(1)

Sąjunga turėtų siekti tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, inter alia, imdamasi bendrų priemonių, formuojančių prieglobsčio ir imigracijos politiką, grindžiamą valstybių narių solidarumu, kuria būtų užtikrintos vienodos galimybės trečiosioms šalims ir jų piliečiams. 2009 m. gruodžio 2 d. susitikime Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjungos finansinius išteklius reikėtų vis lanksčiau ir nuosekliau naudoti tiek apimties, tiek pritaikomumo požiūriu siekiant remti prieglobsčio ir migracijos srityje plėtojamą politiką;

(2)

siekiant prisidėti prie Sąjungos bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos plėtojimo ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo atsižvelgiant į valstybių narių solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų taikymą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, šiuo reglamentu turėtų būti įsteigtas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (toliau – fondas);

(3)

kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti bendrieji ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(4)

priemonių efektyvumas ir išlaidų kokybė yra pagrindiniai fondo įgyvendinimo principai. Be to, fondas taip pat turėtų būti įgyvendinamas kuo veiksmingiau ir naudotojams kuo patogiau;

(5)

nauja dviejų ramsčių finansavimo vidaus reikalų srityje struktūra turėtų padėti supaprastinti, racionalizuoti ir konsoliduoti finansavimą toje srityje ir padidinti tokio finansavimo skaidrumą. Turėtų būti siekiama užtikrinti sąveikumą, suderinamumą ir papildomumą su kitais fondais ir programomis, įskaitant atvejus, kai finansavimo skiriamas bendriems tikslams. Vis dėlto reikėtų vengti skirtingų finansavimo instrumentų dubliavimosi;

(6)

fondu turėtų būti sukurta lanksti sistema, kuria valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos gauti finansinius išteklius pagal jų nacionalines programas, kad būtų remiama atitinkamų sričių politika pagal šį fondą atsižvelgiant į jų konkrečią situaciją bei poreikius ir atsižvelgiant į bendruosius bei konkrečius fondo tikslus, kurių atveju finansinė parama būtų veiksmingiausia ir tikslingiausia;

(7)

fondu turėtų būti įgyvendinamas solidarumas teikiant finansinę paramą valstybėms narėms. Juo turėtų būti gerinamas veiksmingas migracijos į Sąjungą srautų valdymas tose srityse, kuriose Sąjungos dalyvavimas teikia didžiausią naudą, visų pirma valstybėms narėms dalijantis atsakomybe tarpusavyje ir dalijantis atsakomybe bei stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

(8)

tam, kad prisidėtų siekiant bendrojo fondo tikslo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėse programose būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama konkrečių šio reglamento tikslų, ir kad ištekliai tikslams būtų paskirstyti taip, kad tikslus būtų galima pasiekti. Retais atvejais kai valstybė narė norėtų nesilaikyti šiame reglamente nustatyto mažiausio procentinio dydžio, ta valstybė narė savo nacionalinėje programoje turėtų išsamiai tai pagrįsti;

(9)

siekiant užtikrinti vienodą aukštos kokybės prieglobsčio politiką ir taikyti aukštesnius tarptautinės apsaugos standartus, fondo lėšomis turėtų būti prisidedama prie veiksmingo bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo, kuris apima priemones, susijusias su politika, teisės aktais ir gebėjimų stiprinimu, veiklą bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis, Sąjungos agentūromis ir trečiosiomis šalimis;

(10)

tikslinga remti ir gerinti valstybių narių pastangas visiškai ir tinkamai įgyvendinti Sąjungos prieglobsčio srities acquis, visų pirma siekiant perkeltiesiems asmenims ir asmenims, kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą, bei asmenims, kuriems ta apsauga suteikta, sudaryti tinkamas priėmimo sąlygas, užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatomas statusas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (4), taikyti teisingas bei veiksmingas prieglobsčio procedūras ir propaguoti gerą praktiką prieglobsčio srityje, kad būtų apsaugotos asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisės, o valstybių narių prieglobsčio sistemos galėtų veiksmingai veikti;

(11)

fondo lėšomis turėtų būti teikiama tinkama parama bendriems valstybių narių veiksmams nustatant ir propaguojant geriausios praktikos pavyzdžius bei jais keičiantis, taip pat kuriant veiksmingas bendradarbiavimo struktūras, siekiant pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje priimamų sprendimų kokybę;

(12)

fondas turėtų papildyti ir sustiprinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (5), veiklą siekiant koordinuoti valstybių narių tarpusavio praktinį bendradarbiavimą prieglobsčio srityje, remti valstybes nares, kurių prieglobsčio sistemoms tenka ypatingas krūvis, ir prisidėti prie bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimo. Komisija gali pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) numatyta galimybe EASO patikėti įgyvendinti konkrečias, ad hoc užduotis, pavyzdžiui, valstybių narių vykdomo perkėlimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 439/2010 koordinavimą;

(13)

fondo lėšomis turėtų būti remiami Sąjungos ir valstybių narių veiksmai, susiję su valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal esamą Sąjungos teisę;

(14)

fondo lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos savo teritorijose teikti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikius sprendimus pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, kuriuos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro nuomone, galima perkelti į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, perkėlimo į Europos Sąjungą poreikių įvertinimas ir atitinkamų asmenų perkėlimas į jų teritoriją, siekiant suteikti jiems saugų teisinį statusą ir skatinti jų veiksmingą integraciją;

(15)

fondo lėšomis turėtų būti remiami nauji požiūriai, susiję su galimybe saugiau naudotis prieglobsčio procedūromis, visų pirma daugiausia dėmesio sutelkiant į pagrindines tranzito šalis, pavyzdžiui, tam tikroms grupėms skirtos apsaugos programos arba tam tikros prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros;

(16)

atsižvelgiant į fondo pobūdį, jo lėšomis turėtų būti teikiama parama savanoriškoms ir valstybių narių bendrai sutartoms naštos pasidalijimo operacijoms, kurių metu iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę perkeliami asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir tarptautinės apsaugos prašytojai;

(17)

esminė Sąjungos prieglobsčio politikos sudedamoji dalis – partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti tinkamą asmenų, kurie pateikia prašymą dėl prieglobsčio arba kitų formų tarptautinės apsaugos, srautų valdymą. Siekiant suteikti galimybę gauti tarptautinę apsaugą ir naudotis ilgalaikiais sprendimais kuo ankstesniame etape, be kita ko, pagal regionines apsaugos programas, fondas turėtų turėti tvirtą asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą komponentą;

(18)

siekiant tobulinti ir stiprinti integracijos procesą Europos visuomenėje, fondas turėtų palengvinti teisėtą migraciją į Sąjungą atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius, o integracijos procesui būtų ruošiamasi jau į Sąjungą atvykstančių trečiųjų šalių piliečių kilmės šalyse;

(19)

tam, kad fondas būtų veiksmingas ir suteiktų kuo didesnę pridėtinę vertę, jis turėtų būti naudojamas laikantis tikslingesnio požiūrio remiant nuoseklias strategijas, specialiai sukurtas trečiųjų šalių piliečių integracijai nacionaliniu, vietos ir (arba) regioniniu lygmeniu, kai taikoma, skatinti. Šias strategijas turėtų įgyvendinti daugiausia vietos arba regioninės valdžios institucijos ir nevalstybiniai subjektai, taip pat nacionalinės valdžios institucijos, visų pirma jeigu to reikia dėl valstybės narės specifinės administracinės struktūros arba kai valstybėje narėje integracijos veiksmai priklauso pasidalijamajai valstybės ir decentralizuoto lygio administracijos kompetencijai. Strategijas įgyvendinančios organizacijos turėtų iš įvairių turimų priemonių pasirinkti jų konkrečiai situacijai tinkamiausias priemones;

(20)

fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos bendrų pagrindinių integracijos principų, kaip nurodyta Bendroje integracijos darbotvarkėje;

(21)

integracijos priemonių taikymo sritis turėtų taip pat apimti asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į integraciją, atsižvelgiant į tų tikslinių grupių ypatumus. Kai integracijos priemonės taikomos kartu su priėmimo priemonėmis, atitinkamais atvejais veiksmais taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos įtraukti tarptautinės apsaugos prašytojus;

(22)

norint užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai, susiję su trečiųjų šalių piliečių integracija, būtų nuoseklūs, fondo lėšomis finansuojami veiksmai turėtų būti konkretūs ir papildyti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti reikalaujama, kad už fondo įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos sukurtų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo su valdžios institucijomis, valstybių narių paskirtomis valdyti Europos socialinio fondo intervencijas, mechanizmus;

(23)

dėl praktinių priežasčių kai kurie veiksmai gali būti siejami su asmenų grupe; grupei, kaip visumai, veiksmai gali būti efektyviau taikomi, neišskiriant jos narių. Todėl būtų tikslinga toms valstybėms narėms, kurios to nori, suteikti galimybę savo nacionalinėse programose numatyti, kad integracijos veiksmai gali būti taikomi trečiųjų šalių piliečių tiesioginiams artimiesiems tiek, kiek tai būtina, kad tokie veiksmai būtų veiksmingai įgyvendinti. Tiesioginiai artimieji reikštų trečiosios šalies piliečio, kuriam taikomi integracijos veiksmai, sutuoktinį / partnerį ir bet kurį asmenį, su juo turintį tiesiosios aukštutinės arba tiesiosios žemutinės linijos tiesioginių giminystės ryšių, ir kuris kitu atveju nepatektų į fondo taikymo sritį;

(24)

fondo lėšomis turėtų būti remiamas valstybių narių vykdomas strategijų dėl teisėtos migracijos organizavimo, kuriomis būtų stiprinami jų gebėjimai plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir apskritai vertinti visas trečiųjų šalių piliečiams skirtas imigracijos ir integracijos strategijas, politiką ir priemones, įskaitant Sąjungos teisines priemones, rengimas. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir įvairių administracinių įstaigų bendradarbiavimas, be kita ko, ir su kitomis valstybėmis narėmis;

(25)

Sąjunga turėtų toliau ir plačiau naudoti partnerystes judumo srityje kaip pagrindinę strateginę, visapusišką ir ilgalaikę bendradarbiavimo sistemą migracijai valdyti kartu su trečiosiomis šalimis. Fondo lėšomis turėtų būti remiama partnerysčių judumo srityje veikla, vykdoma Sąjungoje arba trečiosiose šalyse, kurios tikslas yra tenkinti Sąjungos poreikius ir siekti jos prioritetų, visų pirma veiksmai, kuriais užtikrinamas finansavimo tęstinumas, apimant tiek Sąjungą, tiek trečiąsias šalis;

(26)

tikslinga toliau remti ir skatinti valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, siekiant nuolat, teisingai ir veiksmingai įgyvendinti bendrus trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo standartus, visų pirma nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB (7). Fondas turėtų skatinti grąžinimo strategijų plėtojimą nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją, taip pat priemones, kuriomis remiamas jų veiksmingas įgyvendinimas trečiosiose šalyse;

(27)

kalbant apie savanorišką asmenų, įskaitant tuos, kurie norėtų būti grąžinti, nors jiems netaikoma prievolė išvykti iš teritorijos, grįžimą, turėtų būti numatytos jiems taikytinos paskatos, pavyzdžiui, lengvatinės sąlygos teikiant didesnę su grįžimu susijusią paramą. Dėl jo išlaidų efektyvumo tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek grįžtantiems asmenims, tiek valdžios institucijoms. Valstybės narės turėtų būti raginamos teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui;

(28)

tačiau politikos požiūriu savanoriškas grįžimas ir priverstinis grąžinimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, ir dėl šios priežasties valstybės narės turėtų būti skatinamos stiprinti šių abiejų formų papildomumą, vykdant grąžinimo valdymą. Išsiuntimą vykdyti reikia, kad būtų užtikrintas Sąjungos imigracijos bei prieglobsčio politikos ir valstybių narių imigracijos bei prieglobsčio sistemų vientisumas. Todėl išsiuntimo galimybė yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šiai politikai, ir siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo, kuris pats yra labai svarbus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo procesui, įgyvendinimą. Todėl fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai siekiant palengvinti išsiuntimą laikantis Sąjungos teisėje nustatytų standartų, kai taikoma, ir visapusiškai gerbiant grąžinamų asmenų pagrindines teises ir orumą;

(29)

itin svarbu fondo lėšomis remti konkrečias priemones, taikomas grįžusiems asmenims grąžinimo šalyje, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų grįžimas geromis sąlygomis į jų kilmės miestą arba regioną ir kad būtų sustiprinta jų ilgalaikė reintegracija į jų bendruomenę;

(30)

Sąjungos readmisijos susitarimai yra neatsiejamas Sąjungos grąžinimo politikos komponentas ir viena iš pagrindinių veiksmingo migrantų srautų valdymo priemonių, nes jie palengvina greitą nelegalių migrantų grąžinimą. Tie susitarimai yra svarbus dialogo ir bendradarbiavimo su nelegalių migrantų kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis elementas, ir turėtų būti remiamas jų įgyvendinimas trečiosiose šalyse, kad nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu grąžinimo strategijos būtų veiksmingos;

(31)

fondas turėtų papildyti ir sustiprinti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (8), veiklą; dalis agentūros užduočių yra teikti reikiamą paramą valstybėms narėms organizuojant bendras grąžinimo operacijas ir nustatyti geriausią praktiką, susijusią su kelionės dokumentų įgijimu ir nelegaliai valstybių narių teritorijose esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimu, taip pat padėti valstybėms narėms tais atvejais, kai prie išorės sienų reikia didesnės techninės pagalbos ir pagalbos veiklai atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose situacijose gali susidaryti ekstremalioji humanitarinė padėtis ir gali reikėti atlikti gelbėjimo darbus jūroje;

(32)

be paramos grąžinant asmenis, kaip numatyta šiame reglamente, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos kitos kovos su nelegalia imigracija ar esamų teisėtos migracijos taisyklių nesilaikymu priemonės tokiu būdu užtikrinant valstybių narių imigracijos sistemų vientisumą;

(33)

fondo veikla turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių bei principų ir atitinkamuose tarptautiniuose dokumentuose nustatytų pagrindinių teisių, įskaitant atitinkamą Europos žmogaus teisių teismo praktiką. Tinkamais finansuoti veiksmais turėtų būti laikomasi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų apsaugą, ir visų pirma jais turėtų būti užtikrinta, kad specifinei pažeidžiamų asmenų, visų pirma moterų, nelydimų nepilnamečių ir kitų nepilnamečių, kuriems kyla rizika, padėčiai būtų skiriamas ypatingas dėmesys ir numatyti konkrečiai jų padėčiai spręsti skirti veiksmai;

(34)

terminai „pažeidžiami asmenys“ ir „šeimos nariai“ skirtinguose aktuose, susijusiuose su šiuo reglamentu, yra apibrėžti skirtingai. Todėl jie turėtų būti suprantami taip, kaip apibrėžta atitinkamame akte, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jie yra vartojami. Kalbant apie perkėlimą, perkėlimą vykdančios valstybės narės turėtų glaudžiai konsultuotis su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru dėl sąvokos „šeimos nariai“ taikymo savo perkėlimo praktikoje ir vykdant faktinį perkėlimo procesą;

(35)

fondo lėšomis remiamos priemonės, taikomos trečiosioms šalims, ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti patvirtintos užtikrinant sąveiką ir suderinamumą su kitais už Sąjungos ribų vykdomais veiksmais, kurie remiami pagal Sąjungos išorės pagalbos tiek geografines, tiek temines priemones. Įgyvendinant tokius veiksmus visų pirma turėtų būti siekiama visapusiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmų ir užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Priemonėmis neturėtų būti siekiama remti veiksmus, kurie yra tiesiogiai orientuoti į vystymąsi, ir jie, kai tinkama, turėtų papildyti pagal išorės pagalbos priemones teikiamą finansinę paramą. Turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui pricipo, kaip nustatyta Europos konsensuso dėl vystymosi 35 punkte. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pagalba ekstremaliosios situacijos atveju būtų suderinama su Sąjungos humanitarine politika ir, kai tinka, ją papildytų ir kad teikiant tokią pagalbą būtų laikomasi Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos įtvirtintų humanitarinių principų;

(36)

didelė dalis fondo išteklių turėtų būti skiriama remiantis objektyviais kriterijais proporcingai kiekvienos valstybės narės atsakomybei, jai tenkančiai valdant migracijos srautus. Tuo tikslu turėtų būti naudojami turimi naujausi statistiniai duomenys, renkami Eurostato pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 (9), susiję su migrantų srautais, pavyzdžiui, pirmą kartą pateiktų prašymų suteikti prieglobstį skaičius, teigiamų sprendimų, kuriais suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, skaičius, į Europos Sąjungą perkeltų pabėgėlių skaičius, teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių skaičius, trečiųjų šalių piliečių, gavusių valstybių narių išduotą leidimą gyventi, skaičius, nacionalinių valdžios institucijų priimtų sprendimų grąžinti skaičius ir faktiškai įvykdytų grąžinimų skaičius;

(37)

šiame reglamente yra nustatyta bazinių sumų skyrimo tvarka valstybėms narėms. Bazinę sumą sudaro minimali suma ir suma, apskaičiuota remiantis 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. asignavimų kiekvienai valstybei narei iš Europos pabėgėlių fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2007/EB (10), Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, įsteigto Tarybos sprendimu 2007/435/EB (11), ir Europos grąžinimo fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 575/2007/EB (12), vidurkiu. Asignavimai apskaičiuoti laikantis paskirstymo kriterijų, nustatytų Sprendime Nr. 573/2007/EB, Sprendime 2007/435/EB ir Sprendime Nr. 575/2007/EB. Atsižvelgiant į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose buvo pabrėžta, kad ypač daug dėmesio bus skiriama salose gyvenančioms bendruomenėms, kurios susiduria su neproporcingomis migracijos problemomis, yra tikslinga padidinti Kiprui ir Maltai skirtas minimalias sumas;

(38)

nors kiekvienai valstybei narei suma turėtų būti skiriama remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, dalis turimų fondo išteklių taip pat turėtų būti skiriama konkretiems veiksmams, kuriems reikia bendrų valstybių narių pastangų ir kurie duoda Sąjungai didelę papildomą naudą, vykdyti, taip pat Sąjungos programai dėl perkėlimo į Europos Sąjungą vykdyti ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę;

(39)

todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas konkrečių veiksmų, tinkamų finansuoti fondo lėšomis, sąrašas. Papildomos sumos turėtų būti skiriamos toms valstybėms narėms, kurios įsipareigoja vykdyti tokius veiksmus;

(40)

atsižvelgiant į laipsnišką Sąjungos programos dėl perkėlimo į Europos Sąjungą rengimą, iš fondo lėšų turėtų būti teikiama tikslinė parama finansinių paskatų (vienkartinių išmokų) už kiekvieną perkeltą asmenį forma. Komisija, bendradarbiaudama su Europos prieglobsčio paramos biuru ir pagal savo atitinkamą kompetenciją turėtų stebėti, kad fondo remiami perkėlimo veiksmai būtų įgyvendinami veiksmingai;

(41)

siekiant padidinti Sąjungos veiksmų perkėlimo į Europos Sąjungą srityje, kuriais teikiama apsauga asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, poveikį, taip pat siekiant kuo labiau padidinti strateginį perkėlimo poveikį tikslingiau perkeliant asmenis, kuriems to labiausiai reikia, Sąjungos lygiu turėtų būti nustatomi bendri perkėlimo srities prioritetai. Tie bendri prioritetai turėtų būti iš dalies keičiami tik tada, kai yra akivaizdžių priežasčių tą daryti, arba atsižvelgus į Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro rekomendacijas, remiantis šiame reglamente nustatytomis bendromis kategorijomis;

(42)

atsižvelgiant į kai kurių kategorijų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ypatingą pažeidžiamumą, jie visuomet turėtų būti įtraukiami į bendrus Sąjungos prioritetus perkėlimo į Europos Sąjungą srityje;

(43)

atsižvelgiant į perkėlimo į Europos Sąjungą poreikius, nustatytus bendruose Sąjungos prioritetuose perkėlimo į Europos Sąjungą srityje, taip pat būtina suteikti papildomas finansines paskatas tokiam asmenų perkėlimui, atsižvelgiant į konkrečius geografinius regionus, tautybes ir konkrečias perkeltinų asmenų kategorijas, jeigu nustatoma, kad toks perkėlimas yra tinkamiausias šių asmenų ypatingų poreikių sprendimas;

(44)

siekiant stiprinti valstybių narių solidarumą ir geresnį dalijimąsi atsakomybe, visų pirma kiek tai susiję su valstybėmis narėmis, kurioms prieglobsčio prašytojų srautai daro didžiausią poveikį, taip pat turėtų būti sukurtas panašus finansinėmis paskatomis pagrįstas mechanizmas, skirtas perkelti asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę. Tokiu mechanizmu turėtų būti absoliučiai arba proporcingai sumažintas spaudimas valstybėms narėms, priimančioms daugiau prieglobsčio prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;

(45)

fondo lėšomis teikiama parama bus veiksmingesnė ir teiks daugiau pridėtinės vertės, jeigu šiame reglamente bus nustatytas ribotas skaičius privalomų tikslų, kurių turi būti siekiama programomis, kurias parengs kiekviena valstybė narė ir atsižvelgiant į jos konkrečią padėtį ir poreikius;

(46)

siekiant didesnio solidarumo svarbu tai, kad iš fondo būtų teikiama, kai tinka koordinuojant ir derinant su humanitarine pagalba, už kurią atsakinga Komisija, papildoma parama, kad būtų priimami sprendimai ekstremaliosios situacijos atvejais, kai valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse smarkiai padidėja migracijos spaudimas arba esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui pagal Tarybos direktyvą 2001/55/EB (13). Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju taip pat turėtų apimti paramą ad hoc priėmimo dėl humanitarinių priežasčių programoms, kurių tikslas – humanitarinės krizės trečiosiose šalyse, į kurią būtina skubiai reaguoti, atveju leisti laikinai apsigyventi valstybės narės teritorijoje. Tačiau tokios kito pobūdžio priėmimo dėl humanitarinių priežasčių programos nedaro poveikio ir neturėtų trukdyti perkėlimo į Sąjungą programai, kurios aiškus tikslas – į Sąjungą iš trečiųjų šalių perkeltiems asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nuo pat pradžių suteikti ilgalaikį sprendimą. Tuo tikslu valstybės narės neturi turėti teisės gauti papildomas vienkartines išmokas asmenų, kuriems leidžiama laikinai apsigyventi valstybės narės teritorijoje pagal kitas priėmimo dėl humanitarinių priežasčių programas, atžvilgiu;

(47)

pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama finansinė parama Tarybos sprendimu 2008/381/EB (14) sukurto Europos migracijos tinklo veiklai, atsižvelgiant į jo tikslus ir uždavinius;

(48)

todėl Sprendimas 2008/381/EB turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų suderintos procedūros ir sudarytos palankesnės sąlygos tinkamai ir laiku teikti finansinę paramą nacionaliniams informacijos centrams, kurie yra nurodyti tame sprendime;

(49)

atsižvelgiant į valstybėms narėms skirtų finansinių paskatų asmenų perkėlimui į Europos Sąjungą ir (arba) asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą vienkartinių išmokų forma paskirtį ir į tai, kad jos sudaro nedidelę dalį tikrųjų sąnaudų, šiuo reglamentu turėtų būti numatytos tam tikros nukrypti nuo finansuoti tinkamų išlaidų taisyklių leidžiančios nuostatos;

(50)

siekiant papildyti arba iš dalies keisti šio reglamento nuostatas dėl perkėlimui į Europos Sąjungą ir (arba) asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą skirtų vienkartinių išmokų ir dėl konkrečių veiksmų ir bendrų Sąjungos prioritetų perkėlimo į Europos Sąjungą srityje apibrėžties, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(51)

šio reglamento taikymo srityje, įskaitant deleguotųjų aktų rengimą, Komisija turėtų konsultuotis su visų valstybių narių ekspertais;

(52)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15);

(53)

daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai, kurios srityje Sąjungos masto intervenciniai veiksmai gali duoti papildomos naudos, palyginti su pavieniui veikiančių valstybių narių veiksmais. Kadangi Sąjunga turi geresnes galimybes nei valstybės narės sudaryti sąlygas Sąjungos solidarumui valdant migrantų srautus parodyti, pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama turėtų visų pirma padėti stiprinti šios srities nacionalinio ir Sąjungos lygmenų gebėjimus;

(54)

būtina maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo poveikį mobilizuojant, bendrai sutelkiant ir panaudojant viešojo ir privataus sektorių finansinius išteklius;

(55)

Komisija turėtų stebėti fondo įgyvendinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014 (16), rezultatų ir poveikio vertinimui pasitelkdama bendrus rodiklius. Tie rodikliai, įskaitant atitinkamas bazines vertes, turėtų būti minimalus fondo tikslų įgyvendinimo masto vertinimo pagrindas;

(56)

tam, kad būtų įvertinti fondo pasiekimai, turėtų būti nustatyti su kiekvienu jo konkrečiu tikslu susiję bendri rodikliai. Bendri rodikliai neturėtų turėti poveikio susijusių veiksmų vykdymo privalomam arba neprivalomam pobūdžiui, kaip nustatyta šiame reglamente;

(57)

kad būtų galima valdyti fondą ir jį įgyvendinti, jis turėtų būti dalis nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014 (17). Įgyvendinant fondo tikslus, Reglamente (ES) Nr. 514/2014 nurodyta partnerystė turėtų apimti atitinkamas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir socialinius partnerius. Kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už partnerystės sudėties ir jos įgyvendinimo praktinės tvarkos nustatymą;

(58)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie veiksmingo migrantų srautų valdymo ir bendros prieglobsčio, papildomos apsaugos, laikinos apsaugos politikos ir bendros imigracijos politikos įgyvendinimo, stiprinimo ir plėtojimo valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(59)

pagal SESV 8 ir 10 straipsnius fondas turėtų atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybės aspekto integravimą ir kovos su diskriminacija principus;

(60)

laikantis šiame reglamente nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, sprendimai Nr. 573/2007/EB, Nr. 575/2007/EB ir 2007/435/EB turėtų būti panaikinti;

(61)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, tos valstybės narės pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(62)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

(63)

tikslinga suderinti šio reglamento taikymo trukmę su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (18) taikymo trukme. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,