15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/48

(1)

raštu, kurį Komisija užregistravo 2014 m. gegužės 26 d., Estija paprašė leidimo nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB, kuria reglamentuojama teisė atskaityti su lengvaisiais automobiliais susijusį pirkimo PVM, nuostatų;

(2)

2014 m. birželio 11 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Estijos prašymą. 2014 m. birželio 12 d. raštu Komisija pranešė Estijai turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui išnagrinėti;

(3)

Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsniuose nustatoma apmokestinamojo asmens teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokėtiną už to asmens įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu jos naudojamos to asmens apmokestinamiesiems sandoriams. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punktu nustatomas reikalavimas apmokestinamiems asmenims apskaityti PVM, kai įmonės turtas naudojamas ne verslo reikmėms;

(4)

tiksliai nustatyti, kada turtas naudojamas ne verslo reikmėms, dažnai yra labai sunku, ir net tais atvejais, kai tai padaryti galima, tuo tikslu naudojamas mechanizmas dažnai yra didelė našta jo naudotojams. Pagal prašomą leidimą lengvųjų automobilių, kurie naudojami ne vien tik verslo tikslais, leidžiama atskaityti išlaidų PVM suma turėtų būti nustatyta (išskyrus tam tikras išimtis) kaip vienodo dydžio procentinė norma. Remdamosi šiuo metu turima informacija Estijos institucijos mano, kad būtų pagrįsta taikyti 50 % normą. Tuo pačiu, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, reikalavimas apskaityti PVM, mokėtiną už lengvųjų automobilių naudojimą ne verslo reikmėms, turėtų būti laikinai netaikomas, jeigu tiems automobiliams taikomas šia direktyva leidžiamas apribojimas. Taikant tą supaprastinimo priemonę, nebereikia tvarkyti tarnybinių automobilių naudojimo ne verslo reikmėms apskaitos ir užkertamas kelias mokesčiams slėpti neteisingai tvarkant apskaitą;

(5)

teisės į atskaitą apribojimas pagal prašomą leidimą turėtų būti taikomas PVM, kuriuo apmokestinamas nurodytų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat su tuo susijusios išlaidos, įskaitant degalų pirkimą;

(6)

prašomas leidimas turėtų būti taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 3 500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos. Bet koks lengvųjų automobilių, sveriančių daugiau kaip 3 500 kilogramų arba kuriuose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos, naudojimas ne verslo reikmėms yra nereikšmingas dėl tokių automobilių savybių arba dėl veiklos, kuriai jie naudojami, rūšies. Taip pat reikėtų pateikti išsamų lengvųjų automobilių kategorijų, kurioms netaikomas tas leidimas, sąrašą, grindžiamą konkrečiu tokių automobilių naudojimu;

(7)

leidimui reikėtų nustatyti galiojimo terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi reikės peržiūrėti jo būtinumą ir veiksmingumą, taip pat naudojimo verslo ir ne verslo tikslais procentinę normą, kuria tas leidimas grindžiamas;

(8)

jeigu Estija mano, kad leidimą būtina toliau taikyti po 2017 m., ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų pateikta taikomos procentinės normos peržiūra, kartu su prašymu pratęsti leidimą;

(9)

nukrypti leidžianti nuostata turės tik nedidelį poveikį bendrai mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,

a)

perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytiems automobiliams;

b)

keleiviams vežti už atlygį, įskaitant taksi paslaugas, naudojamiems automobiliams;

c)

vairavimo pamokoms naudojamiems automobiliams.