas atvykimui ir trumpam buvimui.

Susitarimas netaikomas Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas tų valstybių narių pageidavimas sudaryti dvišalius susitarimus su Ukraina dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

Danijos ir Ukrainos dvišalis susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įsigaliojo 2009 m. kovo 1 d. Ukraina ir atitinkamai Airija bei Jungtinė Karalystė nesurengė derybų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

Nors Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija yra asocijuotosios Šengeno susitarimo šalys, joms Susitarimas netaikomas; vis dėlto prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas šių Šengeno susitarimo šalių pageidavimas sudaryti dvišalius susitarimus su Ukraina dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

2008 m. vasario 13 d. Norvegija pasirašė dvišalį susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Tas susitarimas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 1 d.

2011 m. lapkričio mėn. Šveicarija užbaigė derybas dėl dvišalio susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Islandija nurodė, kad pradėtos derybos su Ukraina.

1.6.   Susitarimas/dvišaliai susitarimai.

Susitarimo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad:

Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos galiojančių valstybių narių ir Ukrainos dvišalių susitarimų nuostatos dėl klausimų, kurie numatyti Susitarime, nebegalioja. Pagal Sąjungos teisę valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad pašalintų savo dvišalių susitarimų ir Susitarimo nesuderinamumą.

Vis dėlto Susitarimo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad:

Dvišalius susitarimus su Ukraina, kuriuose numatyta netaikyti vizos reikalavimo tarnybinių pasų turėtojams, yra sudariusios: Bulgarija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

Remiantis Susitarimo 13 straipsnio 1 dalimi, jeigu į tų dvišalių susitarimų taikymo sritį patenka biometrinių tarnybinių pasų turėtojai, Susitarimo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos yra viršesnės už tų dvišalių susitarimų nuostatas. Pagal Susitarimo 13 straipsnio 2 dalį te dvišaliai susitarimai, sudaryti prieš įsigaliojant iš dalies keičiančiam Susitarimui, taikomi toliau tiek, kiek jie susiję su ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojais, nedarant poveikio atitinkamų valstybių narių arba Ukrainos teisei tuos dvišalius susitarimus ar sutartis denonsuoti arba sustabdyti. Valstybės narės ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojams taikoma vizų režimo išimtis galioja tik kelionėms tos valstybės narės teritorijoje, bet ne kelionėms į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes nares.

Jeigu valstybė narė sudarė dvišalį susitarimą arba sutartį su Ukraina dėl klausimų, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, įsigaliojus Susitarimui ta išimtis būtų taikoma toliau.

1.7.   Europos bendrijos deklaracija dėl vizos prašančių asmenų galimybės gauti informaciją ir informacijos apie trumpalaikių vizų išdavimo tvarką bei dokumentų, reikalingų teikiant prašymą išduoti trumpalaikes vizas, derinimo.

Pagal tą Europos bendrijos deklaraciją, pridėtą prie Susitarimo, parengtas bendros pagrindinės informacijos apie asmenų galimybes pateikti valstybių narių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms prašymą išduoti vizą, apie vizų išdavimo tvarką ir sąlygas ir apie išduotų vizų galiojimą projektas, siekiant užtikrinti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims būtų teikiama nuosekli ir vienoda informacija. Ta informacija pateikiama ES delegacijos Ukrainoje interneto svetainėje adresu http://eeas.europa.eu/delegations/ukraine/index_en.htm.

Valstybių narių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų prašoma kuo plačiau skleisti šią informaciją (skelbimų lentose, lankstinukuose, interneto svetainėse ir kt.), taip pat skleisti tikslią informaciją apie vizų išdavimo sąlygas, valstybių narių atstovybes Ukrainoje ir suderintą ES reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą.

II.   SU KONKREČIOMIS NUOSTATOMIS SUSIJUSIOS GAIRĖS

2.1.   Visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims galiojančios taisyklės.

Svarbu. Primenama, kad toliau nurodytos sąlygos, susijusios su prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokesčiu, prašymų išduoti vizą tvarkymo procedūrų trukme, išvykimu, jeigu buvo prarasti arba pavogti dokumentai, ir vizos galiojimo trukmės pratęsimu išskirtinėmis aplinkybėmis, taikomos visiems Ukrainos piliečiams, kurie pateikia prašymą išduoti vizą arba kuriems viza jau išduota.

2.1.1.   Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokestis.

Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

Pagal 6 straipsnio 1 dalį prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokestis yra 35 EUR. Tas mokestis imamas iš visų Ukrainos piliečių, pateikiančių prašymą išduoti trumpalaikę vizą (įskaitant turistus), neatsižvelgiant į atvykimų skaičių. Šis mokestis imamas ir tada, kai prašymai išduoti vizą pateikiami prie išorės sienų.

Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

Susitarimo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

70 EUR mokestis už prašymų išduoti vizą nagrinėjimą bus imamas tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą ir patvirtinamuosius dokumentus pateikia asmuo, kurio žinoma gyvenamoji vieta yra srityje, kurioje nėra valstybės narės, į kurią prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nori keliauti, konsulinės įstaigos (jeigu toje srityje nėra nei konsulato, nei vizų centro, nei valstybių narių, sudariusių atstovavimo susitarimus su valstybe nare, į kurią nori vykti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, konsulatų) ir kai diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga sutiko sprendimą dėl prašymo išduoti vizą priimti per tris dienas. Prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai pateikiami kartu su prašymu išduoti vizą.

Iš esmės Susitarimo 6 straipsnio 3 dalimi siekiama supaprastinti prašymo išduoti vizą pateikimą toli nuo konsulato gyvenantiems asmenims. Tuo atveju, kai norint pateikti prašymą išduoti vizą reikia vykti į tolimą kelionę, siekiama vizą išduoti greitai, kad prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui nereikėtų antrą kartą vykti į tokią tolimą kelionę.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių tais atvejais, kai įprastinė prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė konkrečioje diplomatinėje atstovybėje arba konsulate yra trys dienos ar trumpiau, bus imamas standartinis 35 EUR vizos mokestis.

Kalbant apie diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kuriose veikia susitikimo paskyrimo sistema, laikas iki susitikimo neskaičiuojamas kaip prašymo nagrinėjimo laikas (taip pat žr. II skyriaus 2.1.2 punktą).

Susitarimo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta:

(N.B. Šiuo punktu reglamentuojama Ukrainos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti Ukrainos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, arba Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, padėtis. Prašymą išduoti vizą pateikiantiems Ukrainos piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB (4) 5 straipsnio 2 dalyje, vizos bus išduodamos neimant mokesčio ir per kuo trumpesnį laiką, taikant pagreitintą procedūrą.)

„b)	oficialių delegacijų nariai, kurie pagal oficialų Ukrainai adresuotą kvietimą dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos kurios nors iš valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;

c)	nacionalinių ir regioninių Vyriausybių bei parlamentų, konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų nariai, jeigu jie šiuo Susitarimu nėra atleisti nuo vizos reikalavimo;

d)	mokiniai, studentai, aukštesnės studijų pakopos studentai ir lydintieji mokytojai, kurie vyksta studijų arba mokymo tikslais;

e)	neįgalieji asmenys ir, jei reikia, juos lydintis asmuo;“. (N.B. Kad vizos mokestis nebūtų imamas, turėtų būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiekvienas prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo priklauso šiai kategorijai.)

„f)	asmenys, pateikę dokumentus, įrodančius jų kelionės būtinybę dėl humanitarinių priežasčių, įskaitant skubios medicininės pagalbos gavimą, ir tokį asmenį lydintis asmuo arba asmenys, vykstantys į artimo giminaičio laidotuves arba norintys aplankyti sunkiai sergantį artimą giminaitį;

g)	tarptautinių jaunimo sporto renginių dalyviai ir juos lydintys asmenys;“ (N.B. Ši nuostata taikoma tik tiems lydintiems asmenims, kurie keliauja atlikdami profesines pareigas; todėl sirgaliai nebus laikomi lydinčiais asmenimis.)

„h)	mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantys asmenys;

i)	susigiminiavusių miestų ir kitų savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviai;

j)	žurnalistai ir juos lydintys techniniai darbuotojai, atliekantys profesines pareigas;“ (N.B. Šis punktas taikomas žurnalistams, kuriems taikomas Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies e punktas.)

„k)	pensininkai;“ (N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį pensininko statusą.)

„l)	vairuotojai, vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis;

m)	traukinių, refrižeratorių ir lokomotyvų brigados nariai tarptautiniuose traukiniuose, vykstančiuose į valstybių narių teritoriją;

n)

vaikai iki 18 metų ir išlaikomi vaikai iki 21 metų.“ (N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jų amžių; ir, jeigu asmuo jaunesnis nei 21 metų, taip pat ir dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra išlaikomas.)

„o)	religinių bendruomenių atstovai;

p)	laisvųjų profesijų atstovai, dalyvaujantys tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose, organizuojamuose valstybių narių teritorijoje;

q)	25 m. arba jaunesni seminarų, konferencijų, sporto, kultūrinių ar švietimo renginių, kuriuos organizuoja ne pelno organizacijos, dalyviai;

r)	pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, vykstantys dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas;

s)	oficialių Europos Sąjungos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, pavyzdžiui, vykdomų įgyvendinant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), dalyviai.

Pirma pastraipa taikoma ir tais atvejais, kai kelionės tikslas – tranzitas.“

Susitarimo 6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa taikoma, tik jeigu kelionės į trečiąją šalį tikslas atitinka vieną iš Susitarimo 6 straipsnio 4 dalies a–s punktuose išvardytų tikslų, pvz., jeigu reikia tranzitu į trečiąją šalį vykti į seminarą, lankyti šeimos narių, dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijų mainų programoje ir kt.

Iš pirmiau minėtų kategorijų asmenų neimamas joks mokestis. Be to, Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Atskirais atvejais mokėtina vizos mokesčio suma gali būti neimama arba sumažinama, kai šia priemone skatinami kultūriniai ar sportiniai interesai bei interesai užsienio politikos bei vystymosi politikos srityse, kitose esminių visuomeninės svarbos interesų srityse arba dėl humanitarinių priežasčių.“

Vis dėlto ta taisyklė negali būti taikoma, siekiant neimti 70 EUR mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atskirais atvejais, kai prašymą išduoti vizą ir patvirtinamuosius dokumentus pateikė asmuo, kurio žinoma gyvenamoji vieta yra toli nuo valstybės narės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos ir kuris priklauso vienai iš Susitarimo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytų kategorijų, kurioms priklausantys asmenys atliedžiami nuo vizos mokesčio.

Taip pat reikėtų priminti, kad iš asmenų, kurie gali būti atleisti nuo vizos mokesčio, kategorijoms priklausančių asmenų visgi galėtų būti imamas aptarnavimo mokestis, jeigu valstybė narė bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju.

Susitarimo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta:

Galimybė visų kategorijų vizų prašytojams prašymus teikti tiesiogiai konsulate, o ne per išorės paslaugų teikėją, reiškia, kad turėtų būti užtikrinta reali galimybė pasirinkti vieną iš tų dviejų galimybių. Tiesioginio prašymų pateikimo sąlygos nebūtinai turi būti identiškos prašymų pateikimo paslaugų teikėjams sąlygoms arba būti į jas panašios, tačiau jos neturėtų būti tokios, kad tiesioginis prašymo pateikimas būtų neįmanomas praktiškai. Tiesioginio prašymų pateikimo atveju leidžiama nustatyti skirtingą susitikimo laukimo trukmę, tačiau laukimo trukmė neturėtų būti tokia ilga, kad tiesiogiai pateikti prašymą taptų neįmanoma praktiškai.

2.1.2.   Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė.

Susitarimo 7 straipsnyje nurodyta:

Iš esmės sprendimas dėl prašymo išduoti vizą bus priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo išsamaus prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.

Jeigu prašymą reikia nagrinėti išsamiau, pavyzdžiui, jeigu reikia pasikonsultuoti su centrinės valdžios institucijomis, tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.

Visi tie terminai pradedami skaičiuoti tik nuo tada, kai parengiama prašymo byla, t. y. nuo prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.

Kalbant apie diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kuriose veikia susitikimo paskyrimo sistema, laikas iki susitikimo neskaičiuojamas kaip prašymo nagrinėjimo laikas. Nustatant susitikimo laiką turėtų būti atsižvelgiama į galimą skubą, kurios gali paprašyti prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo, kaip nurodyta Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje. Paprastai susitikimai turėtų įvykti per dvi savaites nuo susitikimo paprašymo dienos (plg. Susitarimo 6 straipsnio 5 dalį). Ilgesnis laikotarpis turėtų būti nustatomas išimtiniais atvejais, net ir piko laikotarpiais. Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip laikomasi šios nuostatos. Valstybės narės stengsis užtikrinti, kad susitikimai prašymams pateikti diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, kurių paprašo Ukrainos oficialių delegacijų nariai, būtų paskirti kuo skubiau – pageidautina per dvi darbo dienas skubos atvejais, kai kvietimas atsiunčiamas vėlai.

Sprendimą sutrumpinti sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpį, kaip apibrėžta Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje, priima konsulinis pareigūnas.

2.1.3.   Vizos pratęsimas išskirtinėmis aplinkybėmis.

Susitarimo 9 straipsnyje nurodyta:

Dėl galimybės pratęsti vizos galiojimo terminą force majeure atvejais, pavyzdžiui, kai vizos turėtojas patenka į ligoninę dėl nenumatytų priežasčių/netikėtai užklupus ligai/įvykus nelaimingam atsitikimui ir neturi galimybės išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizoje nurodytos datos – taikomos Vizų kodekso 33 straipsnio 1 dalies nuostatos tiek, kiek jos suderinamos su Susitarimu (pavyzdžiui, pratęsta viza lieka vienoda viza, kuria suteikiama teisė atvykti į visų Šengeno valstybių narių, kuriose viza galiojo jos išdavimo metu, teritoriją). Tačiau pagal Susitarimą force majeure atveju vizos galiojimas pratęsiamas neimant mokesčio.

2.2.   Taisyklės, taikomos kai kurių kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims.

2.2.1.   Kelionės tikslą patvirtinantys dokumentai.

Iš visų Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų asmenų, įskaitant vairuotojus, teikiančius krovinių ir keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas, bus reikalaujama pateikti tik nurodytus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su kelionės tikslu. Iš tų kategorijų asmenų negali būti reikalaujama pateikti kitų dokumentų, susijusių su buvimo tikslu. Kaip nurodyta Susitarimo 4 straipsnio 3 dalyje, nebus reikalaujama jokio kito kelionės tikslo pagrindimo, kvietimo arba patvirtinimo.

Jeigu atskirais atvejais išlieka abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo, prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo bus kviečiamas atvykti į ambasadą/konsulatą (papildomo) išsamaus pokalbio, per kurį jam gali būti užduoti klausimai apie konkretų kelionės tikslą arba jo ketinimą grįžti (plg. Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį). Tokiais atskirais atvejais prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali pats arba išimtiniais atvejais konsulinio pareigūno prašymu pateikti papildomų dokumentų. Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip laikomasi šių nuostatų.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nepaminėtų kategorijų asmenims toliau taikomos šiuo metu galiojančios taisyklės, susijusios su kelionės tikslą patvirtinančiais dokumentais. Šios taisyklės taip pat taikomos dokumentams dėl tėvų sutikimo, reikalingo jaunesnių kaip 18 metų vaikų kelionių atveju.

Klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo nuostatų taikymo sritį, kaip antai kelionės dokumentų pripažinimas, sveikatos draudimas kelionės metu, su grįžimu susijusios garantijos ir pakankamos pragyvenimo lėšos, taikomos Šengeno taisyklės arba nacionalinė teisė (plg. I skyriaus 1.2 punktą).

Kaip nurodyta prie Susitarimo pridėtoje Europos Sąjungos deklaracijoje dėl dokumentų, kuriuos reikia pateikti prašant trumpalaikės vizos: „Kad iš vizos prašančių Ukrainos piliečių būtų reikalaujama pateikti iš esmės tokius pačius patvirtinamuosius dokumentus, Europos Sąjunga, vadovaudamasi Vizų kodekso 48 straipsnio 1 dalies a punktu, sudarys suderintą patvirtinamųjų dokumentų sąrašą“. Valstybių narių konsulatai, vykdantys bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, raginami užtikrinti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantiems Ukrainos piliečiams būtų teikiama nuosekli ir vienoda pagrindinė informacija ir kad jų būtų prašoma pateikti iš esmės tokius pačius patvirtinamuosius dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės konsulate pateikiamas prašymas.

Paprastai kartu su prašymu išduoti vizą bus pateikiamas kvietimo arba Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalaujamo dokumento pažymėjimo originalas. Tačiau konsulatas gali pradėti nagrinėti prašymą išduoti vizą turėdamas kvietimo arba dokumento pažymėjimo faksimilę arba kopijas. Nepaisant to konsulatas gali paprašyti dokumento originalo, kai pateikiamas pirmas prašymas išduoti vizą, ir atskirais atvejais, kai kyla abejonių, prašys pateikti dokumento originalą.

Kadangi toliau pateiktame valdžios institucijų sąraše kai kuriais atvejais nurodytas ir asmens, įgalioto pasirašyti atitinkamus kvietimus/pažymėjimus, vardas bei pavardė, Ukrainos valdžios institucijos turėtų informuoti bendradarbiavimą Šengeno klausimais vykdančias šalis, jeigu tie asmenys pakeičiami kitais asmenimis.

Susitarimo 4 straipsnyje nurodyta:

Kompetentingos valdžios institucijos laiške, patvirtinančiame, kad vizos prašantis asmuo yra jos delegacijos narys, vykstantis į kitos Šalies teritoriją dalyvauti oficialiame renginyje, turi būti nurodyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardas ir pavardė. Oficialiame kvietime nebūtina nurodyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardo ir pavardės, tačiau tai gali būti daroma tuo atveju, jeigu oficialus kvietimas skirtas konkrečiam asmeniui.

Ta nuostata taikoma oficialių delegacijų nariams, neatsižvelgiant į jų turimo paso rūšį (ne biometrinis tarnybinis arba paprastas pasas).

„b)

verslininkams ir verslo organizacijų atstovams: — raštiško priimančiojo juridinio asmens, įmonės, organizacijos, biuro ar jų filialo, valstybės narės valstybės ar vietos institucijos arba prekybos ir pramonės parodų, konferencijų ir simpoziumų, rengiamų valstybių narių teritorijoje, organizacinio komiteto kvietimo;

c)

vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis: — raštiško Ukrainos nacionalinės vežėjų asociacijos kvietimo dėl tarptautinių pervežimų keliais, kuriame nurodomas kelionių tikslas, trukmė, vieta (vietos), į kurią (kurias) važiuojama, ir dažnumas;“

Toliau nurodytos kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už tarptautinius pervežimus keliais ir už vairuotojų, teikiančių tarptautinio krovinių ir keleivių pervežimo į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis paslaugas, kelionių tikslo, trukmės, vietos (-ų), į kurią (kurias) vykstama, ir dažnumo nurodymą:

1.

Ukrainos tarptautinių vežėjų keliais asociacija (AsMAP/„АсМАП“) AsMAP pašto adresas: 11, Shorsa str. Kyiv, 03150, Ukraine Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:   Kostiuchenko Leonid – Ukrainos AsMAP pirmininkas;   Dokil' Leonid – Ukrainos AsMAP pirmininko pavaduotojas;   Kuchynskiy Yurii – Ukrainos AsMAP pirmininko pavaduotojas.

2.

Valstybinė įmonė „Tarptautinių pervežimų keliais tarnyba“ (SE „SIRC“) SE „SIRC“ pašto adresas: 57, av. Nauka Kyiv, 03083, Ukraine Tel. (+ 38) 044 524 21 01 Faks. (+ 38) 044 524 00 70 Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:   Tkachenko Anatolij – SE „SIRC“ direktorius;   Neronov Oleksandr – SE „SIRC“ direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

3.

Ukrainos kelių transporto ir logistikos sąjunga Ukrainos kelių transporto ir logistikos sąjungos pašto adresas: 28, Predslavinska str. Kyiv, 03150, Ukraine Tel./faks.: (+38) 044 528 71 30, (+ 38) 044 528 71 46, (+ 38) 044 529 44 40 Pareigūnas, įgaliotas pasirašyti kvietimus: Lypovskiy Vitalij – Sąjungos pirmininkas

4.

Ukrainos automobilių vežėjų asociacija (AAAC) („Всеукраїнська асоціація автомобільних перевізників“) AAAC pašto adresas: 139, Velyka Vasylkivska str. Kyiv, 03150, Ukraine Tel./Faks.: (+ 38) 044 538 75 05, (+ 38) 044 529 25 21 Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:   Reva Vitalii (Віталій Рева) – AAAC pirmininkas   Glavatskyi Petro (Петро Главатський) – AAAC pirmininko pavaduotojas el. paštas: vaap@i.com.ua

5.

Ukrainos automobilių vežėjų asociacija (AAAC) („Всеукраїнська асоціація автомобільних перевізників“) AAAC pašto adresas: 3, Rayisy Okipnoyi str. Kyiv, 02002, Ukraine Tel./Faks. (+ 38) 044 517 44 31, (+ 38) 044 516 47 26 Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus: Vakulenko Volodymyr (Вакуленко Володимир Михайлович) – AAAC pirmininko pavaduotojas

6.

Ukrainos valstybinė įmonė „Ukrinteravtoservice“ („Українське державне підприємство по обслуговуванню іноземних та вітчизняних автотранспортних засобів“ („Укрінтеравтосервіс“)) Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrinteravtoservice“ pašto adresas: 57, av. Nauky Kyiv, 03083, Ukraine Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:   Dobrohod Serhii (Доброход Сергій Олександрович) – Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrinteravtservice“ generalinis direktorius (tel. (+ 38) 044 524 09 99; mob. tel. (+ 38) 050 463 89 32);   Kubalska Svitlana (Кубальська Світлана Сергіївна) – Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrinteravtservice“ generalinio direktoriaus pavaduotoja (tel. (+ 38) 044 524 09 99; mob. tel. (+ 38) 050 550 89 32).

Atsižvelgdamas į šiuo metu kylančias problemas, susijusias su tos kategorijos prašymus išduoti vizą pateikiančiais asmenimis, Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip įgyvendinama ta nuostata.

Geležinkelių transporto srityje kompetentinga Ukrainos valdžos institucija yra Ukrainos geležinkelių transporto valstybinė adminisracija („Ukrzaliznytsia“/„Укрзалізниця“).

„Ukrzaliznytsia“ pašto adresas:

5–7 Tverskaya str.

Kyiv, 03680, Ukraine

Pagal „Ukrzaliznytsia“ vadovybės atsakomybės sritis už informacijos, susijusios su traukinių, refrižeratorių ir lokomotyvų brigados narių tarptautiniuose traukiniuose, vykstančiuose į valstybių narių teritoriją, kelionių tikslu, trukme ir dažnumu, teikimą atsakingi pareigūnai:

Bolobolin Serhii (Болоболін Сергій Петрович) – pirmasis „Ukrzaliznytsia“ generalinis direktorius (tel. (+ 38) 044 465 00 10);

Serhiyenko Mykola (Сергієнко Микола Іванович) – pirmasis „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 01);

Zhurakivskyy Vitaliy (Жураківський Віталій Олександрович) – pirmasis „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 41);

Slipchenko Oleksiy (Сліпченко Олексій Леонтійович) – „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 14);

Naumenko Petro (Науменко Петро Петрович) – „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 12);

Chekalov Pavlo (Чекалов Павло Леонтійович) – „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 13);

Matviiv Igor – „Ukrzaliznytsia“ tarptautinių ryšių departamento vadovas (tel. (+ 38) 044 465 04 25).

Šiai kategorijai nepriklauso laisvai samdomi žurnalistai.

Turi būti pateiktas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens darbdavio išduotas pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas ir kad kelionės tikslas – atlikti žurnalistinį darbą, arba patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo yra žurnalistą lydintis techninis darbuotojas, atliekantis profesines pareigas.

Kompetentinga Ukrainos profesinė organizacija, galinti patvirtinti, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas:

1.

Nacionalinė Ukrainos žurnalistų sąjunga (NUJU) („Національна спілка журналістів України“, НСЖУ). NUJU kvalifikuotiems žiniasklaidos srities darbuotojams išduoda nacionalines profesionalių žurnalistų korteles ir standartinio, Tarptautinės žurnalistų federacijos patvirtinto, formato tarptautines žurnalistų korteles. NUJU pašto adresas: 27-a Khreschatyk str. Kyiv, 01001, Ukraine NUJU įgaliotas asmuo: Nalyvaiko Oleg Igorovych (Наливайко Олег Ігорович) – NUJU vadovas Tel./faks.: (+ 38) 044 234 20 96, (+ 38) 044 234 49 60, (+ 38) 044 234 52 09 el. paštas: spilka@nsju.org, admin@nsju.org.

2.

Ukrainos nepriklausomos žiniasklaidos sąjunga (IMUU) („Незалежна медіа-профспілка України“). IMUU pašto adresas: Office 25, 27 – A, Khreshchatyk Str., Kyiv, 01001, Ukraine Įgaliotieji asmenys:   Lukanov Yurii (Луканов Юрій Вадимович) – IMUU vadovas   Vynnychuk Oksana (Оксана Винничук) – IMUU vykdomoji sekretorė Tel. + 38 050 356 57 58 el. paštas: secretar@profspilka.org.ua

„f)	mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantiems asmenims: — priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo dalyvauti tokioje veikloje;

g)

mokiniams, studentams, aukštesnės studijų pakopos studentams ir lydintiesiems mokytojams, kurie vyksta studijų arba mokymo tikslais, įskaitant mainų programas ir kitokią su mokyklomis susijusią veiklą: — raštiško priimančiojo universiteto, koledžo arba mokyklos kvietimo arba studento pažymėjimo arba lankytinų kursų pažymėjimo;“

Studento pažymėjimas kaip kelionės tikslo patvirtinimas gali būti priimamas, tik jeigu jį išdavė priimantysis universitetas, koledžas ar mokykla, kuriame vyks studijos arba mokymas.

Tarptautinių sporto renginių atveju į lydinčių asmenų sąrašą bus įtraukiami tik profesines pareigas atliekantys sportininkus lydintys asmenys: treneriai, masažuotojai, vadybininkas, medicinos darbuotojai ir sporto klubo vadovas. Sirgaliai nebus laikomi lydinčiais asmenimis.

Savivaldybės, kurioje bus vykdoma miestų giminiavimosi veikla, administracijos vadovas arba priimančiojo miesto meras yra raštišką kvietimą išduoti kompetentingas savivaldybės administracijos vadovas arba miesto meras. Šiai kategorijai priskiriami tik oficialiai susigiminiavę miestai.

Tuo punktu reglamentuojama Ukrainos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti Ukrainos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybėse narėse, arba Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, padėtis.

Kviečiančiojo asmens parašo autentiškumą turi patvirtinti kompetentinga institucija, remdamasi gyvenamosios vietos šalies nacionalinės teisės aktais.

Taip pat būtina patvirtinti tai, kad kviečiantysis asmuo (šalyje) gyvena teisėtai, ir giminystės ryšį; pavyzdžiui, kartu su raštišku kvietimu priimantysis asmuo turi pateikti jo statusą patvirtinančių dokumentų kopijas, kaip antai leidimo gyventi kopiją ir giminystės ryšį patvirtinančio dokumento kopiją.

Ta nuostata taip pat taikoma diplomatinių atstovybių ir konsulatų darbuotojų giminaičiams, vykstantiems į valstybių narių teritoriją šeimos narių lankymo tikslu ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui, tačiau jiems nereikia pateikti teisėtą gyvenimą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Prie iš dalies keičiančio Susitarimo pridėtoje Europos Sąjungos deklaracijoje dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos šeimos nariams nurodyta: „Siekiant palengvinti didesnio skaičiaus asmenų, turinčių giminystės ryšių (visų pirma seserų bei brolių ir jų vaikų) su Ukrainos piliečiais, teisėtai gyvenančiais valstybių narių teritorijoje, ar su Europos Sąjungos piliečiais, gyvenančiais valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, judumą, Europos Sąjunga ragina valstybių narių konsulines įstaigas pasinaudoti visomis Vizų kodekse numatytomis galimybėmis šios kategorijos asmenims taikyti supaprastintą vizų režimą, įskaitant, visų pirma, iš pareiškėjų reikalaujamų įrodomųjų dokumentų supaprastinimą, atleidimą nuo prašymų išduoti vizą tvarkymo mokesčių ir, tam tikrais atvejais, daugkartinių vizų išdavimą.“

Susitarime nėra konkrečiai nurodyta, kurios šalies institucijos turėtų išduoti pirmiau minėtą oficialų dokumentą – šalies, kurioje vyks laidotuvės, ar šalies, kurioje gyvena į laidotuves norintis vykti asmuo. Turėtų būti pripažįstama, kad abiejų šalių kompetentingos institucijos galėtų išduoti tokį oficialų dokumentą.

Turi būti pateiktas pirmiau minėtas oficialus dokumentas, patvirtinantis mirties faktą, ir dokumentas, kuriame nurodytas pareiškėjo ir mirusiojo giminystės arba kitoks ryšys, pavyzdžiui, gimimo ir (arba) santuokos liudijimai (-as).

Susitarime nėra konkrečiai nurodyta, kurios šalies institucijos turėtų išduoti pirmiau minėtą oficialų dokumentą – šalies, kurioje yra kapas, ar šalies, kurioje gyvena kapą norintis aplankyti asmuo. Turėtų būti pripažįstama, kad abiejų šalių kompetentingos institucijos galėtų išduoti tokį oficialų dokumentą.

Turi būti pateiktas pirmiau minėtas oficialus dokumentas, patvirtinantis palaidojimo faktą ir tai, kad kapas yra išlikęs, ir dokumentas, kuriame nurodytas pareiškėjo ir palaidoto asmens giminystės arba kitoks ryšys.

Remiantis prie Susitarimo pridėta Europos bendrijos deklaracija dėl trumpalaikių vizų išdavimo kariškių ir civilių kapų lankymui, paprastai kariškių ir civilių kapus lankantiems asmenims bus išduodamos iki 14 dienų galiojančios trumpalaikės vizos.

Bus pateiktas medicinos įstaigos dokumentas, patvirtinantis, kad būtina medicininė priežiūra toje institucijoje, ir dokumentas, patvirtinantis pakankamų lėšų gydymui apmokėti turėjimą; taip pat jame turi būti patvirtinta, kad reikalingas lydintis asmuo.

Dokumentas, patvirtinantis pilietinės visuomenės organizacijos registraciją Ukrainoje, – tai Ukrainos valstybinės registro tarnybos išduotas raštas, kuriame nurodyta Visuomeninių organizacijų registro informacija.

„o)

laisvųjų profesijų atstovams, dalyvaujantiems tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose, organizuojamuose valstybių narių teritorijoje; — priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas asmuo dalyvauja renginyje;

p)	religinių bendruomenių atstovams: — raštiško Ukrainoje registruotos religinės bendruomenės kvietimo, kuriame nurodomas kelionių tikslas, trukmė ir dažnumas;“

Dokumentas, patvirtinantis religinės bendruomenės registraciją Ukrainoje, – tai Jungtinio valstybinio juridinių asmenų ir individualių verslininkų valstybinio registro išrašas, kuriame nurodyta, kad juridinio asmens organizacinė ir teisinė forma yra religinė bendruomenė.

Svarbu. Susitarimu nenustatomos jokios naujos fizinių ar juridinių asmenų, pateikiančių raštiškus kvietimus, atsakomybės taisyklės. Tokių kvietimų išdavimo siekiant sukčiauti atveju taikomi atitinkami ES/nacionalinės teisės aktai.

2.2.2.   Daugkartinių vizų išdavimas.

Tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi dažnai arba reguliariai keliauti į valstybių narių teritoriją, trumpalaikės vizos bus išduodamos keliems apsilankymams, jeigu bendra tų apsilankymų trukmė neviršija 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

Tų kategorijų asmenims, atsižvelgiant į jų profesinį statusą arba giminystės ryšius su teisėtai valstybių narių teritorijoje gyvenančiu Ukrainos piliečiu arba su Europos Sąjungos piliečiu, gyvenančiu valstybės narės, kurios pilietis jis yra, teritorijoje, paprastai galima pagrįstai išduoti daugkartinę vizą, galiojančią penkerius metus. Dėl pradinės Susitarimo redakcijos formuluotės „kurios galioja ne ilgiau kaip penkerius metus“, kuria buvo nustatyta tik ilgiausia leidžiama galiojimo trukmė, konsulatai turėjo veiksmų laisvę priimti sprendimą dėl vizos galiojimo trukmės. Iš dalies keičiančiame Susitarime ta veiksmų laisvė panaikinta nustačius naują formuluotę „penkerius metus galiojančias“, kuria nurodoma, kad jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atitinka visus Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, „valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda penkerius metus galiojančias daugkartines vizas“.

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, turėtų pateikti savo profesinio statuso ir įgaliojimų trukmės patvirtinimą.

Ta nuostata nebus taikoma asmenims, patenkantiems į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, jeigu jie Susitarimu atleisti nuo vizos reikalavimo, t. y. jeigu jie yra diplomatinių arba biometrinių tarnybinių pasų turėtojai.

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jų nuolatinio delegacijos nario statusą ir poreikį reguliariai dalyvauti posėdžiuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose.

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kviečiančiojo asmens kaip teisėto gyventojo statusą (plg. II skyriaus 2.2.1 punktą).

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies d ir e punktų taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jų profesinį statusą ir jų įgaliojimų trukmę.

Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

Dėl pradinės Susitarimo redakcijos formuluotės „kurios galioja ne ilgiau kaip vienerius metus“, kuria buvo nustatyta tik ilgiausia leidžiama galiojimo trukmė, konsulatai turėjo veiksmų laisvę priimti sprendimą dėl vizos galiojimo trukmės. Iš dalies keičiančiame Susitarime ta veiksmų laisvė panaikinta nustačius naują formuluotę „vienus metus galiojančias“, kuria nurodoma, kad jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atitinka visus Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus „valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda vienus metus galiojančias daugkartines vizas“. Reikia pažymėti, kad vienus metus galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos pirmiau minėtų kategorijų asmenims, jeigu per ankstesnius metus (12 mėnesių) prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo buvo gavęs bent vieną Šengeno vizą, pasinaudojo ja laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) teisės aktų dėl atvykimo ir buvimo (pavyzdžiui, asmuo neviršijo leistino buvimo trukmės) ir jeigu prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas. Ankstesniais metais gauta Šengeno viza gali būti išduota kitos Šengeno valstybės nei ta, kurioje asmuo pateikia prašymą išduoti naują vizą. Tais atvejais, kai nėra pagrindo išduoti vienus metus galiojančią vizą (pavyzdžiui, jeigu mainų programa trunka trumpiau nei vienus metus arba asmeniui į keliones vykti dažnai ir reguliariai reikia ne visus metus), vizos galiojimo trukmė bus trumpesnė nei vieni metai, su sąlyga, kad tenkinami kiti vizos išdavimo reikalavimai.

Susitarimo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta:

Nuo dvejų iki penkerių metų galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje minimų kategorijų asmenims, su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus jie pasinaudojo vienus metus galiojančia daugkartine Šengeno viza laikydamiesi lankomos (-ų) valstybės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą, ir kad jiems keliauti dažnai arba reguliariai reikia ne akivaizdžiai trumpesnį laikotarpį. Reikia pažymėti, kad nuo dvejų iki penkerių metų galiojanti viza bus išduodama, tik jeigu prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui per ankstesnių dvejų metų laikotarpį buvo išduotos dvi ne trumpiau kaip vienus metus galiojusios vizos ir jeigu asmuo jomis naudojosi laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, remdamosi kiekvieno prašymo išduoti vizą vertinimu, nuspręs, kokiam laikotarpiui – nuo dvejų iki penkerių metų – išduoti tas vizas.

Kalbant apie kriterijų apibrėžtį, pateiktą Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje „su sąlyga, […] kad prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas“, ir Susitarimo 5 straipsnio 3 dalyje – „su sąlyga, […] kad prašymas gauti daugkartinę vizą vis dar yra pagrįstas“, taikomi Vizų kodekso 24 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyti tų rūšių vizų išdavimo kriterijai, t. y. asmuo turi dažnai keliauti į vieną ar kelias valstybes nares, pavyzdžiui, verslo reikalais.

Nėra prievolės išduoti daugkartinę vizą, jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nepasinaudojo anksčiau išduota viza. Vis dėlto tokia viza gali būti išduota, jeigu anksčiau išduota viza nepasinaudota dėl priežasčių, nepriklausančių nuo prašymo išduoti vizą pateikiančio asmens, pavyzdžiui, dėl to, kad asmuo ilgai nedirbo sunkvežimio vairuotojo darbo dėl ligos.

Plg. II skyriaus 2.2.1 punktą dėl dokumentų, patvirtinančių kelionės tikslą, kuriuos turi pateikti Susitarimo 5 straipsnyje minėtoms kategorijoms priklausantys asmenys, siekiantys gauti daugkartinę vizą.

2.2.3.   Diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojai.

Susitarimo 10 straipsnyje nurodyta:

Bus toliau taikomi galiojantys dvišaliai susitarimai ar tvarka, pagal kuriuos numatyta netaikyti vizos reikalavimo ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojams, išskyrus jų denonsavimo arba sustabdymo atveju (plg. I skyriaus 1.6 punktą).

Susitarimu nereglamentuojamas diplomatų skyrimas valstybėse narėse. Taikoma įprasta akreditavimo procedūra.

III.   STATISTINIAI DUOMENYS

Kad Jungtinis komitetas galėtų veiksmingai stebėti, kaip vykdomas Susitarimas, valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi kas šešis mėnesius pateikti Komisijai to laikotarpio mėnesinius statistinius duomenis, visų pirma susijusius su, jeigu įmanoma:

—	įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims išduodamų vizų rūšimis;

—	atsisakymų išduoti vizas įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims skaičiumi;

—	prašymus išduoti vizą pateikusių asmenų, pakviestų asmeninio pokalbio, procentine dalimi pagal asmenų kategorijas;

—	penkerius metus galiojančiomis daugkartinėmis vizomis, išduotomis Ukrainos piliečiams (pagal šalį);

—	įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims nemokamai išduotų vizų procentine dalimi.

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (ES OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(2)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (ES OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (ES OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(4)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (ES OL L 158, 2004 4 30, p. 77).